LegalizeLietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS DAINŲ ŠVENČIŲ ĮSTATYMAS
Suvestinė redakcija nuo 2023-07-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 128-5212, i. k. 1071010ISTA00X-1334
Nauja redakcija nuo 2023-07-01:
Nr. XIV-1513, 2022-11-10, paskelbta TAR 2022-11-21, i. k. 2022-23365
Lietuvos Respublikos
Dainų švenčių TRadicijos
ĮSTATYMAS
2007 m. lapkričio 20 d. Nr. X-1334
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato dainų švenčių tradicijos išsaugojimo tikslą ir jo įgyvendinimo priemones, dainų šventes ir jų sandarą, dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrinančius subjektus ir jų funkcijas, Dainų švenčių tarybos (toliau – Taryba), Dainų švenčių tarpinstitucinės komisijos (toliau – Komisija) sudarymo tvarką ir jų funkcijas, dainų švenčių organizavimą ir finansavimą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ (toliau – „Gaudeamus“ šventė) – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pakaitomis rengiama dainų šventė, kurioje dalyvauja šių šalių studentų meno kolektyvai.
Dainų švenčių tradicija – XIX a. pabaigos tautinio atgimimo ir mėgėjų meno sąjūdyje gimęs ir nuolat besitęsiantis unikalus nematerialus kultūros paveldo reiškinys, ugdantis visuomenės tautinę ir kultūrinę tapatybę, patriotiškumą, kūrybiškumą, socialinius įgūdžius, skatinantis įvairių meno šakų ir žanrų meno kolektyvų veiklas, periodiškai buriantis juos į dainų švenčių renginius.
Dainų švenčių tradicijos išsaugojimas – teisinių, administracinių, finansinių, sociokultūrinių ir kitų priemonių, užtikrinančių dainų švenčių tradicijos apsaugą, tęstinumą ir plėtrą, visuma.
Dainų šventė – dainų švenčių tradiciją puoselėjantis stambaus masto tradicinio, mėgėjų ir profesionaliojo meno renginys arba jų ciklas, kurį sudaro jungtinės dainų, šokių, instrumentinių kolektyvų, folkloro ansamblių ir kitų meno kolektyvų, atlikėjų, kūrėjų meninės programos.
Kūrybinė grupė – tikslingai suburta grupė, kuri savo idėjomis, kūrybinėmis, intelektinėmis pastangomis sukuria dainų šventės programą ir prisideda prie jos įgyvendinimo.
Lietuvos dainų šventė – Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenes ir jų vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno kolektyvus burianti dainų šventė, grindžiama etninės kultūros tradicijomis, geriausiais lietuvių autorių kūriniais.
Lietuvos moksleivių dainų šventė – Lietuvos vaikų ir jaunimo meno kolektyvus burianti dainų šventė, grindžiama etninės kultūros tradicijomis, geriausiais lietuvių autorių kūriniais ir pačių vaikų ir jaunimo kūryba.
Meno kolektyvas – asmenų grupė, užsiimanti mėgėjų ar profesionaliuoju menu ir dalyvaujanti dainų švenčių tradiciją palaikančiose veiklose.
Regioninė dainų šventė – etninės kultūros tradicijomis grindžiama, etnografinio regiono ar vietovės tapatybę išryškinanti ir stiprinanti dainų šventė, kurioje dalyvauja vienos ar daugiau savivaldybių meno kolektyvai.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatyme ir Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme.
3 straipsnis. Dainų švenčių tradicijos išsaugojimo tikslas ir priemonės
Dainų švenčių tradicijos išsaugojimo tikslas – puoselėti etninės ir nacionalinės kultūros tradicijas, stiprinti kultūrinį, tautinį savitumą ir tapatumą, visuomenės kūrybingumą, bendrumą, vienybę, susitelkimą teikiant apsaugą nematerialiam kultūros paveldui ir stiprinant dainų švenčių gyvąją tradiciją, skatinant šių tradicijų bei kultūros atsinaujinimo ir inovacijų dermę, kuriamą valstybės paramos, bendrų kultūros politikos, mokslinių tyrimų ir viešų diskusijų formomis.
Dainų švenčių tradicijos išsaugojimo priemonės yra:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tarpinstitucinis bendradarbiavimas puoselėjant dainų švenčių tradiciją;
2) aktyvaus visuomenės dalyvavimo ir įsitraukimo, siekiant palaikyti dainų švenčių tradicijos gyvybingumą, skatinimas;
3) dainų švenčių tradicijos sklaida Lietuvos Respublikoje ir pasaulyje.
4 straipsnis. Dainų šventės ir jų sandara
Dainų šventės yra šios:
1) Lietuvos dainų šventė;
2) Lietuvos moksleivių dainų šventė;
3) „Gaudeamus“ šventė;
4) regioninės dainų šventės.
Lietuvos dainų šventes sudaro šie pagrindiniai renginiai:
1) Ansamblių vakaras, kurio meninę programą sudaro įvairių amžiaus grupių dainų ir šokių ansamblių, liaudies instrumentų orkestrų, liaudiškų kapelų jungtiniai pasirodymai: atliekami autorių sukurti vokaliniai, instrumentiniai, choreografiniai kūriniai, harmonizuotos, aranžuotos liaudies dainos, instrumentiniai kūriniai, stilizuoti liaudies šokiai, rateliai, žaidimai;
2) Dainų diena, kurios meninę programą sudaro įvairių amžiaus grupių chorų, pučiamųjų ir kitų orkestrų jungtiniai pasirodymai: atliekami autorių sukurti vokaliniai, instrumentiniai kūriniai, harmonizuotos, aranžuotos ar kitaip pritaikytos, išplėtotos liaudies dainos;
3) Folkloro diena, kurioje dalyvauja Lietuvos etnografinių regionų, pasaulio lietuvių bendruomenių miestų ir kaimų įvairaus amžiaus narių folkloro ansambliai, dainininkai, muzikantai, pasakotojai, tautodailės menininkai ir amatininkai, kulinarinio paveldo bei kitų etninės kultūros sričių puoselėtojai;
4) Tautodailės paroda – tautodailininkų ir amatininkų darbų paroda, sudaryta iš savivaldybių ir regioninių parodų atrenkant darbus etapais pagal tradicijų ir meniškumo kriterijus;
5) Šokių diena, kurios meninę programą sudaro įvairių amžiaus grupių liaudies šokių kolektyvų, ansamblių jungtiniai pasirodymai: atliekami autorių sukurti choreografiniai kūriniai, stilizuoti liaudies šokiai, rateliai ar žaidimai, autoriniai ar aranžuoti instrumentiniai kūriniai;
6) Pučiamųjų instrumentų orkestrų diena, kurios meninę programą sudaro įvairių amžiaus grupių pučiamųjų orkestrų jungtiniai pasirodymai viešosiose vietose.
Lietuvos moksleivių dainų šventes sudaro šie pagrindiniai renginiai:
1) Ansamblių vakaras;
2) Dainų diena;
3) Šokių diena;
4) Vaikų meninės raiškos paroda – vizualiųjų menų darbų ekspozicija, sudaryta atrenkant Lietuvos mokinių kūrybinių darbų konkurso darbus.
„Gaudeamus“ šventę, vykstančią Lietuvos Respublikoje, Tarybos sprendimu gali sudaryti vienas ar keli šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindiniai dainų švenčių renginiai.
Lietuvos dainų šventes, Lietuvos moksleivių dainų šventes ir „Gaudeamus“ šventes, vykstančias Lietuvos Respublikoje, Taryba savo sprendimu gali papildyti ir kitais meno renginiais (teatro diena, kanklių koncertu, vokalinių ansamblių koncertu ir kt.) ir kitomis meninėmis programomis. Dėl regioninių dainų švenčių sandaros sprendžia jas organizuojančių savivaldybių institucijos.
II SKYRIUS
DAINŲ ŠVENČIŲ TRADICIJOS IŠSAUGOJIMĄ UŽTIKRINANTYS SUBJEKTAI IR JŲ FUNKCIJOS
5 straipsnis. Dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrinantys subjektai
Dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrina šie subjektai:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras;
2) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla;
3) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija;
4) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;
5) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija;
6) Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija;
7) Lietuvos aukštosios mokyklos;
8) savivaldybių institucijos ir įstaigos.
6 straipsnis. Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro funkcijos
Kultūros ministerija:
1) formuoja dainų švenčių tradicijos išsaugojimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) kontroliuoja Lietuvos dainų švenčių rengimo ir įgyvendinimo eigą;
3) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia ir tvirtina mėgėjų meno kolektyvų skatinimo tvarkos aprašą;
4) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia ir tvirtina mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimo tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais ar jų įsigijimo ir gamybos išlaidų dalinio finansavimo tvarkos aprašą;
5) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Lietuvos nacionalinis kultūros centras:
1) įgyvendina dainų švenčių tradicijos išsaugojimo politiką;
2) puoselėja dainų švenčių tradiciją, skatina jos plėtrą, pažinimą ir vykdo sklaidą;
3) organizuoja nenutrūkstamą rengimosi dainų šventėms, išskyrus Lietuvos moksleivių dainų šventę, procesą ir metodiškai jam vadovauja;
4) suderinęs su Kultūros ministerija, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos dainų švenčių koncepcijų, meninių programų kūrimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, suderinęs su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, – „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, koncepcijų, meninių programų kūrimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
5) organizuoja ir koordinuoja Lietuvos dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, techninį ir materialinį aprūpinimą;
6) konsultuoja savivaldybių institucijas ir įstaigas regioninių dainų švenčių rengimo klausimais ir kartu su savivaldybių institucijomis ir įstaigomis organizuoja regionines dainų šventes;
7) rengia ir teikia Komisijai tvirtinti praėjusių Lietuvos dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykusių Lietuvos Respublikoje, organizavimo ataskaitas;
8) teikia Tarybai tvirtinti Lietuvos dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, koncepcijas, meninių programų koncepcijas, praėjusių Lietuvos dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykusių Lietuvos Respublikoje, koncepcijų ir meninių programų įgyvendinimo ataskaitas;
9) organizuoja mėgėjų meno kolektyvų vadovų kvalifikacijos kėlimą ir kategorijų mėgėjų meno kolektyvams, išskyrus švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvus, suteikimą;
10) kartu su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla užtikrina kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto mėgėjų meno kolektyvų skatinimo tvarkos aprašo įgyvendinimą;
11) kartu su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla užtikrina kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimo tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais ar jų įsigijimo ir gamybos išlaidų dalinio finansavimo tvarkos aprašo įgyvendinimą;
12) ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti Lietuvos dainų šventė, rugsėjo 30 dienos pateikia savivaldybių, kuriose vyks Lietuvos dainų šventės renginiai, institucijoms duomenis apie šios dainų šventės dalyvių apgyvendinimo poreikį;
13) techniškai aptarnauja Komisijos ir Tarybos posėdžius;
14) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
7 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos funkcijos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) finansuoja ir kontroliuoja Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, rengimo ir įgyvendinimo procesus, jų eigą;
2) derina su Nacionaline Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijų, meninių programų kūrimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
3) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla:
1) organizuoja nenutrūkstamą pasirengimo Lietuvos moksleivių dainų šventėms procesą ir metodiškai jam vadovauja;
2) suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijų, meninių programų kūrimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
3) organizuoja ir koordinuoja Lietuvos moksleivių dainų švenčių techninį ir materialinį aprūpinimą;
4) rengia ir Komisijai teikia tvirtinti praėjusių Lietuvos moksleivių dainų švenčių organizavimo ataskaitas;
5) teikia Tarybai tvirtinti Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijas ir meninių programų koncepcijas, praėjusių Lietuvos moksleivių dainų švenčių koncepcijų ir meninių programų įgyvendinimo ataskaitas;
6) organizuoja švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvų vadovų kvalifikacijos kėlimą ir kategorijų švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvams suteikimą;
7) likus metams iki Lietuvos moksleivių dainų šventės, bet ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti Lietuvos moksleivių dainų šventė, rugsėjo 30 dienos pateikia savivaldybių, kuriose vyks Lietuvos moksleivių dainų šventės renginiai, institucijoms duomenis apie šios dainų šventės dalyvių apgyvendinimo poreikį;
8) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
8 straipsnis. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų funkcijos
Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis bendradarbiauja vykdydama informacijos apie dainų švenčių tradiciją pasaulio lietuvių bendruomenėse sklaidą ir skatindama pasaulio lietuvius ir jų meno kolektyvus dalyvauti dainų švenčių renginiuose.
Sveikatos apsaugos ministerija dainų švenčių metu užtikrina medicinos pagalbą jų dalyviams ir žiūrovams, dainų švenčių renginių repeticijų metu – jų dalyviams.
Policija užtikrina viešąją tvarką, dainų švenčių dalyvių, žiūrovų ir eismo saugumą vykstant dainų švenčių renginiams ir repeticijoms, rengiamoms viešose vietose.
9 straipsnis. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos funkcijos
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija iš jam skirtų valstybės biudžeto asignavimų:
1) įvairiomis formomis ir priemonėmis propaguoja kultūrinę, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą, susijusią su dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimu, informuoja visuomenę apie rengimąsi dainų šventėms;
2) viešina Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ švenčių, vykstančių Lietuvos Respublikoje, renginius Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose, svetainėje ir tinklalaidėse.
10 straipsnis. Lietuvos aukštųjų mokyklų funkcijos
Lietuvos aukštosios mokyklos sudaro sąlygas dainų švenčių tradiciją palaikančių meno kolektyvų veiklai, išsaugodamos ir puoselėdamos esamus, formuodamos naujus dainų švenčių žanrams atstovaujančius meno kolektyvus, aprūpindamos mėgėjų meno kolektyvus tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais.
11 straipsnis. Savivaldybių institucijų funkcijos
Savivaldybių institucijos:
1) priima sprendimus dėl regioninių dainų švenčių ir kitų dainų švenčių tradiciją palaikančių renginių organizavimo;
2) priima sprendimus dėl savivaldybių teritorijose veikiančių dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų, dalyvaujančių tarptautiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose renginiuose, palaikančiuose dainų švenčių tradiciją, finansavimo ar jų veiklos skatinimo kitais būdais;
3) priima sprendimus dėl savivaldybių teritorijose veikiančių dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų, dalyvaujančių tarptautiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose renginiuose, palaikančiuose dainų švenčių tradiciją, išsaugojimo, veiklos ir puoselėjimo, naujų, dainų švenčių žanrams atstovaujančių, mėgėjų meno kolektyvų formavimo, mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimo tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais.
Savivaldybių, kuriose vyksta dainų švenčių renginiai, institucijos:
1) padeda dainų švenčių techninį ir materialinį aprūpinimą organizuojančioms ir koordinuojančioms institucijoms organizuoti Lietuvos dainų šventės ir Lietuvos moksleivių dainų šventės dalyvių apgyvendinimą, iki kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti dainų šventė, spalio 31 dienos teikia preliminarią informaciją apie dalyvių apgyvendinimo galimybes;
2) sprendžia dainų švenčių dalyvių pavėžėjimo viešuoju miesto transportu klausimus.
III SKYRIUS
KOMISIJA, TARYBA IR JŲ FUNKCIJOS
12 straipsnis. Komisija
Tarpinstituciniam bendradarbiavimui organizuojant Lietuvos dainų šventes, Lietuvos moksleivių dainų šventes ir „Gaudeamus“ šventes, vykstančias Lietuvos Respublikoje, bei įgyvendinant kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planą (toliau – dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planas) koordinuoti 4 metų laikotarpiui sudaroma visuomeniniais pagrindais veikianti Komisija. Komisijos nuostatus ir Komisijos personalinę sudėtį tvirtina kultūros ministras. Komisijos pirmininkas yra kultūros ministras, o Komisijos pirmininko pavaduotojas – švietimo, mokslo ir sporto ministras.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.