Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas

Šio įstatymo paskirtis:

Šis įstatymas skirtas šio įstatymo priede nurodyto Europos Sąjungos teisės akto taikymui užtikrinti.

Atsakingoji institucija – Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės teisės aktu paskirta institucija, kuri informuojama apie sistemos dalyvio operacijų sustabdymą arba pradedamą jo bankroto procesą ir kuri yra atsakinga už valstybių narių atitinkamų institucijų informavimą apie tai.

Atsiskaitymų sąskaita – Lietuvos banko, kitos valstybės narės centrinio banko, Europos centrinio banko, atsiskaitymų tarpininko arba pagrindinės sutarties šalies tvarkoma sąskaita, naudojama lėšoms arba vertybiniams popieriams laikyti ir atsiskaitymams tarp sistemos dalyvių atlikti.

Atsiskaitymų tarpininkas – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai (toliau – juridinis asmuo), kurie atidaro ir tvarko įstaigų ir (arba) pagrindinės sutarties šalies atsiskaitymų sąskaitas, naudojamas sistemoje pagal pervedimo nurodymus atsiskaityti ar lėšoms pagal mokėjimo nurodymus pervesti, ir kurie atsiskaitymo tikslais gali teikti paskolas įstaigoms ar pagrindinėms sutarties šalims.

Bankroto proceso pradžia – momentas, kai Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės teismas ar kita įgaliota institucija priima sprendimą dėl sistemos dalyvio bankroto bylos iškėlimo ar pradeda kitą panašią procedūrą.

Darbo diena – sistemos taisyklėse nustatytas laikotarpis, apimantis dienos ir nakties atsiskaitymus ir visus kitus įvykius, įvykusius per sistemos darbo ciklą, kaip tai nustatyta sistemos taisyklėse.

Dukterinė įmonė – Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme apibūdinta įmonė.

Elektroninių pinigų įstaiga – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme (išskyrus juridinius asmenis, kuriems išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija), taip pat kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB, su visais pakeitimais 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą elektroninių pinigų įstaigos apibrėžtį, išskyrus tos valstybės narės subjektą, kuriam taikoma šios direktyvos 9 straipsnyje nustatyta išimtis.

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB, (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) 1095/2010) įsteigta Europos Sąjungos institucija.

Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010) įsteigta Europos Sąjungos institucija.

Finansinis įkaitas (toliau – įkaitas) – įkeistas finansinis turtas (įskaitant pinigus), taip pat pagal atpirkimo arba panašų sandorį perleistas finansinis turtas teisėms ir įsipareigojimams, galintiems atsirasti naudojantis sistema, užtikrinti arba pateiktas Lietuvos bankui, kitų valstybių narių centriniams bankams ar Europos centriniam bankui kaip prievolės šiems bankams įvykdymo užtikrinimo priemonė. Įkaitu pagal šį įstatymą laikomas ir finansinis užstatas pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą.

Finansinis turtas – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas) apibūdintas turtas.

Finansų maklerio įmonė – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, taip pat kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą finansų maklerio įmonės apibrėžtį, išskyrus Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis.

Įstaiga – įstaiga, kuri:

Kredito įstaiga – kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, su visais pakeitimais 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su visais pakeitimais 2 straipsnio 5 dalyje nurodytus subjektus.

Mokėjimo įstaiga – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme, išskyrus juridinius asmenis, kuriems išduota mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija arba mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licencija, taip pat kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, su visais pakeitimais 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą mokėjimo įstaigos apibrėžtį, išskyrus tos valstybės narės subjektą, kuriam taikoma šios direktyvos 32 ir 33 straipsniuose nustatyta išimtis.

Mokėjimo nurodymas – sistemos dalyvio nurodymas pervesti lėšas gavėjui, darant įrašus kredito įstaigos, centrinio banko, pagrindinės sutarties šalies arba atsiskaitymų tarpininko sąskaitose, arba nurodymas, pagal kurį sistemos taisyklėse nustatyta tvarka prisiimamas arba įvykdomas mokėjimo įsipareigojimas.

Mokėjimo sistema – trijų arba daugiau sistemos dalyvių, neskaitant sistemos operatoriaus, atsiskaitymų tarpininko, pagrindinės sutarties šalies, tarpuskaitos namų arba netiesioginio sistemos dalyvio, susitarimu veikianti sistema, tvarkoma pagal bendras taisykles ir standartizuotą procedūrą tarpuskaitai arba mokėjimo nurodymams tarp sistemos dalyvių vykdyti. Mokėjimo sistema, per kurią Lietuvos bankas pagal savo, kaip pinigų ar valstybės institucijos, funkcijas atlieka lėšų pervedimo operacijas, gali būti sudaryta iš dviejų sistemos dalyvių, neskaitant sistemos operatoriaus, atsiskaitymų tarpininko, pagrindinės sutarties šalies, tarpuskaitos namų arba netiesioginio sistemos dalyvio.

Netiesioginis sistemos dalyvis – sistemos taisyklėse nustatyta tvarka sistemos operatoriui žinoma įstaiga, pagrindinė sutarties šalis, atsiskaitymų tarpininkas, tarpuskaitos namai arba pats sistemos operatorius, kuriuos su tos sistemos dalyviu, atliekančiu pervedimo arba mokėjimo nurodymus, sieja sutartiniai santykiai, leidžiantys jiems per sistemą perduoti pervedimo arba mokėjimo nurodymus.

Operacijų sustabdymas – pagal Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės teisę priimtas sprendimas, kuriuo draudžiama sistemos dalyviui disponuoti atsiskaitymų sąskaitos lėšomis ar vertybiniais popieriais, arba teismo laikinųjų apsaugos priemonių ar priežiūros institucijos poveikio priemonių tos sistemos dalyviui taikymas – vertybinių popierių pervedimo ir (ar) mokėjimo nurodymų sustabdymas ar apribojimas.

Pagrindinė sutarties šalis – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (su visais pakeitimais) 2 straipsnio 1 punkte.

Pervedimo nurodymas – sistemos dalyvio nurodymas pervesti gavėjui vertybinius popierius, darant įrašus vertybinių popierių sąskaitose, arba kitu būdu perduoti nuosavybės teisę į vertybinius popierius ar su jais susijusias turtines teises.

Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės institucija, atliekanti šio straipsnio 12 dalies 1 punkto b, c ir e papunkčiuose, 2 punkte nurodytų įstaigų arba įmonių priežiūrą.

Reikalavimų ir įsipareigojimų įskaitymas (toliau – įskaitymas) – reikalavimų ir įsipareigojimų, atsirandančių dėl pervedimo arba mokėjimo nurodymų, kuriuos sistemos dalyvis turėjo atlikti vienam ar keliems kitiems sistemos dalyviams arba gauti iš jų, sujungimas į vieną grynąjį reikalavimą arba įsipareigojimą – tada sistemos dalyvis turi tik vieną grynąjį įsipareigojimą arba tik vienas jo grynasis reikalavimas turi būti įvykdytas.

Sąveikaujančios sistemos – dvi ar daugiau sistemų, kurių operatoriai vienas su kitu yra sudarę susitarimą dėl pervedimo arba mokėjimo nurodymų tarp tų sistemų vykdymo.

Sistema – mokėjimo arba vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kurios dalyviai teisėms ir įsipareigojimams, atsirandantiems dėl dalyvavimo sistemoje (taip pat dėl dalyvio operacijų sustabdymo ir (ar) bankroto), pasirinko Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės teisę. Lietuvos Respublikos teisę sistemos dalyviai gali pasirinkti tik tuo atveju, kai bent vieno sistemos dalyvio buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Sąveikaujančių sistemų susitarimas nėra sistema.

Sistemos dalyvis – įstaiga, atsiskaitymų tarpininkas, pagrindinė sutarties šalis, tarpuskaitos namai, sistemos operatorius arba pagrindinės sutarties šalies, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 17 straipsnį, tarpuskaitos narys. Sistemos taisyklės gali numatyti, kad tas pats dalyvis atlieka pagrindinės sutarties šalies, atsiskaitymų tarpininko ir tarpuskaitos namų arba kelių minėtų asmenų funkcijas. Sistemos dalyviu gali būti laikomas ir netiesioginis jos dalyvis, jeigu toks dalyvavimas nustatytas sistemos taisyklėse, atsižvelgiant į to dalyvio keliamą sisteminę riziką. Tai, kad netiesioginis sistemos dalyvis laikomas sistemos dalyviu, neriboja to dalyvio, per kurį netiesioginis sistemos dalyvis perduoda pervedimo arba mokėjimo nurodymus į sistemą, atsakomybės.

Sistemos operatorius – vienas ar keli juridiniai asmenys, atsakingi už sistemos veiklą. Sistemos operatorius gali veikti ir kaip atsiskaitymų tarpininkas, pagrindinė sutarties šalis arba tarpuskaitos namai.

Tarpuskaitos namai – juridinis asmuo, atsakingas už įstaigų, pagrindinės sutarties šalies ir (ar) atsiskaitymų tarpininko vertybinių popierių ir pinigų grynųjų likučių apskaičiavimą.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.

Vertybiniai popieriai – finansinės priemonės, nurodytos Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – trijų arba daugiau sistemos dalyvių, neskaitant sistemos operatoriaus, atsiskaitymų tarpininko, pagrindinės sutarties šalies, tarpuskaitos namų arba netiesioginio sistemos dalyvio, susitarimu veikianti sistema, tvarkoma pagal bendras taisykles ir standartizuotą procedūrą tarpuskaitai (nesvarbu, ar vykdoma per pagrindinę sutarties šalį, ar ne) arba vertybinių popierių pervedimo nurodymams tarp sistemos dalyvių vykdyti.

Šio įstatymo nuostatos taikomos:

Sistemoms, kurių operatorius yra Lietuvos bankas, šio įstatymo 5 ir 6 straipsniai netaikomi.

Kiekviena sistema privalo turėti sistemos operatorių, atsakingą už saugų ir veiksmingą sistemos veikimą.

Neteko galios nuo 2025-04-09