Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas skelbtas: Žin., 1994, Nr. 94-1833

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS

Į

S T A T Y M A S

1994 m. lapkričio 10 d. Nr. I-657

Vilnius

Nauja įstatymo

redakcija (keistas įstatymo pavadinimas) nuo 2007 m. kovo 1 d.:

Nr. X-1014,

2007-01-12, Žin., 2007, Nr. 12-488 (2007-01-30)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

ir taikymas

teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą,

vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją, reglamentuoja vartotojų

švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių

gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių

vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus.

teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą.

paslaugoms, finansuojamoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, asmens

ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos pagal įstatymus

yra apmokamos (kompensuojamos) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, aprūpinimui vaistais, taip

pat vykdant teismų sprendimus.

vietoj šio įstatymo 36 straipsnio 5–9 dalyse nustatytų informacijos

reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnio 7 dalies 3–8 punktus, 8 dalies

1, 4 ir 5 punktus ir 9 dalies 2 punktą, taikomos Mokėjimų įstatymo 10 ir 17

straipsnių nuostatos.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-562,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6900 (2009-12-28)

2 straipsnis. Pagrindinės

šio įstatymo sąvokos

Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje veikiantis

(įsteigtas) asmuo, kuris:

1) pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė

pažymėdamas gaminį savo pavadinimu, prekių ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu;

2) veikia kaip gamintojo atstovas, kai gamintojas nėra

įsisteigęs Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba gaminį importuoja, kai

Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusio gamintojo atstovo nėra;

3) kaip gaminio tiekimo dalyvis gali daryti poveikį

rinkai tiekiamo gaminio kokybei ir saugai.

kaupimo paslaugos ir Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos.

ryšio priemonėmis, – vartotojo ir paslaugų teikėjo finansinių paslaugų

teikimo sutartis, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias).

paslaugos teikėjo įsipareigojimas be papildomo mokesčio vartotojui grąžinti už

prekes ar paslaugas sumokėtą sumą, pakeisti, pataisyti prekes ar kitaip

pašalinti prekių ar paslaugų trūkumus, jei prekė ar paslauga neatitinka

garantijos dokumente ar reklamoje nurodytų sąlygų.

ir vykdydamas savo verslą siūlo ir parduoda prekes vartotojams.

kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais

mokesčiais, o jei negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo

pavyzdys, pagal kurį vartotojas gali kainą patikrinti.

rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo

poreikis.

savo verslą siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams.

vartotojui suteikia galimybę saugoti jam skirtą informaciją taip, kad

informacija reikiamą laiką būtų prieinama, kad nepakitusią saugomą informaciją

būtų galima atgaminti (kompiuterio diskelis, skaitomos atminties kompaktinis

diskas (CD-ROM), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), vartotojo

kompiuterio standusis diskas, kuriame yra įrašytas elektroninis paštas ir kita,

išskyrus interneto puslapius, jei jie neatitinka požymių, apibūdinančių

patvariosios laikmenos sąvoką).

– vartotojo ir finansinių paslaugų teikėjo sudaryta finansinių paslaugų teikimo

sutartis, neapimanti ateityje atliekamų to paties pobūdžio viena po kitos

einančių arba atskirų operacijų.

parduoti arba parduodamas vartotojui. Šilumos ir elektros energija,

vanduo, gamtinės dujos taip pat laikomos prekėmis.

galutinė prekės vieno kilogramo, vieno litro, vieno metro, vieno kvadratinio

metro arba vieno kubinio metro kaina, įskaitant visus mokesčius.

fiziškai tuo pačiu metu nedalyvaujant pardavėjui ar paslaugų teikėjui ir

vartotojui gali būti naudojamos pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo

sutarčiai sudaryti.

įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo

verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos,

namų ūkio poreikiams tenkinti.

savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams,

šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.

su vartotojų poreikių tenkinimu ir jų teisių apsauga, suteikimas ir skleidimas.

praktinė pagalba vartotojams vartotojų teisių apsaugos klausimais.

vartotojų informavimas ir vartotojų konsultavimas.

pagrindinis dėmesys skiriamas vartotojų teisių suvokimui, kritinio mąstymo,

sprendimų ir informacijos priėmimo gebėjimams ugdyti, ir apima formalųjį

švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą,

aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas) ir neformalųjį švietimą (ikimokyklinį,

priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą).

ANTRASIS SKIRSNIS

VARTOTOJŲ TEISĖS IR JŲ APSAUGOS ĮGYVENDINIMAS

3 straipsnis. Vartotojų

teisės

1) savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas

(pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją);

2) įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar

paslaugas;

3) gauti teisingą ir visapusišką informaciją

valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas;

4) gauti informaciją apie savo teisių įgyvendinimo ir

gynimo tvarką;

5) į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir

neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą;

6) kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus

nagrinėjančias institucijas ar teismą;

7) jungtis į vartotojų asociacijas;

8) į švietimą vartojimo srityje;

9) į ekonominių interesų apsaugą.

teisės aktų nustatytas teises.

4 straipsnis.

Reikalavimai prekių pirkimui–pardavimui, su juo susijusioms paslaugoms ir

atlygintinoms paslaugoms, teikiamoms vartotojams

paslaugoms yra taikomi Civilinio kodekso reikalavimai.

mutandis yra taikomi Civilinio kodekso 6.350–6.370 straipsniuose nustatyti

reikalavimai.

5 straipsnis. Informacijos

apie prekes ir paslaugas pateikimas

vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose

teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti

prekes.

skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo

vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

6 straipsnis. Sąžiningos verslo praktikos principas

Pardavėjai ir paslaugų teikėjai, siūlydami įsigyti ir

teikdami prekes ir paslaugas vartotojams, privalo laikytis sąžiningos verslo

praktikos. Prekės ir paslaugos turi būti siūlomos taip, kad vartotojui būtų

aiškus pasiūlymo komercinis pobūdis.

7 straipsnis. Vartotojų

teisių apsaugos įgyvendinimas

Vartotojų teisių apsauga įgyvendinama:

1) taikant prevencines priemones (ugdant,

informuojant, konsultuojant vartotojus, atliekant tyrimus, atliekant rinkos

priežiūrą ir kitas priemones);

2) per administracinę, civilinę, baudžiamąją

atsakomybę;

3) ginant vartotojų teises ne teisme šio įstatymo

šeštojo skirsnio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir teisme.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS SRITYS IR INSTITUCINĖ

SISTEMA

8 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos sritys

Vartotojų teisių apsaugos sritys yra prekių

pirkimas–pardavimas ir su jomis susijusios paslaugos, visos atlygintinos

paslaugos, kai prekės įsigyjamos ar paslaugos teikiamos vartotojams.

9 straipsnis. Vartotojų

teisių apsaugos institucinė sistema

Vartotojų teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje

užtikrina:

1) valstybės ir savivaldybių institucijos;

2) vartotojų asociacijos.

10 straipsnis.

Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija vartotojų teisių apsaugos

srityje

1) kas 4 metai tvirtina Valstybinę vartotojų teisių

apsaugos strategiją;

2) steigia Valstybinę vartotojų teisių apsaugos

tarnybą ir tvirtina jos nuostatus;

3) įstatymų nustatytais atvejais tvirtina sutarčių

standartines sąlygas;

4) tvirtina ar įgalioja valstybės institucijas ir

įstaigas tvirtinti atskirų paslaugų rūšių teikimo taisykles;

5) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytas funkcijas.

srityje:

1) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant vartotojų teisių

apsaugos politiką;

2) dalyvauja organizuojant vartotojų teisių apsaugą;

3) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytas funkcijas.

funkcijų vartotojų teisių apsaugos srityje įgyvendinimą, sudaroma Vartotojų

teisių apsaugos taryba (toliau – Taryba). Ši taryba yra kolegiali patariamoji

visuomeniniais pagrindais veikianti institucija.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba), Valstybinės ne maisto produktų

inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija), Valstybinės

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

(toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) atstovą, keturi

vartotojų asociacijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos

atstovas. Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Tarybai

vadovauja Teisingumo ministerijos atstovas.

1) teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių

apsaugos politikos įgyvendinimo ir tobulinimo;

2) analizuoja vartotojų teisių apsaugą

užtikrinančių institucijų informaciją apie jų veiklą ir teikia pasiūlymus dėl

jų veiklos;

3) teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių

apsaugą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo ir keitimo.

apsaugos srityje:

1) koordinuoja vartotojų ugdymą ir integruoja

vartotojų švietimą į formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą,

profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas) ir neformalųjį

švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei

suaugusiųjų švietimą);

2) aprobuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo

programas, į kurias yra įtraukti vartotojų ugdymo klausimai, ir kartu su

švietimo įstaigomis įgyvendina vartotojų švietimo politiką.

įgyvendinančios priemones, numatytas šio įstatymo 7 straipsnyje, pagal šio ir

kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytą kompetenciją, dalyvauja organizuojant

vartotojų teisių apsaugą, ginant vartotojų teises.

11 straipsnis. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos

tarnyba

valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės

politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių

apsaugą.

juridinis asmuo. Ji turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu ir savo pavadinimu.

biudžetinė įstaiga.

vadovauja direktorius. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos

direktorių į pareigas skiria teisingumo ministras Valstybės tarnybos įstatymo

nustatyta tvarka.

punktuose numatytoms funkcijoms įgyvendinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos

tarnybos direktorius iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos

struktūrinių padalinių vadovų sudaro kolegialų organą – komisiją. Valstybinės

vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai,

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatai ir jos patvirtintas

darbo reglamentas.

12 straipsnis.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės

atlieka šias funkcijas:

1) užtikrina vartotojų teisių apsaugą;

2) koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų,

atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių

apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių

institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia

pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo);

3) priima ir derina teisės aktus, susijusius su

vartotojų teisių apsauga;

4) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su

vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus;

5) vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka

nagrinėja vartotojų skundus;

6) įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių

standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas;

7) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones;

8) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka

gina vartotojų viešąjį interesą;

9) organizuoja vartotojų švietimą, koordinuoja kitų

valstybės ir savivaldybių institucijų, vartotojų asociacijų veiklą

organizuojant vartotojų švietimą, pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikia

informaciją apie vartotojų teises;

10) kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų

bazę;

11) kartu su kitomis valstybės institucijomis

organizuoja ir atlieka keitimąsi informacija su Europos Bendrijų Komisija ir

valstybėmis narėmis (RAPEX sistema) Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta

tvarka;

12) kartu su Europos Bendrijų Komisija ir kitų Europos

Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis institucijomis įgyvendina Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių

institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą,

bendradarbiavimo;

13) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse

organizacijose vartotojų teisių gynimo srityje;

14) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytas funkcijas.

teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų,

atsakingų už atitinkamą valdymo sritį, informaciją, susijusią su vartotojų

teisių apsauga;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, iš

įstaigų, kitų asmenų informaciją ir dokumentus, reikalingus įstatymų

pažeidimams tirti, o prireikus – ir reklamuojamų prekių pavyzdžius;

3) atlikti reikalingus patikrinimus vietoje, kiek to

reikia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl

nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą,

bendradarbiavimo tikslams pasiekti;

4) reikalauti, kad gamintojai, importuotojai,

pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į Valstybinę vartotojų

teisių apsaugos tarnybą ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu;

5) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams

rengti ar kitiems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijos

klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais)

specialistus;

6) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas

teises.

13 straipsnis. Vartotojų

asociacijos

1.

Vartotojų asociacijos turi teisę:

1) tirti vartotojų nuomonę apie prekių ir paslaugų

asortimentą, kokybę, prekybos ir paslaugų teikimo organizavimą;

2) tirti prekių ir paslaugų kokybę bandymų

laboratorijose, taip pat pateikti prekes ir paslaugas ekspertizei ir tyrimams;

3) viešai skelbti vartotojų nuomonės tyrimų, prekių ir

paslaugų ekspertizių ir bandymų tyrimų rezultatus;

4) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms

pasiūlymus dėl vartotojų sveikatai pavojingų prekių gamybos ir paslaugų,

pardavimo (teikimo) uždraudimo;

5) teikti pardavėjams ir paslaugų teikėjams pasiūlymus

dėl vartotojų teisių apsaugos gerinimo;

6) šviesti vartotojus, leisti jiems skirtus leidinius,

rengti laidas ir kt.;

7) atstovauti vartotojams nagrinėjant ginčus vartotojų

ginčų sprendimo ne teisme tvarka;

8) gauti informaciją iš gamintojų, pardavėjų, paslaugų

teikėjų apie parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybę ir kitus duomenis,

reikalingus vartotojų teisėms ir interesams ginti;

9) gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių

institucijų;

10) įgyvendinti vartotojų informavimo ir konsultavimo

programas;

11) teikti pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos

politikos formavimo ir dalyvauti ją įgyvendinant;

12) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka

ginti vartotojų viešąjį interesą;

13) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas

teises.

sąlygas atitinkančioms vartotojų asociacijoms, Vyriausybės nustatyta tvarka

pateikusioms veiklos ataskaitą, teikiama valstybės finansinė parama pagal

Vyriausybės patvirtintas taisykles.

savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PREKIŲ IR PASLAUGŲ KOKYBĖ IR SAUGA

14 straipsnis. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos

reikalavimai

1.

Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato Civilinis kodeksas,

Produktų saugos įstatymas, Maisto įstatymas ir kiti teisės aktai.

trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo,

laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai

tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu.

instaliavimą, įrengimą ar montavimą ir prekes instaliavo, įrengė ar sumontavo

pardavėjas arba jo pasitelkti asmenys, bet koks dėl neteisingo vartojimo prekių

instaliavimo, įrengimo ar montavimo atsiradęs kokybės trūkumas prilyginamas

prekių kokybės trūkumui. Ši nuostata taip pat taikoma tuo atveju, kai

susitariama, kad prekę instaliuos, įrengs ar montuos pats vartotojas, kai jis

instaliuoja, įrengia ar montuoja, o neteisingo instaliavimo, įrengimo ar

montavimo priežastis yra instrukcijos trūkumai.

15 straipsnis.

Draudimas parduoti prekes pasibaigus jų tinkamumo naudoti terminui

Draudžiama parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti

terminas yra pasibaigęs. Prekės laikomos visiškai arba iš dalies nebetinkamomis

naudoti (vartoti) pagal paskirtį, kai jų savybės yra arba gali būti blogesnės,

negu nustatyta tai prekei taikomame techniniame reglamente ir (ar) gamintojo

deklaruojamame norminiame dokumente, ir jeigu prekių savybės yra arba gali būti

blogesnės, negu vartotojas galėjo tikėtis iki šio termino pabaigos.

16 straipsnis. Kokybės

garantija

garantija negali varžyti vartotojų teisių, kurias, įsigijus netinkamos kokybės

prekę ar paslaugą, jiems nustato teisės aktai.

turi būti nurodyta, kad kokybės garantija negali varžyti vartotojų teisių

įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat paprasta, aiškia,

suprantama kalba nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas (arba vardas,

pavardė) ir adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo

teritoriją, informaciją, reikalingą pareikšti pretenzijas dėl garantijos.

pateikiama raštu ar kitoje vartotojui prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

garantiją, neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šio įstatymo ar

kitų teisės aktų reikalavimus.

PENKTASIS

SKIRSNIS

VARTOTOJŲ ŠVIETIMAS

17 straipsnis. Vartotojų švietimo samprata

vartotojams sudaromos galimybės įgyti žinių ir gebėjimų, kurių reikės perkant

ir naudojant prekes bei paslaugas asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams

tenkinti, vartotojo teisėms įgyvendinti ir ginti.

nustatyti Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos strategijoje.

18 straipsnis. Laidų vartotojų

teisių apsaugos klausimais transliavimas

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija iš skirtų

valstybės biudžeto asignavimų transliuojamose laidose teikia informaciją

vartotojų teisių apsaugos klausimais.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

VARTOTOJŲ

TEISIŲ GYNIMAS NE TEISME

19 straipsnis. Vartotojų

teisių gynimo būdai

teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio

skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar

Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat į šio įstatymo 22

straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą.

šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.

20 straipsnis. Vartotojo

kreipimasis į pardavėją, paslaugų teikėją

teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi

kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu

pardavėjas, paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas

mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ar

paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus.

vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo

kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip,

pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo

atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus pardavėjai, paslaugų teikėjai nagrinėja

nemokamai.

21 straipsnis. Vartotojo kreipimasis į Tarnybą,

Inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą

vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar

paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo

ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą,

Inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą. Šios

institucijos privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo

dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą

vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, šios institucijos gali

terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

sveikatos priežiūros tarnyba, išnagrinėjusios vartotojo prašymą, surašo

patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, ir, jei

pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą įvykdyti

vartotojo reikalavimą. Tarnyba, Inspekcija ar Valstybinė visuomenės sveikatos

priežiūros tarnyba informuoja vartotoją apie tikrinimo rezultatus.

Inspekcijos ar Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pasiūlymo

tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina, šios institucijos patikrinimo akto kopiją

pateikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia

klausimą dėl vartotojo teisių gynimo.

ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, kuriais nustatoma prekių ir (ar) su jomis

susijusių paslaugų kokybė, tai atliekama iš Tarnybai, Inspekcijai ar

Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai tam tikslui numatytų

valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus

atvejus.

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmoka:

1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, jeigu nustatoma, kad

prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos

yra netinkamos kokybės;

2) vartotojas, jeigu Tarnybos, Inspekcijos ar

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos sprendimu ekspertizė ar

laboratoriniai tyrimai nebūtini, o vartotojas pageidauja juos atlikti,

pasitvirtinus, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos

atlygintinos paslaugos yra tinkamos kokybės.

nesumoka už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, Tarnyba, Inspekcija ar

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba kreipiasi į teismą dėl šių

išlaidų priteisimo.

22 straipsnis. Ginčus

nagrinėjančios institucijos, jų teisės ir pareigos

vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau

– ginčus nagrinėjančios institucijos):

1) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba –

elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų srityse;

2) Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija –

Draudimo įstatymo numatytais atvejais ir tvarka;

3) Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos

– Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;

4) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

– Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;

5) kitos institucijos – įstatymų nustatytais atvejais;

6) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba –

kitose šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenumatytose vartotojų teisių

apsaugos srityse.

jei kiti įstatymai nenustato kitaip.

nagrinėdamos ginčą, turi teisę:

1) kreiptis į vartotoją dėl papildomos informacijos

pateikimo ir nurodyti šios informacijos pateikimo terminą;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų

informaciją, reikalingą ginčui išnagrinėti ir sprendimui priimti;

3) pareikalauti iš pardavėjo, paslaugų teikėjo,

kuriems pareikštas reikalavimas, per nurodytą terminą pateikti įrodymus,

reikalingus vartotojo prašymui ištirti, ir gauti paaiškinimus žodžiu ir raštu;

4) gauti išvadą iš valstybės ir savivaldybių

institucijų;

5) kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose

numatytas teises.

privalo pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai informaciją,

nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, užtikrinti informacijos

suinteresuotiems asmenims pateikimą raštu ar kita jiems priimtina forma dėl

institucijos kompetencijos nagrinėjant ginčus, nagrinėtinų ginčų pobūdžio,

ginčų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, teisės aktų, taikytinų priimant

sprendimą, galimų išlaidų ginčo nagrinėjimo metu, jų paskirstymo, sprendimo

teisinės galios, sprendimo neįvykdymo pasekmių. Šio straipsnio 1 dalyje

nurodytos institucijos savo interneto tinklalapiuose skelbia informaciją apie

gautų vartotojų prašymų nagrinėti ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme

tvarka kiekį ir apibendrintus jų nagrinėjimo rezultatus, vidutinį jų

nagrinėjimo laiką, apibendrintų vartotojų reikalavimų rūšis. Be to, šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teismo ar ginčo šalies prašymu duoda

išvadą byloje, kai ginčo šalis pagal 29 straipsnį kreipiasi į teismą nagrinėti

ginčą iš esmės.

23 straipsnis. Kreipimasis

į ginčus nagrinėjančias institucijas

nustatyta tvarka pateikti prašymą ginčus nagrinėjančiai institucijai, kad būtų

apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ir įstatymų saugomi interesai.

instituciją, privalo pateikti:

1) prašymą, kuriame turi būti nurodyta: ginčą nagrinėjančios

institucijos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas; vartotojo vardas,

pavardė, adresas; pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo)

yra pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), adresas

(buveinė); vartotojo teisės ir įstatymų saugomi interesai, kuriuos, vartotojo

nuomone, pažeidžia pardavėjas, paslaugų teikėjas; vartotojo reikalavimas;

informacija apie kreipimąsi į pardavėją, paslaugų teikėją; informacija, ar tų

pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra nagrinėjamas

ginčus nagrinėjančioje institucijoje, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas

pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar ginčus nagrinėjanti institucija yra

priėmusi sprendimą, ar yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl šio ginčo;

pridedamų dokumentų kopijų sąrašas;

2) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių

dokumentų kopijas.

tikrumo, ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę pareikalauti, kad

vartotojas ir (ar) pardavėjas, paslaugų teikėjas pateiktų dokumentų originalus.

dokumentus, ginčus nagrinėjanti institucija nustato, ar yra pagrindas

atsisakyti nagrinėti prašymą.

vartotojo prašymą:

1) jeigu ji neįgaliota priimti sprendimo dėl vartotojo

prašyme nurodyto reikalavimo. Šiuo atveju ginčus nagrinėjanti institucija ne

vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda vartotojo prašymą kitoms šio įstatymo

22 straipsnio 1 dalyje išvardytoms institucijoms ir apie tai raštu praneša

vartotojui;

2) jeigu tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir

tuo pačiu pagrindu nagrinėja kita ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas.

Šiuo atveju vartotojo prašymas per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ginčus

nagrinėjančioje institucijoje dienos grąžinamas vartotojui ir nurodomas

grąžinimo pagrindas;

3) jeigu yra priimtas ginčus nagrinėjančios

institucijos sprendimas arba yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl tų pačių

šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba įsigaliojusi

teismo nutartis priimti tų pačių šalių ieškinio dėl to paties dalyko ir tuo

pačiu pagrindu atsisakymą, arba įsigaliojusi teismo nutartis patvirtinti taikos

sutartį;

4) kuriame nenurodytas vartotojo vardas ir pavardė, adresas

arba kuris vartotojo ar jo atstovo nepasirašytas, arba kurį vartotojo vardu

pateikė neįgaliotas asmuo.

nagrinėjant ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, turi pateikti

dokumentų, patvirtinančių, kad jos įregistruotos Juridinių asmenų registre, kad

jų steigimo dokumentuose įrašytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų

interesų atstovavimas ir gynimas ir kad vartotojai, kurių interesais kreipiasi

asociacija, yra šios asociacijos nariai arba raštu įgaliojo ją ginti savo

interesus, kopijas.

24 straipsnis. Pasirengimas

nagrinėti ginčą

institucija išsiunčia pardavėjui, paslaugų teikėjui, dėl kurio veiksmų

(neveikimo) yra pateiktas vartotojo reikalavimas, pranešimą apie gautą

vartotojo prašymą, šio prašymo ir jo priedų kopijas, reikalaudama ne vėliau

kaip per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos raštu pateikti išsamius

paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus.

instituciją prieš tai dėl prašymo dalyko nesikreipęs į pardavėją, paslaugos

teikėją arba jeigu dėl to kreipėsi, bet per šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje

nustatytą terminą negavo jokio atsakymo, ginčus nagrinėjanti institucija turi

vartotojo prašymą išsiųsti pardavėjui, paslaugų teikėjui ir pasiūlyti per jos

nustatytą terminą ginčą išspręsti taikiai. Nesutikdamas spręsti ginčą taikiai,

pardavėjas, paslaugų teikėjas pateikia ginčus nagrinėjančiai institucijai

motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus. Ginčus nagrinėjanti

institucija nenagrinėja ginčo, jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas per jos

nustatytą terminą pasiūlo ginčą spręsti taikiai ir vartotojas su tuo sutinka

arba per ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą nenurodo, kad

nesutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu.

valstybės ir savivaldybės instituciją, kuri atsakinga už su ginču susijusią

vartojimo sritį, prašydama išvados dėl vartotojo prašyme nurodyto reikalavimo

ar pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktų paaiškinimų. Nurodytos institucijos

prireikus atlieka ekspertizę ar laboratorinius tyrimus. Ekspertizės ir

laboratoriniai tyrimai apmokami šio įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalyse

numatyta tvarka.

už su ginču susijusią vartojimo sritį, išvadas ginčus nagrinėjančiai

institucijai jos reikalavimu pateikia per šios institucijos nustatytą terminą,

bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį

terminą išvada negali būti pateikta, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne

ilgiau kaip 10 darbo dienų.

25 straipsnis. Ginčų

nagrinėjimas

nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai

pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Ginčus nagrinėjančios

institucijos sprendimu ginčas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka,

kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus, kai siekiama sudaryti

sąlygas ginčą išspręsti taikiai arba kitais reikiamais atvejais. Nagrinėjant

ginčą žodinio proceso tvarka, ginčo šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims

turi būti pranešta apie ginčo nagrinėjimo posėdžio vietą, datą ir laiką. Jeigu

vartotojas neatvyksta į ginčą nagrinėjančios institucijos posėdį be

pateisinamos priežasties arba nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčo

nagrinėjimas nutraukiamas pagal šio įstatymo 26 straipsnį. Jeigu pardavėjas ar

paslaugos teikėjas neatvyksta į ginčą nagrinėjančios institucijos posėdį arba

nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčus nagrinėjanti institucija turi

teisę priimti sprendimą atsižvelgdama į turimus įrodymus.

ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu būtina apsaugoti valstybės,

tarnybos, komercines, banko, profesines paslaptis arba užtikrinti vartotojo

teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Visa išnagrinėtos bylos medžiaga,

išskyrus bylų, kurios buvo išnagrinėtos neviešai, medžiagą, yra vieša ir su ja

teisingumo ministro nustatyta tvarka gali susipažinti ir byloje nedalyvavę

asmenys.

nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų.

ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių šalims sutaikyti.

nagrinėjant ginčą dalyvaujantys suinteresuoti asmenys laikosi posėdžio

pirmininko nustatytos posėdžio tvarkos.

suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus,

nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus

kitiems nagrinėjant ginčą dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, gauti

ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašą, naudotis kitomis šio

įstatymo suteikiamomis teisėmis. Šiomis teisėmis nagrinėjant ginčą

dalyvaujantys asmenys privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo

nagrinėjimo.

priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo ginčą

išspręsti taikiai, jeigu, šios institucijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias

ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas.

Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas ir vartotojas ginčą užbaigia taikiu

susitarimu, ginčo nagrinėjimas jį nagrinėjančios institucijos sprendimu

nutraukiamas. Jeigu užbaigti ginčą taikiu susitarimu nepavyksta, ginčus

nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo.

išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo,

atitinkančio šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, pateikimo dienos, jeigu

kiti įstatymai nenumato kitaip. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą

vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, ginčus nagrinėjanti

institucija gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Ginčą

nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo

teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas per įmanomai

trumpiausią laiką būtų tinkamai išspręstas.

prašymus nagrinėja nemokamai.

26 straipsnis. Ginčo

nagrinėjimo nutraukimas

nagrinėjimą šiais atvejais:

1) ginčo šalys susitaiko;

2) vartotojas kviečiamas neatvyksta į ginčus

nagrinėjančios institucijos posėdį be pateisinamos priežasties ar neteikia

paaiškinimų ir įrodymų;

3) viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo

kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą;

4) paaiškėja aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 23

straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose;

5) vartotojas atsisako savo reikalavimų;

6) yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių išspręsti

ginčą neįmanoma.

nagrinėjimą, vartotojas neturi teisės pakartotinai dėl to paties dalyko

kreiptis į ginčus nagrinėjančią instituciją, tačiau tai nevaržo jo teisės

kreiptis į teismą.

27 straipsnis. Ginčus

nagrinėjančios institucijos sprendimas

vartotojo prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) patenkinti vartotojo reikalavimus;

2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus;

3) atmesti vartotojo prašymą.

priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas

pagrindžiančius įrodymus.

privalo būti nurodyta:

1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;

3) sprendimą priėmusio kolegialaus organo, jei ginčas

išnagrinėtas kolegialiai, sudėtis, posėdžio sekretorius, ginčo šalys, kiti

nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys;

4) ginčo esmė;

5) nagrinėjant ginčą dalyvavusių asmenų paaiškinimų

santrauka;

6) įrodymų vertinimas;

7) argumentai, dėl kurių atmetami kai kurie įrodymai;

8) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais

vadovautasi, kiti teisiniai argumentai;

9) institucijos priimtas vienas iš šio straipsnio 1

dalyje nurodytų sprendimų;

10) sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį

siūloma sprendimą įvykdyti, informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus

paskelbta šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.

nuorašai per 3 darbo dienas išsiunčiami vartotojui ir pardavėjui, paslaugų

teikėjui.

28 straipsnis. Viešas

paskelbimas

straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytą terminą pardavėjas, paslaugos teikėjas

neįvykdė sprendimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie sprendimo

neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje.

teikėjas neįvykdė taikaus susitarimo, nurodyto šio įstatymo 25 straipsnio 7

dalyje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie taikaus susitarimo

neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje.

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie neįvykdytus sprendimus ir

nevykdomus taikius šalių susitarimus nedelsiant, kai tik gauna pranešimą apie

neįvykdymą. Pranešimai apie sprendimų ir taikių susitarimų neįvykdymą

skelbiami viešai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto

tinklalapyje.

29 straipsnis. Kreipimasis

į bendrosios kompetencijos teismą

Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios

kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo

nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios

institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios

institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo

apskundimu.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VARTOTOJŲ VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS

30 straipsnis. Vartotojų

viešojo intereso gynimas

vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas

sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais –

kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys.

ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai

siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti)

pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų

teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu,

neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui,

šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams.

pačiam ginti pažeistas teises.

31 straipsnis. Vartotojų

asociacijų teisė ginti vartotojų viešąjį interesą

viešąjį interesą, jei jos atitinka visas šias sąlygas:

1) yra įregistruotos Juridinių asmenų registre;

2) steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas –

vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;

3) asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių. Tuo

atveju, kai asociacijos nariai yra kitos vartotojų asociacijos, bendras šių

asociacijų narių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20;

4) yra nepriklausomos nuo verslo ir kitų su vartotojų

teisių gynimu nesusijusių interesų.

pareiškimą (skundą) vartotojų viešajam interesui ginti, privalo teismui

pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.

Kad vartotojų asociacija atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą

sąlygą, patvirtina šios vartotojų asociacijos pareiškimas dėl jos

nepriklausomumo nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių

interesų, jeigu neįrodoma kitaip.

32 straipsnis. Kreipimasis

į pardavėją ar paslaugų teikėją

nustačiusi, kad pažeistas vartotojų viešasis interesas, turi kreiptis į

pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo

gavimo nutraukti viešojo intereso pažeidimą, taip pat nurodyti pardavėjui ar

paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į

teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) viešajam interesui ginti, jeigu

pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks viešojo intereso pažeidimo.

nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į

pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo

gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų

sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų

teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su

ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo

negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą ir sutikdamas

nutraukti viešojo intereso pažeidimą, pardavėjas, paslaugų teikėjas per

nustatytą 14 dienų terminą nusiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos

tarnybai pranešimą, kad sutinka nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba kad

pažeidimą nutraukė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi,

kad viešojo intereso pažeidimas tikrai nutrauktas, pranešimą apie tai skelbia

savo interneto tinklalapyje. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas,

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo

intereso gynimo.

taikomos ir tais atvejais, kai vartotojų viešąjį interesą įstatymų

nustatytais atvejais gina kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio

straipsnio 1 ir 2 dalys mutatis mutandis – kai viešąjį vartotojų

interesą gina vartotojų asociacijos ir įstatymų nustatytais atvejais kiti

juridiniai asmenys.

33 straipsnis.

Europos Sąjungos valstybių narių institucijų ar organizacijų teisė pareikšti

ieškinį Lietuvoje ginant viešąjį interesą

organizacijos, kurias Europos Komisija įtraukia į Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvoje 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus numatytą sąrašą ir

paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi teisę pagal Civilinio

proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti

ieškinius dėl įpareigojimų prekių ar paslaugų pardavėjams (teikėjams) nutraukti

viešąjį interesą pažeidžiančius veiksmus. Šios dalies nuostatos taikomos tais

atvejais, kai Lietuvoje veikiančių prekių ar paslaugų pardavėjų (teikėjų)

veiksmai pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, kurių sąrašą pagal Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų

interesus priedą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, ir tais

veiksmais pažeidžiamas kitos valstybės narės viešasis vartotojų interesas.

ieškinį Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos gali

pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu prieš tai raštu konsultavosi su Lietuvos

Respublikos valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos

valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba privalo pateikti atsakymą Europos

Sąjungos valstybių narių institucijoms ar organizacijoms per 14 dienų. Europos

Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos prieš pareikšdamos

ieškinį taip pat turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją dėl

vartotojų viešąjį interesą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir pasiūlyti jam

per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo nutraukti veiksmus, pažeidžiančius

vartotojų viešąjį interesą, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui,

kad jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks veiksmų, pažeidžiančių

viešąjį vartotojų interesą, Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar

organizacijos kreipsis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti.

apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai apie Lietuvoje priimtą išankstinių

konsultacijų procedūrą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje.

34 straipsnis.

Vartotojų viešojo intereso gynimas Europos Sąjungos valstybėse narėse

apsaugos tarnyba turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos valstybių narių teismus

ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį

prekių ar paslaugų pardavėją (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos

valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.

reikalavimus atitinkančios vartotojų asociacijos, apie kurias pranešta Europos

Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi teisę kreiptis į kitų

Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su

prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją

(teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti

Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.

apsaugos tarnyba 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančių vartotojų

asociacijų prašymu praneša Europos Komisijai šių asociacijų pavadinimus ir

tikslus. Jeigu kiti įstatymai numatys

kreipimosi į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas

kompetentingas įstaigas teisę kitoms valstybės institucijoms, Lietuvos

Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos

Komisijai šių institucijų pavadinimus ir jų įgaliojimų apimtį.

35 straipsnis.

Viešas paskelbimas apie viešojo intereso gynimą

atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos

valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys, ginantys

vartotojų viešąjį interesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ieškinio ar

pareiškimo (skundo) priėmimo nagrinėti teisme apie tai privalo pranešti

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių

apsaugos tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto tinklalapyje.

kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo pagal šį skirsnį priėmimo, šį

sprendimą išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriuose

nustatytas viešojo intereso pažeidimas, skelbia savo interneto tinklalapyje.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

finansinių paslaugų teikimAS

PAGAL SUTARTIS, SUDAROMAS NAUDOJANT RYŠIO PRIEMONES

36 straipsnis.

Finansinių paslaugų teikimas pagal sutartį, sudaromą ryšio priemonėmis

finansinės paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas ryšio priemonėmis

dalyvaujant pačiam paslaugų teikėjui ar jo tarpininkui. Finansinių paslaugų

teikimo santykiams, kurių šio skirsnio nuostatos nenustato, taikomas Civilinis

kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą.

suteiktų teisių.

sudaro pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis, šio skirsnio nuostatos

taikomos tik pradinei finansinių paslaugų teikimo sutarčiai, o po šios

sutarties sudarymo ateityje atliekamoms to paties pobūdžio viena po kitos

einančioms operacijoms ar atskirų operacijų grupei šio skirsnio nuostatos

netaikomos.

nesudaroma, tačiau tos pačios sutarties šalys vėliau atlieka to paties pobūdžio

vieną po kitos einančias ar atskiras finansines operacijas, šis straipsnis

taikomas tik pirmajai operacijai. Tačiau jeigu ilgiau negu vienerius metus to

paties pobūdžio operacija neatliekama, kita operacija laikoma pirmąja operacija

ir jai taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

paslaugų teikėjas iki finansinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo privalo

pateikti vartotojui informaciją, kurioje turi būti duomenys, susiję su paslaugų

teikėju, finansine paslauga, finansinių paslaugų teikimo sutartimi, sudaroma

ryšio priemonėmis, ir žalos atlyginimu.

nurodyta:

1) paslaugų teikėjo pavadinimas, buveinė (adresas),

telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai,

registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį juridinį asmenį,

juridinio asmens kodas, taip pat duomenys apie paslaugų teikėjo pagrindinę

komercinę veiklą;

2) duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti

vartotojo gyvenamosios vietos valstybėje veikiantį finansinių paslaugų teikėjo

atstovą, ir vartotojo santykiams su atstovu, jei jis yra, svarbus adresas;

3) jeigu iki sutarties sudarymo vartotojas

konsultuojasi su specialistu, kuris nėra finansinių paslaugų teikėjas, ir jei

konsultavimosi su specialistu faktas ir visi būtini pateikti duomenys yra

žinomi finansinių paslaugų teikėjui, – specialisto vardas, pavardė, pareigos,

pagrindas, kuriuo jis veikia, ir adresas;

4) jeigu paslaugų teikėjo veiklai būtina licencija ir

(ar) leidimas – licenciją ir (ar) leidimą išdavusi institucija, jos adresas,

telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai ir

licencijos išdavimo data.

1) apibūdintos pagrindinės jos ypatybės;

2) kaina, įskaitant visas per paslaugų teikėją mokamas

įmokas, rinkliavas ir išlaidas bei mokesčius, o jeigu negalima nurodyti

tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas kainą gali

patikrinti;

3) informacija apie tai, kad finansinė paslauga yra

susijusi su sandoriais, ypač rizikingais dėl specifinių ypatybių ar atliktinų

operacijų;

4) informacija apie tai, kad finansinės paslaugos

kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurių paslaugos teikėjas

nekontroliuoja, o ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų rodikliai;

5) informacija apie tai, kad gali būti papildomų

mokesčių ir (ar) išlaidų, nesusijusių su paslaugos teikėju;

6) laikotarpis, kurį pasiūlyme pateikta informacija

galioja;

7) finansinės paslaugos apmokėjimo ir vykdymo tvarka;

8) vartotojui tenkančios papildomos naudojimosi ryšio

priemonėmis išlaidos, jeigu tokios papildomos išlaidos skaičiuojamos.

ryšio priemonėmis, turi būti nurodyta:

1) vartotojo teisė atsisakyti sutarties ir šios teisės

įgyvendinimo tvarka, įskaitant informaciją apie įmokas, kurias vartotojui gali

reikėti sumokėti, apie nepasinaudojimo šia teise pasekmes arba kad nėra teisės

atsisakyti sutarties;

2) trumpiausias sutarties galiojimo terminas, jei

finansinių paslaugų teikimas yra nevienkartinio pobūdžio;

3) informacija apie šalių teises nutraukti sutartį

prieš terminą arba vienašališkai, įskaitant sutartyje nustatomas netesybas;

4) praktiniai nurodymai, susiję su teise atsisakyti

sutarties, įskaitant adresą, kuriuo turėtų būti siunčiamas pranešimas apie

sutarties atsisakymą;

5) valstybė arba valstybės, kurių teise iki sutarties

su vartotoju sudarymo vadovaujasi paslaugos teikėjas;

6) sutarties nuostatos dėl sutarčiai taikomos teisės

ir (ar) bylos teismingumo;

7) kokia kalba ar kalbomis pateikiama informacija apie

sutarties terminus ir sąlygas, šiame skirsnyje nurodyta išankstinė informacija,

taip pat kokia kalba ar kalbomis paslaugos teikėjas, suderinęs su vartotoju,

įsipareigoja palaikyti ryšius šios sutarties galiojimo metu.

1) ginčų dėl pažeistų vartotojo teisių sprendimo ne

teisme tvarka arba kad tokia tvarka nenustatyta;

2) draudimo (garantiniai) fondai ar kita žalos

atlyginimo tvarka.

komercinis pobūdis turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstytas ir tikti

naudojamoms ryšio priemonėms atsižvelgiant į sutartiniams santykiams taikomus

sąžiningumo ir neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsaugą užtikrinančius

principus.

informacija apie sutartines prievoles, kurios bus privalomos vartotojui ir

paslaugos teikėjui pagal sutarčiai, jei ji būtų sudaryta, taikomą teisę.

pradžioje turi būti pateikiama informacija apie finansinės paslaugos teikėją ir

nurodomas skambučio komercinis tikslas. Kai vartotojas aiškiai pareiškia savo

sutikimą, taip pat pateikiami duomenys apie skambinantį asmenį, jo ryšį su

finansinių paslaugų teikėju ir šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 5 punktuose ir 8

dalies 1 punkte nurodyta informacija (išskyrus informaciją apie nepasinaudojimo

teise atsisakyti sutarties pasekmes).

teikėjas praneša vartotojui apie šio teisę gauti kitą, negu nurodyta šio

straipsnio 12 dalyje, informaciją ir nurodo, kokio pobūdžio ta informacija yra.

galiojimo metu turi teisę reikalauti, kad bet kokia su sutartimi susijusi

informacija jam būtų pateikta raštu. Vartotojas turi teisę keisti naudojamas

ryšio priemones, jei tai neprieštarauja sudarytai sutarčiai arba teikiamų

finansinių paslaugų pobūdžiui.

straipsnio 6–9 dalyse nurodytą informaciją raštu ar kitoje vartotojui

prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

ryšio priemonėmis, kuriomis neįmanoma pateikti informacijos pagal šio

straipsnio 15 dalies reikalavimus, paslaugos teikėjas nedelsdamas informaciją

pateikia po sutarties sudarymo.

vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, kad vartotojas išreiškė savo

valią sudaryti sutartį ir kad sutartis vykdoma tinkamai, tenka paslaugos

teikėjui.

37 straipsnis.

Vartotojo teisė atsisakyti finansinių paslaugų sutarties, sudarytos ryšio

priemonėmis, ar ją nutraukti

paslaugų teikimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai raštu

pranešdamas paslaugos teikėjui per 14 dienų nuo sutarties sudarymo dienos,

jeigu šio straipsnio 2 dalyje nenumatyta kitaip.

arba pensijų kaupimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai raštu

pranešdamas paslaugos teikėjui per 30 dienų. Pensijų kaupimo sutarčių

atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos. Gyvybės

draudimo sutarčių atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos,

kurią vartotojas informuojamas, kad sutartis yra sudaryta.

straipsnio 15 ar 16 dalį po sutarties sudarymo arba vėliau negu pranešimą, kad

sutartis sudaryta, atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo informacijos

gavimo dienos.

atsisakyti sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis

arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje

numatytus atvejus.

nustatyta teise atsisakyti:

1) sutarties dėl finansinių paslaugų, kurių kaina

susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti per nustatytą sutarties

atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos teikėjas. Finansinė

paslauga, kurios kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti

per nustatytą sutarties atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos

teikėjas, – tai paslauga, susijusi su valiutos keitimu, pinigų rinkos

priemonėmis, perleidžiamais vertybiniais popieriais, kolektyvinio investavimo

subjektų investiciniais vienetais, būsimais finansiniais sandoriais, įskaitant

ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, išankstiniais

palūkanų normos sandoriais, apsikeitimo palūkanų normomis, valiuta ir

nuosavybės vertybiniais popieriais sandoriais, pasirinkimo sandoriais įsigyti

ir perleisti bet kokias šiame punkte nurodytas finansines priemones, įskaitant

ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones (ši kategorija apima

valiutos ir palūkanų normų pasirinkimo sandorius);

2) kelionių ir bagažo draudimo sutarčių ar panašių

draudimo sutarčių, kurių galiojimo terminas trumpesnis negu vienas mėnuo;

3) sutarčių, kurias vartotojo prašymu abi šalys yra

visiškai įvykdžiusios nepasibaigus sutarties atsisakymo terminui.

sutarties, iki sutarties atsisakymo termino pabaigos apie tai praneša paslaugų

teikėjui, vadovaudamasis praktiniais nurodymais, jam pateiktais pagal šio

įstatymo 36 straipsnio 8 dalies 4 punktą. Laikoma, kad terminas nepraleistas,

jeigu pranešimas (pateiktas raštu ar patvariojoje laikmenoje, su kuria gali

susipažinti paslaugos teikėjas) išsiunčiamas iki sutarties atsisakymo termino

pabaigos.

sutartims, nutrauktoms pagal Civilinio kodekso 6.367 straipsnio 6 dalį ir 6.370

straipsnio 2 dalį.

sudaryta ryšio priemonėmis, sudaroma kita sutartis naudojant ryšio priemones

dėl paslaugų, kurias pagal trečiosios šalies ir paslaugų teikėjo sutartį teikia

paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, pastaroji sutartis nutraukiama be

papildomų įpareigojimų vartotojui, jeigu vartotojas pasinaudoja teise

atsisakyti sutarties.

nuostatų, ryšio priemonėmis sudaryta finansinių paslaugų teikimo sutartis turi

būti nutraukiama be jokių papildomų įpareigojimų vartotojui.

nepasibaigęs numatytas jos atsisakymo terminas, gali pradėti vykdyti tik

vartotojo sutikimu. Kai vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, jis

per sutartyje numatytą terminą sumoka už faktiškai jam pagal sutartį teikėjo

suteiktą finansinę paslaugą.

paslaugą moka, jei jis buvo tinkamai informuotas pagal šio įstatymo 36

straipsnio 8 dalies 1 punktą. Faktą, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas,

turi įrodyti finansinės paslaugos teikėjas. Finansinės paslaugos teikėjas

negali reikalauti už suteiktą finansinę paslaugą mokėti, jeigu jis be

išankstinio vartotojo prašymo pradėjo vykdyti sutartį nepasibaigus šio

straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytam sutarties atsisakymo terminui.

dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo dienos grąžina vartotojui

pagal sutartį gautus pinigus (ir (ar) turtą), išskyrus nurodytus šio straipsnio

10 dalyje. Vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis,

ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą išsiuntimo

dienos grąžina finansinių paslaugų teikėjui pagal sutartį gautus pinigus (ir

(ar) turtą).

38 straipsnis. Finansinių paslaugų teikimas be

vartotojo sutikimo

be jo sutikimo, jeigu už jas reikalaujama mokėti.

paslaugos be jo sutikimo, gali naudotis tomis paslaugomis savo nuožiūra

neatlygintinai. Šiuo atveju vartotojas atleidžiamas nuo bet kokios su paslaugų

naudojimu susijusios atsakomybės.

39 straipsnis. Pranešimai, neteiktini be vartotojo

sutikimo

pranešimus automatinėmis telefoninio ryšio priemonėmis, nereikalaujančiomis

žmogaus dalyvavimo (automatiniais skambinimo aparatais), ir faksais tik gavęs

išankstinį vartotojo sutikimą.

straipsnio 1 dalyje nenurodytas ryšio priemones, kurias vartotojas naudoja savo

asmeniniams poreikiams tenkinti, tik gavęs išankstinį vartotojo sutikimą.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais savo valią išreikšti

neatlygintinai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis.

Atsakomybė už vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

Pardavėjai ir paslaugų teikėjai už vartotojų teisių

apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

vartotojų

teisių apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus (OL 2004 m.

specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2002/65/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 321).

direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam

tikrų aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223).

direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis

paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EB ir direktyvas

97/7/EB ir 98/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p.

321).

reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už

vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p.1).

lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo

paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB,

2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1).

Priedo pakeitimas:

Nr. XI-562,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6900 (2009-12-28)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1946,

00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2581 (00.10.11)

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Vartotojų teisių gynimo įstatymo

pakeitimo įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30

straipsnius, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyto 2 metų

termino taikomas 6 mėnesių terminas.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1575,

2003-05-22, Žin., 2003, Nr. 54-2372 (2003-06-04)

VARTOTOJŲ

TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2173,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2496 (2004-04-30)

VARTOTOJŲ

TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI

ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU, DEŠIMTUOJU SKIRSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Šio