Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas skelbtas: Žin., 1994, Nr.94-1833

Nauja įstatymo redakcija

skelbta: Žin., 2000, Nr.85-2581

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO

Į

S T A T Y M A S

1994 m. lapkričio 10 d. Nr.I-657

Vilnius

Nauja įstatymo

redakcija nuo 2001 m. sausio 1d.:

Nr. VIII-1946, 00.09.19, Žin., 2000,

Nr.85-2581 (00.10.11)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

reglamentuoja vartotojų ir prekių pardavėjų, gamintojų bei paslaugų teikėjų

santykius, kurių nereglamentuoja kiti įstatymai. Sveikatos priežiūros paslaugų

ir aprūpinimo vaistais šis įstatymas nereglamentuoja.

2.

Vandens, elektros energijos, kuro ir kitų inžineriniais tinklais tiekiamų

prekių (teikiamų paslaugų) pirkimo–pardavimo (teikimo) sutartims taikomos šio

įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

norą pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą savo asmeniniams ar namų ūkio

poreikiams.

verslo patalpose ir už jų ribų.

rinką paslaugas.

Lietuvos Respublikoje įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

1)

pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė jį pažymėdamas savo pavadinimu,

prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu;

2) veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo prašymu

pažymėtą savo pavadinimu gaminį teikia į rinką arba, jei gamintojo atstovo

Lietuvoje nėra, – gaminį importuoja;

3) gaminį saugo ir (arba) pakuoja bei nurodo save kaip

šio gaminio gamintoją.

(daiktas), parduodamas arba siūlomas parduoti vartotojams.

kuriuo siūloma tenkinti ar tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.

prekės pardavėjo ar gamintojo įsipareigojimas vartotojui atlyginti sumokėtą

sumą ar pakeisti, pataisyti prekes, jei jos neatitinka kokybės rodiklių,

nurodytų prekės garantiniame dokumente ar prekės reklamoje.

kurią įskaityti visi mokesčiai.

vadovaujantis Lietuvos Respublikoje įteisintais Tarptautinės vienetų sistemos

(SI) vienetais ir jų kartotiniais bei daliniais dydžiais nurodoma kaina, į

kurią įskaityti visi mokesčiai.

fiziškai tuo pačiu metu nedalyvaujant pardavėjui ar paslaugų teikėjui ir

vartotojui gali būti naudojamos pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo

sutarčiai sudaryti.

juridinis asmuo arba juridinio asmens teisių neturinti įmonė, kurie, vykdydami

savo verslą, teikia vieną ar kelias ryšių paslaugas, kuriomis gali pasinaudoti

pardavėjas ar paslaugų teikėjas prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo

sutarčiai su vartotoju sudaryti.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais turi teisę teikti

vartojimo kreditą ir siūlo arba teikia vartotojams kreditą.

vartotojas turi mokėti už suteiktą kreditą įskaitant palūkanas ir su kredito

suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius.

bendra kredito kaina, išreikšta kaip metinis bendros suteikto kredito kainos

procentas.

3 straipsnis. Vartotojų teisės ir jų gynimas

1) savo nuožiūra įsigyti ir

naudoti prekes ar paslaugas;

2) įsigyti tinkamos kokybės, saugių prekių ar

paslaugų;

3) gauti teisingą informaciją apie prekes ar paslaugas

bei savo teisių įgyvendinimo ar gynimo tvarką;

4) į pažeistų teisių gynimą ir į nuostolių atlyginimą;

5) gauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų pagalbą, kai gina pažeistas teises;

6) laisvai jungtis į

vartotojų organizacijas;

7) į švietimą vartojimo srityje.

2.

Vartotojai turi ir kitas šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas teises.

3.

Kai prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas nevykdo šiame įstatyme

nustatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į valstybės, savivaldybių

institucijas ir įstaigas, visuomenines vartotojų teisių gynimo organizacijas

arba į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

4 straipsnis. Vartotojų švietimas

Valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos ir

visuomeninės vartotojų teisių gynimo organizacijos, nurodytos šio įstatymo

devintajame skirsnyje, ir kitos institucijos, kurių veikla susijusi ir su

vartotojų teisių apsauga:

1) rengia ir įgyvendina vartotojų švietimo bei mokymo

programas;

2)

rengia ir leidžia specialius leidinius vartotojų teisių įgyvendinimo ir gynimo

klausimais, kitais būdais supažindina vartotojus su jų teisėmis.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VARTOTOJŲ INFORMAVIMAS

5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas

pateikimas

1.

Vartotojai turi teisę gauti išsamią informaciją apie perkamą ar naudojamą prekę

ar paslaugą.

2.

Kiekvienas pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo vartotojams suteikti išsamią

informaciją.

pardavimo sąlygas rinkoje turi būti teisinga, išsami, tiksli ir aiški. Ji turi

būti suteikta, kol vartotojas įsigyja ar naudoja prekę ar paslaugą. Atsakomybę

už klaidinančios informacijos pateikimą nustato šis ir kiti įstatymai.

vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai

prekių ir paslaugų vartojimo būdai yra tradiciškai žinomi.

prekių rūšies pardavimo kainą ir tos prekės standartinio vieneto kainą. Prekės

pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina gali būti nenurodoma, kai prekės:

1) pateikiamos teikiant paslaugas;

2) parduodamos aukcionuose arba tai yra meno dirbiniai

ir antikvariniai daiktai.

nenurodoma:

1) prekėms, kurių kaina

nepriklauso nuo jų svorio ar tūrio;

2) jeigu ji sutampa su pardavimo kaina;

3)

prekėms ar prekių grupėms, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

nustatomas vartotojo akivaizdoje, turi būti nurodyta tik prekės standartinio

vieneto kaina.

ir teikiamų paslaugų kaina turi būti aiškiai įskaitoma, lengvai suprantama.

kainos, į kurią įskaitomi visi mokesčiai, nurodyti neįmanoma, paslaugos

teikėjas privalo nurodyti papildomą informaciją, kaip nustatoma galutinė

paslaugos kaina.

pardavimo kaina, turi būti nurodoma prekės standartinio vieneto kaina, išskyrus

šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus.

šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į

Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – Tarnyba), Valstybinę ne

maisto produktų inspekciją (toliau – Inspekcija) arba į teismą dėl pažeistų teisių

gynimo.

Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo bei kainų nurodymo

taisykles.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PREKIŲ IR PASLAUGŲ KOKYBĖ IR SAUGA

6 straipsnis. Prekių ir paslaugų saugos reikalavimai

Prekės ir paslaugos turi būti saugios. Prekių ir

paslaugų saugos reikalavimus bei dėl nesaugių prekių naudojimo ar teikiamų

paslaugų atsiradusios žalos atlyginimo tvarką nustato Produktų saugos ir kiti

įstatymai.

7 straipsnis. Prekių kokybė

savybės neturi būti blogesnės, nei yra numatyta tai prekei taikomame

techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir prekės pirkimo–pardavimo sutartyje.

sąlygas, jeigu:

1) prekė atitinka prekės gamintojo nurodytus

pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus;

2) prekė tinka naudoti tam, kam paprastai tokios

rūšies prekės naudojamos;

3) prekė atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima

tikėtis atsižvelgiant į prekės prigimtį bei prekės gamintojo, jo atstovo ar

pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl prekės kokybės.

3.

Jeigu vartotojui parduota ne maisto prekė yra netinkamos kokybės, jis turi

teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti:

1) netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės

preke;

2) neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar

atlyginti vartotojo išlaidas jiems ištaisyti;

3) sumažinti prekės kainą;

4) nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už

prekę sumokėtus pinigus, išskyrus atvejus, kai prekės trūkumas yra

mažareikšmis. Prekės trūkumo mažareikšmiškumo kriterijus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

***4.

Jeigu prekei nenustatytas kokybės garantijos terminas, vartotojas reikalavimus

dėl prekės trūkumų gali pareikšti ne vėliau kaip per 2 metus nuo prekės

įsigijimo dienos.

reikalavimai dėl prekės trūkumų gali būti pareiškiami, jeigu trūkumai nustatyti

per garantijos laikotarpį.

***6. Kai prekės kokybės garantijos terminas

trumpesnis nei 2 metai ir prekės trūkumai nustatyti pasibaigus garantijos

terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip 2 metams nuo prekės įsigijimo dienos,

pardavėjas atsako už prekės trūkumus, jeigu vartotojas įrodo, kad trūkumai

atsirado iki prekės įsigijimo arba dėl iki prekės įsigijimo atsiradusių

priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.

trūkumą per 2 mėnesius nuo tos dienos, kai jis pastebėjo trūkumą.

maisto prekę, jis savo pasirinkimu turi teisę:

1) reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat

tinkamos kokybės prekę;

2) grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti grąžinti už

prekę sumokėtus pinigus.

vartotojas gali pasinaudoti tol, kol nesibaigė prekės tinkamumo naudoti

terminas, išskyrus 9 straipsnyje nustatytą atvejį.

dalyse nustatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą ar

Inspekciją dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo arba į teismą dėl šiame

straipsnyje nustatytų teisių gynimo. Bet kokiu atveju vartotojas turi teisę

kreiptis į teismą dėl nuostolių, padarytų parduodant šio straipsnio 1 dalies

reikalavimų neatitinkančią prekę, atlyginimo.

viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos ir prekių grąžinimo bei keitimo

taisykles.

*** Pastaba. Iki 2004 m.

sausio 1 d. vietoj Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse

nurodyto 2 metų termino taikomas 6 mėnesių terminas.

8 straipsnis. Paslaugų kokybė

paslaugos savybės neturi būti blogesnės, nei yra numatyta tai paslaugai

taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir paslaugų teikimo sutartyje.

sutarties sąlygas, jeigu paslauga:

1) atitinka paslaugos teikėjo nurodytus pateikiamų

norminių dokumentų reikalavimus;

2) atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis

atsižvelgiant į paslaugos prigimtį bei paslaugos teikėjo viešai paskelbtus

pareiškimus dėl paslaugos kokybės.

kokybės, jis turi teisę per 6 mėnesius nuo paslaugos suteikimo dienos

reikalauti, kad ši paslauga neatlygintinai būtų pakeista tinkamos kokybės

paslauga. Jeigu suteikta netinkamos kokybės paslauga negali būti pakeista

tinkamos kokybės paslauga, vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų grąžinti

už paslaugą sumokėti pinigai.

1) pranešdamas paslaugos teikėjui keisti savo

nurodymus dėl paslaugos teikimo būdo ar kitų sutarties sąlygų vykdymo, kai

paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai techniniu ir technologiniu

požiūriu įmanomi;

2) nutraukti paslaugos teikimo sutartį, jeigu

paslaugos teikėjas laiku nepradėjo vykdyti sutarties ar, teikdamas paslaugą,

pažeidžia sutarties sąlygas;

3) nutraukti paslaugos teikimo sutartį bet kuriuo

metu, sumokėjęs paslaugos teikėjui už atliktą darbą.

ar sugadintas vartotojo pateiktas daiktas ar medžiaga, tai pastarojo sutikimu

paslaugos teikėjas privalo pakeisti daiktą ar medžiagą lygiaverčiais, o kai

vartotojas nesutinka arba nėra galimybių pakeisti, – atlyginti daikto ar

medžiagos vertę.

4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą

ar Inspekciją dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo arba į teismą dėl šiame

straipsnyje nustatytų teisių gynimo. Bet kokiu atveju vartotojas turi teisę

kreiptis į teismą dėl nuostolių, padarytų teikiant šio straipsnio 1 dalies

reikalavimų neatitinkančią paslaugą, atlyginimo.

bendrąsias paslaugų teikimo taisykles. Valstybės, savivaldybių institucijos ir

įstaigos pagal savo kompetenciją turi patvirtinti atskirų paslaugų rūšių

teikimo taisykles.

9 straipsnis. Prekių pardavimas pasibaigus jų

tinkamumo naudoti terminui

Parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti terminas

pasibaigęs, Lietuvos Respublikoje draudžiama. Vartotojas, nusipirkęs prekę,

kurios tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs, turi teisę pasinaudoti šio

įstatymo 7 straipsnyje nustatytomis teisėmis.

10 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų laikymosi

kontrolė

Nacionalinė

vartotojų teisių apsaugos taryba prie Vyriausybės įgaliotos ministerijos

(toliau – Taryba), pagal Tarnybos ar Inspekcijos pateiktus dokumentus

nustačiusi, kad buvo pažeistos šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ar 8

straipsnio 3 dalyje nurodytos vartotojų teisės, turi teisę kreiptis į teismą

dėl prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties nutraukimo ir

vartotojo pardavėjui ar paslaugų teikėjui sumokėtų pinigų grąžinimo.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PREKIŲ PIRKIMO–PARDAVIMO AR PASLAUGŲ TEIKIMO SUTARČIŲ

NESĄŽININGOS SĄLYGOS

11 straipsnis. Sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo

kriterijai

sudaromos prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri

nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo

atžvilgiu, jeigu ta sąlyga:

1) panaikina ar apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo

civilinę atsakomybę vartotojo gyvybės atėmimo, jo sveikatos sužalojimo ar žalos

jo turtui padarymo atvejais;

2) panaikina ar apriboja vartotojo teises, susijusias

su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi, tais atvejais, kai pardavėjas ar

paslaugų teikėjas visiškai arba iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet

kokius savo sutartinius įsipareigojimus;

3) numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties

sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso

nuo kitų sąlygų ir jos įgyvendinamos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo

valia;

4) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui

negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti

sutarties arba jos nevykdyti, ir kartu nenumato vartotojo teisės gauti iš

pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, jeigu pastarieji

vienašališkai nutraukia sutartį;

5) nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę

atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą;

6) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui

vienašališkai nutraukti sutartį, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba

pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki

sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas

vienašališkai nutraukia sutartį;

7) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be

pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą

sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo;

8) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui

vienašališkai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį

vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai

trumpas;

9) įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su

kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be

teisės jų atsisakyti;

10) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be

sutartyje numatyto pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas;

11) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui

vienašališkai keisti sutartyje numatytas prekių ar paslaugų savybes;

12) suteikia teisę pardavėjui nustatyti prekės kainą

prekės pardavimo metu arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia teisę padidinti

kainas be vartotojo teisės nutraukti sutartį, jeigu galutinė kaina yra didesnė

už sutartyje numatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių

popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat prekių perleidimo ir paslaugų

teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos

nekontroliuoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas, bei užsienio valiutos, kelionės

čekių ar tarptautinių pašto perlaidų, išreikštų užsienio valiuta,

pirkimo–pardavimo sutartims;

13) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui

vienašališkai spręsti, ar pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos atitinka

sutarties reikalavimus, arba jiems suteikia išimtinę teisę aiškinti bet kurią

sutarties sąlygą;

14) riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą

vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad šių

įsipareigojimų vykdymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų;

15) vartotoją įpareigoja vykdyti visus įsipareigojimus

net ir tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdo ar nevisiškai

vykdo savuosius;

16) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be

vartotojo sutikimo perleisti kitam asmeniui savo teises ir pareigas,

atsirandančias iš sutarties, jeigu dėl to gali sumažėti vartotojui teikiamos

garantijos;

17) panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti

ieškinį teisme ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais.

kitokios sutarties sąlygos, jeigu jos priešingos geros valios reikalavimams ir

sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir

pareigų nelygybei vartotojo nenaudai.

parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos

nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje tipinėje

sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje tipinėje sutartyje tam tikros sąlygos

buvo aptartos individualiai, šio skirsnio nuostatos taikomos kitoms tokios

sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo

aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui.

vertinama atsižvelgiant į sutartyje numatytų prekių ar paslaugų prigimtį bei

visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos

aplinkybes, taip pat visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios

ji priklauso, sąlygas.

kad bet kuri sutarties rašytinė sąlyga būtų išreikšta aiškiai ir suprantamai.

Jeigu yra abejonių dėl sutarties sąlygos turinio, ji yra aiškinama vartotojo

naudai.

su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios

sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu (netaikomos šio straipsnio

1 ir 2 dalių normos), jeigu jos parašytos aiškiai ir suprantamai.

12 straipsnis. Nesąžiningų sąlygų negaliojimas ir

vartotojų teisių gynimas

nesąžiningomis, jos negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties

sąlygos lieka šalims privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas

panaikinus nesąžiningas sąlygas.

nesąžiningų sąlygų taikymo, turi teisę kreiptis į:

1) Tarybą dėl pažeistų teisių gynimo;

2) teismą dėl nesąžiningų sąlygų pripažinimo

negaliojančiomis ar pakeitimo bei padarytų nuostolių atlyginimo.

13 straipsnis. Nesąžiningų sąlygų taikymo kontrolė

Taryba, nustačiusi, kad tam tikra sutarties sąlyga ar

sąlygos pažeidžia šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, turi pasiūlyti

pardavėjui ar paslaugų teikėjui pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti tos

sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais. Jeigu per dvi savaites nuo

Tarybos siūlymo pateikimo dienos pardavėjas ar paslaugų teikėjas į jį

neatsižvelgia, Taryba turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tokios

sąlygos ar sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo.

PENKTASIS SKIRSNIS

PREKIŲ PARDAVIMAS IR PASLAUGŲ TEIKIMAS NE ŠIAI VEIKLAI

SKIRTOSE PATALPOSE

14 straipsnis. Prekių pardavimas ir

paslaugų teikimas ne šiai veiklai skirtose patalpose

sutartis, sudaryta ne šiai veiklai skirtose patalpose, yra sutartis, kurią

pardavėjas ar paslaugų teikėjas ir vartotojas sudaro pardavėjo ar paslaugų

teikėjo organizuotos išvykos už jo verslo patalpų metu arba pardavėjo ar

paslaugų teikėjo vizito į vartotojo gyvenamąją patalpą, jo darbo, mokymosi ar

kitą vietą metu.

prekių pardavimo ir paslaugų teikimo ne šiai veiklai skirtose patalpose

taisykles.

sutartims:

1) dėl maisto produktų ar kitų kasdieniam vartojimui

skirtų prekių pirkimo–pardavimo ir (arba) pristatymo;

2) dėl prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo,

kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas atvyksta pagal aiškiai pareikštą vartotojo

prašymą, išskyrus atvejus, jeigu vartotojui pateikiamos kitokios prekės ar

paslaugos, nei jis prašė;

3) dėl draudimo paslaugų teikimo;

4) dėl vertybinių popierių pirkimo–pardavimo;

5) dėl prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo,

kai pagal sudarytą sutartį vartotojas turi mokėti ne daugiau kaip du šimtus

litų;

6) kai buvo sudaryta notarinės formos sutartis.

ir teikdami paslaugas ne šiai veiklai skirtose patalpose, turi įteikti

vartotojui dokumentą, kuriame turi būti nurodyta:

1) dokumento įteikimo vartotojui data;

2) prekės ar paslaugos pavadinimas;

3) prekės ar paslaugos kaina, įskaitant visus mokesčius;

4) pardavėjo ar paslaugų teikėjo pavadinimas ir

adresas;

5) asmens, kurio vardu sutarties atsisakęs vartotojas

gali adresuoti savo atsisakymą, pavadinimas (vardas, pavardė);

6) vartotojo teisė nutraukti sutartį pagal 15

straipsnio nuostatas.

numatytas dokumentas buvo įteiktas vartotojui, tenka pardavėjui ar paslaugų

teikėjui.

15 straipsnis. Vartotojo teisė

nutraukti prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo

sutartį, sudarytą ne šiai veiklai

skirtose patalpose

pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį, sudarytą ne šiai veiklai

skirtose patalpose, pranešdamas raštu apie tai pardavėjui ar paslaugos teikėjui

per 7 darbo dienas nuo šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento

gavimo dienos. Šios vartotojo teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais

įpareigojimais ar įmokomis ar bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti. Jeigu

šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas vartotojui nebuvo

įteiktas, vartotojas turi teisę nutraukti sutartį per 3 mėnesius nuo sutarties

sudarymo dienos.

straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, jeigu prekė nebuvo sugadinta ar jos

išvaizda iš esmės nepasikeitė. Prekės ar jos pakuotės išvaizdos pakeitimų,

kurie buvo būtini norint apžiūrėti gautą prekę, negalima laikyti esminiais

prekės išvaizdos pakeitimais.

dalyje nustatyta teise nutraukti sutartį, jeigu sutartis sudaryta dėl paslaugų,

kurios vartotojo sutikimu pradėtos teikti nesibaigus šio straipsnio 1 dalyje

nurodytam terminui.

dėl sutarties nutraukimo, per 15 dienų pardavėjas privalo atsiimti prekę ir

grąžinti vartotojui už ją sumokėtus pinigus, o paslaugų teikėjas – grąžinti už

paslaugą sumokėtus pinigus.

ar prekės sugadinimo, pardavėjas privalo kreiptis į Tarnybą arba Inspekciją ir

dalyvaujant vartotojui pateikti prekę ekspertizei. Ekspertizės išlaidas moka

kaltoji šalis.

16 straipsnis. Šiame skirsnyje nustatytų vartotojų

teisių gynimas

vartotojo reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į:

1) Tarybą dėl vartotojų teisių gynimo;

2) teismą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų

grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

teikėjas nevykdo šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimų, turi teisę

kreiptis į teismą dėl prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugos teikimo sutarties

nutraukimo ir vartotojo sumokėtų pinigų grąžinimo.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

PREKIŲ PARDAVIMAS IR PASLAUGŲ TEIKIMAS PAGAL SUTARTIS,

SUDAROMAS NAUDOJANT RYŠIO PRIEMONES

17 straipsnis. Prekių pirkimo–pardavimo

ar paslaugų teikimo sutartis, sudaryta

naudojant ryšio priemones

sutartis, sudaryta naudojant ryšio priemones, yra pardavėjo ar paslaugos

teikėjo ir vartotojo sutartis dėl prekių ar paslaugų pardavimo (teikimo),

sudaroma (įskaitant sutarties pasirašymą) naudojant tik ryšio priemones (vieną

ar kelias).

prekių pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio

priemones, taisykles.

kurios sudaromos:

1) dėl finansinių paslaugų teikimo;

2) aukciono būdu;

3) dėl maisto produktų ar kitų kasdieniam vartojimui

skirtų prekių pirkimo–pardavimo ir (arba) pristatymo;

4) dėl apgyvendinimo, transporto, maitinimo ar

laisvalaikio paslaugų, kai paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti šias paslaugas

tam tikru laiku arba tam tikru laikotarpiu;

5) naudojant pardavimo automatus;

6) per ryšio priemonių operatorių.

sudarymo privalo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti vartotojui tinkamą

informaciją, kurioje turi būti nurodyta:

1) duomenys apie pardavėją ar paslaugų teikėją;

2) prekės (paslaugos) pagrindinės savybės;

3) pardavimo kaina;

4) prekės pristatymo kaina;

5) mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka;

6) vartotojo teisės nutraukti sutartį pagal 18

straipsnio nuostatas įgyvendinimo tvarka;

7) naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, kai jie

skaičiuojami kitaip, nei įprasta;

8) laikotarpis, kurį pasiūlymas ir kaina galioja;

9) mažiausia sutarties trukmė, kai sudaroma sutartis

dėl nuolatinio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo.

komercinis pobūdis turi būti aiškiai ir suprantamai išreikštas bei atitikti

naudojamas ryšio priemones. Jeigu kalbama telefonu, prekės pardavėjas ar

paslaugos teikėjas privalo aiškiai išdėstyti komercinį pokalbio tikslą.

vėliau kaip pateikiant prekes (jeigu jas pateikia ne pardavėjo įgaliotas

trečiasis asmuo) vartotojas turi gauti informaciją raštu (nebent tokia

informacija raštu jau buvo pateikta vartotojui prieš sutarties sudarymą) apie:

1) siūlomą prekę ar paslaugą (pavadinimas, pagrindinės

savybės);

2) pardavėją ar paslaugų teikėją; nurodoma kur ir kam

vartotojas gali adresuoti bet kokį skundą;

3) vartotojo teisės nutraukti sutartį pagal 18

straipsnio nuostatas įgyvendinimo tvarką;

4) mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką, pardavėjo

teikiamas prekės priežiūros paslaugas ir garantijas, jeigu jos suteikiamos;

5) sutarties nutraukimo sąlygas, jeigu sutartis

neterminuota arba ilgesniam nei vienerių metų terminui.

nustatyta informacija raštu buvo įteikta vartotojui, tenka pardavėjui ar paslaugų

teikėjui.

dienų nuo sutarties sudarymo dienos, jei sutartyje nenumatyta kitaip.

18 straipsnis. Vartotojo teisė

nutraukti prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo

sutartį, sudarytą naudojant ryšio

priemones

pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį, sudarytą naudojant ryšio

priemones, pranešdamas raštu apie tai pardavėjui ar paslaugų teikėjui per 7

darbo dienas nuo prekių pristatymo dienos (kai prekės perkamos) ar sutarties

sudarymo dienos (kai paslaugos teikiamos). Jeigu šio įstatymo 17 straipsnio 6

dalyje nurodyta informacija raštu vartotojui nebuvo pateikta, vartotojas turi

teisę nutraukti sutartį per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos.

vartotojo teisę nutraukti sutartį suvaržyti bet kokiais papildomais

įpareigojimais ar įmokomis ar bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti,

išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus.

dalyje nustatyta teise nutraukti sutartį, jeigu sutartis sudaryta dėl:

1) garso ir vaizdo kūrinių ir fonogramų bet kokiose

vaizdo ar garso laikmenose, kompiuterinių programų tiekimo ir vartotojas

pažeidė pakuotės apsaugas;

2) laikraščių, žurnalų ar kitų periodinių leidinių

tiekimo;

3) dalyvavimo žaidimuose ar loterijose.

straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, jeigu prekė nebuvo sugadinta ar jos

išvaizda iš esmės nepasikeitė. Prekės ar jos pakuotės išvaizdos pakeitimų,

kurie buvo būtini norint apžiūrėti gautą prekę, negalima laikyti esminiais

prekės išvaizdos pakeitimais.

nustatyta teise nutraukti sutartį, kai už prekę ar paslaugą visiškai ar iš

dalies sumokama pagal tam tikslui pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo

arba pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens sudarytą vartojimo

kredito sutartį, tai ta vartojimo kredito sutartis turi būti nutraukiama be

jokių papildomų įpareigojimų vartotojui.

dėl sutarties nutraukimo, per 15 dienų pardavėjas privalo atsiimti prekę ir

grąžinti vartotojui už ją sumokėtus pinigus, o paslaugų teikėjas – grąžinti už

paslaugą sumokėtus pinigus.

ar prekės sugadinimo, pardavėjas privalo kreiptis į Tarnybą arba į Inspekciją

ir dalyvaujant vartotojui pateikti prekę ekspertizei. Ekspertizės išlaidas moka

kaltoji šalis.

19 straipsnis. Prekių tiekimas ar paslaugų teikimas be

vartotojo sutikimo

vartotojui be jo sutikimo, jeigu už jas reikalaujama mokėti.

paslaugos be jo sutikimo, vartotojas gali naudotis jomis savo nuožiūra

neatlygintinai.

20 straipsnis. Šiame skirsnyje nustatytų vartotojų

teisių gynimas

vartotojo reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į:

1) Tarybą dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo;

2) teismą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų

grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

teikėjas nevykdo šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimų, turi teisę

kreiptis į teismą dėl prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties

nutraukimo ir vartotojo sumokėtų pinigų grąžinimo.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

TEISĖS TAM TIKRU LAIKU NAUDOTIS GYVENAMOSIOMIS

PATALPOMIS PIRKIMAS

21 straipsnis. Teisės tam tikru

laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo

sutartis

patalpomis pirkimo sutartis yra ne trumpesniam kaip 3 metų terminui sudaryta

sutartis, pagal kurią vartotojas, nesvarbu, kokios rūšies sudaryta sutartis,

įgyja teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis tam tikru laiku ne mažiau kaip 1

savaitę per metus.

laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutartį, turi įteikti

vartotojui suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašymą. Jame turi būti nurodyta

informacija apie gyvenamąsias patalpas, kitus asmenis, turinčius teisę naudotis

suteikiamomis patalpomis, gyvenamųjų patalpų savininkus, vartotojo teises, taip

pat informacija apie mokesčius už teisę naudotis gyvenamąja patalpa bei kitus

papildomus mokesčius. Privalomų duomenų, kurie turi būti pateikti suteikiamų

gyvenamųjų patalpų aprašyme bei sutartyje, minimalų sąrašą nustato Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija. Suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašymas yra

neatskiriama sutarties dalis.

turi būti parašyti valstybine kalba. Jeigu gyvenamosios patalpos, dėl kurių

naudojimosi teisės sudaroma sutartis, yra kitoje valstybėje, pardavėjas turi

pateikti vartotojui sutarties vertimą į vieną toje valstybėje oficialiai

vartojamų kalbų.

tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis, turi būti nurodyta, kur ir

kaip vartotojas gali gauti suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašymą.

22 straipsnis. Vartotojo teisė

nutraukti teisės tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis

patalpomis pirkimo sutartį

laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis sutartį, pranešdamas raštu apie tai

pardavėjui per 10 dienų nuo sutarties sudarymo dienos.

neįteikiamas suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašymas arba jame nėra visų

privalomų duomenų, vartotojas turi teisę nutraukti sutartį per 4 mėnesius nuo

jos sudarymo dienos. Jeigu suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašymas, kuriame

pateikti visi privalomi duomenys, įteikiamas per šiuos 4 mėnesius, šio

straipsnio 1 dalyje numatytas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo suteikiamų

gyvenamųjų patalpų aprašymo įteikimo dienos.

nustatyta teise nutraukti sutartį, kai už teisę naudotis tam tikru laiku

gyvenamosiomis patalpomis visiškai ar iš dalies sumokama pagal tam tikslui

pardavėjo ir vartotojo arba pardavėjo ir trečiojo asmens sudarytą vartojimo kredito

sutartį, tai ta vartojimo kredito sutartis taip pat turi būti nutraukiama.

nustatytą vartotojo teisę nutraukti sutartį suvaržyti bet kokiais papildomais

įpareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti.

bet kokio išankstinio apmokėjimo prieš pasibaigiant laikotarpiui, per kurį

vartotojas turi teisę nutraukti sutartį. Jeigu toks išankstinis apmokėjimas

buvo atliktas, pardavėjas, gavęs šiame straipsnyje numatytą vartotojo pranešimą

apie sutarties nutraukimą, privalo per 10 dienų grąžinti sumokėtus pinigus

vartotojui.

23 straipsnis. Šiame skirsnyje nustatytų vartotojų

teisių gynimas

vartotojas turi teisę kreiptis į:

1) Tarybą dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo;

2) teismą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų

grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą dėl

teisės tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutarties

nutraukimo ir vartotojo pardavėjui sumokėtų pinigų grąžinimo.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

VARTOJIMO KREDITAS

24 straipsnis. Vartojimo kredito sutartis

vartotojo sutartis, pagal kurią kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja

suteikti vartotojui prekėms arba paslaugoms pirkti:

1) kreditą atidėto mokėjimo, taip pat mokėjimo

išdėstymo (mokėjimo dalimis) būdu;

2) kreditus, įskaitant indėlio arba banko sąskaitos

kreditą.

lizingo (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, pagal kurią

prekės, esančios sutarties dalyku, pereina vartotojo nuosavybėn, kai per

sutartyje nustatytą terminą sumokama prekės kaina, kredito palūkanos bei kiti

su kredito suteikimu ir naudojimu susiję mokesčiai (jei jie yra).

vartojimo kredito sutartį:

1) kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį turtą;

2) vartotojas nemoka jokių palūkanų ir su kredito

suteikimu bei naudojimu susijusių mokesčių;

3) vartotojas įsipareigoja grąžinti kreditą ne per

ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį arba kai kredito suma yra ne didesnė kaip

1000 litų;

4) už tam tikrą nuolatinę teikiamą paslaugą vartotojas

moka dalimis paslaugos teikimo metu.

Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas vartotojui. Pareiga įrodyti, kad

sutartis įteikta vartotojui, tenka kredito davėjui.

1) kredito suma arba kredito limitas (jeigu jis yra);

2) bendros kredito kainos metinė norma, palūkanų norma

ir su kredito suteikimu bei naudojimu susiję mokesčiai;

3) kredito gražinimo terminas arba, jeigu kreditas

turi būti grąžinamas dalimis, – kiekvienos įmokos suma ir mokėjimo terminai;

4) kai kreditas skirtas prekei ar paslaugai pirkti, –

prekės (paslaugos) kaina ir bendra kredito suma;

5) vartotojo teisė grąžinti kreditą iki jo grąžinimo

termino pabaigos pagal 25 straipsnio nuostatas;

6) bendros kredito kainos metinės normos keitimo

sąlygos ir tvarka, jeigu tokia galimybė yra nustatyta sutartyje, su sąlyga, kad

pakeitimų negali daryti kredito davėjas vienašališkai.

6.

Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu vartotojui raštu pranešama apie:

1) teikiamo kredito apribojimus (jeigu jų yra);

2) metinę palūkanų normą ir mokesčius, taikomus nuo

sutarties sudarymo, bei sąlygas, kuriomis jie gali būti keičiami;

3) galimus santykių pagal sutartį pasibaigimo būdus ir

sutarties nutraukimo procedūrą.

tvarką nustato Vyriausybė ir Lietuvos bankas.

sutartį (taip pat ir reklamoje) turi būti nurodyta bendros kredito kainos

metinė norma. Rašytiniame siūlyme turi būti pateiktas bendros kredito sumos

apskaičiavimo pavyzdys.

9.

Jeigu vartojimo kredito sutartyje nėra šio straipsnio 5 dalyje nustatytos

privalomos informacijos arba ji yra klaidinanti, vartotojas turi teisę

nutraukti vartojimo kredito sutartį. Šiuo atveju vartotojas privalo grąžinti

kreditą, bet neprivalo mokėti sutartyje numatytų palūkanų ir su kredito

suteikimu bei naudojimu susijusių mokesčių.

25 straipsnis. Vartojimo kredito išankstinio grąžinimo

teisė

Vartotojas turi teisę grąžinti kreditą nesibaigus jo

grąžinimo terminui. Šiuo atveju jis sumoka iki kredito grąžinimo datos

priskaičiuotas palūkanas ir su kredito suteikimu bei naudojimu susijusius

mokesčius.

26 straipsnis. Sutarties nutraukimas kredito davėjo

reikalavimu

Kredito davėjas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu

yra šios sąlygos:

1) įmokos nesumokėtos ilgiau kaip 1 mėnesį ir jų suma

yra ne mažesnė kaip 10 procentų bendros kredito sumos;

2) įmokos nesumokėtos per 2 savaites nuo papildomo

pranešimo įteikimo vartotojui.

27 straipsnis. Draudimas priimti vekselius, čekius ir

skolos raštus

įmokas pagal kredito sutartį vekseliais, čekiais ir skolos raštais.

dalyje numatytomis mokėjimo priemonėmis, turi atlyginti vartotojui bet kokius

nuostolius, susijusius su šių mokėjimo priemonių tolesniu naudojimu.

28 straipsnis. Kredito sutartis dėl tam tikrų prekių

ar paslaugų pirkimo

dėl tam tikrų prekių ar paslaugų pirkimo finansavimo, o tarp kredito davėjo ir

pardavėjo ar paslaugų teikėjo yra sudaryta sutartis dėl šių prekių pardavimo ar

paslaugų teikimo finansavimo, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdo arba

netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, tai vartotojas turi teisę:

1) nevykdyti kredito sutarties;

2) reikalauti, kad kredito davėjas grąžintų jau

sumokėtas įmokas ir su kredito suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius.

numatytomis teisėmis tik po to, kai jis dėl sutarties sąlygų vykdymo kreipėsi į

pardavėją ar paslaugų teikėją ir ne vėliau kaip per 2 savaites nuo tokio

kreipimosi prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlygos

nebuvo įvykdytos.

pažeistos, gali kreiptis į Tarybą arba teismą.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO INSTITUCIJOS IR

ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

***29 straipsnis. Vartotojų teisių gynimo valstybės

įstaigos

kaip laikomasi šio įstatymo.

2.

Taryba yra valstybės įstaiga prie Vyriausybės įgaliotos ministerijos. Ją

steigia ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Tarybos darbo tvarką ir jos

nagrinėjamų klausimų proceso taisykles nustato šis ir kiti įstatymai bei

Tarybos priimtas darbo reglamentas.

bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.

valstybės biudžeto.

5.

Tarybą sudaro pirmininkas ir 4 nariai. Kai Tarybos pirmininko nėra, jį

pavaduoja jo paskirtas Tarybos narys. Tarybos pirmininkas bei nariai į

valstybės tarnybą priimami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį

išsilavinimą. Pirmenybė teikiama asmenims, turintiems patyrimo vartotojų teisių

gynimo bei produktų saugos srityje.

klausimus, priima sprendimus. Sprendimai priimami balsų dauguma, kai dalyvauja

ne mažiau kaip 4 Tarybos nariai, įskaitant Tarybos pirmininką. Kai balsai

pasiskirsto po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Tarybos sprendimai gali

būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Vartotojų teisių apsaugos komisija. Ją sudaro ir sudėtį tvirtina Taryba.

Komisijos nariai yra Sveikatos apsaugos ministerijos, Ūkio ministerijos, Žemės

ūkio ministerijos ir kitų suinteresuotų valstybės, savivaldybių įstaigų bei

visuomeninių organizacijų atstovai. Komisijos nuostatus tvirtina Taryba.

Komisijai vadovauja Tarybos pirmininkas.

***Pastaba. Vartotojų teisių gynimo įstatymo

pakeitimo įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30

straipsnius, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

***30 straipsnis. Tarybos funkcijos ir teisės

1) atlieka vartotojų skundų neteisminį nagrinėjimą, t.

y. nagrinėja Tarnybos ir Inspekcijos pateiktus dokumentus dėl vartotojų teisių

pažeidimų ir priima sprendimus dėl vartotojų pažeistų teisių gynimo;

2) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų

taikymo kontrolę;

3) nagrinėja vartotojų skundus dėl vartojimo sutarčių

nesąžiningų sąlygų taikymo ir dėl šio įstatymo penktajame, šeštajame,

septintajame ir aštuntajame skirsniuose numatytų vartotojų teisių pažeidimų;

4) įgyvendina valstybinę vartotojų teisių gynimo

politiką;

5) koordinuoja ir atlieka vartotojų ekonominių

interesų gynimą, prižiūri vartojimo prekių bei paslaugų rinką ir vartotojams

skirtą reklamą;

6) užtikrina keitimąsi informacija su Europos Sąjunga

bei valstybėmis narėmis;

7) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse

organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje;

8) pagal savo kompetenciją priima teisės aktus;

9) organizuoja vartotojų, prekių pardavėjų, gamintojų

bei paslaugų teikėjų švietimą vartotojų teisių gynimo srityje;

10) atlieka šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų

numatytas funkcijas bei įgaliojimus;

11) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės

aktų projektų ekspertizę, teikia Vyriausybei išvadas, ar šie aktai atitinka

valstybės politiką vartotojų teisių gynimo srityje;

12) pagal kompetenciją taiko įstatymų numatytas

poveikio priemones šio įstatymo pažeidėjams.

2.

Taryba turi teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų, gamintojų, importuotojų, prekių pardavėjų ir paslaugų teikėjų šio

įstatymo pažeidimams tirti reikalingą informaciją, dokumentus;

2) atlikti tyrimus, kreiptis į teismą dėl pažeistų

vartotojų teisių gynimo šio įstatymo nustatytais atvejais.

***Pastaba. Vartotojų teisių gynimo įstatymo

pakeitimo įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30

straipsnius, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

31 straipsnis. Visuomeninės vartotojų organizacijos

organizacijos turi teisę:

1) gauti informaciją iš atitinkamų valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų, gamintojų, importuotojų, prekių

pardavėjų, paslaugų teikėjų apie gaminių, parduodamų prekių bei teikiamų

paslaugų kokybę ir kitus duomenis, reikalingus vartotojų teisėms ir interesams

ginti, išskyrus valstybės, tarnybos ir komercines paslaptis;

2)

tirti vartotojų nuomonę apie prekių ir paslaugų asortimentą, kokybę, prekybos

ir paslaugų teikimo organizavimą;

3) tikrinti prekių ir paslaugų kokybę nustatyta tvarka

akredituotose savo bandymų laboratorijose, taip pat pateikti prekes bei

paslaugas ekspertizei ir bandymams kompetentingoms Lietuvos Respublikos ir

užsienio organizacijoms;

4) viešai skelbti vartotojų nuomonės tyrimų bei prekių

ir paslaugų ekspertizių ir bandymų rezultatus, leisti vartotojams skirtus

leidinius, verstis vartotojų švietimo veikla;

5) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei

įstaigoms pasiūlymus dėl vartotojų sveikatai pavojingų prekių ir paslaugų

gamybos, pardavimo (teikimo) uždraudimo, teikti prekių gamintojams,

importuotojams, pardavėjams ir paslaugų teikėjams pasiūlymus dėl prekių ir

paslaugų kokybės gerinimo;

6) ginti vartotojų teises, jų ekonominius ir

socialinius interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose;

7) vartotojo prašymu ar savo iniciatyva reikšti

ieškinius teisme.

remia visuomenines vartotojų organizacijas. Valstybė šioms organizacijoms

teikia finansinę paramą.

32 straipsnis. Pardavėjų ir paslaugų teikėjų

atsakomybė

teikėjas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

taisykles ar kitus teisės aktus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta

tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1946, 00.09.19, Žin., 2000,

Nr.85-2581 (00.10.11)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo

redakcija

Vartotojų teisių gynimo įstatymo

pakeitimo įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30

straipsnius, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj Vartotojų teisių gynimo

įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyto 2 metų termino taikomas 6 mėnesių

terminas.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė

Trapinskienė (2000.10.12)

33 straipsnis.

Europos Sąjungos valstybių narių institucijų ar organizacijų teisė pareikšti

ieškinį Lietuvoje ginant viešąjį interesą

organizacijos, kurias Europos Komisija įtraukia į Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvoje 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus numatytą sąrašą ir

paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi teisę pagal Civilinio

proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti

ieškinius dėl įpareigojimų prekių ar paslaugų pardavėjams (teikėjams) nutraukti

viešąjį interesą pažeidžiančius veiksmus. Šios dalies nuostatos taikomos tais

atvejais, kai Lietuvoje veikiančių prekių ar paslaugų pardavėjų (teikėjų)

veiksmai pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, kurių sąrašą pagal Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų

interesus priedą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, ir tais

veiksmais pažeidžiamas kitos valstybės narės viešasis vartotojų interesas.

ieškinį Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos gali

pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu prieš tai raštu konsultavosi su Lietuvos

Respublikos valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos

valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba privalo pateikti atsakymą Europos

Sąjungos valstybių narių institucijoms ar organizacijoms per 14 dienų. Europos Sąjungos

valstybių narių institucijos ar organizacijos prieš pareikšdamos ieškinį taip

pat turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją dėl vartotojų viešąjį

interesą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio

pasiūlymo gavimo nutraukti veiksmus, pažeidžiančius vartotojų viešąjį interesą,

taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad jei pardavėjas ar

paslaugų teikėjas nenutrauks veiksmų, pažeidžiančių viešąjį vartotojų interesą,

Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos kreipsis į

teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti.

apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai apie Lietuvoje priimtą išankstinių

konsultacijų procedūrą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje.

34 straipsnis.

Vartotojų viešojo intereso gynimas Europos Sąjungos valstybėse narėse

apsaugos tarnyba turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos valstybių narių teismus

ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį

prekių ar paslaugų pardavėją (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos

valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.

reikalavimus atitinkančios vartotojų asociacijos, apie kurias pranešta Europos

Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi teisę kreiptis į kitų

Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su

prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją

(teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti

Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.

apsaugos tarnyba 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančių vartotojų

asociacijų prašymu praneša Europos Komisijai šių asociacijų pavadinimus ir

tikslus. Jeigu kiti įstatymai numatys

kreipimosi į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas

kompetentingas įstaigas teisę kitoms valstybės institucijoms, Lietuvos

Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos

Komisijai šių institucijų pavadinimus ir jų įgaliojimų apimtį.

35 straipsnis.

Viešas paskelbimas apie viešojo intereso gynimą

atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos

valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys, ginantys

vartotojų viešąjį interesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas  nuo  ieškinio ar

pareiškimo (skundo) priėmimo nagrinėti teisme apie tai privalo pranešti

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių

apsaugos tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto tinklalapyje.

vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo pagal šį skirsnį priėmimo,

šį sprendimą išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsiteisėjusius teismo sprendimus,

kuriuose nustatytas viešojo intereso pažeidimas, skelbia savo interneto

tinklalapyje.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

finansinių paslaugų teikimAS

PAGAL SUTARTIS, SUDAROMAS NAUDOJANT RYŠIO PRIEMONES

36 straipsnis.

Finansinių paslaugų teikimas pagal sutartį, sudaromą ryšio priemonėmis

finansinės paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas ryšio priemonėmis

dalyvaujant pačiam paslaugų teikėjui ar jo tarpininkui. Finansinių paslaugų

teikimo santykiams, kurių šio skirsnio nuostatos nenustato, taikomas Civilinis

kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą.

suteiktų teisių.

sudaro pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis, šio skirsnio nuostatos

taikomos tik pradinei finansinių paslaugų teikimo sutarčiai, o po šios

sutarties sudarymo ateityje atliekamoms to paties pobūdžio viena po kitos

einančioms operacijoms ar atskirų operacijų grupei šio skirsnio nuostatos netaikomos.

nesudaroma, tačiau tos pačios sutarties šalys vėliau atlieka to paties pobūdžio

vieną po kitos einančias ar atskiras finansines operacijas, šis straipsnis

taikomas tik pirmajai operacijai. Tačiau jeigu ilgiau negu vienerius metus to

paties pobūdžio operacija neatliekama, kita operacija laikoma pirmąja operacija

ir jai taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

paslaugų teikėjas iki finansinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo privalo

pateikti vartotojui informaciją, kurioje turi būti duomenys, susiję su paslaugų

teikėju, finansine paslauga, finansinių paslaugų teikimo sutartimi, sudaroma

ryšio priemonėmis, ir žalos atlyginimu.

1) paslaugų teikėjo pavadinimas, buveinė (adresas),

telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai,

registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį juridinį asmenį,

juridinio asmens kodas, taip pat duomenys apie paslaugų teikėjo pagrindinę

komercinę veiklą;

2) duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti

vartotojo gyvenamosios vietos valstybėje veikiantį finansinių paslaugų teikėjo

atstovą, ir vartotojo santykiams su atstovu, jei jis yra, svarbus adresas;

3) jeigu iki sutarties sudarymo vartotojas

konsultuojasi su specialistu, kuris nėra finansinių paslaugų teikėjas, ir jei

konsultavimosi su specialistu faktas ir visi būtini pateikti duomenys yra

žinomi finansinių paslaugų teikėjui, – specialisto vardas, pavardė, pareigos,

pagrindas, kuriuo jis veikia, ir adresas;

4) jeigu paslaugų teikėjo veiklai būtina licencija ir

(ar) leidimas – licenciją ir (ar) leidimą išdavusi institucija, jos adresas,

telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai ir

licencijos išdavimo data.

1) apibūdintos pagrindinės jos ypatybės;

2) kaina, įskaitant visas per paslaugų teikėją mokamas

įmokas, rinkliavas ir išlaidas bei mokesčius, o jeigu negalima nurodyti

tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas kainą gali

patikrinti;

3) informacija apie tai, kad finansinė paslauga yra

susijusi su sandoriais, ypač rizikingais dėl specifinių ypatybių ar atliktinų

operacijų;

4) informacija apie tai, kad finansinės paslaugos

kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurių paslaugos teikėjas

nekontroliuoja, o ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų rodikliai;

5) informacija apie tai, kad gali būti papildomų

mokesčių ir (ar) išlaidų, nesusijusių su paslaugos teikėju;

6) laikotarpis, kurį pasiūlyme pateikta informacija

galioja;

7) finansinės paslaugos apmokėjimo ir vykdymo tvarka;

8) vartotojui tenkančios papildomos naudojimosi ryšio

priemonėmis išlaidos, jeigu tokios papildomos išlaidos skaičiuojamos.

ryšio priemonėmis, turi būti nurodyta:

1) vartotojo teisė atsisakyti sutarties ir šios teisės

įgyvendinimo tvarka, įskaitant informaciją apie įmokas, kurias vartotojui gali

reikėti sumokėti, apie nepasinaudojimo šia teise pasekmes arba kad nėra teisės

atsisakyti sutarties;

2) trumpiausias sutarties galiojimo terminas, jei

finansinių paslaugų teikimas yra nevienkartinio pobūdžio;

3) informacija apie šalių teises nutraukti sutartį

prieš terminą arba vienašališkai, įskaitant sutartyje nustatomas netesybas;

4) praktiniai nurodymai, susiję su teise atsisakyti

sutarties, įskaitant adresą, kuriuo turėtų būti siunčiamas pranešimas apie

sutarties atsisakymą;

5) valstybė arba valstybės, kurių teise iki sutarties

su vartotoju sudarymo vadovaujasi paslaugos teikėjas;

6) sutarties nuostatos dėl sutarčiai taikomos teisės

ir (ar) bylos teismingumo;

7) kokia kalba ar kalbomis pateikiama informacija apie

sutarties terminus ir sąlygas, šiame skirsnyje nurodyta išankstinė informacija,

taip pat kokia kalba ar kalbomis paslaugos teikėjas, suderinęs su vartotoju,

įsipareigoja palaikyti ryšius šios sutarties galiojimo metu.

1) ginčų dėl pažeistų vartotojo teisių sprendimo ne

teisme tvarka arba kad tokia tvarka nenustatyta;

2) draudimo (garantiniai) fondai ar kita žalos

atlyginimo tvarka.

komercinis pobūdis turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstytas ir tikti

naudojamoms ryšio priemonėms atsižvelgiant į sutartiniams santykiams taikomus

sąžiningumo ir neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsaugą užtikrinančius

principus.

informacija apie sutartines prievoles, kurios bus privalomos vartotojui ir

paslaugos teikėjui pagal sutarčiai, jei ji būtų sudaryta, taikomą teisę.

pradžioje turi būti pateikiama informacija apie finansinės paslaugos teikėją ir

nurodomas skambučio komercinis tikslas. Kai vartotojas aiškiai pareiškia savo

sutikimą, taip pat pateikiami duomenys apie skambinantį asmenį, jo ryšį su

finansinių paslaugų teikėju ir šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 5 punktuose ir 8

dalies 1 punkte nurodyta informacija (išskyrus informaciją apie nepasinaudojimo

teise atsisakyti sutarties pasekmes).

teikėjas praneša vartotojui apie šio teisę gauti kitą, negu nurodyta šio

straipsnio 12 dalyje, informaciją ir nurodo, kokio pobūdžio ta informacija yra.

galiojimo metu turi teisę reikalauti, kad bet kokia su sutartimi susijusi

informacija jam būtų pateikta raštu. Vartotojas turi teisę keisti naudojamas

ryšio priemones, jei tai neprieštarauja sudarytai sutarčiai arba teikiamų

finansinių paslaugų pobūdžiui.

straipsnio 6–9 dalyse nurodytą informaciją raštu ar kitoje vartotojui

prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

ryšio priemonėmis, kuriomis neįmanoma pateikti informacijos pagal šio

straipsnio 15 dalies reikalavimus, paslaugos teikėjas nedelsdamas informaciją

pateikia po sutarties sudarymo.

vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, kad vartotojas išreiškė savo

valią sudaryti sutartį ir kad sutartis vykdoma tinkamai, tenka paslaugos

teikėjui.

37 straipsnis.

Vartotojo teisė atsisakyti finansinių paslaugų sutarties, sudarytos ryšio

priemonėmis, ar ją nutraukti

paslaugų teikimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai raštu

pranešdamas paslaugos teikėjui per 14 dienų nuo sutarties sudarymo dienos,

jeigu šio straipsnio 2 dalyje nenumatyta kitaip.

arba pensijų kaupimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai raštu

pranešdamas paslaugos teikėjui per 30 dienų. Pensijų kaupimo sutarčių

atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos.

Gyvybės draudimo sutarčių atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos

dienos, kurią vartotojas informuojamas, kad sutartis yra sudaryta.

straipsnio 15 ar 16 dalį po sutarties sudarymo arba vėliau negu pranešimą, kad

sutartis sudaryta, atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo informacijos

gavimo dienos.

atsisakyti sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis

arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje

numatytus atvejus.

nustatyta teise atsisakyti:

1) sutarties dėl finansinių paslaugų, kurių kaina

susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti per nustatytą sutarties

atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos teikėjas. Finansinė

paslauga, kurios kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti

per nustatytą sutarties atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos

teikėjas, – tai paslauga, susijusi su valiutos keitimu, pinigų rinkos

priemonėmis, perleidžiamais vertybiniais popieriais, kolektyvinio investavimo

subjektų investiciniais vienetais, būsimais finansiniais sandoriais, įskaitant

ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, išankstiniais

palūkanų normos sandoriais, apsikeitimo palūkanų normomis, valiuta ir

nuosavybės vertybiniais popieriais sandoriais, pasirinkimo sandoriais įsigyti

ir perleisti bet kokias šiame punkte nurodytas finansines priemones, įskaitant

ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones (ši kategorija apima

valiutos ir palūkanų normų pasirinkimo sandorius);

2) kelionių ir bagažo draudimo sutarčių ar panašių

draudimo sutarčių, kurių galiojimo terminas trumpesnis negu vienas mėnuo;

3) sutarčių, kurias vartotojo prašymu abi šalys yra

visiškai įvykdžiusios nepasibaigus sutarties atsisakymo terminui.

sutarties, iki sutarties atsisakymo termino pabaigos apie tai praneša paslaugų

teikėjui, vadovaudamasis praktiniais nurodymais, jam pateiktais pagal šio

įstatymo 36 straipsnio 8 dalies 4 punktą. Laikoma, kad terminas nepraleistas,

jeigu pranešimas (pateiktas raštu ar patvariojoje laikmenoje, su kuria gali susipažinti

paslaugos teikėjas) išsiunčiamas iki sutarties atsisakymo termino pabaigos.

sutartims, nutrauktoms pagal Civilinio kodekso 6.367 straipsnio 6 dalį ir 6.370

straipsnio 2 dalį.

sudaryta ryšio priemonėmis, sudaroma kita sutartis naudojant ryšio priemones

dėl paslaugų, kurias pagal trečiosios šalies ir paslaugų teikėjo sutartį teikia

paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, pastaroji sutartis nutraukiama be papildomų

įpareigojimų vartotojui, jeigu vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti

sutarties.

nuostatų, ryšio priemonėmis sudaryta finansinių paslaugų teikimo sutartis turi

būti nutraukiama be jokių papildomų įpareigojimų vartotojui.

nepasibaigęs numatytas jos atsisakymo terminas, gali pradėti vykdyti tik

vartotojo sutikimu. Kai vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, jis

per sutartyje numatytą terminą sumoka už faktiškai jam pagal sutartį teikėjo

suteiktą finansinę paslaugą.

paslaugą moka, jei jis buvo tinkamai informuotas pagal šio įstatymo 36

straipsnio 8 dalies 1 punktą. Faktą, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas,

turi įrodyti finansinės paslaugos teikėjas. Finansinės paslaugos teikėjas

negali reikalauti už suteiktą finansinę paslaugą mokėti, jeigu jis be

išankstinio vartotojo prašymo pradėjo vykdyti sutartį nepasibaigus šio

straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytam sutarties atsisakymo terminui.

dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo dienos grąžina vartotojui

pagal sutartį gautus pinigus (ir (ar) turtą), išskyrus nurodytus šio straipsnio

10 dalyje. Vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis,

ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą išsiuntimo

dienos grąžina finansinių paslaugų teikėjui pagal sutartį gautus pinigus (ir

(ar) turtą).

38 straipsnis. Finansinių paslaugų teikimas be

vartotojo sutikimo

be jo sutikimo, jeigu už jas reikalaujama mokėti.

paslaugos be jo sutikimo, gali naudotis tomis paslaugomis savo nuožiūra

neatlygintinai. Šiuo atveju vartotojas atleidžiamas nuo bet kokios su paslaugų

naudojimu susijusios atsakomybės.

39 straipsnis. Pranešimai, neteiktini be vartotojo

sutikimo

pranešimus automatinėmis telefoninio ryšio priemonėmis, nereikalaujančiomis

žmogaus dalyvavimo (automatiniais skambinimo aparatais), ir faksais tik gavęs

išankstinį vartotojo sutikimą.

straipsnio 1 dalyje nenurodytas ryšio priemones, kurias vartotojas naudoja savo

asmeniniams poreikiams tenkinti, tik gavęs išankstinį vartotojo sutikimą.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais savo valią išreikšti

neatlygintinai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis.

Atsakomybė už vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

Pardavėjai ir paslaugų teikėjai už vartotojų teisių

apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

vartotojų

teisių apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus (OL 2004 m.

specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2002/65/EB (OL  2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 321).

direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam

tikrų aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223).

direktyva 2002/65/EB  dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis

finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EB ir

direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL  2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4

tomas, p. 321).

reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už

vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p.1).

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1946,

00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2581 (00.10.11)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Vartotojų teisių gynimo įstatymo

pakeitimo įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30

straipsnius, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyto 2 metų

termino taikomas 6 mėnesių terminas.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1575,

2003-05-22, Žin., 2003, Nr. 54-2372 (2003-06-04)

VARTOTOJŲ

TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2173,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2496 (2004-04-30)

VARTOTOJŲ

TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI

ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU, DEŠIMTUOJU SKIRSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šio

41 straipsnis. Pagrindas pradėti galimo vartotojų teisių

pažeidimo nagrinėjimo procedūrą

Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto vartotojų

teisių pažeidimo (toliau – vartotojų teisių pažeidimas) nagrinėjimo procedūra

pradedama:

1) gavus vartotojo, valstybės ir savivaldybių

institucijos ir įstaigos, vartotojų asociacijos (toliau – pareiškėjai) skundą;

2) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos iniciatyva

priėmus motyvuotą sprendimą, jeigu ji nustato pakankamai duomenų apie galimą

vartotojų teisių pažeidimą.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-1620,

2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)

42 straipsnis. Skundo pradėti galimo vartotojų teisių

pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pateikimas ir jo nagrinėjimas

(toliau – skundas) Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi būti

pateiktas raštu.

1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu

kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu

kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti;

2) pareiškėjui žinomos galimo vartotojų teisių

pažeidimo faktinės aplinkybės. Prie skundo pridedami jas patvirtinantys

pareiškėjo turimi dokumentai.

nagrinėjimo procedūrą pagal pateiktą skundą atsisakoma, jeigu:

1) skunde nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai;

2) skunde nurodyti faktiniai duomenys jau buvo

patikrinti ir dėl jų priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos

nutarimas;

3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai

įtarti vartotojų teisių pažeidimą, arba pareiškėjas be pateisinamos priežasties

per nustatytą terminą nepateikia jo skundą pagrindžiančių dokumentų;

4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki skundo

pateikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dienos yra praėję

daugiau kaip treji metai.

kalendorinių dienų nuo skundo, atitinkančio šiame straipsnyje nustatytus

reikalavimus, gavimo dienos praneša pareiškėjui priežastis, dėl kurių

atsisakoma pradėti vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1620,

2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)

43 straipsnis. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros

dalyviai ir kiti asmenys

metu dalyvauja:

1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, dėl kurio ši

procedūra vykdoma;

2) pareiškėjas, kurio skundu remiantis pradėta

vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra;

3) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys –

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimu.

asmenys toliau šiame įstatyme vadinami vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo

procedūros dalyviais.

dalyviams gali atstovauti jų atstovai.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-1620,

2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)

44 straipsnis. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo tvarka ir

terminai

pradėjusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į

pardavėją, paslaugų teikėją, kurio veiksmai skundžiami, ir paprašo per

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodytą terminą pateikti

motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių

pradėta vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki vartotojų teisių

pažeidimo nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje dienos

registruotu laišku pranešama apie galimą vartotojų teisių pažeidimą, šio

pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais

dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus.

procedūros dalyviai nedalyvauja galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo

metu, šis pažeidimas gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, kai yra duomenų,

kad jiems tinkamai ir laiku buvo pranešta apie vartotojų teisių pažeidimo

nagrinėjimo vietą ir laiką.

procedūros dalyviai turi teisę susipažinti su gautais dokumentais ir kita

informacija, duoti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, teikti prašymus,

pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus.

vartotojų teisių pažeidimą išnagrinėja ir šio

įstatymo 40 straipsnyje nurodytas sankcijas paskiria per įmanomai trumpesnį

terminą, tačiau ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo 41 straipsnyje

nurodyto skundo gavimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ar

sprendimo priėmimo dienos.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-1620,

2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)

45 straipsnis. Pareiga

teikti informaciją

Pardavėjas, paslaugų teikėjas, dėl kurio pradėta

vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo Valstybinei vartotojų

teisių apsaugos tarnybai pateikti informaciją ir dokumentus galimam vartotojų

teisių pažeidimui tirti.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-1620,

2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)

46 straipsnis.

Nutarimas atlikus vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą

atlikusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima nutarimą,

kuriame turi būti nurodyta:

1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas;

2) nutarimo priėmimo data ir vieta;

3) nutarimą priėmusio asmens (kolegialaus organo)

duomenys, posėdžio sekretorius, vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo

procedūros dalyviai ir kiti dalyvavę suinteresuoti asmenys;

4) pardavėjo ar paslaugos teikėjo, dėl kurio veiksmų

(neveikimo) buvo priimtas nutarimas, duomenys;

5) skundo, pagal kurį

pradėta vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra, turinys;

6) nustatyto vartotojų teisių pažeidimo faktinės

aplinkybės;

7) pažeidimo faktą patvirtinantys duomenys, kuriais

grindžiamas nutarimas;

8) šio įstatymo

straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;

9) pardavėjo ar paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų

(neveikimo) buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;

10) priimtas sprendimas;

11) nutarimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį

nutarimą būtina įvykdyti;

12) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

atlikusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, turi teisę priimti

šiuos sprendimus:

1) įpareigoti pardavėją, paslaugų teikėją, pažeidusius

vartotojų teises, nutraukti neteisėtus veiksmus;

2) taikyti šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytas

sankcijas;

3) netaikyti šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų

sankcijų, kai nenustatomas vartotojų teisių pažeidimas.

nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas

pareiškėjui ir asmeniui, dėl kurio šis nutarimas priimtas.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-1620,

2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)

47 straipsnis.

Viešas skelbimas

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

konstatavusi, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas padarė vartotojų teisių

pažeidimą, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30

kalendorinių dienų po nutarimo priėmimo. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo

nutarimo priėmimo pardavėjas, paslaugų teikėjas, dėl kurio veiksmų nutarimas

priimtas, apskundžia jį teismui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

apie vartotojų teisių pažeidimą viešai savo interneto svetainėje skelbia

pasibaigus teismo procesui.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-1620,

2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)

48 straipsnis. Nutarimo vykdymas

nutarimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią

vartotojų teisių pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugų teikėjui jis buvo

įteiktas. Apskundus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą dėl

baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių

dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas gali

būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-1620,

2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)

49 straipsnis. Nutarimo

apskundimas

nesutinkantys su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, turi

teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį

teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl baudos skyrimo vykdymą.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-1620,

2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

vartotojų

teisių apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus (OL 2004 m.

specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2002/65/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 321).

direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam

tikrų aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223).

direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis

paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EB ir direktyvas

97/7/EB ir 98/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 321).

reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už

vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p.1).

lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo

paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB,

2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1).

Priedas papildomas 6 punktu

nuo 2011-12-01:

pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi

sutarčių aspektais (OL 2009 L 33, p. 10).

Priedo pakeitimai:

Nr. XI-562,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6900 (2009-12-28)

Nr. XI-1620,

2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1946,

00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2581 (00.10.11)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Vartotojų teisių gynimo įstatymo

pakeitimo įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30

straipsnius, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyto 2 metų

termino taikomas 6 mėnesių terminas.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1575,

2003-05-22, Žin., 2003, Nr. 54-2372 (2003-06-04)

VARTOTOJŲ

TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2173,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2496 (2004-04-30)

VARTOTOJŲ

TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI

ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU, DEŠIMTUOJU SKIRSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šio

221 straipsnis. Vartojimo ginčų komisijos

1) komisijos pirmininkas. Juo skiriamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą;

2) vartotojų asociacijos, atitinkančios šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, paskirtas atstovas;

3) verslininkus vienijančios asociacijos paskirtas atstovas. Ši asociacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

222 straipsnis. Kiti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai

1) nuolatinė arbitražo institucija, veikianti pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, įrašyta į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 292 straipsnį;

2) viešasis juridinis asmuo, įsteigtas šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos ir šio įstatymo 221 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančios verslininkus vienijančios asociacijos ir įrašytas į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 292 straipsnį.

223 straipsnis. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų ekspertinės žinios, nepriklausomumas ir nešališkumas

1) jie turi aukštąjį teisinį išsilavinimą arba turi ginčų sprendimo teismo ar ne teismo tvarka patirties, arba turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir yra išklausę mokymo programą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo srityje. Kai ginčai nagrinėjami kolegialiai, šį reikalavimą turi atitikti bent vienas fizinis asmuo;

2) jie yra paskirti spręsti ginčus ne teismo tvarka neterminuotam laikui ar ne trumpesniam negu dvejų metų laikotarpiui ir ši pareiga gali pasibaigti tik teisės aktų nustatytais pagrindais;

3) jie neprivalo atsižvelgti į ginčo šalių ar jų atstovų nurodymus;

4) jiems mokamas užmokestis ar kitos kompensacijos už dalyvavimą sprendžiant ginčus yra nesusiję su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros rezultatu;

5) jie yra įsipareigoję nedelsdami atskleisti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektui visas aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos jų nepriklausomumui ir nešališkumui arba sukelti interesų konfliktą su bet kuria iš ginčo šalių. Pareigą atskleisti tokias aplinkybes šie asmenys turi visos vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros metu.

1) fizinis asmuo, sprendžiantis vartojimo ginčus, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūroje turi būti pakeistas kitu fiziniu asmeniu arba

2) ginčo šalys turi būti informuotos apie šias aplinkybes ir apie teisę pareikšti nušalinimą. Jeigu nė viena ginčo šalis nepareiškia nušalinimo, fiziniam asmeniui gali būti leidžiama tęsti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūrą.

224 straipsnis. Informacijos apie vartojimo ginčų sprendimą pateikimas

1) savo pavadinimą, kontaktinius duomenis, įskaitant pašto adresą ir elektroninio pašto adresą;

2) informaciją, kad subjektas yra įtrauktas į šio įstatymo 292 straipsnyje nurodytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą;

3) už vartojimo ginčų neteisminį sprendimą atsakingus fizinius asmenis (vardus, pavardes, pareigas), jų paskyrimo tvarką ir įgaliojimų trukmę;

4) vartojimo ginčus, kurių sprendimas yra vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto kompetencija;

5) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisykles;

6) atsisakymo nagrinėti vartotojo prašymą teisinius pagrindus;

7) nuostatas, kuriomis remdamasis vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas sprendžia ginčus (pavyzdžiui, teisės normos, teisės principai, elgesio kodeksai ir pan.);

8) vartotojo pareigą prieš kreipiantis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą pirmiausia kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją;

9) vartotojo teisę atsisakyti savo reikalavimų ir nutraukti procedūrą bet kuriuo metu;

10) galimas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros išlaidas ir jų paskirstymo ginčo šalims taisykles;

11) vidutinę vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros trukmę;

12) sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą, teisinę galią, privalomumą ir vykdymo tvarką, įskaitant sankcijas už sprendimo nevykdymą, jeigu jos nustatytos;

13) užsienio kalbas, kuriomis vartotojas gali pateikti prašymą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektui, jeigu reikalinga;

14) jeigu vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas yra tarptautinio bendradarbiavimo tinklo, siekiančio palengvinti tarptautinių vartojimo ginčų sprendimą, narys, – informaciją apie šią narystę.

225 straipsnis. Reikalavimai vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūroms

1) procedūra gali būti pradėta raštu (pateikus prašymą nagrinėti vartojimo ginčą) arba pradėta ir vykdoma elektroniniu būdu;

2) ginčo šalys neprivalo būti atstovaujamos advokato ar kito asmens;

3) procedūra vartotojams yra neatlygintina;

4) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, priėmęs vartotojo prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, apie tai informuoja kitą ginčo šalį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas;

5) vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gavo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų. Ginčo šalims turi būti pranešta apie šio termino pratęsimą.

1) teisė pareikšti savo nuomonę ir gauti kitos ginčo šalies pateiktus paaiškinimus, dokumentus ir kitus įrodymus, taip pat gautas išvadas ir pateikti savo pastabas dėl jų;

2) teisė būti informuotam apie tai, kad šalis neprivalo būti atstovaujama advokato ar kito asmens, tačiau turi teisę turėti atstovą;

3) teisė gauti raštu patvariojoje laikmenoje vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto priimtą motyvuotą sprendimą, kai ginčas išnagrinėtas iš esmės.

1) kad vartotojas turi teisę atsisakyti savo reikalavimų ir nutraukti vartojimo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą iki sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo;

2) kad vartotojo dalyvavimas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūroje neužkerta galimybės ginti teises ar teisėtus interesus teisme;

3) kad su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimu dėl ginčo esmės nesutinkantis vartotojas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti ginčą iš esmės;

4) sprendimo, priimto, kai ginčas išnagrinėtas iš esmės, teisinė galia, įsigaliojimas ir vykdymo tvarka;

5) kad vartotojas turi teisę apsvarstyti taikaus susitarimo sąlygas per protingą terminą, jeigu ginčas išsprendžiamas taikiu susitarimu.

231 straipsnis. Dokumentų įteikimas

Dokumentai ginčo šalims gali būti įteikiami šiais būdais:

1) įteikiant asmeniškai;

2) siunčiant paštu;

3) elektroniniu būdu.

232 straipsnis. Prašymo nagrinėti vartojimo ginčą priėmimas

233 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti ginčą

1) vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nurodyto vartojimo ginčo nagrinėjimas nepriskirtas ginčus nagrinėjančios institucijos kompetencijai. Šiuo atveju vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija perduoda vartotojo prašymą kitai šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai ir apie tai raštu praneša vartotojui;

2) ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, teismas ar arbitražas;

3) yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba yra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą;

4) ginčo šalys sudarė susitarimą dėl vartojimo ginčo perdavimo spręsti kitam vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektui, įrašytam į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 292 straipsnį, po to, kai kilo šis ginčas;

5) vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nenurodyta vartotojo vardas ir pavardė, adresas arba prašymą vartotojo vardu pateikė neįgaliotas asmuo;

6) vartotojas kreipėsi į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui arba prieš tai nesikreipė į pardavėją ar paslaugų teikėją šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;

7) vartotojo kreipimasis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ir trūkumai nepašalinami per vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą;

8) ginčo suma yra mažesnė negu 10 eurų, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių.

291 straipsnis. Ieškinio senaties terminų sustabdymas

292 straipsnis. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašas

1) pateikia Teisingumo ministerijai teisingumo ministro nustatytą informaciją;

2) sprendimą priima toks pat vartotojų asociacijų ir verslininkus vienijančių asociacijų paskirtų (pasiūlytų) asmenų skaičius, kai vartojimo ginčas nagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas kolegialiai;

3) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas atitinka šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, 222, 223, 224 ir 225 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

1) pateikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų gerosios praktikos pavyzdžiai;

2) nurodyti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo trūkumai, kurie trukdo vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektams nagrinėti vartojimo ginčus, įskaitant tarptautinius vartojimo ginčus, ir pateikti tai įrodantys statistiniai duomenys;

3) pateiktos rekomendacijos dėl galimo vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų veiklos tobulinimo.

293 straipsnis. Tarptautinių vartojimo ginčų sprendimo ypatumai

1) jo veiklos vietoje, kai jis yra fizinis asmuo;

2) jo buveinės vietoje, centrinės administracijos vietoje arba veiklos vietoje, kai jis yra juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar kita organizacija.

1) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo veiklos vykdymo vietoje, kai šis subjektas yra fizinis asmuo;

2) juridinio asmens vartojimo ginčų neteisminio sprendimo veiklos vykdymo vietoje arba jo buveinės vietoje;

3) valstybės narės institucijos buveinės vietoje.

294 straipsnis. Administracinis bendradarbiavimas

Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai ir institucijos, įgyvendinančios Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004, keičiasi informacija ir bendradarbiauja teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XII-2083, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19362

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VARTOTOJŲ VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS

121 straipsnis. Vartotojų teisių informacinė sistema

Vartotojų teisių informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, per kurią vartotojai elektroniniu būdu gali pateikti prašymus ir skundus, o valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendinančios savo funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje, Vyriausybės nustatyta tvarka priima šiuos prašymus ir skundus ir pateikia atsakymus į juos bei savo sprendimus, taip pat teikia vartotojų teisių pažeidimo prevenciją užtikrinančias elektronines paslaugas ir informaciją apie vartotojų teisių apsaugą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2212, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00082

491 straipsnis. Privalomi nurodymai interneto prieigos paslaugų teikėjams

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2093, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07404

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

vartotojų teisių apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

Priedo pakeitimai:

Nr. XIII-1096, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06735

Nr. XIII-1600, 2018-11-06, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18211

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1946, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2581 (00.10.11)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30 straipsnius, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyto 2 metų termino taikomas 6 mėnesių terminas.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1575, 2003-05-22, Žin., 2003, Nr. 54-2372 (2003-06-04)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2173, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2496 (2004-04-30)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU, DEŠIMTUOJU SKIRSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS

441 straipsnis. Laikinosios priemonės

1) įpareigojimą suteikti (paskelbti) vartotojams Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą vartotojams svarbią informaciją;

2) įpareigojimą nedelsiant sustabdyti veiksmus, dėl kurių gali atsirasti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta žala;

3) įpareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių neatlikimo atsirastų šio straipsnio 1 dalyje nurodyta žala.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2514, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18819

50 straipsnis. Bendroji ryšių palaikymo tarnyba ir kompetentingos institucijos

51 straipsnis. Kompetentingų institucijų minimalių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka

Papildyta skirsniu:

Nr. XIII-2514, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18819

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

vartotojų teisių apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

Punkto naikinimas:

Nr. XIII-2514, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18819

Papildyta punktu:

Nr. XIII-2514, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18819

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2514, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18819

Priedo pakeitimai:

Nr. XIII-1096, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06735

Nr. XIII-1600, 2018-11-06, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18211

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1946, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2581 (00.10.11)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30 straipsnius, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyto 2 metų termino taikomas 6 mėnesių terminas.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1575, 2003-05-22, Žin., 2003, Nr. 54-2372 (2003-06-04)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2173, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2496 (2004-04-30)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU, DEŠIMTUOJU SKIRSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS

131 straipsnis. Įgaliotosios vartotojų asociacijos

1) ginti vartotojų viešąjį interesą šio įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka;

2) būti grupės atstove grupės ieškinio bylose, netaikant reikalavimo dėl grupės narių narystės vartotojų asociacijoje, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių;

3) vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos pavedimu atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus, išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą.

1) yra įregistruota Juridinių asmenų registre ne mažiau negu 6 mėnesius iki prašymo įrašyti ją į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą pateikimo;

2) jos steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;

3) ne mažiau negu 3 mėnesius iki prašymo įrašyti ją į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą pateikimo faktiškai vykdo veiklą vartotojų apsaugos srityje ir pateikia tai įrodančius duomenis;

4) yra nepriklausoma nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų ir pateikia tai patvirtinantį pareiškimą (deklaraciją);

5) turi reikalingų žinių ir gebėjimų vartotojų apsaugos srityje ir pateikia tai įrodančius duomenis;

6) yra pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu šis reikalavimas taikomas pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą.

TAR pastaba. 4 dalis įsigalioja 2021-01-01.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2779, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02014

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PREKIŲ IR PASLAUGŲ KOKYBĖ IR SAUGA

351 straipsnis. Vartojimo sutarčių nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo

1) vartotojai;

2) vartotojų asociacijos;

3) valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

1) prašyme nenurodyti reikalingi duomenys (pardavėjas, paslaugų teikėjas ar sutartis) ir šie trūkumai nepašalinami per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 dienos nuo pranešimo apie trūkumus gavimo;

2) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

3) prašymo nagrinėjimas nepriskirtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai;

4) prašyme nurodytos vartojimo sutarties sąlygos dėl jų sąžiningumo nustatymo jau buvo išnagrinėtos;

5) prašymas, atsižvelgiant į jo esmę, turi būti nagrinėjamas kitų įstatymų nustatyta tvarka.

1) pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlyga ar tam tikros sąlygos yra nesąžiningos, ir įpareigoti pardavėją, paslaugų teikėją netaikyti šių sąlygų sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis;

2) nepripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos.

1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, nutarimo priėmimo data ir vieta;

2) pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio parengtų vartojimo sutarčių buvo priimtas nutarimas, duomenys (pavadinimas, kodas, buveinės adresas);

3) pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio parengtų vartojimo sutarčių buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;

4) taikytinos Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio nuostatos ir teisiniai argumentai dėl jų taikymo;

5) priimtas sprendimas;

6) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217

352 straipsnis. Išankstinis (ex ante) vartojimo sutarčių nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo

1) gavusi pardavėjo ar paslaugų teikėjo motyvuotą prašymą;

2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-550, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21217

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

finansinių paslaugų teikimAS PAGAL SUTARTIS, SUDAROMAS NAUDOJANT RYŠIO PRIEMONES

61 straipsnis. Skolų, kylančių iš vartojimo sutarčių, neteisminio išieškojimo ypatumai

1) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą;

2) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama;

3) skolos grąžinimo terminą, po kurio vartotojo skolos neteisminis išieškojimas ar skolos reikalavimo teisė bus perduoti skolų išieškojimo paslaugų teikėjui;

4) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti, jeigu skolos grąžinimo terminas būtų pradelstas;

5) vartotojo asmens duomenis, kurie būtų perduoti skolų išieškojimo paslaugų teikėjui, jeigu skolos grąžinimo terminas būtų pradelstas.

1) kreditoriaus fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su kreditoriumi ir veiksmingai su juo bendrauti;

2) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti;

3) skolų išieškojimo paslaugų teikimo kreditoriui teisinį pagrindą;

4) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą;

5) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama;

6) išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir vartotojo teisę gauti šių išlaidų pagrindimą, jeigu reikalaujama tokių išlaidų atlyginimo;

7) skolos grąžinimo terminą ir galimas jos grąžinimo sąlygas;

8) asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 14 straipsnį šio reglamento nustatyta tvarka.

1) veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai;

2) gerbti ir saugoti vartotojų asmeninę informaciją ir asmens privatumą;

3) etiškai bendrauti su vartotojais.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2749, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11255