Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
Ministerijų, Vyriausybei
atskaitingų institucijų ir įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės kancleris;
5)
ministerijų valstybės sekretoriai.
Vyriausybė, atlikdama ministerijų, jai atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) nustato planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų valstybės tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius
ir kategorijas;
2) atlieka kitas įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
Už valstybės tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų
pavyzdinius nuostatus;
2) tvirtina Personalo valdymo tarybos nuostatus;
3) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas,
susijusias su ministerijų,
Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
2) tvirtina atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;
3) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;
4) pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria
pretendentą į valstybės tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje
institucijoje ar įstaigoje;
5) organizuoja valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;
6) koordinuoja valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;
7) (neteko galios);
8) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo
valdymo funkcijas.
5.
Vyriausybės kancleris atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1)
yra atsakingas už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat
Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir
joms atskaitingų institucijų bei įstaigų personalo valdymą, organizuoja jų
personalo valdymą;
2)
personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų valstybės
sekretorius ir personalo tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo
tarnybų nuostatai.
6.
Ministerijos valstybės sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų
įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1)
yra atsakingas už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei
atitinkamos ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą,
organizuoja jų personalo valdymą;
2)
personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo
tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
181 straipsnis. Statutinių valstybės tarnautojų laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas
Statutinį valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.
Statutinį valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, kuriame nurodomas perkėlimo terminas, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus. Statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Statutinis valstybės tarnautojas šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
Laikinai perkeltam į kitas pareigas statutiniam valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. X-1742, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-710, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00039
161 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą
Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.
Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galioja vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl valstybės tarnautojo kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, valstybės tarnautojas privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.
Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. Tokie sprendimai priimami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Sprendimas neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
261 straipsnis. Apmokėjimas valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą
Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
Už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
Už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
431 straipsnis. Viršvalandiniai darbai
Viršvalandiniai darbai valstybės tarnautojui gali būti skiriami tik Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
IX SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
381 straipsnis. Atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose
Valstybės tarnautojui jį į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
301 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;
3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms;
4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo;
7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.
Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;
2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis;
3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas;
4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ar dėl savanaudiškų paskatų.
Įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
311 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą
Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.
Įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo turi teisę reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir spręsti įstaigos vadovo atsakomybės klausimą.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
183 straipsnis. Valstybės tarnautojo laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
Valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija:
1) karjeros valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas;
3) įstaigos vadovas – į to paties lygio ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas;
4) statutinis valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes statutinio, karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
Valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas pareigas, jeigu jis atitinka jo pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.
Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Valstybės tarnautojas laikinai perkeliamas į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje tik suderinus šį klausimą su šios institucijos ar įstaigos vadovu.
Valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus.
Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas ne ilgesniam kaip Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
Laikinai perkeltam į kitas pareigas valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. XII-451, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3930 (2013-07-20)
341 straipsnis. Valstybės tarnautojo nušalinimo teisinės pasekmės
Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.
Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.
Sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.
Nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio Įstatymo 161 straipsnį.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. XII-451, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3930 (2013-07-20)
VIII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS
182 straipsnis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu pretendentas atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. XII-280, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2685 (2013-05-25)
481 straipsnis. Centralizuotas personalo administravimo funkcijų atlikimas
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo administravimo funkcijos gali būti atliekamos centralizuotai.
Tuo atveju, kai personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui šiame įstatyme nustatytas personalo administravimo funkcijas Vyriausybės nustatyta tvarka gali atlikti įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-931, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21604
331 straipsnis. Asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisės
Valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojo pareigas ėjęs asmuo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę:
1) būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis;
2) teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo;
3) dalyvauti tikrinant vietoje su jo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis;
4) pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo, apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą;
5) baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją;
6) turėti atstovą. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir asmuo, kuriam jis atstovauja;
7) skųsti sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar valstybės tarnautojo pareigas ėjusio asmens pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3136, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15128
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).