Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 1998, Nr. 54-1492
Neoficialus įstatymo tekstas
Aktuali redakcija nuo 2012-01-01
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO
ĮSTATYMAS
1998 m. gegužės 12 d. Nr. VIII-729
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. IX-900,
2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2412 (2002-06-19)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas
nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje
srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo
bei (ar) disponavimo juo įstatymai.
Lietuvos
banko turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato
Lietuvos banko įstatymas.
2
straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Turtas
– materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės.
Ilgalaikis
materialusis turtas – turtas, kuris naudingai eksploatuojamas ilgiau negu
vienerius metus, o jo įsigijimo vertė ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą
vertę.
Trumpalaikis
materialusis turtas – turtas, kuris naudingai eksploatuojamas ne ilgiau
negu vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už Vyriausybės
nustatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę.
Turto
valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį
poveikį.
Turto
naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams
tenkinti.
Disponavimas
turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti
arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.
Turto
patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko,
valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose
(nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų
veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis
valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo
nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Kiti juridiniai asmenys
valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja
ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta šio
Įstatymo 9 ar 11 straipsniuose bei turto patikėjimo sutartyje.
Turto
valdytojas – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos bankas,
valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija ir šio Įstatymo 9 bei
11 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys, patikėjimo
ar nuosavybės teise valdantys, naudojantys valstybės ar savivaldybės turtą ir
disponuojantys juo.
Liekamosios
medžiagos – tinkamos naudoti detalės, mazgai, taurieji metalai,
brangakmeniai, antrinės žaliavos, statybinės ir kitos medžiagos, liekančios
išardžius numatytą likviduoti turtą.
Turto
nurašymas – Vyriausybės nustatyta tvarka įformintas turto išėmimas iš
apyvartos ar sandėliavimo vietų, kai šis turtas perleidžiamas ar likviduojamas.
Turto
likvidavimas – Vyriausybės nustatyta tvarka nurašyto turto išvežimas į
sąvartyną arba jo sunaikinimas.
Institucinė
viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė – viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystės būdas, kai valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms
priskirtą veiklą pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijų
sutartis vykdo akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė (privatus subjektas,
jei vykdoma valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, arba
koncesininkas, jei vykdoma koncesijų sutartis), kurios akcijų dalis priklauso
valstybei ar savivaldybei.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1258,
2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8020 (2010-12-31)
3
straipsnis. Valstybės turto sandara
Valstybės
turtas gali būti:
1) ilgalaikis
materialusis;
2)
nematerialusis;
3) finansinis;
4) trumpalaikis
materialusis.
Valstybės
ilgalaikis materialusis turtas yra:
1) žemė, vidaus
vandenys, miškai, parkai ir kiti nekilnojamieji daiktai;
2) žemės gelmės,
taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai bei
kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jei bet koks
šiame punkte išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų
nustatyta tvarka;
3) Lietuvos
bankui, valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms,
savivaldybėms ir šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais kitiems
juridiniams asmenims patikėjimo teise perduoti pastatai ar jų dalys, statiniai
ar įrenginiai;
4) kitas
ilgalaikis materialusis turtas.
Valstybės
nematerialusis turtas yra:
1) valstybės
vardas;
2) Lietuvos
Respublikos heraldikos objektai;
3) teisės į oro
erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei
ekonominę zoną Baltijos jūroje;
4) radijo dažnių
ištekliai;
5) patentai ir
licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų,
valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai,
valstybės valdoma informacija, kurios naudojimą reglamentuoja kiti įstatymai,
informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;
6) kitas
nematerialusis turtas.
Valstybės
finansinis turtas yra:
1) pagal
įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami
valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų piniginiai ištekliai;
2) Lietuvos
banko kapitalas;
3) valstybei
nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės,
atsirandančios iš šių vertybinių popierių;
4) reikalavimo
teisė į valstybės išduotas paskolas;
5) kitas
finansinis turtas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
4
straipsnis. Savivaldybių turto sandara
Savivaldybių
turtas gali būti:
1) ilgalaikis
materialusis;
2)
nematerialusis;
3) finansinis;
4) trumpalaikis
materialusis.
Savivaldybių
ilgalaikis materialusis turtas yra:
1) žemė,
pastatai ir statiniai, įrenginiai ir kiti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės
teise priklausantys savivaldybei;
2) vietinės
reikšmės kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai,
nuosavybės teise priklausantys savivaldybei;
3) kitas
ilgalaikis materialusis turtas.
Savivaldybių
nematerialusis turtas yra:
1) savivaldybių
heraldikos objektai;
2) patentai ir
licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų,
sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos
apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;
3) kitas
nematerialusis turtas.
Savivaldybių finansinis turtas yra:
1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus
iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami savivaldybės biudžeto piniginiai
ištekliai;
2) savivaldybėms nuosavybės teise
priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių
vertybinių popierių;
3) reikalavimo teisė į savivaldybės
išduotas paskolas;
4) kitas
finansinis turtas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1652,
2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3165 (2003-07-16)
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR
SAVIVALDYBIŲ TURTO ĮGIJIMAS
5
straipsnis. Valstybės turto įgijimo būdai
Valstybė
turtą įgyja:
1) įstatymų
nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;
2) gaudama
pajamų iš valstybės turto valdymo ir naudojimo;
3) pagal
sandorius;
4) paveldėdama
turtą;
5) įstatymų
nustatyta tvarka paimdama visuomenės poreikiams fizinių ir juridinių asmenų,
veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą;
6) pagal
Vyriausybės nutarimą perimdama savivaldybės turtą, jei šį turtą valstybei
nusprendžia perduoti savivaldybės taryba;
7) paimdama savo
nuosavybėn lobį;
8) perimdama
teismo sprendimu bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;
9) pagal teismo
sprendimą perimdama netinkamai laikomas kultūros vertybes;
10) kitais
įstatymų nustatytais būdais.
Vyriausybė
nustato Konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar
perduoto turto ir lobių apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir
grąžinimo tvarką.
6
straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo būdai
Savivaldybė
turtą įgyja:
1) perimdama
valstybės turtą, kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal įstatymus;
2) savivaldybės
tarybos sutikimu perimdama valstybės turtą savivaldybių savarankiškosioms ir
priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms įgyvendinti, kai šis turtas
perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal Vyriausybės nutarimus;
3) įstatymų
nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;
4) gaudama
pajamų iš savivaldybės turto valdymo ir naudojimo;
5) pagal
sandorius;
6) pagal
testamentą paveldėdama turtą;
7) pagal teismo
sprendimą perimdama bešeimininkį turtą;
8) kitais
įstatymų nustatytais būdais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
TREČIASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR
SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS,
NAUDOJIMAS IR
DISPONAVIMAS JUO
7
straipsnis. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai
Valstybės
turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
Valstybės
turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja:
1) Lietuvos
bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, remdamosi įstatymais
ir kitais teisės aktais;
2) valstybės
įmonės;
3) savivaldybės
– šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais;
4) šio Įstatymo
9 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys – pagal turto
patikėjimo sutartį.
Subjektų, valdančių,
naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato
įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir šio
Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – turto patikėjimo
sutartis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
8
straipsnis. Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai
Savivaldybių
turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja:
1) savivaldybių
tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą - įgyvendindamos turto savininko
funkcijas;
2) kitos
savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos –
patikėjimo teise bei šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais kiti
juridiniai asmenys – pagal turto patikėjimo sutartį.
Subjektų,
valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir
pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai bei tų subjektų
įstatai (nuostatai) ir šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais
– turto patikėjimo sutartis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas,
valstybės ir savivaldos institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to
nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo
juo įstatymai.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo
sąvokos
Turtas - materialios, nematerialios
ir finansinės vertybės.
Nekilnojamasis turtas - žemė ir su ja
susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti nekeičiant jų naudojimo
paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties.
Kilnojamasis turtas - turtas, kurį
galima perkelti iš vienos vietos į kitą iš esmės nemažinant jo vertės ar be
didelės žalos jo paskirčiai.
Ilgalaikis materialusis turtas -
turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir,
išsaugodamas savo natūrinę formą, nenusidėvi per vienerius metus, o jo įsigijimo
vertė yra ne mažesnė, kaip nustatyta Vyriausybės;
Trumpalaikis materialusis turtas -
turtas, kurį numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio
įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui
nustatė Vyriausybė.
Turto valdymas - teisė įstatymų
nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį.
Turto naudojimas - naudingųjų turto
savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti.
Disponavimas turtu - teisė turtą
parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu
keisti jo teisinę būklę.
Turto patikėjimo teisė - Lietuvos
banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo
įstatuose (nuostatuose), taip pat tam tikros rūšies valstybės ar savivaldybės
įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose
nustatytu mastu, tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar
savivaldybių jai perduotą turtą ir disponuoti juo.
Turto panauda - teisė pagal
sutartyje nustatytą paskirtį laikinai neatlygintinai naudotis valstybės ar
savivaldybių turtu įstatymų arba savivaldybių tarybų sprendimų nustatyta
tvarka.
Turto valdytojas - valstybės
valdžios ar valdymo institucija, Lietuvos bankas, valstybės įmonė, įstaiga ar
organizacija arba savivaldybės taryba, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti,
naudojanti valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojanti juo.
Liekamosios medžiagos - tinkamos
naudoti detalės, mazgai, taurieji metalai, brangakmeniai, antrinės žaliavos,
statybinės ir kitos medžiagos, liekančios po numatyto likviduoti turto
išardymo.
Turto nurašymas - Vyriausybės
nustatyta tvarka įformintas turto išėmimas iš apyvartos ar sandėliavimo vietų,
kai šis turtas perleidžiamas ar likviduojamas.
Turto likvidavimas - Vyriausybės
nustatyta tvarka nurašyto turto išvežimas į sąvartyną arba jo sunaikinimas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09),įsigalioja nuo 2000.07.01
3 straipsnis. Valstybės turto sandara
Valstybės turtas gali būti:
1) ilgalaikis materialusis;
2) nematerialusis;
3) finansinis;
4) trumpalaikis materialusis.
Valstybės ilgalaikis materialusis
turtas yra:
1) žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai
ir kiti nekilnojamojo turto objektai, išskyrus tuos, kurie priklauso Lietuvos
Respublikos piliečiams ir juridiniams asmenims;
2) žemės gelmės, taip pat valstybinės
reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai bei kilnojamosios ir
nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jei bet kuris šiame punkte
išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta
tvarka;
3) valstybės valdžios ir valdymo
institucijoms, įstaigoms bei organizacijoms patikėjimo teise perduoti pastatai
ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai;
4) savivaldybėms patikėjimo teise
perduoti pastatai ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai;
5) 1990 metų blokados fondo vertybės;
6) kitas ilgalaikis materialusis turtas.
Valstybės nematerialusis turtas yra:
1) valstybės vardas;
2) teisė naudotis Lietuvos Respublikos
heraldikos objektais;
3) teisės į oro erdvę virš Lietuvos
Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos
jūroje;
4) nacionalinė radijo dažnių paskirstymo
lentelė;
5) valstybės valdžios ir valdymo
institucijų, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir
licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų,
valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai,
valstybės valdoma informacija, kurios naudojimą reglamentuoja specialūs
įstatymai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos
rezultatai;
6) kitas nematerialusis turtas.
Valstybės finansinis turtas yra:
1) gautos ir nepanaudotos valstybės
biudžeto pajamos;
2) Lietuvos banko kapitalas;
3) valstybei nuosavybės teise
priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių
vertybinių popierių;
4) valdant, naudojant valstybės
ilgalaikį materialųjį turtą ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos,
kurios neįskaitomos į valstybės biudžetą;
5) reikalavimo teisė į valstybės
išduotas paskolas;
6) valstybės įmonių kapitalas.
Valstybės trumpalaikis materialusis
turtas yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį numatoma
sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra
mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09),įsigalioja nuo 2000.07.01
4 straipsnis. Savivaldybių turto sandara
Savivaldybių turtas gali būti:
1) ilgalaikis materialusis;
2) nematerialusis;
3) finansinis;
4) trumpalaikis materialusis.
Savivaldybių ilgalaikis materialusis
turtas yra:
1) savivaldybės pastatai ir statiniai,
įrenginiai ir kiti nekilnojamojo turto objektai, nuosavybės teise priklausantys
savivaldybei;
2) įstatymų nustatyta tvarka
savivaldybės nuosavybėn perduoti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai;
3) vietinės reikšmės kilnojamosios ir
nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, nuosavybės teise priklausantys
savivaldybei;
4) kitas kilnojamasis ilgalaikis
materialusis turtas.
Savivaldybių nematerialusis turtas
yra:
1) teisė naudotis savivaldybių heraldikos
objektais;
2) savivaldybės įmonių, įstaigų ir
organizacijų vardu gauti patentai ir licencijos, taip pat teisės,
atsirandančios iš patentų ir licencijų, sertifikavimo ženklai, techniniai
projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės
veiklos rezultatai;
3) kitas nematerialusis turtas.
Savivaldybių finansinis turtas yra:
1) gautos ir nepanaudotos savivaldybės
biudžeto pajamos;
2) savivaldybėms nuosavybės teise
priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių
vertybinių popierių;
3) valdant, naudojant savivaldybės
ilgalaikį materialųjį turtą ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos,
kurios neįskaitytos į savivaldybės biudžetą;
4) reikalavimo teisė į savivaldybės
išduotas paskolas;
5) savivaldybės įmonių kapitalas ir
grynasis šių įmonių pelnas.
Savivaldybės trumpalaikis
materialusis turtas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas,
kurį numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo
vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė
Vyriausybė.
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO ĮGIJIMAS
5 straipsnis. Valstybės turto įgijimo
būdai
Valstybė turtą įgyja:
1) įstatymų nustatyta tvarka gaudama
pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;
2) gaudama pajamų iš valstybės turto
valdymo ir naudojimo;
3) pagal sandorius;
4) paveldėdama turtą;
5) įstatymų nustatyta tvarka
rekvizuodama visuomenės reikmėms fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių
Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą;
6) perimdama savivaldybės turtą, jei šį
turtą valstybei nusprendžia perduoti savivaldybės taryba;
7) perimdama lobį;
8) perimdama teismo sprendimu
bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;
9) kitais įstatymų nustatytais būdais.
6 straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo
būdai
Savivaldybė turtą įgyja:
1) perimdama valstybės turto, kuris
perduodamas savivaldybės nuosavybėn pagal įstatymus, dalį;
2) perimdama valstybei nuosavybės teise
priklausančius komunalinio ūkio, inžinerinės infrastruktūros objektus,
socialinius objektus, švietimo įstaigas, neprivatizuotas gyvenamąsias ir
negyvenamąsias patalpas su priklausiniais, kurortinio gydymo, rekreacijos,
reabilitacijos ir poilsio tikslams skirtas įstaigas, įmones ir turto objektus,
kurie gali būti perduodami savivaldybių nuosavybėn pagal Vyriausybės nutarimus,
kai yra savivaldybės tarybos sutikimas;
3) įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių,
kitų įmokų ir rinkliavų;
4) gaudama pajamų iš savivaldybės turto valdymo ir
naudojimo;
5) pagal sandorius;
6) pagal testamentą paveldėdama turtą;
7) kitais įstatymų nustatytais būdais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
Nr. IX-567,
2001-10-23, Žin., 2001, Nr. 93-3258 (2001-11-07)
TREČIASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS,
NAUDOJIMAS
IR DISPONAVIMAS JUO
7 straipsnis. Valstybės turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo subjektai
Valstybės turtą patikėjimo teise
valdo, naudoja ir juo disponuoja:
1) valstybės valdžios ir valdymo
institucijos, įstaigos ir organizacijos, remdamosi įstatymais ir kitais teisės
aktais.
2) valstybinės mokslo ir studijų
institucijos, kurioms valdyti ir naudoti valstybės turtą priskiria Mokslo ir
studijų įstatymas;
3) valstybės įmonės.
4) savivaldybės - šio įstatymo 11
straipsnyje nustatytais atvejais.
Subjektų, valdančių, naudojančių
valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai,
Vyriausybės nutarimai ir šių subjektų įstatai (nuostatai).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
8
straipsnis. Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai
Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir
juo disponuoja:
1) savivaldybių tarybos pagal Vietos
savivaldos įstatymą - nuosavybės teise;
2) savivaldybės įmonės, įstaigos ir
organizacijos - patikėjimo teise.
Subjektų, valdančių, naudojančių
savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai,
savivaldybių tarybų sprendimai bei tų subjektų įstatai (nuostatai).
9
straipsnis. Sprendimų valdyti, naudoti valstybės turtą ir disponuoti juo
priėmimo teisė
Lietuvos Respublikos Seimas priima
įstatymus ir nutarimus dėl:
1) valstybės vardo naudojimo;
2) teisės naudotis valstybės heraldikos
objektais;
3) teisės valdyti, naudoti valstybės
biudžeto lėšas ir disponuoti jomis;
4) teisės valdyti, naudoti Lietuvos
banko kapitalą ir disponuoti juo;
5) teisės valdyti, naudoti žemės gelmes
ir disponuoti jomis;
6) teisės valdyti, naudoti valstybinės
reikšmės nacionalinius parkus, teisės naudotis oro erdve virš Lietuvos
Respublikos teritorijos, jos kontinentiniu šelfu bei ekonomine zona Baltijos
jūroje, teisės valdyti, naudoti kilnojamąsias ir nekilnojamąsias kultūros
vertybes, kurios valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka,
ir disponuoti jomis.
Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje
nurodytiems subjektams valstybės turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje
išvardytąjį, perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo Vyriausybės
nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nenustato kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
10
straipsnis. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo
teise
Valstybės turtas patikėjimo teise
valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės turtą patikėjimo teise
valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o
turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, - valstybės valdžios
ir valdymo institucijos, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat
šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais savivaldybės.
Patikėjimo teisė į perduodamą
valstybės turtą įsigalioja po to, kai valstybės turtą priimantis įgaliotas
asmuo priėmimą patvirtina parašu.
Valstybės ir savivaldybės įmonių
steigėjas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka privalo siekti pelningos šių įmonių veiklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
8 straipsnis.
Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai
Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja:
1) savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos
įstatymą - nuosavybės teise;
2) savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos -
patikėjimo teise.
Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių
turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių
tarybų sprendimai bei tų subjektų įstatai (nuostatai).
9 straipsnis.
Sprendimų valdyti, naudoti valstybės turtą ir disponuoti juo priėmimo teisė
Lietuvos Respublikos Seimas priima įstatymus ir
nutarimus dėl:
1) valstybės vardo naudojimo;
2) teisės naudotis valstybės heraldikos objektais;
3) teisės valdyti, naudoti valstybės biudžeto lėšas
ir disponuoti jomis;
4) teisės valdyti, naudoti Lietuvos banko kapitalą
ir disponuoti juo;
5) teisės valdyti, naudoti žemės gelmes ir
disponuoti jomis;
6) teisės valdyti, naudoti valstybinės reikšmės
nacionalinius parkus, teisės naudotis oro erdve virš Lietuvos Respublikos
teritorijos, jos kontinentiniu šelfu bei ekonomine zona Baltijos jūroje, teisės
valdyti, naudoti kilnojamąsias ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios
valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka, ir disponuoti
jomis.
Vyriausybė priima nutarimus dėl valstybės turto,
išskyrus turtą, išvardytą šio straipsnio 1 dalyje, valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nenustato kitaip.
10 straipsnis.
Savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas
juo patikėjimo teise
Patikėjimo teise savivaldybės valdo, naudoja ir
disponuoja:
1) valstybės turtu, kuris pagal Valstybės turto
perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei,
bet dar neperduotas jų nuosavybėn. Jeigu savivaldybė atsisako perimti
nuosavybėn jai perduodamą valstybės turtą, Vyriausybės nutarimu šis turtas gali
būti perduotas valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir
organizacijoms;
2) valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais
savivaldybėms perduodamas valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) bei
priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms atlikti.
Jeigu pasikeičia valstybinės (perduotos
savivaldybėms) ar priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos ar jų
subjektai arba perduotas valstybės turtas tapo nereikalingas šioms funkcijoms
įgyvendinti, Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti
perduotas kitiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
11
straipsnis. Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
1.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas,
remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba.
2.
Kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos
joms patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą valdo, naudoja bei disponuoja
juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimų nustatyta tvarka.
3.
Kitiems juridiniams asmenims savivaldybės turtas patikėjimo teise gali būti
perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti
ir tik tais atvejais, kai jie pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių
funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams
asmenims priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta
savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo
sutartį, ir juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių
funkcijas. Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal
turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems
asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti,
laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo
išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis
kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms
įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.
Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį,
privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo
sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Sutartį sudariusi
savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties
remdamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jei juridinis
asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų,
kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Pasibaigus
turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja
sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jei savivaldybės
taryba nenustato kitaip.
4.
Patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo
patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto
pasirašymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
11 straipsnis.
Savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymas, naudojimas ir
disponavimas juo
patikėjimo teise
Patikėjimo teise savivaldybės valdo,
naudoja ir disponuoja:
1) valstybės turtu, kuris pagal Valstybės turto perdavimo
savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar
neperduotas jų nuosavybėn. Jeigu savivaldybė atsisako perimti nuosavybėn jai
perduodamą valstybės turtą, Vyriausybės nutarimu šis turtas gali būti perduotas
valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir
organizacijoms;
2) valstybės turtu, kuris Vyriausybės
nutarimais savivaldybėms perduodamas įstatymų deleguotosioms valstybės
funkcijoms atlikti. Jeigu pasikeičia deleguotosios funkcijos ar jų subjektai,
Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas valstybės
valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir
organizacijoms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
12 straipsnis. Teisė naudoti valstybės vardą ir
teisė naudotis Lietuvos Respublikos
heraldikos
objektais
Teisė naudoti
valstybės vardą ir teisė naudotis Lietuvos Respublikos heraldikos objektais
suteikiama įstatymais arba Vyriausybės nustatyta tvarka, jei įstatymai
nenustato naudojimosi šiomis teisėmis tvarkos.
13
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda
1.
Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais
laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių
funkcijas įgyvendinantiems subjektams. Be to, šis turtas panaudos pagrindais
gali būti perduodamas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir
tvarka šiems subjektams:
1)
viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar
savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybių institucija, arba
viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos
leidimus (licencijas) mokyti, ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės
interesą muziejų sistemoje;
2)
socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;
3)
labdaros ir paramos fondams;
4)
asociacijoms ir politinėms partijoms;
5)
valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei
eksploatuojančioms oro uostus;
6) kitiems
subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse.
Sprendimą dėl
valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje
nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendimą
dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje
nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija.
Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti
nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos
sutartį. Vyriausybės įgaliota institucija sprendimus priima Vyriausybės
nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos
sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas, valdantis valstybės ar
savivaldybės turtą patikėjimo teise.
Valstybės ar
savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos
sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo
lėšomis apdrausti gaunamą turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos
panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jei
panaudos gavėjas nesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar
savivaldybės turtas, ar šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos gavėjui,
pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.
Asmenys,
kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis,
negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims.
Šio
straipsnio nuostatos netaikomos, kai vadovaujantis šio Įstatymo 161
straipsniu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas
suteikiamas pagal panaudos sutartį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2252,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)
Nr. IX-2543,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 168-6175 (2004-11-20)
Nr.
X-771, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
13 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių
turto panauda
Valstybės ir savivaldybių turtas gali
būti perduodamas laikinai neatlygintinai naudotis šiems panaudos subjektams:
1) viešosioms įstaigoms, veikiančioms
pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar
vietos savivaldos institucija;
2) labdaros ir paramos organizacijoms
bei fondams;
3) visuomeninėms organizacijoms ir
politinėms partijoms;
4) valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės
(savivaldybių) įstaigoms, organizacijoms, valstybinėms mokslo ir studijų
institucijoms;
5) kitiems subjektams, jei tai nustatyta
įstatymuose.
Sprendimą perduoti valstybės ar
savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės
interesus, priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Sprendime turi būti
nustatytos panaudos sąlygos ir nurodytas asmuo, įgaliotas pasirašyti panaudos
sutartį. Kai panaudos subjektas nutraukia veiklą, dėl kurios buvo sudaryta
panaudos sutartis ir kurioje jis naudojosi valstybės ar savivaldybės turtu,
panaudos sutartis pasibaigia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1219,
99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1772 (99.06.23)
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
14 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuoma
Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali
priimti valstybės turto valdytojas, jei tas ilgalaikis materialusis turtas:
1) neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti;
2) neįtrauktas į privatizavimo programą;
3) nereikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti.
Valstybės ilgalaikis materialusis
turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybės
nustatyta tvarka ir sąlygomis ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja ne
konkurso būdu:
1) Vyriausybė, vykdydama Lietuvos
Respublikos tarptautines sutartis, arba kai toks turtas išnuomojamas užsienio
valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių
organizacijų atstovybėms;
2) valstybės turto valdytojas, kai
ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas trumpalaikiam neatidėliotinam
darbui (avarijų, stichinių nelaimių likvidavimui ir pan.) ar trumpalaikiam
renginiui (parodai, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms,
kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms) organizuoti. Bendra turto
nuomos trukmė šiems darbams ar renginiams negali būti ilgesnė kaip 30 dienų per
kalendorinius metus.
Valstybės trumpalaikis materialusis
turtas Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išnuomojamas kartu su ilgalaikiu
materialiuoju turtu, jei tuo siekiama užtikrinti efektyvią ilgalaikio
materialiojo turto nuomą.
Vyriausybė turi nustatyti viešo nuomos
konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti:
1) nuomos konkurso taikymo
tvarka;
2) reglamentuotos valstybės turto
valdytojo pareigos organizuojant nuomos konkursą;
3) pagrindiniai nuomos sutarties
reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis.
Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės
tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio
mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Jei nuomos sutartyje
delspinigiai nenustatyti, tai nuomininkas moka 0,05 procento dydžio
delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam
išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.
6.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
15
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita, indeksavimas ir valstybei
ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto ataskaita
Valstybės ir savivaldybių turto
apskaita tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.
Viso
valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą rengia Statistikos
departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 1
dienos Statistikos departamentas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto
ataskaitos projektą pateikia Valstybės kontrolei, o ši iki spalio 1 dienos
pateikia Statistikos departamentui preliminarias išvadas. Statistikos
departamentas, įvertinęs Valstybės kontrolės pateiktas preliminarias išvadas,
iki lapkričio 1 dienos pateikia Valstybės kontrolei ir Vyriausybei valstybei
nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą. Vyriausybė kiekvienais metais
iki gruodžio 1 dienos, vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis, privalo pateikti
Seimui valstybės turto ataskaitą. Pagal Lietuvos
Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą Vyriausybės
įgaliotos institucijos ir (ar) Finansų ministerijos
rengiamas metinis nacionalinis ataskaitų rinkinys apima valstybei nuosavybės
teise priklausančio turto ataskaitos duomenis.
Savivaldybei nuosavybės teise
priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitą
rengia savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią ataskaitą
savivaldybės administracija teikia Vietos savivaldos įstatyme numatytoms
savivaldybės institucijoms ir Statistikos departamentui.
Valstybei ir savivaldybei nuosavybės
teise priklausantis registruotinas turtas turi būti teisės aktų nustatyta
tvarka registruojamas viešuosiuose registruose.
Užtikrinant sprendimų, susijusių su
valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir
disponavimu juo, kokybę ir jų priėmimo procedūrų koordinavimą, nuo 2009 m. liepos 1 d. naudojamasi valstybės turto informacinės paieškos sistema. Valstybės turto
informacinės paieškos sistemą tvarko Vyriausybės įgaliota valstybės institucija
ar valstybės įmonė. Vyriausybė tvirtina valstybės turto informacinės paieškos
sistemos nuostatus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
Nr. X-1452,
2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 36-1273 (2008-03-29)
15 straipsnis. Valstybės ir
savivaldybių turto apskaita, indeksavimas ir valstybei ir savivaldybėms
nuosavybės teise priklausančio turto ataskaita
Valstybės ir
savivaldybių turto apskaita tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.
Viso valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą rengia Statistikos
departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 1
dienos Statistikos departamentas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto
ataskaitos projektą pateikia Valstybės kontrolei, o ši iki spalio 1 dienos
pateikia Statistikos departamentui preliminarias išvadas. Statistikos departamentas,
įvertinęs Valstybės kontrolės pateiktas preliminarias išvadas, iki lapkričio 1
dienos pateikia Valstybės kontrolei ir Vyriausybei valstybei nuosavybės teise
priklausančio turto ataskaitą. Vyriausybė kiekvienais metais iki gruodžio 1
dienos, vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis, privalo pateikti Seimui
valstybės turto ataskaitą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Statistikos departamento
atliekamas funkcijas rengiant valstybei nuosavybės teise priklausančio turto
ataskaitą perima Finansų ministerija.
Savivaldybei nuosavybės teise
priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitą
rengia savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią ataskaitą
savivaldybės administracija teikia Vietos savivaldos įstatyme numatytoms savivaldybės
institucijoms ir Statistikos departamentui.
Valstybei ir savivaldybei nuosavybės
teise priklausantis registruotinas turtas turi būti teisės aktų nustatyta
tvarka registruojamas viešuosiuose registruose.
[Dalis
įsigalioja nuo 2008-01-01]
Užtikrinant sprendimų, susijusių su
valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir
disponavimu juo, kokybę ir jų priėmimo procedūrų koordinavimą, naudojamasi
valstybės turto informacinės paieškos sistema. Valstybės turto informacinės paieškos
sistemą tvarko Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar valstybės įmonė.
Vyriausybė tvirtina valstybės turto informacinės paieškos sistemos nuostatus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
16 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių reikmėms įgytas turtas
Valstybės institucijos, įmonės,
įstaigos ir organizacijos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja
patikėjimo teise. Įgytas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei.
Savivaldybės įmonės, įstaigos ir
organizacijos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.
Įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
161
straipsnis. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimas
Valstybės nekilnojamasis turtas,
reikalingas valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, gali būti atnaujinamas
laikantis šiame Įstatyme nustatytų principų.
Valstybės nekilnojamasis turtas gali
būti atnaujinamas, kai jis neatitinka valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų
poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas. Turtas gali būti atnaujinamas jį
rekonstruojant arba įsigyjant (perkant, statant ir pan.) naują nekilnojamąjį
turtą. Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują
nekilnojamąjį turtą tuo atveju, kai turimą valstybės nekilnojamąjį turtą
netikslinga atnaujinti rekonstrukcijos būdu. Atnaujinant valstybės
nekilnojamąjį turtą rekonstrukcijos būdu, aukciono būdu gali būti parduodamas
valstybės nekilnojamasis turtas, kuris į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo
valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų
poreikių atliekant valstybės funkcijas neatitinkantis parduodamas
nekilnojamasis turtas.
Valstybės nekilnojamasis turtas
atnaujinamas pagal Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo
turto sąrašą. Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo tvarką
nustato Vyriausybė.
Valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizavimo ir koordinavimo funkcijas įgyvendina akcinė bendrovė
Turto bankas (valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius).
Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus veiklą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo
įstatymas ir kiti teisės aktai.
Atnaujinant valstybės nekilnojamąjį
turtą, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, valstybės
turto valdytojas ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, jei valstybės
turto valdytojas nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, sudaro
susitarimą, kuriame turi būti nurodyta:
1) kad valstybės turto valdytojas,
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui perduodantis
nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise (jeigu reikalinga), šiuo ar kitu
suteikiamu valstybės funkcijoms įgyvendinti reikalingu nekilnojamuoju turtu
naudosis panaudos teisėmis tol, kol atnaujintas nekilnojamasis turtas jam bus
perduotas patikėjimo teise; taip pat panaudos gavėjo pareiga apdrausti
nekilnojamąjį turtą ir aptartos kitos panaudos sąlygos ir tvarka;
2) valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizatoriui perduodamo valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo
terminai;
3) valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo
organizatoriaus veiksmai atnaujinant perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą,
kaip susitarimo šalys pasiskirsto funkcijas atnaujinant valstybės nekilnojamąjį
turtą;
4) kiek tikslinės paskirties, skolintų
lėšų susitarimo šalys įdės įgyvendindamos valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo investicinį projektą;
5) valstybės nekilnojamajam turtui
atnaujinti reikalingo papildomo finansavimo šaltiniai (jeigu reikalinga);
6) valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizatoriui mokamas atlygis už valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizavimą;
7) kaip bus atsiskaitoma su valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriumi už savų ar skolintų lėšų
panaudojimą atnaujinant valstybės nekilnojamą turtą.
Šio straipsnio 5 dalyje nurodytam
susitarimui turi pritarti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo
organizatoriaus valdyba. Jeigu valdyba susitarimui nepritaria, valstybės turto
valdytojas turi teisę sprendimo projektą teikti svarstyti Vyriausybei.
Vyriausybės sprendimas yra galutinis.
Valstybės
nekilnojamojo turto, kuris įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą
atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, valdytojas
po šio straipsnio 5 dalyje numatyto susitarimo sudarymo savo sprendimu perduoda
turtą valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise (jeigu reikalinga). Jeigu valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują
nekilnojamąjį turtą, šį turtą patikėjimo teise valdo valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, jeigu Vyriausybė
nenusprendžia kitaip,
iki atnaujinto turto perdavimo valstybės turto valdytojui. Nekilnojamasis turtas, atnaujintas įgyjant
naują nekilnojamąjį turtą, yra valstybės nuosavybė.
Valstybės nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizatorius jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kurį
reikia atnaujinti įsigyjant naują turtą, arba valstybės nekilnojamąjį turtą,
kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos
būdu, parduoda aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Kartu su šiuo
turtu parduodamas jam priskirtas valstybinės žemės sklypas, išskyrus įstatymų
nustatytus atvejus. Įstatymų reikalaujamos formos atnaujinamo valstybės
nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su aukciono laimėtoju turi būti
sudaryta per trisdešimt dienų nuo turto pardavimo aukcione. Jeigu kartu su
atnaujinamu valstybės nekilnojamuoju turtu aukcione parduodamas jam priskirtas
valstybinės žemės sklypas, įstatymų reikalaujamos formos šio žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutartis su aukciono laimėtoju turi būti sudaryta per dešimt
dienų nuo momento, kai pirkėjas sumoka visas pagal atnaujinamo valstybės
nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį jam priklausančias mokėti sumas.
Lėšos, gautos už parduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir kartu parduotą jam
priskirtą valstybinės žemės sklypą, naudojamos su turto atnaujinimu susijusioms
prievolėms įvykdyti, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotam atlygiui už
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo koordinavimą, organizavimą mokėti ir
kitoms faktinėms su turto įsigijimu susijusioms išlaidoms padengti.
Jeigu, pardavus nekilnojamąjį turtą,
kurį reikia atnaujinti, ir atskaičius šio straipsnio 8 dalyje numatytas
išlaidas, lieka nepanaudotų lėšų, jos gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka
naudojamos tik kito valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimui prioritetą
teikiant valstybės turto valdytojo poreikių tenkinimui.
Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius Finansų ministerijos
pritarimu turi teisę skolintis lėšų, kurių reikia valstybės nekilnojamajam
turtui atnaujinti. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius
prievolių, susijusių su valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimu, įvykdymui
užtikrinti gali įkeisti atnaujinamą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus
Seimo rūmus, Vyriausybės rūmus, Lietuvos Respublikos Prezidento rezidenciją,
Ministro Pirmininko rezidenciją ir kitą turtą, kuris pagal įstatymus gali būti
tik valstybės nuosavybė.
Valstybės
nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus prašymu Vyriausybė jos
nustatyta tvarka turi teisę skolintis lėšų, reikalingų valstybės nekilnojamajam
turtui atnaujinti. Prireikus Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija šiam
tikslui turi teisę valstybės vardu skolintis lėšų vidaus ir užsienio rinkose
imdama paskolas, išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus
įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1714,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3471 (2008-07-31)
17
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn
1.
Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn
perduodamas:
1) jį privatizuojant pagal įstatymus;
2) parduodant pastatus ar jų dalis,
statinius ar įrenginius užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms
įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti;
3) parduodant užsienio valstybėje esantį
nekilnojamąjį turtą;
4)
nematerialųjį ir materialųjį turtą (išskyrus nekilnojamuosius daiktus)
Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybių nuosavybėn savivaldybių
savarankiškosioms ir priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms
įgyvendinti;
5) nekilnojamuosius daiktus Vyriausybės
nutarimu perduodant savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms ir
priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) funkcijoms įgyvendinti, jei šis turtas
yra pripažintas nereikalingu pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto
nuostatas;
6) valstybei priklausančių viešųjų
įstaigų dalininko (savininko) teises Vyriausybės nutarimu perduodant
savivaldybėms savivaldybių savarankiškosioms ir priskirtosioms (ribotai
savarankiškoms) funkcijoms įgyvendinti;
7) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų
nustatytais būdais.
Savivaldybei nuosavybės teise
priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:
1) jį privatizuojant pagal įstatymus;
2) perduodant jį valstybės arba kitos
savivaldybės nuosavybėn;
3) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų
nustatytais būdais.
Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies
2 punkte nurodyto turto pardavimo užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir
konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms organizacijoms jų
atstovybėms įkurti ir sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto
užsienio valstybėje esančio turto pardavimo priima Vyriausybė. Tokiame
sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota
sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodytas turtas parduodamas jį įvertinus pagal Turto ir
verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte
nurodytas turtas parduodamas rinkos kaina.
Savivaldybės turtas savivaldybės tarybos
sprendimu gali būti perduotas valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn, kai
yra atitinkamai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba kitos savivaldybės
tarybos sutikimas. Užsienio valstybėje esantis savivaldybės nekilnojamasis
turtas rinkos kaina parduodamas savivaldybės tarybos sprendimu.
Valstybės ir savivaldybių turtas
negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip
susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Valstybės kilnojamasis ir
nekilnojamasis materialusis turtas, įsigytas vykdant Lietuvos Respublikos
įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės
Atlanto Sutarties Organizacijoje, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų
Organizacijoje, arba skirtas vykdyti iš tarptautinių sutarčių atsirandantiems
įsipareigojimams, kolektyvinės gynybos operacijoms, karinėms operacijoms,
tarptautinėms karinėms pratyboms ar karinio bendradarbiavimo renginiams,
civilinėms misijoms, vystomojo bendradarbiavimo projektams arba humanitarinei
pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas ar parduodamas
tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių valstybinėms ar savivaldybių
institucijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams ar fiziniams asmenims,
jei toks neatlygintinas perdavimas ar pardavimas atitinka Lietuvos Respublikos
tarptautinius įsipareigojimus arba Seimo patvirtintą Nacionalinio saugumo
strategiją. Sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto turto neatlygintino perdavimo
arba pardavimo priima Vyriausybė. Vyriausybės sprendime turi būti nurodyta
valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto perdavimo arba
pardavimo sandorį, perduodamas arba parduodamas turtas, jo naudojimo sąlygos ir
tvarka bei už turto perdavimo kontrolę atsakinga institucija.
Visos sutarčių
dėl valstybės turto perdavimo juridiniams ar fiziniams asmenims nuostatos,
kurios atima ar apriboja valstybės teises, nustatytas įstatymuose, negalioja.
Valstybės teisės gali būti apribotos tik įstatymuose nustatyta tvarka ir
pagrindais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1548, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 47-2065 (2003-05-14)
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
Nr.
XI-279,
2009-06-02, Žin., 2009, Nr. 71-2891 (2009-06-16)
Nr.
XI-374,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3967 (2009-08-04)(papildyta 7 dalimi)
18
straipsnis. Neteko
galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
17 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn
Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise
priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:
1) jį privatizuojant pagal įstatymus;
2) parduodant vertybinius popierius pagal Vertybinių
popierių viešosios apyvartos įstatymą;
3) grąžinant valstybės skolas;
4) kitais įstatymų nustatytais būdais.
18 straipsnis. Neteko galios
nuo 2000 m. liepos 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1686, 00.05.18, Žin., 2000,
Nr.47-1340 (00.06.09), įsigalioja nuo 2000.07.01
19 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių turto investavimas
Valstybės ir savivaldybių turto
investavimas – tai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio
turto, kaip įnašo, perdavimas:
1) viešajai įstaigai, akcinei bendrovei
ar uždarajai akcinei bendrovei vykdant steigimo sutartyje prisiimtus steigėjo
turtinius įsipareigojimus;
2) didinant viešosios įstaigos dalininkų
kapitalą arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį
kapitalą, jei valstybė ir (ar) savivaldybė yra jų dalyvė;
3) viešajai įstaigai nustatant
(formuojant) dalininkų kapitalą, jei teisės aktų nustatyta tvarka biudžetinė
įstaiga pertvarkoma į viešąją įstaigą;
4) akcinei bendrovei ar uždarajai
akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jei teisės aktų
nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę
ar uždarąją akcinę bendrovę;
5) steigiamiems ar įsteigtiems kitos
teisinės formos juridiniams asmenims, kurių veiklos tikslas yra tarptautinis bendradarbiavimas,
kai tuo siekiama užtikrinti tinkamą įstatymuose numatytų valstybės ar
savivaldybių funkcijų įgyvendinimą;
6)
įsigyjant Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje
ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto ir sukauptas lėšas Lietuvos
Respublikoje investuojančio investicinio fondo, kuris yra privataus kapitalo
kolektyvinio investavimo subjektas, siūlomų investicinių vienetų. Šis punktas
netaikomas savivaldybių turto investavimui.
Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise
priklausančio turto investavimo priima Vyriausybė. Sprendimą dėl savivaldybei
nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba.
Prieš priimant atitinkamą sprendimą, būtina jį ekonomiškai ir socialiai
pagrįsti. Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami
Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai:
1) investavus bus įvykdyti iš tarptautinių sutarčių
atsirandantys Lietuvos Respublikos įsipareigojimai;
2) investuojama į nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ir svarbią reikšmę turinčias įmones ir (ar) įrenginius,
vadovaujantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir
įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu ir
kitais nacionalinio saugumo tikslus įgyvendinančiais teisės aktais, kuriais inter
alia užtikrinama reikiama sprendžiamoji valstybės galia;
3) investuojant skatinamas Lietuvos ekonomikos
augimas, stiprinamas ekonominis savarankiškumas ir (ar) tarptautinis
konkurencingumas;
4) investuojant bus siekiama savivaldybės ar visos
šalies ekonominės ir socialinės sanglaudos Europos Sąjungos erdvėje, taip pat
regioniniu ar pasaulio mastu;
5) investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra,
naudinga visuomenei (skatinama veiksminga konkurencija šalies rinkoje, gerinama
viešųjų paslaugų kokybė, pasirinkimo galimybės ir prieinamumas);
6) valstybės ir (ar) savivaldybių turto investavimu
(valstybės ar savivaldybės įnašu) bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas
šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas;
7) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno
(pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas (švietimo, kultūros, mokslo,
aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kitų panašių sričių) arba
užtikrintas veiksmingesnis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės
nutarimuose nustatytų valstybės ir savivaldybės funkcijų atlikimas;
8) bus investuojama į ūkio ir socialines inovacijas,
žinių ekonomikos plėtrą, aukštųjų technologijų kūrimą, jeigu tai yra vienas iš
pagrindinių investicijų objekto veiklos tikslų;
9) investavimo tikslas ir
siekiamas rezultatas nustatyti teisės aktuose, įgyvendinančiuose strateginio
planavimo dokumentus.
3.
Valstybės ar savivaldybių turtas negali būti investuojamas įmonei ar
vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų, taip
pat privačiajam juridiniam asmeniui steigti, išskyrus šio ir kitų įstatymų
nustatytus atvejus.
Valstybė ar
savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba didinančios
įstatinį kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų,
kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (-ėms) arba
joms kartu suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų.
Valstybė gali investuoti turtą
įsigydama investicinio fondo investicinių vienetų, jeigu:
1) investicinio fondo investavimo
strategija, investicijų apribojimai, specializacija geografinėje zonoje arba
ūkio šakoje atitinka valstybės mažų ir vidutinių įmonių plėtros skatinimo
politikos tikslus ir kryptis;
2) investicinis fondas yra uždaro tipo;
3) investicinio fondo sudarymo
dokumentuose įtvirtintos sąlygos, kad investuotojai atstovauja savo interesams
priimant sprendimus;
4) investicinio fondo sudarymo
dokumentuose nustatyta, kad, priimant investicinius sprendimus, kiekvienai
investicijai parengiamas detalus investicinis pasiūlymas, kuriame pateikiama
įmonės gaminių ar teikiamų paslaugų rinkos ir pardavimų analizė, pelningumo
raida ir prognozės, planuojama investicijų grąža ir (ar) kita sprendimui
priimti reikalinga informacija;
5) investicinio fondo valdymo įmonė
atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir atrenkama viešo
konkurso būdu;
6) investicinio fondo valdymo įmonė yra
privatus juridinis asmuo, kurio vadovai yra nepriekaištingos reputacijos ir
turi kvalifikaciją bei patirtį, atitinkančią Lietuvos Respublikos kolektyvinio
investavimo subjektų įstatymo reikalavimus.
Asmuo,
įsigyjantis steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurią
steigiant dalyvauja valstybė ar savivaldybė, akcijų, atrenkamas viešo konkurso
būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalis
netaikoma, kai steigiama akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė
institucinei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei įgyvendinti. Tokiu
atveju informacija apie akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės
steigimą institucinei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei įgyvendinti
turi būti nurodyta konkurso koncesijai suteikti ar viešojo pirkimo,
organizuojamo valdžios ir privataus subjektų partnerystei įgyvendinti, sąlygų
apraše. Šiame sąlygų apraše ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės
bendrovės steigimo institucinei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei
įgyvendinti sutartyje, be kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi būti
nurodytas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos
laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis negu koncesijos arba valdžios ir
privataus subjektų partnerystės sutarties laikotarpis, ir akcinės bendrovės ar
uždarosios akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, tarp kurių turi būti
nustatytos valstybės ar savivaldybės, kaip akcininkės, dalyvavimo bendrovės
veikloje sąlygos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1586,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2534 (2003-06-13)
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
Nr. X-1440,
2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 19-673 (2008-02-14)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2009-03-02, Žin., 2009, Nr. 25-988 (2009-03-05)
Nr.
XI-374,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3967 (2009-08-04)
Nr.
XI-1258,
2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8020 (2010-12-31)
Nr. XI-1701,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6847 (2011-12-01)
20 straipsnis.
Valstybės ar savivaldybių ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto
investavimas
Valstybės ar savivaldybių ilgalaikio ir
trumpalaikio materialiojo turto investavimas - tai pagal Valstybės ir
savivaldybių turto privatizavimo įstatymą įvertinto valstybei ar savivaldybei
nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto
perdavimas privataus kapitalo įmonei, jeigu ji persiregistravo į akcinę
bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, už jos akcijas. Reikalavimas
persiregistruoti netaikomas įmonėms, kurios iki turto joms perdavimo buvo
akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės.
Gali būti investuojamas šis valstybės ir
savivaldybių turtas:
1) valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, kuris įtrauktas į
valstybės ar savivaldybės įstaigų balansus;
2) likviduojamos akcinės bendrovės ir uždarosios
akcinės bendrovės ilgalaikis ar trumpalaikis materialusis turtas, kuris
skiriamas valstybei ar savivaldybei už nuosavybės teise priklausiusias akcijas;
3) valstybės ar savivaldybės įmonių ilgalaikis ir trumpalaikis
materialusis turtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka
sumažinus įmonės kapitalą.
Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei
nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto
investavimo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Vyriausybė ar
savivaldybės taryba sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo į
akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka to
turto privatizuoti nepavyko, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus
atvejus.
Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas į steigiamas ar
veikiančias akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves, kuriose
dalyvauja privatus kapitalas, investuojamas (akcijos perkamos) viešo konkurso
būdu, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Viešo konkurso
tvarką nustato Vyriausybė.
Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausantys pastatai ar patalpos, kurių sąrašas Vyriausybės teikimu
patvirtintas Seimo nutarimu, įvertinus juos pagal Valstybės ir savivaldybių
turto privatizavimo įstatymą, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodami
už akcijas naujai steigiamai arba veikiančiai akcinei bendrovei ar uždarajai
akcinei bendrovei, jeigu ji, Vyriausybės nustatyta tvarka gavusi leidimą tuos
pastatus ar patalpas kapitaliai remontuoti, įstatymų nustatyta tvarka iki 1996
m. liepos
26 d. į juos investavo privataus kapitalo, kurio vertė didesnė negu 1/2 pastatų
ar patalpų vertės, ir jai neiškelta bankroto byla arba nepradėta neteisminė
bankroto ar likvidavimo procedūra ir jeigu pastatai ar patalpos atitinka bent
vieną iš šių sąlygų:
1) pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių
konstrukcijų;
2) bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau
kaip 1/3;
3) pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinerinių
komunikacijų arba įrengtos naujos;
4) juose atlikta dalis šio straipsnio 5 dalies 1, 2
ir 3 punktuose nurodytų darbų arba juose sumontuota technologinė įranga ir
gamybiniai įrengimai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos pastatui
ar patalpoms.
Vyriausybė ar savivaldybės taryba per 9 mėnesius
nuo privataus kapitalo įmonės dokumentų, patvirtinančių teisę į valstybės
turtinį įnašą, gavimo dienos privalo nustatyta tvarka perduoti pastatą ar
patalpas privataus kapitalo įmonei arba per 20 darbo dienų motyvuotai atsakyti,
kodėl pagal pateiktuosius dokumentus tokiai įmonei negalima perduoti pastato
arba patalpų.
21 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto
apskaitos, valdymo, naudojimo ir
disponavimo
juo kontrolė
Valstybės
turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja valstybės
institucijos, valstybės įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus audito tarnyba
(vidaus auditoriai) ir Valstybės kontrolė.
Valstybės
kontrolė kasmet iki gruodžio 1 dienos pateikia Seimui išvadą dėl šio Įstatymo
15 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos.
Savivaldybės
turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja savivaldybės
kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) ir Valstybės kontrolė.
Savivaldybės
kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) pateikia savivaldybės tarybai (tarybos
nustatyta tvarka bei terminais) išvadą dėl šio Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje
nurodytos ataskaitos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
NEREIKALINGO
ARBA NETINKAMO (NEGALIMO) NAUDOTI VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PERLEIDIMAS
IR NURAŠYMAS
22 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto
pripažinimas nereikalingu arba netinkamu
(negalimu)
naudoti
1.
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas
pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai:
1) jis fiziškai
nusidėvi;
2) jis
funkciškai (technologiškai) nusidėvi;
3) jis
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįstamas
avariniu;
4) jis sugenda
ar sugadinamas;
5) jis stichinių
nelaimių, avarijų metu sunaikinamas (sugadinamas) ir šis faktas atitinkamai
įforminamas;
6) jo negalima naudoti dėl trečiųjų
asmenų veikos ir šis faktas yra tinkamai įformintas. Pripažinto negalimu
naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos materialiojo turto vertė perkeliama į
finansinį turtą (gautinas lėšas);
7) jis trukdo
statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus statinius ar teritorijas. Ši
nuostata taikoma tik nekilnojamiesiems daiktams, išskyrus nekilnojamąsias
kultūros vertybes, nustatyta tvarka suderinus naujos statybos ar rekonstravimo
projektą;
8) jis
nereikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir (ar) nelieka
kur jį pritaikyti.
2.
Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti
pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti
ekonomiškai netikslinga, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą
atvejį. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto
(rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir to paties
pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija.
Nereikalingu
arba netinkamu (negalimu) naudoti turtu negali būti pripažįstama žemė, miškai,
vidaus vandenys ir finansinis turtas.
Sprendimą dėl
valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu
(negalimu) naudoti priima turto valdytojas, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio
4 dalyje bei 11 straipsnio 3 dalyje numatytus asmenis. Sprendimas dėl turto,
kurį valdo šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei 11 straipsnio 3 dalyje
numatyti asmenys, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti
priimamas jį gražinus valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai,
sudariusiai sutartį. Pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas priimami
turto valdytojų sprendimai dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų pripažinimo
nereikalingais valstybės ir savivaldybės funkcijoms įgyvendinti turi būti
suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1476,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1721 (2003-04-24)
Nr.
X-771, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
23 straipsnis. Nereikalingo arba netinkamo
(negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto panaudojimas ir nurašymas
Panaudoti nereikalingą ar netinkamą
(negalimą) naudoti valstybės ar savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį ir
trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6
punkte nurodytą atvejį, galima šiais būdais:
1) perduodant patikėjimo teise 9, 10 ir
11 straipsniuose nustatytais atvejais ir tvarka;
2) perduodant pagal panaudos sutartį šio
Įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka;
3) investuojant šio Įstatymo 19
straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka;
4) parduodant viešuose prekių
aukcionuose (išskyrus nekilnojamuosius daiktus bei Lietuvos Respublikos diplomatinių
atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų
valdomą turtą) Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) nekilnojamuosius daiktus parduodant
pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą;
6) parduodant Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių
organizacijų valdomą turtą (išskyrus nekilnojamuosius daiktus) Vyriausybės
nustatyta tvarka;
7) perduodant valstybės ar savivaldybių
nuosavybėn šio Įstatymo 6 ir 17 straipsniuose nustatytais atvejais ir
tvarka ar perduodant kitų šio Įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodytų subjektų
nuosavybėn, jei tai atitinka Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus
arba Seimo patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją;
8) gyvūnus parduodant ar perleidžiant
Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Jeigu nereikalingo arba netinkamo
(negalimo) naudoti valstybės ar savivaldybių ilgalaikio, trumpalaikio
materialiojo turto negalima panaudoti nė vienu iš šio straipsnio 1 dalies 1–7
punktuose nurodytų būdų, jis turi būti nurašomas ir išardomas, o
liekamosios medžiagos įtraukiamos į apskaitą. Likusį turtą, taip pat turtą,
kurio išardymo išlaidos viršija laukiamą liekamųjų medžiagų vertę, galima
likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia. Likviduojamas ir nereikalingu
arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažintas nematerialusis turtas. Jeigu
nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti valstybei ar savivaldybei
nuosavybės teise priklausančių gyvūnų negalima panaudoti šio straipsnio 1
dalies 8 punkte nurodytu būdu, jie turi būti nurašomi šio straipsnio 6 dalyje
nustatyta tvarka.
Su valstybės
paslaptis sudarančia informacija susijusio turto, kuris laikantis nustatytos
valstybės paslaptis sudarančios informacijos apsaugos reikalavimų privalomai
turi būti sunaikintas, kai tampa nereikalingas arba netinkamas (negalimas)
naudoti, sąrašą sudaro naikintino turto valdytojas, t. y. paslapčių subjektais
esančios valstybės ar savivaldybių institucijos bei jų steigiamos įmonės ir
įstaigos, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ar
jos apsauga ir kurioms Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta
tvarka suteikiama teisė įslaptinti bei išslaptinti informaciją, suderinusios jį
su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.
Valstybės ar savivaldybės
institucija, įmonė, įstaiga ar organizacija, panaudojusi turtą šio straipsnio 1
dalyje, išskyrus 1 dalies 2 punktą, nurodytais būdais, turi jį nurašyti.
Šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6
punkte nurodytu atveju nepadengta finansinio turto (gautinų lėšų) dalis
nurašoma įsiteisėjus prokuroro nutarimui ar ikiteisminio tyrimo teisėjo
sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo ar teisėjo nutarimui
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Valstybės ir savivaldybių turtas,
pripažinus jį nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, nurašomas,
išardomas ir likviduojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei ar
savivaldybei priklausantys gyvūnai, pripažinti nereikalingais arba netinkamais
(negalimais) naudoti, numarinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
Pardavus
nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ir savivaldybių turtą,
atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas, gautos lėšos skiriamos:
1) investicijoms
į valstybės ar savivaldybės įmonę, valdžiusią šį turtą;
2) kai turtą
valdo valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, – 50
procentų atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą ir 50 procentų
institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
Nr.
XI-279,
2009-06-02, Žin., 2009, Nr. 71-2891 (2009-06-16)
25 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas netaikomas:
1) žemės valdoms, kurių valdymą,
naudojimą ir disponavimą jomis reglamentuoja kiti įstatymai;
2) Lietuvos banko turtui, kurio valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Lietuvos banko valdyba,
vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu. Lietuvos banko turtas valdomas,
naudojamas ir disponuojama juo siekiant įstatymu nustatyto pagrindinio tikslo
bei įgyvendinant Lietuvos banko funkcijas ir vykdant veiklą tam reikalingai
infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. Nereikalingas arba netinkamas
(negalimas) naudoti Lietuvos banko nekilnojamasis turtas neatlygintinai gali būti
perduodamas tik valstybės ar savivaldybių institucijoms.
Skirsnio ir
straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. VIII-1686,
2000 05 18, Žin., 2000, Nr. 47-1340 (2000 06 09), įsigalioja nuo 2000 07 01
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-383,
2001-06-19, Žin., 2001, Nr. 56-1981 (2001-06-30)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO
PIRMININKAS VYTAUTAS
LANDSBERGIS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1219,
99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1772 (99.06.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO
JUO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1686,
00.05.18, Žin., 2000, Nr.47-1340 (00.06.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO
JUO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-351, 2001-06-05, Žin., 2001, Nr.
52-1810 (2001-06-20)
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-383, 2001-06-19, Žin., 2001, Nr.
56-1981 (2001-06-30)
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR
DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-567,
2001-10-23, Žin., 2001, Nr. 93-3258 (2001-11-07)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 6
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-657,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4076 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-01-10)
autrap@lrs.lt
191 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių
turtinių ir neturtinių juridinio asmens dalyvio teisių atstovavimas
Valstybės
ir savivaldybių turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose, akcinėse
bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir kitos teisinės formos
juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
20
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto įkeitimas
Valstybės
turtas negali būti įkeistas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio Įstatymo
16¹ straipsnio 10 dalyje nustatytas išimtis.
Valstybės ar
savivaldybės įmonė teise įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą naudojasi pagal
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.
Savivaldybei
nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti
įkeistas įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės tarybos sprendimu tarybos
nustatyta tvarka. Nematerialusis, finansinis ir materialusis trumpalaikis
savivaldybių turtas negali būti įkeistas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
24 straipsnis. Nereikalingo arba netinkamo
(negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių
turto
perdavimas patikėjimo teise 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytiems
asmenims
Turto valdytojas
Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda patikėjimo teise nereikalingą arba
netinkamą (negalimą) naudoti valstybės turtą 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytiems asmenims.
Nereikalingas
arba netinkamas (negalimas) naudoti savivaldybių turtas iš vienos savivaldybės
institucijos, įstaigos, organizacijos kitai, taip pat valstybės institucijai,
įstaigai, organizacijai bei šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytiems
asmenims perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Kai turtas
perduodamas patikėjimo teise kitam naudotojui, turto perėmėjas jį įtraukia į
apskaitą, o turto perdavėjas nurašo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO
PIRMININKAS VYTAUTAS
LANDSBERGIS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1219,
99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1772 (99.06.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO
JUO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1686,
00.05.18, Žin., 2000, Nr.47-1340 (00.06.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO
JUO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-351, 2001-06-05, Žin., 2001, Nr.
52-1810 (2001-06-20)
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-383, 2001-06-19, Žin., 2001, Nr.
56-1981 (2001-06-30)
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR
DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-567,
2001-10-23, Žin., 2001, Nr. 93-3258 (2001-11-07)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 6
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-657,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4076 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-900,
2002-05-23, Žin., 2002, Nr. 60-2412 (2002-06-19)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šio
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 5
dalies nuostatos dėl neatlyginimo už perduoto turto pagerinimą netaikomos
sutartims, kurios buvo sudarytos iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1476,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1721 (2003-04-24)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 22
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1548,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 47-2065 (2003-05-14)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1586,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2534 (2003-06-13)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 19
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1652, 2003-06-26,
Žin., 2003, Nr. 70-3165 (2003-07-16)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 4
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2252,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)
PELNO
MOKESČIO ĮSTATYMO, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR
DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2543,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 168-6175 (2004-11-20)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 13
STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-771, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 3, 4, 6,
7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO,
18 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 81,
161, 191 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15
straipsnio 5 dalies pakeitimas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.; įstatymo papildymas 161 straipsniu įsigalioja
nuo 2007 m. sausio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1440,
2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 19-673 (2008-02-14)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 19
STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų
įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną, t.y. nuo 2008 m. kovo 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1452,
2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 36-1273 (2008-03-29)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 15
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1714,
2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 87-3471 (2008-07-31)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 16(1)
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-279,
2009-06-02, Žin., 2009, Nr. 71-2891 (2009-06-16)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17, 23
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-374,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3967 (2009-08-04)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17, 19
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1258,
2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 158-8020 (2010-12-31)
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 2 IR 19
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d.
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1701,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6847 (2011-12-01)
VALSTYBĖS IR
SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2009-03-02,
Žin., 2009, Nr. 25-988 (2009-03-05)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO 1 DALIES (2008
M. VASARIO 1 D. REDAKCIJA) NUOSTATŲ IR 11 STRAIPSNIO (2008 M. VASARIO 1 D.
REDAKCIJA) 1 DALIES 1 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušra
Bodin (2011-12-15)
aubodi@lrs.lt
81 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai
Valstybės ir savivaldybių turtas turi
būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:
1) visuomeninės naudos; šis principas
reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir
juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų
tenkinimą;
2) efektyvumo; šis principas reiškia,
kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu,
naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;
3) racionalumo; šis principas reiškia,
kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir
racionaliai tvarkomas;
4) viešosios teisės; šis principas
reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi
tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių
turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
9
straipsnis. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo
teise
Valstybės
turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas Vyriausybės
nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 161 straipsnio 7 dalyje
nustatytą išimtį, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
Valstybės
turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė
Valstybės turto fondas, o turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam
fondui, – valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos
ir organizacijos, taip pat šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais
savivaldybės ir šio Įstatymo 161 straipsnyje nustatytais atvejais
akcinė bendrovė Turto bankas.
Šio
straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus,
susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus
sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su
daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip. Turinti teisę
priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valstybės
institucija savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi
teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
sąlygas.
Kitiems
juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas
pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria
valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems
juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta
valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto
patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems
asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti,
laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo
išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims
naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems
priskirtoms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti
nustatyta ir kitų apribojimų. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio
kodekso nustatytais atvejais. Sutartį sudariusi institucija ar įstaiga privalo
atsisakyti patikėjimo sutarties remdamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1
dalies 5 punktu, jei juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali įgyvendinti (ar
atsisako) valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį
buvo perduotas turtas. Valstybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto
patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir
disponuoja juo sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jei
Vyriausybė nenustato kitaip.
Patikėjimo
teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo
teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
10
straipsnis. Savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymas, naudojimas ir
disponavimas juo patikėjimo teise
Patikėjimo teise savivaldybės valdo, naudoja ir disponuoja:
1) valstybės turtu, kuris pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių
nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperduotas jų
nuosavybėn. Jeigu savivaldybė atsisako perimti nuosavybėn jai perduodamą
valstybės turtą, Vyriausybės nutarimu šis turtas gali būti perduotas valstybės
institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;
2) valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais savivaldybėms
perduodamas valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) bei priskirtosioms (ribotai
savarankiškoms) funkcijoms atlikti.
Jeigu pasikeičia valstybinės (perduotos
savivaldybėms) ar priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos ar jų
subjektai arba perduotas valstybės turtas tapo nereikalingas šioms funkcijoms
įgyvendinti, Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti
perduotas kitiems šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)
11
straipsnis. Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
Savivaldybei
nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais,
įgyvendina savivaldybės taryba.
Kitos
savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms
patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo
pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimų nustatyta tvarka.
Kitiems
juridiniams asmenims savivaldybės turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas
pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais
atvejais, kai jie pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas.
Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims
priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės
institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, ir
juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas. Kiti
juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto
patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems
asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti,
laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo
išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims
naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms
įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.
Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį,
privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo
sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Sutartį sudariusi
savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties
remdamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jei juridinis
asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų,
kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Pasibaigus
turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo
disponuoja sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jei
savivaldybės taryba nenustato kitaip.
Patikėjimo
teisė į perduodamą savivaldybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo
teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-771,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3397 (2006-08-08)