← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2003-05-27

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1998, Nr.

54-1492

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO

ĮSTATYMAS

1998 m. gegužės 12 d. Nr. VIII-729

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. IX-900,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2412 (2002-06-19)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis Įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų

įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo

ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai.

2.

Lietuvos banko turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas

nustato Lietuvos banko įstatymas.

2

straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės.

2.

Ilgalaikis materialusis turtas – turtas, kuris naudingai eksploatuojamas

ilgiau negu vienerius metus, o jo įsigijimo vertė ne mažesnė už Vyriausybės

nustatytą vertę.

3.

Trumpalaikis materialusis turtas – turtas, kuris naudingai eksploatuojamas

ne ilgiau negu vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už

Vyriausybės nustatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę.

4.

Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį

bei ūkinį poveikį.

5.

Turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo

poreikiams tenkinti.

6.

Disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat

išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.

7.

Turto patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybių institucijos,

Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė

savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių,

įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta

tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą

ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

Kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise

perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei

sąlygomis, kaip nustatyta šio Įstatymo 9 ar 11 straipsniuose bei turto

patikėjimo sutartyje.

8.

Turto valdytojas – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos

bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija ir šio

Įstatymo 9 bei 11 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys, patikėjimo

ar nuosavybės teise valdantys, naudojantys valstybės ar savivaldybės turtą ir

disponuojantys juo.

9.

Liekamosios medžiagos – tinkamos naudoti detalės, mazgai, taurieji

metalai, brangakmeniai, antrinės žaliavos, statybinės ir kitos medžiagos,

liekančios išardžius numatytą likviduoti turtą.

10.

Turto nurašymas – Vyriausybės nustatyta tvarka įformintas turto išėmimas

iš apyvartos ar sandėliavimo vietų, kai šis turtas perleidžiamas ar

likviduojamas.

11.

Turto likvidavimas – Vyriausybės nustatyta tvarka nurašyto turto

išvežimas į sąvartyną arba jo sunaikinimas.

3

straipsnis. Valstybės turto sandara

1.

Valstybės turtas gali būti:

1)

ilgalaikis materialusis;

2)

nematerialusis;

3)

finansinis;

4)

trumpalaikis materialusis.

2.

Valstybės ilgalaikis materialusis turtas yra:

1)

žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai ir kiti nekilnojamieji daiktai, išskyrus

tuos, kurie nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims;

2)

žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai,

keliai bei kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jei

bet koks šiame punkte išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso

įstatymų nustatyta tvarka;

3)

Lietuvos bankui, valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms bei

organizacijoms, savivaldybėms ir šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais

atvejais kitiems juridiniams asmenims patikėjimo teise perduoti pastatai ar jų

dalys, statiniai ar įrenginiai;

4)

1990 metų blokados fondo vertybės;

5)

kitas ilgalaikis materialusis turtas.

3.

Valstybės nematerialusis turtas yra:

1)

valstybės vardas;

2)

Lietuvos Respublikos heraldikos objektai;

3)

teisės į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį

šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje;

4)

radijo dažnių ištekliai;

5)

valstybės institucijų, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti

patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų,

valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai,

valstybės valdoma informacija, kurios naudojimą reglamentuoja kiti įstatymai,

informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;

6)

turtinės teisės;

7)

kitas nematerialusis turtas.

4.

Valstybės finansinis turtas yra:

1)

pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų

gaunamos valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų pajamos bei kiti piniginiai

ištekliai;

2)

Lietuvos banko kapitalas;

3)

valstybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės

teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;

4)

valdant, naudojant valstybės turtą ar disponuojant juo gautos grynosios

pajamos, kurios neįskaitomos į valstybės biudžetą;

5)

reikalavimo teisė į valstybės išduotas paskolas;

6)

valstybės įmonių kapitalas;

7)

gauta negrąžintina finansinė parama (lėšos);

8)

pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija

arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu, pagal sutartinius

įsipareigojimus;

9)

valstybės biudžetinių įstaigų kitos pajamos.

4

straipsnis. Savivaldybių turto sandara

1.

Savivaldybių turtas gali būti:

1)

ilgalaikis materialusis;

2)

nematerialusis;

3)

finansinis;

4)

trumpalaikis materialusis.

2.

Savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas yra:

1)

žemė, pastatai ir statiniai, įrenginiai ir kiti nekilnojamieji daiktai,

nuosavybės teise priklausantys savivaldybei;

2)

vietinės reikšmės kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir

paminklai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei;

3)

kitas ilgalaikis materialusis turtas.

3.

Savivaldybių nematerialusis turtas yra:

1)

savivaldybių heraldikos objektai;

2)

savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir

licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų,

sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos

apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;

3)

turtinės teisės;

4)

kitas nematerialusis turtas.

4.

Savivaldybių finansinis turtas yra:

1)

pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos savivaldybių

biudžetų pajamos;

2)

pajamos iš savivaldybių turto (nuosavybės);

3)

baudos, gautos įstatymų nustatyta tvarka;

4)

vietinės rinkliavos;

5)

savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;

6)

pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

7)

pajamos, gautos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ir

išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;

8)

valstybės biudžeto dotacijos;

9)

kitos įstatymų nustatytos pajamos;

10)

gauta negrąžintina finansinė parama (lėšos);

11)

reikalavimo teisė į savivaldybės išduotas paskolas;

12)

savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės

teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;

13)

savivaldybės įmonių kapitalas ir grynasis šių įmonių pelnas.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS IR

SAVIVALDYBIŲ TURTO ĮGIJIMAS

5

straipsnis. Valstybės turto įgijimo būdai

1.

Valstybė turtą įgyja:

1)

įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;

2)

gaudama pajamų iš valstybės turto valdymo ir naudojimo;

3)

pagal sandorius;

4)

paveldėdama turtą;

5)

įstatymų nustatyta tvarka paimdama visuomenės poreikiams fizinių ir juridinių

asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą;

6)

pagal Vyriausybės nutarimą perimdama savivaldybės turtą, jei šį turtą valstybei

nusprendžia perduoti savivaldybės taryba;

7)

paimdama savo nuosavybėn lobį;

8)

perimdama teismo sprendimu bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;

9)

pagal teismo sprendimą perimdama netinkamai laikomas kultūros vertybes;

10)

kitais įstatymų nustatytais būdais.

2.

Vyriausybė nustato Konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto

ar perduoto turto ir lobių apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir

grąžinimo tvarką.

6

straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo būdai

Savivaldybė

turtą įgyja:

1)

perimdama valstybės turtą, kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal

įstatymus;

2)

perimdama valstybei nuosavybės teise priklausančius komunalinio ūkio,

inžinerinės infrastruktūros objektus, negyvenamuosius pastatus ar jų dalis,

kitą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, neprivatizuotas gyvenamąsias patalpas su

priklausiniais, kai šis turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal

Vyriausybės nutarimus ir yra savivaldybės tarybos sutikimas;

3)

įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;

4)

gaudama pajamų iš savivaldybės turto valdymo ir naudojimo;

5)

pagal sandorius;

6)

pagal testamentą paveldėdama turtą;

7)

pagal teismo sprendimą perimdama bešeimininkį turtą;

8)

kitais įstatymų nustatytais būdais.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS IR

SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS,

NAUDOJIMAS IR

DISPONAVIMAS JUO

7

straipsnis. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai

1.

Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja:

1)

Lietuvos bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, remdamosi

įstatymais ir kitais teisės aktais;

2)

valstybės įmonės;

3)

savivaldybės – šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais;

4)

šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys – pagal

turto patikėjimo sutartį.

3.

Subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises

ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai

(nuostatai) ir šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – turto

patikėjimo sutartis.

8

straipsnis. Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai

1.

Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja:

1)

savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą – nuosavybės teise;

2)

kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos

– patikėjimo teise bei šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais kiti

juridiniai asmenys – pagal turto patikėjimo sutartį.

2.

Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo,

teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai bei tų

subjektų įstatai (nuostatai) ir šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytais

atvejais – turto patikėjimo sutartis.

9

straipsnis. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo

teise

1.

Valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas

Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato

kitaip.

2.

Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės

įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas

šiam fondui, – valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės,

įstaigos ir organizacijos, taip pat šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais

atvejais savivaldybės.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus,

susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus

sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su

daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip. Turinti teisę

priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valstybės

institucija savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi

teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

sąlygas.

4.

Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti

perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems

priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise

kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti

nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo

sutartį. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal

turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems

asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti,

laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo

išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims

naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems

priskirtoms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti

nustatyta ir kitų apribojimų. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio

kodekso nustatytais atvejais. Sutartį sudariusi institucija ar įstaiga privalo

atsisakyti patikėjimo sutarties remdamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1

dalies 5 punktu, jei juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali įgyvendinti (ar

atsisako) valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį

buvo perduotas turtas. Valstybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto

patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma.

Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir

disponuoja juo sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jei

Vyriausybė nenustato kitaip.

5.

Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo

patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto

pasirašymo.

10

straipsnis. Savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas

juo patikėjimo teise

1.

Patikėjimo teise savivaldybės valdo, naudoja ir disponuoja:

1)

valstybės turtu, kuris pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn

įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperduotas jų nuosavybėn.

Jeigu savivaldybė atsisako perimti nuosavybėn jai perduodamą valstybės turtą,

Vyriausybės nutarimu šis turtas gali būti perduotas valstybės institucijoms,

valstybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;

2)

valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodamas

valstybinėms bei priskirtosioms funkcijoms atlikti;

3)

šio Įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatytais atvejais.

2.

Jeigu pasikeičia valstybinės ar priskirtosios funkcijos ar jų subjektai,

Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas kitiems

šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams.

11

straipsnis. Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo

1.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas,

remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba.

2.

Kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos

joms patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą valdo, naudoja bei disponuoja

juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimų nustatyta tvarka.

3.

Kitiems juridiniams asmenims savivaldybės turtas patikėjimo teise gali būti

perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.

Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims

priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės

institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Kiti

juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto

patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems

asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti,

laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo

išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims

naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms

įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.

Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį,

privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo

sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Sutartį sudariusi

savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties

remdamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jei juridinis

asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų,

kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Pasibaigus

turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo

disponuoja sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jei

savivaldybės taryba nenustato kitaip.

4.

Patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo

patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto

pasirašymo.

12

straipsnis. Teisė naudoti valstybės vardą ir teisė naudotis Lietuvos

Respublikos

heraldikos

objektais

Teisė

naudoti valstybės vardą ir teisė naudotis Lietuvos Respublikos heraldikos

objektais suteikiama įstatymais arba Vyriausybės nustatyta tvarka, jei

įstatymai nenustato naudojimosi šiomis teisėmis tvarkos.

13

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda

1.

Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais

laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių

funkcijas įgyvendinantiems subjektams. Be to, šis turtas panaudos pagrindais

gali būti perduodamas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir

tvarka šiems subjektams:

1)

viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent

vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar savivaldybių institucija, arba

viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos

leidimus (licencijas) mokyti;

2)

labdaros ir paramos organizacijoms bei fondams;

3)

visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, asociacijų sąjungoms ir politinėms

partijoms;

4)

kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse.

2.

Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1

dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendimą

dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje

nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija.

Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti

nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos

sutartį. Vyriausybės įgaliota institucija sprendimus priima Vyriausybės

nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima

savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos

sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas, valdantis valstybės

ar savivaldybės turtą patikėjimo teise.

3.

Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal

panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga

savo lėšomis apdrausti gaunamą turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos

panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jei

panaudos gavėjas nesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar

savivaldybės turtas, ar šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos gavėjui,

pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.

14

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma

1.

Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti

valstybės turto valdytojas, jei tas ilgalaikis materialusis turtas:

1)

neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti;

2)

neįtrauktas į privatizavimo programą;

3)

nereikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti.

2.

Valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo ar uždaro konkurso

būdu, išskyrus atvejus, kuriais ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja ne

konkurso būdu:

1)

Vyriausybė, vykdydama tarpvalstybinius susitarimus, arba kai toks turtas

išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat

tarptautinių organizacijų atstovybėms;

2) valstybės turto valdytojas, kai ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas trumpalaikiam (ne ilgesniam kaip 30 dienų) renginiui (parodai, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams ir kitiems) organizuoti.

3.

Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu tvarką ir

sąlygas nustato Vyriausybė.

4.

Vyriausybė turi nustatyti nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi

būti:

1)

viešo (atviro ir uždaro) konkurso taikymo tvarka;

2)

reglamentuotos valstybės turto valdytojo pareigos organizuojant nuomos

konkursą;

3)

pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos

sutartis.

5.

Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos

numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo

terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Jei nuomos sutartyje

delspinigiai nenustatyti, tai nuomininkas moka 0,05 procento dydžio

delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam

išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.

6.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas

išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

15

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita, indeksavimas ir

ataskaitos apie

valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise

priklausantį turtą

1.

Valstybės ir savivaldybių turto apskaita tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto indeksavimą skelbia bei

indeksavimo koeficientą nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir

paslaugų kainų indeksą. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis

turtas turi būti indeksuojamas, kai po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos

vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas padidėja 1,25 karto, o vėliau – kai

po paskutinio indeksavimo šis indeksas padidėja 1,25 karto. Atsižvelgdama į

ilgalaikio materialiojo turto rinkos kainą, Vyriausybė atskiroms šio turto

rūšims turi teisę taikyti mažesnį už vienetą indeksavimo koeficientą.

3.

Vyriausybė turi teisę skelbti valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo

turto indeksavimą bei nustatyti indeksavimo koeficientą ir dažniau,

neatsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą.

4.

Ataskaitą

apie visą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengia Statistikos

departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka ir kiekvienais metais iki liepos 1

dienos teikia Vyriausybei bei Valstybės kontrolei. Vyriausybė kiekvienais

metais iki rugsėjo 1 dienos, vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis, privalo

pateikti Seimui ataskaitą apie valstybės turtą.

5.

Ataskaitą apie savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą bei patikėjimo

teise valdomą valstybės turtą rengia savivaldybės administracija Vyriausybės

nustatyta tvarka. Šią ataskaitą savivaldybės administracija teikia savivaldybės

institucijoms (tarybai, valdybai, merui, kontrolieriui) ir Statistikos

departamentui.

16

straipsnis. Turto įsigijimas valstybės ar savivaldybės reikmėms

Valstybės

ar savivaldybių institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir

organizacijos, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų ir kitais įstatymais, įsigyja

prekes ir parenka Lietuvos Respublikos bei užsienio subjektus darbams atlikti

ir paslaugoms teikti.

17

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn

1.

Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų

nuosavybėn perduodamas:

1)

jį privatizuojant pagal įstatymus;

2)

parduodant pastatus ar jų dalis, statinius ar įrenginius užsienio valstybėms jų

diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms

organizacijoms jų atstovybėms įkurti;

3)

parduodant užsienio valstybėje esantį nekilnojamąjį turtą;

4)

(neteko galios nuo 2003 m. gegužės 14 d.);

5)

kitais įstatymų nustatytais būdais.

2.

Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto pardavimo

užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat

tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti bei sprendimą dėl šio

straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto užsienio valstybėje esančio turto

pardavimo priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės

institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį.

Parduodamas turtas turi būti įvertintas pagal Turto ir verslo vertinimo

pagrindų įstatymą.

3.

Savivaldybės turtas savivaldybės tarybos sprendimu

gali būti perduotas valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn, kai yra

atitinkamai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba kitos savivaldybės

tarybos sutikimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1548, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 47-2065 (2003-05-14)

18

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto mainai

1.

Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės ar

savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti viena kitai

joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procentų vertės

besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu šis turtas

reikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.

2.

Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybės institucijos, valstybės ir

savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti kitiems

juridiniams ir fiziniams asmenims patikėjimo teise valdomą lygiavertį (iki 5

procentų besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu

įsigyjamas pagal mainų sutartį turtas reikalingas valstybės ar savivaldybių

funkcijoms įgyvendinti.

3.

Sprendimus dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio

ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto mainų priima:

1)

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – jei bent viena iš mainų sutarties

šalių yra valstybės institucija, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija,

patikėjimo teise valdanti valstybės turtą;

2)

savivaldybių tarybos – jei abi mainų sutarties šalys yra savivaldybių

institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos, patikėjimo teise

valdančios savivaldybių turtą, arba jei viena mainų sutarties šalis yra kiti

juridiniai ar fiziniai asmenys.

4.

Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus,

tačiau mainų sutarties šalių turtas turi būti vertinamas tuo pačiu metodu.

Mainomo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto vertės skirtumas gali

būti atlyginamas, o tais atvejais, kai mainų sutarties šalis pagal šio

straipsnio 2 dalį yra kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, privalo būti

atlyginamas pinigais.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas,

valstybės ir savivaldos institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to

nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo

juo įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

1.

Turtas - materialios, nematerialios

ir finansinės vertybės.

2.

Nekilnojamasis turtas - žemė ir su ja

susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti nekeičiant jų naudojimo

paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties.

3.

Kilnojamasis turtas - turtas, kurį

galima perkelti iš vienos vietos į kitą iš esmės nemažinant jo vertės ar be

didelės žalos jo paskirčiai.

4.

Ilgalaikis materialusis turtas -

turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir,

išsaugodamas savo natūrinę formą, nenusidėvi per vienerius metus, o jo įsigijimo

vertė yra ne mažesnė, kaip nustatyta Vyriausybės;

5.

Trumpalaikis materialusis turtas -

turtas, kurį numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio

įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui

nustatė Vyriausybė.

6.

Turto valdymas - teisė įstatymų

nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį.

7.

Turto naudojimas - naudingųjų turto

savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti.

8.

Disponavimas turtu - teisė turtą

parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu

keisti jo teisinę būklę.

9.

Turto patikėjimo teisė - Lietuvos

banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo

įstatuose (nuostatuose), taip pat tam tikros rūšies valstybės ar savivaldybės

įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose

nustatytu mastu, tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar

savivaldybių jai perduotą turtą ir disponuoti juo.

10.

Turto panauda - teisė pagal

sutartyje nustatytą paskirtį laikinai neatlygintinai naudotis valstybės ar

savivaldybių turtu įstatymų arba savivaldybių tarybų sprendimų nustatyta

tvarka.

11.

Turto valdytojas - valstybės

valdžios ar valdymo institucija, Lietuvos bankas, valstybės įmonė, įstaiga ar

organizacija arba savivaldybės taryba, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti,

naudojanti valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojanti juo.

12.

Liekamosios medžiagos - tinkamos

naudoti detalės, mazgai, taurieji metalai, brangakmeniai, antrinės žaliavos,

statybinės ir kitos medžiagos, liekančios po numatyto likviduoti turto

išardymo.

13.

Turto nurašymas - Vyriausybės

nustatyta tvarka įformintas turto išėmimas iš apyvartos ar sandėliavimo vietų,

kai šis turtas perleidžiamas ar likviduojamas.

14.

Turto likvidavimas - Vyriausybės

nustatyta tvarka nurašyto turto išvežimas į sąvartyną arba jo sunaikinimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.47-1340 (00.06.09),įsigalioja nuo 2000.07.01

3 straipsnis. Valstybės turto sandara

1.

Valstybės turtas gali būti:

1) ilgalaikis materialusis;

2) nematerialusis;

3) finansinis;

4) trumpalaikis materialusis.

2.

Valstybės ilgalaikis materialusis

turtas yra:

1) žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai

ir kiti nekilnojamojo turto objektai, išskyrus tuos, kurie priklauso Lietuvos

Respublikos piliečiams ir juridiniams asmenims;

2) žemės gelmės, taip pat valstybinės

reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai bei kilnojamosios ir

nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jei bet kuris šiame punkte

išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta

tvarka;

3) valstybės valdžios ir valdymo

institucijoms, įstaigoms bei organizacijoms patikėjimo teise perduoti pastatai

ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai;

4) savivaldybėms patikėjimo teise

perduoti pastatai ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai;

5) 1990 metų blokados fondo vertybės;

6) kitas ilgalaikis materialusis turtas.

3.

Valstybės nematerialusis turtas yra:

1) valstybės vardas;

2) teisė naudotis Lietuvos Respublikos

heraldikos objektais;

3) teisės į oro erdvę virš Lietuvos

Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos

jūroje;

4) nacionalinė radijo dažnių paskirstymo

lentelė;

5) valstybės valdžios ir valdymo

institucijų, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir

licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų,

valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai,

valstybės valdoma informacija, kurios naudojimą reglamentuoja specialūs

įstatymai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos

rezultatai;

6) kitas nematerialusis turtas.

4.

Valstybės finansinis turtas yra:

1) gautos ir nepanaudotos valstybės

biudžeto pajamos;

2) Lietuvos banko kapitalas;

3) valstybei nuosavybės teise

priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių

vertybinių popierių;

4) valdant, naudojant valstybės

ilgalaikį materialųjį turtą ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos,

kurios neįskaitomos į valstybės biudžetą;

5) reikalavimo teisė į valstybės

išduotas paskolas;

6) valstybės įmonių kapitalas.

5.

Valstybės trumpalaikis materialusis

turtas yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį numatoma

sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra

mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.47-1340 (00.06.09),įsigalioja nuo 2000.07.01

4 straipsnis. Savivaldybių turto sandara

1.

Savivaldybių turtas gali būti:

1) ilgalaikis materialusis;

2) nematerialusis;

3) finansinis;

4) trumpalaikis materialusis.

2.

Savivaldybių ilgalaikis materialusis

turtas yra:

1) savivaldybės pastatai ir statiniai,

įrenginiai ir kiti nekilnojamojo turto objektai, nuosavybės teise priklausantys

savivaldybei;

2) įstatymų nustatyta tvarka

savivaldybės nuosavybėn perduoti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai;

3) vietinės reikšmės kilnojamosios ir

nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, nuosavybės teise priklausantys

savivaldybei;

4) kitas kilnojamasis ilgalaikis

materialusis turtas.

3.

Savivaldybių nematerialusis turtas

yra:

1) teisė naudotis savivaldybių heraldikos

objektais;

2) savivaldybės įmonių, įstaigų ir

organizacijų vardu gauti patentai ir licencijos, taip pat teisės,

atsirandančios iš patentų ir licencijų, sertifikavimo ženklai, techniniai

projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės

veiklos rezultatai;

3) kitas nematerialusis turtas.

4.

Savivaldybių finansinis turtas yra:

1) gautos ir nepanaudotos savivaldybės

biudžeto pajamos;

2) savivaldybėms nuosavybės teise

priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių

vertybinių popierių;

3) valdant, naudojant savivaldybės

ilgalaikį materialųjį turtą ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos,

kurios neįskaitytos į savivaldybės biudžetą;

4) reikalavimo teisė į savivaldybės

išduotas paskolas;

5) savivaldybės įmonių kapitalas ir

grynasis šių įmonių pelnas.

5.

Savivaldybės trumpalaikis

materialusis turtas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas,

kurį numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo

vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė

Vyriausybė.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO ĮGIJIMAS

5 straipsnis. Valstybės turto įgijimo

būdai

Valstybė turtą įgyja:

1) įstatymų nustatyta tvarka gaudama

pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;

2) gaudama pajamų iš valstybės turto

valdymo ir naudojimo;

3) pagal sandorius;

4) paveldėdama turtą;

5) įstatymų nustatyta tvarka

rekvizuodama visuomenės reikmėms fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių

Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą;

6) perimdama savivaldybės turtą, jei šį

turtą valstybei nusprendžia perduoti savivaldybės taryba;

7) perimdama lobį;

8) perimdama teismo sprendimu

bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;

9) kitais įstatymų nustatytais būdais.

6 straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo

būdai

Savivaldybė turtą įgyja:

1) perimdama valstybės turto, kuris

perduodamas savivaldybės nuosavybėn pagal įstatymus, dalį;

2) perimdama valstybei nuosavybės teise

priklausančius komunalinio ūkio, inžinerinės infrastruktūros objektus,

socialinius objektus, švietimo įstaigas, neprivatizuotas gyvenamąsias ir

negyvenamąsias patalpas su priklausiniais, kurortinio gydymo, rekreacijos,

reabilitacijos ir poilsio tikslams skirtas įstaigas, įmones ir turto objektus,

kurie gali būti perduodami savivaldybių nuosavybėn pagal Vyriausybės nutarimus,

kai yra savivaldybės tarybos sutikimas;

3) įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių,

kitų įmokų ir rinkliavų;

4) gaudama pajamų iš savivaldybės turto valdymo ir

naudojimo;

5) pagal sandorius;

6) pagal testamentą paveldėdama turtą;

7) kitais įstatymų nustatytais būdais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01

Nr. IX-567,

2001-10-23, Žin., 2001, Nr. 93-3258 (2001-11-07)

TREČIASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS,

NAUDOJIMAS

IR DISPONAVIMAS JUO

7 straipsnis. Valstybės turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo subjektai

1.

Valstybės turtą patikėjimo teise

valdo, naudoja ir juo disponuoja:

1) valstybės valdžios ir valdymo

institucijos, įstaigos ir organizacijos, remdamosi įstatymais ir kitais teisės

aktais.

2) valstybinės mokslo ir studijų

institucijos, kurioms valdyti ir naudoti valstybės turtą priskiria Mokslo ir

studijų įstatymas;

3) valstybės įmonės.

4) savivaldybės - šio įstatymo 11

straipsnyje nustatytais atvejais.

2.

Subjektų, valdančių, naudojančių

valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai,

Vyriausybės nutarimai ir šių subjektų įstatai (nuostatai).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01

8

straipsnis. Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai

1.

Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir

juo disponuoja:

1) savivaldybių tarybos pagal Vietos

savivaldos įstatymą - nuosavybės teise;

2) savivaldybės įmonės, įstaigos ir

organizacijos - patikėjimo teise.

2.

Subjektų, valdančių, naudojančių

savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai,

savivaldybių tarybų sprendimai bei tų subjektų įstatai (nuostatai).

9

straipsnis. Sprendimų valdyti, naudoti valstybės turtą ir disponuoti juo

priėmimo teisė

1.

Lietuvos Respublikos Seimas priima

įstatymus ir nutarimus dėl:

1) valstybės vardo naudojimo;

2) teisės naudotis valstybės heraldikos

objektais;

3) teisės valdyti, naudoti valstybės

biudžeto lėšas ir disponuoti jomis;

4) teisės valdyti, naudoti Lietuvos

banko kapitalą ir disponuoti juo;

5) teisės valdyti, naudoti žemės gelmes

ir disponuoti jomis;

6) teisės valdyti, naudoti valstybinės

reikšmės nacionalinius parkus, teisės naudotis oro erdve virš Lietuvos

Respublikos teritorijos, jos kontinentiniu šelfu bei ekonomine zona Baltijos

jūroje, teisės valdyti, naudoti kilnojamąsias ir nekilnojamąsias kultūros

vertybes, kurios valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka,

ir disponuoti jomis.

2.

Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje

nurodytiems subjektams valstybės turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje

išvardytąjį, perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo Vyriausybės

nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nenustato kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01

10

straipsnis. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo

teise

1.

Valstybės turtas patikėjimo teise

valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Valstybės turtą patikėjimo teise

valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o

turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, - valstybės valdžios

ir valdymo institucijos, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat

šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais savivaldybės.

3.

Patikėjimo teisė į perduodamą

valstybės turtą įsigalioja po to, kai valstybės turtą priimantis įgaliotas

asmuo priėmimą patvirtina parašu.

4.

Valstybės ir savivaldybės įmonių

steigėjas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka privalo siekti pelningos šių įmonių veiklos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01

8 straipsnis.

Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai

1.

Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo

disponuoja:

1) savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos

įstatymą - nuosavybės teise;

2) savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos -

patikėjimo teise.

2.

Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių

turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių

tarybų sprendimai bei tų subjektų įstatai (nuostatai).

9 straipsnis.

Sprendimų valdyti, naudoti valstybės turtą ir disponuoti juo priėmimo teisė

1.

Lietuvos Respublikos Seimas priima įstatymus ir

nutarimus dėl:

1) valstybės vardo naudojimo;

2) teisės naudotis valstybės heraldikos objektais;

3) teisės valdyti, naudoti valstybės biudžeto lėšas

ir disponuoti jomis;

4) teisės valdyti, naudoti Lietuvos banko kapitalą

ir disponuoti juo;

5) teisės valdyti, naudoti žemės gelmes ir

disponuoti jomis;

6) teisės valdyti, naudoti valstybinės reikšmės

nacionalinius parkus, teisės naudotis oro erdve virš Lietuvos Respublikos

teritorijos, jos kontinentiniu šelfu bei ekonomine zona Baltijos jūroje, teisės

valdyti, naudoti kilnojamąsias ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios

valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka, ir disponuoti

jomis.

2.

Vyriausybė priima nutarimus dėl valstybės turto,

išskyrus turtą, išvardytą šio straipsnio 1 dalyje, valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nenustato kitaip.

10 straipsnis.

Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise

1.

Valstybės turtas patikėjimo teise valdyti,

naudoti ir disponuoti perduodamas įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja

ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris

Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, - valstybės valdžios ir valdymo

institucijos, valstybės įmonės ir įstaigos. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo ribas nustato:

1) valstybės valdžios ir valdymo institucijoms,

valstybės įmonėms ir įstaigoms - Vyriausybė, jeigu kitaip nenustato įstatymai;

2) savivaldybėms - įstatymai.

3.

Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą

įsigalioja po to, kai valstybės turtą priimantis įgaliotas asmuo priėmimą

patvirtina parašu.

4.

Valstybės ir savivaldybės įmonių steigėjas

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka

privalo siekti pelningos šių įmonių veiklos.

11 straipsnis.

Savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo

patikėjimo teise

Patikėjimo teise savivaldybės valdo,

naudoja ir disponuoja:

1) valstybės turtu, kuris pagal Valstybės turto perdavimo

savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar

neperduotas jų nuosavybėn. Jeigu savivaldybė atsisako perimti nuosavybėn jai

perduodamą valstybės turtą, Vyriausybės nutarimu šis turtas gali būti perduotas

valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir

organizacijoms;

2) valstybės turtu, kuris Vyriausybės

nutarimais savivaldybėms perduodamas įstatymų deleguotosioms valstybės

funkcijoms atlikti. Jeigu pasikeičia deleguotosios funkcijos ar jų subjektai,

Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas valstybės

valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir

organizacijoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01

12 straipsnis. Savivaldybių turto

valdymas, naudojimas ir disponavimas juo

1.

Savivaldybėms nuosavybės teise

priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių tarybos, turto

savininko teises įgyvendindamos pagal įstatymus.

2.

Kitos savivaldos institucijos, savivaldybės

įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybės

turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo pagal įstatymus ir savivaldybių tarybų

sprendimus. Su savivaldybės turtą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir

disponuoti juo įgaliotais asmenimis savivaldybė pasirašo savivaldybės turto

perdavimo-priėmimo aktus. Savivaldybės vardu šiuos aktus pasirašo savivaldybės

tarybos įgaliotas asmuo.

13 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių

turto panauda

1.

Valstybės ir savivaldybių turtas gali

būti perduodamas laikinai neatlygintinai naudotis šiems panaudos subjektams:

1) viešosioms įstaigoms, veikiančioms

pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar

vietos savivaldos institucija;

2) labdaros ir paramos organizacijoms

bei fondams;

3) visuomeninėms organizacijoms ir

politinėms partijoms;

4) valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės

(savivaldybių) įstaigoms, organizacijoms, valstybinėms mokslo ir studijų

institucijoms;

5) kitiems subjektams, jei tai nustatyta

įstatymuose.

2.

Sprendimą perduoti valstybės ar

savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės

interesus, priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Sprendime turi būti

nustatytos panaudos sąlygos ir nurodytas asmuo, įgaliotas pasirašyti panaudos

sutartį. Kai panaudos subjektas nutraukia veiklą, dėl kurios buvo sudaryta

panaudos sutartis ir kurioje jis naudojosi valstybės ar savivaldybės turtu,

panaudos sutartis pasibaigia.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1219,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1772 (99.06.23)

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01

14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių

ilgalaikio materialiojo turto nuoma

1.

Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio

materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, jei tas

ilgalaikis materialusis turtas:

1) neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti;

2) neįtrauktas į privatizavimo programą.

2.

Valstybės ilgalaikis materialusis

turtas išnuomojamas viešo ar uždarojo konkurso būdu, išskyrus ilgalaikį

materialųjį turtą, kurį Vyriausybė turi teisę išnuomoti ne konkurso būdu, kai:

1) vykdomi tarpvalstybiniai susitarimai;

2) toks turtas išnuomojamas užsienio

šalių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms.

3.

Valstybės ilgalaikio materialiojo

turto nuomos ne konkurso būdu tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

4.

Vyriausybė turi nustatyti nuomos

konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti:

1) viešo ir uždarojo konkurso taikymo

tvarka;

2) reglamentuotos turto valdytojo

pareigos organizuojant nuomos konkursą;

3) pagrindiniai nuomos sutarties

reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis.

5.

Savivaldybių tarybos joms nuosavybės

teise priklausantį turtą išnuomoja šio įstatymo nustatyta tvarka pagal

Vyriausybės patvirtintus nuomos konkurso taisykles ir dokumentus.

15

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita, indeksavimas ir ataskaita

apie

valstybei

ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą

1.

Valstybės ir savivaldybių turto

apskaita tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio

materialiojo turto indeksavimą skelbia bei indeksavimo koeficientą nustato

Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas turi būti

indeksuojamas, kai po šio įstatymo įsigaliojimo dienos vartojimo prekių ir

paslaugų kainų indeksas padidėja 1,25 karto, o vėliau - kai po paskutinio

indeksavimo šis indeksas padidėja 1,25 karto. Atsižvelgdama į ilgalaikio

materialiojo turto rinkos kainą, Vyriausybė atskiroms šio turto rūšims turi

teisę taikyti mažesnį už vienetą indeksavimo koeficientą.

3.

Vyriausybė turi teisę indeksuoti

ilgalaikį materialųjį turtą ir dažniau, neatsižvelgdama į vartojimo prekių ir

paslaugų kainų indeksą.

4.

Ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį

turtą rengia Statistikos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka ir

kiekvienais metais iki liepos 1 d. teikia Vyriausybei. Vyriausybė kiekvienais

metais iki rugsėjo 1 d., vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, privalo

pateikti Seimui ataskaitą apie valstybės turtą.

5.

Ataskaitą apie savivaldybei

nuosavybės teise priklausantį turtą bei patikėjimo teise valdomą valstybės

turtą rengia savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01

Nr. IX-351, 2001-06-05, Žin., 2001, Nr.

52-1810 (2001-06-20)

15 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių

turto apskaita bei indeksavimas

1.

Valstybės ir savivaldybių turto apskaita

tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio

materialiojo turto indeksavimą skelbia bei indeksavimo koeficientą nustato

Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas turi būti

indeksuojamas, kai po šio įstatymo įsigaliojimo dienos vartojimo prekių ir

paslaugų kainų indeksas padidėja 1,25 karto, o vėliau - kai po paskutinio

indeksavimo šis indeksas padidėja 1,25 karto. Atsižvelgdama į ilgalaikio

materialiojo turto rinkos kainą, Vyriausybė atskiroms šio turto rūšims turi

teisę taikyti mažesnį už vienetą indeksavimo koeficientą.

3.

Vyriausybė turi teisę indeksuoti

ilgalaikį materialųjį turtą ir dažniau, neatsižvelgdama į vartojimo prekių ir

paslaugų kainų indeksą.

4.

Viso valstybei nuosavybės teise

priklausančio turto apskaitą tvarko Vyriausybės paskirta institucija

Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d.,

vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, privalo pateikti Seimui ataskaitą apie

valstybės turtą.

5.

Savivaldybei nuosavybės teise

priklausančio turto apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko savivaldybės

tarybos paskirta tarnyba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.47-1340 (00.06.09),įsigalioja nuo

2000.07.01

16 straipsnis. Turto pirkimas valstybės

ar savivaldybės reikmėms

Valstybės valdžios ir valdymo ar

savivaldos institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir

organizacijos, vadovaudamosi Viešojo pirkimo ir kitais įstatymais, perka prekes

ir parenka Lietuvos Respublikos bei užsienio subjektus darbams atlikti ir

paslaugoms teikti.

17

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn

Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės

teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:

1) jį privatizuojant pagal įstatymus;

2) parduodant vertybinius popierius pagal

Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą;

[2 punkto

redakcija nuo 2002 m. balandžio 1 d.:

2) parduodant vertybinius popierius

pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą;]

3) grąžinant valstybės skolas;

4) kitais įstatymų nustatytais būdais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-657,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4076 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

17 straipsnis.

Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn

Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise

priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:

1) jį privatizuojant pagal įstatymus;

2) parduodant vertybinius popierius pagal Vertybinių

popierių viešosios apyvartos įstatymą;

3) grąžinant valstybės skolas;

4) kitais įstatymų nustatytais būdais.

18 straipsnis. Neteko galios

nuo 2000 m. liepos 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01

19 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių

turto investavimas

1.

Valstybės ir savivaldybių turto investavimas – tai valstybei ar savivaldybei

nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas steigiamai

viešajai įstaigai, akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei, taip pat

šio turto perdavimas didinant viešosios įstaigos kapitalą arba akcinės

bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jei valstybė ir

(ar) savivaldybė yra jų dalyvė. Gali būti investuojami pinigai, taip pat pagal

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas ilgalaikis ir

trumpalaikis materialusis turtas bei nematerialusis turtas.

2.

Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima

Vyriausybė. Sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto

investavimo priima savivaldybės taryba. Prieš priimant tokį sprendimą būtina jį

pagrįsti.

3.

Valstybės ar savivaldybių turtas negali būti investuojamas įmonei ar

vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų, taip

pat privačiajam juridiniam asmeniui steigti, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus

atvejus.

4.

Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba

didinančios įstatinį kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės

akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei

(-ėms) arba joms kartu suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1586,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2534 (2003-06-13)

20

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto įkeitimas

1.

Valstybės turtas negali būti įkeistas, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.

Valstybės ar savivaldybės įmonė teise įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą

naudojasi pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.

3.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali

būti įkeistas įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės tarybos sprendimu

tarybos nustatyta tvarka. Nematerialusis, finansinis ir materialusis

trumpalaikis savivaldybių turtas negali būti įkeistas.

21

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto apskaitos, valdymo, naudojimo ir

disponavimo

juo kontrolė

1.

Valstybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja

valstybės institucijos, valstybės įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus audito

tarnyba (vidaus auditoriai) ir Valstybės kontrolė.

2.

Valstybės kontrolė kasmet iki gruodžio 1 dienos pateikia Seimui išvadą dėl šio

Įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytos ataskaitos.

3.

Savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja

savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) ir Valstybės kontrolė.

4.

Savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) pateikia savivaldybės

tarybai (tarybos nustatyta tvarka bei terminais) išvadą dėl šio Įstatymo 15

straipsnio 5 dalyje nurodytos ataskaitos.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

NEREIKALINGO

ARBA NETINKAMO (NEGALIMO) NAUDOTI VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PERLEIDIMAS

IR NURAŠYMAS

22

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto pripažinimas nereikalingu arba

netinkamu

(negalimu)

naudoti

1.

Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas

pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai:

1)

jis fiziškai nusidėvi;

2)

jis funkciškai (technologiškai) nusidėvi;

3)

jis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįstamas

avariniu;

4)

jis sugenda ar sugadinamas;

5)

jis stichinių nelaimių, avarijų metu sunaikinamas (sugadinamas) ir šis faktas

atitinkamai įforminamas;

6) jo negalima naudoti dėl trečiųjų

asmenų veikos, jei yra įsiteisėjęs prokuroro nutarimas ar ikiteisminio tyrimo

teisėjo sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo ar teisėjo

nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą;

7)

jis trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus statinius ar

teritorijas. Ši nuostata taikoma tik nekilnojamiesiems daiktams, išskyrus

nekilnojamąsias kultūros vertybes, nustatyta tvarka suderinus naujos statybos

ar rekonstravimo projektą;

8)

nelieka kur jį pritaikyti.

2.

Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti

pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti

ekonomiškai netikslinga. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga,

kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir

to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija.

3.

Nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turtu negali būti pripažįstama

žemė, miškai, vidaus vandenys ir finansinis turtas.

4.

Sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba

netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas, išskyrus šio Įstatymo 9

straipsnio 4 dalyje bei 11 straipsnio 3 dalyje numatytus asmenis. Sprendimas

dėl turto, kurį valdo šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei 11 straipsnio 3

dalyje numatyti asmenys, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu)

naudoti priimamas jį gražinus valstybės ar savivaldybės institucijai ar

įstaigai, sudariusiai sutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1476,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1721 (2003-04-24)

23

straipsnis. Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir

savivaldybių

turto

panaudojimas ir nurašymas

1.

Panaudoti nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ar

savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą,

išskyrus šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį, galima

šiais būdais:

1)

perduodant patikėjimo teise iš vienos valstybės ar savivaldybių institucijos,

valstybės ar savivaldybės įstaigos ar organizacijos kitai tokiai institucijai,

įstaigai ar organizacijai, taip pat šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei 11

straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims;

2)

perduodant pagal panaudos sutartį viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal

Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar

savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms

Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, labdaros ir paramos

organizacijoms, fondams, visuomeninėms organizacijoms ir kitiems subjektams,

jei tai numatyta įstatymuose;

3)

investuojant šio Įstatymo nustatyta tvarka;

4)

parduodant viešuose prekių aukcionuose (išskyrus nekilnojamuosius daiktus bei

Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių

prie tarptautinių organizacijų valdomą turtą) Vyriausybės nustatyta tvarka;

5)

nekilnojamuosius daiktus – parduodant pagal Valstybės ir savivaldybių turto

privatizavimo įstatymą;

6)

parduodant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir

atstovybių prie tarptautinių organizacijų valdomą turtą (išskyrus

nekilnojamuosius daiktus) Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Jeigu nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ar savivaldybių

ilgalaikio, trumpalaikio materialiojo turto negalima panaudoti nė vienu iš šio

straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jis turi būti išardomas, o liekamosios

medžiagos įtraukiamos į apskaitą. Likusį turtą, taip pat turtą, kurio išardymo

išlaidos viršija laukiamą liekamųjų medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus

kenksmingumą, jei reikia. Likviduojamas ir nereikalingu arba netinkamu

(negalimu) naudoti pripažintas nematerialusis turtas.

3.

Su valstybės paslaptis sudarančia informacija susijusio turto, kuris laikantis

nustatytos valstybės paslaptis sudarančios informacijos apsaugos reikalavimų

privalomai turi būti sunaikintas, kai tampa nereikalingas arba netinkamas

(negalimas) naudoti, sąrašą sudaro naikintino turto valdytojas, t. y. paslapčių

subjektais esančios valstybės ar savivaldybių institucijos bei jų steigiamos

įmonės ir įstaigos, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos

naudojimu ar jos apsauga ir kurioms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo

nustatyta tvarka suteikiama teisė įslaptinti bei išslaptinti informaciją,

suderinusios jį su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo

komisija.

4.

Valstybės ar savivaldybės institucija, įmonė ar iš valstybės ar savivaldybės

biudžeto išlaikoma įstaiga ar organizacija, panaudojusi turtą šio straipsnio 1

dalyje, išskyrus 1 dalies 1 ir 2 punktus, nurodytais būdais arba jį išardžiusi,

likvidavusi, turi jį nurašyti.

5.

Šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju pripažintas

netinkamu (negalimu) naudoti nematerialusis, ilgalaikis ir trumpalaikis

materialusis turtas nurašomas.

6.

Valstybės ir savivaldybių turtas, pripažinus jį nereikalingu arba netinkamu

(negalimu) naudoti, nurašomas, išardomas ir likviduojamas Vyriausybės nustatyta

tvarka.

7.

Pardavus nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ir

savivaldybių turtą, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas, gautos lėšos

skiriamos:

1)

investicijoms į valstybės ar savivaldybės įmonę, valdžiusią šį turtą;

2)

kai turtą valdo valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir

organizacijos – 50 procentų atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą ir

50 procentų institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms.

24

straipsnis. Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir

savivaldybių

turto

perdavimas patikėjimo teise 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytiems

asmenims

1.

Turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda patikėjimo teise

nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti valstybės turtą 23 straipsnio 1

dalies 1 punkte nurodytiems asmenims.

2.

Nereikalingas arba netinkamas (negalimas) naudoti savivaldybių turtas iš vienos

savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos kitai, taip pat valstybės

institucijai, įstaigai, organizacijai bei šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje

nurodytiems asmenims perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

3.

Kai turtas perduodamas patikėjimo teise kitam naudotojui, turto perėmėjas jį

įtraukia į apskaitą, o turto perdavėjas nurašo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos

Seimo priimtą įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO

PIRMININKAS                                                                    VYTAUTAS

LANDSBERGIS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1219,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1772 (99.06.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

JUO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1686,

00.05.18, Žin., 2000, Nr.47-1340 (00.06.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

JUO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-351, 2001-06-05, Žin., 2001, Nr.

52-1810 (2001-06-20)

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO

ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-383, 2001-06-19, Žin., 2001, Nr. 56-1981

(2001-06-30)

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR

DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-567,

2001-10-23, Žin., 2001, Nr. 93-3258 (2001-11-07)

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 6

STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-657,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4076 (2001-12-30)

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-900,

2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2412 (2002-06-19)

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šio Įstatymo 1 straipsnyje

išdėstyto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

įstatymo 13 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl

neatlyginimo už perduoto turto pagerinimą netaikomos sutartims, kurios buvo

sudarytos iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1476,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1721 (2003-04-24)

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 22

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr.

89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr.

37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1548,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 47-2065 (2003-05-14)

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1586,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2534 (2003-06-13)

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 19

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-06-13)

autrap@lrs.lt

20 straipsnis.

Valstybės ar savivaldybių ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto

investavimas

1.

Valstybės ar savivaldybių ilgalaikio ir

trumpalaikio materialiojo turto investavimas - tai pagal Valstybės ir

savivaldybių turto privatizavimo įstatymą įvertinto valstybei ar savivaldybei

nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto

perdavimas privataus kapitalo įmonei, jeigu ji persiregistravo į akcinę

bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, už jos akcijas. Reikalavimas

persiregistruoti netaikomas įmonėms, kurios iki turto joms perdavimo buvo

akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės.

2.

Gali būti investuojamas šis valstybės ir

savivaldybių turtas:

1) valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise

priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, kuris įtrauktas į

valstybės ar savivaldybės įstaigų balansus;

2) likviduojamos akcinės bendrovės ir uždarosios

akcinės bendrovės ilgalaikis ar trumpalaikis materialusis turtas, kuris

skiriamas valstybei ar savivaldybei už nuosavybės teise priklausiusias akcijas;

3) valstybės ar savivaldybės įmonių ilgalaikis ir trumpalaikis

materialusis turtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka

sumažinus įmonės kapitalą.

3.

Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei

nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto

investavimo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Vyriausybė ar

savivaldybės taryba sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise

priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo į

akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka to

turto privatizuoti nepavyko, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus

atvejus.

4.

Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise

priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas į steigiamas ar

veikiančias akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves, kuriose

dalyvauja privatus kapitalas, investuojamas (akcijos perkamos) viešo konkurso

būdu, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Viešo konkurso

tvarką nustato Vyriausybė.

5.

Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise

priklausantys pastatai ar patalpos, kurių sąrašas Vyriausybės teikimu

patvirtintas Seimo nutarimu, įvertinus juos pagal Valstybės ir savivaldybių

turto privatizavimo įstatymą, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodami

už akcijas naujai steigiamai arba veikiančiai akcinei bendrovei ar uždarajai

akcinei bendrovei, jeigu ji, Vyriausybės nustatyta tvarka gavusi leidimą tuos

pastatus ar patalpas kapitaliai remontuoti, įstatymų nustatyta tvarka iki 1996

m. liepos

26 d. į juos investavo privataus kapitalo, kurio vertė didesnė negu 1/2 pastatų

ar patalpų vertės, ir jai neiškelta bankroto byla arba nepradėta neteisminė

bankroto ar likvidavimo procedūra ir jeigu pastatai ar patalpos atitinka bent

vieną iš šių sąlygų:

1) pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių

konstrukcijų;

2) bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau

kaip 1/3;

3) pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinerinių

komunikacijų arba įrengtos naujos;

4) juose atlikta dalis šio straipsnio 5 dalies 1, 2

ir 3 punktuose nurodytų darbų arba juose sumontuota technologinė įranga ir

gamybiniai įrengimai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos pastatui

ar patalpoms.

6.

Vyriausybė ar savivaldybės taryba per 9 mėnesius

nuo privataus kapitalo įmonės dokumentų, patvirtinančių teisę į valstybės

turtinį įnašą, gavimo dienos privalo nustatyta tvarka perduoti pastatą ar

patalpas privataus kapitalo įmonei arba per 20 darbo dienų motyvuotai atsakyti,

kodėl pagal pateiktuosius dokumentus tokiai įmonei negalima perduoti pastato

arba patalpų.

21 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių

turto įkeitimas

1.

Valstybės ar savivaldybės įmonė,

kurios steigėja yra Vyriausybė ar savivaldybės taryba, teise įkeisti ilgalaikį

materialųjį turtą naudojasi pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.

2.

Teisę įkeisti savivaldybei nuosavybės

teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą įstatymų nustatyta tvarka turi

savivaldybės taryba.

Nuo 2000 m.

liepos 1 d. įstatymas papildytas nauju ketvirtuoju skirsniu:

Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.47-1340

(00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

NEREIKALINGO

ARBA NETINKAMO (NEGALIMO) NAUDOTI VALSTYBĖS IR

SAVIVALDYBIŲ

TURTO PERLEIDIMAS IR NURAŠYMAS

22

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto pripažinimas nereikalingu arba

netinkamu

(negalimu) naudoti

1.

Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir

trumpalaikis materialusis turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu

(negalimu) naudoti, kai:

1) jis fiziškai nusidėvi;

2) jis funkciškai (technologiškai)

nusidėvi;

3) jis Vyriausybės nustatyta tvarka

pripažįstamas avariniu;

4) jis sugenda ar sugadinamas;

5) jis stichinių nelaimių, avarijų metu

sunaikinamas (sugadinamas) ir šis faktas atitinkamai įforminamas;

6) jo negalima naudoti dėl trečiųjų

asmenų veikos, jei yra įsiteisėjęs kvotos organo, tardytojo, prokuroro

nutarimas, teismo ar teisėjo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą arba teismo ar

teisėjo nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą;

7) jis trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus

statinius ar teritorijas. Ši nuostata taikoma tik nekilnojamajam turtui,

išskyrus nekilnojamąsias kultūros vertybes, nustatyta tvarka suderinus naujos

statybos ar rekonstravimo projektą;

8) nelieka kur jį pritaikyti.

2.

Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis

turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti,

kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga. Laikoma, kad turtą atnaujinti

ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo

tokios pat paskirties ir to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją

viršija.

3.

Nereikalingu arba netinkamu

(negalimu) naudoti turtu negali būti pripažįstama žemė, miškai, vidaus vandenys

ir finansinis turtas.

22 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šis įstatymas netaikomas žemės valdoms, kurių

valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis reglamentuoja kiti įstatymai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71

straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                       VYTAUTAS

LANDSBERGIS

23 straipsnis.

Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir

savivaldybių

turto panaudojimas ir nurašymas

1.

Panaudoti nereikalingą ar netinkamą

(negalimą) naudoti valstybės ar savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį ir

trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte

nurodytą atvejį, galima šiais būdais:

1) neatlygintinai perduodant patikėjimo

teise iš vienos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomos įstaigos ar

organizacijos kitai tokiai įstaigai ar organizacijai;

2) perduodant pagal panaudos sutartį

viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos organizacijoms, fondams,

visuomeninėms organizacijoms, politinėms partijoms ir kitiems subjektams, jei

tai numatyta įstatymuose;

3) investuojant įstatymų nustatyta

tvarka;

4) parduodant viešuose prekių

aukcionuose (išskyrus nekilnojamąjį turtą) Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) nekilnojamąjį turtą - parduodant

pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą.

2.

Jeigu nereikalingo arba netinkamo

(negalimo) naudoti valstybės ar savivaldybių ilgalaikio, trumpalaikio materialiojo

turto negalima panaudoti nė vienu iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jis

turi būti išardomas, o liekamosios medžiagos įtraukiamos į apskaitą. Likusį

turtą, taip pat turtą, kurio išardymo išlaidos viršija laukiamą liekamųjų

medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia.

Likviduojamas ir nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažintas

nematerialusis turtas.

3.

Su valstybės paslaptis sudarančiomis

žiniomis susijusio turto, kuris laikantis nustatytos valstybės paslaptis

sudarančių žinių apsaugos reikalavimų privalomai turi būti sunaikintas, kai

tampa nereikalingas arba netinkamas (negalimas) naudoti, sąrašą tvirtina

Vyriausybė.

4.

Valstybės ar savivaldybės įmonė, iš

valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikoma įstaiga ar organizacija,

panaudojusi turtą šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 1 ir 2 punktus,

nurodytais būdais arba jį išardžiusi, likvidavusi, turi jį nurašyti.

5.

Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6

punkte nurodytu atveju pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti nematerialusis,

ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas nurašomas.

6.

Valstybės ir savivaldybių turtas, pripažinus jį nereikalingu arba

netinkamu (negalimu) naudoti, nurašomas, išardomas ir likviduojamas Vyriausybės

nustatyta tvarka.

7.

Pardavus nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ir

savivaldybių turtą, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas, gautos lėšos

skiriamos:

1) investicijoms į valstybės ar

savivaldybės įmonę, valdžiusią šį turtą;

2) kai turtą valdo valdžios ir valdymo

institucijos, įstaigos ir organizacijos - 50 procentų atitinkamai į valstybės

ar savivaldybės biudžetą ir 50 procentų institucijoms, įstaigoms ir

organizacijoms.

24

straipsnis. Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir

savivaldybių

turto

neatlygintinas perdavimas patikėjimo teise iš vienos iš valstybės ar

savivaldybės

biudžeto išlaikomos įstaigos ar organizacijos kitai tokiai

įstaigai

ar organizacijai

1.

Iš valstybės biudžeto išlaikomos

įstaigos ir organizacijos, kurių steigėjai yra Lietuvos Respublikos Seimas ar

Vyriausybė, be steigėjų sutikimo turi teisę neatlygintinai perduoti patikėjimo

teise viena kitai nematerialųjį ir ilgalaikį materialųjį turtą, kai turto

vieneto likutinė vertė neviršija 50 tūkstančių litų, ir trumpalaikį materialųjį

turtą, kai jo bendra vertė per metus neviršija 50 tūkstančių litų (išskyrus

nekilnojamąjį turtą).

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos

iš valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos ir organizacijos, kurių steigėjas yra

tas pats, turi teisę neatlygintinai viena kitai perduoti patikėjimo teise

nematerialųjį, ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus

nekilnojamąjį turtą, jei steigėjas raštiškai sutinka.

3.

Vieno steigėjo įsteigtos iš valstybės

biudžeto išlaikomos įstaigos ir organizacijos, nenurodytos šio straipsnio 1

dalyje, turi teisę neatlygintinai perduoti patikėjimo teise kito steigėjo

įsteigtoms iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms ar organizacijoms

ilgalaikį materialųjį, nematerialųjį turtą, kai turto vieneto likutinė vertė

neviršija 50 tūkstančių litų, ir trumpalaikį materialųjį turtą, kai jo bendra

vertė per metus neviršija 50 tūkstančių litų (išskyrus nekilnojamąjį turtą),

jei abu steigėjai raštiškai sutinka.

4.

Vieno steigėjo įsteigtos iš valstybės

biudžeto išlaikomos įstaigos ir organizacijos Vyriausybės nutarimu

neatlygintinai perduoda patikėjimo teise kito steigėjo įsteigtoms iš valstybės

biudžeto išlaikomoms įstaigoms ar organizacijoms nematerialųjį ir ilgalaikį

materialųjį turtą, kai turto vieneto likutinė vertė viršija 50 tūkstančių litų,

ir trumpalaikį materialųjį turtą, kai jo bendra vertė per metus viršija 50

tūkstančių litų, taip pat nekilnojamąjį turtą.

5.

Iš valstybės biudžeto išlaikomos

įstaigos ir organizacijos turi teisę pagal Vyriausybės nutarimą neatlygintinai

perduoti patikėjimo teise iš savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms ir

organizacijoms ilgalaikį materialųjį, nematerialųjį, trumpalaikį materialųjį

turtą, o iš savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ir organizacijos turi

teisę šį turtą pagal savivaldybių tarybų sprendimus neatlygintinai perduoti

patikėjimo teise iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms ir organizacijoms.

6.

Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos

įstaigos ir organizacijos turi teisę viena kitai perduoti patikėjimo teise

valdomą savivaldybės nematerialųjį ir ilgalaikį materialųjį turtą, kai turto

vieneto likutinė vertė neviršija 50 tūkstančių litų, ir trumpalaikį materialųjį

turtą, kai jo bendra vertė per metus neviršija 50 tūkstančių litų (išskyrus

nekilnojamąjį turtą), gavusios savivaldybės valdybos, o jeigu ji nesudaryta -

mero leidimą.

7.

Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos

įstaigos ir organizacijos turi teisę savivaldybės tarybos sprendimu viena kitai

perduoti patikėjimo teise valdomą savivaldybės nematerialųjį ir ilgalaikį

materialųjį turtą, kai turto vieneto likutinė vertė viršija 50 tūkstančių litų,

ir trumpalaikį materialųjį turtą, kai jo bendra vertė per metus viršija 50

tūkstančių litų, taip pat nekilnojamąjį turtą.

8.

Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

išlaikomos įstaigos ir organizacijos neturi teisės neatlygintinai perduoti

nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo bei trumpalaikio materialiojo turto

savo steigėjui, išskyrus atvejus, kai jos likviduojamos ar reorganizuojamos

arba kai Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybė ar savivaldybės taryba

nustato kitaip.

9.

Turto perdavimas pagal šį straipsnį įforminamas

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos turto perdavimo ir

priėmimo akte.

10.

Kai turtas neatlygintinai

perduodamas patikėjimo teise kitam naudotojui, turto perėmėjas jį įtraukia į

apskaitą, o turto perdavėjas nurašo.

PENKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

25 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šis įstatymas netaikomas:

1) žemės valdoms, kurių valdymą,

naudojimą ir disponavimą jomis reglamentuoja kiti įstatymai;

2) Lietuvos banko turtui, kurio valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Lietuvos banko valdyba,

vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu. Lietuvos banko turtas valdomas,

naudojamas ir disponuojama juo siekiant įstatymu nustatyto pagrindinio tikslo

bei įgyvendinant Lietuvos banko funkcijas ir vykdant veiklą tam reikalingai

infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. Nereikalingas arba netinkamas

(negalimas) naudoti Lietuvos banko nekilnojamasis turtas neatlygintinai gali būti

perduodamas tik valstybės ar savivaldybių institucijoms.

Skirsnio ir

straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. VIII-1686,

2000 05 18, Žin., 2000, Nr. 47-1340 (2000 06 09), įsigalioja nuo 2000 07 01

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-383,

2001-06-19, Žin., 2001, Nr. 56-1981 (2001-06-30)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos

Seimo priimtą įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO

PIRMININKAS                                                                    VYTAUTAS

LANDSBERGIS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1219,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1772 (99.06.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

JUO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1686,

00.05.18, Žin., 2000, Nr.47-1340 (00.06.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

JUO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-351, 2001-06-05, Žin., 2001, Nr.

52-1810 (2001-06-20)

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO

ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-383, 2001-06-19, Žin., 2001, Nr.

56-1981 (2001-06-30)

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR

DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-567,

2001-10-23, Žin., 2001, Nr. 93-3258 (2001-11-07)

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 6

STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-657,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4076 (2001-12-30)

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-01-10)

autrap@lrs.lt