Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.10)
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1998.07.01)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1995, Nr.18-400
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-318, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1545 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-785,
98.06.11, Žin., 1998, Nr.59-1653 (98.07.01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Nauja
įstatymo redakcija:
Nr. VIII-785,
98.06.11, Žin., 1998, Nr.59-1653 (98.07.01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato visuomeninių
organizacijų steigimo, veiklos ir veiklos pasibaigimo pagrindus.
Įstatymas netaikomas politinėms
partijoms, kitoms politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms
bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, taip pat tradicinių religinių
bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas
įsteigtiems juridiniams asmenims, toms bendrijoms, organizacijoms ar
asociacijoms, labdaros organizacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurių
steigimo ir veiklos tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
2 straipsnis. Visuomeninės organizacijos
samprata
Visuomeninė organizacija - tai Lietuvos
Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos
Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams
ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir
įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti.
Visuomeninė organizacija yra ne pelno
organizacija. Jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas.
3 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
veiklos pagrindai
Visuomeninės organizacijos veikia
laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų įstatymų,
Vyriausybės nutarimų ir savo veiklą grindžia šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruotais visuomeninės organizacijos įstatais.
Draudžiama steigtis ir veikti
visuomeninėms organizacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai - prievarta
nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti
Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą,
autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę
nesantaiką, varžyti žmogaus teises ir laisves bei atlikti veiksmus,
prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms
tarptautinės teisės normoms, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie yra
priešingi Lietuvos valstybės interesams.
Neleidžiama steigti visuomeninių
organizacijų, kurių nariai vienijasi organizacijų, veikusių prieš Lietuvos
Respublikos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, pagrindu.
Visuomeninės organizacijos valdymo organai
ir buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Visuomeninių organizacijų raštvedyba
tvarkoma pagal įstatymą.
ANTRASIS SKIRSNIS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ STEIGIMAS
IR VEIKLOS PAGRINDAI
4 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
steigimas
Visuomeninių organizacijų steigėjais gali
būti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra
sukakę 18 metų.
Visuomeninės organizacijos steigimo
iniciatoriai sušaukia steigiamąjį suvažiavimą, konferenciją ar susirinkimą,
kuriame priimami įstatai ir išrenkami valdymo organai.
Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami
tarptautinių visuomeninių organizacijų, kurių tikslai, veikimo būdai ir įstatai
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar šio įstatymo 3 straipsnio
2 ir 3 dalių nuostatoms, Lietuvos skyriai (padaliniai). Tarptautinių
visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių (padalinių) steigimui, registravimui
ir veiklai Lietuvoje taikomos visos šio įstatymo nuostatos.
Visuomeninė organizacija laikoma įsteigta
nuo jos įstatų įregistravimo dienos.
5 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
padalinių steigimas
Visuomeninių organizacijų padalinių, taip
pat ir turinčių juridinio asmens teises, steigimo tvarką nustato visuomeninės
organizacijos įstatai.
Visuomeninės organizacijos padalinys
laikomas įsteigtu nuo tada, kai visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta
tvarka priimamas sprendimas įsteigti padalinį.
Visuomeninė organizacija, įsteigusi
padalinį, turintį juridinio asmens teises, ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia
prašymą vietos savivaldos vykdomajai institucijai pagal padalinio buveinės
vietą įregistruoti įstatus (nuostatus). Padalinio, turinčio juridinio asmens
teises, registravimui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, papildomai
pateikiant visuomeninės organizacijos registravimo dokumento kopiją ir
sprendimą įsteigti padalinį. Visuomeninė organizacija, įsteigusi tokį padalinį,
apie jo įregistravimą ne vėliau kaip per 15 dienų praneša valstybės
institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus.
6 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
sąjungos
Visuomeninės organizacijos turi teisę
vienytis į visuomeninių organizacijų sąjungas.
Visuomeninių organizacijų sąjungą gali
steigti dvi ar daugiau visuomeninių organizacijų.
Visuomeninių organizacijų sąjungos
steigiamos ir veikia šio įstatymo nustatyta tvarka.
Visuomeninės organizacijos, norėdamos
įsteigti visuomeninių organizacijų sąjungą, turi savo įstatuose nustatyta
tvarka priimti sprendimą vienytis į sąjungą ir įgalioti organizacijos valdymo
organą ar savo narį (narius) dalyvauti visuomeninių organizacijų sąjungos
steigiamajame suvažiavime, konferencijoje ar susirinkime.
7 straipsnis. Visuomeninės organizacijos
pavadinimas ir simbolika
Naujai steigiamų visuomeninių organizacijų,
jų sąjungų pavadinimas ir simbolika turi skirtis nuo Lietuvos Respublikoje jau
įregistruotų politinių partijų ir politinių organizacijų, kitų visuomeninių
organizacijų, jų sąjungų pavadinimų ir simbolikos.
8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
nariai
1.Visuomeninės organizacijos nariais gali
būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir (ar) užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos
Respublikoje, kuriems yra sukakę 18 metų.
Visuomeninių organizacijų, kurios savo
veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais gali būti ir jaunesni kaip
18 metų asmenys.
Visuomeninių organizacijų nariai turi
lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir
nario mokestį ar teikia paramą.
Visuomeninės organizacijos nariai gali bet
kada išstoti iš visuomeninės organizacijos. Tokiu atveju nario mokesčiai ar
kitaip organizacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
Visuomeninei organizacijai atstovauja jos
įstatuose nurodytas ir įstatuose nustatyta tvarka išrinktas asmuo.
Visuomeninės organizacijos įstatuose
nurodytas jos valdymo organo paskirtas asmuo ar jos vadovas turi tvarkyti
organizacijos narių sąrašą, kuris turi būti laisvai prieinamas kiekvienam
organizacijos nariui.
9 straipsnis. Visuomeninės organizacijos
įstatai
Visuomeninės organizacijos įstatuose turi
būti numatyta:
1) pavadinimas, simbolika ir buveinės
adresas;
2) veiklos teisiniai pagrindai, tikslai,
uždaviniai, veiklos teritorija;
3) priėmimo į visuomeninės organizacijos
narius ir išstojimo, pašalinimo iš jos sąlygos bei tvarka;
4) narių teisės ir pareigos;
5) padalinių steigimo, reorganizavimo bei
veiklos nutraukimo tvarka, padalinių santykiai su visuomeninės organizacijos
valdymo organais ir padalinių teisės;
6) aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo,
konferencijos, susirinkimo) sušaukimo tvarka ir periodiškumas, jo kompetencija;
7) kitų valdymo organų ir jų vadovų rinkimo
tvarka, jų kompetencija;
8) valdymo organų ir jų vadovų atskaitomybės
visuomeninės organizacijos aukščiausiajam valdymo organui ir jų veiklos
kontrolės tvarka;
9) lėšų ir pajamų šaltiniai, lėšų ir pajamų
naudojimo kontrolės tvarka;
10) įstatų pakeitimo ir papildymo tvarka;
11) veiklos pasibaigimo ir turto sunaudojimo
tvarka.
Įstatuose gali būti numatytos ir kitos
visuomeninės organizacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams.
Jeigu priėmus naujus įstatymus
visuomeninės organizacijos įstatai neatitinka šių įstatymų, visuomeninė
organizacija privalo savo įstatus suderinti su priimtais įstatymais
artimiausiame įgalioto valdymo organo susirinkime, konferencijoje, suvažiavime.
Kol visuomeninės organizacijos įstatai nesuderinti su naujai priimtais
įstatymais, visuomeninė organizacija vadovaujasi (yra taikomos) įstatymų, o ne
įstatų normomis.
10 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
teisės
Visuomeninių organizacijų įstatuose
numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti visuomeninės organizacijos
įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:
1) nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais
skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti organizacijos tikslus ir
uždavinius;
2) steigti visuomenės informavimo priemones,
užsiimti leidyba;
3) organizuoti susirinkimus: mitingus,
piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius
beginklius susirinkimus ir masinius renginius;
4) pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai
reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;
5) samdyti asmenis įstatuose numatytai
veiklai;
6) gauti lėšų ar kitokio turto iš
tarptautinių visuomeninių organizacijų, nevalstybinių organizacijų, fondų, taip
pat asmenų;
7) steigti (būti steigėju) įmones, registruojamas
ir veikiančias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
8) steigti fondus.
Visuomeninės organizacijos įstatymų
nustatyta tvarka gali užsiimti ir kitokia jų įstatuose numatytiems tikslams ir
uždaviniams įgyvendinti reikalinga veikla, išskyrus tą, kurią draudžia
įstatymai.
11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
veiklos garantijos
Valstybės institucijoms ir pareigūnams,
politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir
asmenims draudžiama kištis į visuomeninių organizacijų veiklą ir į jų vidaus
reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų
įstatymų. Ginčus tarp visuomeninės organizacijos narių, tarp visuomeninės
organizacijos ir jos narių, tarp visuomeninių organizacijų ir kitų juridinių ar
fizinių asmenų sprendžia teismas.
12 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
veiklos apribojimai
Visuomeninėms organizacijoms neleidžiama:
1) vykdyti valstybės, jos institucijų ar
pareigūnų funkcijų;
2) vykdyti profesinės sąjungos funkcijų;
3) ginkluoti savo narių, organizuoti jiems
karinių mokymų ir steigti karinių būrių, išskyrus įstatymų numatytais atvejais;
4) gauti lėšų ar kito turto, kurį skiria kitų
valstybių valdžios ir valdymo institucijos ar valstybinės organizacijos,
išskyrus lėšas ar kitokį turtą mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui,
sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai
remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai.
13 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
tarptautiniai ryšiai
Visuomeninės organizacijos pagal savo įstatus
gali įstoti į tarptautines visuomenines (nevalstybines) organizacijas, kurių
tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar
kitiems įstatymams, palaikyti ryšius su kitų valstybių visuomeninėmis, taip pat
tarptautinėmis organizacijomis, sudaryti su jomis susitarimus,
neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems
įstatymams.
14 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
nuosavybė
Visuomeninėms organizacijoms nuosavybės
teise gali priklausyti pastatai, įrenginiai, leidyklos, spaustuvės, transporto
priemonės, socialiniai ir labdaros objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas
jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kuris gali būti
įgytas už visuomeninei organizacijai priklausančias lėšas, taip pat dovanojimo,
paveldėjimo ar kitokiu teisėtu būdu.
Visuomeninių organizacijų lėšas sudaro:
1) įstatuose numatyti narių mokesčiai;
2) fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir
labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos;
3) nevalstybinių organizacijų, tarptautinių
visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos;
4) kredito įstaigų palūkanos už saugomas
visuomeninių organizacijų lėšas;
5) skolinto kapitalo lėšos;
6) kitos teisėtai gautos lėšos.
Valstybės valdžios ir valdymo
institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų visuomeninėms organizacijoms tik
konkrečioms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar
kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti bei kitais įstatymų numatytais
atvejais. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms bei kitiems
tikslams, kuriems įgyvendinti buvo skirtos lėšos, ir tik pagal lėšas skyrusios
valstybės institucijos patvirtintą sąmatą. Už lėšų panaudojimą turi būti
atsiskaitoma jas skyrusios valstybės institucijos reikalavimu, pateikiant jų
panaudojimą patvirtinančius dokumentus.
Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos
turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams
įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos
nariams.
Pasibaigus visuomeninės organizacijos
veiklai, likęs turtas ir lėšos, patenkinus visų likviduojamos visuomeninės
organizacijos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais
pagal darbo sutartis, perduodami kitai ar kitoms visuomeninėms organizacijoms,
kurių tikslai artimi likviduojamos organizacijos įstatuose deklaruotiems
tikslams, o jei tokių organizacijų nėra, - kitoms visuomeninėms organizacijoms
arba labdaros organizacijoms bei labdaros ir paramos fondams.
15 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
atsakomybė
Visuomeninė organizacija atsako už savo
prievoles visu jai priklausančiu turtu.
Visuomeninė organizacija neatsako už savo
narių prievoles, o nariai neatsako už visuomeninės organizacijos prievoles.
Visuomeninė organizacija, padariusi žalą
fiziniams ar juridiniams asmenims, privalo ją atlyginti savo turtu įstatymų
nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Visuomeninėse
organizacijose dirbančių asmenų darbo teisinis reguliavimas
Su visuomeninių organizacijų samdomais
darbuotojais sudaroma darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka.
Asmenys, dirbantys visuomeninėse
organizacijose pagal darbo sutartį, turi teisę į socialinį draudimą bei kitas
teises ir garantijas, kurios įstatymų nustatytos asmenims, dirbantiems
valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Šiems tikslams visuomeninės organizacijos
į valstybinį socialinio draudimo fondą iš savo pajamų moka tokias pat įmokas
kaip ir valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos.
TREČIASIS SKIRSNIS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATŲ
REGISTRAVIMAS
17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
įstatų registravimo tvarka
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla
apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, ir tarptautinių visuomeninių
organizacijų Lietuvos skyrių įstatus registruoja Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerija.
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla
apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurios buveinė yra
apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje - miesto ar kaimo
gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas.
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla
apima vieno rajono ar miesto teritoriją, įstatus registruoja savivaldybės
vykdomoji institucija.
Visuomeninė organizacija ne vėliau kaip
per vieną mėnesį po įstatų priėmimo ir valdymo organų išrinkimo dienos paduoda
atitinkamai valstybės institucijai pareiškimą įregistruoti įstatus. Pareiškimą
pasirašo pagal įstatus visuomeninei organizacijai atstovaujantis asmuo,
nurodydamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Prie pareiškimo pridedami: steigiamojo
suvažiavimo, konferencijos ar susirinkimo protokolas, visuomeninės
organizacijos įstatai keturiais egzemplioriais, steigėjų sąrašas, kuriame turi
būti nurodyta kiekvieno steigėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji
vieta, parašas, pažyma apie patalpų visuomeninei organizacijai suteikimą,
simbolių pavyzdžiai arba jų eskizai.
Pateikiant pareiškimą įregistruoti
visuomeninių organizacijų sąjungos įstatus, papildomai pateikiamos steigėjų registravimo
pažymėjimų kopijos ir jų sprendimai vienytis į visuomeninių organizacijų
sąjungą.
Norint įregistruoti tarptautinės
visuomeninės organizacijos Lietuvos skyriaus (padalinio) įstatus, prie
pareiškimo papildomai pateikiami: dokumentas, patvirtinantis tos organizacijos
teisinę registraciją, šios organizacijos įstatai ir valdymo organų sprendimas
steigti savo skyrių Lietuvoje.
Įstatus registruojanti valstybės
institucija išnagrinėja pareiškimą dėl įstatų įregistravimo per mėnesį nuo visų
šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Įstatus registruojanti
valstybės institucija turi teisę tikrinti pateiktų registruoti dokumentų ir
juose nurodytų duomenų tikrumą.
Pareiškimą įregistruoti įstatų pakeitimus
ir papildymus pasirašo visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka
išrinktas organizacijos vadovas. Prie pareiškimo pridedami: valdymo organo,
pagal organizacijos įstatus turinčio teisę keisti įstatus, suvažiavimo,
konferencijos, susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos valdymo
organo, pagal įstatus turinčio teisę sušaukti suvažiavimą, konferenciją,
susirinkimą, sprendimas jį sušaukti, įstatų pakeitimai ir papildymai.
Visuomeninių organizacijų pavadinimo ir
simbolikos, jų įstatų pakeitimai ir papildymai registruojami ta pačia tvarka ir
tais pačiais terminais kaip ir įstatai. Įstatų ir simbolikos pakeitimai
įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.
Visuomeninių organizacijų įstatus
registruojanti valstybės institucija tvarko šių organizacijų registrą. Registro
tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
18 straipsnis. Įstatų registravimo atidėjimas
Visuomeninės organizacijos įstatų
registravimas atidedamas, jeigu:
1) nesilaikyta visuomeninės organizacijos
steigimo tvarkos, kuri yra nustatyta šio įstatymo 6, 7 ir 9 straipsniuose;
2) pateiktuose registruoti įstatuose
nenurodyti visi šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyti duomenys.
Atidėjusi įstatų registravimą, įstatus
registruojanti valstybės institucija grąžina įstatus ir kitus dokumentus
organizacijos steigėjams, raštu nurodydama trūkumus. Šie trūkumai turi būti
ištaisyti ne vėliau kaip per vieną mėnesį.
Pateikus pataisytus įstatus ir kitus
dokumentus, jų nagrinėjimo terminas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 8
dalyje, skaičiuojamas iš naujo nuo pataisytų įstatų ir dokumentų pateikimo
dienos.
Jeigu registruojant įstatų pakeitimus ir
papildymus paaiškėjo, kad visuomeninės organizacijos viduje iškilo ginčų,
įstatus registruojanti valstybės institucija atideda įstatų registravimą iki
tol, kol organizacija juos išspręs.
19 straipsnis. Atsisakymas registruoti
įstatus
Visuomeninės organizacijos įstatai
neregistruojami, jeigu:
1) juose nurodyti organizacijos tikslai ir
uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam
ar kitiems įstatymams, Vyriausybės nutarimams;
2) yra anksčiau tuo pačiu pavadinimu
įregistruoti visuomeninės organizacijos įstatai;
3) nesilaikyta šio įstatymo 4 ir 17
straipsnių reikalavimų;
4) pateiktų registruoti dokumentų duomenys
neatitinka tikrovės.
Atsisakius įregistruoti įstatus,
pareiškėjams apie tai pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo
priėmimo ir nurodomi konkretūs atsisakymo motyvai.
Atsisakymas registruoti visuomeninės
organizacijos įstatus gali būti apskundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo
atsisakymo gavimo dienos.
20 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
statusas
Visuomeninės organizacijos, jų padaliniai,
įsteigti kaip juridiniai asmenys, jų sąjungos nuo įstatų įregistravimo dienos
yra juridiniai asmenys.
Visuomeninės organizacijos turi savo
balansą, antspaudą su savo pavadinimu, atsiskaitomąją bei valiutinę sąskaitas
ir kitų sąskaitų Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat
sąskaitų užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KONTROLĖ
21 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
finansinės veiklos kontrolė
Visuomeninių organizacijų finansinę veiklą
kontroliuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, kiek tai susiję su mokesčių mokėjimu.
Jeigu visuomeninė organizacija gauna lėšų
iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, taip pat valstybinių įmonių,
įstaigų, organizacijų, Valstybės kontrolė turi teisę tikrinti, kaip tokios
lėšos naudojamos.
22 straipsnis. Įspėjimas dėl
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų pažeidimo
Valstybės institucija, pagal kompetenciją
savo reguliavimo srityje nustačiusi, kad visuomeninė organizacija ar jos
padalinys pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus,
raštu praneša apie tai visuomeninės organizacijos valdymo organui ir nustato
terminą nurodytiems pažeidimams pašalinti. Apie įspėjimą pranešama visuomeninės
organizacijos įstatus įregistravusiai valstybės institucijai. Pašalinusi
nurodytus pažeidimus, visuomeninė organizacija apie tai praneša ją įspėjusiai
ir įstatus įregistravusiai valstybės institucijoms.
Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas
nepašalinamas, valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją
teikimu visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija
turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo.
Jeigu per metus nuo veiklos sustabdymo
termino pasibaigimo dienos visuomeninė organizacija ar jos padalinys vėl
pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus,
visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi
teisę kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimo.
Valstybės institucija, įregistravusi
visuomeninės organizacijos įstatus, spręsdama, ar organizacija gali tęsti
veiklą po jos sustabdymo teismo sprendimu termino pasibaigimo, turi teisę
kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti jų išvadas.
23 straipsnis. Skundų dėl
visuomeninės organizacijos įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos
reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis
nagrinėjimas
Skundus dėl visuomeninės organizacijos
neteisėto įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar
veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu nagrinėja teismas. Į teismą su
skundu dėl visuomeninės organizacijos neteisėto įstatų įregistravimo,
visuomeninės organizacijos valdymo organų sprendimo reorganizuoti ar nutraukti
organizacijos veiklą pripažinimo negaliojančiu turi teisę kreiptis ne mažiau
kaip vienas trečdalis visuomeninės organizacijos narių. Tokie skundai teismui
gali būti paduodami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamų sprendimų
priėmimo.
Valstybės institucija, įregistravusi
visuomeninės organizacijos įstatus ir po to nustačiusi, kad įstatų
registravimui buvo pateikti neatitinkantys tikrovės organizacijos steigimo
duomenys, turi teisę kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos
nutraukimo.
PENKTASIS SKIRSNIS
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS
SUSTABDYMAS IR PASIBAIGIMAS
24 straipsnis. Visuomeninių organizacijų
veiklos pasibaigimas
Visuomeninės organizacijos veikla gali
pasibaigti:
1) visuomeninės organizacijos įstatuose
nustatyta tvarka priėmus sprendimą reorganizuoti visuomeninę organizaciją, t.y.
padalyti į kelias naujas visuomenines organizacijas arba prisijungti prie kitos
visuomeninės organizacijos;
2) visuomeninės organizacijos įstatuose
nustatyta tvarka priėmus sprendimą nutraukti veiklą;
3) teismui priėmus sprendimą nutraukti
visuomeninės organizacijos veiklą.
Visuomeninių organizacijų reorganizavimo,
taip pat visuomeninių organizacijų veiklos nutraukimo pagrindus ir tvarką
nustato šis įstatymas ir visuomeninių organizacijų įstatai.
25 straipsnis. Visuomeninės organizacijos
reorganizavimas
Sprendimą dėl visuomeninės organizacijos
reorganizavimo padalijant ją į kelias naujas organizacijas ar prisijungiant
prie kitos visuomeninės organizacijos turi teisę priimti tik reorganizuojamos
organizacijos aukščiausiasis valdymo organas.
Jeigu visuomeninė organizacija
reorganizuojama padalijant ją į kelias naujas organizacijas, jos lėšos ir
turtas paskirstomi naujoms organizacijoms reorganizuojamos visuomeninės
organizacijos įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu reorganizuojamos organizacijos
įstatuose šis klausimas nereglamentuotas, lėšos ir turtas naujoms
organizacijoms paskirstomi reorganizuojamos organizacijos aukščiausiojo valdymo
organo sprendimu, kuris priimamas kartu su sprendimu dėl visuomeninės
organizacijos reorganizavimo.
Visuomeninės organizacijos aukščiausiasis
valdymo organas, spręsdamas visuomeninės organizacijos reorganizavimo
padalijimo būdu klausimą, kartu turi nuspręsti, koks bus visuomeninės
organizacijos pavadinimas ir kokią simboliką naudos ši organizacija.
Visuomeninei organizacijai pasidalijus į
kelias naujas organizacijas, naujai įsteigtų visuomeninių organizacijų įstatai
registruojami šio įstatymo nustatyta tvarka. Visuomeninės organizacijos
laikomos įsteigtomis nuo jų įstatų įregistravimo dienos.
Jeigu visuomeninė organizacija prisijungia
prie kitos visuomeninės organizacijos, jos turtas ir lėšos atitenka
organizacijai, prie kurios prisijungiama.
Įstatuose numatyta tvarka priėmus
sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą, jos turtas panaudojamas
įstatuose nustatyta tvarka, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
26 straipsnis. Visuomeninės
organizacijos padalinio atsiskyrimas nuo visuomeninės organizacijos ir jo
veiklos nutraukimas
Visuomeninės organizacijos padalinys, taip
pat ir turintis juridinio asmens teises, turi teisę atsiskirti nuo visuomeninės
organizacijos ir tapti nauja visuomenine organizacija, jeigu tai numatyta
visuomeninės organizacijos įstatuose. Atsiskyrusiam visuomeninės organizacijos
padaliniui atstovaujantis asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo
atsiskirti priėmimo privalo raštu pranešti apie šį sprendimą visuomeninės
organizacijos, nuo kurios jis atsiskiria, valdymo organui, taip pat
savivaldybės, kurios teritorijoje yra šio padalinio buveinė, vykdomajai
institucijai.
Nuo sprendimo visuomeninės organizacijos
įstatuose nustatyta tvarka atsiskirti priėmimo dienos visuomeninės
organizacijos padalinys netenka savo ankstesnio pavadinimo ir simbolikos. Toks
padalinys šio įstatymo nustatyta tvarka registruojamas kaip nauja visuomeninė
organizacija.
Visuomeninė organizacija jos įstatuose
nustatyta tvarka gali bet kada nutraukti savo padalinių, taip pat ir turinčių
juridinio asmens teises, veiklą. Jeigu visuomeninės organizacijos įstatuose
numatyta, tokių padalinių, taip pat ir turinčių juridinio asmens teises, turtas
ir lėšos atitenka visuomeninei organizacijai. Jeigu visuomeninės organizacijos
įstatuose nenumatyta, kaip panaudoti padalinio, kurio veikla nutraukiama, lėšas
ir turtą, jų naudojimo klausimas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
27 straipsnis. Visuomeninės
organizacijos veiklos sustabdymas ar nutraukimas teismo sprendimu
Visuomeninės organizacijos veikla pagal ją
įregistravusios valstybės institucijos pareiškimą gali būti sustabdyta ar
nutraukta teismo sprendimu.
Pareiškimas sustabdyti ar nutraukti
visuomeninės organizacijos veiklą neapmokestinamas.
28 straipsnis. Visuomeninės organizacijos
veiklos sustabdymo
pagrindai
Teismas gali sustabdyti visuomeninės
organizacijos veiklą, jeigu ji ar jos padalinys nustatytu laiku nepašalina
valstybės institucijos pagal kompetenciją nurodytų Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimų ar tęsia neteisėtą veiklą po to,
kai gavo įspėjimą dėl veiklos, kuri pažeidžia Lietuvos Respublikos
Konstituciją, šį ar kitus įstatymus, nutraukimo.
Visuomeninės organizacijos veikla gali
būti sustabdyta ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
29 straipsnis. Veiklos sustabdymo pasekmės
Kai visuomeninės organizacijos veikla yra
sustabdyta, per visą sustabdymo laikotarpį visuomeninei organizacijai ir jos
padaliniams draudžiama naudotis visomis visuomenės informavimo priemonėmis,
organizuoti susirinkimus, naudoti visuomeninės organizacijos ar jos padalinių
sąskaitose esančias lėšas, naudoti bei valdyti turimą visuomeninės
organizacijos ir jos padalinių turtą bei lėšas ir jais disponuoti.
Visuomeninės organizacijos, įeinančios į
visuomeninių organizacijų sąjungą, veiklos sustabdymas šios sąjungos veiklai
teisinių pasekmių nesukelia, jeigu sąjungoje yra ne mažiau kaip pusė
visuomeninių organizacijų, kurių veikla nėra sustabdyta.
Kai visuomeninių organizacijų sąjungos
veikla yra sustabdyta, į ją įeinančios visuomeninės organizacijos veikia tik
pagal savo įstatus.
Pasibaigus teismo nustatytam visuomeninės
organizacijos veiklos sustabdymo terminui, visuomeninė organizacija raštu
praneša jos įstatus įregistravusiai valstybės institucijai apie tai, kad
pašalino priežastis, dėl kurių jos veikla teismo sprendimu buvo sustabdyta.
Visuomeninė organizacija, kurios veikla buvo sustabdyta, gali tęsti savo veiklą
tik po to, kai valstybės institucija, kuri yra įregistravusi šios organizacijos
įstatus, konstatuoja, kad pašalintos priežastys, dėl kurių buvo sustabdyta
visuomeninės organizacijos veikla, ir leidžia šiai visuomeninei organizacijai
tęsti veiklą. Atsisakymas leisti tęsti visuomeninės organizacijos veiklą ne
vėliau kaip per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas teismui.
30 straipsnis. Visuomeninės organizacijos
veiklos nutraukimas
Teismas gali nutraukti visuomeninės
organizacijos veiklą, jeigu:
1) visuomeninė organizacija, kurios veikla
sustabdyta teismo sprendimu, ar jos padalinys pažeidžia šio įstatymo 29
straipsnyje nurodytus reikalavimus;
2) jeigu per metus nuo veiklos sustabdymo
termino pasibaigimo visuomeninė organizacija ar jos padalinys vėl pažeidė
Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus;
3) jeigu įregistravus visuomeninės
organizacijos įstatus paaiškėja, kad įstatų registravimui buvo pateikti
neatitinkantys tikrovės organizacijos steigimo duomenys.
Teismas, priėmęs sprendimą nutraukti
visuomeninės organizacijos veiklą, skiria likvidatorius ir nustato jų
įgaliojimus.
Visuomeninės organizacijos, kurios veikla
nutraukta teismo sprendimu, turtas ir lėšos naudojami įstatymų nustatyta
tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).