Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 55-1049

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VIETOS

SAVIVALDOS

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 7 d.

Nr. I-533

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2008 m. spalio 1 d.:

Nr.

X-1722,

2008-09-15, Žin., 2008, Nr. 113-4290 (2008-10-01), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2011, Nr. 45

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas

Šio įstatymo

tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės

raidos pagrindą.

2

straipsnis. Įstatymo paskirtis

nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir Europos vietos

savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių

institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą,

savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

3

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio

bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to

valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą

savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės

institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.

2.

Vietos

savivalda

– įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių

gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę,

savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą

kompetenciją.

3.

Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės

bendruomenės interesais atsakingos institucijos:

1) savivaldybės atstovaujamoji institucija –

savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises

ir pareigas;

2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios

institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios)

pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei

(pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo

administravimo teises ir pareigas;

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) – subjektas,

prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir

naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas,

kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai

ištekliai.

5.

Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba – savivaldybės

administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti

savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ar

kituose savivaldybės viešuosiuose juridiniuose asmenyse, pavaldus ir

atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui.

6.

Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios

pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir

uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2

balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso

savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę

įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

7.

Savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir

įstaigos, kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus,

atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių

funkcijų įgyvendinimą.

funkcijos – Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms

priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų

teikimo funkcijos.

9.

Išimtinė

savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta

kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita

savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės

kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms.

10.

Paprastoji

savivaldybės tarybos kompetencija – įstatymų nustatyta kompetencija,

kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės

vykdomajai institucijai (institucijoms) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

bendruomenė

– savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais,

interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba

ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės

subjektais.

12.

Gyvenamosios

vietovės bendruomenė

– savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų

vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir

interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis

tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa,

veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.).

13.

Bendruomeninė

organizacija

– asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės

(jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios

paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su

gyvenimu kaimynystėje.

aptarnaujamos teritorijos gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktas

atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.

aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų –

seniūnaičių sueiga, sprendžianti šio įstatymo nustatytus klausimus.

viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio

pirmininkui, deklaravusi, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivienijusi

į frakciją.

tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės tarybos nariai arba narių grupė

(grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), viename iš savivaldybės tarybos posėdžių

viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi (deklaravusios),

kad nedalyvauja sudarant arba sudarytoje (sudarytose) savivaldybės vykdomojoje

institucijoje (vykdomosiose institucijose), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į

ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų.

tarybos dauguma

– savivaldybės tarybos nariai arba savivaldybės tarybos narių grupė (grupės) ir

(ar) frakcija (frakcijos), delegavusi (delegavusios) savo atstovų į

savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas) arba mero, mero

pavaduotojo pareigas, arba viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu

pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, nedeklaravusi (nedeklaravusios), kad

nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias

institucijas) ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero

pavaduotojo pareigas savo atstovų.

4

straipsnis. Vietos savivaldos principai

Pagrindiniai

principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:

1)

atstovaujamosios demokratijos;

2)

savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir

įstatymuose apibrėžtą kompetenciją;

3) savivaldybės

tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias

institucijas. Savivaldybės taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jos sudarytas

ir jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas;

4)

savivaldybės vykdomųjų institucijų atskaitingumo savivaldybės tarybai.

Savivaldybės vykdomųjų institucijų sprendimai turi būti grindžiami įstatymais,

Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendimais;

5) atsakingumo savivaldybės

bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo

veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės

bendruomenei;

6) savivaldybės

veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir

visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų

teisės aktų reikalavimus;

7) savivaldybių

ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;

8) bendruomenės

ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų

priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų

atskirų gyventojų teisių;

9) savivaldybės

gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės

institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti

rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas,

susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės

iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus

švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas,

susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;

10) veiklos

skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo

subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie

tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;

11)

viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai

ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų

projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į

pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo

administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą;

12)

žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar

valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo

teisių ir laisvių, lygių galimybių.

ANTRASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

FUNKCIJOS

5

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

1.

Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:

1)

savarankiškąsias. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir

įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios

interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir

įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir

yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias

funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir

tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės

aktuose;

2)

valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Tai valstybės funkcijos, pagal

įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus.

Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų

priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja

valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Atskirais atvejais

valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių

pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai

savivaldybės taryba pritaria. Šios funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar

sezoninio pobūdžio.

funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo

administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų

nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas

įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji

institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų

vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai

suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias

paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas

sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.

tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba

bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis

savivaldybėmis.

gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai

savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už

šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė.

6

straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Savarankiškosios

(Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:

1) savivaldybės

biudžeto sudarymas ir tvirtinimas;

2) vietinių rinkliavų nustatymas;

3) savivaldybei nuosavybės teise

priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;

4)

savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, savivaldybės viešųjų

įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų steigimas;

5) savivaldybės

teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo

programas užtikrinimas;

6) švietimo

pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios

priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas;

7) bendrojo

lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse,

neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

8) ikimokyklinio

ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir

jaunimo užimtumo organizavimas;

9) medžioklės

plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas;

10) maitinimo

paslaugų organizavimas švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal

ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas;

11)

savivaldybėms įstatymais priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų

organizavimas ir vykdymas;

12) socialinių

paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas,

išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis;

13) gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir

etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų,

teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas,

pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų

bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra);

14) sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių

neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas;

15) savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas

ir jo remontas, socialinio būsto nuoma;

16) dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo,

kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių

darbų organizavimas;

17) pirminė

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas,

likvidavimas, išlaikymas);

18) savivaldybių

sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas; parama savivaldybės gyventojų

sveikatos priežiūrai;

19) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos

bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas;

20) specialiųjų

architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas

įstatymų nustatyta tvarka;

21) statinių

naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka;

22) infrastruktūros, socialinės ir ekonominės

raidos planavimas, strateginių plėtros ir veiklos planų rengimas, turizmo,

būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;

23) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų

plėtros programas;

24) informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimas;

25) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas,

apsauga ir tvarkymas;

26) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių

ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės

teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas,

inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių

matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena;

27) adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų

savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimų, pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerių) suteikimas

ir keitimas;

28) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;

29) kūno

kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas;

30) šilumos ir

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas;

31) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas,

antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir

eksploatavimas;

32) savivaldybių

vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus

eismo organizavimas;

33) keleivių vežimo vietiniais maršrutais

organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir

mokėjimas;

34) dalyvavimas,

bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant

nusikaltimų prevencijos programas;

35)

savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo

įgyvendinimas;

36) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas

ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose

užtikrinimas;

37) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos

savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir

viešose vietose nustatymas;

38) sąlygų

verslo ir turizmo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

39) leidimų

(licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

40)

alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės

reklamos priemonių kontrolė;

41) ritualinių

paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas;

42) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją

gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės

paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia

gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro

jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta

jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė;

43) kitos funkcijos, nepriskirtos valstybės

institucijoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-682,

2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1177 (2010-03-02)

Nr. XI-997,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4406 (2010-07-15)

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

7

straipsnis. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos

Valstybinės (valstybės

perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:

1) civilinės būklės aktų registravimas;

2) įstatymų

priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;

3) civilinė

sauga;

4) priešgaisrinė sauga;

5) dalyvavimas

valdant valstybinius parkus;

6)

kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui ir kt.)

skaičiavimas ir mokėjimas;

7) priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo,

profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės

teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo

programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas

ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų

poreikių, išlaikymas;

8) mokinių

nemokamo maitinimo savivaldybės įsteigtose mokyklose ir savivaldybės

teritorijoje įsteigtose nevalstybinėse mokyklose administravimas ir

nepasiturinčių šeimų mokinių, deklaravusių gyvenamąją vietą arba gyvenančių

savivaldybės teritorijoje, aprūpinimo mokinio reikmenimis administravimas;

9) socialinių

išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;

10) savivaldybei

priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo patikėjimo teise;

11) piliečių

prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjimas

ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka;

12) valstybės

garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų

ar jų dalių ir butų, vykdymas;

13) valstybinės kalbos vartojimo ir

taisyklingumo kontrolė;

14)

savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;

15) dalyvavimas

atrenkant šauktinius į karo tarnybą;

15

punktas netenka galios nuo 2011m. sausio 1 d.

16) dalyvavimas

rengiantis mobilizacijai;

17) statistikos

duomenų teikimas;

18) dalyvavimas

rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo

programas;

19)

dalyvavimas organizuojant įstatymų numatytus rinkimus ir referendumus;

20) dalyvavimas rengiant gyventojų

apklausas ir kitokias įstatymų numatytas pilietines (gyventojų) iniciatyvas;

21) dalyvavimas

atliekant gyventojų ir būstų, taip pat kitus visuotinius surašymus;

22) vaikų ir

jaunimo teisių apsauga;

23) žemės ūkio

produkcijos kvotų administravimas;

24) žemės ūkio

valdų ir ūkininkų ūkių registravimas;

25) žemės ūkio

naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbų administravimas;

26) stichinių

meteorologinių reiškinių, gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir priežiūros

programų įgyvendinimas, medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių

gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas;

27) valstybei

nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas

ir naudojimas patikėjimo teise;

28) traktorių,

savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė

priežiūra;

29) kaimo

plėtros priemonių įgyvendinimo administravimas;

30) valstybės garantuojamos pirminės

teisinės pagalbos teikimas;

31) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir

gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas;

32) socialinės globos teikimo asmenims su sunkia

negalia užtikrinimas;

33) informacijos apie savivaldybės institucijų ir

savivaldybės kontroliuojamų įmonių, atitinkančių Vyriausybės nustatytus

kriterijus, finansinius santykius ir apie įmones, privalančias tvarkyti

atskiras sąskaitas, kaupimas, saugojimas ir teikimas Europos Komisijai

Vyriausybės nustatyta tvarka;

34) antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros

organizavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

35) radiacinė sauga;

36) kitos pagal įstatymus perduotos funkcijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-921,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4219 (2010-07-10)

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

Nr. XI-1174,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7429 (2010-12-11)

TREČIASIS

SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ IR

ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS

8

straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimas

1.

Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Savivaldybės

institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame

straipsnyje nustatytus atvejus. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos,

savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai.

2.

Kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija

gali pati teikti viešąsias paslaugas.

savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis

įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.

4.

Viešosios paslaugos gyventojams teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka

atlygintinai ir neatlygintinai.

5.

Savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi

savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

9

straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas

administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių

paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines

ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama

viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą

ir kontrolę.

steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai

viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir

geros kokybės.

3.

Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia

viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas

savivaldybės administracijos padalinys.

10

straipsnis. Administracinių paslaugų teikimas

Administracines

paslaugas Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

asmenims teikia savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės

administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

INSTITUCIJOS, JŲ SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

11

straipsnis. Savivaldybės taryba

teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba.

2.

Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai

išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių (toliau

– tarybos nariai).

tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės

tarybos veiklos reglamente (toliau – reglamentas).

4.

Savivaldybės tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka

išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai

kadencijai išrinkti tarybos nariai.

*5. Tarybos narys

visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik

po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pastaba. 11 straipsnio 5 dalis

įsigalioja nuo naujų eilinių savivaldybių tarybų rinkimų.

mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo

dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas

(pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta

savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.

naujos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais,

esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri

bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio

valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.

8.

Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas,

savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba savivaldybės tarybos įgaliojimai

laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu savivaldybės taryba

negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios

padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.

9.

Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei savivaldybės meras, nei savivaldybės mero

pavaduotojas (pavaduotojai) negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių

priežasčių, savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami ir mero pareigos vykdomos

reglamento nustatyta tvarka.

12

straipsnis. Savivaldybės tarybos veiklos formos

taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos

posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos

komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės

tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės

kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų

įgyvendinimą.

taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi

pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą

savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras.

tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose

ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.

13

straipsnis. Savivaldybės tarybos posėdžiai

tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių

dauguma.

išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos

pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos

įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms

nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės

dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu

savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba

savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti

pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje

numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo.

Šiam posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Apie

pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos

pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo

priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos

savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto

termino pabaigos, išrinktos naujos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys

kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja

vyriausias pagal amžių tarybos narys.

kitiems išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki bus išrinktas

savivaldybės meras, pirmininkauja šio straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys.

Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomi du

klausimai:

1) priimamas

sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus

pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir

pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos

direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;

2) renkamas

savivaldybės meras (toliau – meras), gali būti skiriami mero pavaduotojas

(pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas

(pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius negali būti

skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu per pirmąjį posėdį

meras neišrenkamas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio

datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo

posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.

savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai,

šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas. Savivaldybės tarybos

posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais

atvejais), – mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero

pavaduotojas privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu

reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus

klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites

nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo

pavaduotojas savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau

kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje

nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus

pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.

tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui

pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir

grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių

reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti

sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau

kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto

tinklalapyje.

tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas

iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su

įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę.

Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų

įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba.

7.

Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista

savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3

dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų

projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.

Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais

meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti

priimti sprendimą skubos tvarka.

8.

Apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento

nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o

kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas arba

įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip

prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša

visiems tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės

atstovui – seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama

gyvenamosios vietovės bendruomene.

tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.

Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje

nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas

nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų

balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero

pavaduotojas, administracijos direktorius, administracijos direktoriaus

pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, kolegija,

kitų personalijų klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą,

išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas,

administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojai,

sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, kolegija, kitų

personalijų klausimas, yra vieši. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra

saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto

tinklalapyje.

privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir

artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo

dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje

kalbėti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims

leidžiama kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės,

savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami interneto

tinklalapyje.

12.

Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs

klausimas, savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos

sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo

pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus

turi pasirašyti ir savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, –

savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas)

paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės

administracijoje pagal darbo sutartį. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo

apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs savivaldybės tarybos

posėdžiui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

14

straipsnis. Savivaldybės tarybos komitetai

tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams

preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip

laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.

sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos

sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės

komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės taryboje

atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus

komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo

principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus

Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto

įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4

dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.

išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų

nariai. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos)

siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria

savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu nėra paskelbta

savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir

pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.

komitetas:

1) teikia

savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės

ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;

2) siūlo

savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose

nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

3) svarsto

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų

metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto

papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio

5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

4)

įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito

tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir

išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;

5) svarsto

savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės

ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir

teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;

6) siūlo

savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

7) periodiškai

(kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės

kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių

vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)

atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų

pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos

direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;

8)

dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų

pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.

pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės

administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos

ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų

sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti

visuomenės atstovai – seniūnaičiai, ekspertai ir valstybės tarnautojai.

15

straipsnis. Savivaldybės tarybos komisijos

taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Administracinę komisiją ir Etikos

komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš

tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija),

Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia savivaldybės tarybos mažumos

(opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Komisijų atsakingųjų

sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti

valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.

2.

Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos

kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.

komisija:

1) prižiūri,

kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų

elgesio kodekso, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės

tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

2)

analizuoja savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo savivaldybės tarybos,

komitetų ir komisijų posėdžiuose ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo

priežastis;

3) nagrinėja

gautą informaciją dėl savivaldybės tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir

privačių interesų nesuderinamumo;

4)

nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų

vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir

pastabas dėl savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;

5)

teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario

įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris

savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties.

nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir

kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems

klausimams nagrinėti) komisijos.

tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai,

valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių

organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai. Etikos

komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau

kaip 1/3 komisijos narių.

6.

Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente. Komisijų

nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

16

straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija

1.

Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji.

savivaldybės tarybos kompetencija:

1) reglamento

tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės

bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų

ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais;

2) mero

rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio

nustatymas;

3) mero

pavaduotojų skaičiaus nustatymas, mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero

teikimu ir atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pavaduotojo (pavaduotojų)

darbo užmokesčio nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;

4) mero

pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymas mero teikimu;

5) sprendimo dėl

savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo priėmimas ir savivaldybės tarybos

kolegijos sudarymas mero teikimu;

6) savivaldybės

tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų

darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų

tvirtinimas;

7) Kontrolės

komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos

programos tvirtinimas;

8) pretendentų į

savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų

dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas,

savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus

teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) metinės ataskaitos

svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės

kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) nuostatų tvirtinimas;

9)

savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos

direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų

dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės

(pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų

savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės

administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės)

steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui

(pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos

direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas;

sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas,

savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos

direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas;

10) savivaldybės

administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas,

didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas

savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu;

11) sprendimų

dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių

steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo

priėmimas mero siūlymu;

12) sprendimo

išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės

viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų

sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas,

priėmimas, kai šie savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo

sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių

mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

13) sprendimų

dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų

seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl

seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus

gyventojų nuomonę, priėmimas;

14) gyvenamųjų

vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas

savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;

15) savivaldybės

biudžeto savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto

sandaros įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta

tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas;

16) sprendimo

dėl mero fondo sudarymo, mero fondo dydžio, naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos

priėmimas;

17) sprendimų

dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų

piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų

sudarymo ir naudojimo priėmimas;

18) sprendimų

teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės

biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo

vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant

savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;

19)

mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus,

biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės

kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į

savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka,

sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;

20) pasiūlymų

valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų

padalinių veiklos gerinimo teikimas, prireikus šių padalinių vadovų išklausymas

reglamento nustatyta tvarka;

21) savivaldybės

biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės

įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės

juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, dalyvavimas

steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius

asmenis;

22) sprendimų

dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė)

steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas;

23) sprendimų

dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo priėmimas;

24) sprendimų

dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar

savivaldybės kontroliuojamose įmonėse priėmimas;

25) savivaldybės

vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše

turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio

savivaldybės tarybos pritarimo;

26) sprendimų

dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas,

šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas,

išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu

priimtuose kituose teisės aktuose;

27) sprendimų

dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas;

28) sprendimų

dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios

paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės

nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;

29) sprendimų

dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės

kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos konkurso sąlygų ir

pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimas, konkurso etapų nustatymas

ir, gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos

sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo;

30) sprendimų

dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos,

dėl pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių

darbų užsakovo funkcijas priėmimas;

31) sprendimų

dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto

suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio

priėmimas;

32) teritorijų

planavimo dokumentų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus specialiųjų

ir detaliųjų planų tvirtinimą;

33) savivaldybės

saugomų teritorijų steigimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytą

tvarką, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo

objektų skelbimas;

34) sprendimų

dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti savivaldybei

pavadinimą ir jį keisti, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų

pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių,

pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimų suteikimas ir jų keitimas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytus kriterijus;

35) savivaldybės

triukšmo prevencijos veiksmų plano, triukšmo savivaldybės teritorijoje

rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, gyvenamųjų vietovių

teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo

priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose

vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų zonų nustatymas. Savivaldybės

vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų

funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra;

36) taisyklių,

už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių

tvirtinimas;

37) kainų ir

tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas

paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai

tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas)

įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas

įstatymų nustatyta tvarka;

38)

sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas,

papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš

savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui)

už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;

39) savivaldybės

biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas;

40) savivaldybės

socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas;

41) sprendimų

dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės ir dėl bendrųjų ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų

kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų

rengimo priėmimas;

42) sprendimų

dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių

savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų

priėmimas;

43) savivaldybės

tarybos narių delegavimas į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas

ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka;

44) sprendimų

skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas;

45) siūlymų

nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus teikimas,

kitų savivaldybės simbolių ir jų naudojimo tvarkos tvirtinimas, teisė nustatyta

tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios

vietovės) garbės piliečio vardą;

46) sprendimų

dėl partnerystės su privačiais subjektais tikslingumo priėmimas; gavus

savivaldybės kontrolieriaus išvadą iki viešųjų pirkimų, reikalingų partnerystei

su privačiais subjektais įgyvendinti, paskelbimo, viešųjų pirkimų sąlygų, būdo

ir pagrindinių sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygų

tvirtinimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam

partnerystės su privačiais subjektais sutarties projektui iki tokios sutarties

pasirašymo.

savivaldybės tarybos kompetencija;

1) savivaldybės

biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų

nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo

santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

2)

savivaldybės biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;

3) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir

atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo

santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

4) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas,

kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;

5) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinių

tvirtinimas;

6) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos

nustatymas;

7) sprendimų

dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės

fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms

įstaigoms priėmimas;

8) savivaldybės lygmens specialiųjų ir

detaliųjų planų tvirtinimas;

9) juridinio

asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir

pareigų vykdymas;

10) sprendimų

dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių

atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms priėmimas;

11) sprendimų

išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose priėmimas, žuvų išteklių

naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių

planų tvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka;

12) sprendimų

dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo priėmimas teisės aktų

nustatytais atvejais ir tvarka.

aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių

įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų,

priklauso savivaldybės tarybai.

nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus

subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms)

funkcijas.

savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba

negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento

nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui

arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams)

(jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos). Jeigu

savivaldybės vykdomoji institucija negali (dėl viešųjų ir privačių interesų

konflikto) įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos

jai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1830,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5379 (2008-11-29)

Nr. XI-300,

2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3165 (2009-06-30)

Nr. XI-620,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7206 (2009-12-31)

Nr. XI-682,

2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1177 (2010-03-02)

Nr. XI-770,

2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2480 (2010-05-04)

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

17

straipsnis. Savivaldybės tarybos kolegija

taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti savivaldybės

tarybos kolegiją (toliau – kolegija).

narių skaičius, darbo tvarka, posėdžių organizavimo tvarka nustatyta

reglamente.

savivaldybės tarybos patariamasis organas.

paprastai nagrinėja šiuos klausimus:

1) analizuoja

savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą,

teikia siūlymus savivaldybės tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų

vadovų išklausymo;

2) svarsto

ir teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, dėl bendrųjų

ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių,

nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų

projektų rengimo organizavimo;

3) numato

savivaldybės tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais);

4)

svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo arba mero

politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu sekretoriatas nesudaromas) valstybės

tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.

18

straipsnis. Nuostatos dėl teisės aktų sustabdymo, panaikinimo, apskundimo

tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati

savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus

teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės

taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo

administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos

pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats

arba savivaldybės administracijos direktorius.

straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės institucija, panaikinusi kito

savivaldybės viešojo administravimo subjekto norminį administracinį teisės aktą,

prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo

subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo

klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad tokio akto

priimti nereikia.

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti

administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui.

19

straipsnis. Meras, mero pavaduotojas

1.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės

merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias

galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į

savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41

ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys

savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda

iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės

mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne

daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meras yra

savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos

Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero

pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero

pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero

pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės

tarybos narių dauguma.

Pastaba. 19 straipsnio 1 dalies

nuostata dėl savivaldybių merų pavaduotojų skaičiaus įsigalioja nuo naujų

eilinių savivaldybių tarybų rinkimų.

2.

Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės

tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių

dauguma:

1) Vyriausybės

arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus,

dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir

nuosavybei;

2) kai dėl

laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų

iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika

mėnesių;

3)

kai pateikia atsistatydinimo prašymą.

3.

Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne

mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais,

savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį

sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu

sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį

klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.

pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už

sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų savivaldybės tarybos narių

dauguma.

pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos

pilietybės ar netenka savivaldybės tarybos nario mandato.

savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios savivaldybės tarybos

išrinkto mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai.

kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar

nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų

(išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio

straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės

nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas

pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos

pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės

tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo

pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero

pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais

eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės

biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje,

o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės

biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje.

Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų

nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės

aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų

savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo

užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas

mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po

3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir

mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos,

jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą, kai jiems

nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį sprendimą

balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių, jiems išmokama 2 mėnesių jų

vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina

savivaldybės taryba.

pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir

organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę,

pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas

pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

pavaduotojas pirmininkauja savivaldybės tarybos posėdžiui, kai priimant

sprendimą meras negali dalyvauti.

11.

Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus

nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio

straipsnio 12 dalyje, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą.

mero pavaduotojui atostogos suteikiamos savivaldybės tarybos ar jos įgalioto

asmens sprendimu reglamento nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas

turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas.

Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti

suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi,

valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos

dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos

Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta

tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero

pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.

13.

Meras ir mero pavaduotojas į komandiruotes vyksta reglamento nustatyta tvarka.

tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos

sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos

sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės

tarybos sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį

ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės

taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti

sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų,

karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės

tarybos narys.

Pastaba. 19 straipsnio 14 dalies

nuostata dėl draudimo savivaldybės tarybos nariui dirbti mero politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju įsigalioja nuo naujų eilinių

savivaldybių tarybų rinkimų.

Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas

nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo

savivaldybės tarybos narių skaičiaus: savivaldybės taryba, kurioje yra 41 ir

daugiau tarybos narių, gali skirti kas mėnesį iki trijų, savivaldybės taryba,

kurioje yra 27–31 tarybos narys, iki dviejų, kitos savivaldybės – iki vieno

Lietuvos statistikos departamento paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio sumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

Nr. XI-1126,

2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7110 (2010-11-27)

20

straipsnis. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai

atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.

1) planuoja

savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių

darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia

savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės

tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus

ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

2) reglamente

nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti

savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar

užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

3) atstovauja

savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę

sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

4) teikia savivaldybės

tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos

direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

(savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu) ir savivaldybės tarybos

sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos

iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui;

5) teikia

savivaldybės tarybai sprendimo dėl mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos

sričių nustatymo projektą;

6) teikia

savivaldybės tarybai siūlymą dėl savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo;

7)

teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato

sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų

pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas

nesudaromas);

8) tvirtina

savivaldybės tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir

Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų

sekretoriato darbuotojus;

9) vadovauja

savivaldybės tarybos sekretoriato darbui;

10) reglamente

nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės

kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti

veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės

administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir

veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto

finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir

išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos

posėdžiuose;

11) kontroliuoja ir

prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių

vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės

tarybos sprendimus;

12) gavęs

savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su

valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis

sutartis;

13) kontroliuoja

pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja;

14) pagal savivaldybės

tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas ir

už jas atsiskaito.

rūpinasi, kad:

1) savivaldybei

būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros taryboje ir šios tarybos priimti

sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;

2) laiku ir

tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai,

užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;

3) būtų

sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės

narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;

4) būtų

užtikrinamas savivaldybės tarybos narių tolygus bendravimas su visais

savivaldybės rinkėjais (visoje savivaldybės teritorijoje);

5) būtų

tobulinamas savivaldybės tarybos sprendimų priėmimas ir savivaldybės tarybos

komitetų veikla;

6)

būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir

sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo

subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis,

užsienio valstybių savivaldybėmis.

sprendimai įforminami potvarkiais.

kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos

narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir

visuomenės atstovų.

6.

Meras negali būti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu.

tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės

tarybai už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai

savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.

pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero

pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero

pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose numatytus įgaliojimus.

Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

2 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos

nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų

įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių

ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.

2.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais

šio įstatymo priede.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2204,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2537 (2004-04-30)

3 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis

juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą

savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.

2.

Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto –

savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos

Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių

gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą

vykdomąją ir kitas institucijas.

3.

Savivaldybės institucijos – atstovaujamoji institucija, tai yra

savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės

administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo

administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už

savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.

kontrolės ir audito institucija – savivaldybės kontrolierius (savivaldybės

kontrolieriaus tarnyba), prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai,

ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip

vykdomas savivaldybės biudžetas.

savivaldybės vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos

struktūrinis padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti savivaldybės

administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės

kontroliuojamose įmonėse, kurios valdo, naudoja savivaldybės turtą ir juo

disponuoja, tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas savivaldybės administracijos

direktoriui.

kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės

ir savivaldybės įmonių įstatymą, ir akcinės bendrovės, kurių akcijos,

suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime,

nuosavybės teise priklauso savivaldybei.

administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir joms pavaldžios

įstaigos bei kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus,

atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių

funkcijų įgyvendinimą.

8.

Savivaldybių funkcijos – šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos

viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos.

9.

Bendruomenė – atitinkamoje teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys, susieti

bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

4 straipsnis.

Vietos savivaldos principai

Pagrindiniai

principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:

1) atsakingumas

rinkėjams. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo

veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams;

2) gyventojų dalyvavimas tvarkant

viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas

gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus,

organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą,

skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia

savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų

iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;

3) savivaldybių

ir valstybės interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;

4) savivaldybės

institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos, įgyvendindamos

įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima

sprendimus;

5) veiklos

skaidrumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo

administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama gyventojams, kurie

tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;

6) bendruomenės

ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas. Savivaldybės institucijų

priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų

atskirų gyventojų teisių;

7)

viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę. Gyventojai ar jų atstovai turi

teisę susipažinti su savivaldybės institucijų priimtais sprendimais, gauti

viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų bei atskirų

valstybės tarnautojų darbą. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla

gali būti slapta ar konfidenciali tik įstatymų nustatytais atvejais;

8) savivaldybės

veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei

visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų

teisės aktų reikalavimus;

9) žmogaus

teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas. Savivaldybės institucijų ar

valstybės tarnautojų priimami sprendimai neturi pažeisti žmogaus orumo, jo

teisių ir laisvių bei moterų ir vyrų lygių galimybių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr. X-748, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 80-3140 (2006-07-22)

ANTRASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

FUNKCIJOS

5 straipsnis. Savivaldybių

funkcijos

funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:

1)

savarankiškąsias. Jas savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą

kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais.

Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų

priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą;

2) priskirtąsias

(ribotai savarankiškas). Įgyvendindamos šį ir kitus įstatymus ir jų pagrindu

priimtus kitus teisės aktus, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos

į vietos sąlygas ir aplinkybes;

3)

valstybines (perduotas savivaldybėms). Tai yra valstybės funkcijos, perduotos

savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Šios funkcijos perduodamos

įstatymais ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais. Savivaldybės,

įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo

laisvę;

4) sutartines.

Šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis.

vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos

valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba.

Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės

taryba, savivaldybės administracijos direktorius, kiti savivaldybės įstaigų ir

tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės

tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės

teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų

teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei

juridiniai asmenys, pasirenkami viešai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

6 straipsnis.

Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Nustatomos šios

savarankiškosios savivaldybių funkcijos:

1) savivaldybės

biudžeto sudarymas ir tvirtinimas;

2) ikimokyklinis

vaikų ugdymas;

3) vaikų ir

jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;

4) suaugusiųjų

neformalusis švietimas;

5) maitinimo

paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;

6) socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų

steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;

7) savivaldybės

gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

8) gyventojų

užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei

sezoninių darbų organizavimas;

9) dalyvavimas

užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir

prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant

savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią

veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);

10) kūno

kultūros ir sporto plėtojimas;

11) turizmo ir

gyventojų poilsio organizavimas;

12) savivaldybės

saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo

objektų paskelbimas savivaldybės saugomais objektais;

13) sąlygų

verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

14) kitos

funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

7 straipsnis.

Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos

Priskirtosios (ribotai

savarankiškos) savivaldybių funkcijos yra:

1) vaikų,

jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;

2) kaimo

bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo

pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

3) savivaldybės

teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar

kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas;

4)

socialinių paslaugų planavimas ir teikimo organizavimas;

5)

sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam

integravimui į bendruomenę sudarymas;

6) savivaldybių

sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;

7) pirminė

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;

8) alkoholio ir

tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių

kontrolė;

9)

teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų

planų sprendinių įgyvendinimas;

10) gyventojų

bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros

plėtros projektuose, muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimas,

reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra,

savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų

veiklos priežiūra);

11)

statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų

nustatymas statinio projektavimo sąlygų sąvade įstatymų nustatyta tvarka;

12)

kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų

saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga;

13) statinių

naudojimo priežiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų

išdavimas įstatymų nustatyta tvarka;

14)

infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto,

smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;

15) savivaldybei

nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo;

16) šilumos ir

geriamojo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas;

17) valstybės

paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas;

18) aplinkos

kokybės gerinimas ir apsauga;

19) sanitarijos

ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas,

švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas;

20) komunalinių

atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo

organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas;

21) vietinės

reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų

užtikrinimas;

22) keleivių

vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo

kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas;

23) adresų

(gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai

nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų bei gyvenamųjų namų

ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;

24) ritualinių

paslaugų teikimo užtikrinimas bei kapinių priežiūros organizavimas;

25) dalyvavimas

formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;

26) prekybos ir

kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas;

27) leidimų

(licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

28) savivaldybėms priskirtas triukšmo

prevencijos ir valstybinio triukšmo valdymo įgyvendinimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-585,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 99-3519 (2001-11-28), įsigalioja nuo 2002-01-01

Nr.

IX-1095,

2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 96-4171 (2002-10-04), įsigalioja nuo 2003-01-01

Nr. IX-1838,

2003-11-20, Žin.,

2003, Nr. 115-5193 (2003-12-10)

Nr.

X-160,

2005-04-14, Žin., 2005, Nr. 57-1941 (2005-05-05)

Nr.

X-472,

2005-12-22, Žin., 2005, Nr. 153-5641 (2005-12-31)

Nr. X-494, 2006-01-19,

Žin., 2006, Nr. 17-590 (2006-02-11)

8 straipsnis.

Valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos

Valstybinės

(perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:

1) civilinės būklės aktų registravimas;

2) įstatymų

priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;

3) civilinės

saugos organizavimas;

4) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų

organizavimas;

5) dalyvavimas

valdant valstybinius parkus;

6) kompensacijų

(šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui ir kt.) skaičiavimas ir

mokėjimas;

7) mokinių

nemokamo maitinimo savivaldybės įsteigtose mokyklose ir savivaldybės

teritorijoje įsteigtose nevalstybinėse mokyklose administravimas ir

nepasiturinčių šeimų mokinių, deklaravusių gyvenamąją vietą arba gyvenančių

savivaldybių teritorijose, aprūpinimo mokinio reikmenimis administravimas;

8) socialinių

išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;

9) savivaldybei

priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo patikėjimo teise;

10)

piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis,

butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas bei sprendimų dėl

nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas;

11) valstybės

garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų

ar jų dalių ir butų, vykdymas;

12) neteko

galios nuo 2006 m. balandžio 27 d.;

13) valstybinės

kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;

14)

savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų

tvarkymas;

15) dalyvavimas

atrenkant šauktinius į karo tarnybą;

16) dalyvavimas

rengiantis mobilizacijai;

17) statistikos

duomenų teikimas;

18) dalyvavimas

rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų

užimtumo programas;

19) dalyvavimas

organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus;

20) dalyvavimas

rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;

21) dalyvavimas

atliekant gyventojų ir būstų bei kitus visuotinius surašymus;

22) vaikų ir

jaunimo teisių apsauga;

23) žemės ūkio

produkcijos valstybinio supirkimo kvotų skirstymas;

24) ūkininkų

ūkių registravimas;

25) pasėlių

deklaravimas;

26) kanopinių

žvėrių žemės ūkiui padarytos žalos nustatymas;

27) melioracijos

ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavimas, dirvų kalkinimo organizavimas;

28) traktorių,

savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė

priežiūra;

29) žemės ūkio

klausimų koordinavimas, kaimo plėtros bei paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai

organizavimas ir įgyvendinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

30) valstybės

garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimas;

31 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

31) kitos įstatymų perduotos funkcijos.

9 straipsnis.

Sutartinės savivaldybių funkcijos

gali atlikti kitas šiame įstatyme nenumatytas valstybės funkcijas (viešojo

administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo) pagal su valstybės institucijomis

ar įstaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik

tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos

vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis. Sutartinės

funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.

tikslams savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų

viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis

savivaldybėmis.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ

TEIKIMAS

10 straipsnis.

Viešųjų paslaugų teikimo pagrindinės nuostatos

yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.

paslaugos gyventojams teikiamos už užmokestį ir nemokamai.

3.

Savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų

teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines

bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus

(viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų

teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, tiekėjai privalo vadovautis

įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.

steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai

viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir

geros kokybės.

naujus viešųjų paslaugų teikėjus, savivaldybė turi siekti, kad už

užmokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų ekonomiškai racionalios ir kad

nustatytas užmokestis už jas padengtų tų paslaugų teikimo bei kitas su jų

teikimu susijusias teikėjo išlaidas, bet šių paslaugų teikimas nevirstų pelno

siekiančia veikla.

turi siekti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės

gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

INSTITUCIJOS, JŲ SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

11 straipsnis.

Bendrosios nuostatos

įgyvendinanti savivaldos teisę, yra savivaldybės taryba.

sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės

viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar

panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos

direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus

norminius teisės aktus, kuriais įgyvendinami įstatymai ir vykdomi Vyriausybės

nutarimai ar kiti teisės aktai (kuriais įgyvendinamos valstybinės (perduotos

savivaldybėms) funkcijos), gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.

Jeigu savivaldybės viešojo administravimo subjektai per įstatymų nustatytą

terminą nepanaikina ginčijamų norminių teisės aktų arba priima naujus

Konstitucijos ar įstatymų neatitinkančius norminius teisės aktus, Vyriausybės

atstovas nurodytų teisės aktų teisėtumą skundžia Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

panaikinusi kito savivaldybės administravimo subjekto norminį administracinį

teisės aktą, prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam

administravimo subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir

priima tuo klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad

tokio akto priimti nereikia.

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti

individualūs administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr.

IX-1283,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5749 (2002-12-31)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

12 straipsnis.

Savivaldybės taryba

taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų

savivaldybės bendruomenės atstovų.

tarybos veiklos tvarką ir formas nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos

veiklos reglamentas.

tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tarybos

nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti

tarybos nariai.

naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti

išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir

savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta savivaldybės tarybos

kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.

išrinktos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais,

esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri

bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio

valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.

tiesioginis valdymas, savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba tarybos

įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu

savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su

nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

13 straipsnis.

Tarybos veiklos formos

taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose.

Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai

(toliau – komitetai) bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos ir

grupės pasitarimuose ir savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba

svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus tarybos veiklos reglamente

nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės gyventojams viešą atlikto darbo

ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia meras.

tarybos veikla tarp tarybos posėdžių tęsiama savivaldybės tarybos komitetuose

bei tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.

14 straipsnis.

Savivaldybės tarybos posėdžiai

tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių

dauguma.

posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip

ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus

7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės

dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119

straipsniu, o jeigu rinkimai vyko naujai įsteigtoje savivaldybėje arba

savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti

pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 85 straipsnyje

numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų

paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos

pirmininkas. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų

komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės

informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai

išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje

nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai

renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui

pirmininkauja pagal amžių vyriausias tarybos narys.

kitiems naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki bus išrinktas

savivaldybės meras, pirmininkauja šio straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys.

Pirmajame naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomi du

klausimai:

1) priimamas

sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus

pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimai, ir pavedimo jam

eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius

(direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;

2) renkamas savivaldybės meras, gali

būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos

direktorius. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės taryba

priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5

kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos

rinkimų komisijos pirmininkas.

savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai,

šaukia meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Posėdžiams pirmininkauja

meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero

pavaduotojas privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip

1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų

projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo

gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia,

jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo

pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje

priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.

laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras, o kai jo nėra,– mero

pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys

raštu praneša visiems tarybos nariams ir savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki

posėdžio pradžios.

klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos,

tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos

direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali

būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos,

frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu.

posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po

lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys privalo

nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais

giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas

balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam

posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys.

Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, –

administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas

valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Sprendimą

dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas,

pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui.

tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje

pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims

leidžiama pasisakyti savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas,

savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

11.

Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių

savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų

projektai. Ekstremalių situacijų atvejais meras turi teisę pateikti

savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal

nustatytą tvarką.

sprendimų projektai yra registruojami savivaldybės tarybos veiklos reglamento

nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos

paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

Nr. X-494, 2006-01-19,

Žin., 2006, Nr. 17-590 (2006-02-11)

Nr. X-748, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 80-3140 (2006-07-22)

15 straipsnis.

Savivaldybės tarybos komitetai

sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir

išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir

vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.

sudaromi iš tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje

savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina

vienodas visų savivaldybės taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų

deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo

daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių bei

įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komiteto, nustato taryba. Kontrolės komiteto

įgaliojimus taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų

darbo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos veiklos reglamente.

išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų

nariai. Kontrolės komiteto pirmininką renka, o jo pavaduotoją Kontrolės

komiteto pirmininko teikimu skiria savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto

pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už

tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma.

komitetas:

1) siūlo

savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra Valstybės

tarnybos įstatyme nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

2) teikia

savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos) veiklos rezultatų;

3) svarsto savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos plano projektą ir

teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų sausio 15 d.

grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

4) svarsto savivaldybės

kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai

išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir

efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus

tarnybos veiklos;

5) siūlo

savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

6) periodiškai

(kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus

ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atlikto

finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų

pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos

direktorių dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus

tarnybos) reikalavimų įvykdymo;

7) dirba pagal

savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje

už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.

pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. savivaldybės

institucijos su jų veikla susijusius komitetų sprendimus privalo apsvarstyti ir

pranešti komitetams apie priimtus sprendimus. Savivaldybės administracija, jos

padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos bei savivaldybės

kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti

ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

teise savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti

visuomenės atstovai, ekspertai ir valstybės tarnautojai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

16 straipsnis.

Savivaldybės tarybos komisijos

taryba savo įgaliojimų laikui prie tarybos sudaro Administracinę komisiją. Ši

komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai

priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Savivaldybės taryba šios

komisijos pirmininku mero teikimu skiria tarybos narį. Komisijos atsakingojo

sekretoriaus pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus

paskirtas valstybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės

aprašymą.

nustatytais atvejais ar savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir

kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems

klausimams nagrinėti) komisijos. Šių komisijų sudarymo tvarką nustato

savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, jų veiklos nuostatus tvirtina

savivaldybės taryba.

gali būti savivaldybės tarybos nariai ir valstybės tarnautojai bei gyvenamųjų

vietovių bendruomenių atstovai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

17 straipsnis.

Savivaldybės tarybos įgaliojimai

Savivaldybės

taryba:

1) tvirtina savivaldybės tarybos veiklos

reglamentą. Jame, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo

su gyventojais formos ir būdai, kurie garantuotų vietos savivaldos principų ir

teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais;

2) renka bei

prieš terminą iš pareigų atleidžia merą;

3) mero teikimu

skiria ir prieš terminą atleidžia mero pavaduotoją (pavaduotojus), vadovaudamasi

įstatymais nustato jam (jiems) darbo užmokestį;

4) mero teikimu

nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis;

5) priima sprendimą sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją

ir mero teikimu ją sudaro;

6) sudaro

savivaldybės tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktūras, reikalingas

savivaldybės tarybos darbui organizuoti, bei įstatymų numatytas visuomenines

komisijas ir tarybas;

7) renka

Kontrolės komiteto pirmininką, jo teikimu skiria Kontrolės komiteto pirmininko

pavaduotoją, tvirtina Kontrolės komiteto veiklos programą;

8) sudaro

pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją (jos nariu

turi būti kviečiamas Valstybės kontrolės atstovas), priima sprendimą dėl

savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės

tarnybos, savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai

savivaldybės gyventojų skaičius mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali

steigti) savivaldybės kontrolieriaus tarnybą ir nustato didžiausią valstybės

tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių

šioje tarnyboje, kartą per metus svarsto savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) ataskaitą ir priima dėl jos sprendimą;

9) priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos

direktorius (direktoriaus pavaduotojo) priėmimo į pareigas ir atleidimo iš

valstybės tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybės administracijos

struktūrą, administracijos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, nustato

didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių;

10) gali priimti

sprendimus dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus, suteikia seniūnijoms

pavadinimus ir juos keičia, priskiria seniūnijoms savivaldybės teritorijas,

nustato jų ribas ir prireikus jas keičia, įvertinusi vietos gyventojų nuomonę;

11) tvirtina

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) bei

visuomeninių komisijų ir tarybų veiklos nuostatus;

12

punkto redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

12) Biudžeto

sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo

įvykdymo apyskaitą, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;

12

punkto redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

12) Biudžeto

sandaros įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka

tvirtina savivaldybės biudžetą, jo vykdymo ataskaitų rinkinį ir savivaldybės

finansinių ataskaitų rinkinį, prireikus tikslina savivaldybės biudžetą;

13) priima

sprendimus dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir

kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;

14) skirsto

biudžetinėms įstaigoms biudžeto asignavimus;

15) priima

sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų

kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų

rengimo;

16) priima sprendimus dėl valstybės

socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų

bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;

17) priima

sprendimus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir

statybos, paveda savivaldybės administracijai atlikti šių darbų užsakovo funkcijas,

nustato šių objektų eksploatavimo tvarką;

18) priima

sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.)

tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos

mokesčio dydžio;

19) mero siūlymu sprendžia dėl savivaldybės tarybos

sekretoriato bei mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jei sekretoriatas

nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustato jų skaičių;

20) kasmet

nustato savivaldybės tarybos narių ir valstybės tarnautojų mokymo prioritetus;

21) nustato kainas ir tarifus už savivaldybės

kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas

atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat

įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir

karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas;

22) Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamasi įstatymų nustatytų

skolinimosi limitų ir gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą, priima

sprendimus dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų

suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių

imamas paskolas;

23) priima

sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas

savivaldybės biudžeto sąskaita. Nustato subsidijų ir kompensacijų skyrimo

naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarką, atitinkamai keičia

savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;

24) tvirtina

savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros programas;

25) deleguoja

tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir

suteikia jiems įgaliojimus;

26) priima

sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu,

nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus

atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose;

27) priima

sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;

28) steigia

savivaldybės biudžetines įstaigas, savivaldybės įmones, šeimynas, savivaldybės

viešąsias įstaigas, akcines bendroves, įstatymų nustatyta tvarka priima

sprendimus dėl dalyvavimo jas steigiant ir dėl šių įstaigų, įmonių bei šeimynų

reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant,

pertvarkant ir likviduojant, taip pat dėl šių juridinių asmenų vadovų skyrimo į

pareigas ir atleidimo iš jų;

29) priima

sprendimus dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;

30) įstatymų

nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Specialiuosius ir

detaliuosius planus įstatymų ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento

nustatyta tvarka gali pavesti tvirtinti savivaldybės administracijos

direktoriui;

31) Saugomų teritorijų

įstatymo nustatyta tvarka steigia savivaldybės saugomas teritorijas, skelbia

savivaldybės saugomus vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektus,

priima sprendimus aplinkos apsaugos būklei gerinti;

32) teikia

siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo

suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų

ribų nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keičia gatvių, aikščių,

pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimus pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus;

33) tvirtina

želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, visuomenės

sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos,

gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles;

34) teikia

siūlymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus,

tvirtina kitus savivaldybės simbolius ir jų naudojimo tvarką, nustatyta tvarka

gali už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios

vietovės) piliečio garbės vardą;

35) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta

tvarka išklauso savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus,

savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir

organizacijų vadovų ataskaitas bei atsakymus į tarybos narių paklausimus ir

priima dėl jų sprendimus;

36) teikia

valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių jų

padalinių veiklos, prireikus savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta

tvarka išklauso šių padalinių vadovus;

37) priima

sprendimus dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės

teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

38) priima

sprendimus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą

kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;

39) priima

sprendimus dėl koncesijų suteikimo tikslingumo, iki konkurso paskelbimo, gavusi

savivaldybės kontrolieriaus išvadą, tvirtina koncesijos konkurso sąlygas ir

pagrindines koncesijos sutarties sąlygas, nustato konkurso etapus bei, gavusi

savivaldybės kontrolieriaus išvadą, iki koncesijos sutarties pasirašymo

pritaria galutiniam koncesijos sutarties projektui;

40) priima

sprendimus dėl specializuotų (tikslinių) fondų sudarymo;

41) nustato

savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo tvarką;

42) gali priimti

sprendimą atlikti savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių

tam tikros veiklos nepriklausomą auditą;

43) tvirtina

savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarką ir nustato, kokios

sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo;

44) priima sprendimą išieškoti iš savivaldybės

administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo

subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų

neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybės viešojo

administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala

neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

45) priima

sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su

užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos

organizacijų;

46) tvirtina

kaimo plėtros programas;

47) priima sprendimus skelbti vietos

gyventojų apklausą;

48) tvirtina

savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus, triukšmo savivaldybės

teritorijoje rodiklius ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles,

nustato tyliąsias zonas. Nustato savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų

pavaldžių viešojo administravimo subjektų kompetenciją triukšmo valdymo srityje

ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama;

49)

neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, gali priimti sprendimus

klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems

viešojo administravimo subjektams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr. IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr.

IX-2422,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4839 (2004-09-02)

Nr.

X-160,

2005-04-14, Žin., 2005, Nr. 57-1941 (2005-05-05)

Nr. X-749, 2006-07-11,

Žin., 2006, Nr. 82-3251 (2006-07-27)

Nr.

X-1221,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3053 (2007-07-12)

18

straipsnis. Savivaldybės tarybos kolegija

taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių gali sudaryti

savivaldybės tarybos kolegiją (toliau – kolegija) ir nustatyti jos narių

skaičių. Savivaldybės taryba gali pavesti kolegijai vykdyti šio įstatymo 17

straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus.

nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų

(neetatinių) kolegijos narių kandidatūras savivaldybės tarybai tvirtinti teikia

meras. Kolegijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai,

kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas

ir Kontrolės komiteto nariai. Kolegijos darbo tvarką, posėdžių organizavimo

tvarką, kolegijos narių statusą, jų tvirtinimo ir kolegijos nario statuso

praradimo procedūrą nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Kolegija

ne rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą

savivaldybės tarybai.

posėdį susirenka naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Iki naujos

kadencijos kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 19-828 (2003-02-25)

19

straipsnis. Neteko

galios nuo 2003 m. vasario 25 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

20

straipsnis. Meras, mero pavaduotojas

taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą (toliau

– meras) ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra

savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos

Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero

pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero

pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero

pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės

tarybos narių dauguma. Su meru ir mero pavaduotojais darbo sutartis nesudaroma.

pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos

sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:

1) Vyriausybės

arba valstybės kontrolės institucijos siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės

interesams bei nuosavybei;

2) kai dėl

laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš

eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika

mėnesių;

3)

kai pateikia atsistatydinimo prašymą;

4) kai išvyksta

nuolat gyventi į užsienio valstybę.

pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau

kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba

priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo

ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero

pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti

galima tik po metų.

pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už tai

balsuoja visų tarybos narių dauguma.

pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka tarybos nario mandato.

ir šios tarybos išrinkto mero bei mero pavaduotojo įgaliojimai.

pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba

prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero

pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų nustatyta

tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo

savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į

kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal

teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms arba jie ėjo savivaldybės

ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje kitas pareigas. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo

savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo, jiems išmokama 3 mėnesių jų

vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis

dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau

negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys

mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienerius metus iki

kadencijos pabaigos, jiems išmokama 1 mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio

dydžio išmoka. Nutrūkus mero bei mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą,

kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį

sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių, jiems išmokama 2

mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina

savivaldybės taryba.

institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei gauti kito atlyginimo,

išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata

netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.

pavaduotojui Darbo sutarties įstatymas, taip pat darbo įstatymų nuostatos,

reglamentuojančios drausminių nuobaudų skyrimą, netaikomi.

tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos

sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl tarybos sprendimų

projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos

sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį bei

materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės

taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti

sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jei

sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-426, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr. 64-2323

(2001-07-25)

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

21

straipsnis. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai

atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.

1) planuoja

savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių

darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos

posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir

komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems

pirmininkavo, protokolus;

2) savivaldybės

tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus

asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis

savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais

ir fiziniais asmenimis;

3) atstovauja

savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę

sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

4) siūlo savivaldybės tarybai mero

pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus,

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės

administracijos direktoriaus teikimu) ir komisijų pirmininkų kandidatūras, taip

pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas

savivaldybės administracijos direktoriui;

5) tvirtina sekretoriato

nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia

sekretoriato darbuotojus;

6) vadovauja

sekretoriato darbui;

7) savivaldybės

tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai

pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolieriaus tarnybai)

atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės

administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir

veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus

tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir

veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų

svarstymą savivaldybės komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;

8) kontroliuoja

ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir

įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės bei

savivaldybės tarybos sprendimus;

9) gavęs

savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su

valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis

sutartis;

10)

kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja.

analizuoja padėtį savivaldybėje ir siūlo savivaldybės tarybai sprendimų projektus

bei rekomendacijas viešojo administravimo įstaigoms šiais klausimais:

1) viešosios

tvarkos ir gyventojų rimties;

2) pirminės asmens ir visuomenės

sveikatos priežiūros, ligonių, invalidų bei senelių slaugos ir rūpybos;

3) vaikų,

jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, ikimokyklinio vaikų ugdymo, vaikų ir

jaunimo papildomo ugdymo;

4) gyventojų

bendrosios kultūros ugdymo, etnokultūros puoselėjimo;

5) migracijos procesų, gyventojų

užimtumo, jų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo bei viešųjų darbų

organizavimo.

sprendimai įforminami potvarkiais.

rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą ir

rinkėjams už savivaldybės veiklą.

pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero

pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo

pareigas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus

įgaliojimus. Mero veiklą ir jo pavadavimo procedūrą nustato savivaldybės

tarybos veiklos reglamentas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr.

IX-585,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 99-3519 (2001-11-28)

Nr.

IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

Nr. IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 19-828 (2003-02-25)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

21(1) straipsnis. Savivaldybių

atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų bei savivaldybių merų teisės aktų

įsigaliojimas

Savivaldybių

atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų bei savivaldybių merų teisės aktų

įsigaliojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų

skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-494, 2006-01-19,

Žin., 2006, Nr. 17-590 (2006-02-11)

PENKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

TARYBOS NARIAI

22

straipsnis. Tarybos nario statusas

yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka gyventojų išrinktas

savivaldybės bendruomenės atstovas. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai

prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos

dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

turi savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą įteikia apygardos

rinkimų komisijos pirmininkas, o jeigu asmuo tarybos nariu tampa vietoj

netekusio mandato tarybos nario, – meras.

tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos

ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir

orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos

narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

pareigas ir teises nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos

reglamentas.

23

straipsnis. Tarybos nario pareigos

Tarybos narys

privalo:

1) dalyvauti

savivaldybės tarybos posėdžiuose;

2) būti vieno

(be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;

3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis

yra, posėdžiuose;

4) nebalsuoti

savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu

klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymui;

5) ne rečiau

kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka.

24

straipsnis. Tarybos nario teisės

Tarybos narys

turi teisę:

1)

šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės

institucijose;

2) savivaldybės tarybos veiklos reglamento

nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti

savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar

kitų savivaldybės įstaigų ir organizacijų gauti su savivaldybės taryboje

nagrinėjamais klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose

svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės

tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt.,

savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, pasisakyti dėl vedimo

tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės

administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat

valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir

valstybės tarnautojus;

3) dalyvauti ir

pasisakyti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti

klausimai;

4) jungtis į frakcijas savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka;

5) gauti iš

savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones

tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

18 straipsnis.

Savivaldybės tarybos kolegija

taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių gali sudaryti

savivaldybės tarybos kolegiją (toliau – kolegija) ir nustatyti jos narių

skaičių. Savivaldybės taryba gali pavesti kolegijai vykdyti šio įstatymo 17

straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus.

nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų

(neetatinių) kolegijos narių kandidatūras savivaldybės tarybai tvirtinti teikia

meras. Kolegijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai,

kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas

ir Kontrolės komiteto nariai. Kolegijos darbo tvarką, posėdžių organizavimo

tvarką, kolegijos narių statusą, jų tvirtinimo ir kolegijos nario statuso

praradimo procedūrą nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Kolegija

ne rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą

savivaldybės tarybai.

posėdį susirenka naujai išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Iki naujos

kadencijos kolegijos sudarymo jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 19-828 (2003-02-25)

19 straipsnis. Neteko galios

nuo 2003 m. vasario 25 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

20 straipsnis.

Meras, mero pavaduotojas

taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą (toliau

– meras) ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra

savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos

Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero

pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero

pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero

pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės

tarybos narių dauguma. Su meru ir mero pavaduotojais darbo sutartis nesudaroma.

pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos

sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:

1) Vyriausybės

arba valstybės kontrolės institucijos siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės

interesams bei nuosavybei;

2) kai dėl

laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš

eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika

mėnesių;

3)

kai pateikia atsistatydinimo prašymą;

4) kai išvyksta

nuolat gyventi į užsienio valstybę.

pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau

kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba

priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo

ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero

pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti

galima tik po metų.

pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už tai

balsuoja visų tarybos narių dauguma.

pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka tarybos nario mandato.

ir šios tarybos išrinkto mero bei mero pavaduotojo įgaliojimai.

pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba

prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero

pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų

nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki

išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės

nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos

pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms

arba jie ėjo savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba

savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje kitas pareigas. Jeigu šie asmenys iki

išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo, jiems išmokama 3

mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius

lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės

tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama.

Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienerius

metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama 1 mėnesio jų vidutinio darbo

užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero bei mero pavaduotojo įgaliojimams prieš

terminą, kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir

už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių, jiems išmokama

2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina

savivaldybės taryba.

institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei gauti kito atlyginimo,

išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata

netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.

pavaduotojui Darbo sutarties įstatymas, taip pat darbo įstatymų nuostatos,

reglamentuojančios drausminių nuobaudų skyrimą, netaikomi.

tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos

sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl tarybos sprendimų

projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos

sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį bei

materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės

taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti

sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jei

sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-426, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

64-2323 (2001-07-25)

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

21 straipsnis. Savivaldybių atstovaujamųjų ir

vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų teisės aktų įsigaliojimas

Savivaldybių

atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, taip pat savivaldybių merų priimtų

teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo

ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas.

PENKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

TARYBOS NARIAI

22

straipsnis. Savivaldybės tarybos nario statusas

*1. Savivaldybės

tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės

nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos

naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės

kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta

nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame

prisiekia.

*2. Savivaldybės

tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas,

pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir

įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir

susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius

interesus. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas,

pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir

įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir

susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius

interesus.“

*3. Tarybos nario

priesaikos priėmimo tvarka:

1) tarybos nario

priesaiką priima apygardos rinkimų komisijos pirmininkas;

2) tarybos narys

prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, skaito priesaiką;

3) baigęs

skaityti priesaiką, tarybos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą;

4) priesaikos

tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat

atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga

reiškia, kad savivaldybės tarybos narys neprisiekė;

5) vardiniai

priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina

ir paskelbia savivaldybės tarybos narių, įgijusių visas tarybos nario teises ir

pareigas, pavardes;

6) tarybos narys

turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po savivaldybės

tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai tarybos narys prisiekia ne pirmajame

savivaldybės tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos

narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.

*4. Tarybos narys,

šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka savivaldybės tarybos nario

mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų

komisijai ir ši priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam

teismui.

*5. Tarybos narys

turi teisę gauti savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą po

tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.

tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos

ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir

orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos

narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose,

reglamente.

*Pastaba. 22 straipsnio 1 ir 5

dalių nuostatos dėl tarybos nario priesaikos, 22 straipsnio 2, 3, 4 dalys

įsigalioja nuo naujų eilinių savivaldybių tarybų rinkimų.

23

straipsnis. Savivaldybės tarybos nario pareigos

Tarybos narys

privalo:

1) dalyvauti

savivaldybės tarybos posėdžiuose;

2) būti vieno

(be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;

3) dalyvauti

komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;

4) nebalsuoti

savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu

klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymui;

5) nuolat

bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus

atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka.

24

straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės

Tarybos narys

turi teisę:

1) šio įstatymo

nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės

institucijose;

2) reglamento

nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti

savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar

kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą

tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais

ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti

diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl

savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos

ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl

vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų,

savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir

organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės

teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;

3) dalyvauti ir

kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba

su jo elgesiu susiję klausimai;

4) jungtis į

frakcijas reglamento nustatyta tvarka;

5) gauti iš

savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones

tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

22 straipsnis.

Tarybos nario statusas

yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka gyventojų išrinktas

savivaldybės bendruomenės atstovas. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai

prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos

dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

turi savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą įteikia apygardos

rinkimų komisijos pirmininkas, o jeigu asmuo tarybos nariu tampa vietoj

netekusio mandato tarybos nario, – meras.

tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos

ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir

orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos

narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

pareigas ir teises nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos

reglamentas.

23 straipsnis.

Tarybos nario pareigos

Tarybos narys

privalo:

1) dalyvauti

savivaldybės tarybos posėdžiuose;

2) būti vieno

(be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;

3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis

yra, posėdžiuose;

4) nebalsuoti

savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu

klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymui;

5) ne rečiau

kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka.

24 straipsnis.

Tarybos nario teisės

Tarybos narys

turi teisę:

1)

šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės

institucijose;

2) savivaldybės tarybos veiklos reglamento

nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti

savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar

kitų savivaldybės įstaigų ir organizacijų gauti su savivaldybės taryboje

nagrinėjamais klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose

svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės

tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt.,

savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, pasisakyti dėl vedimo

tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės

administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat

valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir

valstybės tarnautojus;

3) dalyvauti ir

pasisakyti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti

klausimai;

4) jungtis į frakcijas savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka;

5) gauti iš

savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones

tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

25

straipsnis. Tarybos nario įgaliojimų sustabdymas arba jų netekimas prieš

terminą

narys įgaliojimų netenka prieš terminą:

1) jeigu pagal

Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymą savivaldybės

teritorijoje laikinai įvestas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai

laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios  padėties

įvedimu savivaldybės teritorijoje;

2) Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimu pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą;

3) kai išvyksta

nuolat gyventi į užsienio valstybę;

4) įsiteisėjus

teismo sprendimui dėl tarybos nario – ne Lietuvos Respublikos piliečio

išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties

įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos narių įgaliojimai laikino

tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

25 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų

sustabdymas arba jų nutrūkimas prieš terminą

1.

Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių,

susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos

narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose.

26

straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas

nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės

tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis)

apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą

laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Šio atlyginimo

dydį nustato savivaldybės taryba.

nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos,

pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų

nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas

mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos

dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente.

3.

Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už

savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka

apmoka komandiruotės išlaidas.

4.

Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento

nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar

pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

KONTROLĖ IR AUDITAS

26 straipsnis.

Tarybos narių veiklos apmokėjimas

pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra

atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal

skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį

atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama savivaldybės

tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Tarybos nariui su jo veikla

susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį

gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente

nustatyta tvarka.

mero potvarkį tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų,

savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam

komandiruotės išlaidas.

tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio

darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar

organizacijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

KONTROLĖ IR AUDITAS

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

27

straipsnis. Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba)

kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) atlieka finansinį ir

veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo

subjektuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito išorinę

peržiūrą atlieka Valstybės kontrolė.

kontrolės ir audito institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba

savivaldybės kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų

skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) savivaldybės

kontrolieriaus tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja savivaldybės kontrolierius.

kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) yra savivaldybės kontrolės

ir audito institucija; ji turi savo antspaudą. Savivaldybės kontrolieriaus

tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jis yra

atskaitingas savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba nustato atskirą

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) išlaidų

sąmatą. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

finansinį, ūkinį, materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija,

neviršydama savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

išlaidų sąmatos.

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veikla grindžiama

nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.

kontrolieriaus tarnyba) savo veikloje vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais,

valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis

ir kitais teisės aktais.

kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų

tarnybos santykių teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas ir

šis įstatymas.

kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai

negali būti savivaldybės tarybos nariais ir darbo metu negali dalyvauti

politinių partijų, kitų politinių organizacijų veikloje.

kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius

privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų

darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo

administravimo srityse stažą.

kontrolierius:

1)

jeigu sudaroma savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, – tvirtina šios tarnybos

pareigybių sąrašą, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į

pareigas ir iš jų atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta

tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis;

2)

organizuoja savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų mokymą

bei jų kvalifikacijos kėlimą;

3)

sudaro savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos)

veiklos planą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą jį

tvirtina, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas;

4)

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) veiklos

planą kasmet iki einamųjų metų vasario 1 d. pateikia Valstybės kontrolei;

5) turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybos,

komitetų, komisijų posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos

klausimais;

6) valstybės kontrolieriaus rašytiniu prašymu gali

dalyvauti ar pavesti savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės

tarnautojams pagal jų kompetenciją dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų

atliekamuose savivaldybės administravimo subjektų finansiniuose ir veiklos

audituose;

7) pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės

kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus atlikti finansinį ir veiklos

auditą;

8) priima sprendimus pagal finansinio ir veiklos

audito ataskaitas, nurodo savivaldybės administracijos direktoriui, audituojamų

savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių

vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti

nustatyti teisės aktų pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius,

audituojamų savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės

kontroliuojamų įmonių vadovai per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą

privalo pranešti savivaldybės kontrolieriui apie finansinio ir veiklos audito

metu nustatytų jų veiklos trūkumų pašalinimą;

9) teikia merui, savivaldybės administracijos

direktoriui, audituojamų savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės

kontroliuojamų įmonių vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo

priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės

aktų pažeidimų;

10) kiekvienais metais savivaldybės tarybos veiklos

reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės tarybai išvadą

dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto bei patikėjimo teise

valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateiktos tvirtinti metinės biudžeto

įvykdymo apyskaitos, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo;

11) finansinio ir veiklos audito metu nustatęs

nusikalstamos veikos požymių, praneša teisėsaugos institucijoms;

12) imasi prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti

ir nepasikartotų nustatyti teisės aktų pažeidimai;

13) priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) gaunamų gyventojų skundų ir pareiškimų

nagrinėjimo;

14)

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės

institucijoms;

15) savivaldybės tarybos veiklos reglamente

nustatyta tvarka teikia savivaldybės kontrolierių tarnybos veiklos ataskaitą.

Jos santrauka turi būti paskelbta vietinėje spaudoje, o jei įmanoma, – ir per

kitas visuomenės informavimo priemones;

16) savivaldybės tarybos arba savivaldybės tarybos

Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją pagal savo kompetenciją;

17) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo auditą;

18) atsako už įstatymuose ir kituose teisės aktuose

savivaldybės kontrolieriui numatytų įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos

ir neteisingos audito išvados pateikimą.

10.

Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai:

1) savivaldybės kontrolieriaus sprendimu atlieka

savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų bei

savivaldybės kontroliuojamų įmonių eilinius ir veiklos plane nenumatytus

finansinius ir veiklos auditus;

2) finansinio ir veiklos audito metu turi teisę

įeiti į patalpas, gauti visus finansiniam ir veiklos auditui atlikti

reikalingus dokumentus, pasitelkti reikiamų specialistų;

3) bendradarbiauja su centralizuota savivaldybės

vidaus audito tarnyba;

4) atlieka savivaldybės biudžeto vykdymo,

savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų programų išlaidų sąmatų,

savivaldybės biudžeto turto apskaitos ir finansinės atskaitomybės auditą;

5) Administracinių teisės pažeidimų kodekso

nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir

įstatymų nustatyta tvarka juos teikia nagrinėti savivaldybės tarybos

Administracinei komisijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr.

X-345,

2005-09-27, Žin., 2005, Nr. 121-4329 (2005-10-11)

27 straipsnis. Savivaldybės kontrolierius

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrėdamas

(prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas

ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės

turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai

ištekliai:

1) atlieka

išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės

administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;

2) kiekvienais

metais rengia ir reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės

tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir

patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos ir išvadą dėl pateikto

tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;

3) rengia ir

savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl

savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų

suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių

imamas paskolas;

4) rengia ir

savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas,

suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti koncesijos konkurso

sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas; savivaldybės tarybai

nustačius konkurso etapus iki koncesijos sutarties pasirašymo, rengia išvadas

galutiniam koncesijos sutarties projektui;

5) rengia ir

savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas,

suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti viešųjų pirkimų sąlygas,

būdą ir pagrindines sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais

sąlygas; savivaldybės tarybai nustačius viešųjų pirkimų sąlygas, būdą ir

pagrindines sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygas, iki

partnerystės su privačiais subjektais sutarties pasirašymo rengia išvadas

galutiniam partnerystės su privačiais subjektais sutarties projektui;

6) rengia ir

savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl

skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė,

ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų,

teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal

tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;

7) Valstybės

kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei

peržiūrai atlikti;

8)

atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.

kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės

kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra

mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) juridinį asmenį –

savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos

veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jei savivaldybės kontrolės ir audito

tarnyba nesteigiama, plane numatytam išorės auditui atlikti gali būti pasitelkiami

kitų savivaldybių kontrolieriai (kontrolės ir audito tarnybos valstybės

tarnautojai).

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) turi savo antspaudą su

pavadinimu ir savivaldybės herbu. Savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas

savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžete nustato

savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) skiriamų

asignavimų dydį. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito

tarnybos), kai nesteigiamas juridinis asmuo, finansinį, ūkinį, materialinį

aptarnavimą, neviršydama savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnybos) išlaidų sąmatos, atlieka savivaldybės administracija.

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veikla grindžiama

nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) savo veikloje

vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, valstybinio audito reikalavimais,

Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais teisės aktais.

kontrolieriaus, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų

tarnybos santykių teisiniai pagrindai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir

šiame įstatyme.

kontrolierius, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai

negali būti tos savivaldybės tarybos nariais ir darbo laiku negali dalyvauti

politinių partijų veikloje. Be to, savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigos nesuderinamos su

jokiomis kitomis renkamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose,

įstaigose ir įmonėse.

kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius

privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų

darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo

administravimo srityse stažą.

kontrolierius:

1)

jeigu sudaroma savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, tvirtina šios tarnybos

struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus.

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų

atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima ir

atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas

savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas;

2) leidžia

įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą,

valstybės tarnautojų mokymą ir jų kvalifikacijos tobulinimą;

3) sudaro

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos

plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, su šio

plano projektu supažindina Valstybės kontrolę ir savivaldybės centralizuotą

vidaus audito tarnybą. Kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina

ateinančių metų savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito

tarnybos) veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas.

Prireikus patvirtintą planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;

4) savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą kasmet

per 10 dienų nuo jo patvirtinimo pateikia Valstybės kontrolei;

5) turi teisę

dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, kolegijos (jei ji įsteigta), komisijų

posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais;

6) valstybės kontrolieriaus

rašytiniu prašymu gali dalyvauti ar pavesti savivaldybės kontrolės ir audito

tarnybos valstybės tarnautojams pagal jų kompetenciją dalyvauti Valstybės

kontrolės pareigūnų atliekamuose savivaldybės administravimo subjektų

finansiniuose ir veiklos audituose;

7)

pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos

valstybės tarnautojus atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą, įgyvendina

įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas;

8) priima

sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo

savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų

veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti

teisės aktų pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius, audituotų

subjektų vadovai per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą (bet ne

trumpesnį kaip 30 dienų) privalo ištaisyti audito metu nustatytus jų veiklos

trūkumus ir pažeidimus ir apie jų pašalinimą raštu pranešti savivaldybės

kontrolieriui;

9) teikia merui,

savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas,

ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito

metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų. Audito ataskaitos ir

išvados skelbiamos savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei įmanoma, – ir per

kitas visuomenės informavimo priemones;

10)

kiekvienais metais reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia

savivaldybės tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio

turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateikto

tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės

biudžeto ir turto naudojimo;

11)

finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie

tai praneša teisėsaugos institucijoms;

12) imasi

prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti ir nepasikartotų nustatyti teisės

aktų pažeidimai;

13) nagrinėja iš

gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl

savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo,

valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų;

14) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės ir savivaldybės

institucijoms;

15) reglamente

nustatyta tvarka ir terminais teikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos

veiklos ataskaitą. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą

arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto

tinklalapyje, o jei įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;

16) savivaldybės

tarybos arba savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją

pagal savo kompetenciją;

17) atlieka

savivaldybės biudžeto vykdymo ir kitų piniginių išteklių naudojimo auditą;

18) atsako už

įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybės kontrolieriui numatytų

įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados

pateikimą;

19)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo administracinių

teisės pažeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos teikia nagrinėti

savivaldybės tarybos Administracinei komisijai;

20) teikia

informaciją Vyriausybės atstovui apie savivaldybės kontrolieriaus teiktas

išvadas ir rekomendacijas.

kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai:

1) savivaldybės

kontrolieriaus pavedimu atlieka audituojamų subjektų eilinius ir veiklos plane

nenumatytus finansinius ir veiklos auditus;

2)

finansinio ir veiklos audito metu turi teisę įeiti į patalpas, gauti visus

finansiniam ir veiklos auditui atlikti reikalingus dokumentus, gauti iš

audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pagal

valstybinio audito reikalavimus pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių

reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;

3) įstatymų

nustatyta tvarka atsako už jiems nustatytų funkcijų netinkamą atlikimą, už

nepagrįstos ar neteisingos audito išvados pateikimą;

4)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos

teikia nagrinėti savivaldybės tarybos Administracinei komisijai.

(atlikdama) auditą, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnyba) turi teisę atliekamo audito metu pasinaudoti savivaldybės

centralizuotos vidaus audito tarnybos atliktų auditų ataskaitomis ir darbo

dokumentais, būtinais vidaus kontrolės vertinimui atlikti, jei audito subjektas

ir tikslai sutampa, taip pat turi teisę susipažinti su atliktų kitų išorės

auditų savivaldybės įstaigose ir įmonėse dokumentais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1830,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5379 (2008-11-29)

Nr. XI-300,

2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3165 (2009-06-30)

28

straipsnis. Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba

centralizuotą vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia

savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą.

yra karjeros valstybės tarnautojai. Pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo

pareigas konkurso komisiją sudaro savivaldybės administracijos direktorius.

Būti šios komisijos nariu turi būti kviečiamas Finansų ministerijos atstovas.

tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako tarnybos vadovas. Ši tarnyba yra

atskaitinga savivaldybės administracijos direktoriui. Jis

užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali

perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar

darbuotojams.

4.

Vidaus audito tarnyba dirba pagal su savivaldybės administracijos direktoriumi

suderintą metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą. Savivaldybės

administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti

metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą.

Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali

būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu su

savivaldybės administracijos direktoriumi.

tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi

ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį

savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai)

tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Vidaus audito tarnybos veiklos plano

projektas, kai su juo susipažįsta savivaldybės kontrolierius (savivaldybės

kontrolės ir audito tarnyba), iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas

Valstybės kontrolei. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi

būti suderintas su savivaldybės vykdomosios institucijos vadovu iki einamųjų

metų gruodžio 31 dienos. Patvirtintas planas tikslinamas bendra plano

tvirtinimo tvarka.

tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus

auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus

auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia savivaldybės administracijos

direktoriui ir audituotų subjektų vadovams. Šie turi priimti sprendimus dėl

vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų

ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybai, savivaldybės tarybos

Kontrolės komitetui, merui ir savivaldybės kontrolieriui, kai jie raštu to

prašo.

7.

Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito

tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti savivaldybės administravimo

subjektų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir savivaldybės viešųjų juridinių

asmenų valdymo organuose, negali dalyvauti rengiant

vidaus kontrolės sistemos tobulinimo dokumentų projektus ar kuriant, nustatant

ir įgyvendinant savivaldybės administracijos ir jos padalinių, savivaldybės

kontroliuojamų įmonių ir viešųjų juridinių asmenų

vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, jos procedūras.

8.

Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus

audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

VYKDOMOJI INSTITUCIJA, VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGOS, JŲ SUDARYMAS IR

ĮGALIOJIMAI

29

straipsnis. Savivaldybės vykdomoji institucija

1.

Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės

administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama

(steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami

vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises

ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės

tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.

administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra

įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir

atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose.

3.

Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu

savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus

kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas

(skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu

savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus

pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės

taryba. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba

remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus

(direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus.

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pavaduotojų

pareigybių) steigimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo

sprendžia savivaldybės taryba. Didžiausias galimas savivaldybės administracijos

direktoriaus pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės

tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryboje Savivaldybių tarybų

rinkimų įstatymo nustatyta tvarka yra 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti

steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryboje Savivaldybių tarybų

rinkimų įstatymo nustatyta tvarka yra 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos

ne daugiau kaip dvi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė.

Pastaba. 29 straipsnio 4 dalies

nuostata dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičiaus

įsigalioja nuo naujų eilinių savivaldybių tarybų rinkimų.

5.

Savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai

jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, savivaldybės

administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas šiame ir kituose įstatymuose,

taip pat kituose teisės aktuose, reglamento nustatyta tvarka atlieka

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Jeigu savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė nesteigiama, savivaldybės

administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai

negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, jo pareigybės aprašyme nustatytos

funkcijos teisės aktų nustatyta tvarka pavedamos atlikti kitam savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojui.

savivaldybės administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus

pavaduotojo kadencijai, jei šias pareigas ėję asmenys nepaskiriami naujai

kadencijai arba jei savivaldybės administracijos direktorius, administracijos

direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš pareigų, išskyrus

atleidimą už tarnybinius nusižengimus, šie asmenys turi teisę Vyriausybės

nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos

direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės

nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos

pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje

dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius,

administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo

savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas

savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas

savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės

administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba

atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus

priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar

valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokamos atitinkamai 2 mėnesių savivaldybės

administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo

užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Šios išmokos išmokamos per 2

mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas

valstybės tarnyboje anksčiau negu po 2 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis

nemokama.

Pastaba. 29 straipsnio 6 dalies nuostatos taip pat taikomos

savivaldybės administracijos direktoriui, administracijos direktoriaus

pavaduotojui (jeigu ši pareigybė buvo įsteigta), jeigu jie į šias pareigas

nebuvo paskirti naujai kadencijai arba savivaldybės administracijos

direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydino ar buvo

atleistas iš pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, iki 2003 m. spalio 14 d. Valstybės tarnautojo statusas šioje dalyje nurodytiems asmenims atkuriamas

Vyriausybės nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

administracijos direktorius jam įstatymų nustatytus ir savivaldybės tarybos perduotus

įgaliojimus, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytus

įgaliojimus, turi teisę, kiek ji neapribota savivaldybės tarybos sprendimu,

pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui

(pavaduotojams). Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui, o prireikus – ir

savivaldybės tarybai.

administracijos direktorius:

1) tiesiogiai ir

asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų

įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais;

2)

tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos

sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus,

privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams,

savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius

padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos

kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės

teritorijoje esantiems subjektams;

3) organizuoja

savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos

struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų

veiklos nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės

administracijoje;

4) administruoja

asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai;

5) savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir

kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako

už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą;

6) įstatymų

nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos

darbuotojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos

jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;

7)

koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą,

atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas

savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;

8) organizuoja

savivaldybės tarybos narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis, mokymą;

9) reglamento

nustatyta tvarka atsiskaito už savo ir savivaldybės administracijos veiklą

teikdamas veiklos ataskaitas savivaldybės tarybai ir merui;

10)

reglamento nustatyta tvarka ir terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus

informuoja savivaldybės gyventojus apie savo veiklą;

11) teikia merui

siūlymus dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje;

12) savivaldybės

tarybos pavedimu tvirtina detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos

direktoriaus kompetencijai priskirtus specialiuosius planus.

savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės

administracijos direktorius ir jo pavaduotojas (pavaduotojai) yra pavaldūs ir

atskaitingi Vyriausybės įgaliotiniui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-620,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7206 (2009-12-31)

30

straipsnis. Savivaldybės administracija

administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai,

į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės

administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos

struktūriniai teritoriniai padaliniai). Savivaldybės administracijos struktūrą,

jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės

tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir

gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos

direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o

pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės

administracijos įgaliojimai nėra susiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų

pabaiga. Savivaldybės administracija turi herbinį antspaudą ir sąskaitų

bankuose.

administracija:

1) savivaldybės

teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų

įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) įgyvendina

įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos

sprendimų;

3) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų

piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja

savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;

4) administruoja

viešųjų paslaugų teikimą;

5)

per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių

ir akcinių bendrovių valdymo organuose;

6) rengia

savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;

7) atlieka

sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybos) finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.

3.

Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos ir tvarka

nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.

administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo

sutartis, negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

31

straipsnis. Seniūnija ir seniūnas

filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijų

skaičių, kiekvienos seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir

seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos)

funkcijas sprendimu nustato savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės taryba

seniūnijų nesteigia, įstatymuose nustatytas seniūnijos ir seniūno funkcijas

įgyvendina kiti savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai.

2.

Prireikus savivaldybės taryba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia

viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Seniūnas gali būti paskirtas šių

įstaigų ir įmonių valdymo organų nariu.

turi sąskaitą banke. Seniūnas turi herbinius antspaudus su Vyčiu ir su

gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu.

asignavimų valdytojas. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į

pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis

šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso

komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios

komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų

vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.

Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių

seniūnų asociacija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

32

straipsnis. Seniūnijos ir seniūno funkcijos

veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti

seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės

biudžeto. Kiekvienais metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės

taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti

reikalingas lėšas. Savivaldybės taryba nustato seniūnijų veiklos programų

sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus. Seniūnijos ir seniūno

funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų

savivaldybės biudžeto asignavimų.

1) neviršydama

savo įgaliojimų, seniūnijos teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja

savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) prireikus

įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia

savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms

(asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;

3)

pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugą ir darbą su

probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai arba kurioms apribotos tėvų teisės

į vaikus;

4) kaimo

vietovėse tvarko namų ūkio knygas;

5) renka ir

savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus

mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;

6) renka ir

savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie šaukiamojo

amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje;

6

punktas netenka galios nuo 2011m. sausio 1 d.

7) kaimo

vietovėse registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų,

valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų

rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės

administracijos direktoriui;

9) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;

10) dalyvauja

organizuojant civilinę saugą;

11) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje

teritorijoje;

12) nustatyta

tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų,

kitus visuotinius surašymus;

13) padeda

organizuoti Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos

Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;

14) dalyvauja

kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

15) dalyvauja

organizuojant arba organizuoja gyventojų poilsį;

16) organizuoja

viešuosius ir visuomenei naudingus darbus;

17) organizuoja

ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų,

kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų

vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;

18) nustatyta

tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;

19) organizuoja ir įgyvendina valstybės

perduotas funkcijas žemės ūkio srityje;

20) tvarko

priskirtus registrus ir nustatyta tvarka teikia duomenis;

21) tvarko

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių

asmenų apskaitą;

22) savivaldybės

tarybos sprendimu tik tuo atveju, kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, gali

laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas

savivaldybės administracijos padalinys.

3.

Seniūnas:

1) atlieka

seniūnijos vidaus administravimą;

2) administruoja seniūnijai skirtus

asignavimus;

3)

rengia seniūnijos veiklos programas, teikia jas svarstyti seniūnijos

seniūnaičių sueigoje. Supažindina seniūnaičius su savivaldybės tarybos

patvirtintomis programomis ir aptaria skirtų asignavimų naudojimą;

4) seniūnijos

veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;

5) išduoda

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo

įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį

patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi

būti patvirtinta kitais dokumentais;

6) seniūnijoje,

kurios aptarnaujamoje teritorijoje nėra civilinės metrikacijos įstaigų,

registruoja mirtis;

7) išduoda

leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių

priežiūrą;

8) Notariato

įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos

teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta

tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų

oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius

veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne

seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl

svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną

į savo gyvenamąją vietą;

9) pagal

kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja

administracinių teisės pažeidimų bylas;

10)

kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose ir

sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus,

skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją

priima sprendimus. Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų

teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų

teikimo gerinimo;

11) nustatyta

tvarka prižiūri prekybą viešose vietose;

12) teikia savivaldybės administracijos

direktoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių

padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos

seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių

kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo

transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių

remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams

organizavimo;

13) prireikus

rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus, rengia

savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos

klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;

14) šaukia

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų

susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;

15) dalyvauja

savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos

teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti

kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;

16)

apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir

teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai

priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės

institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą

savivaldybės teritorijoje;

17) ne rečiau

kaip kartą per metus teikia seniūnijos veiklos ataskaitą seniūnaičių sueigai ir

savivaldybės administracijos direktoriui.

4.

Seniūnijos veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms ir seniūnams pavesta

atlikti ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos

struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-921,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4219 (2010-07-10)

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

Nr. XI-1174,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7429 (2010-12-11)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ATSTOVAVIMAS

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS

28 straipsnis.

Centralizuota savivaldybės vidaus audito tarnyba

savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo

nuostatomis bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.

įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos

struktūrą.

dirba pagal su savivaldybės administracijos direktoriumi suderintą metinį

vidaus audito planą. Savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti

centralizuotai savivaldybės vidaus audito tarnybai atlikti metiniame plane

nenumatytą vidaus auditą. Metiniame plane nenumatytas vidaus auditas gali būti

atliekamas centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu,

suderintu su savivaldybės administracijos direktoriumi.

auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia savivaldybės administracijos

direktoriui ir audituojamų subjektų vadovams. Šie turi priimti sprendimus dėl

vidaus audito rekomendacijų. Be to, atliktų vidaus auditų ataskaitos teikiamos

savivaldybės tarybai, savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, merui ir

savivaldybės kontrolieriui jų prašymu.

5.

Centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai

yra karjeros valstybės tarnautojai. Pretendentų į centralizuotos savivaldybės

vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisiją sudaro savivaldybės

administracijos direktorius. Būti šios komisijos nariu turi būti kviečiamas

Finansų ministerijos atstovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr.

IX-1449,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1694 (2003-04-24)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGOS,

JŲ

SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

29 straipsnis.

Savivaldybės administracijos direktorius

administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos

vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybės

administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką nustato šis ir

Valstybės tarnybos įstatymai.

administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero siūlymu savivaldybės

tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam

pačiam asmeniui neribojamas. Savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojas (-ai) (jeigu ši (-ios) pareigybė (-ės) steigiama (-os) į pareigas

mero siūlymu skiriamas (-i) savivaldybės tarybos sprendimu politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines nuobaudas savivaldybės

administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (-ams) už tarnybinius

nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra

pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie

savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (-ų)

tarnybinius nusižengimus.

pavaduotojo (-ų) pareigybės (-ių) steigimo ar administracijos direktoriaus pavadavimo

sprendžia savivaldybės taryba.

savivaldybės administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus

pavaduotojo (jeigu ši pareigybė įsteigta) kadencijai, jei jie į šias pareigas

nepaskiriami naujai kadencijai arba administracijos direktorius,

administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš

pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės

nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo administracijos direktoriumi,

direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas

tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal

teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes) pareigoms arba jie ėjo

savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje kitas pareigas. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo

administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo, jiems

išmokamos atitinkamai 2 mėnesių savivaldybės administracijos direktoriaus,

administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio dydžio išeitinės

išmokos.

direktorius:

1) tiesiogiai ir

asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų

įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais;

2) tiesiogiai

įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali

kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus

savivaldybės administracijos struktūriniams bei struktūriniams teritoriniams

padaliniams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės

tarnautojams bei jam priskirtos kompetencijos klausimais savivaldybės

gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams;

3) organizuoja

savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos

struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių – seniūnijų veiklos

nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės

administracijoje;

4) administruoja

asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai;

5) savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus,

organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę bei

finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą;

6) įstatymų

nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos

darbuotojus. Koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų

darbą, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo bei savivaldybės tarybos jam

priskirtas personalo valdymo funkcijas (išskyrus įstaigų vadovų priėmimą į

pareigas ir atleidimą iš jų bei nuobaudų jiems skyrimą);

7) organizuoja

savivaldybės tarybos narių ir valstybės tarnautojų mokymą bei jų

kvalifikacijos kėlimą;

8) savivaldybės tarybos veiklos reglamento

nustatyta tvarka atsiskaito ir teikia savo veiklos ataskaitas tarybai ir merui;

9) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka

ir terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus informuoja savivaldybės

gyventojus apie savo veiklą.

savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės

administracijos direktorius yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės

įgaliotiniui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

29(1)

straipsnis. Savivaldybės administracija

administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai,

struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (filialai) ir į

struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės

tarnautojai. Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir

darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš

savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės

taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su savivaldybės tarybos

įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi sąskaitų bankuose ir

antspaudą su savivaldybės herbu. Savivaldybės administracijos struktūriniai ir

struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos paprastai turi sąskaitų

bankuose.

administracija:

1) savivaldybės

teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų

įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2 dalies 2 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

2) įgyvendina

įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės institucijų

sprendimų;

2 dalies 2 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:

2) įgyvendina

įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų;

3) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų bei kitų

piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja

savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;

4) administruoja

viešųjų paslaugų teikimą;

5) rengia

savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;

6) atlieka

sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį,

ūkinį bei materialinį aptarnavimą.

sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojai atskaitingi savivaldybės administracijos

direktoriui.

tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr. X-396, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5170 (2005-12-08)

30 straipsnis.

Seniūnija ir seniūnas

1.

Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys –

jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje.

Seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai

perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas savo

sprendimu nustato savivaldybės taryba. Seniūnijų skaičių taip pat nustato

savivaldybės taryba.

teritorijoje steigia viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Savivaldybės

taryba gali perduoti seniūnui dalį šių įstaigų ir įmonių steigėjo funkcijų.

konkurso būdu (palanki gyventojų nuomonė laikoma kandidato privalumu) skiria ir

atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Valstybės

tarnybos įstatymu.

4.

Seniūnija paprastai turi sąskaitą banke.

iš gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovų gali būti sudaroma patariamoji

visuomeniniais pagrindais dirbanti seniūnijos taryba. Jos nuostatus tvirtina

meras pagal vidaus reikalų ministro patvirtintus pavyzdinius nuostatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr.

IX-2422,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4839 (2004-09-02)

31 straipsnis.

Seniūnijos ir seniūno funkcijos

savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos

nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto, tam

seniūnijai skiriami reikiami asignavimai.

1) prireikus

įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir pateikia savivaldybės

administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims)

reikalingumo bei paramos būdų;

2) tvarko namų

ūkio knygas kaimo vietovėje;

3) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia

duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;

4) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia

duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje;

5) registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų

savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą

žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;

6) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų

prevencijos gerinimo priemones;

7) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;

8) dalyvauja

organizuojant civilinę saugą;

9) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje

teritorijoje;

10) nustatyta

tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas;

11) padeda

organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir

savivaldybės tarybos rinkimus bei referendumus;

12) dalyvauja

kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

13) organizuoja

viešuosius darbus;

14) organizuoja

bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei

gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą;

15) organizuoja

kapinių priežiūrą;

16) organizuoja

želdinių priežiūrą;

17) organizuoja

laisvalaikio centrų veiklą;

18) nustatyta

tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;

19) organizuoja

seniūnijos veiklos nuostatuose priskirtas būsto paslaugas;

20) prireikus

organizuoja viešųjų tualetų paslaugas.

2 dalis papildoma 21 punktu nuo 2007 m. liepos 1 d.:

21) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir

gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

1) atlieka seniūnijos vidaus

administravimą;

2) administruoja

seniūnijai skirtus asignavimus;

3) seniūnijos

veiklos nuostatų nustatyta tvarka atlieka jam priskirtas personalo valdymo

funkcijas;

3 dalies 4 punkto redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

4) išduoda

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą

ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas, išskyrus atvejus, kai tai

pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;

3 dalies 4 punkto redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:

4) išduoda

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo

įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius

dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta

kitais dokumentais;

5) kaimo

gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės

metrikacijos įstaigų, registruoja mirtis;

6) išduota leidimus laidoti;

7) Notariato įstatymo nustatyta tvarka

neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius

veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams

prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos

patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali

tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga,

invalidumas) negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į

gyvenamąją vietą;

8) nagrinėja Administracinių teisės

pažeidimų kodekso priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas;

9) seniūnijos

veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;

10) kontroliuoja, ar teikiant viešąsias

paslaugas laikomasi teisės aktuose bei sutartyse nustatytų dėl jų teikimo

reikalavimų, nagrinėja gyventojų prašymus bei skundus dėl viešųjų paslaugų

teikimo ir šiais klausimais pagal savo kompetenciją priima sprendimus.

Savivaldybės administracijai bei kitiems viešųjų paslaugų teikimą

administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo

gerinimo;

11) nustatyta

tvarka prižiūri prekybą viešosiose vietose;

12) teikia savivaldybės administracijos direktoriui

pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių

valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai

priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių,

gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo

transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių

remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams

organizavimo;

13) mero pavedimu rengia ir teikia savivaldybės tarybos

sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais,

organizuoja bei kontroliuoja jų vykdymą;

14) šaukia seniūnijai

priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus

su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;

15) dalyvauja savivaldybės institucijų

posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės

gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės

tarnautoją;

16) apibendrina

gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikia juos

savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos

teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės

institucijų ir savivaldybės administracijos bei valstybės institucijų veiklą

savivaldybės teritorijoje.

veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms bei seniūnams pavesta atlikti ir

kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos

struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-426, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

64-2323 (2001-07-25)

Nr.

IX-1172,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

Nr. IX-1313,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 12-439 (2003-01-31)

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr. X-396, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5170 (2005-12-08)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ATSTOVAVIMAS

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS

32 straipsnis.

Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo statusas

vietovės ar kelių gyvenamųjų vietovių (kaimo ar kelių kaimų, miesto arba

miestelio) bendruomenės gyventojai gali išsirinkti bendruomenės atstovą

(atstovus).

vietovės bendruomenės atstovas renkamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo uždavinys – rūpintis bendruomenės

interesais ir atstovauti bendruomenei seniūnijoje, prireikus – ir savivaldybės

institucijose bei savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose,

taip pat supažindinti seniūnijos, kuriai priskirta bendruomenės teritorija,

seniūną apie viešus bendruomenės reikalus. Jeigu reikalai susiję su seniūno

veikla, gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas gali apie juos pranešti

merui.

vietovės bendruomenės atstovas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės

atstovo – seniūnaičio statusas

aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos

seniūnaitijos. Seniūnaitijų sudarymo projektą rengia seniūnas ir teikia

savivaldybės administracijos direktoriui. Šį projektą tvirtina savivaldybės

taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.

gyventojai šio įstatymo nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės

bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti

gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų

kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje.

3.

Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai

paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis

renkamas atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris

surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų.

4.

Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai

paprastai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir

sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija.

Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas.

renkamas 2 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio

rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus

sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15

dienų iki rinkimų.

seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos,

mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai.

Rinkimų datą skelbia seniūnas savivaldybės administracijos direktoriaus

pritarimu.

34

straipsnis. Seniūnaičio teisės ir pareigos

Seniūnaitis:

1) atstovauja

seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir

savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;

2) skatina

seniūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius,

gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti ir organizuoti

kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;

3) prireikus

dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos

nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu

atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais;

4) turi teisę

gauti informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos

ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo

subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas ir darbo laiką. Šią informaciją

seniūnaičiui teikia seniūnas;

5) turi teisę

gauti savivaldybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus

teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės

tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai svarstomi klausimai,

susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų

nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų

sprendimo variantus;

6) teikia

informaciją seniūnaitijos gyventojams apie savivaldybės institucijų,

savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės viešojo

administravimo subjektų, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo

tvarką.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-971,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4525 (2010-07-20)

35

straipsnis. Seniūnaičių sueiga

seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenėms rūpimus

klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Seniūnaičių

sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybė neatlygintinai

suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į

sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga teisėta,

jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja

sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Seniūnaičių

sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių

seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos

pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole.

Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.

2.

Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos veiklos

programų, metinės seniūno veiklos ataskaitos įvertinimo ir svarsto kitus jiems

svarbius klausimus. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai.

3.

Sueigoje seniūnaičiai sprendžia dėl projektų (kaimo plėtros programų ir kt.),

kuriuos teikia seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje esančios bendruomeninės

organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

VIETOS GYVENTOJŲ

APKLAUSA

36

straipsnis. Vietos gyventojų apklausos bendrieji principai

1.

Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali

pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).

rezultatai yra patariamojo pobūdžio.

apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise

tiesiogiai pareikšti nuomonę.

gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios

savivaldybės tarybą.

apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas,

kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp

apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų

patikimumo duomenys.

tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios

kontroliuoti neleidžiama.

varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės,

kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

37

straipsnis. Apklausai teikiami klausimai

gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama

savarankiškąsias ir sutartines funkcijas.

savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų

ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Teritorijos

administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

38

straipsnis. Apklausos būdai

būdai:

1) tiesioginis

gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose;

2) gyventojų

nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant;

3) atrankinė

gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose;

4) atrankinė

gyventojų apklausa telefonu.

būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima

savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

taryba patvirtina nustatytu būdu daromos apklausos tvarką ir apklausos

komisijos įgaliojimus.

39

straipsnis. Apklausos teritorija

Apklausa

gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių

seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) arba

gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje. Apklausos

teritorija negali būti mažesnė kaip gyvenamosios vietovės teritorija.

40

straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė

paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir savivaldybės

tarybai.

apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 10 procentų

apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės

tarybą, reikalavimu.

taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4

savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka.

34 straipsnis įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.:

34

straipsnis. Seniūnaičio teisės ir pareigos

Seniūnaitis:

1) atstovauja

seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir

savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;

2) skatina

seniūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius,

gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti ir

organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;

3) prireikus

dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos

nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu

atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais;

4) turi teisę

gauti informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos

ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo

subjektų, apskrities viršininko administracijos ir jos padalinių, Vyriausybės

atstovo funkcijas ir darbo laiką. Šią informaciją seniūnaičiui teikia seniūnas;

5) turi teisę

gauti savivaldybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus

teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės

tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai svarstomi klausimai,

susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų

nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų

sprendimo variantus;

6)

teikia informaciją seniūnaitijos gyventojams apie savivaldybės institucijų,

savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės viešojo

administravimo subjektų, apskrities viršininko administracijos ir jos

padalinių, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką.

35 straipsnis įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.:

35

straipsnis. Seniūnaičių sueiga

seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenėms rūpimus

klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Seniūnaičių

sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybė neatlygintinai

suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į

sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga

teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių. Sueigai

pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas.

Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje

dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai,

lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi

sueigos protokole. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti

ir seniūnas.

2.

Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos veiklos

programų, metinės seniūno veiklos ataskaitos įvertinimo ir svarsto kitus jiems

svarbius klausimus. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai.

3.

Sueigoje seniūnaičiai sprendžia dėl projektų (kaimo plėtros programų ir kt.),

kuriuos teikia seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje esančios bendruomeninės

organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

VIETOS GYVENTOJŲ

APKLAUSA

36

straipsnis. Vietos gyventojų apklausos bendrieji principai

1.

Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali

pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).

rezultatai yra patariamojo pobūdžio.

apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise

tiesiogiai pareikšti nuomonę.

gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios

savivaldybės tarybą.

apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas,

kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp

apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų

patikimumo duomenys.

tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios

kontroliuoti neleidžiama.

varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės,

kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

37

straipsnis. Apklausai teikiami klausimai

gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama

savarankiškąsias ir sutartines funkcijas.

savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų

ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Teritorijos

administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

38

straipsnis. Apklausos būdai

būdai:

1) tiesioginis

gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose;

2) gyventojų

nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant;

3) atrankinė

gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose;

4) atrankinė

gyventojų apklausa telefonu.

būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima

savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

taryba patvirtina nustatytu būdu daromos apklausos tvarką ir apklausos

komisijos įgaliojimus.

39

straipsnis. Apklausos teritorija

Apklausa

gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių

seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) arba

gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje. Apklausos

teritorija negali būti mažesnė kaip gyvenamosios vietovės teritorija.

40

straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė

paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir savivaldybės

tarybai.

apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 10 procentų

apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės tarybą,

reikalavimu.

taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4

savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka.

36 straipsnis.

Savivaldybių finansiniai ištekliai ir jų panaudojimas

Savivaldybių

finansinius išteklius sudaro:

1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos

savivaldybių biudžetų pajamos;

2) pajamos iš savivaldybių turto (nuosavybės);

3) baudos, gautos įstatymų nustatyta tvarka;

4) vietinės rinkliavos;

5) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;

6) pajamos už

savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

7) pajamos,

gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens

telkinius ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne

žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;

8) valstybės biudžeto dotacijos;

9) kitos įstatymų nustatytos pajamos;

10) negrąžintina

finansinė parama (piniginės lėšos);

11)

paskolos.

2.

Savivaldybės dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus neviršydamos įstatymų

numatytų dydžių, didina ar mažina savivaldybių tarybos.

biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių

tarybų patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms bei kitoms programoms

įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų

teikimui organizuoti.

asociacija derina teisės akto, pagal kurį numatomas savivaldybių funkcijų,

pajamų ir (ar) išlaidų pasikeitimas, projektą kartu su prie jo pridėtais

finansiniais skaičiavimais.

savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų

teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, išskyrus sumas, kuriomis

savivaldybių biudžetai sumažėja dėl valstybinės žemės laisvosios ekonominės

zonos teritorijoje nuomos mokesčio, panaudoto žemei išpirkti iš žemės savininkų

šioje teritorijoje, kompensuojamos atitinkamai iš Lietuvos valstybės ar

savivaldybių biudžetų. Kompensuojamos sumos nustatomos Savivaldybių biudžetų

pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla ginčas,

galutinį sprendimą priima teismas.

6.

Papildomos ir planą viršijančios biudžeto pajamos, gautos vykdant biudžetą,

taip pat sutaupytos lėšos (išlaidos) lieka savivaldybėms.

7.

Lėšos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos iš

valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos

savivaldybėms kaip specialioji dotacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-963, 2002-06-20,

Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

37 straipsnis.

Savivaldybės biudžeto rengimas ir kontrolė

1.

Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas

sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų

rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūrą nustato Biudžetinės sandaros

įstatymas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės.

metais savivaldybės taryba biudžetą gali tikslinti.

biudžeto sudarymo pagrindas yra savivaldybės tarybos patvirtintos

socialinės, ekonominės ir kitos programos bei savivaldybių funkcijoms

įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai.

4.

Savivaldybės turi sudaryti sąlygas gyventojams savivaldybės tarybos veiklos

reglamento nustatyta tvarka svarstyti biudžeto projektą.

nuo 2004 m. sausio 1 d.)

biudžetiniams metams, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti

atliekamas nepriklausomas finansų ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas

auditas atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta savivaldybės

tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 d.

sprendimu Valstybės kontrolė gali atlikti savivaldybių biudžetų vykdymo, taip

pat savivaldybių įstaigų bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ūkinės ir

finansinės veiklos patikrinimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

SANTYKIAI SU VALSTYBĖS

INSTITUCIJOMIS

IR ATSTOVAVIMAS

38 straipsnis.

Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis

santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Lietuvos

Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

nėra pavaldžios valstybės institucijoms.

3.

Centriniai ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, svarstydami su

vienos savivaldybės ar visų savivaldybių interesais susijusius klausimus,

praneša apie tai atitinkamos savivaldybės merui ar Lietuvos savivaldybių

asociacijai. Savivaldybės tarybos ar Lietuvos savivaldybių asociacijos valdymo

organų raštu pateiktus siūlymus valstybinio administravimo subjektai

išnagrinėja (įvertina) ir pateikia atsakymą.

4.

Sprendimų dėl valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų

pakeitimo projektai svarstomi su savivaldybėmis teisės aktų

nustatyta tvarka.

remia savivaldybių tarybų narių bei valstybės tarnautojų mokymą ir

kvalifikacijos kėlimą.

iš valstybės institucijų, planuodamos ir spręsdamos visus su jomis tiesiogiai

susijusius klausimus.

svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai

aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija

Seimo statuto ir Vyriausybės darbo reglamento bei kitų valstybinio

administravimo subjektų nustatyta tvarka.

asociacija Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nurodytus

rodiklius bei savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių pirminius

statistinius duomenis svarsto pagal Vyriausybės patvirtintą šių rodiklių

derinimo tvarką.

9.

Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos interesams bei pozicijoms

derinti šalių susitarimu sudaroma dvišalė komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

Nr. IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

Nr.

IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

39 straipsnis.

Savivaldybių atstovavimas

Vyriausybėje,

kitose valstybės institucijose ir tarptautinėse organizacijose bendriems

savivaldybių interesams atstovauja Lietuvos savivaldybių asociacija.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

TEISINĖS GARANTIJOS IR ADMINISTRACINĖ PRIEŽIŪRA

40 straipsnis.

Savivaldybių teisės ir jų apsauga

dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į

teismą. Savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal šiame ir

kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus.

tarybos sprendimai, neviršijantys šių institucijų kompetencijos, privalomi

savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms

įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams.

administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises

suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat tarybos sprendimais

patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę

atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo

visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai bei į savivaldybės

teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės

teritorijos bendrojo plano ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų.

turi teisę pačios ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją dalyvauti

rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą

ar nustatančius savivaldybių funkcijas, dėl parengtų projektų pareikšti savo

pasiūlymus ir pastabas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

41 straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos

teisės įgyvendinimas

paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui

sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę

rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas asmeniškai pateikia merui prašymą

įregistruoti iniciatyvinę grupę.

grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai

teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, siūlomas apklausos būdas ir

iniciatyvinės grupės koordinatorius (koordinatoriai). Be to, iniciatyvinės

grupės prašyme gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi

iniciatyvinės grupės nariai.

iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (teikiamų)

klausimo (klausimų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovų prašymu

savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį

apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstą. Galutinį klausimo

(klausimų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas

merui.

savivaldybės administracijos direktoriui spręsti iniciatyvinės grupės

įregistravimo klausimą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs

iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įregistruoja

iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos įregistravimo

išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl

reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.

iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas vieno mėnesio

laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti

apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos.

straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų

skaičius, savivaldybės administracijos direktorius tolesnį parašų rinkimą

nutraukia.

reikalavimus dėl apklausos paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per šio

straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi reikiamą gyventojų parašų dėl

reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo

baigiamąjį aktą ir jį kartu su gyventojų reikalavimais perduoda savivaldybės

administracijos direktoriui.

42

straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas

1.

Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas

reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta

parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo

principo pažeidimų), savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą paskelbti

apklausą.

taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir

gyventojų reikalavimų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos

priima sprendimą paskelbti apklausą.

paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo

(klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir

vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į

apklausos komisiją deleguoti savo atstovą.

tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines

(regiono) visuomenės informavimo priemones.

43

straipsnis. Apklausos agitacija

agitacijos kampanijos pradžia yra gyventojų iniciatyvinės grupės įregistravimo

savivaldybės administracijoje diena.

agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus.

agitacijos kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai.

44

straipsnis. Apklausos organizavimas

Apklausą

organizuoja meras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

45

straipsnis. Apklausos rezultatų nustatymas ir paskelbimas

laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu

(klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos

gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas

atrankinei apklausai.

rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos

komisija pateikia merui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės

informavimo priemones.

46

straipsnis. Apklausai teiktų klausimų sprendimas

Apklausos

rezultatai turi būti svarstomi savivaldybės tarybos posėdyje reglamento

nustatyta tvarka ir į juos gali būti atsižvelgiama priimant sprendimą dėl

apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).

47

straipsnis. Apklausos organizavimo išlaidos

Apklausos

organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

TURTAS IR

FINANSAI

48

straipsnis. Savivaldybių nuosavybė

1.

Savivaldybių turto sandara ir įsigijimo būdai, šio turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo tvarka nustatyta Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės

nutarimuose ir savivaldybių tarybų sprendimuose.

nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais

įgyvendina savivaldybės taryba.

3.

Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir

įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų,

Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos

sprendimų nustatyta tvarka.

joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

49

straipsnis. Turtiniai santykiai, kai keičiamos savivaldybių teritorijų ribos

steigiama, likviduojama savivaldybė ar keičiamos jos teritorijos ribos, kitai

savivaldybei perduodama ta savivaldybės nekilnojamojo turto dalis, kuri yra

priskiriamoje teritorijoje. Kartu su perduodamu nekilnojamuoju turtu

perduodamas ir su juo susijęs turtas, finansiniai ir kitokie įsipareigojimai

bei teisės. Kitas turtas ir skolos, įvertinus faktinę būklę ir savivaldybių

siūlymus, paskirstoma savivaldybėms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

sprendimu.

straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymų kilusius savivaldybių turtinius ginčus

sprendžia teismas.

50

straipsnis. Savivaldybių finansiniai ištekliai ir jų panaudojimas

finansinius išteklius sudaro:

1) pagal

įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos savivaldybių biudžetų

pajamos;

2) pajamos iš

savivaldybių turto (nuosavybės);

3) įstatymų

nustatyta tvarka gautos baudos;

4) įstatymų

nustatytos vietinės rinkliavos;

5) savivaldybių

biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;

6) pajamos už

savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

7) pajamos,

gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens

telkinius, ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne

žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;

8) valstybės

biudžeto dotacijos;

9) kitos

įstatymų nustatytos pajamos;

10) negrąžintina

finansinė parama (piniginės lėšos);

11) paskolos.

dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus, neviršydamos įstatymų numatytų

dydžių, didina ar mažina savivaldybių tarybos.

biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių

tarybų patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms, kitoms programoms įgyvendinti,

savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui

organizuoti.

arba jų vardu Lietuvos savivaldybių asociacija derina teisės aktų, pagal

kuriuos numatoma keisti savivaldybių funkcijas, pajamas ir (ar) išlaidas,

projektus kartu su prie jo pridėtais finansiniais skaičiavimais.

savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų

teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, išskyrus sumas, kuriomis

savivaldybių biudžetai sumažėja dėl valstybinės žemės laisvosios ekonominės

zonos teritorijoje nuomos mokesčio, panaudoto žemei išpirkti iš žemės savininkų

šioje teritorijoje, kompensuojamos atitinkamai iš valstybės ar savivaldybių

biudžetų. Kompensuojamos sumos nustatomos Savivaldybių biudžetų pajamų

nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla ginčas, galutinį

sprendimą priima teismas.

planą viršijančios biudžeto pajamos, gautos vykdant biudžetą, taip pat

sutaupytos lėšos (išlaidos) lieka savivaldybėms, išskyrus kitus įstatymuose

nustatytus atvejus.

valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos

iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos

savivaldybėms kaip specialioji tikslinė dotacija.

51

straipsnis. Savivaldybės biudžeto rengimas ir kontrolė

savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas

vieniems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų rengimo, svarstymo ir

tvirtinimo procedūra nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme ir Vyriausybės

nutarimu patvirtintose taisyklėse.

metais savivaldybės taryba biudžetą gali tikslinti.

biudžeto sudarymo pagrindas yra savivaldybės tarybos patvirtintos socialinės,

ekonominės ir kitos programos, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti

reikalingų lėšų skaičiavimai.

turi sudaryti sąlygas gyventojams reglamento nustatyta tvarka svarstyti

savivaldybės biudžeto projektą.

biudžetiniams metams, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti atliekamas

nepriklausomas finansinis ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas auditas

atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta savivaldybės tarybos

posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 dienos.

6.

Prireikus valstybės kontrolieriaus sprendimu Valstybės kontrolė gali atlikti

savivaldybių, taip pat savivaldybių įstaigų ir savivaldybių kontroliuojamų

įmonių finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditą.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

SANTYKIAI SU VALSTYBĖS

INSTITUCIJOMIS

IR ATSTOVAVIMAS

52

straipsnis. Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis

santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Konstitucija ir

įstatymais.

nėra pavaldžios valstybės institucijoms.

teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, svarstydami su vienos savivaldybės

ar visų savivaldybių interesais susijusius klausimus, apie tai praneša

atitinkamos savivaldybės merui ar Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Savivaldybės tarybos ar Lietuvos savivaldybių asociacijos valdymo organų raštu

pateiktus siūlymus valstybinio administravimo subjektai išnagrinėja (įvertina)

ir pateikia atsakymą.

valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimo projektai

svarstomi su savivaldybėmis teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Valstybė remia savivaldybių tarybų narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą.

planuodamos ir spręsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus,

prireikus gali gauti konsultacijų iš valstybės institucijų.

svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai

aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija

Seimo statuto ir Vyriausybės darbo reglamento, kitų valstybinio administravimo

subjektų nustatyta tvarka.

8.

Kasmet Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija Savivaldybių biudžetų

pajamų nustatymo metodikos įstatymo nurodytus rodiklius ir savivaldybių

demografinių, socialinių ir kitų rodiklių pirminius statistinius duomenis

svarsto pagal Vyriausybės patvirtintas šių rodiklių derinimo taisykles.

9.

Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos interesams ir pozicijoms

derinti šalių susitarimu sudaroma dvišalė komisija.

53

straipsnis. Savivaldybių atstovavimas

Vyriausybėje,

kitose valstybės institucijose ir tarptautinėse organizacijose bendriems

savivaldybių interesams atstovauja Lietuvos savivaldybių asociacija.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

TEISINĖS GARANTIJOS IR ADMINISTRACINĖ PRIEŽIŪRA

54

straipsnis. Savivaldybių teisės ir jų apsauga

dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į

teismą. Savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal šiame ir

kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus.

tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės

administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms

ir organizacijoms, gyventojams.

administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises

suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat

savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių

pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje

savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos,

įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai

ir juridiniai asmenys.

turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės

teritorijos bendrojo plano ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų.

6.

Savivaldybės turi teisę pačios ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją

dalyvauti rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vietos

savivaldą ar nustatančių savivaldybių funkcijas, projektus, dėl parengtų

projektų pareikšti savo siūlymus ir pastabas.

55

straipsnis. Savivaldybių veiklos priežiūra

savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių

administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės

skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai.

skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo

kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme.

3.

Savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai,

pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises,

gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

funkcijos ir teisių apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji

padėtis, nustatoma specialiuose įstatymuose.

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

ATRIBUTIKA IR RAŠTVEDYBA

56

straipsnis. Savivaldybių atributika

1.

Savivaldybės turi savo atributiką.

atributiką ir jos naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų

įstatymas.

herbai yra savivaldybių nuosavybė ir Lietuvos

Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo

nenustatytais atvejais gali būti naudojami tik savivaldybių tarybų leidimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-971, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr.

86-4525 (2010-07-20)

42 straipsnis.

Savivaldybių atributika

1.

Savivaldybės turi savo atributiką.

reglamentuoja Savivaldybių atributikos įstatymas.

herbai yra savivaldybių nuosavybė ir Savivaldybių atributikos įstatymo

nenumatytais atvejais gali būti naudojami tik savivaldybių tarybų

leidimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1568,

2003-05-20, Žin., 2003, Nr. 54-2371 (2003-06-04)

43 straipsnis.

Savivaldybių raštvedyba

Savivaldybių

raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai bei techniniai dokumentai

tvarkomi lietuvių kalba ir turi atitikti galiojančių teisės aktų nustatytus

raštvedybos reikalavimus.

Įstatymas

papildytas tryliktuoju skirsniu:

Nr. IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

VIETOS

GYVENTOJŲ APKLAUSA

44 straipsnis.

Vietos gyventojų apklausos bendrieji principai

savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti

dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).

rezultatai yra patariamojo pobūdžio.

(savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti

nuomonę.

gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios

savivaldybės tarybą.

apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas,

kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp

apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų

patikimumo duomenys.

tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios

kontroliuoti neleidžiama.

varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės,

kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

45 straipsnis.

Apklausai teikiami klausimai

gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama

savarankiškąsias, priskirtąsias (ribotai savarankiškas) bei sutartines

funkcijas.

savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų

ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Lietuvos

Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

46 straipsnis.

Apklausos būdai

būdai:

1) tiesioginis

gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose;

2) gyventojų

nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant;

3) atrankinė

gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose;

4) atrankinė

gyventojų apklausa telefonu.

būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima

savivaldybės taryba atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

nustatytu būdu vykdomos apklausos tvarką bei apklausos komisijos įgaliojimus.

47 straipsnis.

Apklausos teritorija

Apklausa gali

būti surengta savivaldybės, seniūnijos (kelių seniūnijų) arba gyvenamosios

vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje. Apklausos teritorija negali

būti mažesnė kaip gyvenamosios vietovės teritorija.

48 straipsnis.

Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė

paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir savivaldybės

tarybai.

apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 10 procentų

apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės

tarybą, reikalavimu.

paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 savivaldybės tarybos

narių grupės reikalavimu savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta

tvarka.

49

straipsnis. Gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimas

paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui

sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę

rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas asmeniškai pateikia merui prašymą

įregistruoti iniciatyvinę grupę.

grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai

teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, siūlomas apklausos būdas bei iniciatyvinės

grupės koordinatorius (koordinatoriai). Iniciatyvinės grupės prašyme taip pat

gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės

grupės nariai.

iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (-ų) klausimo

(-ų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovų prašymu savivaldybės

administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo

(-ų) klausimo (-ų) tekstą. Galutinį klausimo (-ų) tekstą pasirašo visi

iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas merui.

spręsti iniciatyvinės grupės įregistravimo klausimą. Savivaldybės

administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip

per 5 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos

formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.

iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas vieno mėnesio

laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti

apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos.

nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų skaičius, savivaldybės administracijos

direktorius tolesnį parašų rinkimą nutraukia.

iniciatyvinė grupė. Per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi

reikiamą gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių,

iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo baigiamąjį aktą ir jį kartu su

gyventojų reikalavimais perduoda savivaldybės administracijos direktoriui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

50 straipsnis.

Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas

įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas

parašų dėl reikalavimo skelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo

pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo

pažeidimų), savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą paskelbti apklausą.

taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir

gyventojų reikalavimų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos

priima sprendimą paskelbti apklausą.

paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų)

tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip

pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos

komisiją deleguoti savo atstovą.

tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines

(regiono) visuomenės informavimo priemones.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

51 straipsnis.

Apklausos agitacija

agitacijos kampanijos pradžia yra gyventojų iniciatyvinės grupės įregistravimo

savivaldybės administracijoje diena.

agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus bei kitus teisės aktus.

agitacijos kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai.

52 straipsnis.

Apklausos organizavimas

Apklausą

organizuoja meras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

53 straipsnis.

Apklausos rezultatų nustatymas ir paskelbimas

laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (-ais) klausimu (-ais) pareiškė ne

mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę

dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas atrankinei apklausai.

po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui ir paskelbia per

vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones.

54 straipsnis.

Apklausai teiktų klausimų sprendimas

Apklausos

rezultatai turi būti svarstomi savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka ir į juos gali būti atsižvelgiama

priimant sprendimą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų).

55 straipsnis.

Apklausos organizavimo išlaidos

Apklausos

organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Priedo

redakcija iki 2007 m. spalio 1 d.:

Lietuvos

Respublikos

vietos

savivaldos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje

narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti

kandidatais savivaldybių rinkimuose.

gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/30/EB, keičianti Direktyvą 94/80/EB,

nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje

narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti

kandidatais savivaldybių rinkimuose.

Priedo

redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

Lietuvos

Respublikos

vietos

savivaldos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias

priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos

piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti kandidatais per vietos

savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p.

12) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos

direktyva 96/30/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 1 tomas, p.

350).

lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp

valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam

tikrose įmonėse (OL 2006 L 318, p. 17).

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr.

IX-2204,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2537 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1183,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2832 (2007-06-30)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-835,

95.04.04, Žin., 1995, Nr. 30-683 (95.04.07)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1033,

95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1486 (95.07.19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1041,

95.09.14, Žin., 1995, Nr. 79-1820 (95.09.27)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1227,

96.03.14, Žin., 1996, Nr. 33-804 (96.04.12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1262,

96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-869 (96.04.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1330,

96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196 (96.05.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15, 18 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1997 metų sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-95,

97.01.23, Žin., 1997, Nr.11-206 (97.02.05)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 12, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-123,

97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 17, 18, 19,

26, 28 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO BEI 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-233,

97.06.03, Žin., 1997, Nr.53-1228 (97.06.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-299,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.62-1465 (97.07.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-497,

97.11.06, Žin., 1997, Nr.106-2669 (97.11.21)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-731,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1393 (98.06.03)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 15, 28 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-929,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2900 (98.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-937,

98.11.24, Žin., 1998, Nr.108-2955 (98.12.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 13, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2018, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

91-2832 (2000 10 27)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-426,

2001-07-05, Žin., 2001, Nr. 64-2323 (2001-07-25)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 20 IR 31 STRAIPSNIŲ

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 1 ir 3 straipsniai galioja iki Gyvenamosios vietos deklaravimo

įstatymo įsigaliojimo,

t. y. iki 2003 m. sausio 1 d.

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-482,

2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2515 (2001-08-17)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 30, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-585,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 99-3519 (2001-11-28)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 17, 19, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-823,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1256 (2002-03-30)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 17,

19, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002

m. balandžio 1 d.

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 6, 17, 19 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 14, 18, 20, 25, 36, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1095,

2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 96-4171 (2002-10-04)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

TRYLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1172, 2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17, 26, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1283,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5749 (2002-12-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1313,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 12-439 (2003-01-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30,

31, 33, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 25 d.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, visus savivaldybės valdybai bei

merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų

pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius.

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 14, 15, 17, 20, 24, 26, 29, 31, 40 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1449,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1694 (2003-04-24)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin.,

2000, Nr. 89-2741)

ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1514,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1918 (2003-05-01)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

32.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1568,

2003-05-20, Žin., 2003, Nr. 54-2371 (2003-06-04)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

33.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 4, 14, 15, 16, 17, 20, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 36, 38,

41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 29(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

34.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 4, 15, 17, 20, 21, 29, 31, 37, 38 STRAIPSNIŲ IR ŠEŠTOJO

SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1, 3, 4, 6, 7 ir 10 straipsniai įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirtų savivaldybių kontrolierių jiems

nustatyta kadencijos trukmė įsigaliojus šiam Įstatymui iš naujo nenustatoma.

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1838,

2003-11-20, Žin., 2003, Nr. 115-5193 (2003-12-10)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

36.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11, 12, 14, 20, 25, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

37.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2204,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2537 (2004-04-30)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMAS

38.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2422,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4839 (2004-09-02)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

39.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-160, 2005-04-14,

Žin., 2005, Nr. 57-1941 (2005-05-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8, 17 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

40.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-345, 2005-09-27,

Žin., 2005, Nr. 121-4329 (2005-10-11)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Asmenų,

priimtų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir

jas einančių pasibaigus jų kadencijai, valstybės tarnybos santykiai jų sutikimu

tęsiasi.

41.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-396,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5170 (2005-12-08)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 29(1), 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

42.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-472, 2005-12-22,

Žin., 2005, Nr. 153-5641 (2005-12-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

43.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-494,

2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-590 (2006-02-11)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 21(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

49 straipsnis. Gyventojų

apklausos paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimas

paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui

sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę

rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas asmeniškai pateikia merui prašymą

įregistruoti iniciatyvinę grupę.

grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai

teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, siūlomas apklausos būdas bei iniciatyvinės

grupės koordinatorius (koordinatoriai). Iniciatyvinės grupės prašyme taip pat

gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės

grupės nariai.

iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (-ų) klausimo

(-ų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovų prašymu savivaldybės

administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo

(-ų) klausimo (-ų) tekstą. Galutinį klausimo (-ų) tekstą pasirašo visi

iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas merui.

spręsti iniciatyvinės grupės įregistravimo klausimą. Savivaldybės

administracijos direktorius, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip

per 5 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo jos įregistravimo išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos

formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.

iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas vieno mėnesio

laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti

apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos.

nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų skaičius, savivaldybės administracijos

direktorius tolesnį parašų rinkimą nutraukia.

iniciatyvinė grupė. Per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi

reikiamą gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių,

iniciatyvinė grupė surašo parašų rinkimo baigiamąjį aktą ir jį kartu su

gyventojų reikalavimais perduoda savivaldybės administracijos direktoriui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

50

straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas

įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas

parašų dėl reikalavimo skelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo

pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo

pažeidimų), savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą paskelbti apklausą.

taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir

gyventojų reikalavimų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos

priima sprendimą paskelbti apklausą.

paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų)

tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip

pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos

komisiją deleguoti savo atstovą.

tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines

(regiono) visuomenės informavimo priemones.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1327, 2003-01-28,

Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

51

straipsnis. Apklausos agitacija

agitacijos kampanijos pradžia yra gyventojų iniciatyvinės grupės įregistravimo

savivaldybės administracijoje diena.

agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus bei kitus teisės aktus.

agitacijos kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai.

52

straipsnis. Apklausos organizavimas

Apklausą

organizuoja meras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

53

straipsnis. Apklausos rezultatų nustatymas ir paskelbimas

laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (-ais) klausimu (-ais) pareiškė

ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę

dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas atrankinei apklausai.

po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui ir paskelbia per

vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones.

54

straipsnis. Apklausai teiktų klausimų sprendimas

Apklausos

rezultatai turi būti svarstomi savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės

tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka ir į juos gali būti atsižvelgiama

priimant sprendimą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų).

55

straipsnis. Apklausos organizavimo išlaidos

Apklausos

organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

vietos

savivaldos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).

ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse

(OL 2006 L 318, p. 17).

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr.

IX-2204,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2537 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1183,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2832 (2007-06-30)

Nr.

X-1422,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 15-508 (2008-02-05)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-835,

95.04.04, Žin., 1995, Nr. 30-683 (95.04.07)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1033,

95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1486 (95.07.19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1041,

95.09.14, Žin., 1995, Nr. 79-1820 (95.09.27)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1227,

96.03.14, Žin., 1996, Nr. 33-804 (96.04.12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1262,

96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-869 (96.04.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1330,

96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196 (96.05.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15, 18 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1997 metų sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-95,

97.01.23, Žin., 1997, Nr.11-206 (97.02.05)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 12, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-123,

97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 17, 18, 19,

26, 28 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO BEI 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-233,

97.06.03, Žin., 1997, Nr.53-1228 (97.06.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-299,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.62-1465 (97.07.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-497,

97.11.06, Žin., 1997, Nr.106-2669 (97.11.21)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-731,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1393 (98.06.03)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 15, 28 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-929,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2900 (98.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-937,

98.11.24, Žin., 1998, Nr.108-2955 (98.12.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 13, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2018, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

91-2832 (2000 10 27)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-426,

2001-07-05, Žin., 2001, Nr. 64-2323 (2001-07-25)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 20 IR 31 STRAIPSNIŲ

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 1 ir 3 straipsniai galioja iki Gyvenamosios vietos deklaravimo

įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2003 m. sausio 1 d.

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-482,

2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2515 (2001-08-17)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 30, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-585,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 99-3519 (2001-11-28)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 17, 19, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-823,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1256 (2002-03-30)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 17,

19, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-839,

2002-04-09, Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 6, 17, 19 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 14, 18, 20, 25, 36, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1095,

2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 96-4171 (2002-10-04)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

TRYLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1172, 2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17, 26, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1283,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5749 (2002-12-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1313,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 12-439 (2003-01-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30,

31, 33, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 25 d.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, visus savivaldybės valdybai bei

merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų

pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius.

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 14, 15, 17, 20, 24, 26, 29, 31, 40 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1449,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1694 (2003-04-24)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin.,

2000, Nr. 89-2741)

ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1514,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1918 (2003-05-01)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

32.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1568,

2003-05-20, Žin., 2003, Nr. 54-2371 (2003-06-04)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

33.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 4, 14, 15, 16, 17, 20, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 36, 38,

41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 29(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

34.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 4, 15, 17, 20, 21, 29, 31, 37, 38 STRAIPSNIŲ IR ŠEŠTOJO

SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1, 3, 4, 6, 7 ir 10 straipsniai įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirtų savivaldybių kontrolierių jiems

nustatyta kadencijos trukmė įsigaliojus šiam Įstatymui iš naujo nenustatoma.

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1838,

2003-11-20, Žin., 2003, Nr. 115-5193 (2003-12-10)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

36.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11, 12, 14, 20, 25, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

37.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2204,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2537 (2004-04-30)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMAS

38.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2422,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4839 (2004-09-02)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

39.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-160, 2005-04-14,

Žin., 2005, Nr. 57-1941 (2005-05-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8, 17 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

40.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-345, 2005-09-27,

Žin., 2005, Nr. 121-4329 (2005-10-11)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Asmenų,

priimtų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir

jas einančių pasibaigus jų kadencijai, valstybės tarnybos santykiai jų sutikimu

tęsiasi.

41.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-396,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5170 (2005-12-08)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 29(1), 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

42.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-472, 2005-12-22,

Žin., 2005, Nr. 153-5641 (2005-12-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

43.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-494,

2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-590 (2006-02-11)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 21(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

57 straipsnis. Savivaldybių

raštvedyba

Savivaldybių

raštvedyba, apskaitos, savivaldybių ataskaitų rinkinių ir konsoliduotųjų

ataskaitų rinkinių, finansiniai ir techniniai dokumentai tvarkomi

lietuvių kalba ir turi atitikti galiojančiuose teisės aktuose nustatytus

raštvedybos reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1830,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5379 (2008-11-29)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos                                                                                                vietos savivaldos įstatymo                                                                                               priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).

2.

2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių

santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio

skaidrumo tam tikrose įmonėse (OL 2006 L 318, p. 17).

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-835,

95.04.04, Žin., 1995, Nr. 30-683 (95.04.07)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1033,

95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1486 (95.07.19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1041,

95.09.14, Žin., 1995, Nr. 79-1820 (95.09.27)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1227,

96.03.14, Žin., 1996, Nr. 33-804 (96.04.12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1262,

96.03.28, Žin., 1996, Nr. 35-869 (96.04.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1330,

96.05.07, Žin., 1996, Nr.50-1196 (96.05.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15, 18 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1997 metų sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-95,

97.01.23, Žin., 1997, Nr.11-206 (97.02.05)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 12, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-123,

97.02.25, Žin., 1997, Nr.20-446 (97.03.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 15, 17, 18, 19,

26, 28 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO BEI 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-233,

97.06.03, Žin., 1997, Nr.53-1228 (97.06.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-299,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.62-1465 (97.07.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-497,

97.11.06, Žin., 1997, Nr.106-2669 (97.11.21)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-731,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1393 (98.06.03)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 15, 28 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-929,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2900 (98.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 15 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-937,

98.11.24, Žin., 1998, Nr.108-2955 (98.12.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 13, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2018, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

91-2832 (2000 10 27)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-426,

2001-07-05, Žin., 2001, Nr. 64-2323 (2001-07-25)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 20 IR 31 STRAIPSNIŲ

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 1 ir 3 straipsniai galioja iki Gyvenamosios vietos deklaravimo

įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2003 m. sausio 1 d.

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-482,

2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2515 (2001-08-17)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-519,

2001-09-25, Žin., 2001, Nr. 85-2969 (2001-10-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 30, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-585,

2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 99-3519 (2001-11-28)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-633,

2001-12-10, Žin., 2001, Nr. 110-3984 (2001-12-29)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 17, 19, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-823,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1256 (2002-03-30)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 17,

19, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-839, 2002-04-09,

Žin., 2002, Nr. 43-1604 (2002-04-26)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 6, 17, 19 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-963,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2765 (2002-07-03)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 14, 18, 20, 25, 36, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1095,

2002-09-24, Žin., 2002, Nr. 96-4171 (2002-10-04)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1137,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 103-4605 (2002-10-30)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17, 21 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

TRYLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1172, 2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4976 (2002-11-22)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17, 26, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1283,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5749 (2002-12-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1313,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 12-439 (2003-01-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1327,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30,

31, 33, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 25 d.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, visus savivaldybės valdybai bei

merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų

pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius.

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1354,

2003-03-04, Žin., 2003, Nr. 28-1124 (2003-03-21)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 14, 15, 17, 20, 24, 26, 29, 31, 40 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1449,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1694 (2003-04-24)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin.,

2000, Nr. 89-2741)

ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1514,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1918 (2003-05-01)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

32.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1568,

2003-05-20, Žin., 2003, Nr. 54-2371 (2003-06-04)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

33.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1693,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3357 (2003-07-23)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 4, 14, 15, 16, 17, 20, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 36, 38,

41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 29(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

34.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1764,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4636 (2003-11-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 4, 15, 17, 20, 21, 29, 31, 37, 38 STRAIPSNIŲ IR ŠEŠTOJO

SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1, 3, 4, 6, 7 ir 10 straipsniai įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirtų savivaldybių kontrolierių jiems

nustatyta kadencijos trukmė įsigaliojus šiam Įstatymui iš naujo nenustatoma.

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1838,

2003-11-20, Žin., 2003, Nr. 115-5193 (2003-12-10)

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

36.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1927,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-33 (2004-01-07)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 11, 12, 14, 20, 25, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

37.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2204,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2537 (2004-04-30)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

ĮSTATYMAS

38.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2422,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4839 (2004-09-02)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 17 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

39.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-160, 2005-04-14,

Žin., 2005, Nr. 57-1941 (2005-05-05)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8, 17 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

40.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-345, 2005-09-27,

Žin., 2005, Nr. 121-4329 (2005-10-11)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Asmenų,

priimtų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir

jas einančių pasibaigus jų kadencijai, valstybės tarnybos santykiai jų sutikimu

tęsiasi.

41.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-396,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5170 (2005-12-08)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8, 29(1), 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

42.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-472, 2005-12-22,

Žin., 2005, Nr. 153-5641 (2005-12-31)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

43.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-494,

2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-590 (2006-02-11)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7, 8, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 21(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS