Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.12.12)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1995,
Nr.26-578
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-551, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.114-2870 (97.12.12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMAS
1995 m. vasario 21 d. Nr.I-796
Vilnius
I skirsnis
BENDROJI DALIS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas nustato kredito unijų veiklos pagrindus, narystės sąlygas bei
savivaldos principus, reglamentuoja kredito unijų steigimą, veiklą, jos
narių teises ir pareigas, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei veiklos
priežiūrą. Šiuo įstatymu atkuriama kooperatinio kredito sistema bei siekiama
paspartinti jos plėtrą Lietuvoje.
2
straipsnis. Kredito unijos. Savitarpio paskolos
1.
Kredito unija - tai kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių
asmenų (toliau - narių) savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių pinigines lėšas narių
ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose,
tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką
bei atsakomybę.
2.
Savitarpio paskolos - tai iš kredito unijoje sukauptų indėlių savo nariams
duodamos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos
valdybos nutarimu nustatyto dydžio palūkanos.
3
straipsnis. Kredito unijos statusas
1.
Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo šio įstatymo nustatyta
tvarka momento ir veikia pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos
įstatymus bei teisės aktus ir savo veiklos įstatus.
2.
Kredito unija turi savo turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei neturtines
teises ir turėti pareigas, būti ieškove ir atsakove teisme arba trečiųjų teisme
(arbitraže).
3.
Kredito unija gali laikyti savo pinigines lėšas Lietuvos Respublikoje ir (ar)
kitose valstybėse įregistruotuose bankuose.
4.
Kredito unija gali būti steigiama ribotam ir neribotam laikui. Jei kredito
unijos įstatuose nenurodytas laikotarpis, kuriam ji įsteigta, tai laikoma, kad
ji įsteigta neribotam laikui. Kredito unijos veiklos laiką galima pratęsti.
5.
Kredito unija pagal savo prievoles atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už
savo narių prievoles, nesusijusias su kredito unijos veikla. Kredito unijos
nariai pagal kredito unijos prievoles atsako tik savo pajumi arba ta suma,
kurią privalo įmokėti už savo pajų.
6.
Kredito unija neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už kredito
unijos prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius
įsipareigojimus.
4
straipsnis. Kredito unijos nuosavybė
Kredito
unijos turtas, sukauptas iš jos narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo
veiklos, nuosavybės teise priklauso kredito unijai.
5
straipsnis. Kredito unijos pavadinimas ir jo vartojimas
1.
Kredito unija privalo įregistruoti savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka.
2.
Kredito unijos pavadinime turi būti žodžiai "kredito unija".
Pavadinimo registravimo ir iš to kilusių ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja
Lietuvos Respublikos teisės aktai.
3.
Kredito unija negali pasirinkti tokio pavadinimo, kuris tiksliai sutaptų su
kitos kredito unijos ar komercinio banko, įregistruotų Lietuvos Respublikoje,
pavadinimu arba būtų toks panašus, kad sukeltų painiavą.
6
straipsnis. Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų
taikymas kredito unijų veiklai
Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja bankų
paskolas, tai yra tokius kredito santykius, kai viena šalis visuomet yra
bankas, kredito unijos nariams duodamų savitarpio paskolų santykiams taikomos
tik tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
II skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLA, KREDITO UNIJOS TEISĖS
IR PAREIGOS
7
straipsnis. Kredito unijų veikla
1.
Kredito unijos:
1)
priima iš savo narių, kitų kredito unijų, kredito unijų asociacijų, Lietuvos
Respublikos visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų bei iš
tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų terminuotus
ir neterminuotus indėlius;
2)
duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes
ir trumpalaikes savitarpio paskolas;
3)
skolina kitoms kredito unijoms ar kredito unijų asociacijai arba skolinasi
pinigų iš kitų kredito unijų ar kredito unijų asociacijos šio įstatymo 9
straipsnio trečiojoje dalyje numatytomis sąlygomis bei investuoja laisvas
kredito unijos lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tokia
veikla numatyta kredito unijos įstatuose;
4)
užsiima kita Lietuvos banko licencijuojama veikla.
2.
Šiame straipsnyje nustatytas operacijas bei veiklą, jei joms kredito unija yra
gavusi Lietuvos banko licenciją, gali atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruota kredito unija.
8
straipsnis. Kredito unijos teisės ir pareigos
1.
Kredito unija gali:
1)
užsiimti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;
2)
turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas tik viename iš pasirinktų bankų
Lietuvos Respublikoje, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje
užsienio valstybėje įregistruotame banke pagal Lietuvos banko išduotą leidimą;
3)
turėti savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
4)
pirkti ar kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti,
išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
5)
mokėti tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;
6)
nustatyti atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo
nariams lengvatines sąlygas;
7)
nustatyti savo organizacinę struktūrą;
8)
reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Kredito unija gali turėti ir kitų, šio įstatymo nenustatytų, civilinių
teisių, jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos
Respublikos įstatymams.
3.
Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos
Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems priklausančiomis
teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito unijos nariams ir
tretiesiems asmenims.
9
straipsnis. Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir grąžinimo
užtikrinimas
1.
Kredito unija duoda savo nariui savitarpio ilgalaikę ar trumpalaikę paskolą
kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, buities vartojimui reikalingiems
daiktams įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei, profesinei
veiklai ar smulkiam verslui plėtoti bei kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra
numatyta kredito unijos įstatuose.
Vienam kredito unijos nariui ar
asocijuotam nariui leidžiamos duoti savitarpio paskolos suma negali būti
didesnė už jo prašomą ir viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos sumos
bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių sumos, nustatytos paskutinio
kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas
apribojimas, kad savitarpio paskolos suma negali viršyti dešimteriopos to nario
pajinės įmokos sumos, netaikomas kredito unijos nariui ar asocijuotam nariui,
kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi apmokėti (išlaidoms už mokymąsi
aukštosiose, specializuotose mokyklose, kursuose ir pan.).
Paskola turi būti garantuota bent viena
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone:
įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-551, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.114-2870 (97.12.12)
10
straipsnis. Indėlių apdraudimas
Kredito
unija savo įstatuose gali numatyti indėlių savanoriško draudimo sąlygas
ir (ar) kolektyvinį indėlių draudimą.
III skirsnis
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS
11 straipsnis. Kredito unijos steigimas ir steigėjai
1.
Kredito unija steigiama formuojant jos steigimo kaštų padengimo lėšas iš
vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir kaupiant pajinį kapitalą iš kredito
unijos steigėjų pajinių įmokų.
2.
Kredito unijos steigėjai yra fiziniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka
steigiantys kredito uniją. Kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5
Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas
kartu turi būti ir besisteigiančios kredito unijos narys.
3.
Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:
1)
steigėjai (vardai, pavardės) ir jų adresai;
2)
kredito unijos pavadinimas;
3)
kredito unijos buveinė, kuri turi būti Lietuvos Respublikoje;
4)
steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją bei atsakomybė už
įsipareigojimų nevykdymą;
5)
kiekvieno steigėjo piniginio pajaus dydis ir šių pajų įmokėjimo terminai bei jų
laikino naudojimo tvarka kredito unijos steigimo laikotarpiu;
6)
stojamojo mokesčio dydis, jo įmokėjimo ir naudojimo tvarka;
7)
ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.
4.
Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Sutartis turi būti patvirtinta
notaro.
5.
Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas
dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos
Respublikoje įregistruotame banke.
6.
Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos įstatus ir pateikia juos
tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai
turi užregistruoti asmenis, įsigijusius steigiamos kredito unijos pajų, pajininkų
registre.
7.
Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir
apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.
8.
Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų turi teisę sudarinėti
sandorius dėl steigiamos kredito unijos. Šie sandoriai kredito unijai sukuria
prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas juos patvirtina. Jeigu
susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais
sandoriais, atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjui pasiūlius, kredito unijos
steigiamasis susirinkimas gali perkelti kredito unijai prievoles, sukurtas
sandoriais, kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir atlyginti steigėjams
kredito unijos steigimo išlaidas.
12
straipsnis. Kredito unijos steigiamasis susirinkimas
1.
Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau
kaip per 60 dienų nuo steigimo sutarties notariško patvirtinimo dienos.
2.
Steigiamasis susirinkimas:
1)
svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;
2)
renka pirmajai kadencijai kredito unijos valdymo organų narius ir revizorių,
bet ne ilgesnei kaip dvejų finansinių-ūkinių metų kadencijai;
3)
tvirtina steigimo ataskaitą;
4)
tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus sandorius;
5)
sprendžia kitus visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimus.
3.
Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre
įregistruotų asmenų. Steigėjų dalyvavimas yra būtinas.
4.
Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja kuris nors steigėjas arba steigiamojo
susirinkimo išrinktas pirmininkas.
5.
Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas protokolas, kuriame turi būti
nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius, visi svarstyti klausimai
ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas
susirinkimo įgaliotas pajininkas. Prie susirinkimo protokolo turi būti
pridedamas visų steigiamos kredito unijos pajininkų sąrašas.
6.
Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos
privalo perduoti išrinktai valdybai kredito unijos steigimo dokumentus ir įgytą
turtą.
7.
Jeigu kredito unijos steigėjai per 60 dienų nuo steigimo sutarties notariško
patvirtinimo nesušaukia kredito unijos steigiamojo susirinkimo, tai visi pajininkai
atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad
steigėjai grąžintų visas jų įmokas be jokių atskaitymų.
13
straipsnis. Steigimo ataskaita
Kredito
unijos steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti
steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:
1)
steigimo išlaidos;
2)
išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų suma;
3)
pajų, kuriuos įsigijo kiekvienas steigėjas, skaičius;
4)
sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;
5)
steigimo išlaidoms padengti išmokėto atlyginimo dydis.
14
straipsnis. Kredito unijos įstatai
1.
Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi kredito unija savo
veikloje.
2.
Įstatuose turi būti nurodyta:
1)
kredito unijos pavadinimas;
2)
buveinės adresas;
3)
susijungimo į kredito uniją kriterijus ;
4)
kredito unijos veikimo trukmė, jei numatoma laikina (terminuota) kredito unija;
5)
veiklos pobūdis (atliekamos operacijos, teikiamų paslaugų rūšys);
6)
narių teisės, pareigos ir atsakomybė;
7)
priėmimo į kredito uniją, išstojimo ir pašalinimo iš jos pagrindai ir tvarka;
8)
minimali pajinė įmoka, kurią turi įmokėti narys, ir maksimalus vienam nariui
leidžiamų įsigyti pajų skaičius bei pajų įmokėjimo tvarka ir jų perdavimo kitų
asmenų nuosavybėn tvarka;
9)
kredito unijos pajinio kapitalo lėšų naudojimas pagal šio įstatymo 41
straipsnio trečiosios dalies nuostatas ir (ar) laikinai laisvų pajinio kapitalo
lėšų investavimo į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius tvarka bei
terminai;
10)
narių visuotinių susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose
tvarka;
11)
stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto ir revizoriaus rinkimo tvarka
ir jų kompetencija;
12)
kapitalų sudėtis, priklausomybė ir formavimas (pajinio kapitalo dydis
nenurodomas);
13)
pelno ir nuostolių patvirtinimo tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių
atlyginimo tvarka;
14)
finansinės atskaitomybės sudarymo, tikrinimo ir priėmimo tvarka;
15)
kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
16)
kredito unijos pranešimų skelbimo tvarka;
17)
žinios, kurios yra laikomos kredito unijos paslaptimi.
3.
Įstatuose gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos
įstatymams neprieštaraujančių nuostatų, reglamentuojančių kredito unijos veiklą
ir nustatančių narių turtinius ir kitus santykius bei kredito unijos santykius
su trečiaisiais asmenimis.
4.
Kredito unijos įstatai turi būti patvirtinti visuotinio narių susirinkimo.
15
straipsnis. Kredito unijos registravimas
1.
Per 4 mėnesius nuo steigiamojo susirinkimo dienos kredito unija, gavusi šio
įstatymo 16 straipsnyje numatytą licenciją, turi būti įregistruota Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta komercinių bankų
registravimo tvarka.
2.
Jei per šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą laiką kredito unija nebuvo
įregistruota, tai ji laikoma neįsteigta ir pajininkų įmokos į kredito unijos
pajinį kapitalą be jokių atskaitymų turi būti sugrąžintos per 15 dienų nuo
registravimui skirto laiko pasibaigimo dienos.
3.
Jei kredito unija nebuvo įregistruota dėl priežasčių, nesusijusių su kredito
unijos steigėjų ar asmenų, sumokėjusių pajines įmokas, veikla, atsisakymas
įregistruoti kredito uniją gali būti kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.
4.
Nuo įregistravimo dienos kredito unija įgyja juridinio asmens teises ir gali
užsiimti taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams davimo veikla.
16
straipsnis. Licencija
1.
Licenciją užsiimti taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijoms bei kita
Lietuvos banko licenzijuojama veikla kredito unijai išduoda Lietuvos bankas jo
nustatyta tvarka.
2.
Licencijai gauti kredito unija privalo pateikti Lietuvos bankui šiuos
dokumentus:
1)
pareiškimą;
2)
notariškai patvirtintą steigimo dokumentų kopiją;
3)
dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos narių pradinės įmokos sumokėtos;
4)
Lietuvos banko reikalaujamus duomenis apie kredito unijų steigėjus, stebėtojų
tarybos ir valdybos narius;
5)
įstatus;
6)
kitus Lietuvos banko reikalaujamus dokumentus.
3.
Lietuvos banko atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas. Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šis atsisakymas gali būti apskųstas
teismui.
IV skirsnis
NARYSTĖ KREDITO UNIJOJE, NARIŲ TEISĖS IR
PAREIGOS
17
straipsnis. Nariai
1.
Kredito unijos nariais gali būti tik fiziniai asmenys - Lietuvos Respublikos
piliečiai, asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, ir
kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Kredito
unijos nariais gali būti asmenys, sukakę 18 metų. Įstatuose gali būti numatyta
galimybė priimti nariais asmenis nuo 16 metų, jei jie turi savarankišką
pragyvenimo šaltinį.
2.
Minimalus kredito unijos narių skaičius - 50 narių, įskaitant steigėjus.
Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu, kredito unija
tolesnei savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi gauti kredito
unijos veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucija,
atsižvelgdama į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai veikti ne
ilgiau kaip 3 mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.
3.
Priimti naujus narius galima tik po to, kai šio įstatymo nustatyta tvarka
kredito unija yra įregistruota.
4.
Narystė kredito unijoje grindžiama šiais kriterijais, kurie turi būti nurodyti
įstatuose:
1)
darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje;
2)
profesinis bendrumas;
3)
priklausymas tam tikram formaliam asmenų junginiui: organizacijai, įskaitant
visuomenines ir profesines, bet išskyrus politines partijas; mokymosi, etninei,
kultūros, socialinei ar religinei draugijai ar bendruomenei ir pan.;
4)
gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje - miestelyje arba kaime.
5.
Kredito unijos nario šeimos nariai ar kartu su juo gyvenantys arba vedantys
bendrą ūkį asmenys gali būti priimti kredito unijos nariais neatsižvelgiant į
šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, jei ko kita nenumato kredito unijos
įstatai.
6.
Asmenys, norintys tapti kredito unijos nariais, turi pateikti raštišką prašymą
kredito unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji) pasižada laikytis
kredito unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti pajų bei vykdyti ir
tas kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė iki jam įstojant.
7.
Kredito unijos nariu tampama po to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti
prašymą.
8.
Jeigu kredito unijos narys nebeatitinka pagrindinių kredito unijos narystės
sąlygų, visuotiniam narių susirinkimui nutarus, jis gali būti paliktas kredito
unijoje asocijuoto nario teisėmis. Asocijuotas narys neatleidžiamas nuo pareigų
kredito unijai. Jis gali naudotis visomis nario teisėmis, išskyrus teisę
balsuoti, būti išrinktu į kredito unijos valdymo ir kontrolės organus.
Kredito unijos įstatuose gali būti numatyti ir kiti asocijuoto nario teisių
apribojimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-551, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.114-2870 (97.12.12)
18
straipsnis. Narių registravimas
1.
Kredito unijos nariai turi būti registruojami kredito unijos narių registre,
kurį tvarko valdyba. Registre nurodoma: nario vardas ir pavardė, asmens kodas,
gyvenamoji vieta ir adresas, įstojimo data, stojamojo mokesčio, pajinės įmokos
sumokėjimas.
2.
Kredito unijos veiklos priežiūros institucijai pareikalavus, valdyba
privalo pateikti kredito unijos narių sąrašą. Jei kredito unijos narių skaičius
tampa mažesnis nei šio įstatymo 17 straipsnio antrojoje dalyje nustatytas
minimalus, valdyba apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ne vėliau
kaip per 10 dienų.
3.
Jei kredito unijos narys prašo, jam gali būti išduodamas pažymėjimas,
patvirtinantis narystę kredito unijoje ir pajaus dydį.
19
straipsnis. Kredito unijos nario teisės ir pareigos
1.
Kredito unijos narys turi šias teises:
1)
dalyvauti kredito unijos susirinkimuose ir balsuojant turėti tik vieną balsą;
2)
rinkti kredito unijos valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas;
3)
gauti informaciją apie kredito unijos veiklą, jos finansinę-ūkinę būklę ir
turtą ar pareikalauti, kad kredito unija pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti
metinę bei tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie kredito
unijos veiklą, susirinkimų protokolus, narių registrą. Kiti dokumentai gali
būti nariui pateikiami, jeigu juose nėra paslapčių, kurių atskleidimas padarytų
kredito unijai turtinę žalą. Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų
priežasčių draudžiama. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti
įforminamas raštu, jeigu to reikalauja narys. Ginčus dėl nario teisės gauti
informaciją sprendžia teismas;
4)
apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus;
5)
išstoti iš kredito unijos;
6)
kredito unijoje turėti minimalaus ar įstatuose nustatyto maksimalaus dydžio
pajų ar pajus;
7)
gauti nariams skirstomo pelno dalį - dividendą, proporcingą jo pajaus
dydžiui;
8)
gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį, proporcingą jo pajaus
dydžiui;
9)
palikti testamentu savo pajų vienam ar keliems asmenims;
10)
gavus valdybos sutikimą, perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn šio
įstatymo 35 straipsnio antrosios dalies 10 punkte nustatyta tvarka;
11)
reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajines įmokas;
12)
naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis
lengvatinėmis sąlygomis.
2.
Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario teisės,
neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.
3.
Kredito unijos narys neturi teisės balsuoti, kai visuotinis narių
susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą ir kitais įstatų
numatytais atvejais, kada jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
4.
Kredito unijos narys privalo:
1)
laiku pranešti apie jo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą;
2)
įstatuose nurodytais terminais ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajines ir
kitas tikslines įmokas;
3)
laikytis įstatų, vykdyti kredito unijos įsipareigojimus bei valdymo ir
kontrolės organų nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;
4)
tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito
unijoje ir kitas sutartis.
5.
Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei
įstatai tai draudžia.
6.
Kredito unijos valdymo ar kontrolės organų narys, išstojęs ar pašalintas iš
kredito unijos, negali toliau atlikti savo funkcijų minėtuose organuose. Tie
išstojantys nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal samdos sutartis, gali
nenutraukti samdos sutarties, jei įstatuose nenumatyta kitaip.
20
straipsnis. Narystės nutraukimas ir narystės pasibaigimas
1.
Narystė kredito unijoje nutraukiama:
1)
valdybai patenkinus nario prašymą išstoti iš kredito unijos;
2)
nariui mirus;
3)
pripažinus narį neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
4)
narį pašalinus;
5)
tapus kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti
nariu daugiau nei vienoje kredito unijoje.
2.
Narystė kredito unijoje pasibaigia likvidavus kredito uniją šio įstatymo 50
straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais.
21
straipsnis. Išstojimas iš kredito unijos
1.
Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę savo noru išstoti iš kredito unijos,
pranešęs apie tai raštu valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Sprendimą
dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima valdyba.
2.
Išstoti galima tik pasibaigus ūkiniams metams. Valdyba gali leisti nariui
išstoti ir iki ūkinių metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju
nesukeliant žalos kredito unijos interesams.
3.
Jei įstatai kaip narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje pačioje
gyvenamojoje vietovėje - miestelyje arba kaime, kredito unijos narys,
išsikeliantis iš tos vietovės, apie išstojimą turi pranešti raštu valdybai.
22
straipsnis. Pašalinimas iš kredito unijos
1.
Jei kredito unijos narys nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir
įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių
susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas
kredito unijos nario pašalinimo klausimas, valdyba gali sustabdyti nario
teises.
2.
Narys gali būti pašalintas, jeigu jam buvo suteikta galimybė pasisakyti
visuotiniame narių susirinkime ir jei už jo pašalinimą balsavo 2/3 susirinkime
dalyvavusių kredito unijos narių.
3.
Jei pašalintasis narys nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį
pašalinti, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis
į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.
23
straipsnis. Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais
1.
Laikas, per kurį turi būti atsiskaitoma su išstojusiu arba pašalintu kredito
unijos nariu, nustatomas įvertinant kredito unijos finansinę ir turtinę būklę
(likvidumą) bei atskaičius kredito unijai priklausančias sumas. Atsiskaityti
būtina ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo kredito unijos nario faktiško
išstojimo ar pašalinimo dienos.
2.
Pašalintas arba išstojęs iš kredito unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo
momento praranda teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis
lengvatinėmis sąlygomis.
3.
Kredito unijos valdyba, saugodama kredito unijos ir jos narių interesus, per 10
dienų nuo nario išstojimo ar pašalinimo dienos turi peržiūrėti visas su juo
sudarytas kredito unijos teikiamų paslaugų sutartis ir, jeigu reikia, jas
nutraukti arba, jeigu kita šalis sutinka, pakeisti sutarčių sąlygas.
4.
Ginčus dėl tarpusavio atsiskaitymų sprendžia teismas.
5.
Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka
kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu jie nėra tos kredito unijos
nariai ir neįstoja į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.
6.
Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos išmokamos jo teisėtam
atstovui, kai jis pateikia reikiamus dokumentus.
24
straipsnis. Įgaliotiniai
Narys
turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių susirinkime ar atlikti
kitus veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių susirinkime gali atstovauti
tik vienam kredito unijos nariui. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas
notariškai. Nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos valdymo ar kontrolės
organų narys.
25
straipsnis. Kredito unijos nario atsakomybė už žalą, padarytą
kredito unijai
1.
Kredito unijos narys už žalą, padarytą kredito unijai, atsako Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje
nutraukimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą.
2.
Kredito unijos narys atsako įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžiu. Kredito
unijos įstatuose gali būti nustatyta iki penkeriopo įdėto pajaus
(priklausančio turto) dydžio nario atsakomybė.
V skirsnis
KREDITO UNIJOS VALDYMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ
26
straipsnis. Valdymo organai
1.
Kredito unijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų
taryba, valdyba ir paskolų komitetas. Valdymo organų nariais gali būti tik
pilnamečiai kredito unijos nariai.
2.
Stebėtojų taryba gali būti nesudaroma, jei kredito unija turi mažiau kaip 100
narių. Kredito unijos įstatuose tokiu atveju turi būti nurodyta, kad stebėtojų
tarybos funkcijas vykdo valdyba.
3.
Paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos valdymo organas, kuris turi
būti sudaromas neatsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių.
4.
Kredito unijos visuotiniam susirinkimui nutarus, kredito unijoje gali būti
sudaryta kredito unijos administracija iš samdomų darbuotojų. Jei
administracija nesudaroma, jos funkcijas atlieka kredito unijos valdyba.
27
straipsnis. Visuotinis narių susirinkimas
1.
Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausiasis kredito unijos valdymo
organas.
2.
Tik visuotinis narių susirinkimas gali:
1)
tvirtinti, keisti ir papildyti kredito unijos įstatus;
2)
tvirtinti kredito unijos steigimo ataskaitą;
3)
rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir
revizorių, o iš jų atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų
komiteto pirmininkus;
4)
priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;
5)
nagrinėti kredito unijos narių skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos ir
valdybos darbo;
6)
nustatyti minimalų ir maksimalų pajinės įmokos, kurią turi sumokėti narys, dydį
bei pajų įmokėjimo tvarką, tvirtinti ir keisti stojamojo mokesčio dydį;
7)
nustatyti nariams duodamų savitarpio paskolų tikslinę paskirtį;
8)
nustatyti revizoriaus atlyginimą ir metines išmokas (tantjemas) iš pelno
valdymo organų nariams;
9)
nustatyti limitą lėšų, kurias galima skirti finansinės atskaitomybės eksperto
ar nepriklausomo auditoriaus darbo apmokėjimui;
10)
nustatyti darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos pagrindais dirbantiems
kredito unijoje darbuotojams;
11)
tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno
paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;
12)
nustatyti pajinio, rezervinio, indėlių draudimo ir kitų reikalingų kapitalų
dydį, nutarti atlyginti konkrečius su nelikvidžiais kredito unijos aktyvais
nesusijusius nuostolius iš rezervinio kapitalo lėšų;
13)
numatyti kredito unijoje priimamų indėlių draudimą, nutarti atlyginti
indėlininkų nuostolius iš indėlių draudimo kapitalo ar kitų kapitalų lėšų;
14)
priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti kredito uniją;
15)
spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į kredito unijų asociaciją ir
išstojimo iš jos;
16)
įvertinti kredito unijos valdymo ir kontrolės organų ataskaitas;
17)
susirinkimo metu spręsti stebėtojų tarybai pavestus klausimus, jei to prašo
stebėtojų taryba;
18)
spręsti kitus jo kompetencijai įstatų priskirtus klausimus.
28
straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai
1.
Visuotinius narių susirinkimus šaukia kredito unijos valdyba.
2.
Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi
stebėtojų taryba, valdyba, paskolų komitetas ir ne mažiau kaip 1/4 kredito
unijos narių. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas,
jeigu:
1)
kredito uniją numatoma reorganizuoti ar likviduoti;
2)
kredito unija negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų arba yra skelbiama
nemokia;
3)
to reikalauja iniciatyvos teisę turintys kredito unijos nariai, stebėtojų
taryba, valdyba ar paskolų komitetas;
4)
yra šio įstatymo 34 straipsnio trečiojoje dalyje numatytas atvejis;
5)
įsiteisėja teismo sprendimas sušaukti narių susirinkimą.
3.
Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali būti sušaukiamas teismo
sprendimu, jeigu:
1)
per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis
narių susirinkimas ir dėl to į teismą kreipėsi kredito unijos narys (nariai);
2)
į teismą kreipėsi neeilinio visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, valdybai
nesušaukus tokio susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio pirmojoje dalyje
nustatytą terminą;
3)
į teismą kreipėsi kreditoriai dėl to, kad neeilinis visuotinis narių
susirinkimas nebuvo sušauktas šio straipsnio antrosios dalies 2 punkte
numatytais atvejais.
29
straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų
priėmimas
1.Visuotinis
narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip
1/2 visų kredito unijos narių. Nesant kvorumo, turi būti sušauktas pakartotinis
susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be
kvorumo, bet dalyvaujant ne mažiau kaip 1/3 visų kredito unijos narių. Jei į
pakartotinai sušauktą susirinkimą atvyksta mažiau kaip 1/3 visų kredito unijos
narių, tai susirinkimas turi būti sušauktas trečią kartą ir jame nutarimai gali
būti priimti pagal darbotvarkę ir nesant kvorumo.
2.
Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų
įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo
susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių
susirinkime su patariamojo balso teise gali ir administracijos vadovas, kuris
nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame
narių susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali
raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra "už" ar
"prieš". Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą, taip pat
į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys balsavo raštu.
3.
Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei
to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių susirinkime kredito unijos
narių.
4.
Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams
pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi susirinkimo pirmininkas. Šio
įstatymo 27 straipsnio antrosios dalies 1, 4, 6, 7, 14 ir 15 punktuose
numatytais atvejais nutarimams priimti reikia 2/3 dalyvaujančiųjų
visuotiniame narių susirinkime balsų.
5.
Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas,
sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Prie
protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo
balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito
visuotinio narių susirinkimo pabaigos.
30
straipsnis. Visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir
tvarka
1.
Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet, bet
ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį
visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatuose
nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo.
2.
Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia
valdybai paraišką, kurioje nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir
darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo
paraiškos pateikimo jai dienos paskelbti kredito unijos nariams apie neeilinio
visuotinio narių susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo
paskelbimo apie tai sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.
3.
Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas
per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai
informuojami ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo.
4.
Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi
kredito unijos nariai su tuo sutinka.
5.
Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta:
1)
kredito unijos pavadinimas ir adresas;
2)
susirinkimo data, laikas ir vieta;
3)
susirinkimo darbotvarkė ir nutarimų projektai.
6.
Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo kredito unijos nariams turi
būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo
darbotvarke.
7.
Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš kredito
unijos narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos
pirmininkas, jeigu kitaip nenumato kredito unijos įstatai.
8.
Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje
nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi kredito unijos
nariai. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo
darbotvarkė.
31
straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo nutarimų negaliojimas
1.
Kredito unijos narių ar administracijos vadovo pareiškimu visuotinio narių
susirinkimo nutarimai gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jei
jie prieštarauja šiam įstatymui, kredito unijos įstatams ir kitiems
Lietuvos Respublikos įstatymams.
2.
Visuotinio narių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau
kaip per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ar nuo tos dienos, kai asmuo
sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.
32
straipsnis. Stebėtojų taryba
1.Stebėtojų
taryba yra kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis
kontrolės organas.
2.
Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 -
nustato kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
3.
Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos valdybos, paskolų komiteto
narys ar revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo
funkcijų kitiems asmenims.
4.
Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos.
33
straipsnis. Stebėtojų tarybos įgalinimai
1.
Stebėtojų taryba:
1)
kontroliuoja, kaip valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių
susirinkimo nutarimus;
2)
analizuoja kredito unijos ir jos valdybos veiklą, finansinių išteklių kaupimą
ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;
3)
pateikia visuotiniam kredito unijos narių susirinkimui valdybos ataskaitą su
savo išvadomis ir pasiūlymais;
4)
įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ar kredito unijos narius, kad
nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai
visuotiniam narių susirinkimui;
5)
pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie kredito
unijos metinį buhalterinį balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo
projektus;
6)
atstovauja kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp kredito unijos ir jos
valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos;
7)
siūlo valdybai atšaukti jos priimtus neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį
narių susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos nutarimus;
8)
gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių
susirinkimui;
9)
sprendžia kitus įstatuose numatytus klausimus.
2.
Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių
patikrinti ir įvertinti kredito unijos buhalterinį balansą ir kitą finansinę
atskaitomybę.
3.
Stebėtojų tarybai pareikalavus, kredito unijos valdyba ir (ar) administracija
privalo pateikti jai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla.
4.
Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė
jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas
narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko
balsas.
5.
Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos darbo reglamentas.
34
straipsnis. Kredito unijos valdyba
1.
Valdyba yra kolegialus vykdomasis-tvarkomasis kredito unijos organas, kurio
veiklai vadovauja pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti
nelyginis ir ne mažesnis kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius
ir pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau
kaip trejiems metams. Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito
unijos stebėtojų tarybos, paskolų komiteto narys ar revizorius.
2.
Be pagrindinių valdybos narių, tam pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau
kaip 3 kandidatai į valdybos narius, kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui,
pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi
teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose su patariamojo balso teise.
3.
Jeigu kredito unijos valdybos narių skaičius tapo mažesnis negu numatyta
kredito unijos įstatuose ir nėra galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti
išrinktais kandidatais, likusieji valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį
kredito unijos narių susirinkimą.
4.
Už darbą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos.
35
straipsnis. Valdybos įgalinimai
1.
Valdybos ir jos narių įgalinimus nustato kredito unijos įstatai, o darbo tvarką
- jos priimtas darbo reglamentas.
2.
Valdyba:
1)
priima naujus narius į kredito uniją, sustabdo jų narystę kredito unijoje šio
įstatymo 22 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais;
2)
atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže bei kitose institucijose;
3)
organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;
4)
nustato palūkanas už indėlius ir paskolų procentus;
5)
kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su samdomais darbuotojais;
6)
kredito unijos vardu sudaro civilinius sandorius su kredito unijos nariais ir
trečiaisiais asmenimis;
7)
tvarko kredito unijos narių registrą;
8)
svarsto revizoriaus pateiktą medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir
pateikia savo išvadas stebėtojų tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;
9)
parengia kredito unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių
atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;
10)
svarsto kredito unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip
per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie
sutikimą ar draudimą nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui;
11)
investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius
popierius, jei tai numatyta įstatuose;
12)
skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms kredito unijoms ar kredito unijų
asociacijai bei skolinasi iš jų pinigus, jei tai numatyta įstatuose;
13)
atsiskaito su buvusiais kredito unijos nariais šio įstatymo 23 straipsnyje
nustatyta tvarka ir terminais;
14)
laiku informuoja kredito unijų veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus
narių skaičiaus ar pajinio kapitalo sumažėjimą bei teikia kitus reikalingus
šiai institucijai duomenis pagal Lietuvos banko patvirtintas kredito unijų
veiklos priežiūros taisykles;
15)
svarsto kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius
išimtinei visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto
kompetencijai.
3.
Valdyba priima nutarimus jos kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais
klausimais. Valdybos nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis. Valdybos
nariai turi lygias balsavimo teises. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
valdybos pirmininko balsas.
36
straipsnis. Paskolų komitetas
1.
Paskolų komitetą iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis
narių susirinkimas trejiems metams. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito
unijos stebėtojų tarybos, valdybos narys ar revizorius.
2.
Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių paraiškas dėl savitarpio
paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma paskola atitinka įstatuose nustatytą
paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia
pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba negali sudaryti
savitarpio paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei tam nepritarė
paskolos komitetas.
3.
Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui
kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
4.
Paskolų komiteto nariams gali būti mokamos tantjemos.
37
straipsnis. Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto narių
atsakomybė
1.
Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto nariai už jų veiksmais kredito
unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta
tvarka.
2.
Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos,
valdybos ar paskolų komiteto nariai, kurie balsavo prieš nutarimus,
pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos įstatus ar kitus Lietuvos
Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus priimant. Šiais atvejais
jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį
nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.
38
straipsnis. Kredito unijos revizorius
1.
Kredito unijoje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis narių
susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų
metų laikotarpiui. Juo gali būti kredito unijos narys, turintis kvalifikacijos
diplomą. Revizoriumi negali būti kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos ar
paskolų komiteto narys ar toje kredito unijoje dirbantis vyriausiasis
finansininkas (buhalteris).
2.
Nesant galimybės išrinkti revizorių iš kredito unijos narių, visuotinis narių
susirinkimas tvirtina nepriklausomą auditorių, stebėtojų tarybos siūlomą
samdyti pagal sutartį.
3.
Revizorius (nepriklausomas auditorius) kontroliuoja kredito unijos finansinę-ūkinę
veiklą, visuotinio narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdamas
šias funkcijas, turi teisę reikalauti pateikti jam reikalingus kredito unijos
buhalterinius bei finansinius dokumentus.
4.
Kredito unijos revizorius (nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam
narių susirinkimui finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Jis
privalo nedelsiant informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie pažeidimus
kredito unijos finansinėje-ūkinėje veikloje, taip pat saugoti kredito unijos
paslaptis.
5.
Renkamam revizoriui gali būti mokamas atlyginimas.
6.
Kredito unijos revizorius (nepriklausomas auditorius) atsako Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už nepatenkinamą kredito unijos veiklos
kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
39
straipsnis. Administracija
Jei
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas nutaria suformuoti kredito unijos
administraciją, kredito unijos darbuotojų ir administracijos santykiams
reguliuoti taikomos Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo ir Darbo
įstatymų kodekso nuostatos.
VI skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAI, NARIO PAJUS,
PAJAMOS IR IŠLAIDOS, FINANSINĖ APSKAITA IR
KONTROLĖ
40
straipsnis. Kredito unijos kapitalai
1.
Kredito unijos nuosavas kapitalas susideda iš pajinio, rezervinio, indėlių
draudimo bei papildomų kapitalų.
2.
Indėlių draudimo bei papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką nustato
kredito unijos įstatai.
41
straipsnis. Kredito unijos pajinis kapitalas
1.
Kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15000
litų. Jeigu pajinis kapitalas mažesnis, kredito unijos priežiūros institucija
gali panaikinti kredito unijai išduotą veiklos licenciją.
2.
Kredito unijos pajinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos steigėjų bei jos
narių pajinių piniginių įmokų už kredito unijos narių pajus.
3.
Pajinis kapitalas formuojamas atsižvelgiant į poreikį lėšų, kurias kredito
unija nusprendžia investuoti į kredito unijos nuosavą turtą - patalpas, įrangą
ir inventorių kredito unijos veiklai pradėti ir plėtoti.
4.
Kredito unijos pajiniam kapitalui formuoti draudžiama naudoti kredito unijos
pasiskolintas lėšas ir jai įkeistą turtą.
42
straipsnis. Kredito unijos rezervinis kapitalas
1.
Kredito unija sudaro rezervinį kapitalą, kuris naudojamas kredito unijos
veiklos nuostoliams padengti.
2.
Rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos pelno, likusio atskaičius
mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau kaip po 20 procentų iš šio pelno, kol
rezervinis kapitalas sudarys 10 procentų ilgalaikių investicijų ir išduotų
paskolų sumos, nustatytos metinio buhalterinio balanso pagrindu.
3.
Panaudojus dalį rezervinio kapitalo kredito unijos nuostoliams padengti, iš
pelno vėl atskaitoma į kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
4.
Nuostoliams, kurie gali būti padengti iš rezervinio kapitalo, priskiriami
nuostoliai, susiję su nelikvidžiais aktyvais - paskolomis ir ilgalaikėmis
investicijomis. Kitiems nuostoliams atlyginti rezervinio kapitalo lėšos gali
būti panaudotos tik kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu.
43
straipsnis. Kredito unijos nario pajus (pajai)
1.
Kredito unijos nario pajus (pajai) gali būti tik piniginė įmoka.
2.
Pajaus dydis, jo mokėjimo tvarka ir atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus yra
nustatomi kredito unijos įstatuose.
3.
Pradinė pajinė įmoka turi būti ne mažesnė kaip 300 litų.
4.
Kredito unijos nariai pajais ir jiems priklausančia pelno dalimi disponuoja šio
ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
5.
Taikyti išieškojimą į kredito unijos nario pajinę įmoką, kuri yra kredito
unijos nuosavybė, yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia
iš kredito unijos narių.
44
straipsnis. Pelno paskirstymas
1.
Kredito unijos pelnas yra lėšos, kurios lieka atskaičius iš kredito unijos
finansinių metų pajamų tų metų kredito unijos išlaidas ir nuostolius.
2.
Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų
pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
3.
Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:
1)
pelno suma;
2)
mokesčiai;
3)
atskaitymai į rezervinį kapitalą;
4)
atskaitymai į kitus kredito unijos kapitalus;
5)
pelno dalis, skiriama kredito unijos nariams (pajininkams) dividendais ar
kita kredito unijos įstatuose nustatyta forma;
6)
tantjemos kredito unijos valdymo organų nariams ir vadovams;
7)
nepaskirstytas pelnas.
4.
Kredito unijos nariams dividendai mokami iš pelno, likusio sumokėjus mokesčius
bei atskaičius lėšas į rezervinį kapitalą ir kitus įstatuose numatytus kredito
unijos kapitalus.
5.
Pelnas, likęs po atskaitymų į kredito unijos kapitalus, negali būti išmokėtas
dividendais ar tantjemomis arba kitaip perduotas kredito unijos nariams,
steigėjams ar valdymo organų nariams, jeigu kredito unijos pajinis kapitalas
dėl to taps mažesnis už šio įstatymo nustatytą minimumą.
45
straipsnis. Kredito unijos apskaita, atskaitomybė ir kontrolė
1.
Kredito unijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Jei
kredito unija buvo įregistruota ūkiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių
metų pabaiga laikoma kalendorinių metų paskutinė diena. Jei kredito unija
išregistruojama nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutinieji ūkiniai metai
baigiasi kredito unijos išregistravimo dieną.
2.
Kredito unijų buhalterinę apskaitą, atskaitomybės tvarką ir finansinės
kontrolės tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos banko
valdybos nutarimais patvirtinti teisės aktai.
3.
Per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unija parengia ir
pateikia Lietuvos bankui metinę finansinę ataskaitą.
46
straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
Lietuvos
bankas gali nustatyti kredito unijoms šiuos normatyvus:
1)
likvidumo ;
2)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta;
3)
kapitalo pakankamumo.
VII skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
47
straipsnis. Priežiūros institucijos sankcijos
1.
Kredito unijų veiklos priežiūros institucija už šio ir kitų įstatymų bei teisės
aktų, reglamentuojančių kredito unijų veiklą, pažeidimus turi teisę taikyti
kredito unijai, jos vadovams šias sankcijas:
1)
įspėti kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti
terminus jiems pašalinti;
2)
įstatymų nustatyta tvarka skirti kredito unijos vadovams administracines
nuobaudas už šio įstatymo pažeidimus;
3)
laikinai arba visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną ar kelias kredito
unijos veiklos operacijas;
4)
laikinai arba visam laikui atšaukti kredito unijai išduotą licenciją užsiimti
7 straipsnyje nustatyta veikla.
2.
Taikytinos sankcijos rūšį ir terminus parenka priežiūros institucija,
atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį.
3.
Priežiūros institucijos nutarimas dėl sankcijos taikymo kredito unijai ar jos
vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka per vieną mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
VIII skirsnis
KREDITO UNIJOS REORGANIZAVIMAS IR
LIKVIDAVIMAS
48
straipsnis. Kredito unijos reorganizavimas
1.
Reorganizavimas - tai kredito unijos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be
likvidavimo procedūros. Reorganizuotos kredito unijos visų teisių ir
prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigta naujoji ir po
reorganizavimo tebetęsianti veiklą kredito unija (ar kredito unijos).
2.
Kredito unijos gali būti reorganizuojamos šiais būdais:
1)
jungimosi;
2)
padalijimo.
3.
Kredito unijų reorganizavimas jungimosi būdu galimas:
1)
kai prie kredito unijos, kuri tęsia veiklą, prisijungia kitos kredito unijos,
kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą;
2)
kai iš kelių kredito unijų, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą,
įsisteigia nauja kredito unija.
4.
Kredito unijos jungiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo
nustatyta tvarka.
5.
Kredito unijų reorganizavimas padalijimo būdu galimas:
1)
kai kredito unija, kuri baigia veiklą, perduoda savo teises ir pareigas kitoms
kredito unijoms, kurios tęsia veiklą;
2)
kai iš kredito unijos, kuri baigia veiklą, steigiamos naujos kredito unijos;
3)
kai iš kredito unijos, kuri tęsia veiklą, atskiriama dalis, kuri jungiasi su
kita kredito unija arba iš kurios steigiama nauja kredito unija.
6.
Reorganizuojamos kredito unijos turi parengti reorganizavimo projektą,
kuriame turi būti nurodyta kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos:
1)
pavadinimas ir buveinė;
2)
narių skaičius;
3)
pajinis kapitalas;
4)
indėlių ir išduotų paskolų bei turto įvertinimas;
5)
prievolių perėmimo sąlygos ir terminai;
6)
narių pajų tvarkymo po reorganizavimo veiksiančiose kredito unijose kriterijai
ir taisyklės;
7)
narių indėlių ir nariams išduotų savitarpio paskolų tvarkymo kriterijai prieš
reorganizavimą ir po jo;
8)
kitos turtinės ir neturtinės narių teisės ir pareigos po kredito unijos
reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai;
9)
teisės, reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos kredito unijų valdymo organams,
revizoriams (ekspertams).
7.
Kartu su reorganizavimo projektu turi būti parengti kiekvienos po
reorganizavimo veiksiančios kredito unijos įstatai.
8.
Kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos valdyba parengia reorganizavimo
projektą, kuriam įvertinti gali būti kviečiamas nepriklausomas auditorius
(ekspertas). Jis privalo pateikti raštu visuotiniam narių susirinkimui
reorganizavimo projekto įvertinimą ir išvadas.
9.
Apie numatomą reorganizavimą kiekviena kredito unija privalo viešai paskelbti
ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki visuotinio narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje
numatyta svarstyti kredito unijos reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos
narys turi teisę per tą laikotarpį susipažinti su reorganizavimo projektu ir
jo įvertinimu.
10.
Priimti nutarimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu patvirtinti reorganizavimo
projektą bei parengtus įstatus gali kredito unijos nariai ne mažiau kaip 2/3
visų reorganizuojamos kredito unijos narių balsų. Visuotinio narių susirinkimo
nutarimą dėl atsisakymo reorganizuoti kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių
turi teisę apskųsti teismui.
11.
Reorganizavimas kredito unijos bankroto atveju yra kredito unijos struktūros
pertvarkymas, kai paskirtas administratorius kredito uniją skaido arba dalį
jos turto parduoda kitoms kredito unijoms, kad būtų laiduojamas kredito unijos
mokumas ir patenkinami kreditorių reikalavimai. Kredito unija bankroto atveju
turi būti reorganizuojama pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei kitus
įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.
12.
Apie kredito unijos reorganizavimą pranešama raštu kiekvienam jos nariui ir
kredito unijos kreditoriui.
13.
Po reorganizavimo veiksiančių kredito unijų įstatai registruojami po pirmo
visuotinio narių susirinkimo. Reorganizuojamos kredito unijos registruojamos
pagal šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.
14.
Reorganizavus kredito uniją, jos turtas pereina:
1)
jungimosi ir padalijimo atveju - naujai atsiradusiai kredito unijai;
2)
prijungimo prie kitos kredito unijos atveju - pastarajai.
15.
Turtas pereina perdavimo dokumento pasirašymo dieną, jei ko kita nenumato dėl
reorganizavimo priimtas dokumentas.
49
straipsnis. Kredito unijos likvidavimas
1.
Kredito unijos likvidavimo pagrindas gali būti:
1)
kredito unijos veiklos termino, nurodyto jos įstatuose, pasibaigimas;
2)
kredito unijos narių minimalaus skaičiaus, nurodyto šio įstatymo 17 straipsnio
antrojoje dalyje, sumažėjimas ir priežiūros institucijos draudimas tęsti
kredito unijos veiklą esant tokiam narių sumažėjimui;
3)
41 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto kredito unijos pajinio kapitalo
minimumo sumažėjimas, jeigu per priežiūros institucijos nurodytą laiką jis
neatkuriamas;
4)
įmonių rejestro tvarkytojo priimtas sprendimas atšaukti kredito unijos
registravimą;
5)
įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti bankrutavusią kredito uniją;
6)
įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti kredito uniją už Lietuvos Respublikos
įstatymų pažeidimus;
7)
visuotinio narių susirinkimo nutarimas likviduoti kredito uniją, jeigu kredito
unijai nekeliama bankroto byla.
2.
Nutarus likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijos teikimu skiriamas
likvidatorius. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos kredito unijos valdymo
organai netenka įgalinimų valdyti kredito uniją, o jų funkcijas atlieka
likvidatorius.
3.
Likvidatorius praneša kredito uniją įregistravusiai institucijai ir įmonių
rejestro tvarkytojui apie kredito unijos statuso pasikeitimą ir duomenis apie
likvidatorių. Kredito unijai įgijus likviduojamos kredito unijos statusą, prieš
jos pavadinimą rašomas žodis "likviduojama".
4.
Likviduojama kredito unija gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su
jos likvidavimu, taip pat numatytus nutarime dėl likvidavimo.
5.
Apie kredito unijos likvidavimą viešai skelbiama tris kartus su ne mažesniais
kaip 2 mėnesių intervalais arba kiekvienam nariui ir kreditoriui pranešama
raštu.
6.
Kredito unijos likvidavimo procedūra atliekama pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius bankų likvidavimą.
50
straipsnis. Kredito unijos bankroto procedūra
Kredito
unijos bankroto bylos iškėlimo, teisminio nagrinėjimo ir likvidavimo dėl
bankroto procedūra atliekama remiantis Lietuvos Respublikos komercinių bankų
įstatymu.
IX skirsnis
KREDITO UNIJŲ ASOCIACIJOS
51
straipsnis. Kredito unijų asociacijų steigimas ir veikla
1.
Kredito unijų asociacija yra savanoriška kredito unijų sąjunga, koordinuojanti
bei vykdanti kredito unijų sąjungos narių pavestus uždavinius ir savo veikla
atstovaujanti jų interesams. Kredito unijų asociacijos gali kurtis pagal
teritorinius ir kitus šio įstatymo 17 straipsnio ketvirtojoje dalyje
išvardytus kriterijus.
2.
Kredito unijos gali jungtis į kredito unijų asociacijas (asociaciją) Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Kredito unijų asociacija tampa juridiniu asmeniu nuo jos įregistravimo momento.
Jos turtą sudaro kredito unijų asociacijos narių materialiniai ir
finansiniai įnašai, įplaukos už asociacijos teikiamas paslaugas, labdara ir
kitos savanoriškos aukos.
4.
Kredito unijų asociacijos registruojamos Lietuvos Respublikos įmonių
rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir veikia pagal savo įstatus, kuriuos
priima delegatų (įgaliotinių) suvažiavimas, konferencijos ar susirinkimai.
5.
Kredito unijų asociacijos įstatuose turi būti nurodoma:
1)
pavadinimas ir adresas;
2)
veiklos tikslai;
3)
narių teisės, pareigos ir atsakomybė;
4)
valdymo organai ir jų kompetencija;
5)
revizijos komisija;
6)
turtas ir lėšos;
7)
apskaita ir atskaitomybė;
8)
veiklos nutraukimo ir likvidavimo tvarka.
Įstatuose
gali būti ir kitos, Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančios,
nuostatos.
6.
Gautas pajamas kredito unijų asociacija gali naudoti tik jos įstatuose
numatytiems uždaviniams įgyvendinti. Šios pajamos asociacijos nariams kaip
pelnas neskirstomos.
7.
Kredito unijų asociacijos kaupia informaciją apie kredito unijas, apibendrina
ir įvertina savo narių pateiktą informaciją, analizuoja ir koordinuoja jų
veiklą, rūpinasi jų finansiniu stabilumu bei laisvų lėšų naudojimo
perspektyvomis, tiria rinkos poveikį kredito unijų veiklai, atstovauja narių
interesams valdžios ir valdymo institucijose; teikia metodinę pagalbą vadybos,
audito, mokesčių ir kitais klausimais, dalyvauja tarptautinių kredito unijų
veikloje ir bendradarbiauja su kitų šalių giminingomis kredito unijomis,
atstovauja prisijungusių kredito unijų interesams tarptautiniu lygiu.
8.
Kredito unijų asociacija neatsako už savo narių prievoles, taip pat ir
nariai neatsako už kredito unijų asociacijos, kuriai jie priklauso, prievoles.
X skirsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
52
straipsnis. Mokesčių lengvatos ir kredito unijų veiklos
priežiūra
1.
Kredito unijos iki 1997 m. gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo juridinių asmenų
pelno mokesčio pirmuosius dvejus veiklos metus, skaičiuojant nuo įregistravimo
šio įstatymo nustatyta tvarka dienos. Nuo 1998 m. sausio 1 d., arba jeigu iki
to laiko suėjo dveji metai nuo kredito unijos įregistravimo dienos, kredito
unijų pelnas apmokestinamas 70 procentų mažesniu juridinių asmenų pelno
mokesčiu.
2.
Kitos mokesčių lengvatos kredito unijoms taikomos remiantis mokesčius
reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.
3.
Kol bus sukurta savaveiksmė kredito unijų veiklos priežiūros institucija ir
patvirtinti jos nuostatai, visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų kredito
unijų bei jų asociacijų veiklą prižiūri Lietuvos bankas.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas nustato
kredito unijų veiklos pagrindus, narystės kredito unijoje sąlygas bei
savivaldos principus, kredito unijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir
likvidavimą, valdymą bei veiklos priežiūrą, jos narių teises ir pareigas. Šiuo
įstatymu atkuriama kooperatinio kredito sistema bei siekiama paspartinti jos
plėtrą Lietuvoje.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo
sąvokos
Kredito unija -
kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu
su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis,
profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis,
žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta
tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų
narių (toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams
poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų
teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
Kredito unijos
nario pajus (toliau - pajus) - vieno kredito unijos nario piniginė
įmoka į kredito unijos pajinį kapitalą.
Savitarpio paskolos
- iš kredito unijoje sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir
trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu
nustatyto dydžio palūkanos.
Centrinė kredito
unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito
unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
įsteigta ir Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota
kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija
atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima
indėlius bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo
susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos
įstatymo jai nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo
nustatyta veikla.
Sutrikęs kredito unijos likvidumas
- būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą
likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal
terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali
sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.
Sutrikęs kredito
unijos mokumas - būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo
pakankamumo normatyvo, taip pat kai yra požymių, kad kredito unijos turtas
(grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius
įsipareigojimus.
Stabilizacijos
fondas - Centrinės kredito unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas,
skirtas kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir
veikiantis kaip paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam
mokumui atkurti.
3 straipsnis. Kredito
unijos statusas
Kredito unija yra
juridinis asmuo nuo jos įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka ir veikia
pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus ir savo įstatus.
Kredito unija turi
savo turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti
pareigas, būti ieškovė ir atsakovė teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).
Kredito unija gali
būti steigiama tik neribotam laikui.
Kredito unija pagal
savo prievoles atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už savo narių
prievoles, nesusijusias su kredito unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal
kredito unijos prievoles atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo
įmokėti už savo pajų.
Kredito unija neatsako
už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už kredito unijos prievoles,
išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.
4 straipsnis. Kredito
unijos nuosavybė
Kredito unijos turtas,
sukauptas iš jos narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės
teise priklauso kredito unijai.
5 straipsnis. Kredito
unijos pavadinimas
Kredito unija privalo
įregistruoti savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kredito unijos
pavadinime turi būti žodžiai „kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to
kilusių ginčų sprendimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kredito unija negali
pasirinkti tokio pavadinimo, kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar
komercinio banko, įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks
panašus, kad sukeltų painiavą.
6 straipsnis. Kitų
įstatymų ir teisės aktų taikymas kredito unijų veiklai
Kredito unijų
stojimą į Centrinę kredito uniją bei
dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės kredito unijos įstatymas, šis
įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip pat Centrinės kredito unijos
įstatai.
Įstatymų ir kitų
teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos
nariams duodamų savitarpio paskolų santykiams taikomos tik tiek, kiek
neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
ANTRASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJŲ VEIKLA, KREDITO UNIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
7 straipsnis. Kredito
unijų veikla
Kredito unijos:
1) priima iš savo narių,
kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių
organizacijų, religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros
ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų
institucijų, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų,
taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito
unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus
indėlius;
2) duoda savo nariams tik kredito
unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio
paskolas;
3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;
4) iki kredito unija įstos į Centrinę
kredito uniją, skolina pinigus kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės
kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš
kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų
asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;
5) investuoja laisvas kredito unijos
lėšas į valstybės bei Lietuvos banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei
tokia veikla numatyta kredito unijos įstatuose;
6) užsiima kita kredito
įstaigoms būdinga veikla.
Šiame straipsnyje
nustatytas operacijas bei veiklą, jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros
institucijos licenciją, gali atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruota kredito unija.
8 straipsnis. Kredito
unijos teisės ir pareigos
1.
Kredito unija gali:
1)
verstis šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;
2)
turėti atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito unijoje ir
bankuose nacionaline bei užsienio valiuta;
3)
turėti savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
4)
pirkti ar kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti,
išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
5)
sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;
6)
mokėti tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;
7)
nustatyti atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo
nariams bei asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);
8)
nustatyti savo organizacinę struktūrą;
9)
būti Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;
10)
reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Kredito unija gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių,
jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos
Respublikos įstatymams.
3.
Kredito unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas
taip pat reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.
4.
Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos
Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems
priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito
unijos nariams ir tretiesiems asmenims.
5.
Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.
9 straipsnis.
Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir grąžinimo užtikrinimas
Kredito unija duoda
savo nariui ilgalaikę ar trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar
nekilnojamajam turtui, buičiai reikalingiems daiktams įsigyti, buities
paslaugoms apmokėti, narių ūkinei, profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam
verslui pradėti ir plėtoti bei kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta
kredito unijos įstatuose.
Vienam kredito
unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti
dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų
indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas, kad
savitarpio paskolos suma negali viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos
sumos, netaikomas kredito unijos nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi
apmokėti (išlaidoms už mokymąsi aukštosiose, specializuotose mokyklose,
kursuose ir pan.) ir kai paskola yra garantuota įkeičiant kredito unijoje
esantį terminuotą indėlį.
Paskola turi būti
garantuota bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių
užtikrinimo priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Kredito unija gali
suteikti savo nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo
garantuoti šio straipsnio 4 dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma
paskola (paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio.
Nariui draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą
ir palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.
10 straipsnis. Indėlių
draudimas ir kitos indėlių saugumo garantijos
Gyventojų indėliai
kredito unijose yra privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos gyventojų
indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Indėlių saugumo
garantija taip pat yra kredito unijų narystė Centrinėje kredito unijoje, kuri atlieka savo narių kredito unijų
likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo atkūrimo funkcijas.
TREČIASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJOS STEIGIMAS
12 straipsnis. Kredito
unijos steigiamasis susirinkimas
Kredito unijos
steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų
nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo.
Steigiamasis
susirinkimas:
1) svarsto ir tvirtina
kredito unijos įstatus;
2) renka pirmajai
kadencijai kredito unijos valdymo organų narius ir revizorių, bet ne ilgiau
kaip dvejiems finansiniams-ūkiniams metams;
3) tvirtina steigimo
ataskaitą;
4) tvirtina kredito
unijos steigėjų sudarytus sandorius;
5) sprendžia kitus
visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimus.
Steigiamajame
susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų
asmenų. Steigėjų dalyvavimas yra būtinas.
Steigiamajam
susirinkimui pirmininkauja kuris nors steigėjas arba steigiamojo susirinkimo
išrinktas pirmininkas.
Steigiamajame
susirinkime turi būti rašomas protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime
dalyvavusių asmenų skaičius, visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai.
Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas
pajininkas. Prie susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos
kredito unijos pajininkų sąrašas.
Steigėjai ne vėliau
kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai
valdybai kredito unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.
Jeigu kredito unijos
steigėjai per 60 dienų nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia
kredito unijos steigiamojo susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo
įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų
visas jų įmokas be jokių atskaitymų.
13 straipsnis.
Steigimo ataskaita
Kredito unijos steigėjai
privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam
susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) steigimo išlaidos;
2) išplatintų pajų
skaičius ir už juos gauta pinigų suma;
3) pajų, kuriuos įmokėjo
kiekvienas steigėjas, dydis;
4) sandoriai, kuriais
pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;
5) steigimo išlaidoms
padengti išmokėto atlyginimo dydis.
14 straipsnis. Kredito
unijos įstatai
Įstatai yra teisinis
dokumentas, kuriuo vadovaujasi kredito unija savo veikloje.
Įstatuose turi būti
nurodyta:
1) kredito unijos
pavadinimas;
2) buveinės adresas;
3) susijungimo į kredito uniją
kriterijus;
4) veiklos pobūdis
(atliekamos operacijos, teikiamų paslaugų rūšys);
5) narių teisės, pareigos
ir atsakomybė;
6) priėmimo į kredito
uniją, išstojimo ir pašalinimo iš jos pagrindai ir tvarka;
7) minimalus pajus,
kurį turi įmokėti narys, pajaus įmokėjimo ir jo perdavimo kitų asmenų
nuosavybėn tvarka. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatytas ir maksimalus
pajus, kurį leidžiama įmokėti vienam nariui;
8) kredito unijos lėšų
panaudojimas Centrinės kredito unijos pajams įsigyti;
9) narių visuotinių
susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;
10) stebėtojų tarybos,
valdybos, paskolų komiteto ir revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija;
11) kapitalų sudėtis,
priklausomybė ir formavimas (pajinio kapitalo dydis nenurodomas);
12) pelno ir nuostolių
patvirtinimo tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;
13) finansinės atskaitomybės
sudarymo, tikrinimo ir priėmimo tvarka;
14) kredito unijos
reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
15) kredito unijos
pranešimų skelbimo tvarka;
16) žinios, kurios yra
laikomos kredito unijos paslaptimi.
Įstatuose gali būti ir
kitų šiam įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams
neprieštaraujančių nuostatų, reglamentuojančių kredito unijos veiklą ir
nustatančių narių turtinius ir kitus santykius bei kredito unijos santykius su
trečiaisiais asmenimis.
Kredito unijos įstatus
tvirtina steigiamasis narių susirinkimas, juos keičia ar papildo tik visuotinis
susirinkimas.
15 straipsnis. Kredito
unijos registravimas
Per 4 mėnesius nuo
steigiamojo susirinkimo dienos kredito unija, gavusi šio įstatymo 16
straipsnyje numatytą licenciją, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta komercinių bankų registravimo tvarka.
Jei per šio straipsnio
1 dalyje nurodytą laiką kredito unija nebuvo įregistruota, tai ji laikoma
neįsteigta ir pajininkų įmokos į kredito unijos pajinį kapitalą be jokių
atskaitymų turi būti sugrąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko
pasibaigimo dienos.
Jei kredito unija
nebuvo įregistruota dėl priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar
asmenų, sumokėjusių pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito
uniją gali būti kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.
Nuo įregistravimo
dienos kredito unija gali verstis taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams
davimo veikla.
16 straipsnis.
Licencija
Licenciją verstis
taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms
būdinga veikla kredito unijai išduoda priežiūros institucija jos nustatyta
tvarka.
Licencijai gauti
kredito unija privalo pateikti priežiūros institucijai šiuos dokumentus:
1) pareiškimą;
2) notariškai
patvirtintas steigimo dokumentų kopijas;
3) dokumentus,
patvirtinančius, kad kredito unijos narių pradinės įmokos sumokėtos;
4) priežiūros
institucijos reikalaujamus duomenis apie kredito unijų steigėjus, stebėtojų
tarybos ir valdybos narius;
5) įstatus;
6) kitus priežiūros
institucijos reikalaujamus dokumentus.
Atsisakymas išduoti
licenciją turi būti motyvuotas. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
šis atsisakymas gali būti apskųstas teismui.
KETVIRTASIS
skirsnis
NARYSTĖ
KREDITO UNIJOJE, NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
17 straipsnis. Nariai
Kredito unijos nariais
gali būti šie fiziniai asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be
pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai,
nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti
asmenys, sukakę 18 metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais
asmenis nuo 16 metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį.
Kartu su šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip
pat gali būti šie juridiniai asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos
visuomeninės organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės
bendruomenės ir bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai. Šių narių kredito unijoje
negali būti daugiau ar tiek pat kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus
kriterijus atitinkančių narių.
Asocijuotais kredito
unijos nariais gali būti:
1) unijos narių fizinių
asmenų Lietuvos Respublikoje įregistruotos individualios (personalinės) įmonės,
ūkinės bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių
kontrolinis akcijų paketas priklauso unijos nariui ar nariams;
2) įmonė, nurodyta šios
dalies 1 punkte, jei jos darbuotojų skaičiaus metinis vidurkis neviršija 49;
3) fiziniai asmenys,
gyvenantys, dirbantys arba besimokantys toje seniūnijos teritorijoje, kurioje
yra kredito unijos būstinė;
4) kredito unijos nariai,
neatitinkantys kredito unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų
sąlygų.
Asocijuotas narys
privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas bei prievoles ir gali
naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis,
išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir kontrolės
organus. Kredito unijos įstatuose gali būti
numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas maksimalus
indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajaus ir
(ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajaus sugrąžinimo tvarka ir kita.
Asocijuotų narių
skaičius kredito unijoje negali viršyti narių, atitinkančių šio straipsnio 1 ir
2 dalyse nustatytus narystės kriterijus, skaičiaus.
Minimalus kredito
unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 narių, įskaitant
steigėjus. Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu,
kredito unija tolesnei savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi
gauti kredito unijos veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros
institucija, atsižvelgdama į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai
veikti ne ilgiau kaip 3 mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.
Priimti naujus
narius galima tik po to, kai šio įstatymo nustatyta tvarka kredito unija yra
įregistruota.
Narystė kredito
unijoje gali būti grindžiama šiais kriterijais:
1) darbas toje pačioje
įmonėje, įstaigoje;
2) profesinis bendrumas;
3) priklausymas tam
tikram formaliam asmenų junginiui: organizacijai, įskaitant visuomenines ir
profesines, bet išskyrus politines partijas; mokymosi, etninei, kultūros,
socialinei ar religinei draugijai ar bendruomenei ir pan.;
4) gyvenimas toje pačioje
gyvenamojoje vietovėje - miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame
savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos
teritorija nėra apibrėžta.
Narystės kriterijai (vienas ar
keli) turi būti nurodyti kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali
tapti asmuo, atitinkantis nors vieną įstatuose numatytą kriterijų.
Kredito unijos nario
šeimos nariai ar kartu su juo gyvenantys arba tvarkantys bendrą ūkį asmenys
gali būti priimti kredito unijos nariais neatsižvelgiant į šiame straipsnyje
nurodytus kriterijus, jei ko kita nenumato kredito unijos įstatai.
Kredito unijos
nariais norintys tapti asmenys turi pateikti
raštišką prašymą kredito unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji)
pasižada laikytis kredito unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti
pajų bei vykdyti ir tas kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė
iki jam įstojant.
Kredito unijos nariu
(asocijuotu nariu) tampama po to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti
prašymą.
18 straipsnis. Narių
registravimas
Nariai turi būti
registruojami atskiruose kredito unijos narių ir kredito unijos asocijuotų narių registruose, kuriuos tvarko valdyba.
Registruose nurodoma: nario vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar
įmonės kodas, gyvenamoji vieta ir adresas ar įmonės registracijos vieta,
įstojimo data, stojamojo mokesčio, pajaus sumokėjimas.
Kredito unijos veiklos
priežiūros institucijos reikalavimu valdyba privalo pateikti kredito unijos
narių sąrašą. Jei kredito unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių,
tampa mažesnis nei šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus,
valdyba apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 10
dienų.
Jei kredito unijos
narys prašo, jam gali būti išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis narystę
kredito unijoje ir pajaus dydį.
19 straipsnis. Kredito
unijos nario teisės ir pareigos
Kredito unijos narys
turi šias teises:
1) dalyvauti kredito
unijos susirinkimuose ir balsuojant turėti tik vieną balsą. Ši teisė negalioja
asocijuotiems nariams;
2) rinkti kredito
unijos valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;
3) gauti informaciją apie
kredito unijos veiklą, jos finansinę-ūkinę būklę ir turtą ar pareikalauti, kad
kredito unija pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę
finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie kredito unijos veiklą,
susirinkimų protokolus, narių registrą. Kiti dokumentai gali būti nariui
pateikiami, jeigu juose nėra paslapčių, kurių atskleidimas padarytų kredito
unijai turtinę žalą. Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama.
Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to
reikalauja narys. Ginčus dėl nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
4) apskųsti teismui
visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus;
5) išstoti iš kredito
unijos;
6) gauti nariams
skirstomo pelno dalį (procentais) pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių
bei gautų paskolų dydį (apyvartą), kuri išmokama premijomis ar kitomis kredito
unijos įstatuose nustatytomis išmokomis;
7) gauti likviduojamos
kredito unijos turto dalį, proporcingą jo pajaus dydžiui;
8) palikti testamentu
savo pajų vienam ar keliems asmenims;
9) valdybos sutikimu
perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies
11 punkte nustatyta tvarka;
10) reikalauti, kad
kredito unija grąžintų jo pajų ar pajaus dalį, laikydamasi 9 straipsnio 5
dalyje nustatytų apribojimų;
11) naudotis kredito
unijos teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis.
Kredito unijos
įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios
Lietuvos Respublikos įstatymams.
Kredito unijos narys
neturi teisės balsuoti, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės
kredito unijoje klausimą, kitais įstatų numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai
suinteresuotas.
Kredito unijos narys
privalo:
1) turėti kredito unijoje
ne mažesnio negu šio įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų;
2) laiku pranešti apie
savo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą;
3) įstatuose nurodytu
laiku ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajines ir kitas tikslines įmokas;
4) laikytis įstatų,
vykdyti įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir kontrolės organų
nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;
5)
tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito
unijoje ir kitas sutartis.
Kredito unijos narys
negali būti tuo pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai
draudžia.
Kredito unijos
valdymo ar kontrolės organų narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos,
negali toliau atlikti savo funkcijų
minėtuose organuose. Išstojantys nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal
darbo sutartis, gali nenutraukti darbo sutarties, jei įstatuose nenumatyta
kitaip.
20 straipsnis.
Narystės nutraukimas ir narystės pasibaigimas
Narystė kredito
unijoje nutraukiama:
1) valdybai patenkinus
nario prašymą išstoti iš kredito unijos;
2) nariui fiziniam
asmeniui mirus arba juridinį asmenį, kuris kredito unijoje buvo nario ar
asocijuoto nario teisėmis, reorganizavus ar likvidavus;
3) pripažinus narį neveiksniu
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
4) narį pašalinus;
5) tapus kitos kredito
unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau nei
vienoje kredito unijoje.
Narystė kredito
unijoje pasibaigia likvidavus kredito uniją.
21 straipsnis.
Išstojimas iš kredito unijos
Kiekvienas kredito
unijos narys turi teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai
raštu valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Sprendimą dėl išstojimo ir
atsiskaitymo su išstojančiuoju priima valdyba.
Išstoti galima tik
pasibaigus ūkiniams metams. Valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki ūkinių
metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nesukeliant žalos
kredito unijos interesams.
Jei įstatai kaip
narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje
pačioje gyvenamojoje vietovėje - miestelyje, kaime, seniūnijos teritorijoje ar,
jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta, kitame savivaldybės tarybos
nustatytame teritoriniame darinyje, - kredito unijos narys, išsikeliantis iš tos vietovės, apie išstojimą turi
raštu pranešti valdybai.
22 straipsnis.
Pašalinimas iš kredito unijos
Jei kredito unijos
narys nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir įstatus, jis gali būti
pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki
visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario
pašalinimo klausimas, valdyba gali sustabdyti nario teises.
Narys gali būti
pašalintas, jeigu jam buvo suteikta galimybė kalbėti visuotiniame narių
susirinkime ir jei už jo pašalinimą balsavo 2/3 susirinkime dalyvavusių kredito
unijos narių.
Jei pašalintasis narys
nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi
teisę per 3 mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl tokio
sprendimo panaikinimo.
23 straipsnis.
Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais
Laikas, per kurį turi
būti atsiskaitoma su išstojusiu arba pašalintu kredito unijos nariu, nustatomas
įvertinus kredito unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą) bei atskaičius
kredito unijai priklausančias sumas. Atsiskaityti būtina ne vėliau kaip per 12
mėnesių nuo kredito unijos nario faktiško išstojimo ar pašalinimo dienos.
Pašalintas arba
išstojęs iš kredito unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda
teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis.
Kredito unijos
valdyba, saugodama kredito unijos ir jos narių interesus, per 10 dienų nuo
nario išstojimo ar pašalinimo dienos turi peržiūrėti visas su juo sudarytas
kredito unijos teikiamų paslaugų sutartis ir, jeigu reikia, jas nutraukti arba,
jeigu kita šalis sutinka, pakeisti sutarčių sąlygas.
Ginčus dėl tarpusavio
atsiskaitymų sprendžia teismas.
Mirusiam nariui
priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo
ar pašalinimo atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos
nariai ir neįstoja į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.
Pripažintam neveiksniu
nariui priklausančios lėšos išmokamos jo teisėtam atstovui, kai šis pateikia
reikiamus dokumentus.
24 straipsnis.
Įgaliotiniai
Narys, išskyrus
asocijuotą narį, turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių susirinkime gali atstovauti tik vienam kredito
unijos nariui. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai. Nario
įgaliotiniu negali būti kredito unijos valdymo ar kontrolės organų narys.
25
straipsnis. Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą
Kredito unijos narys
už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo
atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą.
Kredito unijos narys
atsako įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali
būti nustatyta iki penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario
atsakomybė.
PENKTASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJOS VALDYMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ
26 straipsnis. Valdymo
organai
Kredito unijos valdymo
organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų
komitetas. Valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos
nariai bei 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai.
Visų šių teisių neturi asocijuoti nariai.
Paskolų komitetas
yra privalomas kredito unijos valdymo organas, kuris turi būti sudaromas
neatsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių.
Kredito unijos
visuotiniam susirinkimui nutarus, kredito unijoje gali būti sudaryta kredito
unijos administracija iš samdomų darbuotojų. Jei administracija nesudaroma, jos
funkcijas atlieka kredito unijos valdyba.
27 straipsnis.
Visuotinis narių susirinkimas
Visuotinis narių
susirinkimas yra aukščiausias kredito unijos valdymo organas.
Tik visuotinis narių
susirinkimas gali:
1) keisti ir pildyti
kredito unijos įstatus;
2) tvirtinti kredito
unijos steigimo ataskaitą;
3) rinkti ir atšaukti
stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų
atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;
4) priimti nutarimą
pašalinti narį iš kredito unijos;
5) nagrinėti kredito
unijos narių skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų
komiteto darbo;
6) nustatyti minimalaus
ir maksimalaus pajaus, kurį turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo
tvarką, tvirtinti ir keisti stojamojo mokesčio dydį;
7) nustatyti nariams
duodamų paskolų tikslinę paskirtį;
8) nustatyti revizoriaus
atlyginimą ir metines išmokas (premijas) iš pelno valdymo organų nariams;
9) nustatyti lėšų, kurias
galima skirti finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus
darbui apmokėti, limitą;
10) nustatyti darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos
pagrindais dirbantiems kredito unijoje darbuotojams;
11) tvirtinti metinę
kredito unijos išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;
12) tvirtinti metinę
finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių
atlyginimo tvarkos;
13) nustatyti pajinio,
rezervinio ir kitų reikalingų kapitalų dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su
abejotinais kredito unijos aktyvais susijusius nuostolius iš rezervinio
kapitalo lėšų;
14) pritarti Centrinės
kredito unijos steigimo sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę
kredito uniją;
15) priimti nutarimą
reorganizuoti ar likviduoti kredito uniją;
16) spręsti klausimą dėl
kredito unijos įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;
17) įvertinti kredito
unijos valdymo ir kontrolės organų ataskaitas;
18) susirinkimo metu
spręsti stebėtojų tarybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;
19) spręsti kitus jo
kompetencijai įstatų priskirtus klausimus.
28 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai
Visuotinius narių
susirinkimus šaukia kredito unijos valdyba.
Neeilinio visuotinio
narių susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba,
paskolų komitetas ir ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neskaitant
asocijuotų narių. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas,
jeigu:
1) kredito uniją numatoma
reorganizuoti ar likviduoti;
2) kredito unija negali
įvykdyti finansinių įsipareigojimų arba yra skelbiama nemokia;
3) to reikalauja
iniciatyvos teisę turintys kredito unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ar
paskolų komitetas;
4) yra šio įstatymo 34
straipsnio 3 dalyje numatytas atvejis;
5) įsiteisėja teismo
sprendimas sušaukti narių susirinkimą.
Kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas gali būti sušaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
1) per 3 mėnesius nuo
ūkinių metų pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis narių susirinkimas ir
dėl to į teismą kreipėsi kredito unijos narys (nariai);
2) į teismą kreipėsi
neeilinio visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio
susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką;
3) į teismą kreipėsi
kreditoriai dėl to, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas nebuvo
sušauktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytais atvejais.
29 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas
1.Visuotinis narių
susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų
kredito unijos narių. Jei kvorumo nėra, sušaukiamas pakartotinis susirinkimas,
kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo.
Visuotiniame narių
susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami
pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir
sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise
gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito
unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs
su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių
susirinkimui, ar jis yra už ar prieš. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo
kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys
balsavo raštu.
Balsavimas
visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to
reikalauja ne mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių susirinkime kredito unijos narių.
Visuotinio narių
susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po
lygiai, lemiamą balsą turi susirinkimo pirmininkas. Šio įstatymo 27 straipsnio
2 dalies 1, 4, 6, 7, 14, 15 punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti
reikia 2/3 dalyvaujančiųjų visuotiniame narių susirinkime balsų.
Visuotinio narių
susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors
vienas susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti
pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu,
balsavimo biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito visuotinio narių
susirinkimo pabaigos.
30 straipsnis.
Visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
Eilinį visuotinį narių
susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių
susirinkimą valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ir
ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo.
Neeilinio visuotinio
narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje
nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas.
Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai
dienos paskelbti kredito unijos nariams apie neeilinio visuotinio narių
susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai
sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.
Pakartotinis kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo
neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau
kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo.
Visuotinis
susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi kredito
unijos nariai su tuo sutinka.
Pranešime apie
visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta:
1) kredito unijos
pavadinimas ir adresas;
2) susirinkimo data,
laikas ir vieta;
3) susirinkimo
darbotvarkė ir nutarimų projektai.
Ne vėliau kaip likus 5
dienoms iki susirinkimo kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė
susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
Visuotinio narių
susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš kredito unijos narių, o iki
jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato
kredito unijos įstatai.
Visuotinis narių
susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais
klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi kredito unijos nariai. Pakartotiniame
susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
31 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo nutarimų negaliojimas
Kredito unijos narių
ar administracijos vadovo pareiškimu visuotinio narių susirinkimo nutarimai
gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja šiam
įstatymui, kredito unijos įstatams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.
Visuotinio narių
susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų
nuo nutarimo priėmimo dienos ar nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo
sužinoti apie nutarimo priėmimą.
32 straipsnis.
Stebėtojų taryba
1.Stebėtojų taryba yra
kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas.
Stebėtojų tarybos
narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato kredito unijos
įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems
metams.
Stebėtojų tarybos
nariu negali būti kredito unijos valdybos, paskolų komiteto narys ar
revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų
kitiems asmenims.
33 straipsnis.
Stebėtojų tarybos kompetencija
Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų
komitetas, valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo
nutarimus;
2) analizuoja kredito
unijos, jos valdybos ir paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir
naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę
būklę;
3) pateikia visuotiniam
kredito unijos narių susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo
išvadomis ir pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos
valdybą, paskolų komitetą ir (ar) administraciją, kad nedelsiant
pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam
narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui
atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, kurie, stebėtojų tarybos
įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus ar
kitas jos taisykles;
5) pateikia visuotiniam
narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį
buhalterinį balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;
6) atstovauja kredito unijai
teisme nagrinėjant ginčus tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito
unijos narių ir valdybos;
7) siūlo valdybai
atšaukti jos priimtus neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį narių
susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos nutarimus;
8) gali perduoti jos
kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
9) sprendžia kitus
įstatuose numatytus klausimus.
Stebėtojų taryba turi
teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti
kredito unijos buhalterinį balansą bei kitą finansinę atskaitomybę.
Stebėtojų tarybos
reikalavimu kredito unijos valdyba ir (ar) administracija privalo pateikti jai
dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla.
Stebėtojų tarybos
posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai
priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos
nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą.
Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.
Stebėtojų tarybos
nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
Stebėtojų tarybos
darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.
34 straipsnis. Kredito
unijos valdyba
Valdyba yra kolegialus
vykdomasis (administruojantis) kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja
pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis
kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,
paskolų komiteto narys ar revizorius.
Be pagrindinių
valdybos narių, tam pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip 3
kandidatai į valdybos narius, kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui,
pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi
teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise.
Jeigu kredito unijos
valdybos narių skaičius tapo mažesnis, negu numatyta kredito unijos įstatuose,
ir nėra galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais,
likusieji valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį kredito unijos narių
susirinkimą.
35 straipsnis.
Valdybos kompetencija
Valdybos ir jos narių
kompetenciją nustato kredito unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas
darbo reglamentas.
Valdyba:
1) priima naujus narius į
kredito uniją, sustabdo jų narystę kredito unijoje šio įstatymo 22 straipsnio 1
dalyje numatytais atvejais;
2) atstovauja kredito unijai
teisme, arbitraže bei kitose institucijose;
3) organizuoja ir šaukia
kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;
4) rengia ir teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti
metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;
5) nustato palūkanas už
indėlius ir paskolų procentus;
6) kredito unijos vardu
sudaro darbo sutartis su samdomais darbuotojais;
7) kredito unijos
vardu sudaro civilinius sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais
asmenimis;
8) tvarko kredito unijos
narių registrus;
9) svarsto revizoriaus
pateiktą medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas
stebėtojų tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;
10) parengia kredito
unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos
ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;
11) svarsto kredito
unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo
prašymo gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą
nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui;
12) investuoja laisvas
kredito unijos lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai
numatyta įstatuose;
13) iki kredito unija
įstos į Centrinę kredito uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms
kredito unijoms, nesančioms Centrinės
kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai bei skolinasi iš jų
pinigus, jei tai numatyta įstatuose;
14) priima sprendimus dėl
skolinimo kitoms kredito unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo
Centrinės kredito unijos nustatyta tvarka ir sąlygomis;
15) atsiskaito su
buvusiais kredito unijos nariais šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka
ir terminais;
16) laiku informuoja
kredito unijų veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar
pajinio kapitalo sumažėjimą bei teikia kitus reikalingus šiai institucijai
duomenis pagal priežiūros institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos
priežiūros taisykles;
17) svarsto kitus kredito
unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio
narių susirinkimo, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.
Valdyba priima
nutarimus jos kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais.
Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.
Valdybos nariai turi lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta
dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
valdybos pirmininko balsas.
Valdybos nariai ir
kandidatai į valdybos narius privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
Už savo veiklą valdyba
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta
tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Valdyba taip pat atsiskaito
stebėtojų tarybai, kuri pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir
pasiūlymus.
36 straipsnis. Paskolų
komitetas
Paskolų komitetą iš ne
mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems
metams. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,
valdybos narys ar revizorius.
Paskolų komitetas
nagrinėja kredito unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia,
ar nario prašoma paskola atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato
išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais
klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos
sutarties su kredito unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas.
Už savo veiklą paskolų
komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose
nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
Paskolų komiteto
nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
37
straipsnis. Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė
Stebėtojų tarybos,
valdybos ir paskolų komiteto nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Nuo pareigos atlyginti
nuostolius atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto
nariai, kurie balsavo prieš nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos
įstatus ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus
priimant. Šiais atvejais jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo
sužinoti apie tokį nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.
38 straipsnis. Kredito
unijos revizorius
Kredito unijoje turi
būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito
unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo
gali būti kredito unijos narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi
negali būti kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto
narys ar toje kredito unijoje dirbantis vyriausiasis finansininkas
(buhalteris).
Jeigu nėra galimybės
išrinkti revizorių iš kredito unijos narių, visuotinis narių susirinkimas
tvirtina nepriklausomą auditorių, stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal
sutartį.
Revizorius
(nepriklausomas auditorius) kontroliuoja kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą,
visuotinio narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias
funkcijas, revizorius turi teisę reikalauti pateikti jam reikalingus kredito
unijos buhalterinius bei finansinius dokumentus.
Kredito unijos
revizorius (nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui
finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas
informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės
veiklos pažeidimus, taip pat saugoti kredito unijos paslaptis.
Renkamam revizoriui
gali būti mokamas atlyginimas.
Kredito unijos
revizorius (nepriklausomas auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka už nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos
trūkumų nuslėpimą.
39 straipsnis.
Administracija
Kredito unijos valdyba,
jeigu būtina, sudaro kredito unijos administraciją, į kurią įeina kredito
unijos administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei
kiti valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai.
Kredito unijos
administracija vykdo visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.
Kredito unijos
administracijos pareigas nustato kredito unijos įstatai ir valdybos
patvirtintas darbo reglamentas.
Asmenis į kredito
unijos administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas
priima kredito unijos valdyba.
Kredito unijos
administracijos vadovas negali eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio)
pareigų, dirbti kitos kredito unijos ar banko administracijoje.
Kredito unijos
administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais kredito unijos
darbuotojais.
Kredito unijos
administracijos vadovo pareigas gali eiti kredito unijos valdybos pirmininkas
ar kitas valdybos narys.
ŠEŠTASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJOS KAPITALAS, NARIO PAJUS,
PAJAMOS IR
IŠLAIDOS, FINANSINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ
40 straipsnis. Kredito
unijos kapitalas
Kredito unijos nuosavas
kapitalas susideda iš pajinio, rezervinio bei papildomo kapitalo.
41 straipsnis. Kredito
unijos pajinis kapitalas
Kredito unijos
minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 litų. Jeigu
pajinis kapitalas mažesnis, kredito unijos priežiūros institucija gali
panaikinti kredito unijai išduotą veiklos licenciją.
Kredito unijos pajinis
kapitalas sudaromas iš kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių piniginių
įmokų už kredito unijos narių pajus.
Pajinis kapitalas
kaupiamas atsižvelgiant į poreikį lėšų, kurias kredito unija nusprendžia
investuoti į kredito unijos nuosavą turtą - patalpas, įrangą ir inventorių
kredito unijos veiklai pradėti ir plėtoti, taip pat Centrinės kredito unijos
pajams įsigyti.
Kredito unijos
pajiniam kapitalui kaupti draudžiama naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas
ir jai įkeistą turtą.
42 straipsnis. Kredito
unijos rezervinis kapitalas
Kredito unija sudaro
rezervinį kapitalą, kuris naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams
padengti.
Rezervinis kapitalas
sudaromas iš kredito unijos pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet
atskaitant ne mažiau kaip po 20 procentų iš šio pelno, kol rezervinis kapitalas
sudarys 10 procentų ilgalaikių investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos
metinio buhalterinio balanso pagrindu.
Panaudojus dalį
rezervinio kapitalo kredito unijos nuostoliams padengti, iš pelno vėl
atskaitoma į kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
Nuostoliams, kurie gali būti padengti iš rezervinio
kapitalo, priskiriami nuostoliai, susiję su abejotinais aktyvais - paskolomis
ir ilgalaikėmis investicijomis. Kitiems nuostoliams atlyginti rezervinio
kapitalo lėšos gali būti panaudotos tik kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu.
43 straipsnis. Kredito
unijos nario pajus
Kredito unijos nario
pajus gali būti tik piniginė įmoka.
Pajaus mokėjimo tvarka
ir atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus nustatomos kredito unijos įstatuose.
Minimalus kredito unijos nario fizinio asmens pajaus dydis
yra 100 litų, o minimalus nario juridinio asmens pajaus dydis yra 1000 litų.
Kredito unijos įstatuose gali būti numatytas didesnis minimalaus pajaus dydis.
Jei kredito unijos nario pajus tapo mažesnis už nustatytą minimalų dydį, valdyba privalo apie tai įspėti narį ir nustatyti
terminą pajų padidinti iki nustatyto minimalaus dydžio. Jeigu narys šio
reikalavimo neįvykdo, valdyba siūlo visuotiniam narių susirinkimui jį šalinti
iš kredito unijos.
Norėdamas atsiimti
dalį pajaus, disponavimo kuriuo neriboja šis įstatymas ir kredito unijos
įstatai, kredito unijos narys pateikia prašymą valdybai. Įvertinusi kredito
unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą), valdyba nustato terminą, per
kurį toks prašymas turi būti patenkintas. Šis terminas negali būti ilgesnis
kaip 12 mėnesių nuo atitinkamo valdybos sprendimo priėmimo dienos.
Išieškoti
iš kredito unijos nario
pajaus, kuris yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai
skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių.
44 straipsnis. Pelno
paskirstymas
Kredito unijos pelnas
yra lėšos, kurios lieka atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų
metų kredito unijos išlaidas ir nuostolius.
Pelnas turi būti
paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš
tai patvirtinus metinį balansą šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
Nutarime dėl pelno
paskirstymo turi būti nurodyta:
1) pelno suma;
2) mokesčiai;
3) atskaitymai į
rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitą
kredito unijos kapitalą, skirtą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
Centrinėje kredito unijoje turimiems papildomiems pajams išpirkti bei kitoms
kredito unijos ilgalaikėms programoms įgyvendinti;
5) pelno dalis
(procentais), skiriama kredito unijos nariams (pajininkams) pagal kredito
unijoje nario laikomų indėlių bei gautų paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno
dalis išmokama premijomis ar kita kredito unijos įstatuose nustatyta išmokų
forma;
6) tantjemos kredito
unijos valdymo organų nariams ir vadovams;
7) nepaskirstytasis
pelnas.
Kredito unijos
nariams premijos mokamos iš pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius
lėšas į rezervinį kapitalą ir kitus įstatuose numatytus kredito unijos
kapitalus.
Pelnas, likęs po atskaitymų
į kredito unijos kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba
kitaip perduotas kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams,
jeigu kredito unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo
nustatytą minimumą.
45 straipsnis. Kredito
unijos apskaita, atskaitomybė ir kontrolė
Kredito unijos
finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Jei kredito unija buvo
įregistruota ūkiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga
laikoma kalendorinių metų paskutinė diena.
Jei kredito unija išregistruojama nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutiniai
ūkiniai metai baigiasi kredito unijos išregistravimo dieną.
Kredito unijų
buhalterinę apskaitą, atskaitomybės ir finansinės kontrolės tvarką nustato
Lietuvos Respublikos įstatymai ir priežiūros institucijos nutarimais
patvirtinti teisės aktai.
Per 3 mėnesius nuo
finansinių metų pabaigos kredito unija parengia ir pateikia priežiūros
institucijai metinę finansinę ataskaitą.
46 straipsnis. Kredito
unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
Priežiūros institucija
gali nustatyti kredito unijoms šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:
1) likvidumo;
2) maksimalios atviros
pozicijos užsienio valiuta;
3) kapitalo pakankamumo.
SEPTINTASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
47 straipsnis. Kredito
unijų veiklos kontrolė ir poveikio priemonių taikymas
Kredito unijų veiklos
priežiūros institucija už šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų,
reglamentuojančių kredito unijų veiklą, pažeidimus turi teisę taikyti kredito
unijai, jos vadovams šias sankcijas:
1) įspėti kredito uniją
dėl jos veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;
2) įstatymų nustatyta
tvarka skirti kredito unijos vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo
pažeidimus;
3) reikalauti nušalinti
kredito unijos valdybos pirmininką, jos narį (narius) ar administracijos vadovą
ir išrinkti naują valdybos pirmininką, jos narį (narius) arba paskirti naują
administracijos vadovą;
4) sustabdyti kredito
unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalinti kredito unijos valdybą,
administracijos vadovą ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių;
5) laikinai arba visam
laikui atšaukti leidimą atlikti vieną ar kelias kredito unijos veiklos
operacijas;
6) laikinai arba visam
laikui atšaukti kredito unijai išduotą licenciją verstis 7 straipsnyje
nustatyta veikla.
Taikytinos sankcijos
rūšį ir terminus parenka priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo
pobūdį, galimas jo pasekmes kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti
poveikio priemonės pasekmes kredito unijos patikimumui ir stabilumui.
Nutarimas dėl
poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte,
privalo būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo
daugiau kaip vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.
Priežiūros
institucijos nutarimas dėl sankcijos taikymo kredito unijai ar jos vadovams
gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Centrinė kredito unija
papildomai kontroliuoja nuolatinę kredito unijų Centrinės kredito unijos narių
veiklą, o jeigu reikia, ją tikrina, vertina veiklos riziką ir teikia
priežiūros institucijai rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo šioms
kredito unijoms.
Priežiūros institucija
šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas taiko priežiūros institucijos
kolegialiu nutarimu, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucijai
suteikta neteisinga informacija;
2) priežiūros
institucijai nepateikta būtina kredito unijos priežiūrai vykdyti informacija ar
dokumentai;
3) nesilaikyta nustatytų
normatyvų;
4) pažeisti Lietuvos
Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.
Priežiūros institucija
nutarimą taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas priima
vadovaudamasi:
1) dokumentais ir
informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;
2) kredito unijos
ekonominės būklės analize;
3) medžiaga apie anksčiau
nustatytus pažeidimus ir priežiūros institucijos bei kitų institucijų kredito
unijai taikytas sankcijas;
4) kredito unijos
valdybos ar administracijos vadovo paaiškinimais.
AŠTUNTASIS
skirsnis
KREDITO
UNIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
48 straipsnis. Kredito
unijos reorganizavimas
Reorganizavimas - tai
kredito unijos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros.
Reorganizuotos kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra
reorganizuojant įsteigta nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito
unija (ar kredito unijos).
Kredito unijos gali
būti reorganizuojamos šiais būdais:
1) jungimosi;
2) padalijimo.
Kredito unijų
reorganizavimas jungimosi būdu galimas:
1) kai prie kredito
unijos, kuri tęsia veiklą, prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip
juridiniai asmenys baigia veiklą;
2) kai iš kelių kredito
unijų, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą, įsisteigia nauja kredito
unija.
Kredito unijos
jungiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.
Kredito unijų
reorganizavimas padalijimo būdu galimas:
1) kai kredito unija,
kuri baigia veiklą, perduoda savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms,
kurios tęsia veiklą;
2) kai iš kredito unijos,
kuri baigia veiklą, steigiamos naujos kredito unijos;
3) kai iš kredito unijos,
kuri tęsia veiklą, atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba
iš kurios steigiama nauja kredito unija.
Reorganizuojamos
kredito unijos turi parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti
nurodyta kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos:
1) pavadinimas ir
buveinė;
2) narių skaičius;
3) pajinis kapitalas;
4) indėlių ir išduotų
paskolų bei turto įvertinimas;
5) prievolių perėmimo
sąlygos ir terminai;
6) narių pajų tvarkymo po
reorganizavimo veiksiančiose kredito unijose kriterijai ir taisyklės;
7) narių indėlių ir
nariams išduotų savitarpio paskolų tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir
po jo;
8) kitos turtinės ir
neturtinės narių teisės ir pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių
teisių ir pareigų įgijimo terminai;
9) teisės, reorganizavimo
laikotarpiu suteikiamos kredito unijų valdymo organams, revizoriams
(ekspertams).
Kartu su
reorganizavimo projektu turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo
veiksiančios kredito unijos įstatai.
Kiekvienos
reorganizuojamos kredito unijos valdyba parengia reorganizavimo projektą,
kuriam įvertinti gali būti kviečiamas nepriklausomas auditorius (ekspertas).
Jis privalo pateikti raštu visuotiniam narių susirinkimui reorganizavimo
projekto įvertinimą ir išvadas.
Apie numatomą
reorganizavimą kiekviena kredito unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip
prieš 20 dienų iki visuotinio narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta
svarstyti kredito unijos reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi
teisę per tą laikotarpį susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo
įvertinimu.
Priimti nutarimą
reorganizuoti kredito uniją ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei
parengtus įstatus kredito unijos nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų
reorganizuojamos kredito unijos narių balsų. Visuotinio narių susirinkimo
nutarimą dėl atsisakymo reorganizuoti kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių
turi teisę apskųsti teismui.
Reorganizavimas
kredito unijos bankroto atveju yra kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai
paskirtas administratorius kredito uniją skaido arba dalį jos turto parduoda
kitoms kredito unijoms, kad būtų laiduojamas kredito unijos mokumas ir
patenkinami kreditorių reikalavimai. Kredito unija bankroto atveju turi būti
reorganizuojama pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus
ir teisės aktus, reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.
Apie kredito unijos
reorganizavimą pranešama raštu kiekvienam jos nariui ir kredito unijos kreditoriui.
Po reorganizavimo
veiksiančių kredito unijų įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių
susirinkimo. Reorganizuojamos kredito unijos įteisinamos, licencijuojamos ir
registruojamos pagal šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.
Reorganizavus kredito
uniją, jos turtas pereina:
1) jungimosi ir
padalijimo atveju - naujai atsiradusiai kredito unijai;
2) prijungimo prie kitos
kredito unijos atveju - pastarajai.
Turtas pereina
perdavimo dokumento pasirašymo dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo
priimtas dokumentas.
49 straipsnis. Kredito
unijos likvidavimas
Kredito unijos
likvidavimo pagrindas gali būti:
1) kredito unijos veiklos
termino, nurodyto jos įstatuose, pasibaigimas;
2) kredito unijos narių
minimalaus skaičiaus, nurodyto šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, sumažėjimas
ir priežiūros institucijos draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam
narių sumažėjimui;
3) 41 straipsnio 1 dalyje
nustatyto kredito unijos pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per
priežiūros institucijos nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;
4) įmonių rejestro
tvarkytojo priimtas sprendimas atšaukti kredito unijos registravimą;
5) įsiteisėjęs teismo
sprendimas likviduoti bankrutavusią kredito uniją;
6) įsiteisėjęs teismo
sprendimas likviduoti kredito uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų
pažeidimus;
7) visuotinio narių
susirinkimo nutarimas likviduoti kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto
byla.
Nutarus likviduoti
kredito uniją, priežiūros institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo
likvidatoriaus paskyrimo dienos kredito unijos valdymo organai netenka
įgaliojimų valdyti kredito uniją, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.
Likvidatorius praneša
kredito uniją įregistravusiai institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie
kredito unijos statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito
unijai įgijus likviduojamos kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą
rašomas žodis „likviduojama“.
Likviduojama kredito
unija gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip
pat numatytus nutarime dėl likvidavimo.
Apie kredito unijos
likvidavimą viešai skelbiama tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių
intervalais arba kiekvienam nariui ir kreditoriui pranešama raštu.
Kredito unijos likvidavimo
procedūra atliekama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės
aktus, reglamentuojančius bankų likvidavimą.
50 straipsnis. Kredito
unijos bankroto procedūra
Kredito unijos
bankroto bylos iškėlimo, teisminio nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto procedūra atliekama remiantis Lietuvos
Respublikos komercinių bankų įstatymu.
DEVINTASIS
skirsnis
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
51 straipsnis.
Mokesčių lengvatos
Mokesčių lengvatos
kredito unijoms taikomos vadovaujantis mokesčius reglamentuojančiais
Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.
52 straipsnis. Kredito
unijų veiklos priežiūra
Kol bus sukurta speciali
kredito įstaigų veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai,
visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei
licencijas suteikia Lietuvos bankas.
53 straipsnis. Kredito
unijų įstatų pakeitimas ir veiklos pertvarkymas
Kredito unijos turi
suderinti savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ne vėliau kaip per vienerius
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Iki šio įstatymo
įsigaliojimo įregistruotų kredito unijų įstatų nuostatos galioja tiek, kiek
neprieštarauja šiam įstatymui. Kredito unijos savo įstatus taiko kartu su šio
įstatymo nuostatomis.
Kredito unijos turi
įvykdyti visus kredito unijų tarpusavio įsipareigojimus per pusę metų nuo
įstojimo į Centrinę kredito uniją dienos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-551, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.114-2870 (97.12.12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.45-1289 (00.06.02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė
Trapinskienė (2000.06.05)
25 straipsnis. Nario atsakomybė už
kredito unijai padarytą žalą
Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą
žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės
kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai
padarytą žalą.
Kredito unijos narys atsako įdėto pajaus
(priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta iki
penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario atsakomybė.
PENKTASIS skirsnis
KREDITO UNIJOS VALDYMAS IR
VEIKLOS KONTROLĖ
37 straipsnis. Stebėtojų tarybos,
valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė
Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto
nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tik
tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto nariai, kurie balsavo prieš
nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos įstatus ar kitus Lietuvos
Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus priimant. Šiais atvejais
jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį
nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.
55 straipsnis. Kredito unijų priežiūros institucija
Kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos
bankas.
2.
Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją
turinčių kredito unijų priežiūrą.
3.
Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų
įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu ir priežiūros
institucijos teisės aktais.
56 straipsnis. Priežiūros tikslais gautos informacijos
apsauga
1.
Informacija, pagal šį įstatymą gauta priežiūros tikslais, negali būti skelbiama
viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame
įstatyme nustatytus atvejus.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo
privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami ar buvę darbuotojai,
priežiūros institucijos vardu veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat
bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota
priežiūros tikslais gauta informacija.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri
jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai
negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.
Priežiūros institucija turi teisę priežiūros
tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš užsienio
valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros funkcijoms, įskaitant ir
poveikio priemonių taikymą, atlikti ar įstatymų nustatyta tvarka apskundus
priežiūros institucijos sprendimą.
Priežiūros tikslais gauta informacija gali būti
perduota:
1)
įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka, jei ji reikalinga
baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip pat Lietuvos Respublikos pinigų
plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir
tvarka;
2)
teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl
kredito unijos priverstinio likvidavimo;
3)
Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir
finansų rinkų priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros
funkcijoms atlikti;
4) užsienio valstybių kredito įstaigų ir kitų
finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų
priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;
5)
valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, jeigu ji reikalinga jos
funkcijoms atlikti;
6) kredito unijos auditoriams, jeigu ji reikalinga jų
funkcijoms atlikti;
7) kitoms valstybės institucijoms, jeigu tokia
informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina kredito unijų
priežiūros tikslais;
8) Europos centriniam bankui, jeigu ji reikalinga jo
funkcijoms atlikti.
Šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms
institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti perduodama, jei
joms taikomi ne mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame
įstatyme.
Pagal šio straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija
gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė
narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis, numatanti
pasikeitimą priežiūros tikslais gauta informacija, ir pagal tos valstybės
įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi ne mažesni
reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame įstatyme.
57 straipsnis.
Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo
nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
1.
Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų licencijų, leidimų, sutikimų
išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau šiame straipsnyje – leidimų
išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius
reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato priežiūros institucijos teisės
aktai.
Prašymas dėl leidimo išdavimo išnagrinėjamas ir
sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus, o jei terminai
šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų
dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu priežiūros
institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba papildomus
dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo nagrinėjimo ir
sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų ar
papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo
priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo
informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti leidimą
turi būti motyvuotas.
58 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
1.
Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių,
priežiūros institucija turi teisę:
1)
duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, kuriuos
kredito unija privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir
nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2)
jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto
vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito
unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto vertė,
kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti
kiti kredito unijos veiklos klausimai. Jei
atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros institucijai
pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų
pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas
atlygina kredito unija. Kai pagal
sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys
atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60
straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;
4) reikalauti, kad būtų pakeista audito įmonė,
atliekanti kredito unijos finansinės atskaitomybės patikrinimą, jei audito
įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;
5)
reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos revizijos komisija (revizorius) ar
kai kurie jos nariai, atliekantys kredito unijos finansinės atskaitomybės
patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės aktuose, kredito unijos įstatuose
nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia, netinkamai atlieka jiems pavestas
funkcijas ir pareigas.
Priežiūros institucija, nustačiusi
teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad
kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir
patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius rašytinius nurodymus:
1) priežiūros institucijos nustatytais
terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar
sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl kredito unijos veiklą
papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba parduoti ar
kitaip perleisti kitiems asmenims turimą nekilnojamąjį turtą;
3) priežiūros institucijos nustatytu
terminu atlikti kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;
4) parengti ir įgyvendinti priežiūros
institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną kredito unijos veiklos
pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių
planą;
5)
sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą arba stebėtojų tarybos ar
valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus
klausimus;
6)
kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus.
Priežiūros institucija apie nurodymą kredito unijos vadovams atvykti į
priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti
tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar kredito
unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos veikla būtų stabili ir
patikima.
Priežiūros institucija, nustačiusi
teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad
kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir
patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti individualius kredito
unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus
dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti
motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies
nuostatas.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
Priežiūros institucijos nustatyta
tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti kredito unijos
organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar
posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito unijos organų, kredito
unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.
Priežiūros institucija pačios
nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais
teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie kredito unijos
skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie
kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
59 straipsnis.
Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus
(neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi
teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.
Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo
nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.
60 straipsnis. Kredito
unijų inspektavimas
Kredito unijų inspektavimą atlieka priežiūros
institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama kredito uniją,
gali pasitelkti ir kitų asmenų.
Kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas
inspektavimui atlikti:
1) pateikti inspektavimą atliekantiems asmenims visą
jų prašomą informaciją ir dokumentus;
2) suteikti galimybę inspektavimą atliekantiems
asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti inspektavimą atliekantiems asmenims darbo vietą.
Inspektavimą atliekantys asmenys turi teisę:
1) inspektuojamos kredito unijos darbo metu
nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti
reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų
nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar
raštu;
3) reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar
kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;
4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų teisių.
Atlikus inspektavimą, jo rezultatai raštu
pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,
administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo
rezultatais.
Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią
inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo tvarką.
Centrinei kredito unijai stebint kredito unijų,
Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas tikrinant, taikomos
šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
61 straipsnis. Poveikio
priemonės
Priežiūros institucija turi teisę licenciją
turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų,
reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, pažeidimo arba
priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;
2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;
3) laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias
finansines paslaugas;
4) laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių
kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą. Priežiūros
institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito struktūrinio
padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi teisės teikti
finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito
struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo nedelsdama priimti
sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą;
5) laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos
narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą,
paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba nušalinti kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos
administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų ir
reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta
sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
6) paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą
(moratoriumą);
7) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis,
esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose,
ir kitu turtu;
8) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti
jos galiojimą.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar
kelias poveikio priemones.
Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio
priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones),
atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų turinį, mastą,
kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, į asmens,
kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito unijos
narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir trūkumus,
taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio
priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir
kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
Priežiūros institucijos sprendimas taikyti kredito
unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu
šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio
priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka
gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo
vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl poveikio priemonės
rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
Poveikio priemonės, kurios taikomos laikinai,
galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo
nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko tarpu ar
susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent
priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto
termino.
62 straipsnis. Poveikio
priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame
įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo ar
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar pareikalauta informacija
arba pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį įstatymą duoti
priežiūros institucijos nurodymai;
3) nebetenkinami reikalavimai, nustatyti leidimo
įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui;
4) pažeidžiami įstatymų, reglamentuojančių saugią ir
patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros institucijos teisės aktų
reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos veiklos arba dėl
finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai arba
sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos funkcionavimas;
5) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.
Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą,
ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio klausimo
nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, apie
klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją apie
nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo
pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė,
vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo
turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus.
Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam
taikoma poveikio priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar
administracijos vadovui). Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas
netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais
priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės
taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.
Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo
ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam ar
trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo
dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo dienos.
Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 5
dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie pritaikytą
poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta
tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai neskelbti
tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti neigiamos įtakos
kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos stabilumui ir
patikimumui.
63 straipsnis. Baudos
Priežiūros institucija turi teisę kredito unijai
skirti šias baudas:
1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar
dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų
nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento bendrųjų metinių
pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 1
000 litų;
3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę atlikti tik
gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint priežiūros
institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti veiksmų ar
veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė apribota
pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų;
5) už kitus saugią ir patikimą kredito unijos veiklą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento
bendrųjų metinių pajamų.
Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas
atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio
priemones.
Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija gavo priežiūros institucijos
sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą už
kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, turi būti sumokama į
valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o
priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui, – per 10 dienų nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji priežiūros institucijos sprendimu
išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito unijos, kuriai paskirta bauda,
nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių
lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
64 straipsnis. Kredito unijos stebėtojų tarybos nario
(narių), valdybos
nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo,
paskolų
komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų
Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)
nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų nušalintas asmuo neturi
teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo
pateikimo kredito unijai dienos jo priimti sprendimai yra negaliojantys.
Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)
nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais
būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti
kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius),
kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito unijai ir
juridinių asmenų registro tvarkytojui bei paskelbiama leidinio „Valstybės
žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Apie priežiūros institucijos
sprendimą nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų
pranešama kredito unijai.
65 straipsnis. Kredito
unijos veiklos apribojimas (moratoriumas)
Kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas) - kredito unijos veiklos laikinas dalinis apribojimas. Kredito unijos
veiklos apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas
dėl kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo.
Be kitų šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytų
pagrindų, priežiūros institucija turi teisę paskelbti kredito unijos veiklos
apribojimą (moratoriumą), jei kredito unija per 5 darbo dienas negali įvykdyti
bent vieno kreditoriaus pagrįsto finansinio reikalavimo (dėl lėšų kredito
unijos sąskaitose trūkumo negali atlikti kliento mokėjimo pavedimo, grąžinti
indėlių ar kitų pasiskolintų lėšų arba vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų
ir pan.) ar yra pagrįstas pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu
metu.
Priežiūros institucija, priimdama sprendimą skelbti
kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą), paskiria kredito unijos
laikinąjį administratorių.
Laikinuoju administratoriumi gali būti paskirtas
juridinis ar fizinis asmuo. Jei laikinuoju administratoriumi skiriamas fizinis
asmuo, gali būti paskirti vienas ar keli laikinojo administratoriaus padėjėjai.
Atlyginimus laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgdama į
laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus,
nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš kredito unijos lėšų.
Kredito unijos laikinuoju administratoriumi negali būti paskirtas
priežiūros institucijos darbuotojas. Laikinasis administratorius turi būti
nepriekaištingos reputacijos, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4
dalyse.
Kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo)
terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip
6 mėnesiai. Jei priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus
pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir
patikimumo atkūrimo, kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminas
priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas dar iki 6 mėnesių.
Apie priimtą sprendimą skelbti kredito unijos
veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį
administratorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos
pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat
paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Nuo sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos
apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių
pateikimo kredito unijai dienos:
1) sustabdomi kredito unijos stebėtojų tarybos,
valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai. Jie pereina kredito unijos
laikinajam administratoriui. Visi šiame punkte nurodytų kredito unijos organų
sprendimai, priimti po sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą
(moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo dienos, yra
negaliojantys ir nevykdytini;
2) kredito unijos visuotinio narių susirinkimo
sprendimai įsigalioja tik juos suderinus su kredito unijos laikinuoju
administratoriumi ir priežiūros institucija. Jie savo
nuomonę dėl pateikto derinti visuotinio narių susirinkimo sprendimo privalo
pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo visuotinio narių susirinkimo sprendimo
gavimo dienos;
3) kredito unijai draudžiama vykdyti įsipareigojimus
mokėti ar perleisti kredito unijos turtą, jei šie įsipareigojimai atsiranda iš
sandorių ar kitų juridinių faktų, buvusių iki kredito unijos veiklos apribojimo
(moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai kredito
unijos veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti. Kredito unijos veiklos
apribojimo (moratoriumo) metu netesybos už kredito unijos prievolės neįvykdymą
ar netinkamą įvykdymą neskaičiuojamos ir nemokamos. Palūkanos pagal kredito
unijos prievoles skaičiuojamos, tačiau išmokamos tik pasibaigus kredito unijos
veiklos apribojimo (moratoriumo) terminui;
4) draudžiama įskaityti bet kokius kredito unijos ir
jos klientų reikalavimus;
5) sustabdomos teisme nagrinėjamos bylos, kuriose
kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat išieškojimas pagal
vykdomuosius dokumentus, kai skolininkė yra kredito unija.
Šio straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyti
draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys
mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kiti
įstatymai nustato, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles ir jos veiklą
apribojus.
Kredito unijos laikinasis administratorius, be kita
ko:
1) atlikdamas kredito unijos stebėtojų tarybos,
valdybos ir administracijos vadovo funkcijas, privalo siekti, kad kredito unija
vėl taptų stabili ir patikima, arba siūlyti kredito unijos visuotiniam narių
susirinkimui priimti tam reikalingus sprendimus;
2) per priežiūros institucijos nustatytą terminą
privalo išnagrinėti ir įvertinti kredito unijos finansinę būklę, galimus
kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdus ir pateikti
priežiūros institucijai išvadą bei pasiūlymus. Laikinojo administratoriaus
išvadoje ir pasiūlymuose, be kita ko, turi būti numatyta galimų kredito unijos
veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdų sėkmingo įgyvendinimo lyginamoji
tikimybė, kiekvienam galimam būdui įgyvendinti reikalingos išlaidos, terminai
ir jų įvertinimas bei galimi rezultatai, taip pat poreikis pratęsti kredito
unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą ir (ar) priimti kitus
sprendimus, leidžiančius įgyvendinti kredito unijos veiklos stabilumo ir
patikimumo atkūrimo būdus. Jeigu nėra realių galimybių atkurti kredito unijos
veiklos stabilumą ir patikimumą, laikinojo administratoriaus išvadoje ir
pasiūlymuose gali būti siūloma spręsti klausimus dėl kredito unijos likvidavimo
ar bankroto bylos iškėlimo;
3) turi teisę be įspėjimo nutraukti sutartis su
kredito unijos valdybos nariais ir administracijos vadovu. Šiems asmenims
išeitinė išmoka nemokama;
4) apie administravimo eigą privalo teikti informaciją
priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir kredito unijos visuotiniam
narių susirinkimui jo nustatyta tvarka.
Kredito unijos laikinasis administratorius be
kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sutikimo neturi teisės parduoti ar
kitaip perleisti, taip pat įkeisti kredito unijos nekilnojamąjį turtą.
Kredito unijos laikinasis administratorius privalo
savo funkcijas atlikti apdairiai, sąžiningai ir atsižvelgdamas į kredito unijos
ir visų kredito unijos kreditorių interesus. Kredito unijos laikinasis
administratorius negali jam suteiktų teisų panaudoti savo asmeniniams ar trečiųjų
asmenų poreikiams tenkinti. Laikinasis administratorius už padarytą žalą atsako
įstatymų nustatyta tvarka.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kredito
unijos laikinojo administratoriaus pasiūlymus, iki kredito unijos veiklos
apribojimo (moratoriumo) termino pabaigos priima vieną iš šių sprendimų:
1) atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą
(moratoriumą), jei kredito unija, nesibaigus kredito unijos veiklos apribojimo
(moratoriumo) terminui, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir gali
stabiliai bei patikimai veikti;
2) pratęsti kredito unijos veiklos apribojimo
(moratoriumo) terminą ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą
(moratoriumą), jei priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus
pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir
patikimumo atkūrimo;
3) atšaukti licenciją.
66 straipsnis. Laikinas
teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo
61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio priemonę, kredito unija
laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje
kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti
priežiūros institucijos sprendime.
Priežiūros institucijos sprendimas laikinai
apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito unijoje bei
kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu Lietuvos
Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir teisės
aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų registre.
Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi
priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų registre.
Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais
priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre laikinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS PABAIGA
67 straipsnis.
Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis
reglamentavimas
Kredito unija reorganizuojama ir likviduojama
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos Respublikos
finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos
Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
Kredito unija negali būti pertvarkoma.
68 straipsnis. Kredito
unijos reorganizavimas
Reorganizuojant
kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime dalyvaujantis ar
reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.
Reorganizuojant kredito uniją skaidymo būdu, bent
vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito unijos teisės ir
pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.
Jeigu reorganizuojant kredito uniją įsteigiama
nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją.
Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui reikalingi
dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu
išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl leidimo
reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos
išdavimo.
Reorganizavime
dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio įstatymo nustatytais
atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti reorganizavimą
ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.
69 straipsnis. Sutikimas
vykdyti reorganizavimą
Jeigu kredito
unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą privaloma
informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą vykdyti reorganizavimą.
2.
Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime dalyvaujančios ir
reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir priežiūros institucijos
teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda
priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo priimamas atsižvelgiant į
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo
kriterijus.
3.
Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per vieną mėnesį
nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
70 straipsnis. Leidimas
reorganizuoti kredito uniją
Kredito unijos
reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus priežiūros institucijos leidimą
reorganizuoti kredito uniją.
2.
Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Priėmus sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo, reorganizavime
dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos, norėdamos gauti leidimą
reorganizuoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis,
įskaitant:
1)
reorganizavimo sąlygas;
2)
kredito unijos valdybos ataskaitą;
3)
reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4)
kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo;
5)
dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka
reikalavimus, nustatytus leidimo steigti kredito uniją išdavimui, jei
reorganizavimo metu steigiama nauja kredito unija;
6)
dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka
reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei kredito unija tęsia veiklą
po reorganizavimo.
4.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti
sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
5.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti kredito
uniją, jei:
1)
pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar
papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2)
yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, jei reorganizavimo
metu steigiama nauja kredito unija;
3)
yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, jei reorganizavime
dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.
6.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo
priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.
71 straipsnis. Kredito unijos likvidavimas
1.
Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos narių sprendimu ar kitais
įstatymuose nustatytais pagrindais.
Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavus
priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.
3.
Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduoti
kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos
teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant kredito unijos
valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintą
kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be
kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,
taip pat ekspertų išvadas dėl kredito unijos turto vertės. Kartu turi būti
pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti
sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
6.
Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais.
7.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą likviduoti kredito
uniją, jei:
1)
pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar
papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2)
galima daryti išvadą, kad kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus
kreditorių reikalavimus).
8.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Apie kredito
unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą likviduoti kredito
uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija per 3 darbo dienas
turi pranešti priežiūros institucijai.
Kredito unijos, kuriai priežiūros institucijos
sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas privalo priimti
sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio straipsnio 2 dalis
netaikoma.
Kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu
kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas per
priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti kredito
unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos likvidavimo turi teisę
priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent vienas kredito unijos
narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau
kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.
12.
Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo kitais negu
šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros
institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos likvidavimo.
Visais atvejais
teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito uniją, per 3 darbo dienas nuo
sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
72 straipsnis. Kredito unijų
bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Kredito unijų bankroto procedūras reglamentuoja šis
įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų
įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
73 straipsnis. Sąlygos
pripažinti kredito uniją nemokia
Sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti
pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo
tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik
tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos
nemokumą.
74 straipsnis.
Kredito unijos bankroto byla
Priėmus nutartį
iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai
nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos
buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį
teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat
terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje
nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.
Teismo nustatytas
terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo
reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties
iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai
bankroto bylą:
1) administratorius
pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo įgaliojimų.
Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito unijai
bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu
atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito
unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti
visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant
palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti
skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito
unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą
mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai
netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai
yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
Kredito unijos
administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti
kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti
kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti
administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų
sąmata.
Jeigu kredito
unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą
sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą
ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne
daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės
įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Administratorius privalo priežiūros institucijai
jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito
unijos bankroto procedūros eigą.
Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos
sutartis negali būti sudaroma.
75 straipsnis.
Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas
Teismas pripažįsta
kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį kredito uniją likviduoti ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus
įsiteisėjimo dienos.
Nustatyta tvarka
neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos reikalavimo teisės
neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai
institucijai.
Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais
kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su
kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų
sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams
turtą, įskaitant reikalavimo teises.
Kredito unijos
kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos Respublikos
nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos
santykį, buvusį teismo nutarties iškelti kredito unijai bankroto bylą priėmimo
dieną.
76 straipsnis. Kreditorių
reikalavimų tenkinimo eilė
Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai,
susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar
kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo
nelaimingo atsitikimo darbe.
Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir
investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų
kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
Trečiąja eile
tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl
valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip
pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
Ketvirtąja eile tenkinami kiti kredito unijos
kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse,
reikalavimai.
Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
Šeštąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų
tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo
reikalavimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551,
1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1615,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
KREDITO
UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja
2009 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis
galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2008-07-10)
autrap@lrs.lt
54 straipsnis.
Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė
Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas
ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA
251 straipsnis. Bendrasis
balsavimo biuletenis
Jeigu balsavimo teisę turintys kredito
unijos nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip
likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendrąjį balsavimo
biuletenį to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninių ryšių
priemonėmis ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.
Bendrajame balsavimo biuletenyje turi
būti nurodyta:
1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio
išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti
taip, kad narys galėtų balsuoti už ar prieš sprendimo projektą;
2) kandidatai į visuotinio narių
susirinkimo renkamų kredito unijos organų narius, kitas pareigybes, įmonės
kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad
narys galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja.
Užpildytame bendrajame balsavimo
biuletenyje turi būti nurodyta kredito unijos nario vardas, pavardė ir gimimo
data.
Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį
turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu
užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie
užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti
patvirtinantis dokumentas.
Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas
galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4
dalyse nustatytus reikalavimus ir kredito unija jį gavo iki visuotinio narių
susirinkimo.
Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis
neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad
kredito unijos narys iš anksto nebalsavo.
Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis
užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti kredito unijos nario
valios, laikoma, kad narys šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.
Papildyta
straipsniu:
Nr. XII-1047,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
391 straipsnis. Paprastieji ir privilegijuotieji pajai
Papildomi pajai gali būti paprastieji arba privilegijuotieji. Privilegijuotieji pajai gali sudaryti ne didesnę kaip 1/3 pajinio kapitalo dalį.
Paprastųjų pajų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų pajų savininkų turtinės teisės.
Kredito unijos paprastieji pajai negali būti konvertuojami į privilegijuotuosius pajus. Kredito unijai neleidžiama kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį paprastųjų pajų savininkams.
Kredito unijos privilegijuotieji pajai negali būti konvertuojami į paprastuosius pajus.
Kredito unijos, kuri išleidžia privilegijuotuosius pajus, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų pajų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo papildomo pajaus nominaliosios vertės.
Privilegijuotieji pajai gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma kredito unijos įstatuose nurodant pajų klases.
Jeigu dividendams skirtos paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui privilegijuotųjų pajų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai sumažinta suma. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, neviršijanti per 3 finansinius metus iš eilės viso nustatyto dividendo, perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, viršijanti per 3 finansinius metus iš eilės visą nustatytą dividendą, taip pat privilegijuotųjų pajų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
481 straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais
Kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
641 straipsnis. Laikinasis atstovas kredito unijos veiklos priežiūrai
Laikinuoju atstovu kredito unijos veiklos priežiūrai (toliau – laikinasis atstovas veiklos priežiūrai) gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai. Jeigu laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas laikinojo atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus laikinajam atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai šiems asmenims mokami iš kredito unijos lėšų.
Kai yra paskirtas laikinasis atstovas veiklos priežiūrai, kredito unijos valdyba ir vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su kredito unijos veikla susijusio sprendimo. Visi be laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimo kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.
Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo manymu, prieštarauja saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Laikinajam atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.
Apie priimtą sprendimą paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai:
1) nustatoma, kad kredito unija gali saugiai ir patikimai veikti, ar tokios priemonės taikymas, priežiūros institucijos nuomone, nebetikslingas dėl kitų priežasčių;
2) atšaukiama kredito unijai išduota licencija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
651 straipsnis. Kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas
Kredito unijos, kuriai pagal šio įstatymo 65 straipsnį paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas laikinasis administratorius, (toliau šiame straipsnyje – administruojama kredito unija) turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami kitai kredito įstaigai, jeigu:
1) yra reali grėsmė, kad administruojamos kredito unijos turto grynoji vertė taps mažesnė negu kredito unijos įsipareigojimai ar kredito unija atitiks kitas pagal šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalį priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytas sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, arba nustatoma, kad kredito unija jau atitinka sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir
2) administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas kitai kredito įstaigai leistų išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą kredito unijų sistemos stabilumu bei patikimumu ir kitaip apsaugoti viešuosius interesus, o administruojamos kredito unijos likvidavimas dėl bankroto tokiu pačiu mastu neapsaugotų šių interesų.
Administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą priežiūros institucijos pritarimu ir atsižvelgdamas į jos duotus nurodymus organizuoja ir vykdo laikinasis administratorius.
Jeigu priežiūros institucija pritaria administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimui, laikinasis administratorius, atsižvelgdamas į priežiūros institucijos nurodymus, organizuoja ir vykdo derybas dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perėmimo su kredito įstaigomis, kurios turi teisę teikti su administruojamos kredito unijos turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas. Derybose dalyvaujančios kredito įstaigos turi teisę susipažinti su informacija apie administruojamos kredito unijos finansinę būklę, kuri, laikinojo administratoriaus manymu, reikalinga sprendimui dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perėmimo priimti. Tokios informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 49 straipsnio nuostatos.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į būtinumą ypač greitai ir veiksmingai spręsti klausimą dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, taip pat į sprendimo priėmimo metu priežiūros institucijos turimą informaciją apie Lietuvos Respublikoje finansines paslaugas turinčių teisę teikti kredito įstaigų pajėgumą perimti administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus arba dėl kitų priežasčių manydama, kad derybų organizavimas ir vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nebūtų tinkamas, turi teisę laikinajam administratoriui nurodyti derybas organizuoti ir vykdyti tik su kai kuriomis administruojamos kredito unijos turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas turinčias teisę teikti kredito įstaigomis, su viena iš jų arba nurodyti iš viso neorganizuoti ir nevykdyti derybų, o administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus pasirengti perduoti kitai kredito įstaigai.
Administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo metu gali būti perduodamas visas arba dalis administruojamos kredito unijos turto, teisių (turtinių ir neturtinių) ir sandorių bei visi arba dalis administruojamos kredito unijos įsipareigojimų, tačiau:
1) visais atvejais turi būti perduodami administruojamos kredito unijos įsipareigojimai Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytiems indėlininkams, kuriems, esant draudžiamajam įvykiui, būtų mokamos draudimo išmokos, neviršijančios sumos, kurią jiems privalėtų išmokėti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir kredito unijos įsipareigojimai valstybės institucijoms ir įstaigoms, atsirandantys iš sandorių, sudarytų po kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos;
2) neperduodami administruojamos kredito unijos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai kredito unijos bankroto atveju pagal šio įstatymo 76 straipsnio nuostatas tenkinami penktąja ir šeštąja eile;
3) turi būti laikomasi principo, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodyti administruojamos kredito unijos kreditoriai, kurių reikalavimai kredito unijos bankroto atveju būtų tenkinami ta pačia šio įstatymo 76 straipsnyje nustatyta eile, traktuojami vienodai ir neturi patirti daugiau nuostolių, negu jų būtų patyrę tuo atveju, jeigu vietoj administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo kitai kredito įstaigai administruojamai kredito unijai tuo pačiu metu būtų buvusi iškelta bankroto byla.
Administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami tik po to, kai jų vertinimą atlieka laikinojo administratoriaus pasitelkta audito įmonė ir (ar) turtą vertinanti įmonė. Vertinimo išlaidas apmoka administruojama kredito unija. Prireikus ypač greitai spręsti klausimą dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami tik po to, kai laikinasis administratorius atlieka preliminarų jų vertinimą ir jo išvadas patvirtina priežiūros institucija, o audito įmonė ir (ar) turtą vertinanti įmonė vertinimą atlieka jau po turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo. Nustatant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į priežiūros institucijos pateiktą išvadą dėl to, ar yra pagrindai administruojamos kredito unijos licencijai atšaukti, ir į šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas licencijos atšaukimo pasekmes.
Jeigu perduodamų administruojamos kredito unijos įsipareigojimų vertė yra didesnė negu kartu perduodamo administruojamos kredito unijos turto, teisių ir sandorių vertė, administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 121 straipsnio nuostatas ar iš kitų šaltinių padengiant verčių skirtumo sumą. Jeigu po audito įmonės ir (ar) turtą vertinančios įmonės pagal šio straipsnio 6 dalį atlikto vertinimo paaiškėja, kad administruojamos kredito unijos perduodamų įsipareigojimų vertė yra mažesnė negu kartu perduodamo administruojamos kredito unijos turto, teisių ir sandorių vertė, kredito įstaiga, kuriai perduodami administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, sumoka administruojamai kredito unijai verčių skirtumo piniginę kompensaciją.
Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą kitai kredito įstaigai:
1) gali būti perduodamas iš karto visas numatytas perduoti turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai arba perdavimas gali būti vykdomas dalimis;
2) jau perduotas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo dokumentuose numatytomis sąlygomis ir terminais gali būti grąžinami, prireikus atitinkamai tikslinant pagal šio straipsnio 7 dalį sumokėtą verčių skirtumo padengimo sumą, administruojamai kredito unijai, jeigu tokia galimybė aiškiai numatyta tokiuose dokumentuose arba paaiškėja aplinkybės, kad yra perduotas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, kurių nebuvo numatyta perduoti;
3) tuo atveju, jeigu yra perduodamas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, kuriems taikoma užsienio teisė, ir toks perdavimas nėra pripažįstamas pagal užsienio jurisdikciją, administruojama kredito unija privalo perduoti tokį turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus patikėjimo teise kredito įstaigai, kuri perima turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus. Administruojama kredito unija ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perimanti kredito įstaiga turi imtis visų veiksmų, siekiant teisiškai įgyvendinti tokį turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą.
Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą:
1) netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų ar kredito unijos sudarytų sandorių nuostatos, numatančios reikalavimus iš anksto kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims pranešti apie tokius veiksmus, kurie atliekami vykdant turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, numatančios reikalavimus tokiems veiksmams atlikti gauti kitų asmenų leidimus ar sutikimus, įskaitant kreditoriaus sutikimą perkelti skolą kitam asmeniui, arba kitaip ribojančios turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo vykdymą;
2) turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas nelaikomas sandorio pažeidimu ir (arba) teisėta priežastimi kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims nutraukti sandorį, sudarytą su administruojama kredito unija. Tuo atveju, jeigu kreditoriai, skolininkai ar kiti asmenys, nesilaikydami šios nuostatos, nutraukia sandorį, toks sandoris gali būti grąžinamas atgal į administruojamą kredito uniją.
Apie turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą laikinasis administratorius nedelsdamas paskelbia administruojamos kredito unijos interneto svetainėje ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo – bent dviejuose nacionaliniuose Lietuvos Respublikos laikraščiuose.
Įvykdžius turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, priežiūros institucija tuo atveju, jeigu yra duomenų, kad administruojama kredito unija yra nemoki, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos administruojamai kredito unijai iškėlimo. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo administruojamai kredito unijai ir paskiria administratorių. Teismas kredito unijos administratoriumi turi teisę skirti ir laikinąjį administratorių. Kai teismas kredito unijos administratoriumi skiria kredito unijos laikinąjį administratorių, netaikomi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyti reikalavimai dėl būtinumo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka būti įgijus teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.
Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą ir jam pasibaigus, administruojama kredito unija net ir tuo atveju, jeigu jai iškeliama bankroto byla, privalo bendradarbiauti su jos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusia kredito įstaiga ir jai laikinai ir už įprastas rinkos sąlygas atitinkantį atlyginimą leisti naudotis savo informacinėmis, apskaitos sistemomis, dokumentais, teikti informaciją ir paslaugas, kurios turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusiai kredito įstaigai reikalingos tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas.
Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta pareiga bendradarbiauti ir teikti paslaugas administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusiai kredito įstaigai taip pat taikoma asmenims, kurie veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo metu teikia paslaugas administruojamai kredito unijai.
Teismuose nagrinėjant ieškinius ar skundus (prašymus) dėl priežiūros institucijos, laikinojo administratoriaus, kitų subjektų veiksmų (aktų), susijusių su kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo (grąžinimo) organizavimu ir vykdymu, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 131 straipsnio nuostatos.
Kredito įstaiga, perėmusi administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus, neatsako už administruojamos kredito unijos įsipareigojimus kreditoriams, kurių reikalavimai jai nebuvo perduoti.
Jeigu perduodant turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus dalyvauja kredito unijos, veikiančios vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti administruojamos kredito unijos ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos narystės kriterijus. Jeigu perduodant turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos asocijuotiems nariams.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
77 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
Ketvirtąja eile tenkinami kiti kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.
Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.
Šeštąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo reikalavimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
kredito unijų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551, 1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr. 45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr. 23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1615, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-378, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-555, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-597, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 14, 22, 27, 28, 29, 34, 41, 42, 51, 52, 53, 58 STRAIPSNIŲ IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1568, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 24, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1669, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 56 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1874, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-279, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 STRAIPSNIAIS IR 8, 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1042, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 straipsniais ir 8, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 32, 38, 39, 63 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1728, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-28, i. k. 2015-08226
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 48-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1901, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03, i. k. 2015-10788
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2060, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19171
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2567, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20320
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas
751 straipsnis. Kredito unijų bankroto bylų iškėlimas ir bankroto proceso ypatumai priėmus sprendimą dėl kredito unijų turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo
Bankroto bylos kredito unijoms, dėl kurių buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, gali būti iškeltos tik priežiūros institucijos iniciatyva.
Bankroto bylos kredito unijoms, dėl kurių buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, keliamos apygardų teismuose pagal centrinės kredito unijos, kurios narės yra šios kredito unijos, buveinės vietą.
Iškėlus bankroto bylą kredito unijai, dėl kurios buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, kredito unijos administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl turto ir teisių perleidimo pagal šio įstatymo vienuoliktojo skirsnio ir Finansinio tvarumo įstatymo VIII skyriaus nuostatas, kai perleistas šiai ir kitoms kredito unijoms, kurios yra tos pačios centrinės kredito unijos narės, taip pat centrinei kredito unijai priklausantis turtas ir teisės, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1693, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27550
78 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas
Kredito unijos turto ir teisių perleidimo šiame skirsnyje nustatyta tvarka (toliau šiame skirsnyje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas – likviduoti kredito uniją taikant efektyvesnes procedūras.
Turto ir teisių perleidimą priežiūros institucija taiko, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) visos tos pačios centrinės kredito unijos narės kredito unijos tenkina bent vieną iš šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir, priežiūros institucijos nuomone, nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis šioms kredito unijoms taikomomis privataus sektoriaus priemonėmis, įskaitant sprendimą, priimamą pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta kredito unijų nemokumo, o šių kredito unijų centrinė kredito unija tenkina Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir pertvarkymo veiksmų centrinei kredito unijai taikymas nėra būtinas vienam ar daugiau Finansinio tvarumo įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu mastu;
2) turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito unijos turto vertės sumažėjimą, o kredito unijos likvidavimas dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo neleistų pasiekti vieno ar visų šių tikslų tokiu pačiu mastu;
3) užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito unijos pajininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta penktąja eile;
4) atrinktas įsigyjantis asmuo;
5) kai kredito unijos turto ir teisių perleidimas finansuojamas iš Indėlių draudimo fondo lėšų, toks finansavimas yra finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 84 straipsnyje.
Nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies nuostatų, perleidžiamas gali būti visas kredito unijos turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais:
1) perleidžiami kredito unijos apdraustieji indėliai;
2) neperleidžiami kredito unijos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta penktąja eile.
Perleidžiant kredito unijos turtą ir teises turi būti užtikrinta, kad kredito unija turės pakankamai turto kredito unijos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.
Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito unijos pajininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurių būtų patirta, jeigu kredito unija būtų likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo.
Jeigu priežiūros institucija siūlo perleisti ne tik apdraustuosius indėlius, bet ir kitus kredito unijos įsipareigojimus ir šiam tikslui reikalinga valstybės pagalba, priežiūros institucija gali priimti sprendimą taikyti turto ir teisių perleidimą tik gavusi Vyriausybės sprendimą suteikti valstybės pagalbą kredito unijos turto ir teisių perleidimui finansuoti.
Priežiūros institucijos pagrįstų išlaidų, faktiškai patirtų vykdant turto ir teisių perleidimą, susigrąžinimui, kredito unijos kontrolei, turto ir teisių perleidimo procedūrai, įsigyjančio asmens interesų apsaugai mutatis mutandis taikomos atitinkamai Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktų, 45 straipsnio, 61 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalių ir 64 straipsnio nuostatos tiek, kiek šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.
Įsigyjančio asmens atrankai mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 63 straipsnio nuostatos. Mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo 63 straipsnio 6 dalies nuostatas, vadovaujamasi turto ir teisių perleidimo tikslais, nurodytais šio straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Priežiūros institucijos įsigyjančiam asmeniui taikomam reikalavimui teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatos. Priežiūros institucija taip pat turi teisę įpareigoti centrinę kredito uniją, įskaitant atvejus, kai jai yra iškelta bankroto byla, teikti visas būtinas paslaugas ar leisti naudotis visa reikiama savo infrastruktūra, kad įsigyjantis asmuo galėtų veiksmingai valdyti jam perleistų jos narių kredito unijų turtą, teises ir įsipareigojimus.
Taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros institucija turi teisę mutatis mutandis naudotis Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 14, 17, 18, 19, 20 ir 21 punktuose, 3 dalyje, 51 ir 52 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir turi šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytas garantijas, o kredito unijos darbuotojams ir sutarties šalims mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros institucijai netaikomi šie reikalavimai:
1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant kredito unijos pajininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus Bankų įstatymo 771 straipsnyje nurodytą sutikimą;
2) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą ar kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį užregistruoti prieš atliekant turto ir teisių perleidimą, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnyje nurodytą atvejį ir valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus pranešimo reikalavimus;
3) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perleidimu.
Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo gali būti skundžiamas Lietuvos banko įstatymo 435 straipsnyje nustatyta tvarka. Finansinio tvarumo įstatymo 101 straipsnio 3–7 dalių nuostatos priežiūros institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui taikomos mutatis mutandis. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka priimti tarpiniai sprendimai ar atlikti veiksmai (neveikimas) neskundžiami.
Rengiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros, pertvarkymo institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija, Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, laikinasis administratorius ir Finansinio tvarumo įstatymo nustatyta tvarka paskirtas specialusis valdytojas, jei jie buvo paskirti, ir kredito unija bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito unijų vadovai teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.
79 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo
Priežiūros institucija turi įvertinti, ar tenkinamos šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, ir priimti sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo.
Sprendime dėl turto ir teisių perleidimo turi būti nurodyta:
1) sprendimo taikyti turto ir teisių perleidimą arba turto ir teisių perleidimo netaikyti priėmimo priežastys, įskaitant atitikties turto ir teisių perleidimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje, įvertinimą;
2) veiksmai, kurių priežiūros institucija ketina imtis, įskaitant bankroto proceso inicijavimą.
Sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo priimamas, šiame skirsnyje nurodytų veiksmų ir sprendime nurodytų veiksmų imamasi skubiai, laikantis skaidrumo principo ir mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo šeštajame skirsnyje, išskyrus 89 ir 90 straipsnius, nurodytas apsaugos priemones.
Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant.
80 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių kitoje valstybėje narėje, perleidimas
Kai perleidžiamas turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje, arba teises ar įsipareigojimus, reglamentuojamus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, šio turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimas vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus.
Pajininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys gali teismui skųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą vadovaudamiesi šio įstatymo 78 straipsnio 12 dalies nuostatomis.
81 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių trečiojoje valstybėje, perleidimas
Kai turto ir teisių perleidimas taikomas turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba teisėms ar įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, priežiūros institucija gali reikalauti, kad:
1) kredito unijos administratorius, laikinasis administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito uniją, ir įsigyjantis asmuo imtųsi visų priemonių, būtinų turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimui ar kitiems turtui, teisėms arba įsipareigojimams taikytiniems veiksmams įvykdyti;
2) kredito unijos administratorius, laikinasis administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito uniją, turėtų turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus įsigyjančio asmens vardu tol, kol įvykdomas perleidimas ar kiti taikytini veiksmai;
3) pagrįstos įsigyjančio asmens išlaidos, faktiškai patirtos vykdant veiksmus, privalomus pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, mutatis mutandis būtų apmokamos bet kuriuo iš Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu priežiūros institucija davė nurodymą vykdyti turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą ar kitą taikytiną veiksmą, tas nurodymas negalioja susijusiam turtui, teisėms ar įsipareigojimams.
Kai priežiūros institucija nustato, kad, nepaisant visų būtinų veiksmų, kurių pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ėmėsi laikinasis administratorius, kredito unijos administratorius ar kitas asmuo, yra labai maža tikimybė, kad tam tikro turto, esančio trečiojoje valstybėje, arba tam tikrų teisių ar įsipareigojimų, reglamentuojamų pagal trečiosios valstybės teisę, perleidimas ar kitas jiems taikytinas veiksmas bus įvykdytas, priežiūros institucija turi nevykdyti to perleidimo ar kito taikytino veiksmo.
82 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo
Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo, kuriuo nusprendžiama kredito unijai taikyti turto ir teisių perleidimą, nedelsdama apie jį informuoja kredito uniją ir šiuos subjektus:
1) pertvarkymo instituciją;
2) centrinį banką;
3) Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;
4) Finansų ministeriją;
5) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingą instituciją;
6) jeigu kredito unijos dalyvauja mokėjimų ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, – šios sistemos operatorių.
Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms taip pat turi pateikti sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo kopiją ir nurodyti, kada bus vykdomas turto ir teisių perleidimas.
Priežiūros institucija sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo arba pranešimą, kuriame nurodomas turto ir teisių perleidimo poveikis, įskaitant poveikį vartotojams, paskelbia savo interneto svetainėje.
Informavimui apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo taip pat mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 98 straipsnio 4–6 dalių nuostatos tiek, kiek šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.
83 straipsnis. Valstybės pagalba kredito unijos turto ir teisių perleidimui finansuoti
Jeigu priežiūros institucija nustato, kad šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas vienas ar keli tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, kai taikant turto ir teisių perleidimą bus perleidžiami ne tik apdraustieji indėliai, bet ir kiti kredito unijos įsipareigojimai, ir tam reikalinga valstybės pagalba, priežiūros institucija parengia išvadą, kurioje pagrindžia valstybės pagalbos poreikį, nurodo jos dydį, taip pat pateikia pagrindimą, kad tenkinamos visos šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Vyriausybė, vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nurodytais principais, priima sprendimą dėl valstybės pagalbos suteikimo. Finansų ministerija nedelsdama apie šį Vyriausybės sprendimą raštu informuoja priežiūros instituciją.
Valstybės pagalbos dydžiui ir suteiktos valstybės pagalbos reikalavimo teisei mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 133 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos.
84 straipsnis. Mažiausių išlaidų vertinimas
Atliekant mažiausių išlaidų vertinimą, siekiama išsiaiškinti, ar kredito unijos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų būtų finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui.
Laikoma, kad kredito unijos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų yra finansiškai naudingas, kai atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai rodo, kad Indėlių draudimo fondo išlaidos, susijusios su dalyvavimu finansuojant kredito unijos turto ir teisių perleidimą, yra mažesnės už grynąją indėlių draudimo išmokų kompensacijos sumą.
Atlikdama vertinimą, priežiūros institucija bendradarbiauja su Vyriausybės paskirtu juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir pertvarkymo institucija, konsultuojasi ir bendradarbiauja su Finansų ministerija. Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir kredito unija teikia priežiūros institucijai turimą informaciją, būtiną mažiausių išlaidų vertinimui atlikti.
Indėlių draudimo fondo išlaidų apskaičiavimui mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 134 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Priežiūros institucija Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, informuoja apie mažiausių išlaidų vertinimo rezultatus.
85 straipsnis. Turto ir teisių perleidimo organizavimas ir vykdymas
Turto ir teisių perleidimą organizuoja ir vykdo priežiūros institucija arba priežiūros institucijos paskirtas laikinasis administratorius. Laikinajam administratoriui, skiriamam turto ir teisių perleidimui organizuoti ir vykdyti, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikinuoju administratoriumi priežiūros institucijos sprendimu gali būti paskirtas pertvarkymo institucijos centrinei kredito unijai, kurios narės yra kredito unijos, paskirtas specialusis valdytojas. Tokiu atveju laikinojo administratoriaus atitiktis šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatytiems kvalifikacijos, patirties, nepriekaištingos reputacijos ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimams papildomai nevertinama.
Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų, priežiūros institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis buvo perleisti. Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito uniją dėl bankroto, kredito unijos likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar kredito unija turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra, mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatas tam, kad įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito unijos veiklą po įvykdyto kredito unijos turto ir teisių perleidimo, kad būtų pasiekti šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.
86 straipsnis. Vertinimas turto ir teisių perleidimo tikslais
Vertinimui turto ir teisių perleidimo tikslais, vertinimo išlaidų padengimui, perleidžiamo turto, teisių ir įsipareigojimų vertei ir galutinio vertinimo turto ir teisių perleidimo tikslais atlikimui mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 137 ir 138 straipsnių nuostatos.
Papildyta skirsniu:
Nr. XIV-1693, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27550
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
kredito unijų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551, 1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr. 45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr. 23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1615, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-378, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-555, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-597, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 14, 22, 27, 28, 29, 34, 41, 42, 51, 52, 53, 58 STRAIPSNIŲ IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1568, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 24, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1669, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 56 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1874, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-279, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 STRAIPSNIAIS IR 8, 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1042, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 straipsniais ir 8, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 32, 38, 39, 63 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1728, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-28, i. k. 2015-08226
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 48-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1901, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03, i. k. 2015-10788
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2060, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19171
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2567, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20320
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-102, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29414
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2567 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1100, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06741
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1245, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09859
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 27, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1307, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11312
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1100 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2132, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08711
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 5, 10, 21, 29, 40, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2230, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10344
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 73, 75, 76 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2776, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02011
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 4, 5, 14, 21, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2967, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11347
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-110, 2020-12-22, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28966
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-770, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26899
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 77 straipsnio pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1693, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27550
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75, 77 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 75-1 straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu ir 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas