Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1998, Nr.
54-1492
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO
ĮSTATYMAS
1998 m. gegužės 12 d. Nr. VIII-729
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. IX-900,
2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2412 (2002-06-19)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
1.
Šis Įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų
įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo
ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai.
2.
Lietuvos banko turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas
nustato Lietuvos banko įstatymas.
2
straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1.
Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės.
2.
Ilgalaikis materialusis turtas – turtas, kuris naudingai eksploatuojamas
ilgiau negu vienerius metus, o jo įsigijimo vertė ne mažesnė už Vyriausybės
nustatytą vertę.
3.
Trumpalaikis materialusis turtas – turtas, kuris naudingai eksploatuojamas
ne ilgiau negu vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už
Vyriausybės nustatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę.
4.
Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį
bei ūkinį poveikį.
5.
Turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo
poreikiams tenkinti.
6.
Disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat
išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.
7.
Turto patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybių institucijos,
Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė
savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių,
įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta
tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą
ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.
Kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise
perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei
sąlygomis, kaip nustatyta šio Įstatymo 9 ar 11 straipsniuose bei turto
patikėjimo sutartyje.
8.
Turto valdytojas – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos
bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija ir šio
Įstatymo 9 bei 11 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys, patikėjimo
ar nuosavybės teise valdantys, naudojantys valstybės ar savivaldybės turtą ir
disponuojantys juo.
9.
Liekamosios medžiagos – tinkamos naudoti detalės, mazgai, taurieji
metalai, brangakmeniai, antrinės žaliavos, statybinės ir kitos medžiagos,
liekančios išardžius numatytą likviduoti turtą.
10.
Turto nurašymas – Vyriausybės nustatyta tvarka įformintas turto išėmimas
iš apyvartos ar sandėliavimo vietų, kai šis turtas perleidžiamas ar
likviduojamas.
11.
Turto likvidavimas – Vyriausybės nustatyta tvarka nurašyto turto
išvežimas į sąvartyną arba jo sunaikinimas.
3
straipsnis. Valstybės turto sandara
1.
Valstybės turtas gali būti:
1)
ilgalaikis materialusis;
2)
nematerialusis;
3)
finansinis;
4)
trumpalaikis materialusis.
2.
Valstybės ilgalaikis materialusis turtas yra:
1)
žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai ir kiti nekilnojamieji daiktai, išskyrus
tuos, kurie nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims;
2)
žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai,
keliai bei kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jei
bet koks šiame punkte išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso
įstatymų nustatyta tvarka;
3)
Lietuvos bankui, valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms bei
organizacijoms, savivaldybėms ir šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais
atvejais kitiems juridiniams asmenims patikėjimo teise perduoti pastatai ar jų
dalys, statiniai ar įrenginiai;
4)
1990 metų blokados fondo vertybės;
5)
kitas ilgalaikis materialusis turtas.
3.
Valstybės nematerialusis turtas yra:
1)
valstybės vardas;
2)
Lietuvos Respublikos heraldikos objektai;
3)
teisės į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį
šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje;
4)
radijo dažnių ištekliai;
5)
valstybės institucijų, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti
patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų,
valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai,
valstybės valdoma informacija, kurios naudojimą reglamentuoja kiti įstatymai,
informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;
6)
turtinės teisės;
7)
kitas nematerialusis turtas.
4.
Valstybės finansinis turtas yra:
1)
pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų
gaunamos valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų pajamos bei kiti piniginiai
ištekliai;
2)
Lietuvos banko kapitalas;
3)
valstybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės
teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;
4)
valdant, naudojant valstybės turtą ar disponuojant juo gautos grynosios
pajamos, kurios neįskaitomos į valstybės biudžetą;
5)
reikalavimo teisė į valstybės išduotas paskolas;
6)
valstybės įmonių kapitalas;
7)
gauta negrąžintina finansinė parama (lėšos);
8)
pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija
arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu, pagal sutartinius
įsipareigojimus;
9)
valstybės biudžetinių įstaigų kitos pajamos.
4
straipsnis. Savivaldybių turto sandara
1.
Savivaldybių turtas gali būti:
1)
ilgalaikis materialusis;
2)
nematerialusis;
3)
finansinis;
4)
trumpalaikis materialusis.
2.
Savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas yra:
1)
žemė, pastatai ir statiniai, įrenginiai ir kiti nekilnojamieji daiktai,
nuosavybės teise priklausantys savivaldybei;
2)
vietinės reikšmės kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir
paminklai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei;
3)
kitas ilgalaikis materialusis turtas.
3.
Savivaldybių nematerialusis turtas yra:
1)
savivaldybių heraldikos objektai;
2)
savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir
licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų,
sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos
apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;
3)
turtinės teisės;
4)
kitas nematerialusis turtas.
4.
Savivaldybių finansinis turtas yra:
1)
pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos savivaldybių
biudžetų pajamos;
2)
pajamos iš savivaldybių turto (nuosavybės);
3)
baudos, gautos įstatymų nustatyta tvarka;
4)
vietinės rinkliavos;
5)
savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;
6)
pajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;
7)
pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų
fondo vandens telkinius ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už
parduotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;
8)
valstybės biudžeto dotacijos;
9)
kitos įstatymų nustatytos pajamos;
10)
gauta negrąžintina finansinė parama (lėšos);
11)
reikalavimo teisė į savivaldybės išduotas paskolas;
12)
savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės
teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;
13)
savivaldybės įmonių kapitalas ir grynasis šių įmonių pelnas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1652,
2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3165 (2003-07-16)
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR
SAVIVALDYBIŲ TURTO ĮGIJIMAS
5
straipsnis. Valstybės turto įgijimo būdai
1.
Valstybė turtą įgyja:
1)
įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;
2)
gaudama pajamų iš valstybės turto valdymo ir naudojimo;
3)
pagal sandorius;
4)
paveldėdama turtą;
5)
įstatymų nustatyta tvarka paimdama visuomenės poreikiams fizinių ir juridinių
asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą;
6)
pagal Vyriausybės nutarimą perimdama savivaldybės turtą, jei šį turtą valstybei
nusprendžia perduoti savivaldybės taryba;
7)
paimdama savo nuosavybėn lobį;
8)
perimdama teismo sprendimu bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;
9)
pagal teismo sprendimą perimdama netinkamai laikomas kultūros vertybes;
10)
kitais įstatymų nustatytais būdais.
2.
Vyriausybė nustato Konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto
ar perduoto turto ir lobių apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir
grąžinimo tvarką.
6
straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo būdai
Savivaldybė
turtą įgyja:
1)
perimdama valstybės turtą, kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal
įstatymus;
2)
perimdama valstybei nuosavybės teise priklausančius komunalinio ūkio,
inžinerinės infrastruktūros objektus, negyvenamuosius pastatus ar jų dalis,
kitą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, neprivatizuotas gyvenamąsias patalpas su
priklausiniais, kai šis turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal
Vyriausybės nutarimus ir yra savivaldybės tarybos sutikimas;
3)
įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;
4)
gaudama pajamų iš savivaldybės turto valdymo ir naudojimo;
5)
pagal sandorius;
6)
pagal testamentą paveldėdama turtą;
7)
pagal teismo sprendimą perimdama bešeimininkį turtą;
8)
kitais įstatymų nustatytais būdais.
TREČIASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR
SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS,
NAUDOJIMAS IR
DISPONAVIMAS JUO
7
straipsnis. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai
1.
Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.
Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja:
1)
Lietuvos bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, remdamosi
įstatymais ir kitais teisės aktais;
2)
valstybės įmonės;
3)
savivaldybės – šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais;
4)
šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys – pagal
turto patikėjimo sutartį.
3.
Subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises
ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai
(nuostatai) ir šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – turto
patikėjimo sutartis.
8
straipsnis. Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai
1.
Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja:
1)
savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą – nuosavybės teise;
2)
kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos
– patikėjimo teise bei šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais kiti
juridiniai asmenys – pagal turto patikėjimo sutartį.
2.
Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo,
teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai bei tų
subjektų įstatai (nuostatai) ir šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytais
atvejais – turto patikėjimo sutartis.
9
straipsnis. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo
teise
1.
Valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas
Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato
kitaip.
2.
Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės
įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas
šiam fondui, – valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės,
įstaigos ir organizacijos, taip pat šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais
atvejais savivaldybės.
3.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus,
susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus
sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su
daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip. Turinti teisę
priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valstybės
institucija savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi
teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
sąlygas.
4.
Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti
perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems
priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise
kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti
nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo
sutartį. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal
turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems
asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti,
laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo
išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims
naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems
priskirtoms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti
nustatyta ir kitų apribojimų. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio
kodekso nustatytais atvejais. Sutartį sudariusi institucija ar įstaiga privalo
atsisakyti patikėjimo sutarties remdamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1
dalies 5 punktu, jei juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali įgyvendinti (ar
atsisako) valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį
buvo perduotas turtas. Valstybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto
patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir
disponuoja juo sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jei
Vyriausybė nenustato kitaip.
5.
Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo
patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto
pasirašymo.
10
straipsnis. Savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymas, naudojimas ir
disponavimas
juo patikėjimo teise
1.
Patikėjimo teise savivaldybės valdo, naudoja ir disponuoja:
1)
valstybės turtu, kuris pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn
įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperduotas jų nuosavybėn.
Jeigu savivaldybė atsisako perimti nuosavybėn jai perduodamą valstybės turtą,
Vyriausybės nutarimu šis turtas gali būti perduotas valstybės institucijoms,
valstybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;
2)
valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodamas
valstybinėms bei priskirtosioms funkcijoms atlikti;
3)
šio Įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatytais atvejais.
2.
Jeigu pasikeičia valstybinės ar priskirtosios funkcijos ar jų subjektai,
Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas kitiems
šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams.
11
straipsnis. Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
1.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas,
remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba.
2.
Kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos
joms patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą valdo, naudoja bei disponuoja
juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimų nustatyta tvarka.
3.
Kitiems juridiniams asmenims savivaldybės turtas patikėjimo teise gali būti
perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.
Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims
priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės
institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Kiti
juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto
patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems
asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti,
laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo
išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims
naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms
įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.
Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį,
privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo
sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Sutartį sudariusi
savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties
remdamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jei juridinis
asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų,
kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Pasibaigus
turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo
disponuoja sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jei
savivaldybės taryba nenustato kitaip.
4.
Patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo
patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto
pasirašymo.
12
straipsnis. Teisė naudoti valstybės vardą ir teisė naudotis Lietuvos
Respublikos
heraldikos
objektais
Teisė
naudoti valstybės vardą ir teisė naudotis Lietuvos Respublikos heraldikos
objektais suteikiama įstatymais arba Vyriausybės nustatyta tvarka, jei
įstatymai nenustato naudojimosi šiomis teisėmis tvarkos.
13
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda
1.
Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais
laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių
funkcijas įgyvendinantiems subjektams. Be to, šis turtas panaudos pagrindais
gali būti perduodamas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir
tvarka šiems subjektams:
1)
viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent
vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar savivaldybių institucija, arba
viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos
leidimus (licencijas) mokyti;
2)
socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
3)
labdaros ir paramos organizacijoms bei fondams;
4)
visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, asociacijų sąjungoms ir politinėms
partijoms;
5)
kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse.
2.
Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1
dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio
straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos
įgaliota institucija. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties
terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos
privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Vyriausybės įgaliota institucija
sprendimus priima Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos įgaliota
institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės
ar savivaldybės turto panaudos sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės turto
valdytojas, valdantis valstybės ar savivaldybės turtą patikėjimo teise.
3.
Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal
panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga
savo lėšomis apdrausti gaunamą turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos
panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jei
panaudos gavėjas nesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar
savivaldybės turtas, ar šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos gavėjui,
pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2252,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)
14
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma
1.
Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti
valstybės turto valdytojas, jei tas ilgalaikis materialusis turtas:
1)
neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti;
2)
neįtrauktas į privatizavimo programą;
3)
nereikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti.
2.
Valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo ar uždaro konkurso
būdu, išskyrus atvejus, kuriais ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja ne
konkurso būdu:
1)
Vyriausybė, vykdydama tarpvalstybinius susitarimus, arba kai toks turtas
išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat
tarptautinių organizacijų atstovybėms;
2) valstybės turto valdytojas, kai ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas trumpalaikiam (ne ilgesniam kaip 30 dienų) renginiui (parodai, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams ir kitiems) organizuoti.
3.
Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu tvarką ir
sąlygas nustato Vyriausybė.
4.
Vyriausybė turi nustatyti nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi
būti:
1)
viešo (atviro ir uždaro) konkurso taikymo tvarka;
2)
reglamentuotos valstybės turto valdytojo pareigos organizuojant nuomos
konkursą;
3)
pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos
sutartis.
5.
Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos
numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo
terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Jei nuomos sutartyje
delspinigiai nenustatyti, tai nuomininkas moka 0,05 procento dydžio
delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam
išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.
6.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas
išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
15
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita, indeksavimas ir
ataskaitos apie
valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise
priklausantį turtą
1.
Valstybės ir savivaldybių turto apskaita tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.
2.
Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto indeksavimą skelbia bei
indeksavimo koeficientą nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir
paslaugų kainų indeksą. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis
turtas turi būti indeksuojamas, kai po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos
vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas padidėja 1,25 karto, o vėliau – kai
po paskutinio indeksavimo šis indeksas padidėja 1,25 karto. Atsižvelgdama į
ilgalaikio materialiojo turto rinkos kainą, Vyriausybė atskiroms šio turto
rūšims turi teisę taikyti mažesnį už vienetą indeksavimo koeficientą.
3.
Vyriausybė turi teisę skelbti valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo
turto indeksavimą bei nustatyti indeksavimo koeficientą ir dažniau,
neatsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą.
Ataskaitą
apie visą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengia Statistikos
departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka ir kiekvienais metais iki liepos 1
dienos teikia Vyriausybei bei Valstybės kontrolei. Vyriausybė kiekvienais
metais iki rugsėjo 1 dienos, vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis, privalo
pateikti Seimui ataskaitą apie valstybės turtą.
5.
Ataskaitą apie savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą bei patikėjimo
teise valdomą valstybės turtą rengia savivaldybės administracija Vyriausybės
nustatyta tvarka. Šią ataskaitą savivaldybės administracija teikia savivaldybės
institucijoms (tarybai, valdybai, merui, kontrolieriui) ir Statistikos
departamentui.
16
straipsnis. Turto įsigijimas valstybės ar savivaldybės reikmėms
Valstybės
ar savivaldybių institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir
organizacijos, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų ir kitais įstatymais, įsigyja
prekes ir parenka Lietuvos Respublikos bei užsienio subjektus darbams atlikti
ir paslaugoms teikti.
17
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn
1.
Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų
nuosavybėn perduodamas:
1)
jį privatizuojant pagal įstatymus;
2)
parduodant pastatus ar jų dalis, statinius ar įrenginius užsienio valstybėms jų
diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms
organizacijoms jų atstovybėms įkurti;
3)
parduodant užsienio valstybėje esantį nekilnojamąjį turtą;
4)
(neteko galios nuo 2003 m. gegužės 14 d.);
5)
kitais įstatymų nustatytais būdais.
2.
Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto pardavimo
užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat
tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti bei sprendimą dėl šio
straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto užsienio valstybėje esančio turto
pardavimo priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės
institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį.
Parduodamas turtas turi būti įvertintas pagal Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymą.
Savivaldybės turtas savivaldybės tarybos sprendimu
gali būti perduotas valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn, kai yra
atitinkamai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba kitos savivaldybės
tarybos sutikimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1548, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 47-2065 (2003-05-14)
18
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto mainai
1.
Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės ar
savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti viena kitai
joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procentų vertės besiskiriantį)
ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu šis turtas reikalingas
valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.
2.
Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybės institucijos, valstybės ir
savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti kitiems
juridiniams ir fiziniams asmenims patikėjimo teise valdomą lygiavertį (iki 5
procentų besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu
įsigyjamas pagal mainų sutartį turtas reikalingas valstybės ar savivaldybių
funkcijoms įgyvendinti.
3.
Sprendimus dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio
ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto mainų priima:
1)
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – jei bent viena iš mainų sutarties
šalių yra valstybės institucija, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija,
patikėjimo teise valdanti valstybės turtą;
2)
savivaldybių tarybos – jei abi mainų sutarties šalys yra savivaldybių
institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos, patikėjimo teise
valdančios savivaldybių turtą, arba jei viena mainų sutarties šalis yra kiti
juridiniai ar fiziniai asmenys.
4.
Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus,
tačiau mainų sutarties šalių turtas turi būti vertinamas tuo pačiu metodu.
Mainomo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto vertės skirtumas gali
būti atlyginamas, o tais atvejais, kai mainų sutarties šalis pagal šio
straipsnio 2 dalį yra kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, privalo būti
atlyginamas pinigais.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas,
valstybės ir savivaldos institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to
nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo
juo įstatymai.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo
sąvokos
Turtas - materialios, nematerialios
ir finansinės vertybės.
Nekilnojamasis turtas - žemė ir su ja
susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti nekeičiant jų naudojimo
paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties.
Kilnojamasis turtas - turtas, kurį
galima perkelti iš vienos vietos į kitą iš esmės nemažinant jo vertės ar be
didelės žalos jo paskirčiai.
Ilgalaikis materialusis turtas -
turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir,
išsaugodamas savo natūrinę formą, nenusidėvi per vienerius metus, o jo įsigijimo
vertė yra ne mažesnė, kaip nustatyta Vyriausybės;
Trumpalaikis materialusis turtas -
turtas, kurį numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio
įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui
nustatė Vyriausybė.
Turto valdymas - teisė įstatymų
nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį.
Turto naudojimas - naudingųjų turto
savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti.
Disponavimas turtu - teisė turtą
parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu
keisti jo teisinę būklę.
Turto patikėjimo teisė - Lietuvos
banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo
įstatuose (nuostatuose), taip pat tam tikros rūšies valstybės ar savivaldybės
įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose
nustatytu mastu, tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar
savivaldybių jai perduotą turtą ir disponuoti juo.
Turto panauda - teisė pagal
sutartyje nustatytą paskirtį laikinai neatlygintinai naudotis valstybės ar
savivaldybių turtu įstatymų arba savivaldybių tarybų sprendimų nustatyta
tvarka.
Turto valdytojas - valstybės
valdžios ar valdymo institucija, Lietuvos bankas, valstybės įmonė, įstaiga ar
organizacija arba savivaldybės taryba, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti,
naudojanti valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojanti juo.
Liekamosios medžiagos - tinkamos
naudoti detalės, mazgai, taurieji metalai, brangakmeniai, antrinės žaliavos,
statybinės ir kitos medžiagos, liekančios po numatyto likviduoti turto
išardymo.
Turto nurašymas - Vyriausybės
nustatyta tvarka įformintas turto išėmimas iš apyvartos ar sandėliavimo vietų,
kai šis turtas perleidžiamas ar likviduojamas.
Turto likvidavimas - Vyriausybės
nustatyta tvarka nurašyto turto išvežimas į sąvartyną arba jo sunaikinimas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09),įsigalioja nuo 2000.07.01
3 straipsnis. Valstybės turto sandara
Valstybės turtas gali būti:
1) ilgalaikis materialusis;
2) nematerialusis;
3) finansinis;
4) trumpalaikis materialusis.
Valstybės ilgalaikis materialusis
turtas yra:
1) žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai
ir kiti nekilnojamojo turto objektai, išskyrus tuos, kurie priklauso Lietuvos
Respublikos piliečiams ir juridiniams asmenims;
2) žemės gelmės, taip pat valstybinės
reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai bei kilnojamosios ir
nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jei bet kuris šiame punkte
išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta
tvarka;
3) valstybės valdžios ir valdymo
institucijoms, įstaigoms bei organizacijoms patikėjimo teise perduoti pastatai
ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai;
4) savivaldybėms patikėjimo teise
perduoti pastatai ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai;
5) 1990 metų blokados fondo vertybės;
6) kitas ilgalaikis materialusis turtas.
Valstybės nematerialusis turtas yra:
1) valstybės vardas;
2) teisė naudotis Lietuvos Respublikos
heraldikos objektais;
3) teisės į oro erdvę virš Lietuvos
Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos
jūroje;
4) nacionalinė radijo dažnių paskirstymo
lentelė;
5) valstybės valdžios ir valdymo
institucijų, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir
licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų,
valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai,
valstybės valdoma informacija, kurios naudojimą reglamentuoja specialūs
įstatymai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos
rezultatai;
6) kitas nematerialusis turtas.
Valstybės finansinis turtas yra:
1) gautos ir nepanaudotos valstybės
biudžeto pajamos;
2) Lietuvos banko kapitalas;
3) valstybei nuosavybės teise
priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių
vertybinių popierių;
4) valdant, naudojant valstybės
ilgalaikį materialųjį turtą ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos,
kurios neįskaitomos į valstybės biudžetą;
5) reikalavimo teisė į valstybės
išduotas paskolas;
6) valstybės įmonių kapitalas.
Valstybės trumpalaikis materialusis
turtas yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį numatoma
sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra
mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09),įsigalioja nuo 2000.07.01
4 straipsnis. Savivaldybių turto sandara
Savivaldybių turtas gali būti:
1) ilgalaikis materialusis;
2) nematerialusis;
3) finansinis;
4) trumpalaikis materialusis.
Savivaldybių ilgalaikis materialusis
turtas yra:
1) savivaldybės pastatai ir statiniai,
įrenginiai ir kiti nekilnojamojo turto objektai, nuosavybės teise priklausantys
savivaldybei;
2) įstatymų nustatyta tvarka
savivaldybės nuosavybėn perduoti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai;
3) vietinės reikšmės kilnojamosios ir
nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, nuosavybės teise priklausantys
savivaldybei;
4) kitas kilnojamasis ilgalaikis
materialusis turtas.
Savivaldybių nematerialusis turtas
yra:
1) teisė naudotis savivaldybių heraldikos
objektais;
2) savivaldybės įmonių, įstaigų ir
organizacijų vardu gauti patentai ir licencijos, taip pat teisės,
atsirandančios iš patentų ir licencijų, sertifikavimo ženklai, techniniai
projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės
veiklos rezultatai;
3) kitas nematerialusis turtas.
Savivaldybių finansinis turtas yra:
1) gautos ir nepanaudotos savivaldybės
biudžeto pajamos;
2) savivaldybėms nuosavybės teise
priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių
vertybinių popierių;
3) valdant, naudojant savivaldybės
ilgalaikį materialųjį turtą ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos,
kurios neįskaitytos į savivaldybės biudžetą;
4) reikalavimo teisė į savivaldybės
išduotas paskolas;
5) savivaldybės įmonių kapitalas ir
grynasis šių įmonių pelnas.
Savivaldybės trumpalaikis
materialusis turtas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas,
kurį numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo
vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė
Vyriausybė.
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO ĮGIJIMAS
5 straipsnis. Valstybės turto įgijimo
būdai
Valstybė turtą įgyja:
1) įstatymų nustatyta tvarka gaudama
pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;
2) gaudama pajamų iš valstybės turto
valdymo ir naudojimo;
3) pagal sandorius;
4) paveldėdama turtą;
5) įstatymų nustatyta tvarka
rekvizuodama visuomenės reikmėms fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių
Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą;
6) perimdama savivaldybės turtą, jei šį
turtą valstybei nusprendžia perduoti savivaldybės taryba;
7) perimdama lobį;
8) perimdama teismo sprendimu
bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;
9) kitais įstatymų nustatytais būdais.
6 straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo
būdai
Savivaldybė turtą įgyja:
1) perimdama valstybės turto, kuris
perduodamas savivaldybės nuosavybėn pagal įstatymus, dalį;
2) perimdama valstybei nuosavybės teise
priklausančius komunalinio ūkio, inžinerinės infrastruktūros objektus,
socialinius objektus, švietimo įstaigas, neprivatizuotas gyvenamąsias ir
negyvenamąsias patalpas su priklausiniais, kurortinio gydymo, rekreacijos,
reabilitacijos ir poilsio tikslams skirtas įstaigas, įmones ir turto objektus,
kurie gali būti perduodami savivaldybių nuosavybėn pagal Vyriausybės nutarimus,
kai yra savivaldybės tarybos sutikimas;
3) įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių,
kitų įmokų ir rinkliavų;
4) gaudama pajamų iš savivaldybės turto valdymo ir
naudojimo;
5) pagal sandorius;
6) pagal testamentą paveldėdama turtą;
7) kitais įstatymų nustatytais būdais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
Nr. IX-567,
2001-10-23, Žin., 2001, Nr. 93-3258 (2001-11-07)
TREČIASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS,
NAUDOJIMAS
IR DISPONAVIMAS JUO
7 straipsnis. Valstybės turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo subjektai
Valstybės turtą patikėjimo teise
valdo, naudoja ir juo disponuoja:
1) valstybės valdžios ir valdymo
institucijos, įstaigos ir organizacijos, remdamosi įstatymais ir kitais teisės
aktais.
2) valstybinės mokslo ir studijų
institucijos, kurioms valdyti ir naudoti valstybės turtą priskiria Mokslo ir
studijų įstatymas;
3) valstybės įmonės.
4) savivaldybės - šio įstatymo 11
straipsnyje nustatytais atvejais.
Subjektų, valdančių, naudojančių
valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai,
Vyriausybės nutarimai ir šių subjektų įstatai (nuostatai).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
8
straipsnis. Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai
Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir
juo disponuoja:
1) savivaldybių tarybos pagal Vietos
savivaldos įstatymą - nuosavybės teise;
2) savivaldybės įmonės, įstaigos ir
organizacijos - patikėjimo teise.
Subjektų, valdančių, naudojančių
savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai,
savivaldybių tarybų sprendimai bei tų subjektų įstatai (nuostatai).
9
straipsnis. Sprendimų valdyti, naudoti valstybės turtą ir disponuoti juo
priėmimo teisė
Lietuvos Respublikos Seimas priima
įstatymus ir nutarimus dėl:
1) valstybės vardo naudojimo;
2) teisės naudotis valstybės heraldikos
objektais;
3) teisės valdyti, naudoti valstybės
biudžeto lėšas ir disponuoti jomis;
4) teisės valdyti, naudoti Lietuvos
banko kapitalą ir disponuoti juo;
5) teisės valdyti, naudoti žemės gelmes
ir disponuoti jomis;
6) teisės valdyti, naudoti valstybinės
reikšmės nacionalinius parkus, teisės naudotis oro erdve virš Lietuvos
Respublikos teritorijos, jos kontinentiniu šelfu bei ekonomine zona Baltijos
jūroje, teisės valdyti, naudoti kilnojamąsias ir nekilnojamąsias kultūros
vertybes, kurios valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka,
ir disponuoti jomis.
Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje
nurodytiems subjektams valstybės turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje
išvardytąjį, perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo Vyriausybės
nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nenustato kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
10
straipsnis. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo
teise
Valstybės turtas patikėjimo teise
valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės turtą patikėjimo teise
valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o
turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, - valstybės valdžios
ir valdymo institucijos, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat
šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais savivaldybės.
Patikėjimo teisė į perduodamą
valstybės turtą įsigalioja po to, kai valstybės turtą priimantis įgaliotas
asmuo priėmimą patvirtina parašu.
Valstybės ir savivaldybės įmonių
steigėjas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka privalo siekti pelningos šių įmonių veiklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
8 straipsnis.
Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai
Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja:
1) savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos
įstatymą - nuosavybės teise;
2) savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos -
patikėjimo teise.
Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių
turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių
tarybų sprendimai bei tų subjektų įstatai (nuostatai).
9 straipsnis.
Sprendimų valdyti, naudoti valstybės turtą ir disponuoti juo priėmimo teisė
Lietuvos Respublikos Seimas priima įstatymus ir
nutarimus dėl:
1) valstybės vardo naudojimo;
2) teisės naudotis valstybės heraldikos objektais;
3) teisės valdyti, naudoti valstybės biudžeto lėšas
ir disponuoti jomis;
4) teisės valdyti, naudoti Lietuvos banko kapitalą
ir disponuoti juo;
5) teisės valdyti, naudoti žemės gelmes ir
disponuoti jomis;
6) teisės valdyti, naudoti valstybinės reikšmės
nacionalinius parkus, teisės naudotis oro erdve virš Lietuvos Respublikos
teritorijos, jos kontinentiniu šelfu bei ekonomine zona Baltijos jūroje, teisės
valdyti, naudoti kilnojamąsias ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios
valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka, ir disponuoti
jomis.
Vyriausybė priima nutarimus dėl valstybės turto,
išskyrus turtą, išvardytą šio straipsnio 1 dalyje, valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nenustato kitaip.
10 straipsnis.
Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise
Valstybės turtas patikėjimo teise valdyti,
naudoti ir disponuoti perduodamas įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja
ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris
Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, - valstybės valdžios ir valdymo
institucijos, valstybės įmonės ir įstaigos. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo ribas nustato:
1) valstybės valdžios ir valdymo institucijoms,
valstybės įmonėms ir įstaigoms - Vyriausybė, jeigu kitaip nenustato įstatymai;
2) savivaldybėms - įstatymai.
Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą
įsigalioja po to, kai valstybės turtą priimantis įgaliotas asmuo priėmimą
patvirtina parašu.
Valstybės ir savivaldybės įmonių steigėjas
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka
privalo siekti pelningos šių įmonių veiklos.
11 straipsnis.
Savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymas, naudojimas ir
disponavimas juo
patikėjimo teise
Patikėjimo teise savivaldybės valdo,
naudoja ir disponuoja:
1) valstybės turtu, kuris pagal Valstybės turto perdavimo
savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar
neperduotas jų nuosavybėn. Jeigu savivaldybė atsisako perimti nuosavybėn jai
perduodamą valstybės turtą, Vyriausybės nutarimu šis turtas gali būti perduotas
valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir
organizacijoms;
2) valstybės turtu, kuris Vyriausybės
nutarimais savivaldybėms perduodamas įstatymų deleguotosioms valstybės
funkcijoms atlikti. Jeigu pasikeičia deleguotosios funkcijos ar jų subjektai,
Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas valstybės
valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir
organizacijoms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
12 straipsnis. Savivaldybių turto
valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
Savivaldybėms nuosavybės teise
priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių tarybos, turto
savininko teises įgyvendindamos pagal įstatymus.
Kitos savivaldos institucijos, savivaldybės
įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybės
turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo pagal įstatymus ir savivaldybių tarybų
sprendimus. Su savivaldybės turtą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir
disponuoti juo įgaliotais asmenimis savivaldybė pasirašo savivaldybės turto
perdavimo-priėmimo aktus. Savivaldybės vardu šiuos aktus pasirašo savivaldybės
tarybos įgaliotas asmuo.
13 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių
turto panauda
Valstybės ir savivaldybių turtas gali
būti perduodamas laikinai neatlygintinai naudotis šiems panaudos subjektams:
1) viešosioms įstaigoms, veikiančioms
pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar
vietos savivaldos institucija;
2) labdaros ir paramos organizacijoms
bei fondams;
3) visuomeninėms organizacijoms ir
politinėms partijoms;
4) valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės
(savivaldybių) įstaigoms, organizacijoms, valstybinėms mokslo ir studijų
institucijoms;
5) kitiems subjektams, jei tai nustatyta
įstatymuose.
Sprendimą perduoti valstybės ar
savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės
interesus, priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Sprendime turi būti
nustatytos panaudos sąlygos ir nurodytas asmuo, įgaliotas pasirašyti panaudos
sutartį. Kai panaudos subjektas nutraukia veiklą, dėl kurios buvo sudaryta
panaudos sutartis ir kurioje jis naudojosi valstybės ar savivaldybės turtu,
panaudos sutartis pasibaigia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1219,
99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1772 (99.06.23)
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių
ilgalaikio materialiojo turto nuoma
Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio
materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, jei tas
ilgalaikis materialusis turtas:
1) neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti;
2) neįtrauktas į privatizavimo programą.
Valstybės ilgalaikis materialusis
turtas išnuomojamas viešo ar uždarojo konkurso būdu, išskyrus ilgalaikį
materialųjį turtą, kurį Vyriausybė turi teisę išnuomoti ne konkurso būdu, kai:
1) vykdomi tarpvalstybiniai susitarimai;
2) toks turtas išnuomojamas užsienio
šalių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms.
Valstybės ilgalaikio materialiojo
turto nuomos ne konkurso būdu tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
Vyriausybė turi nustatyti nuomos
konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti:
1) viešo ir uždarojo konkurso taikymo
tvarka;
2) reglamentuotos turto valdytojo
pareigos organizuojant nuomos konkursą;
3) pagrindiniai nuomos sutarties
reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis.
Savivaldybių tarybos joms nuosavybės
teise priklausantį turtą išnuomoja šio įstatymo nustatyta tvarka pagal
Vyriausybės patvirtintus nuomos konkurso taisykles ir dokumentus.
15
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita, indeksavimas ir ataskaita
apie
valstybei
ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą
Valstybės ir savivaldybių turto
apskaita tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio
materialiojo turto indeksavimą skelbia bei indeksavimo koeficientą nustato
Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą.
Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas turi būti
indeksuojamas, kai po šio įstatymo įsigaliojimo dienos vartojimo prekių ir
paslaugų kainų indeksas padidėja 1,25 karto, o vėliau - kai po paskutinio
indeksavimo šis indeksas padidėja 1,25 karto. Atsižvelgdama į ilgalaikio
materialiojo turto rinkos kainą, Vyriausybė atskiroms šio turto rūšims turi
teisę taikyti mažesnį už vienetą indeksavimo koeficientą.
Vyriausybė turi teisę indeksuoti
ilgalaikį materialųjį turtą ir dažniau, neatsižvelgdama į vartojimo prekių ir
paslaugų kainų indeksą.
Ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį
turtą rengia Statistikos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka ir
kiekvienais metais iki liepos 1 d. teikia Vyriausybei. Vyriausybė kiekvienais
metais iki rugsėjo 1 d., vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, privalo
pateikti Seimui ataskaitą apie valstybės turtą.
Ataskaitą apie savivaldybei
nuosavybės teise priklausantį turtą bei patikėjimo teise valdomą valstybės
turtą rengia savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
Nr. IX-351, 2001-06-05, Žin., 2001, Nr.
52-1810 (2001-06-20)
15 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių
turto apskaita bei indeksavimas
Valstybės ir savivaldybių turto apskaita
tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio
materialiojo turto indeksavimą skelbia bei indeksavimo koeficientą nustato
Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą.
Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas turi būti
indeksuojamas, kai po šio įstatymo įsigaliojimo dienos vartojimo prekių ir
paslaugų kainų indeksas padidėja 1,25 karto, o vėliau - kai po paskutinio
indeksavimo šis indeksas padidėja 1,25 karto. Atsižvelgdama į ilgalaikio
materialiojo turto rinkos kainą, Vyriausybė atskiroms šio turto rūšims turi
teisę taikyti mažesnį už vienetą indeksavimo koeficientą.
Vyriausybė turi teisę indeksuoti
ilgalaikį materialųjį turtą ir dažniau, neatsižvelgdama į vartojimo prekių ir
paslaugų kainų indeksą.
Viso valstybei nuosavybės teise
priklausančio turto apskaitą tvarko Vyriausybės paskirta institucija
Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d.,
vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, privalo pateikti Seimui ataskaitą apie
valstybės turtą.
Savivaldybei nuosavybės teise
priklausančio turto apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko savivaldybės
tarybos paskirta tarnyba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.47-1340 (00.06.09),įsigalioja nuo
2000.07.01
16 straipsnis. Turto pirkimas valstybės
ar savivaldybės reikmėms
Valstybės valdžios ir valdymo ar
savivaldos institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir
organizacijos, vadovaudamosi Viešojo pirkimo ir kitais įstatymais, perka prekes
ir parenka Lietuvos Respublikos bei užsienio subjektus darbams atlikti ir
paslaugoms teikti.
17
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn
Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės
teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:
1) jį privatizuojant pagal įstatymus;
2) parduodant vertybinius popierius pagal
Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą;
[2 punkto
redakcija nuo 2002 m. balandžio 1 d.:
2) parduodant vertybinius popierius
pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą;]
3) grąžinant valstybės skolas;
4) kitais įstatymų nustatytais būdais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-657,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4076 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01
17 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn
Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise
priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:
1) jį privatizuojant pagal įstatymus;
2) parduodant vertybinius popierius pagal Vertybinių
popierių viešosios apyvartos įstatymą;
3) grąžinant valstybės skolas;
4) kitais įstatymų nustatytais būdais.
18 straipsnis. Neteko galios
nuo 2000 m. liepos 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
19 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių
turto investavimas
1.
Valstybės ir savivaldybių turto investavimas – tai valstybei ar savivaldybei
nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas steigiamai
viešajai įstaigai, akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei, taip pat
šio turto perdavimas didinant viešosios įstaigos kapitalą arba akcinės
bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jei valstybė ir (ar)
savivaldybė yra jų dalyvė. Gali būti investuojami pinigai, taip pat pagal Turto
ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas ilgalaikis ir trumpalaikis
materialusis turtas bei nematerialusis turtas.
2.
Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima
Vyriausybė. Sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto
investavimo priima savivaldybės taryba. Prieš priimant tokį sprendimą būtina jį
pagrįsti.
3.
Valstybės ar savivaldybių turtas negali būti investuojamas įmonei ar
vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų, taip
pat privačiajam juridiniam asmeniui steigti, išskyrus šio ir kitų įstatymų
nustatytus atvejus.
4.
Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba
didinančios įstatinį kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės
akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei
(-ėms) arba joms kartu suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1586,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2534 (2003-06-13)
20
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto įkeitimas
1.
Valstybės turtas negali būti įkeistas, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalį.
2.
Valstybės ar savivaldybės įmonė teise įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą
naudojasi pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.
3.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali
būti įkeistas įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės tarybos sprendimu
tarybos nustatyta tvarka. Nematerialusis, finansinis ir materialusis
trumpalaikis savivaldybių turtas negali būti įkeistas.
21
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto apskaitos, valdymo, naudojimo ir
disponavimo
juo kontrolė
1.
Valstybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja
valstybės institucijos, valstybės įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus
audito tarnyba (vidaus auditoriai) ir Valstybės kontrolė.
2.
Valstybės kontrolė kasmet iki gruodžio 1 dienos pateikia Seimui išvadą dėl šio
Įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytos ataskaitos.
3.
Savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja
savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) ir Valstybės kontrolė.
4.
Savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) pateikia savivaldybės
tarybai (tarybos nustatyta tvarka bei terminais) išvadą dėl šio Įstatymo 15
straipsnio 5 dalyje nurodytos ataskaitos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
NEREIKALINGO
ARBA NETINKAMO (NEGALIMO) NAUDOTI VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PERLEIDIMAS
IR NURAŠYMAS
22
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto pripažinimas nereikalingu arba
netinkamu
(negalimu)
naudoti
1.
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas
pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai:
1)
jis fiziškai nusidėvi;
2)
jis funkciškai (technologiškai) nusidėvi;
3)
jis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįstamas
avariniu;
4)
jis sugenda ar sugadinamas;
5)
jis stichinių nelaimių, avarijų metu sunaikinamas (sugadinamas) ir šis faktas
atitinkamai įforminamas;
6) jo negalima naudoti dėl trečiųjų
asmenų veikos, jei yra įsiteisėjęs prokuroro nutarimas ar ikiteisminio tyrimo
teisėjo sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo ar teisėjo
nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą;
7)
jis trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus statinius ar
teritorijas. Ši nuostata taikoma tik nekilnojamiesiems daiktams, išskyrus
nekilnojamąsias kultūros vertybes, nustatyta tvarka suderinus naujos statybos
ar rekonstravimo projektą;
8)
nelieka kur jį pritaikyti.
2.
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti
pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti
ekonomiškai netikslinga. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga,
kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir
to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija.
3.
Nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turtu negali būti pripažįstama
žemė, miškai, vidaus vandenys ir finansinis turtas.
4.
Sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba
netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas, išskyrus šio Įstatymo 9
straipsnio 4 dalyje bei 11 straipsnio 3 dalyje numatytus asmenis. Sprendimas
dėl turto, kurį valdo šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei 11 straipsnio 3
dalyje numatyti asmenys, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu)
naudoti priimamas jį gražinus valstybės ar savivaldybės institucijai ar
įstaigai, sudariusiai sutartį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1476,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1721 (2003-04-24)
23
straipsnis. Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir
savivaldybių
turto
panaudojimas ir nurašymas
1.
Panaudoti nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ar
savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą,
išskyrus šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį, galima
šiais būdais:
1)
perduodant patikėjimo teise iš vienos valstybės ar savivaldybių institucijos,
valstybės ar savivaldybės įstaigos ar organizacijos kitai tokiai institucijai,
įstaigai ar organizacijai, taip pat šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei 11
straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims;
2)
perduodant pagal panaudos sutartį viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal
Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar
savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms
Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, labdaros ir
paramos organizacijoms, fondams, visuomeninėms organizacijoms ir kitiems
subjektams, jei tai numatyta įstatymuose;
3)
investuojant šio Įstatymo nustatyta tvarka;
4)
parduodant viešuose prekių aukcionuose (išskyrus nekilnojamuosius daiktus bei
Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių
prie tarptautinių organizacijų valdomą turtą) Vyriausybės nustatyta tvarka;
5)
nekilnojamuosius daiktus – parduodant pagal Valstybės ir savivaldybių turto
privatizavimo įstatymą;
6)
parduodant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir
atstovybių prie tarptautinių organizacijų valdomą turtą (išskyrus
nekilnojamuosius daiktus) Vyriausybės nustatyta tvarka.
2.
Jeigu nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ar savivaldybių
ilgalaikio, trumpalaikio materialiojo turto negalima panaudoti nė vienu iš šio
straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jis turi būti išardomas, o liekamosios
medžiagos įtraukiamos į apskaitą. Likusį turtą, taip pat turtą, kurio išardymo
išlaidos viršija laukiamą liekamųjų medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus
kenksmingumą, jei reikia. Likviduojamas ir nereikalingu arba netinkamu
(negalimu) naudoti pripažintas nematerialusis turtas.
3.
Su valstybės paslaptis sudarančia informacija susijusio turto, kuris laikantis
nustatytos valstybės paslaptis sudarančios informacijos apsaugos reikalavimų
privalomai turi būti sunaikintas, kai tampa nereikalingas arba netinkamas
(negalimas) naudoti, sąrašą sudaro naikintino turto valdytojas, t. y. paslapčių
subjektais esančios valstybės ar savivaldybių institucijos bei jų steigiamos
įmonės ir įstaigos, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos
naudojimu ar jos apsauga ir kurioms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo
nustatyta tvarka suteikiama teisė įslaptinti bei išslaptinti informaciją,
suderinusios jį su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo
komisija.
4.
Valstybės ar savivaldybės institucija, įmonė ar iš valstybės ar savivaldybės
biudžeto išlaikoma įstaiga ar organizacija, panaudojusi turtą šio straipsnio 1
dalyje, išskyrus 1 dalies 1 ir 2 punktus, nurodytais būdais arba jį išardžiusi,
likvidavusi, turi jį nurašyti.
5.
Šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju pripažintas
netinkamu (negalimu) naudoti nematerialusis, ilgalaikis ir trumpalaikis
materialusis turtas nurašomas.
6.
Valstybės ir savivaldybių turtas, pripažinus jį nereikalingu arba netinkamu
(negalimu) naudoti, nurašomas, išardomas ir likviduojamas Vyriausybės nustatyta
tvarka.
7.
Pardavus nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ir
savivaldybių turtą, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas, gautos lėšos
skiriamos:
1)
investicijoms į valstybės ar savivaldybės įmonę, valdžiusią šį turtą;
2)
kai turtą valdo valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir
organizacijos – 50 procentų atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą ir
50 procentų institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms.
24
straipsnis. Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir
savivaldybių
turto
perdavimas patikėjimo teise 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytiems
asmenims
1.
Turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda patikėjimo teise
nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti valstybės turtą 23 straipsnio 1
dalies 1 punkte nurodytiems asmenims.
2.
Nereikalingas arba netinkamas (negalimas) naudoti savivaldybių turtas iš vienos
savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos kitai, taip pat valstybės
institucijai, įstaigai, organizacijai bei šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje
nurodytiems asmenims perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
3.
Kai turtas perduodamas patikėjimo teise kitam naudotojui, turto perėmėjas jį
įtraukia į apskaitą, o turto perdavėjas nurašo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO
PIRMININKAS VYTAUTAS
LANDSBERGIS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1219,
99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1772 (99.06.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO
JUO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1686,
00.05.18, Žin., 2000, Nr.47-1340 (00.06.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO
JUO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-351, 2001-06-05, Žin., 2001, Nr.
52-1810 (2001-06-20)
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-383, 2001-06-19, Žin., 2001, Nr.
56-1981 (2001-06-30)
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR
DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-567,
2001-10-23, Žin., 2001, Nr. 93-3258 (2001-11-07)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 6
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-657,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4076 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-900,
2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2412 (2002-06-19)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šio Įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
įstatymo 13 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl
neatlyginimo už perduoto turto pagerinimą netaikomos sutartims, kurios buvo
sudarytos iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1476,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1721 (2003-04-24)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 22
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr.
89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr.
37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1548,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 47-2065 (2003-05-14)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1586,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2534 (2003-06-13)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1652,
2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3165 (2003-07-16)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 4
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2252,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)
PELNO
MOKESČIO ĮSTATYMO, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR
DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2004-06-21)
aubodi@lrs.lt
20 straipsnis.
Valstybės ar savivaldybių ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto
investavimas
Valstybės ar savivaldybių ilgalaikio ir
trumpalaikio materialiojo turto investavimas - tai pagal Valstybės ir
savivaldybių turto privatizavimo įstatymą įvertinto valstybei ar savivaldybei
nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto
perdavimas privataus kapitalo įmonei, jeigu ji persiregistravo į akcinę
bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, už jos akcijas. Reikalavimas
persiregistruoti netaikomas įmonėms, kurios iki turto joms perdavimo buvo
akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės.
Gali būti investuojamas šis valstybės ir
savivaldybių turtas:
1) valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, kuris įtrauktas į
valstybės ar savivaldybės įstaigų balansus;
2) likviduojamos akcinės bendrovės ir uždarosios
akcinės bendrovės ilgalaikis ar trumpalaikis materialusis turtas, kuris
skiriamas valstybei ar savivaldybei už nuosavybės teise priklausiusias akcijas;
3) valstybės ar savivaldybės įmonių ilgalaikis ir trumpalaikis
materialusis turtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka
sumažinus įmonės kapitalą.
Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei
nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto
investavimo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Vyriausybė ar
savivaldybės taryba sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo į
akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka to
turto privatizuoti nepavyko, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus
atvejus.
Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas į steigiamas ar
veikiančias akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves, kuriose
dalyvauja privatus kapitalas, investuojamas (akcijos perkamos) viešo konkurso
būdu, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Viešo konkurso
tvarką nustato Vyriausybė.
Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausantys pastatai ar patalpos, kurių sąrašas Vyriausybės teikimu
patvirtintas Seimo nutarimu, įvertinus juos pagal Valstybės ir savivaldybių
turto privatizavimo įstatymą, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodami
už akcijas naujai steigiamai arba veikiančiai akcinei bendrovei ar uždarajai
akcinei bendrovei, jeigu ji, Vyriausybės nustatyta tvarka gavusi leidimą tuos
pastatus ar patalpas kapitaliai remontuoti, įstatymų nustatyta tvarka iki 1996
m. liepos
26 d. į juos investavo privataus kapitalo, kurio vertė didesnė negu 1/2 pastatų
ar patalpų vertės, ir jai neiškelta bankroto byla arba nepradėta neteisminė
bankroto ar likvidavimo procedūra ir jeigu pastatai ar patalpos atitinka bent
vieną iš šių sąlygų:
1) pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių
konstrukcijų;
2) bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau
kaip 1/3;
3) pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinerinių
komunikacijų arba įrengtos naujos;
4) juose atlikta dalis šio straipsnio 5 dalies 1, 2
ir 3 punktuose nurodytų darbų arba juose sumontuota technologinė įranga ir
gamybiniai įrengimai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos pastatui
ar patalpoms.
Vyriausybė ar savivaldybės taryba per 9 mėnesius
nuo privataus kapitalo įmonės dokumentų, patvirtinančių teisę į valstybės
turtinį įnašą, gavimo dienos privalo nustatyta tvarka perduoti pastatą ar
patalpas privataus kapitalo įmonei arba per 20 darbo dienų motyvuotai atsakyti,
kodėl pagal pateiktuosius dokumentus tokiai įmonei negalima perduoti pastato
arba patalpų.
21 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių
turto įkeitimas
Valstybės ar savivaldybės įmonė,
kurios steigėja yra Vyriausybė ar savivaldybės taryba, teise įkeisti ilgalaikį
materialųjį turtą naudojasi pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.
Teisę įkeisti savivaldybei nuosavybės
teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą įstatymų nustatyta tvarka turi
savivaldybės taryba.
Nuo 2000 m.
liepos 1 d. įstatymas papildytas nauju ketvirtuoju skirsniu:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.47-1340
(00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
NEREIKALINGO
ARBA NETINKAMO (NEGALIMO) NAUDOTI VALSTYBĖS IR
SAVIVALDYBIŲ
TURTO PERLEIDIMAS IR NURAŠYMAS
22
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto pripažinimas nereikalingu arba
netinkamu
(negalimu) naudoti
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir
trumpalaikis materialusis turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu
(negalimu) naudoti, kai:
1) jis fiziškai nusidėvi;
2) jis funkciškai (technologiškai)
nusidėvi;
3) jis Vyriausybės nustatyta tvarka
pripažįstamas avariniu;
4) jis sugenda ar sugadinamas;
5) jis stichinių nelaimių, avarijų metu
sunaikinamas (sugadinamas) ir šis faktas atitinkamai įforminamas;
6) jo negalima naudoti dėl trečiųjų
asmenų veikos, jei yra įsiteisėjęs kvotos organo, tardytojo, prokuroro
nutarimas, teismo ar teisėjo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą arba teismo ar
teisėjo nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą;
7) jis trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus
statinius ar teritorijas. Ši nuostata taikoma tik nekilnojamajam turtui,
išskyrus nekilnojamąsias kultūros vertybes, nustatyta tvarka suderinus naujos
statybos ar rekonstravimo projektą;
8) nelieka kur jį pritaikyti.
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis
turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti,
kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga. Laikoma, kad turtą atnaujinti
ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo
tokios pat paskirties ir to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją
viršija.
Nereikalingu arba netinkamu
(negalimu) naudoti turtu negali būti pripažįstama žemė, miškai, vidaus vandenys
ir finansinis turtas.
22 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas netaikomas žemės valdoms, kurių
valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis reglamentuoja kiti įstatymai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71
straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS VYTAUTAS
LANDSBERGIS
23 straipsnis.
Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir
savivaldybių
turto panaudojimas ir nurašymas
Panaudoti nereikalingą ar netinkamą
(negalimą) naudoti valstybės ar savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį ir
trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytą atvejį, galima šiais būdais:
1) neatlygintinai perduodant patikėjimo
teise iš vienos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomos įstaigos ar
organizacijos kitai tokiai įstaigai ar organizacijai;
2) perduodant pagal panaudos sutartį
viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos organizacijoms, fondams,
visuomeninėms organizacijoms, politinėms partijoms ir kitiems subjektams, jei
tai numatyta įstatymuose;
3) investuojant įstatymų nustatyta
tvarka;
4) parduodant viešuose prekių
aukcionuose (išskyrus nekilnojamąjį turtą) Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) nekilnojamąjį turtą - parduodant
pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą.
Jeigu nereikalingo arba netinkamo
(negalimo) naudoti valstybės ar savivaldybių ilgalaikio, trumpalaikio materialiojo
turto negalima panaudoti nė vienu iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jis
turi būti išardomas, o liekamosios medžiagos įtraukiamos į apskaitą. Likusį
turtą, taip pat turtą, kurio išardymo išlaidos viršija laukiamą liekamųjų
medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia.
Likviduojamas ir nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažintas
nematerialusis turtas.
Su valstybės paslaptis sudarančiomis
žiniomis susijusio turto, kuris laikantis nustatytos valstybės paslaptis
sudarančių žinių apsaugos reikalavimų privalomai turi būti sunaikintas, kai
tampa nereikalingas arba netinkamas (negalimas) naudoti, sąrašą tvirtina
Vyriausybė.
Valstybės ar savivaldybės įmonė, iš
valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikoma įstaiga ar organizacija,
panaudojusi turtą šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 1 ir 2 punktus,
nurodytais būdais arba jį išardžiusi, likvidavusi, turi jį nurašyti.
Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6
punkte nurodytu atveju pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti nematerialusis,
ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas nurašomas.
Valstybės ir savivaldybių turtas, pripažinus jį nereikalingu arba
netinkamu (negalimu) naudoti, nurašomas, išardomas ir likviduojamas Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Pardavus nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ir
savivaldybių turtą, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas, gautos lėšos
skiriamos:
1) investicijoms į valstybės ar
savivaldybės įmonę, valdžiusią šį turtą;
2) kai turtą valdo valdžios ir valdymo
institucijos, įstaigos ir organizacijos - 50 procentų atitinkamai į valstybės
ar savivaldybės biudžetą ir 50 procentų institucijoms, įstaigoms ir
organizacijoms.
24
straipsnis. Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir
savivaldybių
turto
neatlygintinas perdavimas patikėjimo teise iš vienos iš valstybės ar
savivaldybės
biudžeto išlaikomos įstaigos ar organizacijos kitai tokiai
įstaigai
ar organizacijai
Iš valstybės biudžeto išlaikomos
įstaigos ir organizacijos, kurių steigėjai yra Lietuvos Respublikos Seimas ar
Vyriausybė, be steigėjų sutikimo turi teisę neatlygintinai perduoti patikėjimo
teise viena kitai nematerialųjį ir ilgalaikį materialųjį turtą, kai turto
vieneto likutinė vertė neviršija 50 tūkstančių litų, ir trumpalaikį materialųjį
turtą, kai jo bendra vertė per metus neviršija 50 tūkstančių litų (išskyrus
nekilnojamąjį turtą).
Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos
iš valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos ir organizacijos, kurių steigėjas yra
tas pats, turi teisę neatlygintinai viena kitai perduoti patikėjimo teise
nematerialųjį, ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus
nekilnojamąjį turtą, jei steigėjas raštiškai sutinka.
Vieno steigėjo įsteigtos iš valstybės
biudžeto išlaikomos įstaigos ir organizacijos, nenurodytos šio straipsnio 1
dalyje, turi teisę neatlygintinai perduoti patikėjimo teise kito steigėjo
įsteigtoms iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms ar organizacijoms
ilgalaikį materialųjį, nematerialųjį turtą, kai turto vieneto likutinė vertė
neviršija 50 tūkstančių litų, ir trumpalaikį materialųjį turtą, kai jo bendra
vertė per metus neviršija 50 tūkstančių litų (išskyrus nekilnojamąjį turtą),
jei abu steigėjai raštiškai sutinka.
Vieno steigėjo įsteigtos iš valstybės
biudžeto išlaikomos įstaigos ir organizacijos Vyriausybės nutarimu
neatlygintinai perduoda patikėjimo teise kito steigėjo įsteigtoms iš valstybės
biudžeto išlaikomoms įstaigoms ar organizacijoms nematerialųjį ir ilgalaikį
materialųjį turtą, kai turto vieneto likutinė vertė viršija 50 tūkstančių litų,
ir trumpalaikį materialųjį turtą, kai jo bendra vertė per metus viršija 50
tūkstančių litų, taip pat nekilnojamąjį turtą.
Iš valstybės biudžeto išlaikomos
įstaigos ir organizacijos turi teisę pagal Vyriausybės nutarimą neatlygintinai
perduoti patikėjimo teise iš savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms ir
organizacijoms ilgalaikį materialųjį, nematerialųjį, trumpalaikį materialųjį
turtą, o iš savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ir organizacijos turi
teisę šį turtą pagal savivaldybių tarybų sprendimus neatlygintinai perduoti
patikėjimo teise iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms ir organizacijoms.
Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos
įstaigos ir organizacijos turi teisę viena kitai perduoti patikėjimo teise
valdomą savivaldybės nematerialųjį ir ilgalaikį materialųjį turtą, kai turto
vieneto likutinė vertė neviršija 50 tūkstančių litų, ir trumpalaikį materialųjį
turtą, kai jo bendra vertė per metus neviršija 50 tūkstančių litų (išskyrus
nekilnojamąjį turtą), gavusios savivaldybės valdybos, o jeigu ji nesudaryta -
mero leidimą.
Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos
įstaigos ir organizacijos turi teisę savivaldybės tarybos sprendimu viena kitai
perduoti patikėjimo teise valdomą savivaldybės nematerialųjį ir ilgalaikį
materialųjį turtą, kai turto vieneto likutinė vertė viršija 50 tūkstančių litų,
ir trumpalaikį materialųjį turtą, kai jo bendra vertė per metus viršija 50
tūkstančių litų, taip pat nekilnojamąjį turtą.
Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
išlaikomos įstaigos ir organizacijos neturi teisės neatlygintinai perduoti
nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo bei trumpalaikio materialiojo turto
savo steigėjui, išskyrus atvejus, kai jos likviduojamos ar reorganizuojamos
arba kai Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybė ar savivaldybės taryba
nustato kitaip.
Turto perdavimas pagal šį straipsnį įforminamas
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos turto perdavimo ir
priėmimo akte.
Kai turtas neatlygintinai
perduodamas patikėjimo teise kitam naudotojui, turto perėmėjas jį įtraukia į
apskaitą, o turto perdavėjas nurašo.
PENKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
25 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas netaikomas:
1) žemės valdoms, kurių valdymą,
naudojimą ir disponavimą jomis reglamentuoja kiti įstatymai;
2) Lietuvos banko turtui, kurio valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Lietuvos banko valdyba,
vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu. Lietuvos banko turtas valdomas,
naudojamas ir disponuojama juo siekiant įstatymu nustatyto pagrindinio tikslo
bei įgyvendinant Lietuvos banko funkcijas ir vykdant veiklą tam reikalingai
infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. Nereikalingas arba netinkamas
(negalimas) naudoti Lietuvos banko nekilnojamasis turtas neatlygintinai gali būti
perduodamas tik valstybės ar savivaldybių institucijoms.
Skirsnio ir
straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. VIII-1686,
2000 05 18, Žin., 2000, Nr. 47-1340 (2000 06 09), įsigalioja nuo 2000 07 01
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-383,
2001-06-19, Žin., 2001, Nr. 56-1981 (2001-06-30)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO
PIRMININKAS VYTAUTAS
LANDSBERGIS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1219,
99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1772 (99.06.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO
JUO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1686,
00.05.18, Žin., 2000, Nr.47-1340 (00.06.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO
JUO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-351, 2001-06-05, Žin., 2001, Nr.
52-1810 (2001-06-20)
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-383, 2001-06-19, Žin., 2001, Nr.
56-1981 (2001-06-30)
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR
DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-567,
2001-10-23, Žin., 2001, Nr. 93-3258 (2001-11-07)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 6
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-657,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4076 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-01-10)
autrap@lrs.lt