Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas

Neoficialus įstatymo tekstas

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1990, Nr. 31-742

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

FIZINIŲ ASMENŲ

PAJAMŲ MOKESČIO

LAIKINASIS

Į S T A T Y M A

S

I. Bendroji

dalis

1 straipsnis.

Fizinių

asmenų pajamų mokestį moka:

1)

fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be

pilietybės, gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvos Respublikos

teritorijoje įsteigtose (registruotose) įmonėse, įstaigose ir organizacijose,

tarp jų užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybėse ir

nuolatinėse buveinėse, bei užsienyje įsteigtose (registruotose) Lietuvos

Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

Lietuvos

Respublikos gyventojai, gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų iš

užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų;

užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės,

dirbantys Lietuvoje ir gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų už tą

veiklą iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų.

Šio punkto nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikoje

esančiose užsienio valstybių diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose

dirbantiems tų valstybių piliečiams ir asmenims, kurie Lietuvos Respublikoje

nuolat negyvena, ir užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose dirbantiems asmenims, kurie

nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena;

2) fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių

piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusių

pajamų iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų (registruotų) Lietuvos

Respublikos teritorijoje, tarp jų iš užsienio juridinių asmenų ir kitų

organizacijų atstovybių ir nuolatinių buveinių, bei užsienyje įsteigtų

(registruotų) Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat

pajamų iš Lietuvos Respublikos gyventojų ir iš kitos veiklos Lietuvos

Respublikoje;

nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įskaitant

užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais

nesusijusių pajamų iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų,

taip pat pajamų iš užsienio valstybių gyventojų, iš ūkinės komercinės ir kitos

veiklos užsienio valstybėse;

3)

(neteko galios nuo 2002 m. sausio 1 d.)

Nuolatinės

buveinės - nuolatinės buveinės, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos

juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme.

Šiame

įstatyme nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais yra laikomi:

a)

fiziniai asmenys, kurių pagrindinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikos

teritorijoje. Pagrindine gyvenamąja vieta laikoma vieta, kur asmuo nuolat ar

daugiausiai gyvena, arba vieta, kuri yra jo asmeninių, socialinių arba

ekonominių interesų buvimo vieta;

b)

fiziniai asmenys, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje ištisai arba su

pertraukomis 183 ar daugiau dienų per dvylikos mėnesių laikotarpį, prasidedantį

ir pasibaigiantį tais pačiais kalendoriniais metais arba prasidedantį vienais,

o pasibaigiantį kitais kalendoriniais metais, už kuriuos skaičiuojami

mokesčiai, išskyrus užsienio valstybių diplomatus, diplomatinių atstovybių ir

konsulinių įstaigų administracinio techninio bei aptarnaujančio personalo

narius - tų užsienio valstybių piliečius;

Respublikos piliečiai, dirbantys Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse

ir konsulinėse įstaigose arba kitose Lietuvos Respublikos valstybės

institucijose, esančiose užsienio valstybėse.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-2280,

1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.

I-1159,

95.12.28, Žin., 1996, Nr. 1-3 (96.01.05)

Nr.

I-1184,

96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr.

VIII-291,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.61-1443 (97.06.24)

Nr. VIII-865,

98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1911 (00.07.31)

Nr. IX-438, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2236 (2001-07-18)

Nr. IX-676,

2001-12-20, Žin., 2001, Nr. 110-3993 (2001-12-29), įsigalioja nuo 2002-01-01

2 straipsnis.

Pajamų mokestis neišskaitomas:

1) pensininkams iš

pensijų, mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo fondų,

valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš kitų užsienio valstybių mokamų

pensijų, kurios apmokestintos tose valstybėse;

2) iš mokymo

įstaigų studentų ir moksleivių stipendijų ir pašalpų, kurioms mokėti naudojamos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos;

3) iš mokymo

įstaigų studentų ir moksleivių stipendijų, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų organizacijų, kurios pagal jų

steigimą ir veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra ne pelno siekiančios

organizacijos, lėšos, jeigu: stipendijų mokėjimas yra numatytas šių

organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, stipendija skiriama

viešo konkurso būdu, stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančios

organizacijos narys, darbuotojas arba šios organizacijos nario arba darbuotojo

šeimos narys ir tokia stipendija nėra atlyginimas už stipendijos gavėjo šiai

organizacijai atliktus arba numatomus atlikti darbus, suteiktas arba numatomas

suteikti paslaugas;

4) iš stipendijų, mokamų

iš tarptautinių organizacijų ir fondų, užsienio valstybių fondų ir

mokymo įstaigų, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, lėšų;

5) iš valstybės

stipendijų.

Pajamų mokestis

taip pat neišskaitomas iš profesinių sąjungų, draugijų, kitų visuomeninių

organizacijų ir politinių partijų pašalpų, išmokėtų savo organizacijų nariams

iš lėšų, kurios surinktos iš fizinių asmenų nario mokesčio. Ši nuostata netaikoma

apmokestinant pašalpas, kurias gauna asmenys, susiję su šiomis visuomeninėmis

organizacijomis ir politinėmis partijomis darbo santykiais.

Lėšų, surinktų

iš profesinių sąjungų, draugijų, kitų visuomeninių organizacijų ir politinių

partijų fizinių asmenų nario mokesčio, apskaitos taisykles nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-211,

1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.

I-892,

95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

Nr.

VIII-166,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

Nr. VIII-865,

98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr.

VIII-1303,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2121 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

Nr. VIII-1740, 00.06.20, Žin., 2000,

Nr.53-1522 (00.06.30)

3 straipsnis.

Tarptautinis dvigubas

apmokestinimas panaikinamas remiantis su užsienio valstybėmis sudarytomis ir

taikomomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis.

Tais atvejais,

kai su užsienio valstybėmis nėra sudarytų ir taikomų dvigubo apmokestinimo

išvengimo sutarčių, tarptautinis dvigubas apmokestinimas gali būti panaikinamas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos pavedimu Finansų ministerijos

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-211,

1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.

I-1184,

96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr.

VIII-166,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

II. Pajamų,

susijusių su darbo santykiais, apmokestinimo tvarka

4 straipsnis.

Pagrindinėje darbovietėje

gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, taip pat pajamos už kitą

įmonės, įstaigos ir organizacijos įstatuose numatytą veiklą (išskyrus tas,

kurių apmokestinimą reguliuoja šio įstatymo III ir IV dalys), atskaičiavus iš

jų neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos 33 % tarifu.

Jūrininkų,

įrašytų į laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, įgulos narių

sąrašą bei dirbančių pagal darbo sutartį to paties laivo valdytojo laivuose

kaip pagrindinėje darbovietėje, laivo reiso metu gaunamos su darbo santykiais

susijusios pajamos, atskaičius neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos

taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-211,

1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-430,

94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

Nr.

VIII-1254,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.60-1950 (99.07.09), įsigalioja nuo 2000.01.01

Nr. VIII-1615, 00.04.11, Žin., 2000,

Nr.34-955 (00.04.26),

įsigalioja nuo 2000.05.01

Nr. IX-438, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2236 (2001-07-18)

5 straipsnis.

Pagrindinėje

darbovietėje gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, neapmokestinamasis

minimumas yra:

1) I grupės invalidams –

430 litų;

2) II grupės invalidams

– 379 litai;

3) III grupės invalidams

– 283 litai;

4) asmenims, turintiems

tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, – 430 litų;

5) motinai (įmotei) arba

tėvui (įtėviui), neturintiems sutuoktinio ir auginantiems vieną vaiką (įvaikį)

iki 18 metų, – 335 litai, auginantiems du ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18

metų, už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) neapmokestinamasis

minimumas didinamas 53 litais;

6) žemės ūkio produkciją

gaminančių įmonių darbuotojams, kai šių įmonių pajamos (įplaukos) už realizuotą

žemės ūkio produkciją per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų bendrųjų

realizavimo pajamų (įplaukų), taip pat ūkininkų, kurių ūkiai įregistruoti

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, samdomiems

darbuotojams – 325 litų;

7) kitiems šio

straipsnio 1–6 punktuose nepaminėtiems asmenims pagrindinis neapmokestinamasis

minimumas (PNM) – 250 litų.

Be to, I ir II

grupės regėjimo invalidams, tėvams (įtėviams), auginantiems bent vieną vaiką

(įvaikį) invalidą, taip pat tėvams (įtėviams), auginantiems keturis ir daugiau

vaikų (įvaikių), už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) apskaičiuotas

mokestis mažinamas 12 litų.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė šiame straipsnyje nustatytus neapmokestinamųjų minimumų

dydžius indeksuoja pagal vartojimo kainų indeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-1580,

1991.07.23, Žin., 1991, Nr. 22-569

Nr.I-2280,

1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211,

1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.I-430,

94.04.12, Žin., 1994, Nr. 30-531

Nr. VIII-1958, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.84-2534 (00.10.06) ,įsigalioja nuo 2001.01.01

Nr. IX-646,

2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4023 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

6

straipsnis.

Į

apmokestinamąsias pajamas įskaitomos visos pagrindinėje darbovietėje per mėnesį

gautos pajamos pinigais ir natūra:

1) darbo

užmokestis, įskaitant įvairias priemokas, iš socialinio draudimo lėšų mokamos

ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos - apskaičiuotos už tą mėnesį sumos.

Įmonių,

įstaigų ir organizacijų išmokėtos uždarbio sumos už darbus, kurių trukmė

viršijo vieną mėnesį ir yra užfiksuotas darbo laikas, nemokant per šį

laikotarpį kas mėnesį darbo užmokesčio arba mokant darbo užmokesčio dalį,

paskirstomos proporcingai dirbtų mėnesių skaičiui (bet ne daugiau kaip 12

mėnesių);

2)

vienkartinės premijos, priklausančios apmokestinti pašalpos ir kitos išmokos -

išmokėtos per mėnesį sumos;

3) premijos

ir kitos skatinamosios išmokos už ilgesnio kaip vieno mėnesio laikotarpio darbo

rezultatus paskirstomos proporcingai užfiksuoto laikotarpio mėnesių skaičiui

(bet ne daugiau kaip 12 mėnesių) ir apmokestinamos pagal šio įstatymo 2

priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus, galiojusius tą mėnesį, kurį

šios išmokos apskaičiuotos išmokėti. Šia tvarka apmokestinamas ir papildomas

atlyginimas (tantjemos). Jei per mėnesį išmokamos kelios tokios premijos ar

kitos skatinamosios išmokos, kiekviena iš jų apmokestinama atskirai;

4)

atleidžiamam iš darbo darbuotojui išmokamos Darbo sutarties įstatyme nustatyto

dydžio kompensacijų sumos, išeitinių pašalpų sumos, taip pat priteistos žalos

atlyginimo už priverstinę pravaikštą dėl neteisėto atleidimo iš darbo sumos

dalijamos į tiek dalių, kiek jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių sudaro

atitinkamų išmokų suma, ir kiekviena dalis atskirai apmokestinama pagal šio

įstatymo 2 priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus. Apskaičiuojant

pajamų mokestį nuo išmokamos nepanaudotų atostogų kompensacijos, kiekvienų

darbo metų nepanaudotų atostogų kompensacijos suma apmokestinama atskirai

(jeigu už vienerius darbo metus darbuotojui priklauso keli mėnesiai atostogų,

tai kompensacijos suma, tenkanti kiekvienam mėnesiui, apmokestinama atskirai)

pagal 2 priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-211,

1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.

I-892,

95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

Nr.

VIII-166,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

7

straipsnis.

Į

apmokestinamąsias pajamas neįskaitoma:

1) socialinio aprūpinimo ir socialinės paramos

(šalpos) pašalpos, mokamos iš valstybės bei socialinio draudimo lėšų, išskyrus

ligos, motinystės (tėvystės) pašalpas;

2) pašalpos,

kurias išmoka darbdaviai mirus darbuotojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams),

tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos stichinių nelaimių bei gaisrų atvejais;

3) teismų

priteistos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo sumos;

4) draudimo

įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 58 straipsnyje;

5) įstatymų

arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio komandiruočių išlaidos,

taip pat kitos su darbu susijusių išlaidų kompensacijos ir su darbo santykiais

susijusių išmokų delspinigiai;

6) prizai

(dovanos), gauti asmeninių švenčių, konkursų bei kitomis progomis, jeigu per

kalendorinius metus šių prizų (dovanų) vertė ne didesnė už nustatytą pajamų

neapmokestinamąjį minimumą.

Apmokestinamosios

pajamos sumažinamos:

1) lėšų suma,

kurią paramos teikėjas davė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo

nustatyta tvarka, tačiau neviršijančia 15 procentų apskaičiuotų pajamų,

susijusių su darbo santykiais per kalendorinius metus;

2) pensijų įmokų

į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pagal Lietuvos Respublikos pensijų

fondų įstatymą suma, neviršijančia 25 procentų apskaičiuotų pajamų, susijusių

su darbo santykiais, per kalendorinius metus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-1514,

1991.06.27, Žin., 1991, Nr. 19-501

Nr.I-2280,

1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211,

1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.

I-892,

95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

Nr.

I-1400,

96.06.25, Žin., 1996, Nr. 62-1464 (96.07.02)

Nr.

I-1461,

96.07.10, Žin., 1996, Nr. 73-1747 (96.07.31)

Nr.

VIII-166,

97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-662 (97.03.29)

Nr.

VIII-1303,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2121 (99.07.30), įsigalioja nuo 2000.01.01

Nr. VIII-1813, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.64-1911 (00.07.31)

Nr. IX-678,

2001-12-21, Žin., 2001, Nr. 110-3994 (2001-12-29), įsigalioja nuo 2002-01-01

8

straipsnis.

Ne pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos,

nurodytos šio įstatymo 6 straipsnyje, apmokestinamos 6 straipsnio nustatyta

tvarka pagal 2 priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus.

Jeigu

darbuotojas dirba keliose darbovietėse, pagrindine darboviete mokesčiams

išskaityti laikoma ta, kurią pasirenka darbuotojas ir nurodo darbo sutartyje

arba nurodo papildomame pareiškime, rašomame pagrindinei darbovietei.

Mokymo

įstaigų studentų ir moksleivių uždarbis, gaunamas gamybinės praktikos ir talkų

metu, gydymo ir darbo profilaktoriumų pacientams, pensionatų globotiniams

mokamas darbo užmokestis apmokestinami šio įstatymo 4 ir 6 straipsniuose

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-2280,

1992.02.06, Žin., 1992, Nr. 7-150

Nr.I-211,

1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr.

I-892,

95.05.16, Žin., 1995, Nr. 44-1077 (95.05.26)

8(1)

straipsnis.

Lietuvos

Respublikoje gyvenančių ar dirbančių asmenų gaunamos su darbo santykiais

susijusios pajamos iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų,

taip pat pajamos, gaunamos iš užsienio valstybių gyventojų ir iš ūkinės

komercinės ar kitos veiklos užsienio valstybėse, apmokestinamos šio įstatymo V

dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1184,

96.01.23, Žin., 1996, Nr. 11-285 (96.02.07)

Nr. IX-438, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2236 (2001-07-18)

9

straipsnis.

Pajamų mokestį

pagal šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose nurodytus tarifus išskaito pajamas

apskaičiavusios ir išmokėjusios įmonės, įstaigos, organizacijos, tarp jų

užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybės ir nuolatinės

buveinės, bei gyventojai, mokantys uždarbį samdomiems asmenims, ir kas

ketvirtį, per 15 dienų ketvirčiui pasibaigus, pateikia teritorinei valstybinei

mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje yra registruoti, žinias apie

samdomiems asmenims išmokėtą uždarbį ar kitas su darbo santykiais susijusias

išmokas bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį. Žinių pateikimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-865,

98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2481 (98.10.14)

Nr. IX-438, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2236 (2001-07-18)

10

straipsnis.

Įmonės,

įstaigos, organizacijos ir gyventojai, gaudami iš banko įstaigų pinigus darbo

apmokėjimui už atitinkamą mėnesį (arba mėnesio antrąją pusę), kartu pateikia

banko įstaigoms mokamąjį pavedimą išskaitytoms iš to mėnesio uždarbių pajamų

mokesčio sumoms sumokėti. Apskaičiuojant išmokėtinas 6 straipsnio 3 punkte

nurodytas išmokas, iš jų išskaitytas pajamų mokestis turi būti pervestas į

biudžetą gaunant iš banko įstaigų pinigus šioms išmokoms. Mokėti pajamų mokestį

iš įmonės, įstaigos ir organizacijos lėšų draudžiama.

Įmonės,

įstaigos, organizacijos ir gyventojai, neturintys banko įstaigose atsiskaitomųjų

sąskaitų arba mokantieji už darbą iš savo einamųjų įplaukų, išskaitytoms

mokesčio sumoms mokėti banko įstaigoms mokamąjį pavedimą pateikia ne vėliau

kaip kitą dieną po atlyginimo išmokėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-211,

1993.07.13, Žin., 1993, Nr. 30-681

Nr. IX-438, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

62-2236 (2001-07-18)

11

straipsnis.

Įmonės,