Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 55-1049

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VIETOS

SAVIVALDOS

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7

d. Nr. I-533

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. VIII-2018, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

91-2832 (2000 10 27)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo tikslas

Šio įstatymo

tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės

raidos pagrindą.

2 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos

nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų

įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių

ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.

2.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais

šio įstatymo priede.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2204,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2537 (2004-04-30)

3 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio

asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos

teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.

2.

Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto –

savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos

Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių

gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą

vykdomąją ir kitas institucijas.

3.

Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra

savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės

administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo

administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už

savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.

kontrolės ir audito institucija – savivaldybės kontrolierius (savivaldybės

kontrolieriaus tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai,

ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip

vykdomas savivaldybės biudžetas.

savivaldybės vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos

struktūrinis padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti savivaldybės

administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės

kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės turtą ir juo

disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas savivaldybės administracijos

direktoriui.

kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės

ir savivaldybės įmonių įstatymą, ir akcinės bendrovės, kurių akcijos,

suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime,

nuosavybės teise priklauso savivaldybei.

administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir joms pavaldžios

įstaigos bei kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus,

atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių

funkcijų įgyvendinimą.

8.

Savivaldybių funkcijos – šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos

viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos.

9.

Bendruomenė – atitinkamoje teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys, susieti

bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

4 straipsnis.

Vietos savivaldos principai

Pagrindiniai

principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:

1) atsakingumas

rinkėjams. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo

veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams;

2) gyventojų

dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės

institucijos sudaro sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų

projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų

nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės

institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose

įstaigose, remia visuomeninių organizacijų iniciatyvas, susijusias su

viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;

3) savivaldybių

ir valstybės interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;

4) savivaldybės

institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos, įgyvendindamos

įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima

sprendimus;

5) veiklos

skaidrumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo

administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama gyventojams, kurie

tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;

6) bendruomenės

ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas. Savivaldybės institucijų

priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų

atskirų gyventojų teisių;

7)

viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę. Gyventojai ar jų atstovai turi

teisę susipažinti su savivaldybės institucijų priimtais sprendimais, gauti

viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų bei atskirų

valstybės tarnautojų darbą. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla

gali būti slapta ar konfidenciali tik įstatymų nustatytais atvejais;

8) savivaldybės

veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei

visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų

teisės aktų reikalavimus;

9) žmogaus

teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas. Savivaldybės institucijų ar

valstybės tarnautojų priimami sprendimai neturi pažeisti žmogaus orumo, jo

teisių ir laisvių bei moterų ir vyrų lygių galimybių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764, 2003-10-14,

Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

ANTRASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

FUNKCIJOS

5 straipsnis. Savivaldybių

funkcijos

funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:

1)

savarankiškąsias. Jas savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą

kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais.

Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų

priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą;

2) priskirtąsias

(ribotai savarankiškas). Įgyvendindamos šį ir kitus įstatymus ir jų pagrindu

priimtus kitus teisės aktus, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos

į vietos sąlygas ir aplinkybes;

3)

valstybines (perduotas savivaldybėms). Tai yra valstybės funkcijos, perduotos

savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Šios funkcijos perduodamos

įstatymais ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais. Savivaldybės,

įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo

laisvę;

4) sutartines.

Šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis.

vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos

valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba.

Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės

taryba, savivaldybės administracijos direktorius, kiti savivaldybės įstaigų ir

tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės

tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės

teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų

teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei

juridiniai asmenys, pasirenkami viešai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

6 straipsnis.

Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Nustatomos šios

savarankiškosios savivaldybių funkcijos:

1) savivaldybės

biudžeto sudarymas ir tvirtinimas;

2) ikimokyklinis

vaikų ugdymas;

3) vaikų ir

jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;

4) suaugusiųjų

neformalusis švietimas;

5) maitinimo

paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;

6) socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų

steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;

7) savivaldybės

gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

8) gyventojų

užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei

sezoninių darbų organizavimas;

9) dalyvavimas

užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir

prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant

savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią

veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);

10) kūno

kultūros ir sporto plėtojimas;

11) turizmo ir

gyventojų poilsio organizavimas;

12) savivaldybės

saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo

objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;

13) sąlygų

verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

14) kitos

funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

7 straipsnis.

Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos

Priskirtosios

(ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos yra:

1) vaikų,

jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;

2) kaimo

bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo

pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

3) savivaldybės

teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar

kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas;

4) socialinių

paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas;

5)

sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam

integravimui į bendruomenę sudarymas;

6) savivaldybių

sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;

7) pirminė

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;

8) alkoholio ir

tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių

kontrolė;

9)

teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų

planų sprendinių įgyvendinimas;

10) gyventojų

bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros

plėtros projektuose, muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimas,

reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra,

savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų

veiklos priežiūra);

11)

statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų

nustatymas statinio projektavimo sąlygų sąvade įstatymų nustatyta tvarka;

12)

kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų

saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga;

13) statinių

naudojimo priežiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų

išdavimas įstatymų nustatyta tvarka;

14)

infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto,

smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;

15) savivaldybei

nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo;

16) šilumos ir

geriamojo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas;

17) valstybės

paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas;

18) aplinkos

kokybės gerinimas ir apsauga;

19) sanitarijos

ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas,

švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas;

20) komunalinių

atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo

organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas;

21) vietinės

reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų

užtikrinimas;

22) keleivių

vežimo vietiniais maršrutais organizavimas;

23) adresų

(gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai

nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų bei gyvenamųjų namų

ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;

24) ritualinių

paslaugų teikimo užtikrinimas bei kapinių priežiūros organizavimas;

25) dalyvavimas

formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;

26) prekybos ir

kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas;

27) leidimų

(licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

28) savivaldybėms priskirtas triukšmo

prevencijos ir valstybinio triukšmo valdymo įgyvendinimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-585,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 99-3519 (2001-11-28), įsigalioja nuo 2002-01-01

Nr.

IX-1095,

2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 96-4171 (2002-10-04), įsigalioja nuo 2003-01-01

Nr. IX-1838,

2003-11-20, Žin.,

2003, Nr. 115-5193 (2003-12-10)

Nr.

X-160,

2005-04-14, Žin., 2005, Nr. 57-1941 (2005-05-05)

8 straipsnis.

Valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos

Valstybinės

(perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:

1) civilinės būklės aktų registravimas;

2) įstatymų

priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;

3) civilinės

saugos organizavimas;

4) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų

organizavimas;

5) dalyvavimas

valdant valstybinius parkus;

6) kompensacijų

(šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui, lengvatinio keleivių

vežimo ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas;

7) mažas pajamas

turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipų bendrojo

lavinimo mokyklose;

8) socialinių

išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;

9) savivaldybei

priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo patikėjimo teise;

10)

piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis,

butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas bei sprendimų dėl

nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas;

11) valstybės

garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų

ar jų dalių ir butų, vykdymas;

12) dokumentų

pilietybei suteikti rengimas;

13) valstybinės

kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;

14)

savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;

15) dalyvavimas

atrenkant šauktinius į karo tarnybą;

16) dalyvavimas

rengiantis mobilizacijai;

17) statistikos

duomenų teikimas;

18) dalyvavimas

rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų

užimtumo programas;

19) dalyvavimas

organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus;

20) dalyvavimas

rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;

21) dalyvavimas

atliekant gyventojų ir būstų bei kitus visuotinius surašymus;

22) vaikų ir

jaunimo teisių apsauga;

23) žemės ūkio

produkcijos valstybinio supirkimo kvotų skirstymas;

24) ūkininkų

ūkių registravimas;

25) pasėlių

deklaravimas;

26) kanopinių

žvėrių žemės ūkiui padarytos žalos nustatymas;

27) melioracijos

ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavimas, dirvų kalkinimo organizavimas;

28) traktorių,

savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė

priežiūra;

29) žemės ūkio

klausimų koordinavimas, kaimo plėtros bei paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai

organizavimas ir įgyvendinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

30) valstybės

garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimas;

31 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

31) kitos įstatymų perduotos funkcijos.

9 straipsnis.

Sutartinės savivaldybių funkcijos

gali atlikti kitas šiame įstatyme nenumatytas valstybės funkcijas (viešojo

administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo) pagal su valstybės institucijomis

ar įstaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik

tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos

vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis. Sutartinės

funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.

tikslams savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų

viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis

savivaldybėmis.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ

TEIKIMAS

10 straipsnis.

Viešųjų paslaugų teikimo pagrindinės nuostatos

yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.

paslaugos gyventojams teikiamos už užmokestį ir nemokamai.

3.

Savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų

teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines

bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus

(viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų

teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, tiekėjai privalo vadovautis

įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.

steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai

viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir

geros kokybės.

naujus viešųjų paslaugų teikėjus, savivaldybė turi siekti, kad už

užmokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų ekonomiškai racionalios ir kad

nustatytas užmokestis už jas padengtų tų paslaugų teikimo bei kitas su jų

teikimu susijusias teikėjo išlaidas, bet šių paslaugų teikimas nevirstų pelno

siekiančia veikla.

turi siekti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės

gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

INSTITUCIJOS, JŲ SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

11 straipsnis.

Bendrosios nuostatos

įgyvendinanti savivaldos teisę, yra savivaldybės taryba.

sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės

viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar

panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos

direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus

norminius teisės aktus, kuriais įgyvendinami įstatymai ir vykdomi Vyriausybės

nutarimai ar kiti teisės aktai (kuriais įgyvendinamos valstybinės (perduotos

savivaldybėms) funkcijos), gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.

Jeigu savivaldybės viešojo administravimo subjektai per įstatymų nustatytą

terminą nepanaikina ginčijamų norminių teisės aktų arba priima naujus

Konstitucijos ar įstatymų neatitinkančius norminius teisės aktus, Vyriausybės

atstovas nurodytų teisės aktų teisėtumą skundžia Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

institucija, panaikinusi kito savivaldybės administravimo subjekto norminį

administracinį teisės aktą, prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam

pačiam administravimo subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį

išnagrinėja ir priima tuo klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba

pripažįsta, kad tokio akto priimti nereikia.

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti

individualūs administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr.

IX-1283,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5749 (2002-12-31)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

12 straipsnis.

Savivaldybės taryba

taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų

savivaldybės bendruomenės atstovų.

tarybos veiklos tvarką ir formas nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos

veiklos reglamentas.

tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tarybos

nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti

tarybos nariai.

naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti

išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir

savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos

kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.

išrinktos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais,

esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri

bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio

valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.

tiesioginis valdymas, savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba tarybos

įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu

savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su

nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

13 straipsnis.

Tarybos veiklos formos

taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos

posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės

tarybos komitetai (toliau – komitetai) bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos

narių frakcijos ir grupės pasitarimuose ir savivaldybės administracija.

Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų

įgyvendinimą.

taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus tarybos veiklos reglamente

nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės gyventojams viešą atlikto darbo

ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia meras.

tarybos veikla tarp tarybos posėdžių tęsiama savivaldybės tarybos komitetuose

bei tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.

14 straipsnis.

Savivaldybės tarybos posėdžiai

tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių

dauguma.

posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip

ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip

praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų

paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai vyko naujai įsteigtoje

savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar

buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85

straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų

rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos

pirmininkas. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų

komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės

informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai

išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje

nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai

renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui

pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys.

kitiems naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki bus išrinktas

savivaldybės meras, pirmininkauja šio straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys.

Pirmajame naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomi du

klausimai:

1) priimamas

sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus

pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimai, ir pavedimo jam

eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius

(direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;

2) renkamas savivaldybės meras, gali

būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos

direktorius. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės taryba

priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5

kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos

rinkimų komisijos pirmininkas.

savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai,

šaukia meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Posėdžiams pirmininkauja

meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero

pavaduotojas privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip

1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų

projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo

gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia,

jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo

pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje

priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.

laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras, o kai jo nėra,– mero

pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys

raštu praneša visiems tarybos nariams ir savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki

posėdžio pradžios.

klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos,

tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos

direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali

būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos,

frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu.

tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.

Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas.

Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais

ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba

kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų

konfliktą. Savivaldybės tarybos sprendimai įsigalioja nuo priėmimo, jeigu juose

nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o sprendimai, kuriuose nustatomos,

keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, – kitą dieną po

jų viešo paskelbimo, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo

data.

Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam

posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys.

Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, –

administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas

valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Sprendimą

dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas,

pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui.

tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje

pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims

leidžiama pasisakyti savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas,

savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

11.

Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių

savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų

projektai. Ekstremalių situacijų atvejais meras turi teisę pateikti

savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal

nustatytą tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

15 straipsnis.

Savivaldybės tarybos komitetai

savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms

bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi

savivaldybės tarybos, mero sprendimai.

sudaromi iš tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje

savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina

vienodas visų savivaldybės taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų

deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo daugumos

ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių bei įgaliojimus,

išskyrus Kontrolės komiteto, nustato taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus

taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka

nustatoma savivaldybės tarybos veiklos reglamente.

išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų

nariai. Kontrolės komiteto pirmininką renka, o jo pavaduotoją Kontrolės

komiteto pirmininko teikimu skiria savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto

pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už

tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma.

komitetas:

1) siūlo

savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra Valstybės

tarnybos įstatyme nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

2) teikia

savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos) veiklos rezultatų;

3) svarsto savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos plano projektą ir

teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų sausio 15 d.

grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

4) svarsto savivaldybės

kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai

išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir

efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus

tarnybos veiklos;

5) siūlo

savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

6) periodiškai

(kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus

ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atlikto

finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų

pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos

direktorių dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus

tarnybos) reikalavimų įvykdymo;

7) dirba pagal

savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje

už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.

pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. savivaldybės

institucijos su jų veikla susijusius komitetų sprendimus privalo apsvarstyti ir

pranešti komitetams apie priimtus sprendimus. Savivaldybės administracija, jos

padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos bei savivaldybės

kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi

apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

teise savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti

visuomenės atstovai, ekspertai ir valstybės tarnautojai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

16 straipsnis.

Savivaldybės tarybos komisijos

taryba savo įgaliojimų laikui prie tarybos sudaro Administracinę komisiją. Ši

komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai

priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Savivaldybės taryba šios

komisijos pirmininku mero teikimu skiria tarybos narį. Komisijos atsakingojo

sekretoriaus pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus

paskirtas valstybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės

aprašymą.

nustatytais atvejais ar savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir

kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems

klausimams nagrinėti) komisijos. Šių komisijų sudarymo tvarką nustato

savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, jų veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės

taryba.

gali būti savivaldybės tarybos nariai ir valstybės tarnautojai bei gyvenamųjų

vietovių bendruomenių atstovai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

17 straipsnis. Savivaldybės tarybos

įgaliojimai

Savivaldybės taryba:

1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos

reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo

su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir

teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais;

2) renka bei

prieš terminą iš pareigų atleidžia merą;

3) mero teikimu

skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus),

vadovaudamasi įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį;

4) mero teikimu

nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis;

5) priima sprendimą sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją

ir mero teikimu ją sudaro;

6) sudaro

savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas

savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines

komisijas ir tarybas;

7) renka

Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko

pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą;

8) sudaro

pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją (jos nariu

turi būti kviečiamas Valstybės kontrolės atstovas), priima sprendimą dėl

savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės

tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai

savivaldybės gyventojų skaičius mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali

steigti) savivaldybės kontrolieriaus tarnybą ir nustato didžiausią valstybės

tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių

šioje tarnyboje, kartą per metus svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos) ataskaitą ir priima dėl jos sprendimą;

9) priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos

direktorius (direktoriaus pavaduotojo) priėmimo į pareigas ir atleidimo iš

valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos

struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato

didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių;

10) gali priimti

sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, suteikia seniūnijoms

pavadinimus ir juos keičia, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas,

nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę;

11) tvirtina

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) bei

visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus;

12) Biudžeto

sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo

įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;

13) priima

sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir

kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;

14) skirsto

biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus;

15) priima

sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų

kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų

rengimo;

16) priima sprendimus dėl valstybės

socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų

bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;

17) priima

sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir

statybos, paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo

funkcijas, nustato šių objektų eksploatavimo tvarką;

18) priima

sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.)

tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos

mokesčio dydžio;

19) mero siūlymu sprendžia dėl savivaldybės tarybos

sekretoriato bei mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jei sekretoriatas

nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustato jų skaičių;

20) kasmet nustato

savivaldybės tarybos narių ir valstybės tarnautojų mokymo prioritetus;

21) nustato kainas ir tarifus už savivaldybės

kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas

atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat

įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir

karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas;

22) Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų skolinimosi

limitų ir gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, priima sprendimus dėl

naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir

laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;

23) priima

sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas

savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo

naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia

savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;

24) tvirtina

savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas;

25) deleguoja

tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir

suteikia jiems įgaliojimus;

26) priima

sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu,

nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus

atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose;

27) priima

sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;

28) steigia

savivaldybės biudžetines įstaigas, savivaldybės įmones, šeimynas, savivaldybės

viešąsias įstaigas, akcines bendroves, įstatymų nustatyta tvarka priima

sprendimus dėl dalyvavimo jas steigiant ir dėl šių įstaigų, įmonių bei šeimynų

reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant,

pertvarkant ir likviduojant, taip pat dėl šių juridinių asmenų vadovų skyrimo į

pareigas ir atleidimo iš jų;

29) priima

sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;

30) įstatymų

nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir

detaliuosius planus įstatymų ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento

nustatyta tvarka gali pavesti tvirtinti savivaldybės administracijos

direktoriui;

31) Saugomų

teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas,

skelbia savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo

objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti;

32) teikia

siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo

suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų

ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių,

pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimus pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus;

33) tvirtina

želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, visuomenės

sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos,

gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles;

34) teikia

siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus,

tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka

gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios

vietovės) piliečio garbės vardą;

35) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta

tvarka išklauso savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus,

savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir

organizacijų vadovų ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir

priima dėl jų sprendimus;

36) teikia

valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų padalinių

veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka

išklauso šių padalinių vadovus;

37) priima

sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės

teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

38) priima

sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą

kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;

39) priima

sprendimus dėl koncesijų naudotis savivaldybės objektais suteikimo tikslingumo

ir atlyginimo dydžio nustatymo;

40) priima

sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo;

41) nustato

savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką;

42) gali priimti

sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių

tam tikros veiklos nepriklausomą auditą;

43) tvirtina

savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios

sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo;

44) priima sprendimą išieškoti iš savivaldybės

administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo

subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų

neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo

administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala

neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

45) priima

sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su

užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos

organizacijų;

46) tvirtina

kaimo plėtros programas;

47) priima sprendimus skelbti vietos

gyventojų apklausą;

48) tvirtina

savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus, triukšmo savivaldybės

teritorijoje rodiklius ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles,

nustato tyliąsias zonas. Nustato savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų

pavaldžių viešojo administravimo subjektų kompetenciją triukšmo valdymo srityje

ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama;

49)

neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus

klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems

viešojo administravimo subjektams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

Nr.

IX-839, 2002-04-09,

Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr. IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr.

IX-2422,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4839 (2004-09-02)

Nr.

X-160,

2005-04-14, Žin., 2005, Nr. 57-1941 (2005-05-05)

18 straipsnis.

Savivaldybės tarybos kolegija

taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių gali sudaryti

savivaldybės tarybos kolegiją (toliau – kolegija) ir nustatyti jos narių

skaičių. Savivaldybės taryba gali pavesti kolegijai vykdyti šio įstatymo 17

straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus.

nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų

(neetatinių) kolegijos narių kandidatūras savivaldybės tarybai tvirtinti teikia

meras. Kolegijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai,

kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas

ir Kontrolės komiteto nariai. Kolegijos darbo tvarką, posėdžių organizavimo

tvarką, kolegijos narių statusą, jų tvirtinimo ir kolegijos nario statuso

praradimo procedūrą nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Kolegija

ne rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą

savivaldybės tarybai.

posėdį susirenka naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Iki naujos

kadencijos kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 19-828 (2003-02-25)

19 straipsnis. Neteko galios

nuo 2003 m. vasario 25 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

20 straipsnis.

Meras, mero pavaduotojas

taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą (toliau

– meras) ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra

savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos

Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero

pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero

pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero

pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės

tarybos narių dauguma. Su meru ir mero pavaduotojais darbo sutartis nesudaroma.

pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos

sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:

1) Vyriausybės

arba valstybės kontrolės institucijos siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės

interesams bei nuosavybei;

2) kai dėl

laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš

eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika

mėnesių;

3)

kai pateikia atsistatydinimo prašymą;

4) kai išvyksta

nuolat gyventi į užsienio valstybę.

pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau

kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba

priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo

ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero

pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti

galima tik po metų.

mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už tai balsuoja visų

tarybos narių dauguma.

pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka tarybos nario mandato.

šios tarybos išrinkto mero bei mero pavaduotojo įgaliojimai.

pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba

prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero

pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų

nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki

išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės

nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos

pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms

arba jie ėjo savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba

savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje kitas pareigas. Jeigu šie asmenys iki

išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo, jiems išmokama 3

mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius

lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės

tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama.

Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienerius

metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama 1 mėnesio jų vidutinio darbo

užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero bei mero pavaduotojo įgaliojimams prieš

terminą, kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir

už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių, jiems išmokama

2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina

savivaldybės taryba.

institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei gauti kito atlyginimo,

išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata

netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.

pavaduotojui Darbo sutarties įstatymas, taip pat darbo įstatymų nuostatos,

reglamentuojančios drausminių nuobaudų skyrimą, netaikomi.

tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos

sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl tarybos sprendimų

projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos

sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį bei

materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės

taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti

sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jei

sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-426, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

64-2323 (2001-07-25)

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

21 straipsnis.

Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai

atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.

1) planuoja

savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių

darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos

posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir

komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems

pirmininkavo, protokolus;

2) savivaldybės

tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus

asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis

savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais

ir fiziniais asmenimis;

3) atstovauja

savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę

sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

4) siūlo savivaldybės tarybai mero

pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus,

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės

administracijos direktoriaus teikimu) ir komisijų pirmininkų kandidatūras, taip

pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas

savivaldybės administracijos direktoriui;

5) tvirtina

sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir

atleidžia sekretoriato darbuotojus;

6) vadovauja

sekretoriato darbui;

7) savivaldybės

tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai

pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolieriaus tarnybai)

atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės

administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir

veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus

tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir

veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų

svarstymą savivaldybės komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;

8) kontroliuoja

ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir

įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės bei

savivaldybės tarybos sprendimus;

9) gavęs

savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su

valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis

sutartis;

10)

kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja.

analizuoja padėtį savivaldybėje ir siūlo savivaldybės tarybai sprendimų

projektus bei rekomendacijas viešojo administravimo įstaigoms šiais

klausimais:

1) viešosios

tvarkos ir gyventojų rimties;

2) pirminės asmens ir visuomenės

sveikatos priežiūros, ligonių, invalidų bei senelių slaugos ir rūpybos;

3) vaikų,

jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, ikimokyklinio vaikų ugdymo, vaikų ir

jaunimo papildomo ugdymo;

4) gyventojų

bendrosios kultūros ugdymo, etnokultūros puoselėjimo;

5) migracijos procesų, gyventojų

užimtumo, jų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo bei viešųjų darbų

organizavimo.

sprendimai įforminami potvarkiais.

rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą ir

rinkėjams už savivaldybės veiklą.

pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero

pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo

pareigas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus

įgaliojimus. Mero veiklą ir jo pavadavimo procedūrą nustato savivaldybės

tarybos veiklos reglamentas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr.

IX-585,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 99-3519 (2001-11-28)

Nr.

IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

Nr. IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 19-828 (2003-02-25)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

PENKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

TARYBOS NARIAI

22 straipsnis.

Tarybos nario statusas

yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka gyventojų išrinktas

savivaldybės bendruomenės atstovas. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai

prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos

dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

turi savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą įteikia apygardos

rinkimų komisijos pirmininkas, o jeigu asmuo tarybos nariu tampa vietoj

netekusio mandato tarybos nario, – meras.

tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos

ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir

orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos

narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

pareigas ir teises nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos

reglamentas.

23 straipsnis.

Tarybos nario pareigos

Tarybos narys

privalo:

1) dalyvauti

savivaldybės tarybos posėdžiuose;

2) būti vieno

(be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;

3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis

yra, posėdžiuose;

4) nebalsuoti

savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu

klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymui;

5) ne rečiau

kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka.

24 straipsnis.

Tarybos nario teisės

Tarybos narys

turi teisę:

1)

šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės

institucijose;

2) savivaldybės tarybos veiklos reglamento

nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti

savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar

kitų savivaldybės įstaigų ir organizacijų gauti su savivaldybės taryboje

nagrinėjamais klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose

svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės

tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt.,

savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, pasisakyti dėl vedimo

tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės

administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat

valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir

valstybės tarnautojus;

3) dalyvauti ir

pasisakyti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti

klausimai;

4) jungtis į frakcijas savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka;

5) gauti iš

savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones

tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

25

straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų sustabdymas arba jų netekimas prieš

terminą

narys įgaliojimų netenka prieš terminą:

1) jeigu pagal

Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymą savivaldybės

teritorijoje laikinai įvestas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai

laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios  padėties

įvedimu savivaldybės teritorijoje;

2) Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimu pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą;

3) kai išvyksta

nuolat gyventi į užsienio valstybę;

4) įsiteisėjus

teismo sprendimui dėl tarybos nario – ne Lietuvos Respublikos piliečio

išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu

savivaldybės teritorijoje, tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio

valdymo laikotarpiu sustabdomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

25 straipsnis.

Tarybos nario įgaliojimų netekimas prieš terminą

Tarybos narys

įgaliojimų netenka prieš terminą:

1)

jeigu pagal Laikino tiesioginio valdymo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies

1–5 punktus savivaldybės teritorijoje laikinai įvestas tiesioginis

valdymas;

2) Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimu pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą;

3) kai išvyksta nuolat gyventi į

užsienio valstybę;

4) įsiteisėjus teismo sprendimui dėl

tarybos nario – ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos

Respublikos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

26 straipsnis.

Tarybos narių veiklos apmokėjimas

pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra

atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal

skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį

atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama savivaldybės

tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Tarybos nariui su jo veikla

susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį

gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente

nustatyta tvarka.

mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų,

savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam

komandiruotės išlaidas.

tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio

darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar

organizacijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

KONTROLĖ IR AUDITAS

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

27

straipsnis. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba)

kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) atlieka finansinį ir

veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo

subjektuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito išorinę

peržiūrą atlieka Valstybės kontrolė.

kontrolės ir audito institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba

savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų

skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) savivaldybės

kontrolieriaus tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja savivaldybės kontrolierius.

kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) yra savivaldybės kontrolės

ir audito institucija; ji turi savo antspaudą. Savivaldybės kontrolieriaus

tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jis yra

atskaitingas savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba nustato atskirą savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) išlaidų sąmatą.

Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) finansinį,

ūkinį, materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija, neviršydama

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) išlaidų

sąmatos.

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veikla grindžiama

nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.

kontrolieriaus tarnyba) savo veikloje vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais,

valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis

ir kitais teisės aktais.

kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų

tarnybos santykių teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas ir

šis įstatymas.

kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai

negali būti savivaldybės tarybos nariais ir darbo metu negali dalyvauti

politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje.

*8. Savivaldybės

kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius

privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų

darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo

administravimo srityse stažą.

*Pastaba. Asmenų, priimtų į savivaldybės

kontrolieriaus pareigas iki šios naujos redakcijos 8 dalies įsigaliojimo ir jas

einančių pasibaigus jų kadencijai, valstybės tarnybos santykiai jų sutikimu

tęsiasi.

kontrolierius:

1)

jeigu sudaroma savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, – tvirtina šios tarnybos

pareigybių sąrašą, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į

pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta

tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis;

2)

organizuoja savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų mokymą

bei jų kvalifikacijos kėlimą;

3)

sudaro savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

veiklos planą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą jį

tvirtina, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas;

4)

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos

planą kasmet iki einamųjų metų vasario 1 d. pateikia Valstybės kontrolei;

5) turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybos,

komitetų, komisijų posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos

klausimais;

6) valstybės kontrolieriaus rašytiniu prašymu gali

dalyvauti ar pavesti savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės

tarnautojams pagal jų kompetenciją dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų

atliekamuose savivaldybės administravimo subjektų finansiniuose ir veiklos

audituose;

7) pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus atlikti finansinį ir veiklos

auditą;

8) priima sprendimus pagal finansinio ir veiklos

audito ataskaitas, nurodo savivaldybės administracijos direktoriui, audituojamų

savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių

vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti

nustatyti teisės aktų pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius,

audituojamų savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės

kontroliuojamų įmonių vadovai per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą

privalo pranešti savivaldybės kontrolieriui apie finansinio ir veiklos audito

metu nustatytų jų veiklos trūkumų pašalinimą;

9) teikia merui, savivaldybės administracijos

direktoriui, audituojamų savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės

kontroliuojamų įmonių vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo

priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės

aktų pažeidimų;

10) kiekvienais metais savivaldybės tarybos veiklos

reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės tarybai išvadą

dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto bei patikėjimo teise

valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateiktos tvirtinti metinės biudžeto

įvykdymo apyskaitos, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo;

11) finansinio ir veiklos audito metu nustatęs

nusikalstamos veikos požymių, praneša teisėsaugos institucijoms;

12) imasi prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti

ir nepasikartotų nustatyti teisės aktų pažeidimai;

13) priima sprendimus dėl savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) gaunamų gyventojų skundų

ir pareiškimų nagrinėjimo;

14)

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės

institucijoms;

15) savivaldybės tarybos veiklos reglamente

nustatyta tvarka teikia savivaldybės kontrolierių tarnybos veiklos ataskaitą.

Jos santrauka turi būti paskelbta vietinėje spaudoje, o jei įmanoma, – ir per

kitas visuomenės informavimo priemones;

16) savivaldybės tarybos arba savivaldybės tarybos

Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją pagal savo kompetenciją;

17) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo auditą;

18) atsako už įstatymuose ir kituose teisės aktuose

savivaldybės kontrolieriui numatytų įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos

ir neteisingos audito išvados pateikimą.

10.

Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai:

1) savivaldybės kontrolieriaus sprendimu atlieka

savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų bei

savivaldybės kontroliuojamų įmonių eilinius ir veiklos plane nenumatytus

finansinius ir veiklos auditus;

2) finansinio ir veiklos audito metu turi teisę

įeiti į patalpas, gauti visus finansiniam ir veiklos auditui atlikti

reikalingus dokumentus, pasitelkti reikiamų specialistų;

3) bendradarbiauja su centralizuota savivaldybės

vidaus audito tarnyba;

4) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo,

savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų programų išlaidų sąmatų,

savivaldybės biudžeto turto apskaitos ir finansinės atskaitomybės auditą;

5) Administracinių teisės pažeidimų kodekso

nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir

įstatymų nustatyta tvarka juos teikia nagrinėti savivaldybės tarybos

Administracinei komisijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr.

X-345,

2005-09-27, Žin., 2005, Nr. 121-4329 (2005-10-11)

27 straipsnis.

Savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnyba

kontrolierius yra savivaldybės kontrolės institucija, tiesiogiai

kontroliuojanti savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekanti vidaus audito

funkcijas savivaldybėje. Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir

nesusijusi su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.

kontrolės institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės kontrolieriaus

teikimu savivaldybės taryba gali steigti (o kai savivaldybės gyventojų skaičius

viršija 30 tūkstančių gyventojų, privalo steigti) savivaldybės kontrolieriaus

tarnybą. Jai vadovauja savivaldybės kontrolierius.

3.

Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo

nustatyta tvarka atviro konkurso būdu 5 metams. Pasibaigus kadencijai,

savivaldybės kontrolierius gali pakartotinai dalyvauti konkurse į tas pačias

pareigas naujam terminui. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, į kurią savo atstovą

deleguoja Finansų ministerija, tvirtina savivaldybės taryba. Priėmimo į

savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkursą teisės aktų nustatyta tvarka

organizuoja meras arba savivaldybės tarybos įgaliotas kitas asmuo, o sprendimą

dėl savivaldybės kontrolieriaus paskyrimo į pareigas priima savivaldybės

taryba.

taryba gali nepripažinti konkurso rezultatų, jeigu konkursas vyko pažeidžiant

teisės aktų nustatytą tvarką. Tokiu atveju konkursas organizuojamas iš naujo.

kontrolierius privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų

metų darbo stažą finansų, ekonomikos, kontrolės arba viešojo administravimo

srityse.

kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos nuostatus

tvirtina savivaldybės taryba. Be to, taryba nustato savivaldybės kontrolieriaus

tarnybos (jeigu ji steigiama) darbo užmokesčio fondą ir, vadovaudamasi įstatymų

nustatytais koeficientais, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus atlyginimą.

kontrolierius gali būti savivaldybės tarybos sprendimu atleistas iš pareigų iki

kadencijos pabaigos Valstybės tarnybos įstatymo numatytais pagrindais.

kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) finansinį, ūkinį bei materialinį

aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato

atskirą savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

išlaidų sąmatą. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus

tarnyba) turi savo antspaudą.

kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) savo veikloje vadovaujasi

įstatymais, Vyriausybės patvirtintais Valstybės institucijos vidaus audito

tarnybos nuostatais, Nacionaliniais valstybinio sektoriaus vidaus audito

standartais ir savivaldybės tarybos patvirtintais savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos nuostatais. Savivaldybės

kontrolieriui (savivaldybės kontrolieriaus tarnybai) vidaus audito klausimais

metodiškai vadovauja Finansų ministerija.

savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų statusą nustato

Valstybės tarnybos ir šis įstatymas.

kontrolierius, taip pat savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai

negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

27

straipsnio redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.:

27

straipsnis. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba)

kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) atlieka finansinį ir

veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo

subjektuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito išorinę

peržiūrą atlieka Valstybės kontrolė.

kontrolės ir audito institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba

savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų

skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) savivaldybės

kontrolieriaus tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja savivaldybės kontrolierius.

kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) yra savivaldybės kontrolės

ir audito institucija; ji turi savo antspaudą. Savivaldybės kontrolieriaus

tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jis yra

atskaitingas savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba nustato atskirą

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) išlaidų

sąmatą. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

finansinį, ūkinį, materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija,

neviršydama savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

išlaidų sąmatos.

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veikla grindžiama

nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.

kontrolieriaus tarnyba) savo veikloje vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais,

valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis

ir kitais teisės aktais.

kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų

tarnybos santykių teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas ir

šis įstatymas.

kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai

negali būti savivaldybės tarybos nariais ir darbo metu negali dalyvauti

politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje.

kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu 5 metams ir iš pareigų

atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadencijų skaičius

tam pačiam asmeniui neribojamas. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti

aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo finansų,

ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo administravimo srityse

stažą.

kontrolierius:

1)

jeigu sudaroma savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, – tvirtina šios tarnybos

pareigybių sąrašą, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į

pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta

tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis;

2)

organizuoja savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų mokymą

bei jų kvalifikacijos kėlimą;

3)

sudaro savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

veiklos planą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą jį

tvirtina, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas;

4)

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos

planą kasmet iki einamųjų metų vasario 1 d. pateikia Valstybės kontrolei;

5) turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybos,

komitetų, komisijų posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais;

6) valstybės kontrolieriaus rašytiniu prašymu gali

dalyvauti ar pavesti savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės

tarnautojams pagal jų kompetenciją dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų

atliekamuose savivaldybės administravimo subjektų finansiniuose ir veiklos

audituose;

7) pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus atlikti finansinį ir veiklos

auditą;

8) priima sprendimus pagal finansinio ir veiklos

audito ataskaitas, nurodo savivaldybės administracijos direktoriui, audituojamų

savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių

vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti

nustatyti teisės aktų pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius,

audituojamų savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės

kontroliuojamų įmonių vadovai per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą

privalo pranešti savivaldybės kontrolieriui apie finansinio ir veiklos audito

metu nustatytų jų veiklos trūkumų pašalinimą;

9) teikia merui, savivaldybės administracijos

direktoriui, audituojamų savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės

kontroliuojamų įmonių vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo

priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės

aktų pažeidimų;

10) kiekvienais metais savivaldybės tarybos veiklos

reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės tarybai išvadą

dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto bei patikėjimo teise

valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateiktos tvirtinti metinės biudžeto

įvykdymo apyskaitos, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo;

11) finansinio ir veiklos audito metu nustatęs

nusikalstamos veikos požymių, praneša teisėsaugos institucijoms;

12) imasi prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti

ir nepasikartotų nustatyti teisės aktų pažeidimai;

13) priima sprendimus dėl savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) gaunamų gyventojų skundų

ir pareiškimų nagrinėjimo;

14)

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės

institucijoms;

15) savivaldybės tarybos veiklos reglamente

nustatyta tvarka teikia savivaldybės kontrolierių tarnybos veiklos ataskaitą.

Jos santrauka turi būti paskelbta vietinėje spaudoje, o jei įmanoma, – ir per

kitas visuomenės informavimo priemones;

16) savivaldybės tarybos arba savivaldybės tarybos

Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją pagal savo kompetenciją;

17) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo auditą;

18) atsako už įstatymuose ir kituose teisės aktuose

savivaldybės kontrolieriui numatytų įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos

ir neteisingos audito išvados pateikimą.

10.

Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai:

1) savivaldybės kontrolieriaus sprendimu atlieka

savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų bei

savivaldybės kontroliuojamų įmonių eilinius ir veiklos plane nenumatytus

finansinius ir veiklos auditus;

2) finansinio ir veiklos audito metu turi teisę

įeiti į patalpas, gauti visus finansiniam ir veiklos auditui atlikti

reikalingus dokumentus, pasitelkti reikiamų specialistų;

3) bendradarbiauja su centralizuota savivaldybės

vidaus audito tarnyba;

4) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo,

savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų programų išlaidų sąmatų,

savivaldybės biudžeto turto apskaitos ir finansinės atskaitomybės auditą;

5) Administracinių teisės pažeidimų kodekso

nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir

įstatymų nustatyta tvarka juos teikia nagrinėti savivaldybės tarybos

Administracinei komisijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

28

straipsnio redakcija iki 2004 m. sausio 1 d.:

28 straipsnis.

Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba

savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo

nuostatomis bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.

įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos

struktūrą.

dirba pagal su savivaldybės administracijos direktoriumi suderintą metinį

vidaus audito planą. Savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti

centralizuotai savivaldybės vidaus audito tarnybai atlikti metiniame plane

nenumatytą vidaus auditą. Metiniame plane nenumatytas vidaus auditas gali būti

atliekamas centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu,

suderintu su savivaldybės administracijos direktoriumi.

auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia savivaldybės administracijos

direktoriui ir audituojamų subjektų vadovams. Šie turi priimti sprendimus dėl

vidaus audito rekomendacijų. Be to, atliktų vidaus auditų ataskaitos teikiamos

savivaldybės tarybai, savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, merui ir

savivaldybės kontrolieriui jų prašymu.

5.

Centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai

yra karjeros valstybės tarnautojai. Pretendentų į centralizuotos savivaldybės

vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisiją sudaro savivaldybės

administracijos direktorius. Būti šios komisijos nariu turi būti kviečiamas

Finansų ministerijos atstovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr.

IX-1449,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1694 (2003-04-24)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764, 2003-10-14,

Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGOS,

JŲ

SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

29 straipsnis.

Savivaldybės administracijos direktorius

administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos

vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybės

administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką nustato šis ir

Valstybės tarnybos įstatymai.

administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero siūlymu savivaldybės

tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam

pačiam asmeniui neribojamas. Savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojas (-ai) (jeigu ši (-ios) pareigybė (-ės) steigiama (-os) į pareigas

mero siūlymu skiriamas (-i) savivaldybės tarybos sprendimu politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines nuobaudas savivaldybės

administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (-ams) už tarnybinius

nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra

pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie

savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (-ų)

tarnybinius nusižengimus.

pavaduotojo (-ų) pareigybės (-ių) steigimo ar administracijos direktoriaus

pavadavimo sprendžia savivaldybės taryba.

savivaldybės administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus

pavaduotojo (jeigu ši pareigybė įsteigta) kadencijai, jei jie į šias pareigas

nepaskiriami naujai kadencijai arba administracijos direktorius,

administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš

pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės

nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo administracijos direktoriumi,

direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas

tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal

teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes) pareigoms arba jie ėjo

savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje kitas pareigas. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo

administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo,

jiems išmokamos atitinkamai 2 mėnesių savivaldybės administracijos direktoriaus,

administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio dydžio išeitinės

išmokos.

direktorius:

1) tiesiogiai ir

asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų

įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais;

2) tiesiogiai

įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali

kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus

savivaldybės administracijos struktūriniams bei struktūriniams teritoriniams

padaliniams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės

tarnautojams bei jam priskirtos kompetencijos klausimais savivaldybės

gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams;

3) organizuoja

savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos

struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių – seniūnijų veiklos

nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės

administracijoje;

4) administruoja

asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai;

5) savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus,

organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę bei

finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą;

6) įstatymų

nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos

darbuotojus. Koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų

darbą, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo bei savivaldybės tarybos jam

priskirtas personalo valdymo funkcijas (išskyrus įstaigų vadovų priėmimą į

pareigas ir atleidimą iš jų bei nuobaudų jiems skyrimą);

7) organizuoja

savivaldybės tarybos narių ir valstybės tarnautojų mokymą bei jų

kvalifikacijos kėlimą;

8) savivaldybės tarybos veiklos reglamento

nustatyta tvarka atsiskaito ir teikia savo veiklos ataskaitas tarybai ir merui;

9) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka

ir terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus informuoja savivaldybės

gyventojus apie savo veiklą.

savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės

administracijos direktorius yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės

įgaliotiniui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

29(1)

straipsnis. Savivaldybės administracija

administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai,

struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (filialai) ir į

struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės

tarnautojai. Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir

darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš

savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės

taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su savivaldybės tarybos

įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi sąskaitų bankuose ir

antspaudą su savivaldybės herbu. Savivaldybės administracijos struktūriniai ir

struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos paprastai turi sąskaitų

bankuose.

administracija:

1) savivaldybės

teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų

įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2 dalies 2 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

2) įgyvendina

įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės institucijų

sprendimų;

2 dalies 2 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:

2) įgyvendina

įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų;

3) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų bei kitų

piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja

savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;

4) administruoja

viešųjų paslaugų teikimą;

5) rengia

savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;

6) atlieka

sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį,

ūkinį bei materialinį aptarnavimą.

sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojai atskaitingi savivaldybės administracijos

direktoriui.

tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr. X-396, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5170 (2005-12-08)

30 straipsnis.

Seniūnija ir seniūnas

1.

Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys –

jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje.

Seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas

juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas savo sprendimu

nustato savivaldybės taryba. Seniūnijų skaičių taip pat nustato savivaldybės

taryba.

teritorijoje steigia viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Savivaldybės

taryba gali perduoti seniūnui dalį šių įstaigų ir įmonių steigėjo funkcijų.

konkurso būdu (palanki gyventojų nuomonė laikoma kandidato privalumu) skiria ir

atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Valstybės

tarnybos įstatymu.

4.

Seniūnija paprastai turi sąskaitą banke.

iš gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovų gali būti sudaroma patariamoji

visuomeniniais pagrindais dirbanti seniūnijos taryba. Jos nuostatus tvirtina

meras pagal vidaus reikalų ministro patvirtintus pavyzdinius nuostatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr.

IX-2422,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4839 (2004-09-02)

31 straipsnis.

Seniūnijos ir seniūno funkcijos

savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos

nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto, tam

seniūnijai skiriami reikiami asignavimai.

1) prireikus

įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir pateikia savivaldybės

administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims)

reikalingumo bei paramos būdų;

2) tvarko namų

ūkio knygas kaimo vietovėje;

3) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia

duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;

4) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia

duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos

teritorijoje;

5) registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų

savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą

žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;

6) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų

prevencijos gerinimo priemones;

7) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;

8) dalyvauja

organizuojant civilinę saugą;

9) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje

teritorijoje;

10) nustatyta

tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas;

11) padeda

organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir

savivaldybės tarybos rinkimus bei referendumus;

12) dalyvauja

kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

13) organizuoja

viešuosius darbus;

14) organizuoja

bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei

gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą;

15) organizuoja

kapinių priežiūrą;

16) organizuoja

želdinių priežiūrą;

17) organizuoja

laisvalaikio centrų veiklą;

18) nustatyta

tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;

19) organizuoja

seniūnijos veiklos nuostatuose priskirtas būsto paslaugas;

20) prireikus

organizuoja viešųjų tualetų paslaugas.

2 dalis papildoma 21 punktu nuo 2007 m. liepos 1 d.:

21) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir

gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

1) atlieka seniūnijos vidaus

administravimą;

2) administruoja

seniūnijai skirtus asignavimus;

3) seniūnijos

veiklos nuostatų nustatyta tvarka atlieka jam priskirtas personalo valdymo

funkcijas;

3 dalies 4 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

4) išduoda

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą

ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas, išskyrus atvejus, kai tai

pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;

3 dalies 4 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:

4) išduoda

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo

įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius

dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta

kitais dokumentais;

5) kaimo

gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės

metrikacijos įstaigų, registruoja mirtis;

6) išduota leidimus laidoti;

7) Notariato įstatymo nustatyta tvarka

neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius

veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams

prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos

patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali

tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga,

invalidumas) negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į

gyvenamąją vietą;

8) nagrinėja Administracinių teisės

pažeidimų kodekso priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas;

9) seniūnijos

veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;

10) kontroliuoja, ar teikiant viešąsias

paslaugas laikomasi teisės aktuose bei sutartyse nustatytų dėl jų teikimo

reikalavimų, nagrinėja gyventojų prašymus bei skundus dėl viešųjų paslaugų

teikimo ir šiais klausimais pagal savo kompetenciją priima sprendimus.

Savivaldybės administracijai bei kitiems viešųjų paslaugų teikimą

administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo

gerinimo;

11) nustatyta

tvarka prižiūri prekybą viešosiose vietose;

12) teikia savivaldybės administracijos direktoriui

pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių

valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai

priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių,

gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo

transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių

remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams

organizavimo;

13) mero pavedimu rengia ir teikia savivaldybės tarybos

sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais,

organizuoja bei kontroliuoja jų vykdymą;

14) šaukia

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų

susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;

15) dalyvauja savivaldybės institucijų

posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės

gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės

tarnautoją;

16) apibendrina

gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikia juos

savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos

teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės

institucijų ir savivaldybės administracijos bei valstybės institucijų veiklą

savivaldybės teritorijoje.

veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms bei seniūnams pavesta atlikti ir

kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos

struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-426, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

64-2323 (2001-07-25)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1313,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 12-439 (2003-01-31)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr. X-396, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5170 (2005-12-08)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ATSTOVAVIMAS

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS

32 straipsnis.

Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo statusas

vietovės ar kelių gyvenamųjų vietovių (kaimo ar kelių kaimų, miesto arba

miestelio) bendruomenės gyventojai gali išsirinkti bendruomenės atstovą (atstovus).

vietovės bendruomenės atstovas renkamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo uždavinys – rūpintis bendruomenės

interesais ir atstovauti bendruomenei seniūnijoje, prireikus – ir savivaldybės

institucijose bei savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose,

taip pat supažindinti seniūnijos, kuriai priskirta bendruomenės teritorija,

seniūną apie viešus bendruomenės reikalus. Jeigu reikalai susiję su seniūno veikla,

gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas gali apie juos pranešti merui.

vietovės bendruomenės atstovas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

33 straipsnis.

Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo teisės ir pareigos

vietovės bendruomenės atstovas:

1) atstovauja

bendruomenės interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės

teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;

2) teikia

informaciją atstovaujamos bendruomenės gyventojams apie savivaldybės

institucijų, savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės

viešojo administravimo subjektų, apskrities viršininko administracijos ir jos

padalinių bei Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką;

3) skatina bendruomenę

prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius, gatves, aikštes, kapines

ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti bei organizuoti kaimo (miesto,

miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;

4) prireikus organizuoja gyventojų apklausas ir gyventojų

susitikimus su tarybos nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos

direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės bei valstybės

institucijų atstovais.

2.

Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas turi teisę gauti informaciją apie

savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių

padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, apskrities

viršininko administracijos ir jos padalinių, Vyriausybės atstovo funkcijas ir

darbo laiką. Šią informaciją gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui teikia

seniūnijos, kuriai priskirta bendruomenės teritorija, seniūnas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

DEVINTASIS

SKIRSNIS

TURTAS IR

FINANSAI

34 straipsnis.

Savivaldybių nuosavybė

turto sandarą ir įsigijimo būdus, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo

juo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Vyriausybės nutarimai

ir savivaldybių tarybų sprendimai.

nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais

įgyvendina savivaldybės taryba.

turtą savivaldybės įstaigos, organizacijos bei įmonės valdo ir

naudoja patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių,

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir

kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir

disponuoja juo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

35 straipsnis.

Turtiniai santykiai, kai keičiamos savivaldybių teritorijų ribos

1.

Kai steigiama, likviduojama savivaldybė ar keičiamos jos teritorijos ribos,

kitai savivaldybei perduodama ta savivaldybės nekilnojamojo turto dalis, kuri

yra priskiriamoje teritorijoje. Kartu su perduodamu nekilnojamuoju turtu

perduodamas ir su juo susijęs turtas, finansiniai ir kitokie įsipareigojimai

bei teisės. Kitas turtas ir skolos, įvertinus faktinę būklę bei savivaldybių

siūlymus, paskirstomos savivaldybėms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

sprendimu.

straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymų kilusius savivaldybių turtinius ginčus

sprendžia teismas.

36 straipsnis.

Savivaldybių finansiniai ištekliai ir jų panaudojimas

Savivaldybių

finansinius išteklius sudaro:

1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos

savivaldybių biudžetų pajamos;

2) pajamos iš savivaldybių turto (nuosavybės);

3) baudos, gautos įstatymų nustatyta tvarka;

4) vietinės rinkliavos;

5) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;

6) pajamos už

savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

7) pajamos,

gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens

telkinius ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne

žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;

8) valstybės biudžeto dotacijos;

9) kitos įstatymų nustatytos pajamos;

10) negrąžintina

finansinė parama (piniginės lėšos);

11)

paskolos.

2.

Savivaldybės dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus neviršydamos įstatymų

numatytų dydžių, didina ar mažina savivaldybių tarybos.

biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių

tarybų patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms bei kitoms programoms

įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų

teikimui organizuoti.

asociacija derina teisės akto, pagal kurį numatomas savivaldybių funkcijų,

pajamų ir (ar) išlaidų pasikeitimas, projektą kartu su prie jo pridėtais

finansiniais skaičiavimais.

savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų

teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, išskyrus sumas, kuriomis

savivaldybių biudžetai sumažėja dėl valstybinės žemės laisvosios ekonominės

zonos teritorijoje nuomos mokesčio, panaudoto žemei išpirkti iš žemės savininkų

šioje teritorijoje, kompensuojamos atitinkamai iš Lietuvos valstybės ar

savivaldybių biudžetų. Kompensuojamos sumos nustatomos Savivaldybių biudžetų

pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla ginčas, galutinį

sprendimą priima teismas.

6.

Papildomos ir planą viršijančios biudžeto pajamos, gautos vykdant biudžetą,

taip pat sutaupytos lėšos (išlaidos) lieka savivaldybėms.

7.

Lėšos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos iš

valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos

savivaldybėms kaip specialioji dotacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

37 straipsnis.

Savivaldybės biudžeto rengimas ir kontrolė

1.

Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas

sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų

rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūrą nustato Biudžetinės sandaros

įstatymas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės.

metais savivaldybės taryba biudžetą gali tikslinti.

biudžeto sudarymo pagrindas yra savivaldybės tarybos patvirtintos

socialinės, ekonominės ir kitos programos bei savivaldybių funkcijoms

įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai.

4.

Savivaldybės turi sudaryti sąlygas gyventojams savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka svarstyti biudžeto projektą.

nuo 2004 m. sausio 1 d.)

biudžetiniams metams, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti

atliekamas nepriklausomas finansų ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas

auditas atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta savivaldybės

tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 d.

sprendimu Valstybės kontrolė gali atlikti savivaldybių biudžetų vykdymo, taip

pat savivaldybių įstaigų bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ūkinės ir

finansinės veiklos patikrinimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1764, 2003-10-14,

Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

SANTYKIAI SU VALSTYBĖS

INSTITUCIJOMIS

IR ATSTOVAVIMAS

38 straipsnis.

Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis

santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Lietuvos

Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

nėra pavaldžios valstybės institucijoms.

3.

Centriniai ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, svarstydami su

vienos savivaldybės ar visų savivaldybių interesais susijusius klausimus,

praneša apie tai atitinkamos savivaldybės merui ar Lietuvos savivaldybių

asociacijai. Savivaldybės tarybos ar Lietuvos savivaldybių asociacijos valdymo

organų raštu pateiktus siūlymus valstybinio administravimo subjektai

išnagrinėja (įvertina) ir pateikia atsakymą.

4.

Sprendimų dėl valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų

pakeitimo projektai svarstomi su savivaldybėmis teisės aktų

nustatyta tvarka.

remia savivaldybių tarybų narių bei valstybės tarnautojų mokymą ir

kvalifikacijos kėlimą.

iš valstybės institucijų, planuodamos ir spręsdamos visus su jomis tiesiogiai

susijusius klausimus.

svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai

aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija

Seimo statuto ir Vyriausybės darbo reglamento bei kitų valstybinio

administravimo subjektų nustatyta tvarka.

asociacija Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nurodytus

rodiklius bei savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių pirminius

statistinius duomenis svarsto pagal Vyriausybės patvirtintą šių rodiklių

derinimo tvarką.

9.

Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos interesams bei pozicijoms

derinti šalių susitarimu sudaroma dvišalė komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

39 straipsnis.

Savivaldybių atstovavimas

Vyriausybėje,

kitose valstybės institucijose ir tarptautinėse organizacijose bendriems

savivaldybių interesams atstovauja Lietuvos savivaldybių asociacija.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

TEISINĖS GARANTIJOS IR ADMINISTRACINĖ PRIEŽIŪRA

40 straipsnis.

Savivaldybių teisės ir jų apsauga

dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į

teismą. Savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal šiame ir

kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus.

tarybos sprendimai, neviršijantys šių institucijų kompetencijos, privalomi

savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms

įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams.

administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises

suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat tarybos sprendimais

patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę

atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo

visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai bei į savivaldybės

teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės

teritorijos bendrojo plano ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų.

turi teisę pačios ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją dalyvauti

rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą

ar nustatančius savivaldybių funkcijas, dėl parengtų projektų pareikšti savo

pasiūlymus ir pastabas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

41 straipsnis.

Savivaldybių veiklos priežiūra

savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, kaip vykdo

Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo

nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės

atstovai.

pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, kurių

įgaliojimus nustato Seimo kontrolierių įstatymas.

institucijų bei valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys

gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti

skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

funkcijų ir teisių apribojimus, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji

padėtis, nustato atitinkami įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-482,

2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2515 (2001-08-17)

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

ATRIBUTIKA IR RAŠTVEDYBA

42 straipsnis.

Savivaldybių atributika

1.

Savivaldybės turi savo atributiką.

reglamentuoja Savivaldybių atributikos įstatymas.

herbai yra savivaldybių nuosavybė ir Savivaldybių atributikos įstatymo

nenumatytais atvejais gali būti naudojami tik savivaldybių tarybų

leidimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1568,

2003-05-20, Žin., 2003, Nr. 54-2371 (2003-06-04)

43 straipsnis.

Savivaldybių raštvedyba

Savivaldybių

raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai bei techniniai dokumentai

tvarkomi lietuvių kalba ir turi atitikti galiojančių teisės aktų nustatytus raštvedybos

reikalavimus.

Įstatymas

papildytas tryliktuoju skirsniu:

Nr. IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

VIETOS

GYVENTOJŲ APKLAUSA

44 straipsnis.

Vietos gyventojų apklausos bendrieji principai

savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti

dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).

rezultatai yra patariamojo pobūdžio.

(savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti

nuomonę.

gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios

savivaldybės tarybą.

apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas,

kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp

apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų

patikimumo duomenys.

tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios

kontroliuoti neleidžiama.

varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės,

kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

45 straipsnis.

Apklausai teikiami klausimai

gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama

savarankiškąsias, priskirtąsias (ribotai savarankiškas) bei sutartines

funkcijas.

savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų

ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Lietuvos

Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

46 straipsnis.

Apklausos būdai

būdai:

1) tiesioginis

gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose;

2) gyventojų

nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant;

3) atrankinė

gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose;

4) atrankinė

gyventojų apklausa telefonu.

būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima

savivaldybės taryba atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

nustatytu būdu vykdomos apklausos tvarką bei apklausos komisijos įgaliojimus.

47 straipsnis.

Apklausos teritorija

Apklausa gali

būti surengta savivaldybės, seniūnijos (kelių seniūnijų) arba gyvenamosios

vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje. Apklausos teritorija negali

būti mažesnė kaip gyvenamosios vietovės teritorija.

48 straipsnis.

Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė

paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir savivaldybės

tarybai.

apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 10 procentų

apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės

tarybą, reikalavimu.

paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip

1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka.

49

straipsnis. Gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimas

paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui

sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę

rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas asmeniškai pateikia merui prašymą

įregistruoti iniciatyvinę grupę.

grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai

teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, siūlomas apklausos būdas bei iniciatyvinės

grupės koordinatorius (koordinatoriai). Iniciatyvinės grupės prašyme taip pat

gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės

grupės nariai.

iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (-ų) klausimo

(-ų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovų prašymu savivaldybės

administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo

(-ų) klausimo (-ų) tekstą. Galutinį klausimo (-ų) tekstą pasirašo visi

iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas merui.

spręsti iniciatyvinės grupės įregistravimo klausimą. Savivaldybės

administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip

per 5 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos

formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.

iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas vieno mėnesio

laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti

apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos.

nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų skaičius, savivaldybės administracijos

direktorius tolesnį parašų rinkimą nutraukia.

iniciatyvinė grupė. Per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi

reikiamą gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių,

iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo baigiamąjį aktą ir jį kartu su

gyventojų reikalavimais perduoda savivaldybės administracijos direktoriui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

50 straipsnis.

Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas

įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas

parašų dėl reikalavimo skelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo

pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo

pažeidimų), savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą paskelbti apklausą.

taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir

gyventojų reikalavimų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos

priima sprendimą paskelbti apklausą.

paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų)

tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip

pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos

komisiją deleguoti savo atstovą.

tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines

(regiono) visuomenės informavimo priemones.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

51 straipsnis.

Apklausos agitacija

agitacijos kampanijos pradžia yra gyventojų iniciatyvinės grupės įregistravimo

savivaldybės administracijoje diena.

agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus bei kitus teisės aktus.

kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai.

52 straipsnis.

Apklausos organizavimas

Apklausą

organizuoja meras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

53 straipsnis.

Apklausos rezultatų nustatymas ir paskelbimas

laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (-ais) klausimu (-ais) pareiškė

ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę

dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas atrankinei apklausai.

po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui ir paskelbia per

vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones.

54 straipsnis.

Apklausai teiktų klausimų sprendimas

Apklausos

rezultatai turi būti svarstomi savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka ir į juos gali būti atsižvelgiama

priimant sprendimą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų).

55 straipsnis.

Apklausos organizavimo išlaidos

Apklausos

organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

vietos

savivaldos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje

narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti

kandidatais savivaldybių rinkimuose.

gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/30/EB, keičianti Direktyvą 94/80/EB,

nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje

narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti

kandidatais savivaldybių rinkimuose.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr.

IX-2204,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2537 (2004-04-30)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-835,

95.04.04, Žin., 1995, Nr. 30-683 (95.04.07)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1033,

95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1486 (95.07.19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1041,

95.09.14, Žin., 1995, Nr. 79-1820 (95.09.27)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1227,

96.03.14, Žin., 1996, Nr. 33-804 (96.04.12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1262,

96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-869 (96.04.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1330,

96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196 (96.05.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15, 18 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1997 metų sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-95,

97.01.23, Žin., 1997, Nr.11-206 (97.02.05)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 12, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-123,

97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 17, 18, 19,

26, 28 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO BEI 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-233,

97.06.03, Žin., 1997, Nr.53-1228 (97.06.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-299,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.62-1465 (97.07.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-497,

97.11.06, Žin., 1997, Nr.106-2669 (97.11.21)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-731,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1393 (98.06.03)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 15, 28 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-929,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2900 (98.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-937,

98.11.24, Žin., 1998, Nr.108-2955 (98.12.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 13, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2018, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

91-2832 (2000 10 27)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-426,

2001-07-05, Žin., 2001, Nr. 64-2323 (2001-07-25)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 20 IR 31 STRAIPSNIŲ

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 1 ir 3 straipsniai galioja iki Gyvenamosios vietos deklaravimo

įstatymo įsigaliojimo,

t. y. iki 2003 m. sausio 1 d.

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-482,

2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2515 (2001-08-17)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 30, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-585,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 99-3519 (2001-11-28)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 17, 19, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-823,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1256 (2002-03-30)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 17,

19, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002

m. balandžio 1 d.

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 6, 17, 19 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 14, 18, 20, 25, 36, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1095,

2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 96-4171 (2002-10-04)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

TRYLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1172, 2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17, 26, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1283,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5749 (2002-12-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1313,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 12-439 (2003-01-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1327, 2003-01-28,

Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30,

31, 33, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 25 d.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, visus savivaldybės valdybai bei

merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų

pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius.

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 14, 15, 17, 20, 24, 26, 29, 31, 40 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1449,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1694 (2003-04-24)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin.,

2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin.,

2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1514,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1918 (2003-05-01)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

32.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1568, 2003-05-20,

Žin., 2003, Nr. 54-2371 (2003-06-04)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

33.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 4, 14, 15, 16, 17, 20, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 36, 38,

41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 29(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

34.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 4, 15, 17, 20, 21, 29, 31, 37, 38 STRAIPSNIŲ IR ŠEŠTOJO

SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1, 3, 4, 6, 7 ir 10 straipsniai įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirtų savivaldybių kontrolierių jiems

nustatyta kadencijos trukmė įsigaliojus šiam Įstatymui iš naujo nenustatoma.

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1838,

2003-11-20, Žin., 2003, Nr. 115-5193 (2003-12-10)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

36.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11, 12, 14, 20, 25, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

37.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2204,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2537 (2004-04-30)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMAS

38.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2422,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4839 (2004-09-02)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

39.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-160, 2005-04-14,

Žin., 2005, Nr. 57-1941 (2005-05-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8, 17 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

40.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-345, 2005-09-27,

Žin., 2005, Nr. 121-4329 (2005-10-11)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Asmenų,

priimtų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir

jas einančių pasibaigus jų kadencijai, valstybės tarnybos santykiai jų sutikimu

tęsiasi.

41.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-396,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5170 (2005-12-08)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 29(1), 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-12-24,

Žin., 2003, Nr. 19-828 (2003-02-25)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 3 DALIES (2000 M.

SPALIO 12 D. REDAKCIJA), 3 STRAIPSNIO 4 DALIES (2000 M. SPALIO 12 D.

REDAKCIJA), 5 STRAIPSNIO 1 DALIES 2 PUNKTO (2000 M. SPALIO 12 D. REDAKCIJA), 18

STRAIPSNIO 1 DALIES (2000 M. SPALIO 12 D. REDAKCIJA), 19 STRAIPSNIO 1 DALIES 2,

3, 4, 8, 15 PUNKTŲ (2000 M. SPALIO 12 D. REDAKCIJA), 21 STRAIPSNIO 1 DALIES 1,

5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 PUNKTŲ (2000 M. SPALIO 12 D. REDAKCIJA), ŠIOS

DALIES 6 PUNKTO (2000 M. SPALIO 12 D. IR 2001 M. RUGSĖJO 25 D. REDAKCIJOS) IR

ŠIOS DALIES 14 PUNKTO (2000 M. SPALIO 12 D. IR 2001 M. LAPKRIČIO 8 D.

REDAKCIJOS), TAIP PAT DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 119 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO TAIKYMO TVARKOS KONSTITUCINIO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJOS 119 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO TAIKYMO TVARKOS KONSTITUCINIO

ĮSTATYMO ĮRAŠYMO Į KONSTITUCINIŲ ĮSTATYMŲ SĄRAŠĄ ĮSTATYMO ATITIKTIES LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2005-12-09)

autrap@lrs.lt