LegalizeLietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
1999 m. gegužės 11 d. Nr. VIII-1167
Vilnius
(Žin., 1997, Nr. 69-1736)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS
Į S T A T Y M A S
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Sąjungos dalinys (rinktinė) (toliau – Sąjungos rinktinė) – Sąjungos struktūrinis vienetas, sudarytas iš apskrities teritorijoje veikiančių ne mažiau kaip dviejų kuopų. Be kuopų, Sąjungos rinktinėje gali būti ir atskirieji būriai, kurių skaičius neribojamas.
Sąjungos padaliniai – Sąjungos mažesni struktūriniai vienetai (kuopos, atskirieji būriai, būriai, skyriai, grandys), į kuriuos veiklos ir valdymo patogumui skirstomos Sąjungos rinktinės.
Kuopa – teritoriniu principu suformuotas Sąjungos rinktinės padalinys. Kuopą sudaro viename rajone ar mieste esantys būriai, skyriai ir grandys.
Atskirasis būrys – teritoriniu principu suformuotas Sąjungos rinktinės padalinys, nepriklausantis kuopai ir tiesiogiai pavaldus rinktinės vadui.
Būrys – teritoriniu principu suformuotas kuopos padalinys, kurį sudaro vienoje teritorijoje (mieste, rajone, kaime, gyvenvietėje) esantys skyriai ir grandys.
Skyrius – teritoriniu principu suformuotas šaulių padalinys, kurį sudaro vienoje teritorijoje (mieste, kaime, gyvenvietėje) esančios grandys.
Grandis – teritoriniu principu suformuotas mažiausias šaulių padalinys, kurį sudaro vienoje teritorijoje (mieste, kaime, gyvenvietėje) gyvenantys šauliai.
Sąjungos štabas – Sąjungos valdymo, veiklos organizavimo bei kontrolės institucija, įgyvendinanti Sąjungos vado ir Centro valdybos sprendimus.
Sąjungos rinktinės štabas – Sąjungos rinktinės valdymo, veiklos organizavimo institucija, įgyvendinanti Sąjungos rinktinės vado ir rinktinės valdybos sprendimus.
Aktyvusis kariuomenės rezervas – kariuomenės rezervo dalis, kurią sudaro atsargos kariai, tarnavę kariuomenėje ar kitokiu būdu įgiję reikiamą pagrindinį karinį pasirengimą, įrašyti į kariuomenės atsargos personalo įskaitą ir iki įstatymo nustatyto amžiaus periodiškai šaukiami į karinius mokymus bei pratybas.
Karinis vienetas – bet kokio dydžio patvirtintos struktūros kiekvienas kariuomenės vienetas, turintis bendrą užduotį.
Rikiuotės šauliai – nuo 18 iki 45 metų įrašyti į aktyviojo rezervo atsargos karių įskaitą šauliai, pagal sveikatos būklę ir fizinį pasirengimą tinkantys karo tarnybai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose nesantys kariai savanoriai.
Ne rikiuotės šauliai – šauliai, kurie nuo 18 metų dėl amžiaus, sveikatos būklės, šeimyninių, darbo ar kitų aplinkybių negali būti rikiuotės šauliais. Ne rikiuotės šauliai sudaro nekovinius Sąjungos padalinius, kuriems gali būti skiriamos pagalbinės teritorinės gynybos užduotys.
Garbės šauliai – Lietuvai ir Sąjungai nusipelnę asmenys.
Jaunieji šauliai – šauliai nuo 12 iki 18 metų.
3 straipsnis. Sąjungos samprata
Sąjunga yra savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms.
Sąjunga yra ne pelno organizacija. Jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas.
Sąjungos buveinė pagal tradiciją yra Kaune.
4 straipsnis. Sąjungos veiklos teisinis pagrindas
Sąjunga savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sąjungos statutu bei kitais teisės aktais.
5 straipsnis. Sąjungos statusas
Sąjunga ir Sąjungos rinktinės yra juridiniai asmenys. Centro valdybos sprendimu juridinio asmens teises gali turėti kuopos ir atskirieji būriai. Sąjunga, rinktinės bei padaliniai, turintys juridinio asmens statusą, turi antspaudą su savo pavadinimu bei atsiskaitomąją ir einamąją sąskaitas nacionaline valiuta bei gali turėti atsiskaitomąją sąskaitą užsienio valiuta viename iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų. Sąjunga gali turėti vieną atsiskaitomąją sąskaitą užsienio valiuta kitoje valstybėje.
Sąjunga turi vėliavą, ženklą – Vyčio skydą, nariai – uniformą. Vėliavas turi ir Sąjungos rinktinės.
Sąjunga atsako už savo prievoles visu jai priklausančiu turtu. Sąjungos rinktinės ir Sąjungos padaliniai, turintys juridinio asmens teises, už savo prievoles kiekvienas atsako visu savo turtu. Sąjunga neatsako pagal savo rinktinių ir padalinių, turinčių juridinio asmens teises, prievoles, taip pat Sąjungos rinktinės ir Sąjungos padaliniai neatsako už Sąjungos prievoles. Sąjunga, jos rinktinės ir padaliniai neatsako už savo narių prievoles, o nariai – už Sąjungos arba jos rinktinių ir padalinių prievoles.
Kai Vyriausybė patvirtina Sąjungos statutą, Sąjungos vadas teikia prašymą Teisingumo ministerijai, o ši, nurodydama identifikavimo kodą, per 5 dienas išduoda Sąjungos juridinio asmens teisių įgijimą patvirtinantį pažymėjimą.
Sąjungos įsteigtos rinktinės ir Sąjungos padaliniai įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė pateikia prašymą ir Sąjungos vado patvirtintus Sąjungos rinktinės įstatus apskrities viršininkui, o Sąjungos padalinių (kuopų, atskirųjų būrių ir kt.) įstatus – vietos savivaldos institucijai pagal jų veiklos teritoriją, jie (suteikdami identifikavimo kodą) per 5 dienas išduoda Sąjungos rinktinės ar padalinio juridinio asmens teisių įgijimą patvirtinantį pažymėjimą.
6 straipsnis. Sąjungos statutas
Sąjungos statutas nustato Sąjungos, jos rinktinių ir padalinių struktūrą, jų steigimo, vidaus, reorganizavimo bei likvidavimo tvarką, vėliavos, ženklo, uniformos bei kitų atributų patvirtinimo ir naudojimo tvarką, priesaikos bei jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstą, priėmimo į Sąjungos narius, pašalinimo iš jų tvarką ir atsakomybę už statutinius nusižengimus, taip pat Sąjungos rinktinių atstovų suvažiavimo kvotą ir jų rinkimo tvarką, rinktinių padalinių atstovų suvažiavimo ir Sąjungos padalinių susirinkimų darbo tvarką ir kompetenciją, Sąjungos rinktinių ir kuopų valdybų bei rinktinių revizijos komisijų kompetenciją, jų sudarymo ir darbo tvarką, Sąjungos narių mokymo ir tarnybos užduočių vykdymo tvarką, padalinių vadų skyrimo tvarką, rinktinių bei padalinių vadų funkcijas ir atsakomybę.
Sąjungos statuto projektą, Statuto pakeitimo ir papildymo projektus, pritarus Sąjungos rinktinių atstovų suvažiavime, Krašto apsaugos ministerija teikia tvirtinti Vyriausybei.
7 straipsnis. Sąjungos tikslai ir uždaviniai
Sąjunga taikos metu:
1) stiprina Lietuvos valstybės nepriklausomybę;
2) rengiasi pilietinei savigynai ir ginkluotai krašto gynybai;
3) ugdo pilietiškumą, pagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir pasitikėjimą nacionaliniais institutais;
4) puoselėja tautos etninę kultūrą;
5) dalyvauja rengiant piliečius visuotiniam pilietiniam ir ginkluotam pasipriešinimui karo grėsmės ir okupacijos atveju;
6) padeda krašto apsaugos struktūroms rengti mobilizacinį rezervą;
7) Sąjungos sudarytose su policija bendradarbiavimo sutartyse nustatyta tvarka teikia pagalbą policijai palaikant viešąją tvarką, kovojant su nusikalstamumu bei sustiprinant valstybės sienų apsaugą;
8) Sąjungos sudarytose su civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijomis bendradarbiavimo sutartyse nustatyta tvarka teikia pagalbą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms atliekant gelbėjimo darbus bei likviduojant ekstremalių įvykių sukeltus padarinius.
Karo padėties metu Sąjungos nariai, jos rinktinės bei padaliniai dalyvauja ginkluotame ir pilietiniame pasipriešinime.
ANTRASIS SKIRSNIS
SĄJUNGOS RINKTINIŲ IR PADALINIŲ STEIGIMAS BEI SĄJUNGOS VEIKLA
8 straipsnis. Sąjungos struktūra ir jos rinktinių bei padalinių steigimas
Sąjungą sudaro teritoriniu principu suformuotos Sąjungos rinktinės ir padaliniai: kuopos, atskirieji būriai, būriai, skyriai ir grandys.
Sąjungos, jos rinktinių bei padalinių struktūrą nustato Sąjungos statutas.
Sąjungos rinktinės ir padaliniai steigiami Sąjungos statuto nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Sąjungos veikla
Sąjunga, siekdama savo tikslų ir vykdydama uždavinius, veikia pagal programą, patvirtintą Sąjungos rinktinių atstovų visuotiniame suvažiavime, bei pagal metinius Sąjungos vado patvirtintus veiklos planus.
Sąjunga vykdo visuomenės rengimo pilietiniam pasipriešinimui programas. Šių programų rengimo bei vykdymo tvarką nustato nacionalinį saugumą reglamentuojantys įstatymai.
Sąjunga taikos metu:
1) vykdo rikiuotės šaulių kovinio rengimo užduotis, užtikrina jų, kaip aktyviojo rezervo karių, dalyvavimą bendruose su kariuomene mokymuose ir pratybose;
2) iš ne rikiuotės šaulių, kurie pagal fizinės ir psichinės sveikatos būklę bei fizinį pasirengimą pripažįstami tinkamais, formuoja padalinius ir rengia juos pagalbinėms teritorinės gynybos užduotims vykdyti. Užduotis planuoja kariuomenės teritorinės gynybos štabai. Padaliniai gali būti šaukiami į kariuomenės rezervo pratybas ir mokymus. Jų metu ne rikiuotės šauliams taikomas rezervo kario statusas ir teisės aktų nustatytos rezervo karių tarnybos sąlygos;
3) organizuoja įvairią kultūrinę švietėjišką ir sportinę veiklą;
4) pilietiškai – patriotiškai auklėja jaunimą ir rengia jį karo tarnybai.
Karo metu:
1) rikiuotės šauliai, kaip aktyviojo rezervo kariai, ir jų kariniai vienetai pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui;
2) ne rikiuotės šaulių padaliniai vykdo pagalbines gynybos užduotis.
10 straipsnis. Sąjungos teisės ir pareigos
Sąjunga ir jos nariai įstatymų nustatyta tvarka gali būti ginklų, šaudmenų ir kitų saugos priemonių nuosavybės ir valdymo teisės subjektais.
Šiame įstatyme numatytai veiklai įgyvendinti Sąjunga įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:
1) nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti Sąjungos tikslus ir uždavinius;
2) pirkti ar kitaip įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bei kitą savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;
3) sudaryti sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis, padedančiais įgyvendinti Sąjungos tikslus ir uždavinius;
4) steigti visuomenės informavimo priemones, verstis leidyba;
5) organizuoti susirinkimus: procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius beginklius masinius renginius;
6) užmegzti tarptautinius ryšius ir bendradarbiauti su panašia veikla užsiimančiomis organizacijomis;
7) stoti į tarptautines organizacijas bei dalyvauti jų veikloje;
8) samdyti asmenis Sąjungos statute numatytai veiklai vykdyti;
9) gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių organizacijų, fondų bei asmenų;
10) organizuoti mokamus kultūrinius renginius;
11) steigti įmones, viešąsias įstaigas, registruojamas ir veikiančias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
12) steigti fondus įstatymų nustatyta tvarka;
13) vykdyti objektų ginkluotą apsaugą pagal saugos sutartis;
14) organizuoti ir vykdyti šaulių kovinį rengimą.
Sąjunga privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms.
Sąjunga gali turėti kitų teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam bei kitiems įstatymams.
11 straipsnis. Sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarka
Sąjunga šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įsigyja, registruoja, saugo, išduoda, tvarko jų apskaitą ir naudoja įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALDYMAS
12 straipsnis. Sąjungos rinktinių atstovų visuotinis suvažiavimas
Sąjungos rinktinių atstovų visuotinis suvažiavimas (toliau – suvažiavimas) yra aukščiausiasis Sąjungos valdymo organas. Suvažiavimai yra eiliniai ir neeiliniai. Centro valdyba eilinius suvažiavimus šaukia kartą per 3 metus. Šiais atvejais prieš 2 mėnesius iki suvažiavimo Sąjungos rinktinėms pranešama suvažiavimo data, pateikiama darbotvarkė ir ne vėliau kaip prieš 15 dienų – Sąjungos vado kandidatūra. Prireikus Sąjungos vadas šaukia neeilinius suvažiavimus. Juos gali šaukti ir Centro valdyba. Sąjungos rinktinių atstovų į suvažiavimą kvotą ir rinkimo tvarką nustato Sąjungos statutas.
Suvažiavimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 visų išrinktų suvažiavimo delegatų. Jeigu atvyko mažiau kaip 2/3 delegatų, po savaitės pakartotinai šaukiamas suvažiavimas, kuris laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų delegatų. Suvažiavimui vadovauti renkamas pirmininkas, o suvažiavimo darbui organizuoti – sekretoriatas, mandatinė ir balsų skaičiavimo komisijos.
Suvažiavimas:
1) išklauso Sąjungos vado, Centro revizijos komisijos ir Garbės teismo ataskaitas bei pranešimus;
2) krašto apsaugos ministro teikimu, suderintu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, tvirtina Sąjungos vadą 3 metams;
3) Sąjungos vado teikimu tvirtina vado pirmąjį pavaduotoją;
4) tvirtina Sąjungos programą;
5) tvirtina Garbės teismo statutą, jo pakeitimus ir papildymus;
6) renka Centro valdybą, Centro revizijos komisiją ir Garbės teismą;
7) pritaria Sąjungos statuto projektui, Statuto pakeitimo ir papildymo projektui;
8) svarsto ir sprendžia kitus Sąjungai aktualius klausimus.
Visi klausimai suvažiavime sprendžiami paprasta balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą atvejį.
Rinktinių padalinių atstovų suvažiavimo darbo tvarką ir kompetenciją, taip pat Sąjungos padalinių susirinkimų darbo tvarką ir kompetenciją nustato Sąjungos statutas.
13 straipsnis. Sąjungos valdymas
Sąjungai vadovauja vadas. Operatyviam veiklos organizavimui ir kontrolei Sąjungos vadas sudaro Sąjungos štabą.
Sąjungos rinktinėms vadovauja rinktinių vadai, kuriuos skiria Sąjungos vadas. Operatyviam rinktinės veiklos organizavimui ir kontrolei rinktinės vadas sudaro Sąjungos rinktinės štabą. Sąjungos rinktinių vadų funkcijas ir atsakomybę nustato Sąjungos statutas.
Sąjungos padaliniams vadovauja padalinių vadai, kurių skyrimo tvarką, funkcijas ir atsakomybę nustato Sąjungos statutas.
Sąjungos vadas:
1) teikia suvažiavimui tvirtinti Sąjungos vado pirmojo pavaduotojo kandidatūrą, skiria ir atleidžia Sąjungos vado pavaduotoją, Sąjungos štabo pareigūnus, Sąjungos rinktinių vadus;
2) šaukia Centro valdybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
3) leidžia raštiškus įsakymus, kurie privalomi visiems Sąjungos nariams, ir kontroliuoja šių įsakymų vykdymą;
4) tvirtina Sąjungos vidaus tvarką, struktūrą, drausmę ir veiklą reglamentuojančius dokumentus;
5) teikia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui metinę ataskaitą bei suvažiavimui ataskaitą už laikotarpį tarp suvažiavimų;
6) vykdo kitas Sąjungos statute numatytas funkcijas.
Sąjungos vado pirmasis pavaduotojas:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.