← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2013-07-23

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 56-2225

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMAS

2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-886

Vilnius

I skyrius

BENDRosios NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Šis Įstatymas

apibrėžia visuomenės sveikatos priežiūrą, šios priežiūros sistemos struktūrą ir

valstybinį reguliavimą, nustato visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų

profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, fizinių

asmenų teisės verstis visuomenės sveikatos priežiūra įgijimo ir jų profesinio

tobulinimo pagrindus, juridinių ir fizinių asmenų teisinius santykius

visuomenės sveikatos priežiūros srityje.

2.

Visuomenės

sveikatos priežiūrą reglamentuoja šis Įstatymas, kiti įstatymai bei kiti teisės

aktai, reguliuojantys atskiras veiklos sritis, darančias įtaką visuomenės

sveikatai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo

sąvokos

1.

Visuomenės

sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė.

2.

Visuomenės

sveikatos priežiūra – organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių,

socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų

profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma.

3.

Sveikatos

aplinka – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių visuma.

4.

Visuomenės

sveikatai darantys įtaką veiksniai – žmogaus aplinkos biologinių, cheminių,

ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių, psichologinių ir kitų veiksnių,

darančių įtaką ir žmogaus, ir visuomenės sveikatai, visuma.

5.

Visuomenės

sveikatos priežiūros auditas – asmenų teikiamų visuomenės sveikatos

priežiūros paslaugų veiksmingumo, kokybės (tinkamumo) ir prieinamumo

įvertinimas.

6.

Visuomenės

sveikatos ugdymas – valstybės ir savivaldybių bei pilietinės

iniciatyvos priemonių, formuojančių sveiką gyvenseną, visuma.

7.

Visuomenės

sveikatos rizikos veiksniai – natūralūs gamtos bei dirbtiniai veiksniai,

taip pat gyvenimo ir elgesio įpročiai, dėl kurių poveikio atsiranda rizika visų

gyventojų ar atskirų jų grupių sveikatai.

8.

Poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos veiksnių,

darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo

ir vertinimo procesas.

9.

Visuomenės

sveikatos saugos ekspertizė – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių

galimo ir (ar) esamo poveikio visuomenės sveikatai nustatymas, apibūdinimas ir

vertinimas bei išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar

jį riboti, rengimas.

10.

Netenka galios nuo 2010 m. liepos 1 d.

11.

Visuomenės

sveikatos sauga – organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir

teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti

nuo visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių kenksmingo poveikio arba šio

poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti, visuma.

12.

Visuomenės

sveikatos saugos reglamentas (higienos norma) – sveikatos apsaugos ministro

patvirtintas teisės aktas, nustatantis bendras privalomojo pobūdžio teisės

normas visuomenės sveikatos saugos srityje.

13.

Epidemiologiškai

svarbi veikla – veikla, kai asmenys turi tiesioginį sąlytį su neįpakuotais

maisto produktais, centralizuotai tiekia vandenį, prižiūri vandentiekio

sistemas, gamina vaistus, kosmetikos priemones bei asmens higienos priemones

arba teikia kosmetikos, pirties, kirpimo ir kitas paslaugas, turėdami

tiesioginį sąlytį su žmogaus kūnu.

14.

Valstybinė

visuomenės sveikatos saugos kontrolė – įgaliotų valstybės institucijų ir

pareigūnų atliekami veiksmai ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės

sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti bei

administracinėms poveikio priemonėms taikyti.

15.

Valstybė

narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės

valstybė.

16.

Radiotechninis objektas – radijo ryšio įrenginys, spinduliuojantis

radijo bangas, veikiantis nuo 10 kHz iki 300 GHz radijo dažnių juostoje.

Straipsnis papildomas 17 dalimi nuo 2014-01-01:

17.

Sanitarinės

apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius

esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio

visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos

specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792,

2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

Nr. XII-408,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3825 (2013-07-16)

3

straipsnis. Visuomenės

sveikatos priežiūros principai

Svarbiausi

visuomenės sveikatos priežiūros principai, kuriais vadovaujantis atliekama

visuomenės sveikatos priežiūra, yra šie:

1) visuomenės

sveikatos priežiūros visuotinumas, priimtinumas, tinkamumas, prieinamumas ir

mokslinis pagrįstumas;

2)

neatidėliotinas ir visapusiškas visuomenės informavimas, švietimas visuomenės

sveikatos klausimais;

3) valstybės

skatinama sveikatai naudinga ūkinė komercinė veikla ir iniciatyva;

4) visuomenės

sveikatai kenksmingos veiklos draudimas ar ribojimas;

5) valstybės valdymo institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimas formuojant ir įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką;6) žalos visuomenės sveikatai atlyginimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

4 straipsnis.

Visuomenės sveikatos ir visuomenės galimybės gerinti savo sveikatą užtikrinimo

metodai ir priemonės

1.

Visuomenės

sveikata ir visuomenės gebėjimas gerinti savo sveikatą turi būti užtikrinami

šiais metodais ir priemonėmis:

1) ligų

profilaktika ir kontrole;

2) valstybiniu

visuomenės sveikatos priežiūros reguliavimu, tikslinių programų, užtikrinančių

gyventojų gyvenimo kokybę ir sveikatos gerovę, rengimu ir įgyvendinimu;

3) valstybine,

savivaldybių ir privačia visuomenės sveikatos priežiūra;

4) potencialią

grėsmę (pavojų) žmogaus sveikatai keliančių produktų sertifikavimu bei veiklos

sričių licencijavimu;

5) visuomenės

sveikatos stebėsena (monitoringu) ir ekspertize, neatidėliotinu visuomenės

informavimu apie atsiradusias užkrečiamąsias ligas, apsinuodijimus ir kitas

masines užkrečiamąsias ligas, gyvenamosios aplinkos būklę, vykdomas ligų

kontrolės bei profilaktikos priemones, sveikos gyvensenos propaganda ir

gyventojų sveikatos ugdymu;

6) kitomis šio

Įstatymo nustatytomis priemonėmis.

2.

Visuomenės

sveikatą užtikrinančios priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių

biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, fizinių ir juridinių

asmenų lėšų, kitų šaltinių, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos

tvarkos.

II skyrius

Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos struktūra

6 straipsnis.

Savivaldybės vykdoma visuomenės sveikatos priežiūra

1.

Savivaldybės:

1) vykdo

valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros

funkcijas: visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose

ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose

ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą, visuomenės sveikatos

stebėseną;

2) vykdo

savarankiškąsias visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas: rengia, tvirtina ir

įgyvendina tikslines savivaldybių sveikatos programas, atsižvelgdamos į vyraujančias

visuomenės sveikatos problemas; dalyvauja įgyvendinant valstybines visuomenės

sveikatos strategijas ir programas, tarpinstitucinius veiklos planus; vykdo

vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos priežiūrą, išskyrus visuomenės sveikatos

priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo

ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal

ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas; įtraukia į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą socialinius

partnerius; vykdo kitas įstatymų nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros

funkcijas.

Dalies redakcija nuo 2014-10-01:

1.

Savivaldybės:

1) vykdo

valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros

funkcijas: visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose

ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose

ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą, visuomenės

sveikatos stebėseną;

2) vykdo

savarankiškąsias visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas: įgyvendina

savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar)

savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas visuomenės sveikatos

priemones, atsižvelgdamos į vyraujančias visuomenės sveikatos problemas;

dalyvauja įgyvendinant valstybines visuomenės sveikatos strategijas ir

programas, tarpinstitucinius veiklos planus; vykdo vaikų ir jaunimo visuomenės

sveikatos priežiūrą, išskyrus visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės

teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir

profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio,

priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; įtraukia

į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą socialinius partnerius; vykdo kitas

įstatymų nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas.

2.

Savivaldybės visuomenės

sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti steigia visuomenės sveikatos priežiūros

biudžetines įstaigas – savivaldybių visuomenės sveikatos biurus. Savivaldybės

visuomenės sveikatos biuras savivaldybių bendradarbiavimo sutarties pagrindu

turi teisę teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kitų

savivaldybių gyventojams.

3.

Savivaldybės visuomenės

sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašą ir joms keliamus kvalifikacinius

reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

4.

Savivaldybių vykdoma

visuomenės sveikatos priežiūra finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybės

biudžeto, savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos,

Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei kitų teisėtai įgytų lėšų.

5.

Vyriausybės

nustatyta tvarka savivaldybės kasmet Sveikatos apsaugos ministerijai teikia

ataskaitą, o prireikus ir papildomą informaciją apie savivaldybės vykdomas

visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

Nr. XI-1757, 2011-12-01,

Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)

Nr. XII-132, 2012-12-20,

Žin., 2012, Nr. 154-7938 (2012-12-29)

Nr. XII-464, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 79-3985 (2013-07-23)

7 straipsnis. Valstybės vykdoma

visuomenės sveikatos priežiūra

1.

Valstybės

institucijų kompetenciją visuomenės sveikatos priežiūros srityje nustato šis

Įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, taip pat kiti teisės aktai,

reglamentuojantys atskiras visuomenės sveikatos priežiūros sritis, apibrėžtas

Sveikatos sistemos įstatyme.

2.

Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų, veikiančių visoje valstybės teritorijoje, steigėja yra

Sveikatos apsaugos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Šių įstaigų veikla skirta

teisės aktų nustatytiems visuomenės sveikatos priežiūros tikslams ir

uždaviniams įgyvendinti, visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

3.

Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos

ministerija, veikiančios visoje valstybės teritorijoje, vykdo:

1) lėtinių

neinfekcinių ligų ir nelaimingų atsitikimų bei traumų profilaktiką,

įgyvendindamos sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena

susijusio gyventojų sergamumo mažinimo bei aplinkos sveikatos ir maisto saugos

politiką;

2) visuomenės

psichikos sveikatos priežiūrą ir psichikos ligų bei priklausomybės ligų

profilaktiką ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą,

multidisciplininę, kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės

reabilitacijos ir reintegracijos sistemą psichikos sutrikimus turintiems

asmenims ir jų šeimoms, užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir

veiksmų koordinavimą vykdant programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių,

agresijos šeimoje, darbe bei visuomenėje, saviagresijos augimo stabilizavimui

ir mažinimui, įgyvendindamos politiką, leidžiančią mažinti priklausomybių

alkoholiui, tabakui, psichoaktyvioms medžiagoms skaičių bei su tuo susijusią

ekonominę naštą;

3) žmonių

užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros profilaktikos ir kontrolės

priemones, siekdamos mažinti šalies gyventojų sergamumą, mirtingumą ir invalidumą

nuo jų, kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimą, tinkamą pasirengimą ir

reagavimą į iškilusias dėl užkrečiamųjų ligų grėsmes visuomenei;

4) profesinių

ligų stebėseną (monitoringą).

4.

Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių biudžetinių visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos

ministerija, veikiančių visoje valstybės teritorijoje, nomenklatūra nustatyta

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.

5.

Netenka

galios nuo 2010 m. liepos 1 d.

6.

Netenka galios

nuo 2010 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

8 straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. liepos

1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

III skyrius

VISUOMENĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

Pirmasis skirsnis

VISUOMENĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VADYBA

9 straipsnis. Visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų sistemos koordinavimas ir kontrolė

Visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų veiklą koordinuoja ir kontroliuoja Sveikatos

apsaugos ministerija ir pagal kompetenciją kitos institucijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

10

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros

strateginis planavimas ir įgyvendinimas

1.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros politikos tikslus ir uždavinius,

gyventojų sveikatos lygio siekiamus rodiklius nustato Seimas, patvirtindamas

Lietuvos sveikatos programą.

2.

Lietuvos sveikatos programai įgyvendinti Vyriausybė tvirtina Lietuvos

nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją.

3.

Valstybės

institucijos, įgyvendindamos Lietuvos sveikatos programą, įtraukia Lietuvos nacionalinės

visuomenės sveikatos priežiūros strategijos nuostatas į rengiamas

socialines ekonomines programas, planus ir regionų plėtros programas.

4.

Savivaldybių institucijos Lietuvos nacionalinę visuomenės

sveikatos priežiūros strategiją įgyvendina per savivaldybių sveikatos

programas.

Dalies redakcija nuo 2014-10-01:

4.

Savivaldybių

institucijos Lietuvos nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją

įgyvendina per savivaldybės strateginį plėtros ir (ar) savivaldybės strateginį

veiklos planus.

5.

Lietuvos

nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos, jos įgyvendinimo

planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota

institucija. Ji rengia ir skelbia visuomenei Lietuvos nacionalinės visuomenės

sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo ataskaitą bei kas dveji metai

organizuoja viešą jos rezultatų svarstymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

Nr. XII-464, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 79-3985 (2013-07-23)

11

straipsnis.

Neteko

galios nuo 2007 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

Antrasis skirsnis

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAI

12

straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektai

Visuomenės

sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo

Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės

įstaigos, visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Valstybinė akreditavimo

sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

(toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba),

Radiacinės saugos centras, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir

įstaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-792,

2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

Nr. XI-1757,

2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)

11 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros programų vykdymas ir paslaugų teikimas

1.

Visuomenės sveikatos priežiūros programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal visuomenės

sveikatos priežiūros sutartis, kurias sudaro paslaugų užsakovai ir teikėjai.

3.

Visuomenės

sveikatos priežiūros sutartyse, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintas visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų

kainas, nustatomi finansavimą atitinkantys būtinųjų visuomenės sveikatos

priežiūros funkcijų ir paslaugų teikimo mastai.

4.

Visuomenės

sveikatos priežiūros paslaugų užsakovai yra viešojo administravimo subjektai,

Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos bei kiti juridiniai ir fiziniai

asmenys.

13 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įvertinimas ir

koordinavimas

Visuomenės sveikatos politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą

ministerijose, Vyriausybės įstaigose koordinuoja Valstybinė sveikatos reikalų

komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Vyriausybės įgaliota

institucija kasmet organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros viešojo

administravimo įvertinimą.

14

straipsnis. Neteko

galios nuo 2007 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

14 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos

koordinavimas

Įmonių, įstaigų ir organizacijų, teikiančių visuomenės sveikatos

priežiūros paslaugas, veiklą pagal savo kompetenciją koordinuoja Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

15 straipsnis. Visuomenės

sveikatos centrų apskrityse kompetencija

Visuomenės

sveikatos centrai apskrityse:

1) vykdo asmens

sveikatos priežiūros, švietimo, stacionarių globos ir slaugos įstaigų,

interneto kavinių ir klubų, keleivių vežimo traukiniais, laivais ir keltais

vidaus maršrutais, policijos areštinių ir laisvės atėmimo vietų, juridinių

asmenų, valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, taip pat

užsienio valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų (toliau –

įmonė), gaminančių su maistu susiliečiančius ir kosmetikos gaminius, kirpyklų,

kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų,

skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų,

žmogaus palaikų laidojimo paslaugų

(žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklos,

balzamavimo ir kremavimo veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos

kontrolę;

2) pagal asmenų

prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų

(higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo

subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos

kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių

sąrašą;

3) pagal Žmonių

užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją

vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę;

4) pagal

kompetenciją dalyvauja vykdant teritorijų planavimo ir statybų valstybinę

priežiūrą;

Punkto redakcija nuo 2014-01-01:

4) pagal

kompetenciją dalyvauja teritorijų

planavimo ir statinių statybos procese;

5) vykdo

radiotechninių objektų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę,

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka derina ūkio subjektų pateiktus

radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos

planus;

6) vykdo

sanitarinių apsaugos zonų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę;

Punkto redakcija nuo 2014-01-01:

6) vykdo

sanitarinės apsaugos zonų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę;

7) vykdo

stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos

kontrolę triukšmo prevencijos zonose;

8) vykdo kvapų

kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose;

9) šio Įstatymo

21 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims išduoda leidimus-higienos pasus,

vykdo jų sąlygų laikymosi priežiūrą;

10) sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka pripažįsta Lietuvos Respublikos rinkai

tiekiamą natūralų mineralinį vandenį ir išduoda natūralaus mineralinio vandens

pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolus; už natūralaus mineralinio vandens

pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolų išdavimą, šių protokolų dublikatų

išdavimą, protokolų patikslinimą imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus, kai protokolas

patikslinamas siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant protokolą;

11) sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoda ne maisto prekių higieninius

pažymėjimus Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamoms medžiagoms ir gaminiams,

skirtiems liestis su maistu, įvežamiems iš valstybių ne Europos Sąjungos narių.

Už medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ne maisto prekių higieninių

pažymėjimų išdavimą, šių pažymėjimų dublikatų išdavimą ir pažymėjimų

patikslinimą imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus, kai pažymėjimas patikslinamas siekiant ištaisyti

klaidas, padarytas išduodant pažymėjimą;

12) sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka notifikuoja maisto papildus ir kosmetikos

gaminius;

13) sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoda nuodingąsias medžiagas gaminančių,

tiekiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis

prekiaujančių asmenų kompetenciją patvirtinančius liudijimus; už nuodingąsias

medžiagas gaminančių, tiekiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių,

taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetenciją patvirtinančių liudijimų

išdavimą, šių liudijimų dublikatų išdavimą ir liudijimų patikslinimą imama

valstybės rinkliava, išskyrus

atvejus, kai liudijimas patikslinamas siekiant ištaisyti klaidas, padarytas

išduodant liudijimą;

14) teikia

savivaldybių institucijoms šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 12 punkte

numatytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie savivaldybės

teritorijoje padarytus teisės aktų pažeidimus, susijusius su žmogaus

gyvenamosios aplinkos tarša;

15) atlieka

kitas visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo funkcijas, kurias

reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792,

2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

Nr. XI-1757,

2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)

Nr. XII-408,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3825 (2013-07-16)

151

straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų

aiškinimas ir

konsultacijų teikimas

1.

Apibendrintus

visuomenės sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymo

visuomenės sveikatos priežiūros veiklos klausimais išaiškinimus teikia ir

skelbia Sveikatos apsaugos ministerija jos nustatyta tvarka.

2.

Konsultacijos

visuomenės sveikatos priežiūros veiklos klausimais Viešojo administravimo

įstatymo 363 straipsnio pagrindu teikiamos Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XI-1757,

2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)

Trečiasis

skirsnis

VALSTYBINIS

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REGULIAVIMAS

16 straipsnis.

Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma)

1.

Privalomuosius

higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių

asmenų veiklą, nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos

norma).

2.

Sveikatos

apsaugos ministerija arba jos įgaliota įstaiga pagal kompetenciją vykdo

visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) efektyvumo stebėseną

(monitoringą).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

17

straipsnis. Visuomenės sveikatos teisės aktų skelbimas

Įmonės, įstaigos

ir organizacijos, kurių veiklą nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai

(higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktai, turi

sudaryti sąlygas darbuotojams su jais susipažinti.

IV skyrius

VISUOMENĖS SVEIKATOS UŽTIKRINIMAS

pirmasis

skirsnis

SVEIKATos APLINKa

18

straipsnis. Sveikatos aplinkos sauga

1.

Sveikatos

aplinka saugoma šiomis priemonėmis:

1) gerinama

aplinka, kad ji būtų palanki žmonių sveikatai, mažinamas žmogaus veiklos

neigiamas poveikis sveikatai, pašalinama aplinkai žmogaus veikla padaryta žala;

2) užtikrinamas

kaupiamų duomenų, įvairiais aspektais apibūdinančių sveikatos aplinką,

patikimumas ir prieinamumas, jų panaudojimas visuomenės sveikatos būklei

įvertinti, tendencijoms ir poveikiui analizuoti;

3) užtikrinama

aplinkos rizikos veiksnių žmonių sveikatai vertinimo sistemos veikla;

4) visuomenė

informuojama ir mokoma sveikatos aplinkos klausimais, bendradarbiaujama

siekiant sveikatos aplinkos tikslų;

5) norint

pradėti ar išplėsti ūkinę veiklą, galinčią kelti grėsmę (pavojų) žmogaus

sveikatai, atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.

2.

Valstybės ir

savivaldybių institucijos, priimdamos sprendimus, tvirtindamos programas, turi

įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje numatytas priemones.

19 straipsnis. Sveikos mitybos

užtikrinimas

1.

Sveikos mitybos užtikrinimo priemonės:

1) Lietuvos

gyventojų mitybos moksliškai pagrįstų duomenų kaupimas ir sveikos mitybos

mokymo sistemos sukūrimas;

2) su maistu ir

geriamuoju vandeniu susijusių ligų plitimo mažinimas, profilaktinių priemonių

nustatymas;

3) sveiko maisto

bei mitybos politikos principų formavimas;

4) natūralaus

kūdikių maitinimo ir kitų sveikatai palankių mitybos įpročių skatinimas;

5) maisto saugos

politikos įgyvendinimo siekiant sumažinti gyventojų sergamumą koordinavimas;

6) gyventojų

mitybos būklės stebėjimas ir vertinimas, priemonių jai gerinti rengimas;

7) mokslinių

tyrimų mitybos, maisto saugos ir sveikatos srityje vykdymas;

8) šio ir kitų

įstatymų nustatytų kitų priemonių taikymas.

2.

Maisto

tvarkymo saugos kontrolę vykdo maisto kontrolės institucija Maisto įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

20

straipsnis. Nacionalinis

aplinkos sveikatinimo veiksmų planas (programa)

1.

Vyriausybė

tvirtina Nacionalinį aplinkos sveikatinimo veiksmų planą (programą), numatantį

ligų ir traumų profilaktiką, kontrolę bei šio plano (programos) įgyvendinimo

priemones.

2.

Sveikatos

apaugos ministerija ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos pagal savo

kompetenciją koordinuoja ir kartu su kitomis valstybės, savivaldybių

institucijomis, ūkio subjektais įgyvendina Nacionalinį aplinkos sveikatinimo

veiksmų planą (programą).

21

straipsnis. Asmenų gyvenamosios aplinkos sauga

1.

Saugi asmenų

gyvenamoji aplinka užtikrinama šiomis priemonėmis:

1)

jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, vibracijos,

kitų kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimas;

2) pakankamas

tinkamo geriamojo vandens kiekis;

3) sveikatai

kenksmingų atliekų likvidavimas;

4) teritorijos

apželdinimas alergijos nesukeliančia ir toksinio poveikio sveikatai neturinčia

augalija;

5) tinkamų

higienos sąlygų ir režimo gyvenamojoje teritorijoje bei pastatuose sudarymas;

6) natūralus ir

dirbtinis patalpų ir teritorijų apšvietimas;

7) gyvenamųjų

patalpų tinkamas mikroklimatas ir grynas oras;

8) kitos

priemonės.

2.

Valstybės ir

savivaldybių institucijos pagal kompetenciją užtikrina šio straipsnio 1 dalyje

numatytų priemonių vykdymą.

3.

Lietuvos

Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kitam

fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis

judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse

teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių

juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar

kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų

registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis, juridinis

asmuo ar filialas) verstis veikla, nurodyta

šio straipsnio 4 dalyje, leidžiama tik turint šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka išduotą leidimą-higienos pasą. Leidimo-higienos paso išdavimo taisykles

(toliau – Taisyklės) tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Iš fizinio,

juridinio asmens ar filialo nereikalaujama įvykdyti Taisyklėse nurodytų

reikalavimų ar sąlygų, jeigu per Taisyklėse nurodytą terminą nustatoma, kad

tokius pačius ar iš esmės panašius reikalavimus ar sąlygas jis yra įvykdęs

kitoje Europos Sąjungos valstybėje

narėje ir jų laikosi.

4.

Veiklos rūšys, kurioms būtinas

leidimas-higienos pasas:

1) ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros

įstaigų veikla (pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą licencijuojamų

ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą);

2) ligoninių veikla (pagal sveikatos

apsaugos ministro patvirtintą licencijuojamų stacionarinių asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąrašą);

3) kita asmens sveikatos priežiūros veikla,

patvirtinta sveikatos apsaugos ministro;

4) ugdymo veikla: ikimokyklinio ugdymo veikla, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veikla, vaikų

neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veikla, profesinių mokyklų ugdymo veikla,

aukštųjų mokyklų ugdymo veikla;

5) stacionarių suaugusiųjų globos ir slaugos

įstaigų veikla, stacionarių vaikų ir jaunimo globos ir slaugos įstaigų veikla;

6) apgyvendinimo paslaugų veikla (viešbučių,

motelių, svečių namų, kurortų sanatorijų, kurortų

reabilitacijos centrų, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų, jaunimo nakvynės

namų veikla);

7) grožio paslaugų veikla (plaukų priežiūros

paslaugos, veido priežiūros paslaugos, kūno priežiūros

paslaugos, nagų priežiūros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio makiažo paslaugos, papuošalų vėrimo paslaugos);

8) soliariumų paslaugų veikla;

9) sporto klubų paslaugų veikla;

10) pirčių, saunų, baseinų paslaugų veikla;

11) skalbyklų paslaugų veikla;

12) kosmetikos gaminių gamyba;

13) žmogaus palaikų laidojimo paslaugų

(žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veikla,

kremavimo veikla, balzamavimo veikla;

14) stacionarių triukšmo šaltinių veikla triukšmo prevencijos

zonose.

5.

Reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims,

vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant

atitinkamą ūkinę komercinę veiklą, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas,

nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti

visuomenės sveikatos saugos teisės aktai.

6.

Prieš išduodant leidimą-higienos pasą įvertinama, ar pateikti

tinkamai įforminti dokumentai, įrodantys teisėtą naudojimąsi patalpomis ir (ar)

įranga, atliekamas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas veiklos vykdymo vietoje, kurio metu patikrinama ir

įvertinama, ar numatomos vykdyti

ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos

reglamentų (higienos normų) ir kitų šio straipsnio

4 dalyje nurodytų veiklos rūšių visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimus. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas atliekamas ir sprendimas išduoti

leidimą-higienos pasą priimamas Taisyklių nustatyta tvarka.

7.

Leidimas-higienos pasas neišduodamas,

jeigu:

1) ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų

vertinimo pažymos išvadose nurodyta, kad ūkinės

komercinės veiklos sąlygos neatitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos

saugą reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimų;

2) per nustatytą terminą fizinis, juridinis

asmuo ar filialas nesudarė leidimus-higienos pasus išduodančiai institucijai galimybių atlikti ūkinės

komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo;

3) per nustatytą terminą fizinis, juridinis

asmuo ar filialas nepateikė laboratorinių tyrimų, reikalingų ūkinės komercinės veiklos sąlygoms įvertinti,

protokolų;

4) patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę

komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro

duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos,

kuriai prašoma leidimo-higienos paso. Statinių paskirties grupes ir pogrupius

nustato aplinkos ministras.

8.

Leidimas-higienos pasas patikslinamas

išduodant naują leidimą-higienos pasą, jeigu pasikeičia

leidime-higienos pase nurodyti duomenys: juridinio asmens ar filialo

pavadinimas, buveinės adresas, kodas (suteikiamas naujas

kodas), fizinio asmens duomenys, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją, ar kiti su vykdomos ūkinės

komercinės veiklos sąlygomis nesusiję duomenys (rekvizitai),

reorganizavus juridinį asmenį, jeigu nesikeičia ūkinės komercinės veiklos

vykdymo vieta, taip pat siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant

leidimą-higienos pasą. Leidimas-higienos pasas patikslinamas remiantis iki to

laiko atlikto ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažyma

Taisyklių nustatyta tvarka.

9.

Leidimo-higienos paso galiojimas

sustabdomas:

1) jeigu valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos

nebeatitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugos

teisės aktų reikalavimų ir Taisyklių nustatyta tvarka įspėtas apie nustatytus

trūkumus ir (ar) pažeidimus leidimo-higienos paso turėtojas per nustatytą

terminą nepašalina nurodytų trūkumų ir (ar)

pažeidimų;

2) leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą

sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.

10.

Jeigu leidimo-higienos paso galiojimas sustabdytas

šio Įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 1 punkto pagrindu, leidimo-higienos paso

galiojimo sustabdymas panaikinamas tik atlikus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą, kurio metu turi būti

įvertinti tie ūkinės komercinės veiklos aspektai, dėl kurių buvo

priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, ir nustačius, kad ūkinė komercinė veikla atitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų

reikalavimus. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas atliekamas,

sprendimas panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą arba

atsisakyti panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą priimamas

Taisyklėse nustatyta tvarka.

11.

Jeigu leidimo-higienos paso galiojimas sustabdytas

šio įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 2 punkto pagrindu, leidimo-higienos paso

galiojimo sustabdymas panaikinamas gavus leidimo-higienos

paso turėtojo prašymą panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą ir pareiškėjui prašyme deklaravus, kad ūkinės

komercinės veiklos sąlygos, buvusios iki leidimo-higienos

paso galiojimo sustabdymo, nepasikeitė.

12.

Leidimo-higienos paso galiojimas

panaikinamas, jeigu:

1) leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą panaikinti

leidimo-higienos paso galiojimą;

2) juridinis

asmuo ar filialas likviduojamas ar reorganizuojamas keičiant ūkinės komercinės

veiklos vykdymo vietą, fizinis asmuo miršta;

3) Taisyklių nustatyta tvarka įspėtas dėl

leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo fizinis,

juridinis asmuo ar filialas per 6 mėnesius nuo leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo nepateikė įrodymų dėl trūkumų

ir (ar) pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos

paso galiojimą, tinkamo pašalinimo ir nesikreipė į leidimus-higienos pasus išduodančią

instituciją dėl leidimo-higienos paso

galiojimo sustabdymo panaikinimo arba kreipėsi, tačiau įvertinus pateiktus

dokumentus ir atlikus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą buvo priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti leidimo-higienos paso

galiojimo sustabdymą;

4) fizinis, juridinis asmuo ar

filialas netenka teisės naudotis patalpomis ir (ar) įranga, kuriose ar su kuria

vykdyti ūkinę komercinę veiklą buvo išduotas leidimas-higienos pasas.

13.

Leidimas-higienos pasas išduodamas neribotam laikui. Už leidimo-higienos paso

ar jo dublikato išdavimą, leidimo-higienos

paso patikslinimą imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus, kai leidimas-higienos pasas patikslinamas

siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant leidimą-higienos

pasą. Leidimai-higienos pasai apskaitomi ir

registruojami Taisyklėse nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

22

straipsnis.

Netenka

galios nuo 2010 m. liepos 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

21 straipsnis papildomas 3 dalimi  nuo

2007 m. liepos 1 d.:

3.

Fiziniai,

juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių

Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės

susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje vykdydami

ūkinę komercinę veiklą, kuri gali turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai,

privalo turėti leidimą-higienos pasą. Ūkinės komercinės veiklos, kuriai būtinas

leidimas-higienos pasas, sąrašą ir leidimo-higienos paso išdavimo taisykles

tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Už leidimų-higienos pasų išdavimą imama

valstybės rinkliava.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

22 straipsnis. Darbo higiena

1.

Darbo higiena

užtikrinama šiomis priemonėmis:

1) darbo

aplinkoje veikiančių fizikinių, cheminių ir biologinių veiksnių reglamentavimas,

tyrimų atlikimas, rizikos darbuotojų sveikatai įvertinimas, rekomendacijų

darbdaviams teikimas;

2) darbo

priemonių ir privalomųjų saugos reikalavimų atitikties įvertinimas;

3) visuomenės

profesinės sveikatos ugdymas;

4) visuomenės ir

suinteresuotų fizinių bei juridinių asmenų konsultavimas darbo higienos

klausimais.

2.

Darbo

higienos reikalavimų laikymosi kontrolę ir darbo aplinkos pažeidimų prevenciją

vykdo Valstybinė darbo inspekcija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo,

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba reglamentuoja darbuotojų sveikatos

saugą ir vykdo šio reglamentavimo efektyvumo stebėseną (monitoringą).

3 dalis netenka galios nuo 2007 m.

liepos 1 d.

Straipsnio

pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

23 straipsnis.

Teritorijų, statinių ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų atitikimas

Visi statybos

dalyviai, valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros

institucijos, projektavimo sąlygas nustatantys subjektai privalo užtikrinti,

kad teritorijų planavimo dokumentai, statinių projektai, pagal juos sutvarkyta

aplinka ir pastatyti statiniai atitiktų visuomenės sveikatos priežiūros teisės

aktų reikalavimus.

Straipsnio redakcija nuo 2014-01-01:

24 straipsnis. Sanitarinės

apsaugos zonos

1.

Asmenys,

projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės

teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba

susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink

šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos

nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar

atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar

keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos

intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų

planavimo organizatorius.

2.

Ūkinės

komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos,

sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo reikalavimus nustato

Vyriausybė. Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka gali

būti tikslinami (didinami arba mažinami).

3.

Sanitarinių

apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo savivaldybių

institucijos, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos įstaigos ir kitos

valstybės valdymo institucijos.

Straipsnio redakcija nuo 2014-01-01:

24

straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonos

1.

Asmenys,

projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą,

didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius,

kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus

gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas,

nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos

ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą

vadovaujantis Žemės įstatymu.

2.

Ūkinei

veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos

zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai

gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo

įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės

veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti

sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti.

3.

Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės

sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį

visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti

sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.

4.

Ūkinei

veiklai, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, nustatytose ir

įteisintose sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamosios

paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos,

maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties

pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu,

įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti

rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik

įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms.

5.

Kontrolę,

kaip laikomasi sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir zonoms nustatytų

reikalavimų, pagal kompetenciją vykdo savivaldybių institucijos, Sveikatos

apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos ir kitos valstybės valdymo institucijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

Nr. XII-408, 2013-06-27,

Žin., 2013, Nr. 76-3825 (2013-07-16)

25 straipsnis.

Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas planuojant teritorijas, pradedant ir

plečiant ūkinę veiklą

1.

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų

nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

2.

Kai

atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, Planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytus atvejus ir vertinimo atlikimo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

antrasis skirsnis

LIGŲ IR TRAUMŲ PROFILAKTIKA BEI KONTROLĖ

26 straipsnis.

Neinfekcinių ligų ir traumų epidemiologinė priežiūra bei tyrimai

1.

Neinfekcinėms

ligoms ir traumoms, kurios atsiranda dėl gyvenimo būdo ir įpročių, darbo,

mokslo bei kitų veiklos sąlygų, taikoma epidemiologinė priežiūra.

2.

Neinfekcinių

ligų ir traumų kontrolės ir profilaktikos privalomoji epidemiologinė priežiūra

apima asmenis, kurių veikla susijusi su nuodingosiomis medžiagomis ar jų

produktais, centralizuotai tiekiančius geriamąjį vandenį, prižiūrinčius

vandentiekio sistemas, gaminančius vaistus, kosmetikos bei asmens higienos

priemones arba teikiančius kosmetikos ir kitas paslaugas, kurių metu žmogaus

aplinką veikia cheminiai, ekonominiai, ergonominiai, fizikiniai, socialiniai ir

psichologiniai veiksniai.

3.

Sveikatos

apsaugos ministerija nustato epidemiologiškai analizuojamų neinfekcinių ligų

sąrašus bei specialiuosius higienos reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje

numatytai veiklai vykdyti.

4.

Teritorinės

ligonių kasos kartą per dvejus metus organizuoja Lietuvos Respublikos

privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos būklės ir rizikos

veiksnių paplitimo tyrimus. Šių tyrimų tvarką nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

5.

Teritorinės

ligonių kasos organizuoja privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų ligų

ir traumų pasekmių bei sveikatos priežiūros ekonominį įvertinimą. Šio darbo

turinį ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

27 straipsnis. Neinfekcinių ligų

kontrolės ir profilaktikos valdymas

1.

Neinfekcinių

ligų, būdingų teritorijos administraciniam vienetui, epidemiologinį stebėjimą

atlieka savivaldybių institucijos Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos

stebėsenos (monitoringo) įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Savivaldybės

taryba kadencijos laikotarpiui tvirtina neinfekcinių ligų profilaktikos ir

kontrolės bei sveikatos palaikymo ir stiprinimo programas, kuriose numatomi per

savivaldybės kadenciją siekiami sveikatos rodikliai, kasmet išklauso mero

pateikiamas šių programų vykdymo ataskaitas.

Dalies redakcija nuo 2014-10-01:

2.

Savivaldybės

institucijų neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės bei sveikatos

palaikymo ir stiprinimo plėtojimą, siekiamus sveikatos rodiklius nustato savivaldybės

strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

Nr. XII-464, 2013-07-02,

Žin., 2013, Nr. 79-3985 (2013-07-23)

28 straipsnis. Epidemiologiškai

svarbi veikla

Epidemiologiškai svarbias veiklos sritis, kuriose, nesilaikant nustatytų

higienos reikalavimų, galėtų kilti pavojus užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis

bei atsirastų neinfekcinių ligų protrūkiai, nustato Sveikatos apsaugos

ministerija.

trečiasis skirsnis

VARTOTOJŲ SVEIKATOS SAUGA

29

straipsnis. Nekenksmingumo vartotojų sveikatai užtikrinimas

1.

Gaminti,

platinti ir vartoti naujų rūšių žaliavas, produktus (statybines medžiagas,

tarą, įpakavimo medžiagas, parfumeriją ir kosmetiką, dirbinius vaikams ir kt.),

diegti naujas technologines linijas, procesus, naujus įrenginius, prietaisus ir

darbo įrankius leidžiama, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus.

2.

Gaminti,

naudoti, laikyti, vežti ir sunaikinti nuodingas ir pavojingas chemines

medžiagas galima tik teisės aktų nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Informacinė

sistema

1.

Siekdama

skatinti nelaimingų atsitikimų buityje profilaktiką, produktų saugumo gerinimą

bei vartotojų informavimą ir ugdymą, kad šie saugiau vartotų produktus,

Sveikatos apsaugos ministerija parengia vartotojų apsinuodijimų ir nelaimingų

atsitikimų informacinę sistemą.

2.

Vartotojų

apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinėje sistemoje kaupiama

informacija apie apsinuodijimus ir nelaimingus atsitikimus buityje, kurių metu

nukentėjo ir (ar) žuvo žmonės.

3.

Vartotojų

apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinę sistemą sudaro sveikatos

priežiūros įstaigų, gelbėjimo tarnybų bei kitų institucijų teikiama

informacija.

31 straipsnis. Produktų sauga

Saugūs produktai

turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius produktų

saugos reikalavimus.

32

straipsnis. Netenka

galios nuo 2010 m. liepos 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

V

SKYRIUS

SVEIKA GYVENSENA

PIRMASIS

SKIRSNIS

VISUOMENĖS

SVEIKATOS STIPRINIMAS

32 straipsnis. Valstybinė vartotojų, gamintojų,

paslaugų teikėjų, platintojų informavimo visuomenės sveikatos saugos klausimais

programa

Vyriausybės

įgaliota institucija parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti valstybinę vartotojų,

gamintojų, paslaugų teikėjų, platintojų informavimo visuomenės sveikatos saugos

klausimais programą.

V

SKYRIUS

SVEIKA GYVENSENA

PIRMASIS

SKIRSNIS

VISUOMENĖS

SVEIKATOS STIPRINIMAS

33 straipsnis.

Visuomenės sveikatos stiprinimas

Visuomenės

sveikatos stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką

gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos

priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas šio Įstatymo

ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų numatytas priemones.

34 straipsnis.

Visuomenės

sveikatos mokymas

1.

Valstybės

tarnautojai privalo turėti žinių apie visuomenės sveikatos politikos ir

strategijų formavimą bei įgyvendinimą. Valstybės tarnautojų, kurie privalo

įgyti šių žinių, grupes ir kategorijas, jų mokymo programas ir tvarką nustato

Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

2.

Valstybės ir

savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos organizuoja savivaldybių

bendruomenių narių, suinteresuotų visuomeninių organizacijų narių mokymą, kaip

spręsti visuomenės sveikatos problemas.

3.

Valstybės ir

savivaldybių institucijos visuomenės sveikatos stiprinimo mokymą įtraukia į

sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, pedagogų, vaikų ugdymo

bei kūno kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir

perkvalifikavimo programas.

4.

Asmenys, kurie

dirba pagal profesijas, įrašytas į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintą sąrašą, privalo įgyti žinių sveikatos klausimais pagal sveikatos

apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Šių asmenų privalomąjį sveikatos

mokymą vykdo šiam darbui licencijuoti fiziniai,

juridiniai asmenys ar filialai.

5.

Jeigu

darbuotojas, išskyrus valstybės viešojo administravimo tarnautojus, atsisako

išklausyti privalomojo sveikatos mokymo kursą, darbdavys jį nušalina nuo darbo

arba, esant galimybei, toje pačioje darbovietėje perkelia į kitą darbą, kuriame

nereikia privalomojo sveikatos mokymo žinių.

6.

Asmenų, kurie

dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos

pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašą bei

mokymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7.

Netenka galios

nuo 2010 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-792,

2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

35

straipsnis.

Sveikatos žinių populiarinimas

1.

Visuomenės

informavimo priemonės turi pranešti gyventojams apie nepalankias, pavojingas ir

grėsmingas jų sveikatai situacijas, sveikatos priežiūros viešojo administravimo

institucijų pareigūnams ir specialistams suteikti galimybę paaiškinti apie

priemones, kurios padėtų išvengti žalos sveikatai ar šią žalą sumažinti.

2.

Sveikata

populiarinama pagal valstybės ir savivaldybių sveikatos programas.

37 straipsnis.

Asmenų

veikla visuomenės sveikatai stiprinti

1.

Valstybė

skatina fizinių ir juridinių asmenų veiklą, stiprinančią visuomenės sveikatą,

padeda kurti sveiką aplinką, skatina žmones gyventi sveikai ir stiprinti

sveikos gyvensenos motyvus.

2.

Netenka galios

nuo 2010 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

ANTRASIS SKIRSNIS

POVEIKIO

VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMAS

38 straipsnis.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

1.

Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio

visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką

veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai.

2.

Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta

tvarka.

3.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

39 straipsnis. Visuomenės

sveikatos saugos ekspertizė

1.

Visuomenės sveikatos saugos

ekspertizė atliekama nustatant, apibūdinant ir įvertinant fizikinių, cheminių,

biologinių, mutageninių, teratogeninių, psichosocialinių, ergonominių ir kitų veiksnių

galimą ir (ar) esamą įtaką visuomenės sveikatai ir parengiant išvadas bei

pasiūlymus, kaip užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar jį riboti.

2.

Visuomenės

sveikatos saugos ekspertizę gali atlikti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka

įgiję teisę verstis šia veikla. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos

ekspertizę Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atlieka Vyriausybės

įgaliotos valstybės įstaigos.

3.

Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvados teikiamos kompetentingoms

valstybės ir savivaldybių institucijoms, o šios jas išnagrinėja ir prireikus

imasi atitinkamų priemonių.

4.

Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais visuomenės sveikatos saugos

ekspertizė atliekama ūkio subjektų lėšomis, o valstybinė visuomenės sveikatos

saugos ekspertizė – valstybės viešojo administravimo institucijų užsakymu

valstybės biudžeto lėšomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

40 straipsnis. Standartų,

techninių dokumentų vertinimas visuomenės sveikatos požiūriu

Visuomenės

sveikatos požiūriu taip pat vertinami standartų, techninių dokumentų, galinčių

turėti įtakos visuomenės sveikatos veiksnių atsiradimui, buvimui ir mastui, projektai.

TREČIASIS

SKIRSNIS

VISUOMENĖS

SVEIKATOS KONTROLĖ

41

straipsnis. Visuomenės sveikatos kontrolė

1.

Visuomenės sveikatos kontrolė yra

valstybinė ir savivaldybių.

2.

Visuomenės

sveikatos kontrolės rūšis nustato Sveikatos sistemos įstatymas.

3.

Viešojo

administravimo institucijos vykdo visuomenės sveikatos kontrolę pagal savo

kompetenciją, nustatytą teisės aktuose.

4.

Sanitarijos priemonių įgyvendinimo kontrolę savivaldybių teritorijose vykdo

savivaldybių sanitarijos inspektoriai sveikatos apsaugos ministro nustatyta

tvarka.

5.

Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma sveikatos

apsaugos ministro patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos

saugos kontrolės reglamento nustatyta tvarka.

6.

Vykdydami

valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1,

2, 5, 6, 7 ir 8 punktuose apibrėžtuose objektuose (toliau – kontrolės

objektai), visuomenės sveikatos centrų apskrityse tarnautojai turi teisę:

1) pateikę

tarnybinį pažymėjimą ir įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pavedimą,

laisvai ir be išankstinio perspėjimo įeiti į kontrolės objektus jų darbo metu;

2) tikrinti, ar

laikomasi visuomenės sveikatos priežiūros

norminių teisės aktų reikalavimų;

3) reikalauti,

kad kontrolės objektų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir teiktų

paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;

4) siūlyti

atitinkamai institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją verstis ūkine

komercine veikla asmenims, kurių vykdoma veikla gali padaryti ar padarė žalos

sveikatai;

5) Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais

pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.

7.

Visuomenės

sveikatos centrų apskrityse tarnautojai gali turėti ir kitų teisių,

nustatytų kituose įstatymuose.

8.

Visuomenės

sveikatos centrų apskrityse tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės

sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

9.

Visuomenės

sveikatos centrų apskrityse tarnautojų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

10.

Valstybinę

visuomenės sveikatos saugos kontrolę krašto apsaugos sistemos institucijose

krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos

ministerija, vykdo krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. Krašto

apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti

valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, turi šio straipsnio 6 dalyje

ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Krašto apsaugos ministro įgaliotos

institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos

saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

11.

Netenka

galios nuo 2010 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

Nr. XI-1757, 2011-12-01,

Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)

41 straipsnis papildomas 5, 6, 7, 8, 9,

10 ir 11 dalimis nuo 2008 m. sausio 1 d.:

5.

Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos nustatyta tvarka.6. Vykdydami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtuose objektuose (toliau – kontrolės objektai) Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai turi teisę:1) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pavedimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo įeiti į kontrolės objektus jų darbo metu;2) tikrinti, ar laikomasi visuomenės sveikatos priežiūros norminių teisės aktų reikalavimų;3) reikalauti, kad kontrolės objektų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir teiktų paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;4) siūlyti atitinkamai institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją verstis ūkine komercine veikla asmenims, kurių vykdoma veikla gali padaryti ar padarė žalos sveikatai;5) Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.7. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų valstybės tarnautojai gali turėti ir kitų teisių, nustatytų kitais įstatymais.8. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.9. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.10. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę krašto apsaugos sistemos institucijose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija, vykdo krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, turi šio straipsnio 6 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.11. Valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkcijoms atlikti reikalingus laboratorinius tyrimus atlieka Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

42 straipsnio redakcija iki 2008 m.

sausio 1 d.:

42 straipsnis. Valstybinis visuomenės

sveikatos priežiūros veiklos auditas

Valstybinį

visuomenės sveikatos priežiūros veiklos auditą vykdo Sveikatos apsaugos ministerija

arba jos įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

VI

SKYRIUS

VISUOMENĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKA

43

straipsnis. Teisė verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla

1.

Visuomenės

sveikatos priežiūros veikla Lietuvos Respublikoje turi teisę verstis Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi

Lietuvos Respublikos ar Europos

Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose

Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitų Europos

Sąjungos valstybių narių juridiniai asmenys, organizacijos ar jų

filialai, taip pat kitose Europos Sąjungos

valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar

organizacijų registruoti filialai Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis,

juridinis asmuo ar filialas), turintys šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka tam išduotą ir galiojančią licenciją.

2.

Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos rūšys:

1) privalomasis

pirmosios pagalbos mokymas;

2) privalomasis

higienos įgūdžių mokymas;

3) privalomasis

mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai;

4) visuomenės

sveikatos saugos ekspertizė;

5) poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas;

6) kenkėjų

kontrolė (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).

3.

Fiziniam

asmeniui, siekiančiam verstis licencijuojama visuomenės sveikatos priežiūros

veikla, Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija išduodama Visuomenės

sveikatos priežiūros veiklos licencijavimo nuostatuose (toliau – Nuostatai)

nustatyta tvarka, jeigu pateikiami visi Nuostatuose nurodyti dokumentai ir

fizinis asmuo atitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus.

Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija neišduodama, jeigu fizinis

asmuo nepateikė visų reikiamų dokumentų, neatitinka šios dalies 1 ir 2

punktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) neįvykdė kitų Nuostatuose nurodytų

sąlygų. Nuostatus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Fizinis asmuo, norintis

gauti Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją, turi atitikti šiuos

reikalavimus:

1)

išsilavinimas, kvalifikacija ir patirtis turi atitikti Nuostatuose nustatytus

kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos rūšies

visuomenės sveikatos priežiūros veikla;

2) turėti

sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Priemonių ir įrangos licencijuojamai

visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti sąraše nurodytas atitinkamai

licencijuojamai veiklos rūšiai privalomas priemones ir įrangą.

4.

Juridiniam

asmeniui ar filialui, siekiančiam verstis licencijuojama visuomenės sveikatos

priežiūros veikla, Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija išduodama

Nuostatuose nustatyta tvarka, jeigu pateikiami visi Nuostatuose nurodyti

dokumentai ir juridinis asmuo ar filialas atitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose

nustatytus reikalavimus. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija

neišduodama, jeigu juridinis asmuo ar filialas nepateikia visų reikiamų

dokumentų, neatitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų ir

(ar) neįvykdė kitų Nuostatuose nurodytų sąlygų. Juridinis asmuo ar filialas,

norintis gauti Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją, turi atitikti

šiuos reikalavimus:

1) turėti sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Priemonių ir

įrangos licencijuojamai visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti sąraše

nurodytas atitinkamai licencijuojamai veiklos rūšiai privalomas priemones ir

įrangą;

2) užtikrinti, kad darbuotojų, vykdančių funkcijas, tiesiogiai

susijusias su licencijuojama veikla, išsilavinimas, kvalifikacija ir patirtis

atitiktų Nuostatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims,

siekiantiems verstis atitinkamos rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla.

5.

Iš fizinio, juridinio asmens ar filialo nereikalaujama įvykdyti šio

straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų reikalavimų ar sąlygų, jeigu per Nuostatuose

nustatytą terminą nustatoma, kad tokius pačius ar iš esmės panašius

reikalavimus ar sąlygas jis yra įvykdęs kitoje Europos Sąjungos valstybėje

narėje ir jų laikosi. Fiziniam, juridiniam asmeniui ar filialui kitoje valstybėje

narėje išduota licencija ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę verstis

atitinkamos rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla, yra pripažįstami

Lietuvos Respublikoje, jeigu per Nuostatuose nurodytą terminą nustatoma, kad jo

turimos licencijos ar kito dokumento, suteikiančio teisę verstis atitinkamos

rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla, išdavimo sąlygos ir reikalavimai

yra tokie patys ar iš esmės panašūs į šio Įstatymo 43 straipsnyje nustatytus

Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencijos išdavimo sąlygas ir

reikalavimus, keliamus atitinkamai veiklos rūšiai.

6.

Licencija patikslinama išduodant naują licenciją, jeigu pasikeičia

licencijoje nurodyti duomenys: fizinio asmens duomenys, adresas, kuriuo galima

siųsti korespondenciją, juridinio asmens, kitos organizacijos ar filialo

pavadinimas, buveinės adresas, juridinio asmens kodas ar kiti su licencijuojama

visuomenės sveikatos priežiūros veikla nesusiję duomenys (rekvizitai), taip pat

siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant licenciją. Licencija

patikslinama remiantis pateiktais atitinkamais dokumentais.

7.

Licencijos

galiojimas sustabdomas, jeigu:

1)

licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų, neatitinka

kvalifikacinių reikalavimų ar pažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

su licencijuojama veikla, reikalavimus ir Nuostatų nustatyta tvarka įspėtas

apie nustatytus trūkumus ir (ar) pažeidimus per nustatytą terminą nepašalina

licencijuojamos veiklos trūkumų ir (ar) pažeidimų ar nepateikia tai įrodančių

dokumentų;

2)

licencijos turėtojas raštu prašo sustabdyti licencijos galiojimą.

8.

Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu licencijos, kurios

galiojimas buvo sustabdytas, turėtojas pateikia licencijuojamos veiklos sąlygų

neatitikčių, trūkumų ir (ar) pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas jo

licencijos galiojimas, pašalinimą įrodančius dokumentus, arba licencijos

turėtojo prašymu, jeigu licencija buvo sustabdyta jo paties prašymu. Licencijos

galiojimas sustabdomas ir galiojimo sustabdymas panaikinamas Nuostatuose

nustatyta tvarka.

9.

Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu:

1)

licencijos turėtojas raštu prašo panaikinti licencijos galiojimą;

2)

licencijos turėtojas – juridinis asmuo ar filialas – yra likviduotas;

3)

licencijos turėtojas – fizinis asmuo – miršta;

4)

paaiškėja, kad licencijai gauti buvo pateikti suklastoti ar klaidingi

dokumentai ar duomenys;

5)

licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, Nuostatų

nustatyta tvarka įspėtas dėl licencijos galiojimo panaikinimo, per nustatytą

terminą nepašalino nustatytų trūkumų ar pažeidimų ir (ar) nesikreipė dėl

licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo arba kreipėsi, tačiau buvo priimtas

sprendimas atsisakyti panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą;

6)

licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, toliau vykdo

licencijuojamą veiklą;

7)

licencijos turėtojui galioja teismo sprendimu nustatytas veiklos apribojimas,

draudžiantis verstis licencijoje nurodyta veikla.

10.

Licencijų

turėtojai, vykdydami licencijuojamą veiklą, privalo laikytis Nuostatuose

nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų. Licencijos išduodamos neribotam

laikui.

11.

Sveikatos

apsaugos ministro įsakymu nustatomas minimalus asmenų, kurie gali vykdyti

kenkėjų kontrolės (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) veiklą,

skaičius, jeigu tai yra būtina, siekiant užtikrinti kenkėjų

kontrolę atliekančių asmenų ir visuomenės sveikatos saugą. Kenkėjų

kontrolė (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), jos vykdymo atvejai ir

sąlygos, taip pat šiai veiklai naudojamos priemonės turi atitikti sveikatos

apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

12.

Privalomieji

pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus

sveikatai mokymai vykdomi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

13.

Visuomenės

sveikatos saugos ekspertizė atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.

14.

Poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas pagal sveikatos apsaugos ministro

patvirtintus metodinius nurodymus.

15.

Licencijas

išduoda, registruoja, patikslina, sustabdo, jų galiojimą panaikina ir apie tai

skelbia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ arba institucijos interneto

svetainėje.

16.

licencijos, suteikiančios teisę fiziniams, juridiniams asmenims ir filialams

verstis licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos atitinkama

rūšimi, išdavimą, šių licencijų dublikatų išdavimą, licencijų patikslinimą

imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus,

kai licencija patikslinama siekiant ištaisyti klaidas, padarytas

išduodant licenciją.

17.

Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos kontrolę sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo visuomenės sveikatos centrai

apskrityse.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

Nr. XI-1757, 2011-12-01,

Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)

44 straipsnis. Netenka galios

nuo 2010 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

45 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas

1.

Visuomenės

sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas yra teorinių ir

praktinių žinių tobulinimas.

2.

Visuomenės

sveikatos priežiūros specialistų teorinio ir praktinio profesinio tobulinimosi

formos yra šios:

1) mokslo įstaigų, įregistruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir

turinčių leidimus šiam darbui, organizuoti kursai ir seminarai;

2) aukštųjų mokyklų

ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mokslo draugijų organizuojamos

mokslinės ir mokslinės praktinės konferencijos;

3) įstaigų ir

įmonių pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio studijų institucijomis

organizuoti teorinio ir praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai;

4) visuomenės

sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektų ar jų įsteigtų profesinio

tobulinimo, specializuotų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių,

turinčių licenciją verstis visuomenės sveikatos priežiūra, organizuoti

praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai.

3.

Visuomenės

sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi pažymėjimai

pripažįstami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

4.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas

vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas,

išskyrus 47 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

47 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir kitoms institucijoms1. Vyriausybė iki 2002 m. spalio 1 d. parengia ir pateikia Seimui su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus.2. Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2002 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1150,

2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)

VISUOMENĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO 2, 5, 6, 7, 9, 15, 16, 19, 21, 22, 24, 27, 36,

38, 39, 41, 42, 43, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 8, 11, 14

STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d., išskyrus Įstatymo 3, 4, 9, 14,

19, 20, 21 ir 22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d., ir

Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalis.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-792,

2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

VISUOMENĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO 2, 5, 6, 7, 10, 12, 15, 21, 34, 37, 41, 43, 45

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 22, 32, 44 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO

NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnio 5

dalyje išdėstyto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7

dalies 4 punktą ir šio įstatymo 17 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje išdėstyto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1757,

2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO

6, 12, 15, 41, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnio 2

dalį,  įsigalioja 2012-07-01.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-132,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7938 (2012-12-29)

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO

6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2

dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-408,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3825 (2013-07-16)

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO

2, 15, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio

1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-464,

2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3985 (2013-07-23)

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO

6, 10 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja

2014 m. spalio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2013-07-29)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

5 straipsnis. Visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų sistemos struktūra

1.

Visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigų sistemą sudaro:

1) Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės sveikatos priežiūros

viešojo administravimo įstaigos;

2) Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės ir viešosios

visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros

įstaigos, teikiančios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir

įgyvendinančios organizacines,

socialines bei medicinos priemones, skirtas ligų ir traumų profilaktikai,

visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti;

3) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai

asmenys, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniai asmenys,

organizacijos ar jų filialai, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse

narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų

registruoti filialai Lietuvos Respublikoje, kurie

įgyvendina organizacines,

teisines, ekonomines, technines ir (ar) socialines priemones, skirtas ligų ir

traumų profilaktikai, visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti, ir įstatymų

nustatyta tvarka yra sudarę sutartis su Lietuvos nacionalinės sveikatos

sistemos veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.

2.

Lietuvos

nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės

sveikatos priežiūros įstaigos steigiamos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)

Nr. XI-792, 2010-04-29,

Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)

12 straipsnis. Visuomenės sveikatos

priežiūros viešojo administravimo subjektai

Visuomenės

sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo

Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės

įstaigos, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos

apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros

tarnyba), Valstybinė akreditavimo sveikatos

priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), Radiacinės saugos centras,

kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

12

straipsnio redakcija nuo 2012-07-01

36 straipsnis. Vaikų sveikatos sauga ir

stiprinimas

1.

Ikimokyklinio

ugdymo mokyklose ir bendrojo lavinimo mokyklose turi būti sudarytos sąlygos

vaikų sveikatai išsaugoti ir stiprinti, vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti.

2.

Vaikų

sveikatos sauga įgyvendinama:

1) užtikrinant

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno

kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo

sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą

žalojančio poveikio;

2) užtikrinant

visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą;

3) didinant visų

vaikų imunitetą užkrečiamosioms ligoms, nuo kurių skiepijama.

3.

Vyriausybė

tvirtina Vaikų sveikatos stiprinimo programą, numatančią vaikų aplinkos

sveikatinimo priemones, sveikatos ugdymą, ligų ir traumų profilaktiką bei

kontrolę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.

64-2455 (2007-06-09)