Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos netaikomos asmenims, dalyvavusiems darant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 5 dalį, nėra senaties, taip pat dalyvavusiems beginklių civilių žmonių žudynėse ar kankinimuose.

Okupacinių režimų represinių struktūrų bylose esantys duomenys be papildomo jų tyrimo negali būti pripažinti įrodymais.

Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems asmenims pažymėjimus apie jų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką (toliau – pažymėjimas) pagal šių asmenų, jų giminaičių (sutuoktinių, vaikų, įvaikių, taip pat brolių ir seserų) arba politinių ir visuomeninių organizacijų rašytinius prašymus išduoda:

Asmenims, kurie buvo represuoti teisminių institucijų ar ne teismo tvarka arba buvo ištremti ir po to jiems buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, pažymėjimus apie tokį apribojimą išduoda atitinkamai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija.

Asmenims, represuotiems už Lietuvos ribų ir pateikusiems kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus pažymėjimus, jeigu šie asmenys dabar yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šių pažymėjimų pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija išduoda atitinkamus pažymėjimus. Išduodamuosiuose pažymėjimuose įrašoma šio įstatymo 1 straipsnio formuluotė, kad asmuo yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės.

Asmenims, represuotiems už Lietuvos ribų ir pateikusiems kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus pažymėjimus, jeigu šie asmenys dabar yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šių pažymėjimų pagrindu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išduoda atitinkamus nukentėjusiųjų asmenų teisinio statuso pažymėjimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai gautus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymus išduoti pažymėjimus turi išnagrinėti per 3 mėnesius, o tuo atveju, kai yra atliekamas tyrimas, – per 6 mėnesius nuo prašymų gavimo dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigūnas, spręsdamas klausimą dėl šio įstatymo 2 straipsnio taikymo, gautą prašymą išduoti pažymėjimą pateikia Generalinei prokuratūrai tyrimui atlikti. Generalinė prokuratūra tyrimą atlieka dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto nustatymo ir patvirtinimo. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Tyrimo metu savo išvadą Generalinei prokuratūrai turi pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Šis tyrimas turi būti baigtas per 6 mėnesius. Išimtiniais atvejais generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas gali šį terminą pratęsti ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.

Atlikusi tyrimą, Generalinė prokuratūra savo išvadą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą ir kitą medžiagą pateikia institucijai, kurios pareigūnas nagrinėja šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, išnagrinėjęs šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens prašymą ir kitą turimą medžiagą, išduoda asmeniui pažymėjimą arba atsisako jį išduoti. Jeigu išduoti pažymėjimą atsisakoma, dėl to surašomas motyvuotas sprendimas. Šio sprendimo nuorašas yra siunčiamas prašymą padavusiam asmeniui.

Generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sprendimą išduoti pažymėjimą ar sprendimą atsisakyti jį išduoti šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų giminaičiai (sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys) per 2 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti atitinkamai generaliniam prokurorui arba vidaus reikalų ministrui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro sprendimą išduoti pažymėjimą ar atsisakyti jį išduoti šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų giminaičiai (sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys) per 2 mėnesius nuo šio sprendimo gavimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šis skundas nagrinėjamas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

Praleistas šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirto teisėjo arba teisėjų kolegijos nutartimi, generalinio prokuroro sprendimu ar vidaus reikalų ministro sprendimu, jeigu yra pagrindas šio termino praleidimo priežastis pripažinti objektyviomis ir pateisinamomis.

Šio straipsnio 7 dalyje numatytas generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro sprendimas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas per keturiolika dienų nuo skundo gavimo sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, kuri nagrinėja skundą dėl sprendimo išduoti pažymėjimus arba atsisakymo juos išduoti pagrįstumo.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėjų kolegija, gavusi skundą, gali pavesti, o jeigu pareiškėjas reikalauja, paveda Generalinei prokuratūrai atlikti papildomą tyrimą. Šis tyrimas turi būti baigtas per 2 mėnesius.

Trijų teisėjų kolegija gautą skundą privalo išnagrinėti per 3 mėnesius. Jeigu byla yra didelė ir sudėtinga, taip pat jeigu reikia atlikti papildomą tyrimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali pratęsti terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 3 mėnesiams.

Teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti pagrįstumo, gali dalyvauti prokuroras, taip pat asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, arba šio asmens atstovas, nukentėjusysis arba nukentėjusiojo atstovas. Šių asmenų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Bylos nagrinėjimas pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos ir papildomos medžiagos esmę, skundo argumentus. Teismo posėdyje gali būti apklausiami liudytojai.

Po teisėjo kalba prokuroras. Šiam baigus, kalba asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, arba šio asmens atstovas, nukentėjusysis arba nukentėjusiojo atstovas.

Po šio straipsnio 6 dalyje nurodytų proceso dalyvių kalbų teisėjų kolegija priima vieną iš šių sprendimų:

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimas, jei yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro teikimas arba asmens, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje skundas, taip pat jei kyla abejonių dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu gali būti kartu su medžiaga perduotas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijai. Išnagrinėjusi byloje surinktą ir papildomai pateiktą medžiagą, ši kolegija gali priimti sprendimą panaikinti ar pakeisti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą arba atmesti teikimą.

Septynių teisėjų kolegijos sudarymui ir tolesniam skundo nagrinėjimo procesui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1–6 dalių nuostatos.

Septynių teisėjų kolegijos sprendimas yra galutinis.

Teisėjų kolegijos posėdžio metu teismo posėdžio sekretorius rašo protokolą. Šį protokolą pasirašo teisėjas (pranešėjas).

Procesas byloje dėl šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytų asmenų pilietinių teisių atkūrimo gali būti atnaujintas šiais pagrindais:

Pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl pilietinių teisių atkūrimo bylos atnaujinimo gali paduoti generalinis prokuroras, vidaus reikalų ministras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų giminaičiai (sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys), politinė ar visuomeninė organizacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi teisę šiuo klausimu teisėjų kolegijai paduoti teikimą.

Pilietinių teisių atkūrimo proceso atnaujinimo klausimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudaryta trijų teisėjų kolegija, vadovaudamasi pagrindiniais baudžiamojo proceso principais, turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo pareiškimo ar teikimo gavimo dienos. Svarstydama proceso atnaujinimo klausimą, trijų teisėjų kolegija turi teisę pavesti Generalinei prokuratūrai atlikti tyrimą. Generalinė prokuratūra tyrimą atlieka laikydamasi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytų taisyklių ir terminų.

Atnaujinus procesą dėl pilietinių teisių atkūrimo ir gavus Generalinės prokuratūros išvadą, kai jai buvo pavesta atlikti tyrimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas bylą dėl pilietinių teisių atkūrimo perduoda nagrinėti:

Teismo posėdis vyksta pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar septynių teisėjų kolegija arba šio skyriaus plenarinė sesija priima vieną iš šių nutarčių:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos sprendimas yra galutinis.

Pakartotiniai pareiškimai ir teikimai dėl proceso pilietinių teisių atkūrimo byloje atnaujinimo nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių.“