Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai) arba specialiame įstatyme nustatytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai) atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui (toliau kartu – valstybės tarnautojas, kuriam sukako 65 metai), jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu dėl iš pareigų atleidžiamo valstybės tarnautojo, kuriam sukako 65 metai, yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, išmokama per 5 darbo dienas nuo jį į pareigas priimančio asmens sprendimo, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, išeitinė išmoka iš pareigų atleistam valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, nemokama. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3399, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24541
Pagal šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 21, 25 ir 26 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas):
1) iki vienų metų – vieno mėnesio;
2) nuo vienų iki penkerių metų – 2 mėnesių;
3) nuo penkerių iki dešimt metų – 3 mėnesių;
4) nuo dešimt iki dvidešimt metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip dvidešimt metų – 5 mėnesių.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 1 dalį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai), ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3136, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15128
Nr. XIII-3399, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24541
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną.
Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti.
49 straipsnis. Kitos garantijos
Karjeros valstybės tarnautojas ar įstaigos vadovas, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, kurio pareigybė naikinama, su jo rašytiniu sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas raštu sutinka, – į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas ar įstaigos vadovas, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-863, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00166
Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
Valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
2) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
3) kai valstybės tarnautojai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;
4) kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2679, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21320
5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
7) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį;
8) kai valstybės tarnautojai pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose. Nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas;
9) kai valstybės tarnautojas šiame įstatyme numatytais atvejais tobulina kvalifikaciją;
10) kai valstybės tarnautojas neatlygintinai dalijasi specialiomis profesinėmis žiniomis su kitais valstybės tarnautojais ar viešojo sektoriaus darbuotojais.
Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 31 dalį arba 25 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 31 dalį arba 25 straipsnio 1 dalį perkeltiems kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams ši garantija taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-619, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23537
Eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat dėl atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose) negali eiti pareigų, taip pat karjeros valstybės tarnautojui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, dėl perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio įstatymo 21 straipsnį, išskyrus 21 straipsnio 31 dalį, negali eiti pareigų. Ši garantija kadencijai priimtam karjeros valstybės tarnautojui taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1817, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21837
Nr. XIII-2679, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21320
Nr. XIV-619, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23537
Nr. XIV-863, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00166
Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas.
Su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems sukako 65 metai ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleidžiami iš pareigų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės (įgytos patirties perdavimo) ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.
Karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti Vyriausybės įgaliotai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas dar vieneriems metams ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-863, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00166
Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa. Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-863, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00166
Valstybės tarnautojai, kuriuos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-863, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00166
Prekybos atstovams ir kartu su jais užsienyje gyvenantiems šeimos nariams taikomos specialiesiems atašė nustatytos socialinės ir kitos garantijos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-556, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21224
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-863, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00166
Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-556, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21224
Nr. XIV-863, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00166
50 straipsnis. Nuotolinis darbas
Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai valstybės tarnautojas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas.
Nuotolinio darbo atveju dirbtas laikas apskaičiuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Savo darbo laiką valstybės tarnautojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
Nuotolinis darbas nesukelia tarnybos stažo apskaičiavimo ar kitų su tarnybos santykiais susijusių ribojimų, neriboja ir nevaržo valstybės tarnautojo teisių.
Įstaigos vadovas privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems valstybės tarnautojams bendradarbiauti su kitais įstaigos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, gauti funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.
IX SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 18 ir 27 straipsniai, 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 51 straipsnis, išskyrus 51 straipsnio 4 ir 7 dalis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus statusą ir mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-95, 2020-12-17, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28946
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-95, 2020-12-17, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28946
Nr. XIV-1270, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15616
Lietuvos Respublikos Seimo nuolatiniam atstovui, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojui šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo įstatymas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-619, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23537
52 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) vidaus reikalų ministras.
Vyriausybė:
1) nustato valstybės tarnybos politiką;
2) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
Vidaus reikalų ministras:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje ir teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
2) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas valstybės tarnybos valdymo srityje.
55 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas
Valstybės tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduoda jį į pareigas priimantis asmuo.
Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto valstybės registro duomenimis.
Valstybės tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Valstybės tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo pažymėjimą, privalo atlyginti naujo valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojo pažymėjimas prarastas ne dėl valstybės tarnautojo kaltės. Naujo valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas atlygina pats valstybės tarnautojas sumokėdamas į valstybės biudžetą nustatytą pinigų sumą arba ta pinigų suma išskaitoma iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Eil. Nr.
Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės
Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais)
I įstaigų grupė
II įstaigų grupė
III įstaigų grupė
1.
Seimo kancleris
Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris
22
2.
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), teismo kancleris
viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris
19,5–21,5
18,5–21
17–19,5
2.1.
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas
19,5–21
3.
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje)
18,7–20,5
17,9–20
16,2–19
3.1.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas
18,7–20
4.
direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius
Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius
17,8–19
16,2–18,5
14,5–17,5
4.1.
vicemeras
16,2
15,6
5.
departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas
Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
11,5–18,5
10,5–18
9,5–17
5.1.
ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje)
Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas
11,5–18
10,5–17,5
9,5–16,5
6.
skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje)
11–16,5
9–16
8,1–15
6.1.
vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo nuolatinis atstovas
ministro patarėjas
11–16
9–15,5
8,1–14,5
7.
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas
9,2–15,5
8,3–15
7,4–14
7.1.
patarėjas, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, specialusis atašė, prekybos atstovas, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje)
Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai
9,2–15
8,3–14,5
7,4–13,5
8.
vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje)
savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas
7,7–13,5
7,1–13
6,4–12
9.
vyresnysis specialistas, specialistas (Seimo kanceliarijoje)
Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas
6,7–12
6,3–11,5
5,8–10,5
10.
specialistas, teismo administracijos sekretorius, teismo posėdžių sekretorius
6,1–11
5,8–10,5
5,5–9,5
Pastaba. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, vicemerui šio įstatymo 1 priedo 4.1 papunktyje nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, – 5 procentais.
Priedo pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
Nr. XIII-1805, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21813
Nr. XIII-2609, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20565
Nr. XIII-2809, 2020-03-12, paskelbta TAR 2020-03-17, i. k. 2020-05602
Nr. XIV-144, 2020-12-23, paskelbta TAR 2021-01-07, i. k. 2021-00266
Nr. XIV-556, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21224
Nr. XIV-619, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23537
Nr. XIV-711, 2021-11-25, paskelbta TAR 2021-12-03, i. k. 2021-25137
Nr. XIV-1652, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-23, i. k. 2022-26609
Nr. XIV-1270, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15616
part_96f956bdf46240fa96fdf6e75843b189_end
Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
2 priedas
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SKIRSTYMO Į GRUPES KRITERIJAI
Eil. Nr.
Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos
Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos
Teismai ir prokuratūra
Kitos valstybės institucijos ir įstaigos
Savivaldybių institucijos ir įstaigos
Balai
1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:
1.1.
padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas
valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
–
valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse
–
100
1.2.
–
skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
–
dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
–
80
1.3.
–
dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
–
dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
–
60
1.4.
–
valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
–
valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
–
40
1.5.
–
valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
–
valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
–
20
2.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
–
visa Lietuvos Respublikos teritorija
visa Lietuvos Respublikos teritorija
visa Lietuvos Respublikos teritorija
–
100
2.2.
–
teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų
apygarda
teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų
teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų
80
2.3.
–
teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų
apylinkė
teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų
teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų
60
2.4.
–
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų
–
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų
40
2.5.
–
teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų arba viena įstaigų sistema
–
teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų arba viena įstaigų sistema
teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų
20
3.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais:
3.1.
–
–
–
vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai arba funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse
–
100
3.2.
–
–
–
vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai
–
80
3.3.
–
–
–
vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai arba funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje
–
60
3.4.
–
–
–
dalinis funkcinis vadovavimas
–
40
3.5.
–
–
–
valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų
–
20
4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe:
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200>x)
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų
Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos.
Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei.
Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.
Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas.
Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas).
Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams).
Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).
Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).
Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.
Priedo pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
Nr. XIII-3136, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15128
part_f369861bfb2f4715a27e52108d3e3d24_end
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr. 75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr. 85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr. 105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3585 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr. 111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr. 37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 50, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr. 63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-525, 2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-564, 2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-648, 2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-797, 2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-815, 2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15, 16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-856, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708 (2002-05-04)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d., išskyrus šio įstatymo 2, 21, ir 22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo gegužės 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1044, 2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1197, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1254, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1284, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 10 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1328, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 10 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 25 d.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1426, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 9 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 9, 14, 15, 16, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 7, 16, 17, 19, 39, 41, 42, 43, 44, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1815, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 14, 16, 22 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 8, 10, 12 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 8 (2004-01-15)
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2034, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2286, 2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2502, 2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2536, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO, DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27, 30, 34, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 16(1) IR 31(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
56 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai
Valstybės tarnautojas, praradęs
valstybės tarnautojo statusą, yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Valstybės
tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, kai:
1) atsistatydina
savo noru;
2) (neteko galios);
3) nesutinka su
pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos įvertinimo;
4) išrenkamas ar
paskiriamas į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas pareigas,
išrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (taikoma savivaldybės
kontrolieriui ir savivaldybės administracijos tarnautojams, išrinktiems
tos pačios savivaldybės tarybos nariais, ir Vyriausybės atstovui, išrinktam
tarybos nariu tos savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo),
paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų
teisėju, prokuratūros pareigūnu, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko
valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar kitu tarnautoju, Seimo
kontrolieriumi, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriumi ar į kitas pareigas, nurodytas šio įstatymo 4
straipsnio 3 dalyje (išskyrus 6, 7, 8 ir 9 punktus), arba skiriamas dirbti
tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;
5) praranda Lietuvos
Respublikos pilietybę;
6) gauna
tarnybinę nuobaudą - atleidžiamas iš valstybės tarnybos;
7) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų
nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
8) įsiteisėja
teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo
pareigų;
9) paaiškėja,
kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
10) paaiškėja,
kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys
tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnybą;
11) sukanka 62 metų ir 6 mėnesių amžių
ar baigiasi tarnybos pratęsimo terminas. Valstybės institucijos ar įstaigos
vadovas (savivaldybėse – administratorius ar savivaldybės kontrolierius)
prireikus gali pratęsti šį amžių sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą. Apie
būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo
funkciją atliekančiai įstaigai. Šis punktas netaikomas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo, pakaitiniams ir ūkines ar technines funkcijas atliekantiems
paslaugų valstybės tarnautojams;
12) nedirba dėl laikino nedarbingumo
daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip
šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose
nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama įstaiga liaujasi
egzistavusi dėl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik įstaigos vadovui);
14) pasibaigia
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės
politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda valstybės
politiko pasitikėjimą, arba kai panaikinama politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojo pareigybė;
15) pasibaigia
pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;
16) išeina
atostogų dėl asmeninių aplinkybių;
17) valstybės
tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus iš eilės;
18) pašaukiama į
būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
19) įsiteisėja
teismo sprendimas, kuriuo valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės
vadovo sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą
pripažįstamas neteisėtu. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3 mėnesių
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
20) paaiškėja, kad
priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių
pažeidimų neįmanoma pašalinti. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
21) sudaroma
darbo sutartis eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje ar viešojoje
įstaigoje, reorganizuotoje iš valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje jis
tarnavo;
22) rezervinis valstybės tarnautojas
atsistatydina;
23) rezervinis valstybės tarnautojas per
6 mėnesius neperkeliamas į kitas pareigas valstybės tarnyboje;
24) jo tarnybinė veikla įvertinta
nepatenkinamai.
Dėl šio straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip
10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio
įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl šio
straipsnio 1 dalies 7, 9
ir 10 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas
visam laikui.
Karjeros
valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 2 ir 11
punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir
dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju arba
ūkines ar technines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju.
Jeigu
valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 12
punkte nurodytos priežasties, asmuo gali Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą, kai
sveikatos būklė pagerėja ir jis gali atlikti valstybės tarnautojo pareigas.
Asmuo, atleistas iš valstybės
tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 8, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 22,
23 ir 24 punktus, gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio įstatymo ar kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojui ar įstaigos vadovui, atleistam iš valstybės tarnybos pagal šio
straipsnio 1 dalies 1, 13 ar 14 punktus, taikomos šio straipsnio 7 dalies
nuostatos.
Asmuo,
atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 4, 13, 14, 16, 18
ir
21 punktus, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas
ar įstaigos vadovas, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1
dalies 1 punktą, gali atkurti valstybės tarnautojo statusą.
Nėščia
moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies 12,
17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3
metų (jei nėra motinos – tėvas ar globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat
amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies
12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais.
Atleidimo iš
valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė.
Skundai dėl
valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių bylų
teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNYBOS
VALDYMAS
57 straipsnis.
Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
Valstybės
tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės
tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.
Vyriausybė
atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas:
1) teikiamame
Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato lėšas valstybės
institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui - pareiginėms
algoms, priedams, priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas valstybės
tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;
2) nustato
valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės tarnautojų pareigybių
lygius bei kategorijas, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų pareigybes;
3) nustato
valstybės institucijų ir įstaigų tipinę struktūrą bei padalinių personalo
skaičiaus normatyvus;
4) nustato
valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;
5) atlieka kitas
įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.
Už valstybės
tarnybą atsakingas ministras atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir teikia Vyriausybei su
valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus, atlieka galiojančių ir
naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės tarnyba,
ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų pakeitimų ar
papildymų;
2) organizuoja
šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę, siūlo
sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį priimtus
valstybės institucijų ir įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų ir savivaldybių
vadovų, sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems valstybės
tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės institucijos ar
įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina šių sprendimų,
kreipiasi į Administracinių ginčų komisiją arba apskundžia juos teismui;
3) tvirtina
Valstybės tarnautojų pareigybių (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrašą;
4) tvirtina
Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų pavyzdinius
nuostatus;
5) nustato valstybės tarnautojų
priesaikos priėmimo tvarką;
6) tvirtina
tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;
7) nustato
atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką;
8) atlieka kitas
įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
Valstybės tarnybos
tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:
1) organizuoja valstybės tarnautojų
registro tvarkymą;
2) atlieka kitas
šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
58
straipsnis. Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
Vyriausybei
neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo ir su juo
susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:
1) Seimo
kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2)
Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų
kancleriai;
3) kituose
teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų tyrimų
tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų
lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose - šių
institucijų ir įstaigų vadovai.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per
personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar
įstaigų personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
59
straipsnis. Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų
personalo
valdymas
Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės
tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės
kancleris;
5) Vyriausybės
sekretorius ir ministerijų sekretoriai.
Vyriausybė,
atlikdama ministerijų, jai atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) nustato
planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų valstybės
tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) atlieka kitas
įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
Už valstybės
tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) tvirtina
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų pavyzdinius nuostatus;
2) tvirtina
Personalo valdymo tarybos nuostatus;
3) atlieka kitas
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su ministerijų, Vyriausybei atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymą
reglamentuojančiais teisės aktais.
Valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) organizuoja
pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
2) tvirtina
atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;
3) tvirtina
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;
4) pretendentų į
valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria pretendentą į valstybės
tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje institucijoje ar įstaigoje;
5) organizuoja
valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;
6) koordinuoja
valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;
7) (neteko
galios);
8) atlieka kitas
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
Vyriausybės
kancleris:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei Ministro Pirmininko
aparato personalo valdymą;
2) atlieka kitas
Vyriausybės įstatymo nustatytas personalo valdymo funkcijas;
3) personalo
valdymą organizuoja per Vyriausybės kanceliarijos personalo tarnybą, o šios
veiklą reglamentuoja personalo tarnybos nuostatai.
Vyriausybės
sekretorius atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat Vyriausybės
kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir joms
atskaitingų institucijų bei įstaigų
personalo valdymą, organizuoja jų personalo valdymą;
2) personalo
valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų sekretorius ir
personalo tarnybas, o šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų
nuostatai.
Ministerijos
sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų įstaigų personalo
valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei atitinkamos
ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą, organizuoja jų
personalo valdymą;
2) personalo
valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo tarnybas, o šių
tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
60 straipsnis.
Personalo valdymas savivaldybėse
1.
Personalo valdymą savivaldybėse atlieka:
1)
savivaldybės taryba;
2)
savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, - valdyba);
3)
savivaldybės administratorius, savivaldybės kontrolierius.
Savivaldybės
taryba, atlikdama personalo valdymo funkcijas:
1)
tvirtindama savivaldybės biudžetą, kasmet numato lėšas savivaldybės tarnautojų
darbo užmokesčiui - pareiginėms algoms, priedui už valstybės tarnybos stažą,
priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas savivaldybės tarnautojams skatinti,
mokyti ir kelti kvalifikaciją;
2)
kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus.
Savivaldybės valdyba (meras), atlikdamas personalo valdymo
funkcijas:
1) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų skaičių pagal valstybės
tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) nustato priemokų ir premijos už labai gerus tarnybos rezultatus dydį bei jų skyrimo
tvarką;
3) tvirtina savivaldybės tarnautojų pareigybių sąrašą;
4) tvirtina stojamųjų į valstybės tarnybą egzaminų papildomus
klausimus, susijusius su savivaldybės veiklos ypatumais;
5) tvirtina tarnybos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį.
4.
Už šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ir su juo susijusių teisės aktų
vykdymą bei savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų personalo
valdymą yra atsakingas administratorius, kontrolieriaus tarnybos - savivaldybės
kontrolierius. Atlikdami savivaldybės personalo valdymo funkciją, jie:
1)
skelbia priėmimą į valstybės tarnybą;
2)
organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
3)
sudaro pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijas;
4)
pretendentą į valstybės tarnybą skiria stažuotoju ar bandomajam laikotarpiui
eiti konkrečias pareigas;
5)
stažuotojus ar asmenis, paskirtus bandomajam laikotarpiui, skiria karjeros
tarnautojais į einamas pareigas;
6)
organizuoja savivaldybės tarnautojų įvadinį mokymą ir tęstinį kvalifikacijos
kėlimą;
7)
skiria tarnybines nuobaudas;
8)
atlieka kitas teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
Personalo valdymą administratorius organizuoja per savivaldybės
administracijos personalo tarnybą ir savivaldybės įstaigų vadovus, o
savivaldybės kontrolierius - per savivaldybės administracijos personalo
tarnybą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
61
straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1.
Valstybės tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų
įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.
Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo
nustatytų grupių valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.
3.
Valstybės tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
PEREINAMOJO
LAIKOTARPIO NUOSTATOS
62
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas
Asmenys, kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo
statusą įgyja per 5 darbo dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį
laiką jie raštu neatsisako tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir
7 dalyse nurodyto reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas
nuo valstybės ar savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės
įstaigą dienos. Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako
įgyti šio įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo
ar šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta
darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per
nustatytą laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo
nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po
to, kai pateisinama priežastis išnyksta.
B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo
taikomas Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,
reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys
Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys
pagal neterminuotas darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.
3.
B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas
Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,
reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys
Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys
pagal terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie
turi teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas.
Terminui pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose
konkursuose karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį
jie ėjo ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.
4.
A lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas
Valdininkų įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojais.
5.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais –
įstaigų vadovais. Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės
institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens,
atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami
įstaigų vadovais šių įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar
kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne
trumpesniam negu 4 metų ir ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui
(kadencijai), kurio pradžia yra Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data,
bet ne ilgiau, negu jie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie
sukaks 62 metus ir 6 mėnesius kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti
pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui, negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė.
Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4
dalyje nurodyti asmenys, skiriantys įstaigų vadovus į pareigas.
6.
Valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo
administravimo funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų,
valstybės fondų ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, tampa:
1)
darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys,
atsižvelgiant į jų darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų
vadovais;
2)
darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys -
pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies
nuostatos.
Valstybės institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei
kitų savivaldybių įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių
įmonių, reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai,
atliekantys ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas
ir dirbantys pagal
neterminuotas ar terminuotas darbo sutartis, tampa paslaugų valstybės
tarnautojais.
Darbo sutartys, sudarytos su viešojo administravimo valstybės
tarnautojais, netenka galios. Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos
santykiai. Valstybės tarnybos santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos
vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas - asmens, atsakingo už personalo
valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami į einamas pareigas
(atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės
pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant pareigybės funkcijų):
1) neterminuotam laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);
2) ankstesnėse darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio
(asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);
3) terminui, kuris nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma
viešojo administravimo įstaigų vadovams).
Darbo sutartys, sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojais:
1) valstybės tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas
(patikslinamas atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių
sąrašą) pareigybės pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo
apmokėjimo sąlygos;
2) valstybės tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo
sutartis. Jų terminas nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų
paslaugų įstaigų, išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);
3) nutraukiamos vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma
valstybės tarnautojams, kurie nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms -
pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie
savo nesutikimą raštu pareiškia institucijos ar įstaigos vadovui).
10.
Viešojo administravimo valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo
sąlygos lieka galioti iki 2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės
tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1 d.
Su valstybės tarnautojais, kurie dėl šio įstatymo 68 straipsnio 5
dalyje nurodytos priežasties praranda viešojo administravimo valstybės
tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo
sutartys Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.
12.
Pasikeitus valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo,
pagal šio įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio
įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį
arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos
santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,
įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo
tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7
dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje
(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę
savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo
administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos
nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės
tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl
atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,
praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Straipsnio
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).