Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas

Žuvininkystės įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius žvejybos, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir pateikimo į rinką srityse.

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti tausojančią žvejybą, žuvų išteklių apsaugą bei atkūrimą ir žvejybos kontrolę, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų bei vartotojų interesus.

Šio įstatymo nuostatos galioja Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Lietuvos žvejybos laivuose – visuose vandenyse.

Akvakultūra – žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų organizmų dirbtinis auginimas gėlame arba jūros vandenyje, sudarant šiems organizmams optimalias mitybos ir gyvenimo sąlygas.

Jūrų žvejybos laivas – žvejybos laivas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pripažintos Lietuvoje veikiančios klasifikacinės bendrovės suteikė teisę plaukioti jūrose.

Kita (speciali) žvejyba – žvejyba mokslinių tyrimų, monitoringo, žuvivaisos, aklimatizacijos, žuvų kontrolinių gaudymų, biologinės melioracijos, mokymo tikslais.

Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniai – Lietuvos teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje, visi paviršiniai Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, kurie naudojami žuvininkystei.

Lietuvos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre.

Mėgėjiška žvejyba – žvejyba mėgėjiškais žvejybos įrankiais pagal mėgėjiškai žvejybai nustatytą tvarką.

Pirminis žuvų pardavimas – pirminis didmeninis uoste iškrautų žuvų pardavimas arba pardavimas iš žvejybos bei kitų žuvis gabenančių laivų.

Tvenkinių žuvininkystė – žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba žuvininkystės tvenkiniuose.

Vandens augalai – vandenyje augantys augalai, turintys ūkinę reikšmę, naudojami vandens gyvūnų kaip maistas, sudarantys substratą žuvų nerštui arba turintys reikšmę natūraliam vandens valymui. Vandens augalų naudojimui taikomos tos pačios šio įstatymo nuostatos kaip ir žuvų išteklių naudojimui.

Verslinė žvejyba – žvejyba versliniais žvejybos įrankiais komerciniams tikslams.

Žuvininkystė – veikla, susijusi su žuvų išteklių valdymu, apsauga ir atkūrimu, žvejyba, akvakultūra, tvenkinių žuvininkyste, žuvų perdirbimu ir pirminiu žuvų pardavimu.

Žuvininkystės tvenkinys – upės vagoje arba žemės paviršaus įdauboje, iškasoje, pylimų apsuptame plote įrengtas vandens telkinys žuvims auginti ir veisti.

Žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vandens vėžiagyviai ir moliuskai.

Žuvivaisa – žuvų veisimas, paauginimas bei perkėlimas iš vienų vandens telkinių į kitus, taip pat reproduktorių gaudymas ir laikymas žuvų išteklių atkūrimo, palaikymo ir gausinimo tikslais.

Žuvų ištekliai – visos gėlųjų ir jūrų vandenų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams.

Žuvų išteklių apsauga ir atkūrimas – teisinių, techninių-materialinių ir finansinių priemonių, padedančių išlaikyti stabilias, natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas, visuma.

Žuvų išteklių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, turintys teisę naudoti žuvų išteklius.

Žvejyba – žuvų gaudymas, jų laikymas ar perdirbimas laivuose ir sugautų žuvų gabenimas laivais.

Žvejyba atviroje jūroje – žvejyba jūrų vandenyse, kurie neįeina į valstybių išskirtinę ekonominę zoną, teritorinę jūrą ar vidaus vandenis.

Žvejybos kvota – žvejybos limito dalis, skiriama Lietuvos fiziniam, juridiniam asmeniui bei įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių, kurie verčiasi versline žvejyba, arba užsienio valstybei.

Žvejybos laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, pritaikytas verslinei žvejybai.

Žvejybos leidimas – nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę žvejoti.

Žvejybos limitas – maksimalus leistinas atskirų rūšių žuvų sugavimo kiekis atskirame vandens telkinyje.

Valstybinio žuvininkystės reguliavimo funkcijas ir šiame įstatyme nurodytus uždavinius pagal kompetenciją vykdo:

Kaip patariamasis žuvininkystės politikos ir strategijos formavimo organas sudaroma Žuvininkystės taryba.

Žuvininkystės taryba sudaroma iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų, žuvininkystės verslo atstovų ir mokslininkų. Ji atlieka žuvininkystės verslo ekspertizę, teikia valstybės institucijoms rekomendacijas žvejybos kvotų nustatymo, žvejybos, žuvų išteklių apsaugos ir atkūrimo bei kitais žuvininkystės klausimais. Ši taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir savo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės.

Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniai yra valstybiniai ir privatūs.

Lietuvos valstybiniai žuvininkystės vandens telkiniai yra šie:

Privatūs žuvininkystės vandens telkiniai yra vandens telkiniai, priklausantys jų savininkams privačios nuosavybės teise.

Lietuvos valstybinius žuvininkystės vandens telkinius valdo Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Nenuomotinų valstybės vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Privačius žuvininkystės vandens telkinius valdo jų savininkai, vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais.

Lietuvos žuvininkystės vandens telkinių žuvų išteklius, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, valdo Lietuvos valstybė. Jų išteklių naudojimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

Privačių vandens telkinių savininkai naudoja žuvų išteklius šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Versline žvejyba gali verstis Lietuvos fiziniai, juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įteisinę veiklą šioje srityje ir pagal šio įstatymo 12 straipsnį įgiję teisę žvejoti.

Teisė į verslinę žvejybą suteikiama žvejybos leidimais arba vidaus vandens telkinių nuomos verslinei žvejybai sutartimis.

Mėgėjiška žvejyba leidžiama visuose Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose, jeigu juose ši žvejyba nėra ribojama.

Užsienio valstybių piliečiai žvejoja Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose Lietuvos Respublikos įstatymų, žvejybos taisyklių, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Privačiuose ir nuomojamuose Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose mėgėjiškos žvejybos tvarką nustato savininkas arba nuomininkas. Prie tokių vandens telkinių turi būti įrengti informaciniai ženklai.

Mėgėjiškos žvejybos organizavimo ir žvejybos leidimų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Leidimus kitai (specialiai) žvejybai išduoda Žemės ūkio ministerija, o į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų žuvų žvejybai - Aplinkos ministerija. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija nustato tokios žvejybos sąlygas ir ataskaitų pateikimo tvarką.

Leidimai kitai (specialiai) žvejybai gali būti išduodami žvejoti bet kuriame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje.

Leidimai žvejoti žuvivaisos tikslais žvejybai išnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose gali būti išduodami tik nuomininko sutikimu.

Privačiuose vandens telkiniuose leidimai kitai (specialiai) žvejybai išduodami tik savininko sutikimu. Be savininko sutikimo leidimai kitai (specialiai) žvejybai gali būti išduodami tik esant ypatingai ekologinei situacijai (epizootijos židinys, ypač vertingų mokslui objektų tyrimai, nepageidaujamų Lietuvai augalų ir gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.).

Vandens telkinio savininkas, o jeigu telkinys išnuomotas, nuomininkas turi teisę gauti kompensaciją už kitos (specialios) žvejybos metu jo telkinyje sugautas žuvis. Kompensavimo už kitą (specialią) žvejybą tvarką ir dydžius nustato Žemės ūkio ministerija.

Naudojant žuvų išteklius, turi būti užtikrinamos jų natūralaus atsikūrimo galimybės, palaikomas optimalus vandens telkinių produktyvumas ir išvengiama neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.

Žvejyba reguliuojama remiantis mokslinių tyrimų duomenimis. Nustatant žvejybos apribojimus Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritorinėje jūroje, atsižvelgiama į Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos rekomendacijas.

Žvejybos reguliavimo priemonės gali būti šios:

Žvejybos reguliavimo priemonėms, labai ribojančioms žvejybą arba keičiančioms žvejybos sąlygas, taip pat jeigu joms įgyvendinti reikia lėšų, įsigalioti būtina numatyti ne mažesnį kaip vienerių metų laikotarpį.

Teisė žvejoti suteikiama:

Teisę žvejoti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikia vandens telkinio savininkas, o išnuomotuose telkiniuose – jų nuomininkai. Nuomininkas gali suteikti teisę tik mėgėjiškai žvejybai, jeigu nuomos sutartyje nenumatyta kitaip.

Teisę kitai (specialiai) žvejybai suteikia Žemės ūkio ministerija bei vandens telkinių savininkai, o į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų žuvų žvejybai – Aplinkos ministerija.

Žvejybos teisės suteikimo dokumentuose nustatomos žuvų išteklių naudojimo vietos, būdai, atkūrimo ir saugojimo sąlygos.

Žvejybos limitus tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamuose žvejybos rajonuose nustato šios organizacijos, o žvejybos limitus Lietuvos vidaus žuvininkystės vandenyse pagal mokslininkų rekomendacijas nustato Aplinkos ministerija. Žvejybos kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Tais atvejais, kai nustatyto žvejybos limito nepakanka visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įteisinusiems verslinės žvejybos veiklą, Žemės ūkio ministerija turi teisę skirti žvejybos kvotas konkurso būdu.

Žvejybos teisė pasibaigia:

Žvejybos teisė pasibaigia anuliavus žvejybos leidimą, kai fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, nesilaiko žvejybą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės norminių aktų, šiurkščiai ir pakartotinai pažeidžia žvejybos taisykles, žvejybą reglamentuojančius norminius aktus, žvejybos leidimų sąlygas. Vandens telkinių nuomos sutartį gali nutraukti tik teismas.

Jeigu žvejybos galimybės nutraukiamos (taip pat ir terminuotai) dėl kitų subjektų veiklos, patirti nuostoliai turi būti tų subjektų atlyginami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ginčus dėl žvejybos ir žuvų išteklių naudojimo teisės sprendžia teismas.

Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:

Privataus žuvininkystės tvenkinio savininkas turi teisę naudoti žuvininkystės tvenkinio žuvų išteklius ir leisti jais naudotis kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, šio įstatymo nustatyta tvarka. Žuvininkystės tvenkinio savininkas gali nustatyti papildomas sąlygas asmenims, kuriems jis suteikia teisę naudoti žuvų išteklius.

Žuvų ir vandens augalų apsaugą nustato šis įstatymas, Aplinkos apsaugos, Vandens, Laukinės gyvūnijos, Jūros aplinkos apsaugos įstatymai ir kiti teisės aktai.

Darbų užsakovai privalo užtikrinti, kad žuvininkystės vandens telkiniuose ir vandens apsaugos zonose projektuojant, statant, rekonstruojant įmones, statinius ir kitus objektus, taip pat atliekant įvairius darbus, kurie gali neigiamai veikti žuvis ir vandens augalus bei jų aplinką, bus išsaugotos palankios šiems organizmams reprodukcijos, migracijos bei gyvenimo sąlygos. Jeigu dėl tokios veiklos neigiamas poveikis žuvims, vandens augalams bei jų aplinkai neišvengiamas, darbų projektuose turi būti numatytas nuostolių atlyginimas arba jų kompensavimo priemonės, suderintos su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.

Kompensavimo priemonių parengimo ir įgyvendinimo bei nuostolių skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Vyriausybės įgaliota institucija kontroliuoja vandens telkinių epizootinę būklę bei pasireiškus masiniams užkrečiamiems žuvų susirgimams atlieka diagnostinius tyrimus ir organizuoja gydymo bei profilaktikos darbus.

Tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystės produktų gamyba priskiriama žemės ūkio veiklai.

Žuvininkystės tvenkiniai naudojami pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytas žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologijas.

Aplink žuvininkystės tvenkinių teritorijas privalo būti vandens apsaugos zonos.

To paties vandens šaltinio baseine draudžiama įrengti naujus tvenkinius virš aukščiau esančių žuvininkystės tvenkinių be Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos leidimo.

Vyriausybės įgaliota institucija kontroliuoja tvenkiniuose auginamų žuvų ir kitų hidrobiontų sanitarinę ir epizootinę būklę.

Žuvivaisa, žuvininkystės tvenkinių priešepizootinės ir profilaktinės priemonės, kalkinimas gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto.

Fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, besiverčiantys tvenkinių žuvininkyste ir žuvivaisa, žuvalesių paukščių skaičiaus reguliavimo priemones taiko Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Žuvivaisa valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą ir su Aplinkos ministerija suderintą programą.

Naujų žuvų rūšių introdukcija, išnykusių žuvų rūšių reintrodukcija bei retų ir nykstančių žuvų rūšių perkėlimas bei veisimas vykdomas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tik gavus Aplinkos ministerijos ir Veterinarijos tarnybos leidimą.

Retų, vertingų, nykstančių rūšių žuvų, vėžiagyvių, moliuskų veisimas valstybiniuose neišnuomotuose žuvininkystės vandens telkiniuose, mokslinio tyrimo, naujų technologijų rengimo ir diegimo, žuvų selekcijos ir veislininkystės darbai finansuojami iš valstybės biudžeto, taip pat iš savivaldybių biudžetų, tikslinių fondų ir kitų lėšų.

Žuvų gaudymo žuvivaisai ir žuvų įveisimo vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruoti žvejybos laivai turi būti papildomai įregistruoti Žemės ūkio ministerijos tvarkomame žvejybos laivų rejestre.

Žvejybos laivų registravimo rejestre tvarką nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivų kapitonai privalo:

Kapitono patvirtintos žuvų iškrovimo ir pardavimo krante, perkrovimo į kitus laivus jūroje dokumentų kopijos, užbaigti pildyti žvejybos žurnalai turi būti saugomi laive ne mažiau kaip 12 mėnesių.

Atviroje jūroje žvejoti turi teisę Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivai, gavę žvejybos leidimą. Leidimų išdavimo ir informacijos apie žvejybą atviroje jūroje pateikimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

Atviros jūros rajonuose Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivai žvejoja laikydamiesi šio įstatymo ir kitų žvejybos tvarką reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.

Kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivai žvejoja Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl žvejybos santykių nustatyta tvarka, laikydamiesi tų valstybių nustatytos žvejybos tvarkos, šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos žvejybos tvarką reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.

Kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose žvejoti turi teisę Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivai, gavę žvejybos leidimą. Leidimų išdavimo ir informacijos apie žvejybą kitų valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose pateikimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

Tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose Lietuvos Respublikos jūrų žvejybos laivai žvejoja šių organizacijų nustatyta tvarka, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Tarptautinių žvejybos organizacijų skirtų žuvų sugavimo limitų paskirstymo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

Užsienio valstybių laivai žvejoja Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl žvejybos santykių nustatyta tvarka.

Užsienio valstybių, su kuriomis nesudarytos sutartys dėl žvejybos santykių, laivams draudžiama žvejoti Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Lietuvos fiziniams, juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, įgijusiems teisę naudoti žuvų išteklius, draudžiama išnuomoti užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, laivus verslinei žvejybai Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Užsienio valstybių laivų, žvejojančių Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kapitonai turi laikytis šių reikalavimų:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos informuoja Lietuvos Respublikos kariuomenės karines jūrų pajėgas apie gautus užsienio žvejybos laivų pranešimus dėl įplaukimo į Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną.

Užsienio žvejybos laivų žvejybos žurnalai turi būti pildomi pagal Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos nustatytas taisykles.

Užsienio žvejybos laivai, žvejojantys Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, gali būti tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Jeigu laivo kapitonas atsisako vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnų reikalavimus, taip pat jeigu pagal pažeidimo pobūdį administracinė nuobauda negali būti paskirta vietoje arba jeigu pažeidėjas, kuriam paskirta administracinė bauda vietoje, atsisako pateikti baudos sumokėjimo garantiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai turi teisę sulaikyti pažeidėjus ir pristatyti jų laivus į uostą.

Sulaikytas užsienio žvejybos laivas nedelsiant paleidžiamas, jeigu pateikia pakankamą užstatą arba raštišką laivo savininko ar draudimo kompanijos laidavimą, patvirtintą sulaikytojo laivo kapitono, kad žala bus atlyginta, o piniginės baudos sumokėtos. Nustatant užstato arba laidavimo dydį, atsižvelgiama į maksimalią nuobaudą, kuri gali būti paskirta pažeidėjui, padarytos žalos dydį ir kitas aplinkybes.

Apie užsienio žvejybos laivų sulaikymą ar kitas pritaikytas priemones ir paskirtas nuobaudas nedelsiant pranešama Užsienio reikalų ministerijai, o ši apie tai informuoja laivo vėliavos valstybę.

Pirminio žuvų pardavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

Fiziniai, juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, vykdydami žuvų pardavimą ar pirkimą, Žemės ūkio ministerijai privalo pateikti žuvų pirkimo- pardavimo pranešimus, kuriuose nurodoma:

Vyriausybės įgaliota institucija rengia žuvų ir žuvų produktų importo bei eksporto plėtros valstybinių programų projektus.

Juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, padariusios žalos ar nuostolių žuvų ištekliams, privalo atlyginti žalą ar nuostolius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Žalos ar nuostolių žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką bei įkainius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublika, vadovaudamasi tarptautiniais natūralių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo principais, sudaro tarptautines sutartis žuvininkystės klausimais, dalyvauja tarptautinių organizacijų, susijusių su žuvininkyste, veikloje.

Bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis žuvininkystės srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos:

Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įgyja į valstybės tarnybą Žuvininkystės departamente įstatymų nustatyta tvarka priimtas asmuo, kuriam pareigybės aprašyme priskirtos žuvininkystės kontrolės funkcijos. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas.

Žuvininkystės departamento pareigūnai, atliekantys žuvininkystės kontrolę, turi šias teises ir pareigas:

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos, trečiųjų šalių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), regioninių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivuose.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, ar viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Į privačias teritorijas žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) kartu su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu arba jų leidimu.

Prireikus, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti žuvininkystės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, žuvininkystės kontrolės pareigūnai gali į privačią teritoriją patekti ir atlikti žuvininkystės kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti bent du kviestiniai asmenys. Apie kviestinių asmenų dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir jie šį aktą pasirašo.

Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:

Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.

Ilgesnį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą žuvininkystės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs tai su savo tiesioginiu vadovu.

Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas.

Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.

Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, kuriam jis duotas, arba jo įgaliotas atstovas.

Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Žuvininkystės departamento vadovui.

Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas.

Žuvininkystės departamento vadovas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

Žuvininkystės departamento vadovo sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Transporto priemonę stabdantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą.

Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu.

Tamsiu paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:

Sustabdęs transporto priemonę, vienas iš ekipaže dirbančių žuvininkystės kontrolės pareigūnų privalo nedelsdamas prieiti prie vairuotojo, pasakyti sustabdymo priežastį, savo tarnybos vietą, pareigas, pavardę, asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą.

Jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo persekioti transporto priemonę Žuvininkystės departamento automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais ir informuoti policiją apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai transporto priemonę ir joje esančius daiktus apžiūri transporto priemonės savininko ar jos valdytojo akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai apžiūros atidėlioti negalima. Tokiu atveju apžiūroje privalo dalyvauti du kviestiniai asmenys.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti laivą.

Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja žuvininkystės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimu sustoti laivas būtų sustabdytas.

Apie laivo sustabdymą žuvininkystės kontrolės pareigūnai nedelsdami informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus.

Tikrindamas laivą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:

Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas padarė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.

Laivas sulaikomas žuvininkystės kontrolės pareigūno sprendimu. Sprendimo dėl laivo sulaikymo formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnui priėmus sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jei laivas atsisako plaukti į uostą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo buvimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimą sulaikyti laivą vykdo jūrų uosto kapitonas.

Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Lietuvos saugios laivybos administraciją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimas sulaikyti laivą per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas rajono (miesto) apylinkės teismui.

Sprendimo sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos arba kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas arba valdytojas nepateikia garantijų žuvininkystės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą, jeigu:

Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui, įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jei reikia, priima nutartį dėl laivo sulaikymo nutraukimo.

Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 kalendorines dienas nuo medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.

Priimto žuvininkystės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą ar įstatymų įgalioto nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, Lietuvos saugios laivybos administracijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jūrų uosto kapitonui.

Jei nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.

Už patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto laivo sustabdymo ar sulaikymo, žuvininkystės kontrolės institucija ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamų sistemų, reikalingų Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti, taikymo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.

Valstybei nuosavybės teise priklausančias žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamas sistemas valdo, naudoja ir jomis disponuoja Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija, kuri nustato šių teisių įgyvendinimo tvarką.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamų sistemų įranga ir kitos priemonės, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, gali būti perduodamos panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis ūkio subjektams, jeigu jiems ta įranga ir kitos priemonės reikalingos funkcijoms, susijusioms su žuvininkystės kontrole, atlikti tol, kol jie vykdo panaudos sutartyje nustatytą žuvininkystės veiklą arba kol panaudos sutartis nenutraukiama teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems ūkio subjektams priima ir panaudos sutartį sudaro perduodamo valstybės turto valdytojas.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnu laikomas Žuvininkystės tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuriam jo pareigybės aprašyme priskirtos žuvininkystės kontrolės funkcijos. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas.

Žuvininkystės tarnybos pareigūnai, atlikdami žuvininkystės kontrolę:

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę:

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, arba viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnų atliekamų žuvininkystės kontrolės vykdymo patikrinimų tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.

Šio įstatymo 36–52 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse. Šio įstatymo 36, 37, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir asmenims, užsiimantiems mėgėjų žvejyba jūrų vandenyse.

Pažeidimą pripažinę sunkiu pagal šio įstatymo 54 straipsnį, žuvininkystės kontrolės ir įgalioti muitinės pareigūnai turi teisę paimti žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas. Žvejybos produktai, kurie yra teisės pažeidimo objektas, paimami, jeigu ūkio subjektas nepateikia sugautų žvejybos produktų vertės, nustatytos pagal šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, dydžio garantijos.

Paimti žvejybos įrankiai, iki bus išnagrinėta sunkaus pažeidimo byla, saugomi pareigūnų, kuriems suteikta teisė paimti daiktus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu, žvejybos įrankiai konfiskuojami arba grąžinami teisėtam jų valdytojui.

Paimti žvejybos produktai sunkaus pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos ar pareigūno nutarimu realizuojami Vyriausybės nustatyta konfiskuotam turtui realizuoti tvarka.

Jeigu už sunkų pažeidimą neskiriama papildoma sankcija – žvejybos produktų, kurie buvo sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, konfiskavimas, teisėtam valdytojui grąžinama ta už parduotus žvejybos produktus gauta pinigų suma, kurią faktiškai gavo valstybė (atėmus pinigų sumas, išmokėtas fiziniams ir juridiniams asmenims už suteiktas žvejybos produktų saugojimo, realizavimo ir kitas paslaugas, taip pat kitas su žvejybos produktais susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos ir apmokėtos), arba grąžinama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta garantija.

Nutarimas konfiskuoti žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, ir žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas, vykdomas neatlygintinai perduodant paimtus žvejybos įrankius ir lėšas už realizuotus paimtus žvejybos produktus valstybės nuosavybėn.

Konfiskuoti žvejybos įrankiai traukiami į apskaitą, grąžinami teisėtam valdytojui arba realizuojami. Konfiskuotos pajamos, kurios buvo gautos sunkaus pažeidimo padarymu, taip pat pajamos, gautos už konfiskuotus realizuotus žvejybos produktus ir žvejybos įrankius, naudojamos šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje numatytiems tikslams.

Pateikęs tarnybinį pažymėjimą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas, atliekantis ūkio subjekto patikrinimą, gali netrukdomas patekti (įeiti, įvažiuoti) į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.) darbo metu.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi teisę patekti į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir ne darbo metu kartu su to ūkio subjekto administracijos atstovu, savininku arba šio atstovu, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai.

Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi žinių ir pagrįstai įtaria, kad ūkio subjektas padarė šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytą sunkų pažeidimą, kai ūkio subjekto naudojamos teritorijos administracijos atstovo ar savininko negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti žuvininkystės kontrolės pareigūnus į ūkio subjekto naudojamą teritoriją, kai kitais būdais neįmanoma užkirsti kelio teisės pažeidimui ar siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimo įrodymų naikinimui, žuvininkystės kontrolės pareigūnai gali į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ne darbo metu patekti ir atlikti žuvininkystės kontrolę ir be jų.

Privalomajame nurodyme turi būti nurodyta:

Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.

Ilgesnį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą žuvininkystės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.

Ūkio subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti duoto nurodymo, šio nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas.

Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.

Privalomąjį nurodymą gali apskųsti ūkio subjektas, kuriam jis duotas.

Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Žuvininkystės tarnybos vadovui.

Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas nuo skundo užregistravimo dienos.

Žuvininkystės tarnybos vadovas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

Žuvininkystės tarnybos vadovo sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Transporto priemonę stabdantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą.

Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu.

Tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:

Sustabdęs transporto priemonę, vienas iš ekipaže dirbančių žuvininkystės kontrolės pareigūnų privalo nedelsdamas prieiti prie vairuotojo, pasakyti sustabdymo priežastį, savo tarnybos vietą, pareigas, pavardę, asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą.

Jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo persekioti transporto priemonę Žuvininkystės tarnybos automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir nedelsdamas informuoti policiją apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai transporto priemonę ir joje esančius daiktus apžiūri transporto priemonės savininko ar jos valdytojo akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai apžiūros atidėlioti negalima. Tokiu atveju apžiūroje privalo dalyvauti du kviestiniai asmenys.

Nurodymas laivo kapitonui sustabdyti laivą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir oro sąlygas, perduodamas naudojantis tarptautinių signalų kodu, ultratrumpųjų bangų (UTB) radijo stoties kanalu, tarptautiniu radijo ryšiu, šviesos signalais, pirotechnikos signalais, vėliavomis, signalinėmis raketomis, signaliniais šviesos prietaisais.

Vykdydamas žuvininkystės kontrolės pareigūnų nurodymą, laivo kapitonas privalo, nepažeisdamas saugios laivybos reikalavimų, kuo greičiau sustabdyti laivą.

Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą stabdo iš žuvininkystės kontrolei skirto laivo, šis laivas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 102 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti paženklintas skiriamaisiais ženklais.

Laivui sustojus, žuvininkystės kontrolės pareigūnai įsilaipina į laivą Reglamento (ES) Nr. 404/2011 103 straipsnyje nustatyta tvarka ir nedelsdami atlieka patikrinimą.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą sustabdyti gali ne ilgiau, negu to reikia patikrinimui atlikti.

Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja žuvininkystės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimu laivas būtų sustabdytas.

Apie laivo sustabdymą žuvininkystės kontrolės pareigūnai nedelsdami informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 104 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tikrindamas laivą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:

Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas padarė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.

Laivas sulaikomas žuvininkystės kontrolės pareigūno sprendimu. Sprendimo sulaikyti laivą formą nustato Žuvininkystės tarnyba.

Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jeigu laivas atsisako plaukti į uostą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo buvimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jūrų uosto kapitoną.

Jūrų uosto kapitonas neleidžia sulaikytam laivui išplaukti iš uosto tol, kol negauna žuvininkystės kontrolės pareigūno rašytinio pranešimo apie laivo sulaikymo nutraukimą arba laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą.

Sprendimas sulaikyti laivą per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas rajono (miesto) apylinkės teismui.

Sprendimo sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos arba kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas arba valdytojas nepateikia garantijų žuvininkystės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.

Žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima Žuvininkystės tarnybos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą šiais atvejais:

Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui, įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jeigu reikia, priima nutartį dėl sprendimo sulaikyti laivą panaikinimo.

Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 dienas nuo medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo arba nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.

Priimto žuvininkystės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą arba įstatymų įgalioto nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir jūrų uosto kapitonui.

Jeigu nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.

Už patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto laivo sustabdymo ar sulaikymo, Žuvininkystės tarnyba ir žuvininkystės kontrolės pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje yra laikomi:

Šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse.

Pažeidimus sunkiais pripažįsta, tiria ir protokolus surašo:

Siekiant nutraukti daromą sunkų pažeidimą, užkirsti kelią sunkiems pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:

Baigus sunkaus pažeidimo tyrimą, surašomas sunkaus pažeidimo protokolas, kurio vienas egzempliorius kartu su tyrimo metu surinkta medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.

Sunkaus pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti.

Sunkaus pažeidimo protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole.

Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.

Surašant protokolą, atsakomybėn traukiamam ūkio subjektui ar jo įgaliotam atstovui išaiškinamos ūkio subjekto teisės ir pareigos, numatytos šiame įstatyme, ir tai pažymima protokole.

Sunkių pažeidimų bylas nagrinėja ir priima vieną iš šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nutarimų:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos komisijos darbo tvarką nustato Žuvininkystės tarnyba.

Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos ir nutarimai sunkaus pažeidimo byloje priimami per 40 darbo dienų nuo tos dienos, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas gauna protokolą ir kitą bylos medžiagą. Sankcijos už sunkų pažeidimą negali būti skiriamos, jeigu nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos, o jeigu sunkus pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo paaiškėjimo dienos, praėjo daugiau kaip 5 metai ir daugiau kaip 3 metai nuo sunkaus pažeidimo nustatymo.

Apie sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 10 dienų registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos arba juridinio asmens Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą arba kai šaukimas išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu, pranešama sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.

Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, tačiau ūkio subjektas ar jo atstovas neatvyko ir nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Posėdis, kuriame išklausomi proceso dalyviai ir apklausiami liudytojai, yra viešas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas arba kitas subjektas pateikia naujų įrodymų bet kuriuo proceso metu, ūkio subjektui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais. Tokiu atveju sunkaus pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo terminas gali būti pratęsiamas 5 darbo dienomis.

Išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, priimamas vienas iš šių nutarimų:

Ūkio subjektas, traukiamas atsakomybėn už įtariamą sunkų pažeidimą, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus dėl sunkaus pažeidimo ne mažiau kaip per 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo, dalyvauti nagrinėjant bylą, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.

Jeigu bylos nagrinėjimo posėdyje apklausiami liudytojai, ūkio subjektui suteikiama teisė paklausti jų, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus.

Ūkio subjektas, dėl kurio priimtas nutarimas sunkaus pažeidimo byloje, turi teisę per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos apskųsti jį teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Ūkio subjektui, padariusiam sunkų pažeidimą, skiriama pagrindinė sankcija – bauda.

Už sunkų pažeidimą skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš dviejų, bet ne didesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš penkių.

Jeigu per 5 metų laikotarpį nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos padaromas kitas sunkus pažeidimas, už jį skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš penkių, bet ne didesnė kaip pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš aštuonių.

Žvejybos laivų sugautų žvejybos produktų vertės nustatymo tvarką nustato Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Importuojamų žvejybos produktų verte laikoma prekių muitinė vertė, kuri nustatoma vadovaujantis Europos Sąjungos muitų teisės aktais.

Jeigu sunkaus pažeidimo metu žvejybos produktų negaunama, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų, gautų iš verslinės žvejybos veiklos praėjusiais finansiniais metais, buvusiais prieš pažeidimo padarymą. Jeigu ūkio subjektas praėjusiais finansiniais metais negavo pajamų, bauda apskaičiuojama pagal ankstesnių finansinių metų bendrąsias metines pajamas iš verslinės žvejybos veiklos. Jeigu ūkio subjektas verslinės žvejybos veiklą pradėjo tik sunkaus pažeidimo padarymo metais, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto sunkaus pažeidimo padarymo metų potencialių bendrųjų metinių pajamų iš verslinės žvejybos veiklos, apskaičiuotų įvertinus tais metais gautas vidutines mėnesines pajamas.

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 10 ar 11 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas sunkaus pažeidimo bylos nutarime.

Baudos dydis, apskaičiuotas šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, sumažinamas atsižvelgiant į ūkio subjekto nuostolius, patirtus dėl neatidėliotinų vykdymo priemonių taikymo.

Skundą dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, negu šiame straipsnyje nustatytos minimalios baudos.

Skundo dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje padavimas į teismą sustabdo nutarimo vykdymą.

Atsakomybę už sunkų pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra šios:

Atsakomybę už sunkų pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra šios:

Šiame įstatyme nustatytų sankcijų taikymas neatleidžia ūkio subjektų nuo pareigos atlyginti sunkiu pažeidimu žuvų ištekliams padarytą žalą.

Šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtos baudos į valstybės biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo ūkio subjektui dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas ir teismas skundo nepatenkina, – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo nuorašo įteikimo ūkio subjektui dienos.

Nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodyto sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, skiriamas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytas atitinkamas taškų skaičius. Taškai susiejami su ūkio subjekto valdomu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kuris buvo sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė arba tiesioginis objektas.

Taškų ūkio subjektams skyrimo ir apskaitos tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

Taškus ūkio subjektams skiria šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija. Žuvininkystės tarnyba tvarko ūkio subjektams skirtų taškų apskaitą ir užtikrina taškų perdavimą kitam ūkio subjektui Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, su kuriuo buvo susieti taškai, pardavimo, perdavimo ar kitokio Lietuvos Respublikos žvejybos laivo valdytojo pasikeitimo atveju.

Jeigu sankciją už sunkų pažeidimą skyrė kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, taškus šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija skiria po to, kai gauna informaciją apie sankcijos paskyrimą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.

Jeigu šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija skyrė sankciją už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą sunkų pažeidimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektui, ji apie sankcijos paskyrimą per 5 darbo dienas praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Taškų skyrimas įforminamas nutarimu sunkaus pažeidimo byloje.

Kartu su pagrindine sankcija už sunkų pažeidimą ūkio subjektui gali būti skiriama viena arba kelios iš šių papildomų sankcijų:

Papildoma sankcija gali būti skiriama, kai yra dvi ar daugiau ūkio subjekto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kiekviena iš papildomų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gali būti skiriama šiais atvejais:

Papildoma sankcija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, skiriama automatiškai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje, kai ūkio subjektas sukaupia Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnyje nurodytą taškų skaičių.

Kiekviena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų papildomų sankcijų gali būti skiriama kartu su kitomis papildomomis sankcijomis.

Už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8710 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą Žuvininkystės tarnyba žvejybos laivo kapitonui skiria Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą atitinkamą taškų skaičių.

Jeigu žvejybos laivo kapitonas per 3 metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo padarymo dienos nepadaro kito sunkaus pažeidimo, visus jam skirtus taškus Žuvininkystės tarnyba panaikina.

Taškų žvejybos laivų kapitonams skyrimo ir jų apskaitos tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija.

1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 4 tomas, p. 198).

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL 2004 L 396, p. 1).

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 460) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1).

2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1).

2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL 2008 L 186, p. 3).

2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1).

2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33).

2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5).

2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1).

2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1).

Teisė į žvejybos kvotą suteikiama ūkio subjektams ne ilgesniam negu 5 metų laikotarpiui.

Suteikiant ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ir (arba) žvejybos kvota, išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi.

Kiekvienais metais verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui apskaičiuojamos pagal skirtą žvejybos limito dalį procentais. Jeigu suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui neskirta žvejybos limito, išreikšto didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalis procentais, Aplinkos ministerijai nustačius tokį žvejybos limitą, žvejybos kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektams skiriamos proporcingai pagal žvejybos kvotą skirtų verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą Aplinkos ministerijos.

Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu.

Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam skaičiui ūkio subjektų, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.

Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:

Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.).

Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, kasmet skiria pradinę Žemės ūkio ministerijos nustatytą kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiria aukcione pasiūlytą kainą.

Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato Žemės ūkio ministerija.

Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio.

Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems aplinkosauginiams, socialiniams ir (ar) ekonominiams kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.

Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki šio straipsnio 6 dalyje nurodytos komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.

Nustačius naujas žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims, papildomus verslinės žvejybos įrankius ar padidinus jų skaičių, perleidžiant ar atšaukus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą nei žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams.

Susijusiais ūkio subjektais laikomi susiję fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys.

Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu.

Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.

Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje išvardytas teises.

Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:

Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 17 dalyje išvardytas teises.

Susijusiais ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.

Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:

Atšaukus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukiama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės atšaukimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą.

Teisę į žvejybos kvotą sustabdo, sustabdymą panaikina, atšaukia ir teisės  į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį gali Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje, kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo perleidęs ar išnuomojęs savo žvejybos kvotą, vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba.

Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka aukciono būdu.

Ūkio subjektai, siekiantys perleisti teisę į žvejybos kvotą, kreipiasi su prašymu dėl perleidimo į Žemės ūkio ministeriją, nurodydami pageidaujamą teisės perleidimo laikotarpį. Nuo prašymo pateikimo momento, ūkio subjektas praranda teisę į žvejybos kvotą jo prašyme nurodytam laikotarpiui. Gavusi ūkio subjekto prašymą dėl teisės į žvejybos kvotą perleidimo, Žemės ūkio ministerija organizuoja aukcioną dėl perleidžiamos teisės į žvejybos kvotą, kuriame neturi teisės dalyvauti ūkio subjektai, turintys 10 proc. žvejybos limito dalies.

Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba.

Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:

Skirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis).

Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, istorinė dalis apskaičiuojama pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba.

Jei Lietuvos Respublikai apsikeitus atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis ūkio subjektas pasirinktais ataskaitiniais metais naudojo gautas kitos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant istorinę dalį, atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį.

Ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta:

Jei apskaičiuotų ūkio subjektams skiriamų individualių žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos.

Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 dalyse, negali turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių.

Priekrantės žvejybai individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos, tačiau ūkio subjektų, valdančių Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba priekrantės žvejybos zonoje, bendram naudojimui skiriama:

Bendram naudojimui priekrantės žvejybai atėmus šio straipsnio 7 dalyje nustatytas žvejybos galimybes, likusi nepaskirstyta pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalis, bet ne mažiau kaip 5 procentai, paskirstoma aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.

Žemės ūkio ministras tvirtina selektyvių verslinės žvejybos įrankių sąrašą, tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų ir mažiau teršiančių aplinką bei sunaudojančių mažiau energijos žvejybos laivų nustatymo kriterijus.

Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą.

Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams 3 kalendoriniams metams.

Žvejybos produktų gamintojų organizacijos nariai gali įgalioti organizaciją valdyti nariams priklausančias teises į žvejybos galimybes arba individualias žvejybos galimybes, informavę apie tai Žuvininkystės tarnybą.

Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių.

Priekrantės žvejybai teisė į žvejybos galimybes nesuteikiama ir individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius, naudoja bendrą, pagal šio įstatymo 175 straipsnio 3 dalį skiriamą Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį.

Ūkio subjektas, turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius, gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų.

Vienu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 4 km.

Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta šio įstatymo 141 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę naudoti ne daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus.

Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius viename ar keliuose priekrantės žvejybos baruose, informavę Žuvininkystės tarnybą, gali sudaryti susitarimus dėl bendro šių teisių naudojimo.

Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams 3 kalendoriniams metams.

Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje.

Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes.

Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba.

Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes.

Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei.

Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.

Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos.

Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau kaip prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus.

Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.

Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį.

Reorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis.

Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:

Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:

Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam 20 procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Vienas procentas žvejybos galimybių iš rezervo paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui.

Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus šio įstatymo 141 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.

Jeigu ūkio subjektui suteiktina teisė į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio 4 dalyje nustatytą ribą, suteikiama teisė į 40 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių, išskyrus atvejį, kai taikomas šio įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje nurodytas kiekvienam ūkio subjektui suteikiamos teisės į žvejybos galimybes proporcingas sumažinimas.

Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:

Teisė į 5 procentus žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui.

Jeigu Lietuvos Respublikai skirtos tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybės mažiausiai 5 paskutinius kalendorinius metus buvo mažesnės vertės negu vidutinių tolimojo plaukiojimo žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki atitinkamo geografinio žvejybos rajono ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma, ūkio subjektams pagal atskaitos duomenis suteikiama visa teisė į tos rūšies žuvų žvejybos galimybes.

Teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Sustabdžius teisės į žvejybos galimybes galiojimą ūkio subjektui neskiriamos individualios žvejybos galimybės.

Jeigu dėl viršijusio individualias žvejybos galimybes ūkio subjekto Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės būtų sumažintos didesne dalimi negu dėl sustabdyto teisės į žvejybos galimybes galiojimo ūkio subjektui neskirta individualių žvejybos galimybių dalis, mažesnes individualias žvejybos galimybes gautų kiti ūkio subjektai, pagal teisę į žvejybos galimybes naudoję tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. Tokiu atveju vėlesniais metais tiems ūkio subjektams papildomai proporcingai pagal jų teisę į žvejybos galimybes turi būti skiriama tiek individualių žvejybos galimybių, kiek jie prarado, iš ūkio subjektui, viršijusiam individualias žvejybos galimybes, neskirtų individualių žvejybos galimybių, pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymą.

Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas panaikinamas kitą darbo dieną po to, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:

Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes arba jos dalis panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Teisė į žvejybos galimybes panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Jeigu per šio straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį ūkio subjektas nepašalina įspėjime nurodytų trūkumų, teisė į žvejybos galimybes panaikinama. Teisė į žvejybos galimybes nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoja ūkio subjektą.

Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektas netenka tos rūšies žuvų visų ar atitinkamos dalies (jeigu panaikinama dalis teisės į žvejybos galimybes) individualių žvejybos galimybių ir keičiamas arba panaikinamas jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas. Jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas panaikinamas, jeigu panaikinama teisė į visas tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ir leidimu buvo suteikta teisė vykdyti tik tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, arba keičiamas, jeigu leidimu buvo suteikta teisė vykdyti taip pat ir kitų rūšių žuvų verslinę žvejybą ir teisė į kitų rūšių žuvų žvejybos galimybes nepanaikinama.

Panaikinta ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes iš naujo suteikiama ūkio subjektams aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigyja, aukcionui teikiamos žvejybos galimybės, apskaičiuotos pagal teisę į žvejybos galimybes, kuri buvo panaikinta.

Teisės į žvejybos galimybes galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.

Teisės į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes negali perleisti ūkio subjektas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Žemės ūkio ministras nustato teisės į žvejybos galimybes perleidimo tvarką.

Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius.

Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir vienu procentu už kiekvieną pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.

Jeigu ūkio subjekto, perleidusio visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis.

Pasibaigus ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, ataskaitinius duomenis.

Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:

Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Teisė naudoti žvejybos įrankius nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu atveju ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

Panaikinus teisę naudoti dalį žvejybos įrankių turi būti panaikinamas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, jeigu jis buvo išduotas ūkio subjektui, arba keičiamas, jeigu panaikinta dalis teisės naudoti žvejybos įrankius.

Panaikinus ūkio subjekto teisę naudoti žvejybos įrankius, nesuteikta ūkio subjektams teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama aukciono būdu ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje ir 173 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas.

Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę naudoti žvejybos įrankius panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Ūkio subjektas gali perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti žvejybos įrankius kitam ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje.

Ūkio subjektas negali perleisti ar laikinai perduoti teisės naudoti žvejybos įrankius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Žemės ūkio ministras nustato teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimo ar laikino perdavimo tvarką.