Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 56-2225

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMAS

2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-886

Vilnius

I skyrius

BENDRosios NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

apibrėžia visuomenės sveikatos priežiūrą, šios priežiūros sistemos struktūrą ir

valstybinį reguliavimą, nustato visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų

profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, fizinių

asmenų teisės verstis visuomenės sveikatos priežiūra įgijimo ir jų profesinio

tobulinimo pagrindus, juridinių ir fizinių asmenų teisinius santykius

visuomenės sveikatos priežiūros srityje.

sveikatos priežiūrą reglamentuoja šis Įstatymas, kiti įstatymai bei kiti teisės

aktai, reguliuojantys atskiras veiklos sritis, darančias įtaką visuomenės

sveikatai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo

sąvokos

sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė.

sveikatos priežiūra – organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių,

socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų

profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma.

aplinka – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių visuma.

4 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1

d.:

sveikatai darantys įtaką veiksniai – žmogaus aplinkos biologinių, cheminių,

ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių ir psichologinių veiksnių,

darančių įtaką ir žmogaus, ir visuomenės sveikatai, visuma.

4 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1

d.:

sveikatai darantys įtaką veiksniai – žmogaus aplinkos biologinių, cheminių,

ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių, psichologinių ir kitų veiksnių,

darančių įtaką ir žmogaus, ir visuomenės sveikatai, visuma.

5 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1

d.:

sveikatos ekspertizė – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimo

ar esamo poveikio visuomenės sveikatai nustatymo bei išvadų ir pasiūlymų, kaip

užkirsti kelią šiam poveikiui ar jį riboti, rengimo procesas.

5 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:

sveikatos priežiūros auditas – asmenų teikiamų visuomenės sveikatos

priežiūros paslaugų veiksmingumo, kokybės (tinkamumo) ir prieinamumo

įvertinimas.

sveikatos ugdymas – valstybės ir savivaldybių bei pilietinės

iniciatyvos priemonių, formuojančių sveiką gyvenseną, visuma.

sveikatos rizikos veiksniai – natūralūs gamtos bei dirbtiniai veiksniai,

taip pat gyvenimo ir elgesio įpročiai, dėl kurių poveikio atsiranda rizika visų

gyventojų ar atskirų jų grupių sveikatai.

8 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1

d.:

visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo

poveikio visuomenės sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas.

8 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1

d.:

visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos veiksnių,

darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo

ir vertinimo procesas.

9 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1

d.:

sveikatos saugos ekspertizė – visuomenės sveikatos veiksnių esamo poveikio

visuomenės sveikatai tyrimo ir analizės, išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti

kelią šiam poveikiui ar jį riboti, rengimo procesas.

9 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1

d.:

sveikatos saugos ekspertizė – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių

galimo ir (ar) esamo poveikio visuomenės sveikatai nustatymas, apibūdinimas ir

vertinimas bei išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar

jį riboti, rengimas.

10.

Darbo higiena – higienos sritis, apimanti darbo ir darbo aplinkos veiksnių

poveikio žmogaus organizmui tyrimus ir įvertinimą, priemonių jo darbingumui ir

sveikatai išsaugoti rengimą.

11 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1

d.:

sveikatos sauga – organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir

teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti

nuo aplinkos veiksnių kenksmingo poveikio arba šio poveikio rizikai kiek

įmanoma sumažinti, visuma.

11 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1

d.:

sveikatos sauga – organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir

teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti

nuo visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių kenksmingo poveikio arba šio

poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti, visuma.

sveikatos saugos reglamentas (higienos norma) – sveikatos apsaugos ministro

patvirtintas teisės aktas, nustatantis bendras privalomojo pobūdžio teisės

normas visuomenės sveikatos saugos srityje.

svarbi veikla – veikla, kai asmenys turi tiesioginį sąlytį su neįpakuotais

maisto produktais, centralizuotai tiekia vandenį, prižiūri vandentiekio

sistemas, gamina vaistus, kosmetikos priemones bei asmens higienos priemones arba

teikia kosmetikos, pirties, kirpimo ir kitas paslaugas, turėdami tiesioginį

sąlytį su žmogaus kūnu.

Straipsnis papildomas 14 dalimi nuo 2007

m. liepos 1 d.:

visuomenės sveikatos saugos kontrolė – įgaliotų valstybės institucijų ir

pareigūnų atliekami veiksmai ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės

sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti bei

administracinėms poveikio priemonėms taikyti.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

3

straipsnis. Visuomenės

sveikatos priežiūros principai

Svarbiausi

visuomenės sveikatos priežiūros principai, kuriais vadovaujantis atliekama

visuomenės sveikatos priežiūra, yra šie:

1) visuomenės

sveikatos priežiūros visuotinumas, priimtinumas, tinkamumas, prieinamumas ir

mokslinis pagrįstumas;

2)

neatidėliotinas ir visapusiškas visuomenės informavimas, švietimas visuomenės

sveikatos klausimais;

3) valstybės

skatinama sveikatai naudinga ūkinė komercinė veikla ir iniciatyva;

4) visuomenės

sveikatai kenksmingos veiklos draudimas ar ribojimas;

5) valstybės valdymo institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimas formuojant ir įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką;6) žalos visuomenės sveikatai atlyginimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

4 straipsnis.

Visuomenės sveikatos ir visuomenės galimybės gerinti savo sveikatą užtikrinimo

metodai ir priemonės

sveikata ir visuomenės gebėjimas gerinti savo sveikatą turi būti užtikrinami

šiais metodais ir priemonėmis:

1) ligų

profilaktika ir kontrole;

2) valstybiniu

visuomenės sveikatos priežiūros reguliavimu, tikslinių programų, užtikrinančių

gyventojų gyvenimo kokybę ir sveikatos gerovę, rengimu ir įgyvendinimu;

3) valstybine,

savivaldybių ir privačia visuomenės sveikatos priežiūra;

4) potencialią

grėsmę (pavojų) žmogaus sveikatai keliančių produktų sertifikavimu bei veiklos

sričių licencijavimu;

5) visuomenės

sveikatos stebėsena (monitoringu) ir ekspertize, neatidėliotinu visuomenės

informavimu apie atsiradusias užkrečiamąsias ligas, apsinuodijimus ir kitas

masines užkrečiamąsias ligas, gyvenamosios aplinkos būklę, vykdomas ligų

kontrolės bei profilaktikos priemones, sveikos gyvensenos propaganda ir

gyventojų sveikatos ugdymu;

6) kitomis šio

Įstatymo nustatytomis priemonėmis.

sveikatą užtikrinančios priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių

biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, fizinių ir juridinių

asmenų lėšų, kitų šaltinių, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos

tvarkos.

II skyrius

Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos struktūra

5 straipsnio redakcija iki 2007 m.

liepos 1 d.:

5

straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos struktūra

sveikatos priežiūra organizuojama šiais lygiais:

1) pirminiu

(pirminė visuomenės sveikatos priežiūra);

2) antriniu

(antrinė visuomenės sveikatos priežiūra);

3) tretiniu

(tretinė visuomenės sveikatos priežiūra).

priežiūros įstaigų nomenklatūrą nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas,

kiti įstatymai ir kiti teisės aktai.

5 straipsnio redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

5

straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemos struktūra

3) kiti juridiniai

asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių Europos Sąjungos

valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose

valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, kurie įgyvendina organizacines,

teisines, ekonomines, technines ir (ar) socialines priemones, skirtas ligų ir

traumų profilaktikai, visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti, ir įstatymų

nustatyta tvarka yra sudarę sutartis su Lietuvos nacionalinės sveikatos

sistemos veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigos steigiamos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

6 straipsnio redakcija iki 2008 m.

sausio 1 d.:

6

straipsnis. Pirminė visuomenės sveikatos priežiūra

6 straipsnio redakcija nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

6 straipsnis. Savivaldybės vykdoma visuomenės

sveikatos priežiūra

1) vykdo visuomenės

sveikatos stebėseną (monitoringą), siekdamos gauti išsamią informaciją apie

savivaldybės visuomenės sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius ir ja

remdamosi planuoti bei įgyvendinti savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo

priemones;

2) organizuoja visuomenės

sveikatos stiprinimą bendruomenėje;

3) rengia, tvirtina ir

įgyvendina tikslines savivaldybių sveikatos programas, atsižvelgdamos į

vyraujančias visuomenės sveikatos problemas;

4) dalyvauja įgyvendinant

valstybines visuomenės sveikatos strategijas ir programas;

5) vykdo vaikų ir jaunimo

visuomenės sveikatos priežiūrą, koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros

specialistų, dirbančių bendrojo lavinimo mokyklose, sveikatos specialistų,

dirbančių ikimokyklinio ugdymo mokyklose, veiklą, organizuoja ir koordinuoja

studentų sveikatinimo priemones;

6) įtraukia į visuomenės

sveikatos stiprinimo veiklą socialinius partnerius;

7) vykdo kitas įstatymų

nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas.

sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti steigia visuomenės sveikatos priežiūros

biudžetines įstaigas – savivaldybių visuomenės sveikatos biurus. Savivaldybės

visuomenės sveikatos biuras savivaldybių bendradarbiavimo sutarties pagrindu

turi teisę teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kitų

savivaldybių gyventojams.

sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašą ir joms keliamus kvalifikacinius

reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

visuomenės sveikatos priežiūra finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybės

biudžeto, savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos,

Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei kitų teisėtai įgytų lėšų.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

7 straipsnio redakcija iki 2008 m.

sausio 1 d.:

7 straipsnis.

Antrinė visuomenės sveikatos priežiūra

priežiūra organizuojama valstybės lygiu ir įgyvendinama per antrinio lygio

visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas.

lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos veikia teritoriniu principu.

lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų steigėja yra Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

(toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba).

7 straipsnio redakcija nuo 2008 m. sausio

1 d.:

7

straipsnis. Valstybės vykdoma visuomenės sveikatos priežiūra

visuomenės sveikatos priežiūros srityje nustato šis Įstatymas, Sveikatos

sistemos įstatymas, taip pat kiti teisės aktai, reglamentuojantys atskiras visuomenės sveikatos priežiūros sritis,

apibrėžtas Sveikatos sistemos įstatyme.

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų, veikiančių visoje valstybės teritorijoje, steigėja yra

Sveikatos apsaugos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Šių įstaigų veikla skirta

teisės aktų nustatytiems visuomenės sveikatos priežiūros tikslams ir

uždaviniams įgyvendinti, visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos

ministerija, veikiančios visoje valstybės teritorijoje, vykdo:

1) lėtinių

neinfekcinių ligų ir nelaimingų atsitikimų bei traumų profilaktiką,

įgyvendindamos sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena

susijusio gyventojų sergamumo mažinimo bei aplinkos sveikatos ir maisto saugos

politiką;

2) visuomenės

psichikos sveikatos priežiūrą ir psichikos ligų bei priklausomybės ligų profilaktiką

ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą, multidisciplininę,

kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos ir

reintegracijos sistemą psichikos sutrikimus turintiems asmenims ir jų šeimoms,

užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant

programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių, agresijos šeimoje, darbe bei

visuomenėje, saviagresijos augimo stabilizavimui ir mažinimui, įgyvendindamos

politiką, leidžiančią mažinti priklausomybių alkoholiui, tabakui,

psichoaktyvioms medžiagoms skaičių bei su tuo susijusią ekonominę naštą;

3) žmonių

užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros profilaktikos ir kontrolės

priemones, siekdamos mažinti šalies gyventojų sergamumą, mirtingumą ir invalidumą

nuo jų, kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimą, tinkamą pasirengimą ir

reagavimą į iškilusias dėl užkrečiamųjų ligų grėsmes visuomenei;

4) profesinės

sveikatos stebėseną (monitoringą) ir profesinės sveikatos pakenkimų

profilaktiką, apimančią darbo aplinkos ir darbuotojų sveikatos tyrimus,

profesinių ligų registravimą ir kitas funkcijas, nustatytas darbuotojų saugos

ir sveikatos teisės aktuose.

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių biudžetinių visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos

ministerija, veikiančių visoje valstybės teritorijoje, nomenklatūrą,

atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje išvardytas veiklos sritis, tvirtina

Vyriausybė.

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

(toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) ir jai pavaldžių

teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų kompetencija apibrėžta šio

Įstatymo 15 straipsnyje.

viršininkas visuomenės sveikatos priežiūros srityje koordinuoja visuomenės

sveikatos stebėseną (monitoringą), valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą

apskrities teritorijoje ir vykdo kitas Apskrities valdymo įstatyme bei kituose

teisės aktuose numatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

8 straipsnis.

Tretinė visuomenės sveikatos priežiūra

visuomenės sveikatos priežiūra organizuojama valstybės lygiu ir įgyvendinama

per tretinio lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas.

lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos veikia atskirose visuomenės

sveikatos priežiūros srityse, metodiškai vadovaudamos pirminio ir antrinio

lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms.

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

9 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos koordinavimas ir kontrolė

Visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų,

teikiančių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą koordinuoja ir

kontroliuoja Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

9 straipsnio redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

11 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros programų vykdymas ir paslaugų teikimas

sveikatos priežiūros sutartis, kurias sudaro paslaugų užsakovai ir teikėjai.

sveikatos priežiūros sutartyse, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintas visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų

kainas, nustatomi finansavimą atitinkantys būtinųjų visuomenės sveikatos

priežiūros funkcijų ir paslaugų teikimo mastai.

sveikatos priežiūros paslaugų užsakovai yra viešojo administravimo subjektai,

Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos bei kiti juridiniai ir fiziniai

asmenys.

13 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įvertinimas ir

koordinavimas

Visuomenės sveikatos politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą

ministerijose, Vyriausybės įstaigose koordinuoja Valstybinė sveikatos reikalų

komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Vyriausybės įgaliota

institucija kasmet organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros viešojo

administravimo įvertinimą.

14 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos

koordinavimas

Įmonių, įstaigų ir organizacijų, teikiančių visuomenės sveikatos

priežiūros paslaugas, veiklą pagal savo kompetenciją koordinuoja Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

15 straipsnis.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos kompetencija

Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba:

1) įgyvendina

visuomenės sveikatos priežiūros strategiją ir programas pagal Pasaulinės

sveikatos organizacijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Sveikatos

apsaugos ministerijos numatytas sveikatos politikos kryptis;

2) įstatymų

nustatyta tvarka steigia valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetines,

viešąsias įstaigas ir atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų šioms įstaigoms

nustatytas steigėjo funkcijas;

3) vykdo viešojo

administravimo stebėseną (monitoringą) visuomenės sveikatos priežiūros srityje;

4) kontroliuoja

visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę (tinkamumą) ir

efektyvumą;

5) koordinuoja

būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų teikimą;

6) pagal savo

kompetenciją vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę sveikatos

priežiūros, švietimo, globos ir rūpybos įstaigose, taip pat kitose visuomenės

sveikatos priežiūros srityse, kuriose visuomenės sveikatos saugos kontrolė nėra

pavesta kitoms viešojo administravimo institucijoms, ir analizuoja visuomenės

sveikatos saugą, vykdydama visuomenės sveikatos saugos stebėseną (monitoringą),

atlikdama įvertinimą, rengdama pasiūlymus dėl visuomenės sveikatos saugos

gerinimo ir atitinkamas metodikas;

7) koordinuoja

sveikatos informacinės sistemos kūrimą, jos komponentų (registrų, mokslinės,

techninės ir teisinės informacijos duomenų bazių, duomenų bankų) visuomenės

sveikatos priežiūros klausimais steigimą ir tvarkymą;

8) pagal savo

kompetenciją rengia visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų bei programų

projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kitų institucijų parengtų teisės

aktų bei programų projektų, galinčių turėti įtakos visuomenės sveikatai;

9) užtikrina,

kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatytų, apibūdintų

ir įvertintų galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos

poveikį sveikatai;

10) pagal savo

kompetenciją, apibrėžtą šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, tvirtina

teisės aktus ir rekomendacinio pobūdžio dokumentus;

11) organizuoja

visuomenės sveikatos priežiūros specialistų tobulinimą ir mokymą;

12) vykdo

valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros kontrolę kariniuose daliniuose,

policijos ir laisvės atėmimo bei kardomojo kalinimo vietose;

13) atlieka

viešojo administravimo funkcijas ekstremalių sveikatai situacijų valdymo

srityje;

14) atlieka

kitas visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo funkcijas, kurias

reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, taip pat Valstybinės visuomenės sveikatos

priežiūros tarnybos nuostatai.

15 straipsnio redakcija nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

16 straipsnis. Visuomenės

sveikatos saugos reglamentas (higienos norma)

1.

Privalomuosius higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir

juridinių asmenų veiklą visuomenės sveikatos srityje, nustato Visuomenės

sveikatos saugos reglamentas (higienos norma). Jį tvirtina sveikatos apsaugos

ministras.

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba pagal savo kompetenciją vykdo

visuomenės sveikatos saugos reglamentavimo (higienos normų) efektyvumo

stebėseną (monitoringą).

16 straipsnio redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

19 straipsnis. Sveikos mitybos

užtikrinimas

1) Lietuvos

gyventojų mitybos moksliškai pagrįstų duomenų kaupimas ir sveikos mitybos

mokymo sistemos sukūrimas;

2) su maistu ir

geriamuoju vandeniu susijusių ligų plitimo mažinimas, profilaktinių priemonių

nustatymas;

3) sveiko maisto

bei mitybos politikos principų formavimas;

4) natūralaus kūdikių

maitinimo ir kitų sveikatai palankių mitybos įpročių skatinimas;

5) maisto saugos

politikos įgyvendinimo siekiant sumažinti gyventojų sergamumą koordinavimas;

6) gyventojų

mitybos būklės stebėjimas ir vertinimas, priemonių jai gerinti rengimas;

7) mokslinių

tyrimų mitybos, maisto saugos ir sveikatos srityje vykdymas;

8) šio ir kitų

įstatymų nustatytų kitų priemonių taikymas.

tvarkymo saugos kontrolę vykdo maisto kontrolės institucija Maisto įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba pagal savo kompetenciją reglamentuoja

sveiką mitybą bei maisto saugą ir vykdo šio reglamentavimo efektyvumo stebėseną

(monitoringą).

3 dalis netenka galios nuo 2007 m.

liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

20

straipsnis. Nacionalinis

aplinkos sveikatinimo veiksmų planas (programa)

sveikatinimo veiksmų planą (programą),

numatantį ligų ir traumų profilaktiką, kontrolę bei šio plano (programos)

įgyvendinimo priemones.

apaugos ministerija ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos pagal savo

kompetenciją koordinuoja ir kartu su kitomis valstybės, savivaldybių

institucijomis, ūkio subjektais įgyvendina Nacionalinį aplinkos sveikatinimo

veiksmų planą (programą).

21

straipsnis. Asmenų gyvenamosios aplinkos sauga

gyvenamoji aplinka užtikrinama šiomis priemonėmis:

1 dalies 1 punkto redakcija iki 2007 m.

liepos 1 d.:

1)

jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, garso, vibracijos, kitų

kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimas;

1 dalies 1 punkto redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

1)

jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, vibracijos,

kitų kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimas;

2) pakankamas

tinkamo geriamojo vandens kiekis;

3) sveikatai

kenksmingų atliekų likvidavimas;

4) teritorijos

apželdinimas alergijos nesukeliančia ir toksinio poveikio sveikatai neturinčia

augalija;

5) tinkamų

higienos sąlygų ir režimo gyvenamojoje teritorijoje bei pastatuose sudarymas;

6) natūralus ir

dirbtinis patalpų ir teritorijų apšvietimas;

7) gyvenamųjų

patalpų tinkamas mikroklimatas ir grynas oras;

8) kitos priemonės.

2 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1

d.:

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba koordinuoja šio straipsnio 1 dalyje

numatytų priemonių vykdymą.

2 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1

d.:

savivaldybių institucijos pagal kompetenciją užtikrina šio straipsnio 1 dalyje

numatytų priemonių vykdymą.

21 straipsnis papildomas 3 dalimi  nuo

2007 m. liepos 1 d.:

juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių

Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės

susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje vykdydami

ūkinę komercinę veiklą, kuri gali turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai,

privalo turėti leidimą-higienos pasą. Ūkinės komercinės veiklos, kuriai būtinas

leidimas-higienos pasas, sąrašą ir leidimo-higienos paso išdavimo taisykles

tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Už leidimų-higienos pasų išdavimą imama

valstybės rinkliava.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

22 straipsnis. Darbo higiena

užtikrinama šiomis priemonėmis:

1) darbo

aplinkoje veikiančių fizikinių, cheminių ir biologinių veiksnių reglamentavimas,

tyrimų atlikimas, rizikos darbuotojų sveikatai įvertinimas, rekomendacijų

darbdaviams teikimas;

2) darbo

priemonių ir privalomųjų saugos reikalavimų atitikties įvertinimas;

3) visuomenės

profesinės sveikatos ugdymas;

4) visuomenės ir

suinteresuotų fizinių bei juridinių asmenų konsultavimas darbo higienos

klausimais.

higienos reikalavimų laikymosi kontrolę ir darbo aplinkos pažeidimų prevenciją

vykdo Valstybinė darbo inspekcija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo,

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba reglamentuoja darbuotojų sveikatos

saugą ir vykdo šio reglamentavimo efektyvumo stebėseną (monitoringą).

3 dalis netenka galios nuo 2007 m.

liepos 1 d.

Straipsnio

pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

23 straipsnis.

Teritorijų, statinių ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų atitikimas

Visi statybos

dalyviai, valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros

institucijos, projektavimo sąlygas nustatantys subjektai privalo užtikrinti,

kad teritorijų planavimo dokumentai, statinių projektai, pagal juos sutvarkyta

aplinka ir pastatyti statiniai atitiktų visuomenės sveikatos priežiūros teisės

aktų reikalavimus.

24 straipsnio redakcija iki 2008 m.

sausio 1 d.:

24 straipsnis.

Sanitarinės apsaugos zonos

projektuojančios, statančios, valdančios ar turinčios nuosavybės teise statinius,

kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba yra susijusi su

žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos

statinius sanitarinės apsaugos zonas.

komercinės veiklos rūšis, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos,

sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką, režimo reikalavimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę vykdo savivaldybių institucijos, Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir kitos valstybės valdymo

institucijos.

24 straipsnio redakcija nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

25 straipsnis.

Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas planuojant teritorijas, pradedant ir

plečiant ūkinę veiklą

juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų

nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, Planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytus atvejus ir vertinimo atlikimo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

antrasis skirsnis

LIGŲ IR TRAUMŲ PROFILAKTIKA BEI KONTROLĖ

26 straipsnis.

Neinfekcinių ligų ir traumų epidemiologinė priežiūra bei tyrimai

ligoms ir traumoms, kurios atsiranda dėl gyvenimo būdo ir įpročių, darbo,

mokslo bei kitų veiklos sąlygų, taikoma epidemiologinė priežiūra.

epidemiologinė priežiūra apima asmenis, kurių veikla susijusi su nuodingosiomis

medžiagomis ar jų produktais, centralizuotai tiekiančius geriamąjį vandenį,

prižiūrinčius vandentiekio sistemas, gaminančius vaistus, kosmetikos bei asmens higienos priemones arba teikiančius kosmetikos

ir kitas paslaugas, kurių metu žmogaus aplinką veikia cheminiai, ekonominiai,

ergonominiai, fizikiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai.

apsaugos ministerija nustato epidemiologiškai analizuojamų neinfekcinių ligų

sąrašus bei specialiuosius higienos reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje

numatytai veiklai vykdyti.

ligonių kasos kartą per dvejus metus organizuoja Lietuvos Respublikos

privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos būklės ir rizikos

veiksnių paplitimo tyrimus. Šių tyrimų tvarką nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

ligonių kasos organizuoja privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų ligų

ir traumų pasekmių bei sveikatos priežiūros ekonominį įvertinimą. Šio darbo

turinį ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

27 straipsnis. Neinfekcinių ligų

kontrolės ir profilaktikos valdymas

1 dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1

d.:

ligų, būdingų vienai teritorijai, epidemiologinį stebėjimą atlieka pirminio

lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, o būdingų kelioms teritorijoms

– antrinio lygio visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.

1 dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1

d.:

ligų, būdingų teritorijos administraciniam vienetui, epidemiologinį stebėjimą

atlieka savivaldybių institucijos Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos

stebėsenos (monitoringo) įstatymo nustatyta tvarka.

taryba kadencijos laikotarpiui tvirtina neinfekcinių ligų profilaktikos ir

kontrolės bei sveikatos palaikymo ir stiprinimo programas, kuriose numatomi per

savivaldybės kadenciją siekiami sveikatos rodikliai, kasmet išklauso mero

pateikiamas šių programų vykdymo ataskaitas.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

28 straipsnis. Epidemiologiškai

svarbi veikla

Epidemiologiškai svarbias veiklos sritis, kuriose, nesilaikant

nustatytų higienos reikalavimų, galėtų kilti pavojus užsikrėsti

užkrečiamosiomis ligomis bei atsirastų neinfekcinių ligų protrūkiai, nustato

Sveikatos apsaugos ministerija.

trečiasis skirsnis

VARTOTOJŲ SVEIKATOS SAUGA

29

straipsnis. Nekenksmingumo vartotojų sveikatai užtikrinimas

platinti ir vartoti naujų rūšių žaliavas, produktus (statybines medžiagas,

tarą, įpakavimo medžiagas, parfumeriją ir kosmetiką, dirbinius vaikams ir kt.),

diegti naujas technologines linijas, procesus, naujus įrenginius, prietaisus ir

darbo įrankius leidžiama, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus.

naudoti, laikyti, vežti ir sunaikinti nuodingas ir pavojingas chemines

medžiagas galima tik teisės aktų nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Informacinė

sistema

skatinti nelaimingų atsitikimų buityje profilaktiką, produktų saugumo gerinimą

bei vartotojų informavimą ir ugdymą, kad šie saugiau vartotų produktus,

Sveikatos apsaugos ministerija parengia vartotojų apsinuodijimų ir nelaimingų

atsitikimų informacinę sistemą.

apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinėje sistemoje kaupiama

informacija apie apsinuodijimus ir nelaimingus atsitikimus buityje, kurių metu

nukentėjo ir (ar) žuvo žmonės.

apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinę sistemą sudaro sveikatos

priežiūros įstaigų, gelbėjimo tarnybų bei kitų institucijų teikiama

informacija.

31 straipsnis. Produktų sauga

Saugūs produktai

turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius produktų

saugos reikalavimus.

32 straipsnis. Valstybinė vartotojų, gamintojų,

paslaugų teikėjų, platintojų informavimo visuomenės sveikatos saugos klausimais

programa

Vyriausybės

įgaliota institucija parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti valstybinę vartotojų,

gamintojų, paslaugų teikėjų, platintojų informavimo visuomenės sveikatos saugos

klausimais programą.

V

SKYRIUS

SVEIKA GYVENSENA

PIRMASIS

SKIRSNIS

VISUOMENĖS

SVEIKATOS STIPRINIMAS

33 straipsnis.

Visuomenės sveikatos stiprinimas

Visuomenės sveikatos

stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną

skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos

priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas šio Įstatymo

ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų numatytas priemones.

34 straipsnis.

Visuomenės

sveikatos mokymas

tarnautojai privalo turėti žinių apie visuomenės sveikatos politikos ir

strategijų formavimą bei įgyvendinimą. Valstybės tarnautojų, kurie privalo

įgyti šių žinių, grupes ir kategorijas, jų mokymo programas ir tvarką nustato

Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos organizuoja savivaldybių

bendruomenių narių, suinteresuotų visuomeninių organizacijų narių mokymą, kaip

spręsti visuomenės sveikatos problemas.

savivaldybių institucijos visuomenės sveikatos stiprinimo mokymą įtraukia į

sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, pedagogų, vaikų ugdymo

bei kūno kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir

perkvalifikavimo programas.

kurie dirba pagal profesijas, įrašytas į Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą, privalo įgyti žinių sveikatos klausimais. Šių

asmenų privalomąjį sveikatos mokymą vykdo šiam darbui licencijuoti juridiniai

bei fiziniai asmenys.

darbuotojas, išskyrus valstybės viešojo administravimo tarnautojus, atsisako

išklausyti privalomojo sveikatos mokymo kursą, darbdavys jį nušalina nuo darbo

arba, esant galimybei, toje pačioje darbovietėje perkelia į kitą darbą, kuriame

nereikia privalomojo sveikatos mokymo žinių.

kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių

ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių

sąrašą bei mokymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

visuomenės sveikatos mokymą vykdo visuomenės sveikatos priežiūrai licencijuoti

juridiniai ir fiziniai asmenys. Šio mokymo turinį ir jo organizavimo tvarką

nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

35

straipsnis.

Sveikatos žinių populiarinimas

informavimo priemonės turi pranešti gyventojams apie nepalankias, pavojingas ir

grėsmingas jų sveikatai situacijas, sveikatos priežiūros viešojo administravimo

institucijų pareigūnams ir specialistams suteikti galimybę paaiškinti apie

priemones, kurios padėtų išvengti žalos sveikatai ar šią žalą sumažinti.

populiarinama pagal valstybės ir savivaldybių sveikatos programas.

36 straipsnio redakcija iki 2007 m.

liepos 1 d.:

36

straipsnis. Vaikų sveikatos sauga ir ugdymas

savivaldybių švietimo įstaigos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos

organizuoja vaikų sveikatos saugą ir už ją atsako, moko sveikos gyvensenos

įgūdžių.

sveikatos sauga įgyvendinama:

1) užtikrinant

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno

kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo

sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą

žalojančio poveikio;

2) užtikrinant

visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą;

3) didinant visų

vaikų imunitetą užkrečiamosioms ligoms, nuo kurių skiepijama.

36 straipsnio redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

36

straipsnis. Vaikų sveikatos sauga ir stiprinimas

ugdymo mokyklose ir bendrojo lavinimo mokyklose turi būti sudarytos sąlygos

vaikų sveikatai išsaugoti ir stiprinti, vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti.

sveikatos sauga įgyvendinama:

1) užtikrinant

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno

kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo

sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą

žalojančio poveikio;

2) užtikrinant

visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą;

3) didinant visų

vaikų imunitetą užkrečiamosioms ligoms, nuo kurių skiepijama.

tvirtina Vaikų sveikatos stiprinimo programą, numatančią vaikų aplinkos

sveikatinimo priemones, sveikatos ugdymą, ligų ir traumų profilaktiką bei

kontrolę.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

37 straipsnis.

Asmenų

veikla visuomenės sveikatai stiprinti

skatina fizinių ir juridinių asmenų veiklą, stiprinančią visuomenės sveikatą,

padeda kurti sveiką aplinką, skatina žmones gyventi sveikai ir stiprinti

sveikos gyvensenos motyvus.

apsaugos ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtina valstybinę sveikatos

ekonomikos programą šio straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti.

ANTRASIS SKIRSNIS

POVEIKIO

VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMAS

38 straipsnio redakcija iki 2007 m.

liepos 1 d.:

38 straipsnis. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas

38 straipsnio redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

39 straipsnis. Visuomenės

sveikatos saugos ekspertizė

1 ir 2 dalių redakcija iki 2007 m.

liepos 1 d.:

sveikatos saugos ekspertizė atliekama nustatant fizikinių, cheminių,

biologinių, mutageninių, teratogeninių ir psichoemocinių, ergonominių ir kitų

visuomenės sveikatos veiksnių įtaką visuomenės sveikatai.

juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę verstis šia

veikla.

1 ir 2 dalių redakcija nuo 2007 m.

liepos 1 d.:

ekspertizė atliekama nustatant, apibūdinant ir įvertinant fizikinių, cheminių,

biologinių, mutageninių, teratogeninių, psichosocialinių, ergonominių ir kitų veiksnių

galimą ir (ar) esamą įtaką visuomenės sveikatai ir parengiant išvadas bei

pasiūlymus, kaip užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar jį riboti.

sveikatos saugos ekspertizę gali atlikti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka

įgiję teisę verstis šia veikla. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos

ekspertizę Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atlieka Vyriausybės

įgaliotos valstybės įstaigos.

kompetentingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, o šios jas išnagrinėja

ir prireikus imasi atitinkamų priemonių.

ekspertizė atliekama ūkio subjektų lėšomis, o valstybinė visuomenės sveikatos

saugos ekspertizė – valstybės viešojo administravimo institucijų užsakymu

valstybės biudžeto lėšomis.

Straipsnio

pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

40 straipsnis. Standartų,

techninių dokumentų vertinimas visuomenės sveikatos požiūriu

Visuomenės

sveikatos požiūriu taip pat vertinami standartų, techninių dokumentų, galinčių

turėti įtakos visuomenės sveikatos veiksnių atsiradimui, buvimui ir mastui,

projektai.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VISUOMENĖS

SVEIKATOS KONTROLĖ

41

straipsnis. Visuomenės sveikatos kontrolė

valstybinė ir savivaldybių.

sveikatos kontrolės rūšis nustato Sveikatos sistemos įstatymas.

administravimo institucijos vykdo visuomenės sveikatos kontrolę pagal savo

kompetenciją, nustatytą teisės aktuose.

priemonių (išskyrus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus) įgyvendinimo

kontrolę savivaldybių teritorijose vykdo savivaldybių sanitarijos inspektoriai

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

41 straipsnis papildomas 5, 6, 7, 8, 9,

10 ir 11 dalimis nuo 2008 m. sausio 1 d.:

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

42 straipsnio redakcija iki 2008 m.

sausio 1 d.:

42 straipsnis. Valstybinis visuomenės sveikatos

priežiūros veiklos auditas

Siekdama

įvertinti įtaką sveikatai, valstybinį visuomenės sveikatos priežiūros veiklos

auditą vykdo Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

42 straipsnio redakcija nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

42

straipsnis. Valstybinis visuomenės sveikatos priežiūros veiklos auditas

Valstybinį

visuomenės sveikatos priežiūros veiklos auditą vykdo Sveikatos apsaugos

ministerija arba jos įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

VI

SKYRIUS

VISUOMENĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKA

43

straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų teisė verstis

visuomenės sveikatos priežiūra

sveikatos priežiūra Lietuvos Respublikoje turi teisę verstis asmenys, įgiję

nustatytą išsilavinimą ir turintys šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta

tvarka tam išduotą ir galiojančią licenciją. Visuomenės sveikatos priežiūros

specialistų licencijavimo nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

sveikatos priežiūros veiklos sričių ir specialybių, kurioms yra būtina

visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija, sąrašą tvirtina

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

sveikatos priežiūros specialistų teises, pareigas, profesinės etikos

reikalavimus ir jų pažeidimų padarinius reglamentuoja Visuomenės sveikatos

priežiūros specialistų profesinės etikos taisyklės. Šias taisykles tvirtina

Vyriausybės įgaliota institucija.

3 dalis netenka galios nuo 2008 m.

sausio 1 d.

4 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1

d.:

4.

Licencijas verstis visuomenės sveikatos priežiūra išduoda, įregistruoja,

perregistruoja, atnaujina, sustabdo jų galiojimą arba panaikina Sveikatos

apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.

4 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1

d.:

4.

Licencijas verstis visuomenės sveikatos priežiūra išduoda, įregistruoja,

perregistruoja, atnaujina, sustabdo jų galiojimą arba panaikina ir apie tai

skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Sveikatos apsaugos

ministerija ar jos įgaliota institucija. Už licencijos išdavimą mokama

nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

5.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licencija panaikinama, jeigu:

1) asmuo

pateikia suklastotus ar klaidingus dokumentus;

2) asmuo

profesiniais veiksmais padaro žalą visuomenės sveikatai;

3) asmuo dėl

savo sveikatos būklės negali verstis visuomenės sveikatos priežiūra;

4) teismas

priima motyvuotą sprendimą panaikinti licenciją verstis visuomenės sveikatos

priežiūra;

5 dalis papildoma 5 punktu nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

5) licencijos

turėtojas pateikė prašymą panaikinti licenciją.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

44 straipsnio redakcija iki 2008 m.

sausio 1 d.:

44

straipsnis. Juridinių asmenų teisė verstis visuomenės sveikatos priežiūros

veikla

visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija, sąrašą tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

asmenų licencijavimą, atestavimą, akreditavimą visuomenės sveikatos priežiūros

veiklai vykdo Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

44 straipsnio redakcija nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

44 straipsnis. Juridinių asmenų teisė verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla1. Verstis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta visuomenės sveikatos priežiūros veikla turi teisę juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje (toliau – filialas), turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją (toliau – licencija).2. Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos rūšys:1) privalomasis pirmosios pagalbos mokymas;2) privalomasis higienos įgūdžių mokymas;3) privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai;4) profesinės rizikos vertinimas;5) visuomenės sveikatos saugos ekspertizė;6) poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;7) privalomasis profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas.

sveikatos priežiūros veiklos licencijos išduodamos, jei darbo santykių su

juridiniu asmeniu ar filialu turi bent vienas specialistas, kuris turi

visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją ir kuriam juridinis asmuo ar

filialas yra pagrindinė darbovietė.

pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus

sveikatai mokymai vykdomi pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas programas.

rizikos vertinimas atliekamas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės

apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

sveikatos saugos ekspertizė atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.

visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas pagal sveikatos apsaugos ministro

patvirtintus metodinius nurodymus.

profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, taip pat šiai veiklai

naudojamos priemonės turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus

reikalavimus.

nurodytos veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

išduodama neribotam laikui. Už licencijos ar jos dublikato išdavimą imama

valstybės rinkliava.

straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių veiklai licencijas išduoda, atsisako

išduoti, sustabdo, panaikina licencijos galiojimą Valstybinė akreditavimo

sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Licencijuojamos veiklos kontrolę sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka

vykdo Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir jai pavaldžios

teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

45 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas

sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas yra teorinių ir

praktinių žinių tobulinimas.

sveikatos priežiūros specialistų teorinio ir praktinio profesinio tobulinimosi

formos yra šios:

1) mokslo įstaigų, įregistruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir

turinčių leidimus šiam darbui, organizuoti kursai ir seminarai;

2) aukštųjų

mokyklų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mokslo draugijų

organizuojamos mokslinės ir mokslinės praktinės konferencijos;

3) įstaigų ir

įmonių pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio studijų institucijomis

organizuoti teorinio ir praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai;

4) visuomenės

sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektų ar jų įsteigtų profesinio

tobulinimo, specializuotų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių,

turinčių licenciją verstis visuomenės sveikatos priežiūra, organizuoti

praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai.

sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi pažymėjimai

pripažįstami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas,

išskyrus 47 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

47 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir kitoms institucijoms1. Vyriausybė iki 2002 m. spalio 1 d. parengia ir pateikia Seimui su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus.2. Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2002 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

VISUOMENĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO 2, 5, 6, 7, 9, 15, 16, 19, 21, 22, 24, 27, 36,

38, 39, 41, 42, 43, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 8, 11, 14

STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d., išskyrus Įstatymo 3, 4, 9, 14,

19, 20, 21 ir 22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d., ir

Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalis.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-06-13)

autrap@lrs.lt

5 straipsnis. Visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų sistemos struktūra

sveikatos priežiūros įstaigų sistemą sudaro:

1) Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės sveikatos priežiūros

viešojo administravimo įstaigos;

2) Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės ir viešosios

visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros

įstaigos, teikiančios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir

įgyvendinančios organizacines,

socialines bei medicinos priemones, skirtas ligų ir traumų profilaktikai,

visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti;

3) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai

asmenys, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniai asmenys, organizacijos

ar jų filialai, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose

užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruoti

filialai Lietuvos Respublikoje, kurie

įgyvendina organizacines,

teisines, ekonomines, technines ir (ar) socialines priemones, skirtas ligų ir

traumų profilaktikai, visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti, ir įstatymų

nustatyta tvarka yra sudarę sutartis su Lietuvos nacionalinės sveikatos

sistemos veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigos steigiamos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

12 straipsnis. Visuomenės sveikatos

priežiūros viešojo administravimo subjektai

Visuomenės

sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo

Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės

įstaigos, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos

apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros

tarnyba), Valstybinė akreditavimo sveikatos

priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), Radiacinės

saugos centras, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-792,

2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

36 straipsnis. Vaikų sveikatos sauga ir

stiprinimas

ugdymo mokyklose ir bendrojo lavinimo mokyklose turi būti sudarytos sąlygos

vaikų sveikatai išsaugoti ir stiprinti, vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti.

sveikatos sauga įgyvendinama:

1) užtikrinant

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno

kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo

sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą

žalojančio poveikio;

2) užtikrinant

visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą;

3) didinant visų

vaikų imunitetą užkrečiamosioms ligoms, nuo kurių skiepijama.

tvirtina Vaikų sveikatos stiprinimo programą, numatančią vaikų aplinkos

sveikatinimo priemones, sveikatos ugdymą, ligų ir traumų profilaktiką bei

kontrolę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

3 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros principai

Svarbiausi visuomenės sveikatos priežiūros principai, kuriais vadovaujantis atliekama visuomenės sveikatos priežiūra, yra šie:

1) visuomenės sveikatos priežiūros visuotinumas, priimtinumas, tinkamumas, prieinamumas ir mokslinis pagrįstumas;

2) neatidėliotinas ir visapusiškas visuomenės informavimas, švietimas visuomenės sveikatos klausimais;

3) valstybės skatinama sveikatai naudinga ūkinė komercinė veikla ir iniciatyva;

4) visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimas ar ribojimas;

5) valstybės valdymo institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimas formuojant ir įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką;

6) žalos visuomenės sveikatai atlyginimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros strateginis planavimas ir įgyvendinimas

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-792, 2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

Nr. XII-464, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3985 (2013-07-23)

151 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų

aiškinimas ir konsultacijų teikimas

Papildyta straipsniu:

Nr. XI-1757, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)

Trečiasis skirsnis

VALSTYBINIS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REGULIAVIMAS

17 straipsnis. Visuomenės sveikatos teisės aktų skelbimas

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių veiklą nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktai, turi sudaryti sąlygas darbuotojams su jais susipažinti.

IV skyrius

VISUOMENĖS SVEIKATOS UŽTIKRINIMAS

pirmasis skirsnis

SVEIKATos APLINKa

18 straipsnis. Sveikatos aplinkos sauga

1) gerinama aplinka, kad ji būtų palanki žmonių sveikatai, mažinamas žmogaus veiklos neigiamas poveikis sveikatai, pašalinama aplinkai žmogaus veikla padaryta žala;

2) užtikrinamas kaupiamų duomenų, įvairiais aspektais apibūdinančių sveikatos aplinką, patikimumas ir prieinamumas, jų panaudojimas visuomenės sveikatos būklei įvertinti, tendencijoms ir poveikiui analizuoti;

3) užtikrinama aplinkos rizikos veiksnių žmonių sveikatai vertinimo sistemos veikla;

4) visuomenė informuojama ir mokoma sveikatos aplinkos klausimais, bendradarbiaujama siekiant sveikatos aplinkos tikslų;

5) norint pradėti ar išplėsti ūkinę veiklą, galinčią kelti grėsmę (pavojų) žmogaus sveikatai, atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.

20 straipsnis. Nacionalinis aplinkos sveikatinimo veiksmų planas (programa)

29 straipsnis. Nekenksmingumo vartotojų sveikatai užtikrinimas

35 straipsnis. Sveikatos žinių populiarinimas

43 straipsnis. Teisė verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla

1) privalomasis pirmosios pagalbos mokymas;

2) privalomasis higienos įgūdžių mokymas;

3) privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai;

4) visuomenės sveikatos saugos ekspertizė;

5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;

6) kenkėjų kontrolė (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).

1) išsilavinimas, kvalifikacija ir patirtis turi atitikti Nuostatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla;

2) turėti sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Priemonių ir įrangos licencijuojamai visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti sąraše nurodytas atitinkamai licencijuojamai veiklos rūšiai privalomas priemones ir įrangą.

1) turėti sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Priemonių ir įrangos licencijuojamai visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti sąraše nurodytas atitinkamai licencijuojamai veiklos rūšiai privalomas priemones ir įrangą;

2) užtikrinti, kad darbuotojų, vykdančių funkcijas, tiesiogiai susijusias su licencijuojama veikla, išsilavinimas, kvalifikacija ir patirtis atitiktų Nuostatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla.

1) licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų, neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ar pažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su licencijuojama veikla, reikalavimus ir Nuostatų nustatyta tvarka įspėtas apie nustatytus trūkumus ir (ar) pažeidimus per nustatytą terminą nepašalina licencijuojamos veiklos trūkumų ir (ar) pažeidimų ar nepateikia tai įrodančių dokumentų;

2) licencijos turėtojas raštu prašo sustabdyti licencijos galiojimą.

1) licencijos turėtojas raštu prašo panaikinti licencijos galiojimą;

2) licencijos turėtojas – juridinis asmuo ar filialas – yra likviduotas;

3) licencijos turėtojas – fizinis asmuo – miršta;

4) paaiškėja, kad licencijai gauti buvo pateikti suklastoti ar klaidingi dokumentai ar duomenys;

5) licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, Nuostatų nustatyta tvarka įspėtas dėl licencijos galiojimo panaikinimo, per nustatytą terminą nepašalino nustatytų trūkumų ar pažeidimų ir (ar) nesikreipė dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo arba kreipėsi, tačiau buvo priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą;

6) licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, toliau vykdo licencijuojamą veiklą;

7) licencijos turėtojui galioja teismo sprendimu nustatytas veiklos apribojimas, draudžiantis verstis licencijoje nurodyta veikla.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792, 2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

Nr. XI-1757, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)