Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas skelbtas: Žin., 1994, Nr.94-1833

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO

Į

S T A T Y M A S

1994 m. lapkričio 10 d. Nr. I-657

Vilnius

Nauja įstatymo

redakcija nuo 2001 m. sausio 1d.:

Nr. VIII-1946,

2000.09.19, Žin., 2000, Nr. 85-2581 (2000.10.11)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

vartotojų ir prekių pardavėjų, gamintojų bei paslaugų teikėjų santykius, kurių

nereglamentuoja kiti įstatymai. Sveikatos priežiūros paslaugų ir aprūpinimo

vaistais šis įstatymas nereglamentuoja.

2.

Vandens, elektros energijos, kuro ir kitų inžineriniais tinklais tiekiamų

prekių (teikiamų paslaugų) pirkimo–pardavimo (teikimo) sutartims taikomos šio

įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

norą pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą savo asmeniniams ar namų ūkio

poreikiams.

verslo patalpose ir už jų ribų.

rinką paslaugas.

Lietuvos Respublikoje įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

1)

pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė jį pažymėdamas savo pavadinimu,

prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu;

2) veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo prašymu

pažymėtą savo pavadinimu gaminį teikia į rinką arba, jei gamintojo atstovo

Lietuvoje nėra, – gaminį importuoja;

3) gaminį saugo ir (arba) pakuoja bei nurodo save kaip

šio gaminio gamintoją.

(daiktas), parduodamas arba siūlomas parduoti vartotojams.

kuriuo siūloma tenkinti ar tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.

prekės pardavėjo ar gamintojo įsipareigojimas vartotojui atlyginti sumokėtą sumą

ar pakeisti, pataisyti prekes, jei jos neatitinka kokybės rodiklių, nurodytų

prekės garantiniame dokumente ar prekės reklamoje.

kurią įskaityti visi mokesčiai.

Lietuvos Respublikoje įteisintais Tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetais

ir jų kartotiniais bei daliniais dydžiais nurodoma kaina, į kurią įskaityti

visi mokesčiai.

fiziškai tuo pačiu metu nedalyvaujant pardavėjui ar paslaugų teikėjui ir

vartotojui gali būti naudojamos pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo

sutarčiai sudaryti.

juridinis asmuo arba juridinio asmens teisių neturinti įmonė, kurie, vykdydami

savo verslą, teikia vieną ar kelias ryšių paslaugas, kuriomis gali pasinaudoti

pardavėjas ar paslaugų teikėjas prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo

sutarčiai su vartotoju sudaryti.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais turi teisę teikti

vartojimo kreditą ir siūlo arba teikia vartotojams kreditą.

vartotojas turi mokėti už suteiktą kreditą įskaitant palūkanas ir su kredito

suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius.

bendra kredito kaina, išreikšta kaip metinis bendros suteikto kredito kainos

procentas.

3 straipsnis. Vartotojų teisės ir jų gynimas

1) savo nuožiūra įsigyti ir

naudoti prekes ar paslaugas;

2) įsigyti tinkamos kokybės, saugių prekių ar

paslaugų;

3) gauti teisingą informaciją apie prekes ar paslaugas

bei savo teisių įgyvendinimo ar gynimo tvarką;

4) į pažeistų teisių gynimą ir į nuostolių atlyginimą;

5) gauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų pagalbą, kai gina pažeistas teises;

6) laisvai jungtis į

vartotojų organizacijas;

7) į švietimą vartojimo srityje.

2.

Vartotojai turi ir kitas šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas teises.

3.

Kai prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas nevykdo šiame įstatyme

nustatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į valstybės, savivaldybių

institucijas ir įstaigas, visuomenines vartotojų teisių gynimo organizacijas

arba į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

4 straipsnis. Vartotojų švietimas

Valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos ir

visuomeninės vartotojų teisių gynimo organizacijos, nurodytos šio įstatymo

devintajame skirsnyje, ir kitos institucijos, kurių veikla susijusi ir su

vartotojų teisių apsauga:

1) rengia ir įgyvendina vartotojų švietimo bei mokymo

programas;

2)

rengia ir leidžia specialius leidinius vartotojų teisių įgyvendinimo ir gynimo

klausimais, kitais būdais supažindina vartotojus su jų teisėmis.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VARTOTOJŲ INFORMAVIMAS

5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas

pateikimas

1.

Vartotojai turi teisę gauti išsamią informaciją apie perkamą ar naudojamą prekę

ar paslaugą.

2.

Kiekvienas pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo vartotojams suteikti išsamią

informaciją.

pardavimo sąlygas rinkoje turi būti teisinga, išsami, tiksli ir aiški. Ji turi

būti suteikta, kol vartotojas įsigyja ar naudoja prekę ar paslaugą. Atsakomybę

už klaidinančios informacijos pateikimą nustato šis ir kiti įstatymai.

vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai

prekių ir paslaugų vartojimo būdai yra tradiciškai žinomi. Prekybai ir

paslaugoms teikti skirtų patalpų išorėje turi būti valstybine kalba nurodytas

parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba prekybos ar paslaugos

teikimo vietos rūšinis pavadinimas.

prekių rūšies pardavimo kainą ir tos prekės standartinio vieneto kainą. Prekės

pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina gali būti nenurodoma, kai prekės:

1) pateikiamos teikiant paslaugas;

2) parduodamos aukcionuose arba tai yra meno dirbiniai

ir antikvariniai daiktai.

nenurodoma:

1) prekėms, kurių kaina

nepriklauso nuo jų svorio ar tūrio;

2) jeigu ji sutampa su pardavimo kaina;

3)

prekėms ar prekių grupėms, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota

institucija.

nustatomas vartotojo akivaizdoje, turi būti nurodyta tik prekės standartinio

vieneto kaina.

ir teikiamų paslaugų kaina turi būti aiškiai įskaitoma, lengvai suprantama.

kainos, į kurią įskaitomi visi mokesčiai, nurodyti neįmanoma, paslaugos

teikėjas privalo nurodyti papildomą informaciją, kaip nustatoma galutinė

paslaugos kaina.

pardavimo kaina, turi būti nurodoma prekės standartinio vieneto kaina, išskyrus

šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus.

šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į

Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – Tarnyba), Valstybinę ne

maisto produktų inspekciją (toliau – Inspekcija) arba į teismą dėl pažeistų

teisių gynimo.

Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo bei kainų nurodymo

taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1575,

2003-05-22, Žin., 2003, Nr. 54-2372 (2003-06-04)

TREČIASIS

SKIRSNIS

PREKIŲ IR PASLAUGŲ KOKYBĖ IR SAUGA

6 straipsnis. Prekių ir paslaugų saugos reikalavimai

Prekės ir paslaugos turi būti saugios. Prekių ir

paslaugų saugos reikalavimus bei dėl nesaugių prekių naudojimo ar teikiamų

paslaugų atsiradusios žalos atlyginimo tvarką nustato Produktų saugos ir kiti

įstatymai.

7 straipsnis. Prekių kokybė

savybės neturi būti blogesnės, nei yra numatyta tai prekei taikomame

techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir prekės pirkimo–pardavimo sutartyje.

sąlygas, jeigu:

1) prekė atitinka prekės gamintojo nurodytus

pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus;

2) prekė tinka naudoti tam, kam paprastai tokios

rūšies prekės naudojamos;

3) prekė atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima

tikėtis atsižvelgiant į prekės prigimtį bei prekės gamintojo, jo atstovo ar

pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl prekės kokybės.

3.

Jeigu vartotojui parduota ne maisto prekė yra netinkamos kokybės, jis turi

teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti:

1) netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės

preke;

2) neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar

atlyginti vartotojo išlaidas jiems ištaisyti;

3) sumažinti prekės kainą;

4) nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už

prekę sumokėtus pinigus, išskyrus atvejus, kai prekės trūkumas yra

mažareikšmis. Prekės trūkumo mažareikšmiškumo kriterijus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

*4. Jeigu prekei

nenustatytas kokybės garantijos terminas, vartotojas reikalavimus dėl prekės

trūkumų gali pareikšti ne vėliau kaip per 2 metus nuo prekės įsigijimo dienos.

reikalavimai dėl prekės trūkumų gali būti pareiškiami, jeigu trūkumai nustatyti

per garantijos laikotarpį.

*6. Kai

prekės kokybės garantijos terminas trumpesnis nei 2 metai ir prekės trūkumai

nustatyti pasibaigus garantijos terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip 2

metams nuo prekės įsigijimo dienos, pardavėjas atsako už prekės trūkumus, jeigu

vartotojas įrodo, kad trūkumai atsirado iki prekės įsigijimo arba dėl iki

prekės įsigijimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.

trūkumą per 2 mėnesius nuo tos dienos, kai jis pastebėjo trūkumą.

maisto prekę, jis savo pasirinkimu turi teisę:

1) reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat

tinkamos kokybės prekę;

2) grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti grąžinti už

prekę sumokėtus pinigus.

vartotojas gali pasinaudoti tol, kol nesibaigė prekės tinkamumo naudoti

terminas, išskyrus 9 straipsnyje nustatytą atvejį.

dalyse nustatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą ar Inspekciją

dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo arba į teismą dėl šiame straipsnyje

nustatytų teisių gynimo. Bet kokiu atveju vartotojas turi teisę kreiptis į

teismą dėl nuostolių, padarytų parduodant šio straipsnio 1 dalies reikalavimų

neatitinkančią prekę, atlyginimo.

viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos ir prekių grąžinimo bei keitimo

taisykles.

*Pastaba.

Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 4

ir 6 dalyse nurodyto 2 metų termino taikomas 6 mėnesių terminas.

8 straipsnis. Paslaugų kokybė

paslaugos savybės neturi būti blogesnės, nei yra numatyta tai paslaugai

taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir paslaugų teikimo sutartyje.

sutarties sąlygas, jeigu paslauga:

1) atitinka paslaugos teikėjo nurodytus pateikiamų

norminių dokumentų reikalavimus;

2) atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis

atsižvelgiant į paslaugos prigimtį bei paslaugos teikėjo viešai paskelbtus

pareiškimus dėl paslaugos kokybės.

kokybės, jis turi teisę per 6 mėnesius nuo paslaugos suteikimo dienos

reikalauti, kad ši paslauga neatlygintinai būtų pakeista tinkamos kokybės

paslauga. Jeigu suteikta netinkamos kokybės paslauga negali būti pakeista

tinkamos kokybės paslauga, vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų grąžinti

už paslaugą sumokėti pinigai.

1) pranešdamas paslaugos teikėjui keisti savo

nurodymus dėl paslaugos teikimo būdo ar kitų sutarties sąlygų vykdymo, kai

paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai techniniu ir technologiniu

požiūriu įmanomi;

2) nutraukti paslaugos teikimo sutartį, jeigu

paslaugos teikėjas laiku nepradėjo vykdyti sutarties ar, teikdamas paslaugą,

pažeidžia sutarties sąlygas;

3) nutraukti paslaugos teikimo sutartį bet kuriuo

metu, sumokėjęs paslaugos teikėjui už atliktą darbą.

ar sugadintas vartotojo pateiktas daiktas ar medžiaga, tai pastarojo sutikimu

paslaugos teikėjas privalo pakeisti daiktą ar medžiagą lygiaverčiais, o kai

vartotojas nesutinka arba nėra galimybių pakeisti, – atlyginti daikto ar

medžiagos vertę.

4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą

ar Inspekciją dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo arba į teismą dėl šiame

straipsnyje nustatytų teisių gynimo. Bet kokiu atveju vartotojas turi teisę

kreiptis į teismą dėl nuostolių, padarytų teikiant šio straipsnio 1 dalies

reikalavimų neatitinkančią paslaugą, atlyginimo.

bendrąsias paslaugų teikimo taisykles. Valstybės, savivaldybių institucijos ir

įstaigos pagal savo kompetenciją turi patvirtinti atskirų paslaugų rūšių

teikimo taisykles.

9 straipsnis. Prekių pardavimas pasibaigus jų

tinkamumo naudoti terminui

Parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti terminas

pasibaigęs, Lietuvos Respublikoje draudžiama. Vartotojas, nusipirkęs prekę,

kurios tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs, turi teisę pasinaudoti šio

įstatymo 7 straipsnyje nustatytomis teisėmis.

10 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų laikymosi

kontrolė

Nacionalinė

vartotojų teisių apsaugos taryba prie Vyriausybės įgaliotos ministerijos

(toliau – Taryba), pagal Tarnybos ar Inspekcijos pateiktus dokumentus

nustačiusi, kad buvo pažeistos šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ar 8

straipsnio 3 dalyje nurodytos vartotojų teisės, turi teisę kreiptis į teismą

dėl prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties nutraukimo ir

vartotojo pardavėjui ar paslaugų teikėjui sumokėtų pinigų grąžinimo.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PREKIŲ PIRKIMO–PARDAVIMO AR PASLAUGŲ TEIKIMO SUTARČIŲ

NESĄŽININGOS SĄLYGOS

11 straipsnis. Sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo

kriterijai

sudaromos prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri

nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo

atžvilgiu, jeigu ta sąlyga:

1) panaikina ar apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo

civilinę atsakomybę vartotojo gyvybės atėmimo, jo sveikatos sužalojimo ar žalos

jo turtui padarymo atvejais;

2) panaikina ar apriboja vartotojo teises, susijusias

su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi, tais atvejais, kai pardavėjas ar

paslaugų teikėjas visiškai arba iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet

kokius savo sutartinius įsipareigojimus;

3) numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties

sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso

nuo kitų sąlygų ir jos įgyvendinamos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo

valia;

4) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui

negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti

sutarties arba jos nevykdyti, ir kartu nenumato vartotojo teisės gauti iš

pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, jeigu pastarieji

vienašališkai nutraukia sutartį;

5) nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę

atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą;

6) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui

vienašališkai nutraukti sutartį, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba

pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki

sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas

vienašališkai nutraukia sutartį;

7) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be

pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą

sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo;

8) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui

vienašališkai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį

vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai

trumpas;

9) įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su

kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be

teisės jų atsisakyti;

10) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be

sutartyje numatyto pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas;

11) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui

vienašališkai keisti sutartyje numatytas prekių ar paslaugų savybes;

12) suteikia teisę pardavėjui nustatyti prekės kainą

prekės pardavimo metu arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia teisę

padidinti kainas be vartotojo teisės nutraukti sutartį, jeigu galutinė kaina

yra didesnė už sutartyje numatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl

vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat prekių perleidimo ir paslaugų

teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir jos

nekontroliuoja pardavėjas ar paslaugų teikėjas, bei užsienio valiutos, kelionės

čekių ar tarptautinių pašto perlaidų, išreikštų užsienio valiuta,

pirkimo–pardavimo sutartims;

13) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui

vienašališkai spręsti, ar pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos atitinka

sutarties reikalavimus, arba jiems suteikia išimtinę teisę aiškinti bet kurią

sutarties sąlygą;

14) riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą

vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad šių

įsipareigojimų vykdymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų;

15) vartotoją įpareigoja vykdyti visus įsipareigojimus

net ir tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdo ar nevisiškai

vykdo savuosius;

16) suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be

vartotojo sutikimo perleisti kitam asmeniui savo teises ir pareigas,

atsirandančias iš sutarties, jeigu dėl to gali sumažėti vartotojui teikiamos

garantijos;

17) panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti

ieškinį teisme ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais.

kitokios sutarties sąlygos, jeigu jos priešingos geros valios reikalavimams ir

sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir

pareigų nelygybei vartotojo nenaudai.

parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos

nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje tipinėje

sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje tipinėje sutartyje tam tikros sąlygos

buvo aptartos individualiai, šio skirsnio nuostatos taikomos kitoms tokios

sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo

aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui.

vertinama atsižvelgiant į sutartyje numatytų prekių ar paslaugų prigimtį bei

visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos

aplinkybes, taip pat visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios

ji priklauso, sąlygas.

kad bet kuri sutarties rašytinė sąlyga būtų išreikšta aiškiai ir suprantamai.

Jeigu yra abejonių dėl sutarties sąlygos turinio, ji yra aiškinama vartotojo

naudai.

su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios

sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu (netaikomos šio

straipsnio 1 ir 2 dalių normos), jeigu jos parašytos aiškiai ir suprantamai.

12 straipsnis. Nesąžiningų sąlygų negaliojimas ir

vartotojų teisių gynimas

nesąžiningomis, jos negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties

sąlygos lieka šalims privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas

panaikinus nesąžiningas sąlygas.

nesąžiningų sąlygų taikymo, turi teisę kreiptis į:

1) Tarybą dėl pažeistų teisių gynimo;

2) teismą dėl nesąžiningų sąlygų pripažinimo

negaliojančiomis ar pakeitimo bei padarytų nuostolių atlyginimo.

13 straipsnis. Nesąžiningų sąlygų taikymo kontrolė

Taryba, nustačiusi, kad tam tikra sutarties sąlyga ar

sąlygos pažeidžia šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, turi pasiūlyti

pardavėjui ar paslaugų teikėjui pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti tos

sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais. Jeigu per dvi savaites nuo

Tarybos siūlymo pateikimo dienos pardavėjas ar paslaugų teikėjas į jį

neatsižvelgia, Taryba turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tokios

sąlygos ar sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo.

PENKTASIS SKIRSNIS

PREKIŲ PARDAVIMAS IR PASLAUGŲ TEIKIMAS NE ŠIAI VEIKLAI

SKIRTOSE PATALPOSE

14 straipsnis. Prekių pardavimas ir

paslaugų teikimas ne šiai veiklai skirtose patalpose

sutartis, sudaryta ne šiai veiklai skirtose patalpose, yra sutartis, kurią

pardavėjas ar paslaugų teikėjas ir vartotojas sudaro pardavėjo ar paslaugų

teikėjo organizuotos išvykos už jo verslo patalpų metu arba pardavėjo ar

paslaugų teikėjo vizito į vartotojo gyvenamąją patalpą, jo darbo, mokymosi ar

kitą vietą metu.

prekių pardavimo ir paslaugų teikimo ne šiai veiklai skirtose patalpose

taisykles.

sutartims:

1) dėl maisto produktų ar kitų kasdieniam vartojimui

skirtų prekių pirkimo–pardavimo ir (arba) pristatymo;

2) dėl prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo,

kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas atvyksta pagal aiškiai pareikštą vartotojo

prašymą, išskyrus atvejus, jeigu vartotojui pateikiamos kitokios prekės ar

paslaugos, nei jis prašė;

3) dėl draudimo paslaugų teikimo;

4) dėl vertybinių popierių pirkimo–pardavimo;

5) dėl prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo,

kai pagal sudarytą sutartį vartotojas turi mokėti ne daugiau kaip du šimtus

litų;

6) kai buvo sudaryta notarinės formos sutartis.

ir teikdami paslaugas ne šiai veiklai skirtose patalpose, turi įteikti

vartotojui dokumentą, kuriame turi būti nurodyta:

1) dokumento įteikimo vartotojui data;

2) prekės ar paslaugos pavadinimas;

3) prekės ar paslaugos kaina, įskaitant visus

mokesčius;

4) pardavėjo ar paslaugų teikėjo pavadinimas ir

adresas;

5) asmens, kurio vardu sutarties atsisakęs vartotojas

gali adresuoti savo atsisakymą, pavadinimas (vardas, pavardė);

6) vartotojo teisė nutraukti sutartį pagal 15

straipsnio nuostatas.

numatytas dokumentas buvo įteiktas vartotojui, tenka pardavėjui ar paslaugų

teikėjui.

15 straipsnis. Vartotojo teisė

nutraukti prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį, sudarytą ne

šiai veiklai skirtose patalpose

pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį, sudarytą ne šiai veiklai

skirtose patalpose, pranešdamas raštu apie tai pardavėjui ar paslaugos teikėjui

per 7 darbo dienas nuo šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento

gavimo dienos. Šios vartotojo teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais

įpareigojimais ar įmokomis ar bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti. Jeigu

šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas vartotojui nebuvo

įteiktas, vartotojas turi teisę nutraukti sutartį per 3 mėnesius nuo sutarties

sudarymo dienos.

straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, jeigu prekė nebuvo sugadinta ar jos išvaizda

iš esmės nepasikeitė. Prekės ar jos pakuotės išvaizdos pakeitimų, kurie buvo

būtini norint apžiūrėti gautą prekę, negalima laikyti esminiais prekės

išvaizdos pakeitimais.

dalyje nustatyta teise nutraukti sutartį, jeigu sutartis sudaryta dėl paslaugų,

kurios vartotojo sutikimu pradėtos teikti nesibaigus šio straipsnio 1 dalyje

nurodytam terminui.

dėl sutarties nutraukimo, per 15 dienų pardavėjas privalo atsiimti prekę ir

grąžinti vartotojui už ją sumokėtus pinigus, o paslaugų teikėjas – grąžinti už

paslaugą sumokėtus pinigus.

ar prekės sugadinimo, pardavėjas privalo kreiptis į Tarnybą arba Inspekciją ir

dalyvaujant vartotojui pateikti prekę ekspertizei. Ekspertizės išlaidas moka

kaltoji šalis.

16 straipsnis. Šiame skirsnyje nustatytų vartotojų

teisių gynimas

vartotojo reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į:

1) Tarybą dėl vartotojų teisių gynimo;

2) teismą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų

grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

teikėjas nevykdo šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimų, turi teisę

kreiptis į teismą dėl prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugos teikimo sutarties

nutraukimo ir vartotojo sumokėtų pinigų grąžinimo.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

PREKIŲ PARDAVIMAS IR PASLAUGŲ TEIKIMAS PAGAL SUTARTIS,

SUDAROMAS NAUDOJANT RYŠIO PRIEMONES

17 straipsnis. Prekių

pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartis, sudaryta

naudojant ryšio priemones

sutartis, sudaryta naudojant ryšio priemones, yra pardavėjo ar paslaugos

teikėjo ir vartotojo sutartis dėl prekių ar paslaugų pardavimo (teikimo),

sudaroma (įskaitant sutarties pasirašymą) naudojant tik ryšio priemones (vieną

ar kelias).

prekių pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio

priemones, taisykles.

kurios sudaromos:

1) dėl finansinių paslaugų teikimo;

2) aukciono būdu;

3) dėl maisto produktų ar kitų kasdieniam vartojimui

skirtų prekių pirkimo–pardavimo ir (arba) pristatymo;

4) dėl apgyvendinimo, transporto, maitinimo ar

laisvalaikio paslaugų, kai paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti šias paslaugas

tam tikru laiku arba tam tikru laikotarpiu;

5) naudojant pardavimo automatus;

6) per ryšio priemonių operatorių.

sudarymo privalo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti vartotojui tinkamą

informaciją, kurioje turi būti nurodyta:

1) duomenys apie pardavėją ar paslaugų teikėją;

2) prekės (paslaugos) pagrindinės savybės;

3) pardavimo kaina;

4) prekės pristatymo kaina;

5) mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka;

6) vartotojo teisės nutraukti sutartį pagal 18

straipsnio nuostatas įgyvendinimo tvarka;

7) naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, kai jie

skaičiuojami kitaip, nei įprasta;

8) laikotarpis, kurį pasiūlymas ir kaina galioja;

9) mažiausia sutarties trukmė, kai sudaroma sutartis

dėl nuolatinio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo.

komercinis pobūdis turi būti aiškiai ir suprantamai išreikštas bei atitikti

naudojamas ryšio priemones. Jeigu kalbama telefonu, prekės pardavėjas ar

paslaugos teikėjas privalo aiškiai išdėstyti komercinį pokalbio tikslą.

vėliau kaip pateikiant prekes (jeigu jas pateikia ne pardavėjo įgaliotas

trečiasis asmuo) vartotojas turi gauti informaciją raštu (nebent tokia

informacija raštu jau buvo pateikta vartotojui prieš sutarties sudarymą) apie:

1) siūlomą prekę ar paslaugą (pavadinimas, pagrindinės

savybės);

2) pardavėją ar paslaugų teikėją; nurodoma kur ir kam

vartotojas gali adresuoti bet kokį skundą;

3) vartotojo teisės nutraukti sutartį pagal 18

straipsnio nuostatas įgyvendinimo tvarką;

4) mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką, pardavėjo

teikiamas prekės priežiūros paslaugas ir garantijas, jeigu jos suteikiamos;

5) sutarties nutraukimo sąlygas, jeigu sutartis

neterminuota arba ilgesniam nei vienerių metų terminui.

nustatyta informacija raštu buvo įteikta vartotojui, tenka pardavėjui ar

paslaugų teikėjui.

dienų nuo sutarties sudarymo dienos, jei sutartyje nenumatyta kitaip.

18 straipsnis. Vartotojo teisė

nutraukti prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį, sudarytą

naudojant ryšio priemones

pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį, sudarytą naudojant ryšio

priemones, pranešdamas raštu apie tai pardavėjui ar paslaugų teikėjui per 7

darbo dienas nuo prekių pristatymo dienos (kai prekės perkamos) ar sutarties

sudarymo dienos (kai paslaugos teikiamos). Jeigu šio įstatymo 17 straipsnio 6

dalyje nurodyta informacija raštu vartotojui nebuvo pateikta, vartotojas turi

teisę nutraukti sutartį per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos.

vartotojo teisę nutraukti sutartį suvaržyti bet kokiais papildomais

įpareigojimais ar įmokomis ar bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti,

išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus.

dalyje nustatyta teise nutraukti sutartį, jeigu sutartis sudaryta dėl:

1) garso ir vaizdo kūrinių ir fonogramų bet kokiose

vaizdo ar garso laikmenose, kompiuterinių programų tiekimo ir vartotojas

pažeidė pakuotės apsaugas;

2) laikraščių, žurnalų ar kitų periodinių leidinių

tiekimo;

3) dalyvavimo žaidimuose ar loterijose.

straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, jeigu prekė nebuvo sugadinta ar jos

išvaizda iš esmės nepasikeitė. Prekės ar jos pakuotės išvaizdos pakeitimų,

kurie buvo būtini norint apžiūrėti gautą prekę, negalima laikyti esminiais

prekės išvaizdos pakeitimais.

nustatyta teise nutraukti sutartį, kai už prekę ar paslaugą visiškai ar iš

dalies sumokama pagal tam tikslui pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo

arba pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens sudarytą vartojimo

kredito sutartį, tai ta vartojimo kredito sutartis turi būti nutraukiama be

jokių papildomų įpareigojimų vartotojui.

dėl sutarties nutraukimo, per 15 dienų pardavėjas privalo atsiimti prekę ir

grąžinti vartotojui už ją sumokėtus pinigus, o paslaugų teikėjas – grąžinti už paslaugą

sumokėtus pinigus.

ar prekės sugadinimo, pardavėjas privalo kreiptis į Tarnybą arba į Inspekciją

ir dalyvaujant vartotojui pateikti prekę ekspertizei. Ekspertizės išlaidas moka

kaltoji šalis.

19 straipsnis. Prekių tiekimas ar paslaugų teikimas be

vartotojo sutikimo

vartotojui be jo sutikimo, jeigu už jas reikalaujama mokėti.

paslaugos be jo sutikimo, vartotojas gali naudotis jomis savo nuožiūra

neatlygintinai.

20 straipsnis. Šiame skirsnyje nustatytų vartotojų

teisių gynimas

vartotojo reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į:

1) Tarybą dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo;

2) teismą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų

grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

teikėjas nevykdo šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimų, turi teisę

kreiptis į teismą dėl prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties

nutraukimo ir vartotojo sumokėtų pinigų grąžinimo.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

TEISĖS TAM TIKRU LAIKU NAUDOTIS GYVENAMOSIOMIS

PATALPOMIS PIRKIMAS

21 straipsnis. Teisės tam tikru

laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo

sutartis

patalpomis pirkimo sutartis yra ne trumpesniam kaip 3 metų terminui sudaryta

sutartis, pagal kurią vartotojas, nesvarbu, kokios rūšies sudaryta sutartis,

įgyja teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis tam tikru laiku ne mažiau kaip 1

savaitę per metus.

laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutartį, turi įteikti

vartotojui suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašymą. Jame turi būti nurodyta

informacija apie gyvenamąsias patalpas, kitus asmenis, turinčius teisę naudotis

suteikiamomis patalpomis, gyvenamųjų patalpų savininkus, vartotojo teises, taip

pat informacija apie mokesčius už teisę naudotis gyvenamąja patalpa bei kitus

papildomus mokesčius. Privalomų duomenų, kurie turi būti pateikti suteikiamų

gyvenamųjų patalpų aprašyme bei sutartyje, minimalų sąrašą nustato Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija. Suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašymas yra

neatskiriama sutarties dalis.

turi būti parašyti valstybine kalba. Jeigu gyvenamosios patalpos, dėl kurių

naudojimosi teisės sudaroma sutartis, yra kitoje valstybėje, pardavėjas turi

pateikti vartotojui sutarties vertimą į vieną toje valstybėje oficialiai

vartojamų kalbų.

tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis, turi būti nurodyta, kur ir

kaip vartotojas gali gauti suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašymą.

22 straipsnis. Vartotojo teisė

nutraukti teisės tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo

sutartį

laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis sutartį, pranešdamas raštu apie tai pardavėjui

per 10 dienų nuo sutarties sudarymo dienos.

neįteikiamas suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašymas arba jame nėra visų

privalomų duomenų, vartotojas turi teisę nutraukti sutartį per 4 mėnesius nuo

jos sudarymo dienos. Jeigu suteikiamų gyvenamųjų patalpų aprašymas, kuriame

pateikti visi privalomi duomenys, įteikiamas per šiuos 4 mėnesius, šio

straipsnio 1 dalyje numatytas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo suteikiamų

gyvenamųjų patalpų aprašymo įteikimo dienos.

nustatyta teise nutraukti sutartį, kai už teisę naudotis tam tikru laiku

gyvenamosiomis patalpomis visiškai ar iš dalies sumokama pagal tam tikslui

pardavėjo ir vartotojo arba pardavėjo ir trečiojo asmens sudarytą vartojimo

kredito sutartį, tai ta vartojimo kredito sutartis taip pat turi būti

nutraukiama.

nustatytą vartotojo teisę nutraukti sutartį suvaržyti bet kokiais papildomais

įpareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti.

bet kokio išankstinio apmokėjimo prieš pasibaigiant laikotarpiui, per kurį

vartotojas turi teisę nutraukti sutartį. Jeigu toks išankstinis apmokėjimas buvo

atliktas, pardavėjas, gavęs šiame straipsnyje numatytą vartotojo pranešimą apie

sutarties nutraukimą, privalo per 10 dienų grąžinti sumokėtus pinigus

vartotojui.

23 straipsnis. Šiame skirsnyje nustatytų vartotojų

teisių gynimas

vartotojas turi teisę kreiptis į:

1) Tarybą dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo;

2) teismą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų

grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą dėl

teisės tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutarties

nutraukimo ir vartotojo pardavėjui sumokėtų pinigų grąžinimo.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

VARTOJIMO KREDITAS

24 straipsnis. Vartojimo kredito sutartis

vartotojo sutartis, pagal kurią kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja

suteikti vartotojui prekėms arba paslaugoms pirkti:

1) kreditą atidėto mokėjimo, taip pat mokėjimo

išdėstymo (mokėjimo dalimis) būdu;

2) kreditus, įskaitant indėlio arba banko sąskaitos

kreditą.

lizingo (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, pagal kurią

prekės, esančios sutarties dalyku, pereina vartotojo nuosavybėn, kai per

sutartyje nustatytą terminą sumokama prekės kaina, kredito palūkanos bei kiti

su kredito suteikimu ir naudojimu susiję mokesčiai (jei jie yra).

vartojimo kredito sutartį:

1) kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį turtą;

2) vartotojas nemoka jokių palūkanų ir su kredito

suteikimu bei naudojimu susijusių mokesčių;

3) vartotojas įsipareigoja grąžinti kreditą ne per

ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį arba kai kredito suma yra ne didesnė kaip

1000 litų;

4) už tam tikrą nuolatinę teikiamą paslaugą vartotojas

moka dalimis paslaugos teikimo metu.

Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas vartotojui. Pareiga įrodyti, kad

sutartis įteikta vartotojui, tenka kredito davėjui.

1) kredito suma arba kredito limitas (jeigu jis yra);

2) bendros kredito kainos metinė norma, palūkanų norma

ir su kredito suteikimu bei naudojimu susiję mokesčiai;

3) kredito gražinimo terminas arba, jeigu kreditas

turi būti grąžinamas dalimis, – kiekvienos įmokos suma ir mokėjimo terminai;

4) kai kreditas skirtas prekei ar paslaugai pirkti, –

prekės (paslaugos) kaina ir bendra kredito suma;

5) vartotojo teisė grąžinti kreditą iki jo grąžinimo

termino pabaigos pagal 25 straipsnio nuostatas;

6) bendros kredito kainos metinės normos keitimo

sąlygos ir tvarka, jeigu tokia galimybė yra nustatyta sutartyje, su sąlyga, kad

pakeitimų negali daryti kredito davėjas vienašališkai.

6.

Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu vartotojui raštu pranešama apie:

1) teikiamo kredito apribojimus (jeigu jų yra);

2) metinę palūkanų normą ir mokesčius, taikomus nuo

sutarties sudarymo, bei sąlygas, kuriomis jie gali būti keičiami;

3) galimus santykių pagal sutartį pasibaigimo būdus ir

sutarties nutraukimo procedūrą.

tvarką nustato Vyriausybė ir Lietuvos bankas.

sutartį (taip pat ir reklamoje) turi būti nurodyta bendros kredito kainos

metinė norma. Rašytiniame siūlyme turi būti pateiktas bendros kredito sumos

apskaičiavimo pavyzdys.

9.

Jeigu vartojimo kredito sutartyje nėra šio straipsnio 5 dalyje nustatytos

privalomos informacijos arba ji yra klaidinanti, vartotojas turi teisę

nutraukti vartojimo kredito sutartį. Šiuo atveju vartotojas privalo grąžinti

kreditą, bet neprivalo mokėti sutartyje numatytų palūkanų ir su kredito

suteikimu bei naudojimu susijusių mokesčių.

25 straipsnis. Vartojimo kredito išankstinio grąžinimo

teisė

Vartotojas turi teisę grąžinti kreditą nesibaigus jo

grąžinimo terminui. Šiuo atveju jis sumoka iki kredito grąžinimo datos

priskaičiuotas palūkanas ir su kredito suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius.

26 straipsnis. Sutarties nutraukimas kredito davėjo

reikalavimu

Kredito davėjas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu

yra šios sąlygos:

1) įmokos nesumokėtos ilgiau kaip 1 mėnesį ir jų suma

yra ne mažesnė kaip 10 procentų bendros kredito sumos;

2) įmokos nesumokėtos per 2 savaites nuo papildomo

pranešimo įteikimo vartotojui.

27 straipsnis. Draudimas priimti vekselius, čekius ir

skolos raštus

įmokas pagal kredito sutartį vekseliais, čekiais ir skolos raštais.

dalyje numatytomis mokėjimo priemonėmis, turi atlyginti vartotojui bet kokius

nuostolius, susijusius su šių mokėjimo priemonių tolesniu naudojimu.

28 straipsnis. Kredito sutartis dėl tam tikrų prekių

ar paslaugų pirkimo

dėl tam tikrų prekių ar paslaugų pirkimo finansavimo, o tarp kredito davėjo ir

pardavėjo ar paslaugų teikėjo yra sudaryta sutartis dėl šių prekių pardavimo ar

paslaugų teikimo finansavimo, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdo arba

netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, tai vartotojas turi teisę:

1) nevykdyti kredito sutarties;

2) reikalauti, kad kredito davėjas grąžintų jau

sumokėtas įmokas ir su kredito suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius.

numatytomis teisėmis tik po to, kai jis dėl sutarties sąlygų vykdymo kreipėsi į

pardavėją ar paslaugų teikėją ir ne vėliau kaip per 2 savaites nuo tokio

kreipimosi prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlygos

nebuvo įvykdytos.

pažeistos, gali kreiptis į Tarybą arba teismą.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO INSTITUCIJOS IR

ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

29 straipsnis. Vartotojų teisių gynimo valstybės

įstaigos

kaip laikomasi šio įstatymo.

2.

Taryba yra valstybės įstaiga prie Vyriausybės įgaliotos ministerijos. Ją steigia

ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Tarybos darbo tvarką ir jos nagrinėjamų

klausimų proceso taisykles nustato šis ir kiti įstatymai bei Tarybos priimtas

darbo reglamentas.

bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.

valstybės biudžeto.

5.

Tarybą sudaro pirmininkas ir 4 nariai. Kai Tarybos pirmininko nėra, jį

pavaduoja jo paskirtas Tarybos narys. Tarybos pirmininkas bei nariai į

valstybės tarnybą priimami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį

išsilavinimą. Pirmenybė teikiama asmenims, turintiems patyrimo vartotojų teisių

gynimo bei produktų saugos srityje.

klausimus, priima sprendimus. Sprendimai priimami balsų dauguma, kai dalyvauja

ne mažiau kaip 4 Tarybos nariai, įskaitant Tarybos pirmininką. Kai balsai

pasiskirsto po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Tarybos sprendimai gali

būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Vartotojų teisių apsaugos komisija. Ją sudaro ir sudėtį tvirtina Taryba. Komisijos

nariai yra Sveikatos apsaugos ministerijos, Ūkio ministerijos, Žemės ūkio

ministerijos ir kitų suinteresuotų valstybės, savivaldybių įstaigų bei

visuomeninių organizacijų atstovai. Komisijos nuostatus tvirtina Taryba.

Komisijai vadovauja Tarybos pirmininkas.

30 straipsnis.

Tarybos funkcijos ir teisės

1) atlieka vartotojų skundų neteisminį nagrinėjimą, t.

y. nagrinėja Tarnybos ir Inspekcijos pateiktus dokumentus dėl vartotojų teisių

pažeidimų ir priima sprendimus dėl vartotojų pažeistų teisių gynimo;

2) atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų

taikymo kontrolę;

3) nagrinėja vartotojų skundus dėl vartojimo sutarčių

nesąžiningų sąlygų taikymo ir dėl šio įstatymo penktajame, šeštajame,

septintajame ir aštuntajame skirsniuose numatytų vartotojų teisių pažeidimų;

4) įgyvendina valstybinę vartotojų teisių gynimo

politiką;

5) koordinuoja ir atlieka vartotojų ekonominių

interesų gynimą, prižiūri vartojimo prekių bei paslaugų rinką ir vartotojams

skirtą reklamą;

6) užtikrina keitimąsi informacija su Europos Sąjunga

bei valstybėmis narėmis;

7) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse

organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje;

8) pagal savo kompetenciją priima teisės aktus;

9) organizuoja vartotojų, prekių pardavėjų, gamintojų

bei paslaugų teikėjų švietimą vartotojų teisių gynimo srityje;

10) atlieka šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų

numatytas funkcijas bei įgaliojimus;

11) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės

aktų projektų ekspertizę, teikia Vyriausybei išvadas, ar šie aktai atitinka

valstybės politiką vartotojų teisių gynimo srityje;

12) pagal kompetenciją taiko įstatymų numatytas

poveikio priemones šio įstatymo pažeidėjams.

2.

Taryba turi teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų, gamintojų, importuotojų, prekių pardavėjų ir paslaugų teikėjų šio

įstatymo pažeidimams tirti reikalingą informaciją, dokumentus;

2) atlikti tyrimus, kreiptis į teismą dėl pažeistų

vartotojų teisių gynimo šio įstatymo nustatytais atvejais.

31 straipsnis. Visuomeninės vartotojų organizacijos

organizacijos turi teisę:

1) gauti informaciją iš atitinkamų valstybės ir

savivaldybių institucijų bei įstaigų, gamintojų, importuotojų, prekių

pardavėjų, paslaugų teikėjų apie gaminių, parduodamų prekių bei teikiamų

paslaugų kokybę ir kitus duomenis, reikalingus vartotojų teisėms ir interesams

ginti, išskyrus valstybės, tarnybos ir komercines paslaptis;

2)

tirti vartotojų nuomonę apie prekių ir paslaugų asortimentą, kokybę, prekybos

ir paslaugų teikimo organizavimą;

3) tikrinti prekių ir paslaugų kokybę nustatyta tvarka

akredituotose savo bandymų laboratorijose, taip pat pateikti prekes bei

paslaugas ekspertizei ir bandymams kompetentingoms Lietuvos Respublikos ir

užsienio organizacijoms;

4) viešai skelbti vartotojų nuomonės tyrimų bei prekių

ir paslaugų ekspertizių ir bandymų rezultatus, leisti vartotojams skirtus

leidinius, verstis vartotojų švietimo veikla;

5) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei

įstaigoms pasiūlymus dėl vartotojų sveikatai pavojingų prekių ir paslaugų

gamybos, pardavimo (teikimo) uždraudimo, teikti prekių gamintojams,

importuotojams, pardavėjams ir paslaugų teikėjams pasiūlymus dėl prekių ir

paslaugų kokybės gerinimo;

6) ginti vartotojų teises, jų ekonominius ir

socialinius interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose;

7) vartotojo prašymu ar savo iniciatyva reikšti

ieškinius teisme.

remia visuomenines vartotojų organizacijas. Valstybė šioms organizacijoms

teikia finansinę paramą.

32 straipsnis. Pardavėjų ir paslaugų teikėjų

atsakomybė

teikėjas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ar kitus teisės aktus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1946,

00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2581 (00.10.11)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Vartotojų teisių gynimo įstatymo

pakeitimo įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30

straipsnius, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyto 2 metų

termino taikomas 6 mėnesių terminas.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1575,

2003-05-22, Žin., 2003, Nr. 54-2372 (2003-06-04)

VARTOTOJŲ

TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-06-05)

autrap@lrs.lt