← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-12-02

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.12.12)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1995,

Nr.26-578

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-551, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.114-2870 (97.12.12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMAS

1995 m. vasario 21 d. Nr.I-796

Vilnius

I skirsnis

BENDROJI DALIS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas nustato kredito unijų veiklos pagrindus, narystės sąlygas bei

savivaldos principus, reglamentuoja kredito unijų steigimą,  veiklą, jos

narių  teises  ir  pareigas, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei veiklos

priežiūrą. Šiuo įstatymu atkuriama kooperatinio kredito sistema bei siekiama

paspartinti jos plėtrą Lietuvoje.

2

straipsnis. Kredito unijos. Savitarpio paskolos

1.

Kredito  unija  -  tai  kooperatiniais  pagrindais suorganizuota, fizinių

asmenų (toliau - narių) savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka

įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių pinigines lėšas narių

ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose,

tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką

bei atsakomybę.

2.

Savitarpio paskolos - tai iš kredito unijoje sukauptų indėlių savo  nariams

duodamos  ilgalaikės ir  trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos

valdybos nutarimu nustatyto dydžio palūkanos.

3

straipsnis. Kredito unijos statusas

1.

Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo šio įstatymo  nustatyta

tvarka momento ir veikia pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos

įstatymus bei teisės aktus ir savo veiklos įstatus.

2.

Kredito unija turi savo turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei neturtines

teises ir turėti pareigas, būti ieškove ir atsakove teisme arba trečiųjų teisme

(arbitraže).

3.

Kredito unija gali laikyti savo pinigines lėšas Lietuvos Respublikoje ir (ar)

kitose valstybėse įregistruotuose bankuose.

4.

Kredito unija gali būti steigiama ribotam ir neribotam laikui. Jei kredito

unijos įstatuose nenurodytas laikotarpis, kuriam  ji įsteigta, tai laikoma, kad

ji įsteigta neribotam laikui. Kredito unijos veiklos laiką galima pratęsti.

5.

Kredito unija pagal savo prievoles  atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už

savo narių prievoles, nesusijusias su kredito unijos veikla. Kredito unijos

nariai pagal kredito unijos prievoles atsako tik savo pajumi arba ta suma,

kurią privalo įmokėti už savo pajų.

6.

Kredito unija neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už kredito

unijos prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius

įsipareigojimus.

4

straipsnis. Kredito unijos nuosavybė

Kredito

unijos  turtas, sukauptas  iš jos narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo

veiklos, nuosavybės teise priklauso kredito unijai.

5

straipsnis. Kredito unijos pavadinimas ir jo vartojimas

1.

Kredito  unija privalo įregistruoti savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka.

2.

Kredito unijos pavadinime turi būti žodžiai "kredito unija".

Pavadinimo registravimo ir iš to kilusių ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja

Lietuvos Respublikos teisės aktai.

3.

Kredito unija negali pasirinkti tokio pavadinimo, kuris tiksliai sutaptų su

kitos kredito unijos ar komercinio banko, įregistruotų Lietuvos Respublikoje,

pavadinimu arba būtų toks panašus, kad sukeltų painiavą.

6

straipsnis. Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų

taikymas kredito unijų veiklai

Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja bankų

paskolas, tai yra tokius kredito santykius, kai viena šalis visuomet yra

bankas, kredito unijos nariams duodamų savitarpio paskolų santykiams taikomos

tik tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

II skirsnis

KREDITO UNIJŲ VEIKLA, KREDITO UNIJOS TEISĖS

IR PAREIGOS

7

straipsnis. Kredito unijų veikla

1.

Kredito unijos:

1)

priima iš savo narių, kitų kredito unijų, kredito unijų asociacijų, Lietuvos

Respublikos visuomeninių  organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų bei iš

tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių  labdaros (paramos) fondų terminuotus

ir neterminuotus indėlius;

2)

duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes

ir trumpalaikes savitarpio paskolas;

3)

skolina  kitoms kredito  unijoms ar  kredito unijų asociacijai arba skolinasi

pinigų iš kitų kredito unijų ar kredito unijų asociacijos šio įstatymo 9

straipsnio trečiojoje dalyje numatytomis sąlygomis bei investuoja laisvas

kredito unijos lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tokia

veikla numatyta kredito unijos įstatuose;

4)

užsiima kita Lietuvos banko licencijuojama veikla.

2.

Šiame straipsnyje nustatytas operacijas bei veiklą, jei joms kredito unija yra

gavusi Lietuvos banko licenciją, gali atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka

įregistruota kredito unija.

8

straipsnis. Kredito unijos teisės ir pareigos

1.

Kredito unija gali:

1)

užsiimti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;

2)

turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas tik viename iš pasirinktų bankų

Lietuvos Respublikoje, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje

užsienio valstybėje įregistruotame banke pagal Lietuvos banko išduotą leidimą;

3)

turėti savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;

4)

pirkti ar kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti,

išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

5)

mokėti tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;

6)

nustatyti atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo

nariams lengvatines sąlygas;

7)

nustatyti savo organizacinę struktūrą;

8)

reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Kredito  unija gali  turėti ir kitų, šio įstatymo nenustatytų, civilinių

teisių, jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos

Respublikos įstatymams.

3.

Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos

Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis  jiems priklausančiomis

teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti  įsipareigojimus kredito unijos nariams ir

tretiesiems asmenims.

9

straipsnis. Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir grąžinimo

užtikrinimas

1.

Kredito unija duoda savo nariui savitarpio ilgalaikę ar trumpalaikę paskolą

kilnojamajam ar  nekilnojamajam turtui, buities vartojimui  reikalingiems

daiktams  įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei, profesinei

veiklai ar smulkiam verslui plėtoti bei kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra

numatyta kredito unijos įstatuose.

2.

Vienam kredito unijos nariui ar

asocijuotam nariui leidžiamos duoti savitarpio paskolos suma negali būti

didesnė už jo prašomą ir viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos sumos

bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių sumos, nustatytos paskutinio

kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas

apribojimas, kad savitarpio paskolos suma negali viršyti dešimteriopos to nario

pajinės įmokos sumos, netaikomas kredito unijos nariui ar asocijuotam nariui,

kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi apmokėti (išlaidoms už mokymąsi

aukštosiose, specializuotose mokyklose, kursuose ir pan.).

4.

Paskola  turi būti  garantuota bent viena

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone:

įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-551, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.114-2870 (97.12.12)

10

straipsnis. Indėlių apdraudimas

Kredito

unija  savo įstatuose  gali  numatyti  indėlių savanoriško draudimo  sąlygas

ir  (ar) kolektyvinį  indėlių draudimą.

III skirsnis

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS

11 straipsnis. Kredito unijos steigimas ir steigėjai

1.

Kredito unija steigiama formuojant jos steigimo kaštų padengimo lėšas iš

vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir kaupiant pajinį kapitalą  iš kredito

unijos steigėjų pajinių įmokų.

2.

Kredito unijos steigėjai yra fiziniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka

steigiantys kredito uniją. Kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5

Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas

kartu turi būti ir besisteigiančios kredito unijos narys.

3.

Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:

1)

steigėjai (vardai, pavardės) ir jų adresai;

2)

kredito unijos pavadinimas;

3)

kredito  unijos buveinė,  kuri turi  būti Lietuvos Respublikoje;

4)

steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją bei atsakomybė už

įsipareigojimų nevykdymą;

5)

kiekvieno steigėjo piniginio pajaus dydis ir šių pajų įmokėjimo terminai bei jų

laikino naudojimo tvarka kredito unijos steigimo laikotarpiu;

6)

stojamojo mokesčio dydis, jo įmokėjimo ir naudojimo tvarka;

7)

ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.

4.

Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Sutartis turi būti patvirtinta

notaro.

5.

Steigimo  sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas

dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos

Respublikoje įregistruotame banke.

6.

Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos įstatus ir pateikia  juos

tvirtinti  steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai

turi užregistruoti asmenis, įsigijusius steigiamos kredito unijos pajų, pajininkų

registre.

7.

Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir

apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.

8.

Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų turi teisę sudarinėti

sandorius dėl steigiamos kredito unijos. Šie sandoriai kredito  unijai sukuria

prievoles  po  to,  kai steigiamasis susirinkimas juos patvirtina. Jeigu

susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais

sandoriais, atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjui pasiūlius, kredito unijos

steigiamasis susirinkimas gali perkelti kredito unijai prievoles, sukurtas

sandoriais, kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir atlyginti steigėjams

kredito unijos steigimo išlaidas.

12

straipsnis. Kredito unijos steigiamasis susirinkimas

1.

Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau

kaip per 60 dienų nuo steigimo sutarties notariško patvirtinimo dienos.

2.

Steigiamasis susirinkimas:

1)

svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;

2)

renka pirmajai kadencijai kredito unijos valdymo organų narius ir revizorių,

bet ne ilgesnei kaip dvejų finansinių-ūkinių metų kadencijai;

3)

tvirtina steigimo ataskaitą;

4)

tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus sandorius;

5)

sprendžia kitus visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimus.

3.

Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre

įregistruotų asmenų. Steigėjų dalyvavimas yra būtinas.

4.

Steigiamajam  susirinkimui pirmininkauja  kuris nors steigėjas arba steigiamojo

susirinkimo išrinktas pirmininkas.

5.

Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas protokolas, kuriame turi  būti

nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius, visi  svarstyti klausimai

ir priimti  nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas

susirinkimo įgaliotas pajininkas.  Prie susirinkimo protokolo turi būti

pridedamas visų steigiamos kredito unijos pajininkų sąrašas.

6.

Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos

privalo perduoti išrinktai valdybai kredito unijos steigimo dokumentus ir įgytą

turtą.

7.

Jeigu kredito unijos steigėjai per 60 dienų nuo steigimo sutarties notariško

patvirtinimo nesušaukia  kredito unijos steigiamojo susirinkimo, tai visi pajininkai

atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad

steigėjai grąžintų visas jų įmokas be jokių atskaitymų.

13

straipsnis. Steigimo ataskaita

Kredito

unijos steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti

steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:

1)

steigimo išlaidos;

2)

išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų suma;

3)

pajų, kuriuos įsigijo kiekvienas steigėjas, skaičius;

4)

sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;

5)

steigimo išlaidoms padengti išmokėto atlyginimo dydis.

14

straipsnis. Kredito unijos įstatai

1.

Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi kredito unija savo

veikloje.

2.

Įstatuose turi būti nurodyta:

1)

kredito unijos pavadinimas;

2)

buveinės adresas;

3)

susijungimo į kredito uniją kriterijus ;

4)

kredito unijos veikimo trukmė, jei numatoma laikina (terminuota) kredito unija;

5)

veiklos pobūdis (atliekamos operacijos, teikiamų paslaugų rūšys);

6)

narių teisės, pareigos ir atsakomybė;

7)

priėmimo į kredito uniją, išstojimo ir pašalinimo iš jos pagrindai ir tvarka;

8)

minimali pajinė įmoka, kurią turi įmokėti narys, ir maksimalus vienam nariui

leidžiamų įsigyti pajų skaičius bei pajų įmokėjimo tvarka ir jų perdavimo kitų

asmenų nuosavybėn tvarka;

9)

kredito unijos pajinio kapitalo lėšų naudojimas pagal šio įstatymo 41

straipsnio trečiosios dalies nuostatas ir (ar) laikinai laisvų pajinio kapitalo

lėšų investavimo į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius tvarka bei

terminai;

10)

narių visuotinių susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose

tvarka;

11)

stebėtojų  tarybos, valdybos,  paskolų komiteto ir revizoriaus rinkimo tvarka

ir jų kompetencija;

12)

kapitalų sudėtis, priklausomybė ir formavimas (pajinio kapitalo dydis

nenurodomas);

13)

pelno  ir  nuostolių  patvirtinimo  tvarka,  pelno paskirstymo ir nuostolių

atlyginimo tvarka;

14)

finansinės  atskaitomybės  sudarymo,  tikrinimo  ir priėmimo tvarka;

15)

kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

16)

kredito unijos pranešimų skelbimo tvarka;

17)

žinios, kurios yra laikomos kredito unijos paslaptimi.

3.

Įstatuose gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos

įstatymams neprieštaraujančių nuostatų, reglamentuojančių kredito unijos veiklą

ir nustatančių narių turtinius ir kitus santykius bei kredito unijos santykius

su trečiaisiais asmenimis.

4.

Kredito unijos įstatai turi būti patvirtinti visuotinio narių susirinkimo.

15

straipsnis. Kredito unijos registravimas

1.

Per 4 mėnesius nuo steigiamojo susirinkimo dienos kredito unija, gavusi šio

įstatymo 16 straipsnyje numatytą licenciją, turi būti įregistruota Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta komercinių bankų

registravimo tvarka.

2.

Jei per šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą laiką kredito unija nebuvo

įregistruota, tai ji laikoma neįsteigta ir pajininkų įmokos į kredito unijos

pajinį kapitalą be jokių atskaitymų turi būti sugrąžintos per 15 dienų nuo

registravimui skirto laiko pasibaigimo dienos.

3.

Jei kredito unija nebuvo įregistruota dėl priežasčių, nesusijusių su kredito

unijos steigėjų ar asmenų, sumokėjusių pajines įmokas, veikla, atsisakymas

įregistruoti kredito uniją gali būti kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.

4.

Nuo įregistravimo dienos kredito unija įgyja juridinio asmens teises ir gali

užsiimti taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams davimo veikla.

16

straipsnis. Licencija

1.

Licenciją užsiimti taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijoms bei kita

Lietuvos banko licenzijuojama veikla kredito unijai išduoda Lietuvos bankas jo

nustatyta tvarka.

2.

Licencijai gauti kredito unija privalo pateikti Lietuvos bankui šiuos

dokumentus:

1)

pareiškimą;

2)

notariškai patvirtintą steigimo dokumentų kopiją;

3)

dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos narių pradinės įmokos sumokėtos;

4)

Lietuvos banko reikalaujamus duomenis apie kredito unijų steigėjus, stebėtojų

tarybos ir valdybos narius;

5)

įstatus;

6)

kitus Lietuvos banko reikalaujamus dokumentus.

3.

Lietuvos banko atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas. Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šis atsisakymas gali būti apskųstas

teismui.

IV skirsnis

NARYSTĖ KREDITO UNIJOJE, NARIŲ TEISĖS IR

PAREIGOS

17

straipsnis. Nariai

1.

Kredito unijos nariais gali būti tik fiziniai asmenys - Lietuvos Respublikos

piliečiai, asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, ir

kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Kredito

unijos nariais gali būti asmenys, sukakę 18 metų. Įstatuose gali būti numatyta

galimybė priimti nariais asmenis nuo 16 metų, jei jie turi savarankišką

pragyvenimo šaltinį.

2.

Minimalus kredito unijos narių skaičius - 50 narių, įskaitant steigėjus.

Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu, kredito unija

tolesnei savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi gauti kredito

unijos veiklos priežiūros  institucijos  leidimą.  Priežiūros  institucija,

atsižvelgdama į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai veikti ne

ilgiau kaip 3 mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.

3.

Priimti naujus narius galima tik po to, kai šio įstatymo nustatyta tvarka

kredito unija yra įregistruota.

4.

Narystė kredito unijoje grindžiama  šiais kriterijais, kurie turi būti nurodyti

įstatuose:

1)

darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje;

2)

profesinis bendrumas;

3)

priklausymas tam tikram formaliam asmenų junginiui: organizacijai, įskaitant

visuomenines ir profesines, bet išskyrus politines partijas; mokymosi, etninei,

kultūros, socialinei ar religinei draugijai ar bendruomenei ir pan.;

4)

gyvenimas  toje pačioje  gyvenamojoje  vietovėje  - miestelyje arba kaime.

5.

Kredito unijos nario šeimos nariai ar kartu su juo gyvenantys arba vedantys

bendrą ūkį asmenys gali būti priimti kredito unijos  nariais neatsižvelgiant į

šiame straipsnyje nurodytus kriterijus,  jei ko kita nenumato kredito unijos

įstatai.

6.

Asmenys, norintys tapti kredito unijos nariais, turi pateikti raštišką  prašymą

kredito unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji) pasižada laikytis

kredito unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti pajų bei vykdyti ir

tas kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė iki jam įstojant.

7.

Kredito unijos nariu tampama po to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti

prašymą.

8.

Jeigu kredito unijos narys nebeatitinka pagrindinių kredito unijos narystės

sąlygų, visuotiniam narių susirinkimui nutarus, jis gali būti paliktas kredito

unijoje asocijuoto nario teisėmis. Asocijuotas narys neatleidžiamas nuo pareigų

kredito unijai. Jis gali naudotis visomis nario teisėmis, išskyrus teisę

balsuoti, būti išrinktu į kredito unijos valdymo ir kontrolės organus.

9.

Kredito unijos įstatuose gali būti numatyti ir kiti asocijuoto nario teisių

apribojimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-551, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.114-2870 (97.12.12)

18

straipsnis. Narių registravimas

1.

Kredito unijos nariai turi būti registruojami kredito unijos narių registre,

kurį tvarko valdyba. Registre nurodoma: nario vardas ir pavardė, asmens kodas,

gyvenamoji vieta ir adresas, įstojimo  data, stojamojo mokesčio, pajinės įmokos

sumokėjimas.

2.

Kredito  unijos  veiklos  priežiūros  institucijai pareikalavus, valdyba

privalo pateikti kredito unijos narių sąrašą. Jei kredito unijos narių skaičius

tampa mažesnis nei šio įstatymo 17 straipsnio antrojoje dalyje nustatytas

minimalus, valdyba apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ne vėliau

kaip per 10 dienų.

3.

Jei kredito unijos narys prašo, jam gali būti išduodamas pažymėjimas,

patvirtinantis narystę kredito unijoje ir pajaus dydį.

19

straipsnis. Kredito unijos nario teisės ir pareigos

1.

Kredito unijos narys turi šias teises:

1)

dalyvauti kredito unijos susirinkimuose ir balsuojant turėti tik vieną balsą;

2)

rinkti kredito unijos valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas;

3)

gauti  informaciją apie kredito unijos veiklą, jos finansinę-ūkinę būklę ir

turtą ar pareikalauti, kad kredito unija pateiktų jam  susipažinti ar  kopijuoti

metinę bei tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie kredito

unijos veiklą, susirinkimų protokolus, narių registrą. Kiti dokumentai gali

būti nariui pateikiami, jeigu juose nėra paslapčių, kurių atskleidimas padarytų

kredito unijai turtinę žalą. Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų

priežasčių draudžiama. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti

įforminamas raštu, jeigu to reikalauja narys. Ginčus dėl nario teisės gauti

informaciją sprendžia teismas;

4)

apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus;

5)

išstoti iš kredito unijos;

6)

kredito unijoje turėti minimalaus ar įstatuose nustatyto maksimalaus dydžio

pajų ar pajus;

7)

gauti  nariams skirstomo  pelno dalį  - dividendą, proporcingą jo pajaus

dydžiui;

8)

gauti  likviduojamos  kredito  unijos  turto  dalį, proporcingą jo pajaus

dydžiui;

9)

palikti testamentu savo pajų vienam ar keliems asmenims;

10)

gavus valdybos sutikimą, perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn šio

įstatymo 35 straipsnio antrosios dalies 10 punkte nustatyta tvarka;

11)

reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajines įmokas;

12)

naudotis  kredito  unijos  teikiamomis  paslaugomis įstatuose nustatytomis

lengvatinėmis sąlygomis.

2.

Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario  teisės,

neprieštaraujančios  Lietuvos  Respublikos įstatymams.

3.

Kredito  unijos narys  neturi teisės balsuoti, kai visuotinis narių

susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą ir kitais įstatų

numatytais atvejais, kada jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

4.

Kredito unijos narys privalo:

1)

laiku pranešti apie jo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą;

2)

įstatuose nurodytais terminais ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajines ir

kitas tikslines įmokas;

3)

laikytis įstatų, vykdyti kredito unijos įsipareigojimus bei valdymo ir

kontrolės organų nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;

4)

tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito

unijoje ir kitas sutartis.

5.

Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei

įstatai tai draudžia.

6.

Kredito  unijos valdymo ar kontrolės organų narys, išstojęs ar pašalintas iš

kredito unijos, negali toliau atlikti savo funkcijų minėtuose organuose. Tie

išstojantys nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal samdos sutartis, gali

nenutraukti samdos sutarties, jei įstatuose nenumatyta kitaip.

20

straipsnis. Narystės nutraukimas ir narystės pasibaigimas

1.

Narystė kredito unijoje nutraukiama:

1)

valdybai patenkinus nario prašymą išstoti iš kredito unijos;

2)

nariui mirus;

3)

pripažinus narį neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

4)

narį pašalinus;

5)

tapus kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti

nariu daugiau nei vienoje kredito unijoje.

2.

Narystė kredito unijoje pasibaigia likvidavus kredito uniją šio įstatymo 50

straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais.

21

straipsnis. Išstojimas iš kredito unijos

1.

Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę savo noru išstoti iš kredito unijos,

pranešęs apie tai raštu valdybai ne vėliau kaip  prieš 3 mėnesius. Sprendimą

dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima valdyba.

2.

Išstoti galima tik pasibaigus ūkiniams metams. Valdyba gali leisti nariui

išstoti ir iki ūkinių metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju

nesukeliant žalos kredito unijos interesams.

3.

Jei įstatai kaip narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje pačioje

gyvenamojoje vietovėje - miestelyje arba kaime, kredito unijos  narys,

išsikeliantis iš tos vietovės, apie išstojimą turi pranešti raštu valdybai.

22

straipsnis. Pašalinimas iš kredito unijos

1.

Jei kredito unijos narys nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir

įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių

susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas

kredito unijos nario pašalinimo klausimas, valdyba gali sustabdyti nario

teises.

2.

Narys gali būti pašalintas, jeigu jam buvo suteikta galimybė pasisakyti

visuotiniame narių susirinkime ir jei už jo pašalinimą balsavo 2/3 susirinkime

dalyvavusių kredito unijos narių.

3.

Jei pašalintasis narys nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį

pašalinti, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo nutarimo  priėmimo dienos kreiptis

į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.

23

straipsnis. Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais

1.

Laikas, per kurį turi būti atsiskaitoma su išstojusiu arba pašalintu  kredito

unijos nariu, nustatomas įvertinant kredito unijos finansinę ir turtinę būklę

(likvidumą) bei atskaičius kredito unijai priklausančias sumas. Atsiskaityti

būtina ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo kredito unijos nario faktiško

išstojimo ar pašalinimo dienos.

2.

Pašalintas arba išstojęs iš kredito unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo

momento praranda teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis

lengvatinėmis sąlygomis.

3.

Kredito unijos valdyba, saugodama kredito unijos ir jos narių interesus, per 10

dienų nuo nario išstojimo ar pašalinimo dienos turi peržiūrėti visas su juo

sudarytas kredito unijos teikiamų paslaugų sutartis ir, jeigu reikia, jas

nutraukti arba, jeigu kita šalis sutinka, pakeisti sutarčių sąlygas.

4.

Ginčus dėl tarpusavio atsiskaitymų sprendžia teismas.

5.

Mirusiam  nariui priklausančios  lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka

kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu jie nėra tos kredito unijos

nariai ir neįstoja į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.

6.

Pripažintam  neveiksniu nariui  priklausančios lėšos išmokamos jo teisėtam

atstovui, kai jis pateikia reikiamus dokumentus.

24

straipsnis. Įgaliotiniai

Narys

turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių susirinkime ar atlikti

kitus veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių susirinkime gali atstovauti

tik vienam kredito unijos nariui. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas

notariškai. Nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos valdymo ar kontrolės

organų narys.

25

straipsnis. Kredito unijos nario atsakomybė už žalą, padarytą

kredito unijai

1.

Kredito unijos narys už žalą, padarytą kredito unijai, atsako Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje

nutraukimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą.

2.

Kredito unijos narys atsako įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžiu. Kredito

unijos įstatuose gali būti nustatyta iki penkeriopo įdėto  pajaus

(priklausančio turto) dydžio nario atsakomybė.

V skirsnis

KREDITO UNIJOS VALDYMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ

26

straipsnis. Valdymo organai

1.

Kredito unijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų

taryba, valdyba ir paskolų komitetas. Valdymo organų nariais gali būti tik

pilnamečiai kredito unijos nariai.

2.

Stebėtojų taryba gali būti nesudaroma, jei kredito unija turi mažiau kaip 100

narių. Kredito unijos įstatuose tokiu atveju turi būti  nurodyta, kad stebėtojų

tarybos funkcijas vykdo valdyba.

3.

Paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos valdymo organas, kuris turi

būti sudaromas neatsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių.

4.

Kredito unijos visuotiniam susirinkimui nutarus, kredito unijoje gali būti

sudaryta kredito unijos administracija iš samdomų darbuotojų. Jei

administracija nesudaroma, jos funkcijas atlieka kredito unijos valdyba.

27

straipsnis. Visuotinis narių susirinkimas

1.

Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausiasis kredito unijos valdymo

organas.

2.

Tik visuotinis narių susirinkimas gali:

1)

tvirtinti, keisti ir papildyti kredito unijos įstatus;

2)

tvirtinti kredito unijos steigimo ataskaitą;

3)

rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir

revizorių, o iš jų atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų

komiteto pirmininkus;

4)

priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;

5)

nagrinėti kredito unijos narių skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos ir

valdybos darbo;

6)

nustatyti minimalų ir maksimalų pajinės įmokos, kurią turi sumokėti narys, dydį

bei pajų įmokėjimo tvarką, tvirtinti ir keisti stojamojo mokesčio dydį;

7)

nustatyti nariams duodamų savitarpio paskolų tikslinę paskirtį;

8)

nustatyti revizoriaus atlyginimą ir metines išmokas (tantjemas) iš pelno

valdymo organų nariams;

9)

nustatyti limitą lėšų, kurias galima skirti finansinės atskaitomybės eksperto

ar nepriklausomo  auditoriaus  darbo apmokėjimui;

10)

nustatyti  darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos pagrindais dirbantiems

kredito unijoje darbuotojams;

11)

tvirtinti  metinę finansinę  atskaitomybę,  priimti nutarimą dėl pelno

paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;

12)

nustatyti pajinio, rezervinio, indėlių draudimo ir kitų reikalingų kapitalų

dydį, nutarti  atlyginti konkrečius su nelikvidžiais kredito unijos aktyvais

nesusijusius nuostolius iš rezervinio kapitalo lėšų;

13)

numatyti kredito unijoje priimamų indėlių draudimą, nutarti atlyginti

indėlininkų  nuostolius iš indėlių draudimo kapitalo ar kitų kapitalų lėšų;

14)

priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti kredito uniją;

15)

spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į kredito unijų asociaciją ir

išstojimo iš jos;

16)

įvertinti kredito unijos valdymo ir kontrolės organų ataskaitas;

17)

susirinkimo metu spręsti stebėtojų tarybai pavestus klausimus, jei to prašo

stebėtojų taryba;

18)

spręsti  kitus jo  kompetencijai įstatų priskirtus klausimus.

28

straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai

1.

Visuotinius narių susirinkimus šaukia kredito unijos valdyba.

2.

Neeilinio  visuotinio  narių  susirinkimo  šaukimo iniciatyvos teisę  turi

stebėtojų  taryba, valdyba, paskolų komitetas ir ne mažiau kaip 1/4 kredito

unijos narių. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas,

jeigu:

1)

kredito uniją numatoma reorganizuoti ar likviduoti;

2)

kredito unija negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų arba yra skelbiama

nemokia;

3)

to reikalauja iniciatyvos teisę turintys kredito unijos nariai, stebėtojų

taryba, valdyba ar paskolų komitetas;

4)

yra  šio įstatymo  34 straipsnio trečiojoje dalyje numatytas atvejis;

5)

įsiteisėja teismo sprendimas sušaukti narių susirinkimą.

3.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali būti sušaukiamas teismo

sprendimu, jeigu:

1)

per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis

narių susirinkimas ir dėl to į teismą kreipėsi kredito unijos narys (nariai);

2)

į teismą kreipėsi neeilinio visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, valdybai

nesušaukus tokio susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio pirmojoje dalyje

nustatytą terminą;

3)

į teismą kreipėsi kreditoriai dėl to, kad neeilinis visuotinis narių

susirinkimas nebuvo sušauktas šio straipsnio antrosios dalies 2 punkte

numatytais atvejais.

29

straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų

priėmimas

1.Visuotinis

narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip

1/2 visų kredito unijos narių. Nesant kvorumo, turi būti sušauktas pakartotinis

susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be

kvorumo, bet dalyvaujant ne mažiau kaip 1/3 visų kredito unijos narių. Jei  į

pakartotinai sušauktą susirinkimą atvyksta mažiau kaip 1/3 visų kredito unijos

narių, tai susirinkimas turi būti sušauktas trečią kartą ir jame nutarimai gali

būti priimti pagal darbotvarkę ir nesant kvorumo.

2.

Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai  (jų

įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo

susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti  visuotiniame  narių

susirinkime  su patariamojo balso teise gali ir administracijos vadovas, kuris

nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame

narių susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali

raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra "už" ar

"prieš". Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą, taip pat

į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys balsavo raštu.

3.

Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama,  jei

to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių susirinkime kredito unijos

narių.

4.

Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams

pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi susirinkimo  pirmininkas. Šio

įstatymo 27  straipsnio antrosios dalies 1, 4, 6, 7, 14 ir 15 punktuose

numatytais atvejais  nutarimams  priimti  reikia  2/3  dalyvaujančiųjų

visuotiniame narių susirinkime balsų.

5.

Visuotinio  narių  susirinkimo  protokolą  pasirašo susirinkimo pirmininkas,

sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas kredito  unijos narys.  Prie

protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo

balsuojama raštu,  balsavimo biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito

visuotinio narių susirinkimo pabaigos.

30

straipsnis. Visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir

tvarka

1.

Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet, bet

ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį

visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatuose

nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo.

2.

Neeilinio  visuotinio  narių  susirinkimo  šaukimo iniciatoriai pateikia

valdybai paraišką,  kurioje nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir

darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo

paraiškos pateikimo jai dienos paskelbti kredito unijos nariams apie neeilinio

visuotinio narių susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo

paskelbimo apie tai sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

3.

Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas

per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai

informuojami ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo.

4.

Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi

kredito unijos nariai su tuo sutinka.

5.

Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta:

1)

kredito unijos pavadinimas ir adresas;

2)

susirinkimo data, laikas ir vieta;

3)

susirinkimo darbotvarkė ir nutarimų projektai.

6.

Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo kredito unijos nariams  turi

būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo

darbotvarke.

7.

Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš  kredito

unijos  narių, o  iki  jo  išrinkimo pirmininkauja stebėtojų  tarybos

pirmininkas,  jeigu  kitaip nenumato kredito unijos įstatai.

8.

Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje

nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja ne  visi kredito  unijos

nariai.  Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo

darbotvarkė.

31

straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo nutarimų negaliojimas

1.

Kredito unijos narių ar administracijos vadovo pareiškimu visuotinio narių

susirinkimo nutarimai gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jei

jie prieštarauja šiam įstatymui, kredito unijos  įstatams ir  kitiems

Lietuvos  Respublikos įstatymams.

2.

Visuotinio  narių susirinkimo  nutarimas gali  būti apskųstas teismui ne vėliau

kaip per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ar nuo tos dienos, kai asmuo

sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.

32

straipsnis. Stebėtojų taryba

1.Stebėtojų

taryba yra kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis

kontrolės organas.

2.

Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 -

nustato kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos  pirmininką renka

kredito unijos  visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.

3.

Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos valdybos, paskolų komiteto

narys ar revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo

funkcijų kitiems asmenims.

4.

Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos.

33

straipsnis. Stebėtojų tarybos įgalinimai

1.

Stebėtojų taryba:

1)

kontroliuoja, kaip valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių

susirinkimo nutarimus;

2)

analizuoja  kredito unijos ir jos valdybos veiklą, finansinių išteklių kaupimą

ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;

3)

pateikia visuotiniam kredito unijos narių susirinkimui valdybos ataskaitą su

savo išvadomis ir pasiūlymais;

4)

įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą  ar kredito unijos narius, kad

nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai

visuotiniam narių susirinkimui;

5)

pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie kredito

unijos metinį buhalterinį balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo

projektus;

6)

atstovauja kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp kredito unijos ir jos

valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos;

7)

siūlo valdybai atšaukti jos priimtus neteisėtus nutarimus arba prašo  visuotinį

narių susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos nutarimus;

8)

gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių

susirinkimui;

9)

sprendžia kitus įstatuose numatytus klausimus.

2.

Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių

patikrinti ir įvertinti kredito unijos buhalterinį balansą ir kitą finansinę

atskaitomybę.

3.

Stebėtojų tarybai pareikalavus, kredito unijos valdyba ir (ar) administracija

privalo pateikti jai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla.

4.

Stebėtojų  tarybos posėdis  yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau  kaip pusė

jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų  posėdyje balsų

dauguma. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas

narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko

balsas.

5.

Stebėtojų  tarybos darbo  tvarką nustato jos darbo reglamentas.

34

straipsnis. Kredito unijos valdyba

1.

Valdyba yra kolegialus vykdomasis-tvarkomasis kredito unijos organas, kurio

veiklai vadovauja pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti

nelyginis ir ne mažesnis kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius

ir pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau

kaip trejiems metams. Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito

unijos stebėtojų tarybos, paskolų komiteto narys ar revizorius.

2.

Be pagrindinių valdybos narių, tam pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau

kaip 3 kandidatai į valdybos narius, kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui,

pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi

teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose su patariamojo balso teise.

3.

Jeigu  kredito unijos valdybos narių skaičius tapo mažesnis negu numatyta

kredito unijos įstatuose ir nėra galimybės trūkstamus valdybos  narius pakeisti

išrinktais kandidatais, likusieji valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį

kredito unijos narių susirinkimą.

4.

Už  darbą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos.

35

straipsnis. Valdybos įgalinimai

1.

Valdybos ir jos narių įgalinimus nustato kredito unijos įstatai, o darbo tvarką

2.

Valdyba:

1)

priima naujus narius į kredito uniją, sustabdo jų narystę kredito unijoje šio

įstatymo 22 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais;

2)

atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže bei kitose institucijose;

3)

organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;

4)

nustato palūkanas už indėlius ir paskolų procentus;

5)

kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su samdomais darbuotojais;

6)

kredito unijos vardu sudaro civilinius sandorius su kredito unijos nariais ir

trečiaisiais asmenimis;

7)

tvarko kredito unijos narių registrą;

8)

svarsto revizoriaus pateiktą medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir

pateikia savo išvadas stebėtojų tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;

9)

parengia kredito unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių

atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;

10)

svarsto kredito unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip

per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie

sutikimą ar draudimą nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui;

11)

investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius

popierius, jei tai numatyta įstatuose;

12)

skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms kredito unijoms ar kredito unijų

asociacijai bei skolinasi iš jų pinigus, jei tai numatyta įstatuose;

13)

atsiskaito su buvusiais kredito unijos nariais šio įstatymo 23 straipsnyje

nustatyta tvarka ir terminais;

14)

laiku  informuoja kredito unijų veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus

narių skaičiaus ar pajinio kapitalo sumažėjimą bei  teikia kitus  reikalingus

šiai institucijai duomenis pagal Lietuvos banko patvirtintas kredito unijų

veiklos priežiūros taisykles;

15)

svarsto  kitus kredito  unijos veiklos ir valdymo klausimus,  nepriklausančius

išimtinei  visuotinio  narių susirinkimo, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto

kompetencijai.

3.

Valdyba priima nutarimus jos kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais

klausimais. Valdybos nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis. Valdybos

nariai turi lygias balsavimo teises. Balsams  pasiskirsčius po  lygiai,  lemia

valdybos pirmininko balsas.

36

straipsnis. Paskolų komitetas

1.

Paskolų komitetą iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis

narių susirinkimas trejiems metams. Paskolų komiteto  nariu negali būti kredito

unijos stebėtojų tarybos, valdybos narys ar revizorius.

2.

Paskolų  komitetas nagrinėja  kredito unijos  narių paraiškas dėl savitarpio

paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma paskola atitinka įstatuose nustatytą

paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo  sąlygas bei tvarką ir teikia

pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba negali sudaryti

savitarpio paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei tam nepritarė

paskolos komitetas.

3.

Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui

kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

4.

Paskolų komiteto nariams gali būti mokamos tantjemos.

37

straipsnis. Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto narių

atsakomybė

1.

Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto nariai už jų veiksmais  kredito

unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta

tvarka.

2.

Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos,

valdybos ar paskolų komiteto nariai, kurie balsavo prieš nutarimus,

pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos įstatus ar kitus Lietuvos

Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus priimant. Šiais atvejais

jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį

nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.

38

straipsnis. Kredito unijos revizorius

1.

Kredito unijoje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis narių

susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų

metų laikotarpiui. Juo gali būti kredito unijos narys, turintis kvalifikacijos

diplomą. Revizoriumi negali  būti kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos ar

paskolų komiteto narys ar toje kredito unijoje dirbantis vyriausiasis

finansininkas (buhalteris).

2.

Nesant galimybės išrinkti revizorių iš kredito unijos narių, visuotinis  narių

susirinkimas tvirtina nepriklausomą auditorių, stebėtojų tarybos siūlomą

samdyti pagal sutartį.

3.

Revizorius  (nepriklausomas auditorius)  kontroliuoja kredito  unijos  finansinę-ūkinę

veiklą,  visuotinio  narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdamas

šias funkcijas, turi teisę reikalauti pateikti jam reikalingus kredito unijos

buhalterinius bei finansinius dokumentus.

4.

Kredito unijos revizorius (nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam

narių susirinkimui finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Jis

privalo nedelsiant informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie pažeidimus

kredito unijos finansinėje-ūkinėje veikloje, taip pat saugoti kredito unijos

paslaptis.

5.

Renkamam revizoriui gali būti mokamas atlyginimas.

6.

Kredito unijos revizorius (nepriklausomas auditorius) atsako Lietuvos

Respublikos įstatymų  nustatyta tvarka  už nepatenkinamą kredito unijos veiklos

kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.

39

straipsnis. Administracija

Jei

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas nutaria suformuoti kredito  unijos

administraciją,   kredito unijos darbuotojų ir administracijos santykiams

reguliuoti taikomos Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo ir Darbo

įstatymų kodekso nuostatos.

VI skirsnis

KREDITO UNIJOS KAPITALAI, NARIO PAJUS,

PAJAMOS IR IŠLAIDOS, FINANSINĖ APSKAITA IR

KONTROLĖ

40

straipsnis. Kredito unijos kapitalai

1.

Kredito unijos nuosavas kapitalas susideda iš pajinio, rezervinio, indėlių

draudimo bei papildomų kapitalų.

2.

Indėlių draudimo bei papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką nustato

kredito unijos įstatai.

41

straipsnis. Kredito unijos pajinis kapitalas

1.

Kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip    15000

litų. Jeigu pajinis kapitalas mažesnis, kredito unijos priežiūros institucija

gali panaikinti kredito unijai išduotą veiklos licenciją.

2.

Kredito unijos pajinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos steigėjų bei jos

narių pajinių piniginių įmokų už kredito unijos narių pajus.

3.

Pajinis kapitalas formuojamas atsižvelgiant į poreikį lėšų, kurias kredito

unija nusprendžia investuoti į kredito unijos nuosavą turtą - patalpas, įrangą

ir inventorių kredito unijos veiklai pradėti ir plėtoti.

4.

Kredito unijos pajiniam kapitalui formuoti draudžiama naudoti kredito unijos

pasiskolintas lėšas ir jai įkeistą turtą.

42

straipsnis. Kredito unijos rezervinis kapitalas

1.

Kredito unija sudaro rezervinį kapitalą, kuris naudojamas kredito unijos

veiklos nuostoliams padengti.

2.

Rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos pelno, likusio atskaičius

mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau kaip po 20 procentų iš šio pelno, kol

rezervinis kapitalas sudarys 10 procentų ilgalaikių  investicijų ir  išduotų

paskolų sumos, nustatytos metinio buhalterinio balanso pagrindu.

3.

Panaudojus  dalį rezervinio kapitalo kredito unijos nuostoliams padengti, iš

pelno vėl atskaitoma į kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

4.

Nuostoliams, kurie gali būti padengti iš rezervinio kapitalo, priskiriami

nuostoliai, susiję  su  nelikvidžiais aktyvais - paskolomis ir ilgalaikėmis

investicijomis. Kitiems nuostoliams atlyginti  rezervinio kapitalo  lėšos gali

būti panaudotos tik  kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu.

43

straipsnis. Kredito unijos nario pajus (pajai)

1.

Kredito unijos nario pajus (pajai) gali būti tik piniginė įmoka.

2.

Pajaus dydis, jo mokėjimo tvarka ir atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus yra

nustatomi kredito unijos įstatuose.

3.

Pradinė pajinė įmoka turi būti ne mažesnė kaip 300 litų.

4.

Kredito unijos nariai pajais ir jiems priklausančia pelno dalimi disponuoja šio

ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5.

Taikyti išieškojimą į kredito unijos nario pajinę įmoką, kuri yra kredito

unijos nuosavybė, yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia

iš kredito unijos narių.

44

straipsnis. Pelno paskirstymas

1.

Kredito unijos pelnas yra lėšos, kurios lieka atskaičius iš kredito unijos

finansinių metų pajamų tų metų kredito unijos išlaidas ir nuostolius.

2.

Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų

pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą  šio ir  kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3.

Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1)

pelno suma;

2)

mokesčiai;

3)

atskaitymai į rezervinį kapitalą;

4)

atskaitymai į kitus kredito unijos kapitalus;

5)

pelno  dalis,  skiriama  kredito  unijos  nariams (pajininkams) dividendais  ar

kita kredito unijos įstatuose nustatyta forma;

6)

tantjemos kredito unijos valdymo organų nariams ir vadovams;

7)

nepaskirstytas pelnas.

4.

Kredito unijos nariams dividendai mokami iš pelno, likusio sumokėjus mokesčius

bei atskaičius lėšas į rezervinį kapitalą ir kitus įstatuose numatytus kredito

unijos kapitalus.

5.

Pelnas, likęs po atskaitymų į kredito unijos kapitalus, negali būti išmokėtas

dividendais ar tantjemomis arba kitaip perduotas kredito unijos nariams,

steigėjams ar valdymo organų nariams, jeigu kredito unijos pajinis kapitalas

dėl to taps mažesnis už šio įstatymo nustatytą minimumą.

45

straipsnis. Kredito unijos apskaita, atskaitomybė ir kontrolė

1.

Kredito  unijos  finansiniai  metai  sutampa  su kalendoriniais metais.  Jei

kredito unija buvo įregistruota ūkiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių

metų pabaiga laikoma kalendorinių metų paskutinė diena. Jei kredito unija

išregistruojama nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutinieji ūkiniai metai

baigiasi kredito unijos išregistravimo dieną.

2.

Kredito unijų buhalterinę apskaitą, atskaitomybės tvarką ir finansinės

kontrolės tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos banko

valdybos nutarimais patvirtinti teisės aktai.

3.

Per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unija parengia ir

pateikia Lietuvos bankui metinę finansinę ataskaitą.

46

straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

Lietuvos

bankas  gali nustatyti  kredito unijoms šiuos normatyvus:

1)

likvidumo ;

2)

maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta;

3)

kapitalo pakankamumo.

VII skirsnis

KREDITO UNIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

47

straipsnis. Priežiūros institucijos sankcijos

1.

Kredito unijų veiklos priežiūros institucija už šio ir kitų įstatymų bei teisės

aktų, reglamentuojančių kredito unijų veiklą, pažeidimus  turi teisę taikyti

kredito unijai, jos vadovams šias sankcijas:

1)

įspėti  kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti

terminus jiems pašalinti;

2)

įstatymų nustatyta tvarka skirti kredito unijos vadovams administracines

nuobaudas už šio įstatymo pažeidimus;

3)

laikinai arba visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną ar kelias kredito

unijos veiklos operacijas;

4)

laikinai arba visam laikui atšaukti kredito unijai išduotą licenciją užsiimti

7 straipsnyje nustatyta veikla.

2.

Taikytinos sankcijos rūšį ir terminus parenka priežiūros institucija,

atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį.

3.

Priežiūros institucijos nutarimas dėl sankcijos taikymo kredito unijai ar jos

vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka per vieną mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

VIII skirsnis

KREDITO UNIJOS REORGANIZAVIMAS IR

LIKVIDAVIMAS

48

straipsnis. Kredito unijos reorganizavimas

1.

Reorganizavimas - tai kredito unijos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be

likvidavimo procedūros. Reorganizuotos kredito unijos  visų teisių  ir

prievolių  perėmėjai  yra reorganizuojant  įsteigta  naujoji  ir  po

reorganizavimo tebetęsianti veiklą kredito unija (ar kredito unijos).

2.

Kredito unijos gali būti reorganizuojamos šiais būdais:

1)

jungimosi;

2)

padalijimo.

3.

Kredito unijų reorganizavimas jungimosi būdu galimas:

1)

kai prie kredito unijos, kuri tęsia veiklą, prisijungia kitos kredito unijos,

kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą;

2)

kai iš kelių kredito unijų, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą,

įsisteigia nauja kredito unija.

4.

Kredito  unijos  jungiasi  Lietuvos  Respublikos konkurencijos įstatymo

nustatyta tvarka.

5.

Kredito unijų reorganizavimas padalijimo būdu galimas:

1)

kai kredito unija, kuri baigia veiklą,  perduoda savo teises ir pareigas kitoms

kredito unijoms, kurios tęsia veiklą;

2)

kai iš kredito unijos, kuri baigia veiklą, steigiamos naujos kredito unijos;

3)

kai iš kredito unijos, kuri tęsia veiklą, atskiriama dalis, kuri jungiasi su

kita kredito unija arba iš kurios steigiama nauja kredito unija.

6.

Reorganizuojamos  kredito  unijos  turi  parengti reorganizavimo projektą,

kuriame turi būti nurodyta kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos:

1)

pavadinimas ir buveinė;

2)

narių skaičius;

3)

pajinis kapitalas;

4)

indėlių ir išduotų paskolų bei turto įvertinimas;

5)

prievolių perėmimo sąlygos ir terminai;

6)

narių pajų tvarkymo po reorganizavimo veiksiančiose kredito unijose kriterijai

ir taisyklės;

7)

narių indėlių ir nariams išduotų savitarpio paskolų tvarkymo kriterijai prieš

reorganizavimą ir po jo;

8)

kitos turtinės ir neturtinės narių teisės ir pareigos po kredito unijos

reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai;

9)

teisės, reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos kredito unijų valdymo organams,

revizoriams (ekspertams).

7.

Kartu su reorganizavimo projektu turi būti parengti kiekvienos po

reorganizavimo veiksiančios kredito unijos įstatai.

8.

Kiekvienos  reorganizuojamos kredito  unijos valdyba parengia reorganizavimo

projektą, kuriam įvertinti gali būti kviečiamas nepriklausomas auditorius

(ekspertas). Jis privalo pateikti raštu visuotiniam narių susirinkimui

reorganizavimo projekto įvertinimą ir išvadas.

9.

Apie numatomą reorganizavimą  kiekviena kredito unija privalo  viešai paskelbti

ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki visuotinio narių  susirinkimo, kurio  darbotvarkėje

numatyta svarstyti kredito  unijos reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos

narys  turi teisę per tą laikotarpį susipažinti su reorganizavimo projektu ir

jo įvertinimu.

10.

Priimti nutarimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu patvirtinti reorganizavimo

projektą  bei parengtus įstatus gali kredito unijos nariai ne mažiau kaip 2/3

visų reorganizuojamos kredito unijos narių balsų. Visuotinio narių susirinkimo

nutarimą dėl atsisakymo reorganizuoti kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių

turi teisę apskųsti teismui.

11.

Reorganizavimas kredito unijos bankroto atveju yra kredito  unijos  struktūros

pertvarkymas,  kai  paskirtas administratorius  kredito uniją skaido arba dalį

jos turto parduoda kitoms kredito unijoms, kad būtų laiduojamas kredito unijos

mokumas ir patenkinami kreditorių reikalavimai. Kredito unija bankroto atveju

turi būti reorganizuojama pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei kitus

įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.

12.

Apie kredito unijos reorganizavimą pranešama raštu kiekvienam jos nariui ir

kredito unijos kreditoriui.

13.

Po reorganizavimo veiksiančių kredito unijų įstatai registruojami  po  pirmo

visuotinio  narių  susirinkimo. Reorganizuojamos kredito unijos registruojamos

pagal šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.

14.

Reorganizavus kredito uniją, jos turtas pereina:

1)

jungimosi ir padalijimo atveju -  naujai atsiradusiai kredito unijai;

2)

prijungimo prie kitos kredito unijos atveju - pastarajai.

15.

Turtas pereina perdavimo dokumento pasirašymo dieną, jei ko kita nenumato dėl

reorganizavimo priimtas dokumentas.

49

straipsnis. Kredito unijos likvidavimas

1.

Kredito unijos likvidavimo pagrindas gali būti:

1)

kredito unijos veiklos termino, nurodyto jos įstatuose,  pasibaigimas;

2)

kredito unijos narių minimalaus skaičiaus, nurodyto šio įstatymo 17  straipsnio

antrojoje  dalyje,  sumažėjimas  ir priežiūros institucijos draudimas tęsti

kredito unijos veiklą esant tokiam narių sumažėjimui;

3)

41 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto kredito unijos pajinio kapitalo

minimumo sumažėjimas, jeigu per priežiūros institucijos nurodytą laiką jis

neatkuriamas;

4)

įmonių rejestro tvarkytojo priimtas sprendimas atšaukti kredito unijos

registravimą;

5)

įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti bankrutavusią kredito uniją;

6)

įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti kredito uniją už Lietuvos Respublikos

įstatymų pažeidimus;

7)

visuotinio narių susirinkimo nutarimas likviduoti kredito uniją, jeigu kredito

unijai nekeliama bankroto byla.

2.

Nutarus likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijos teikimu skiriamas

likvidatorius. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos kredito unijos valdymo

organai netenka įgalinimų valdyti kredito uniją, o jų funkcijas atlieka

likvidatorius.

3.

Likvidatorius  praneša kredito uniją įregistravusiai institucijai ir įmonių

rejestro tvarkytojui apie kredito unijos statuso pasikeitimą ir duomenis apie

likvidatorių. Kredito unijai įgijus likviduojamos kredito unijos statusą, prieš

jos pavadinimą rašomas žodis "likviduojama".

4.

Likviduojama kredito unija gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su

jos likvidavimu, taip pat numatytus nutarime dėl likvidavimo.

5.

Apie kredito unijos likvidavimą viešai skelbiama tris kartus su  ne mažesniais

kaip 2 mėnesių intervalais arba kiekvienam nariui ir kreditoriui pranešama

raštu.

6.

Kredito unijos likvidavimo procedūra atliekama pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus  bei  kitus  teisės  aktus, reglamentuojančius bankų likvidavimą.

50

straipsnis. Kredito unijos bankroto procedūra

Kredito

unijos  bankroto  bylos  iškėlimo,  teisminio nagrinėjimo ir likvidavimo dėl

bankroto procedūra atliekama remiantis Lietuvos Respublikos komercinių bankų

įstatymu.

IX skirsnis

KREDITO UNIJŲ ASOCIACIJOS

51

straipsnis. Kredito unijų asociacijų steigimas ir veikla

1.

Kredito unijų asociacija yra savanoriška kredito unijų sąjunga, koordinuojanti

bei vykdanti kredito unijų sąjungos narių pavestus uždavinius ir savo veikla

atstovaujanti jų interesams. Kredito unijų asociacijos gali kurtis pagal

teritorinius ir kitus šio įstatymo  17 straipsnio  ketvirtojoje dalyje

išvardytus kriterijus.

2.

Kredito unijos gali jungtis į kredito unijų asociacijas (asociaciją) Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Kredito unijų asociacija tampa juridiniu asmeniu nuo jos įregistravimo momento.

Jos turtą sudaro kredito unijų asociacijos narių materialiniai  ir

finansiniai  įnašai,  įplaukos  už asociacijos teikiamas paslaugas, labdara ir

kitos savanoriškos aukos.

4.

Kredito  unijų asociacijos  registruojamos  Lietuvos Respublikos įmonių

rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir veikia pagal savo  įstatus, kuriuos

priima delegatų (įgaliotinių) suvažiavimas, konferencijos ar susirinkimai.

5.

Kredito unijų asociacijos įstatuose turi būti nurodoma:

1)

pavadinimas ir adresas;

2)

veiklos tikslai;

3)

narių teisės, pareigos ir atsakomybė;

4)

valdymo organai ir jų kompetencija;

5)

revizijos komisija;

6)

turtas ir lėšos;

7)

apskaita ir atskaitomybė;

8)

veiklos nutraukimo ir likvidavimo tvarka.

Įstatuose

gali  būti ir  kitos,  Lietuvos  Respublikos įstatymams neprieštaraujančios,

nuostatos.

6.

Gautas pajamas kredito unijų asociacija gali naudoti tik jos įstatuose

numatytiems uždaviniams įgyvendinti. Šios pajamos asociacijos nariams kaip

pelnas neskirstomos.

7.

Kredito unijų asociacijos kaupia informaciją apie kredito unijas, apibendrina

ir įvertina savo narių pateiktą informaciją, analizuoja ir koordinuoja jų

veiklą, rūpinasi jų finansiniu stabilumu bei laisvų lėšų naudojimo

perspektyvomis, tiria rinkos poveikį kredito  unijų veiklai, atstovauja narių

interesams valdžios ir  valdymo institucijose; teikia metodinę pagalbą vadybos,

audito, mokesčių  ir kitais klausimais, dalyvauja tarptautinių kredito unijų

veikloje ir bendradarbiauja su kitų šalių giminingomis kredito unijomis,

atstovauja prisijungusių kredito unijų interesams tarptautiniu lygiu.

8.

Kredito  unijų asociacija  neatsako už  savo narių prievoles, taip  pat ir

nariai neatsako už kredito unijų asociacijos, kuriai jie priklauso, prievoles.

X skirsnis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

52

straipsnis. Mokesčių lengvatos ir kredito unijų veiklos

priežiūra

1.

Kredito unijos iki 1997 m. gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo juridinių asmenų

pelno mokesčio pirmuosius dvejus veiklos metus, skaičiuojant nuo įregistravimo

šio įstatymo nustatyta tvarka dienos.  Nuo 1998 m. sausio 1 d., arba jeigu iki

to laiko suėjo dveji metai nuo kredito unijos įregistravimo dienos, kredito

unijų  pelnas apmokestinamas  70 procentų  mažesniu juridinių asmenų pelno

mokesčiu.

2.

Kitos  mokesčių lengvatos  kredito unijoms taikomos remiantis mokesčius

reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

3.

Kol  bus sukurta savaveiksmė kredito unijų veiklos priežiūros institucija ir

patvirtinti jos  nuostatai, visų Lietuvos Respublikoje   įregistruotų  kredito

unijų bei jų asociacijų veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                        ALGIRDAS  BRAZAUSKAS

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Šis įstatymas nustato

kredito unijų veiklos pagrindus, narystės kredito unijoje sąlygas bei

savivaldos principus, kredito unijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir

likvidavimą, valdymą bei veiklos priežiūrą, jos narių teises ir pareigas. Šiuo

įstatymu atkuriama kooperatinio kredito sistema bei siekiama paspartinti jos

plėtrą Lietuvoje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

1.

Kredito unija -

kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu

su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis,

profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis,

žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta

tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų

narių (toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams

poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų

teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

2.

Kredito unijos

nario pajus (toliau - pajus) - vieno kredito unijos nario piniginė

įmoka į kredito unijos pajinį kapitalą.

3.

Savitarpio paskolos

trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu

nustatyto dydžio palūkanos.

4.

Centrinė kredito

unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito

unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

įsteigta ir Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota

kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija

atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima

indėlius bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo

susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos

įstatymo jai nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo

nustatyta veikla.

5.

Sutrikęs kredito unijos likvidumas

likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal

terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali

sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.

6.

Sutrikęs kredito

unijos mokumas - būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo

pakankamumo normatyvo, taip pat kai yra požymių, kad kredito unijos turtas

(grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius

įsipareigojimus.

7.

Stabilizacijos

fondas - Centrinės kredito unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas,

skirtas kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir

veikiantis kaip paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam

mokumui atkurti.

3 straipsnis. Kredito

unijos statusas

1.

Kredito unija yra

juridinis asmuo nuo jos įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka ir veikia

pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus ir savo įstatus.

2.

Kredito unija turi

savo turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti

pareigas, būti ieškovė ir atsakovė teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).

3.

Kredito unija gali

būti steigiama tik neribotam laikui.

4.

Kredito unija pagal

savo prievoles atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už savo narių

prievoles, nesusijusias su kredito unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal

kredito unijos prievoles atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo

įmokėti už savo pajų.

5.

Kredito unija neatsako

už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už kredito unijos prievoles,

išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.

4 straipsnis. Kredito

unijos nuosavybė

Kredito unijos turtas,

sukauptas iš jos narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės

teise priklauso kredito unijai.

5 straipsnis. Kredito

unijos pavadinimas

1.

Kredito unija privalo

įregistruoti savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Kredito unijos

pavadinime turi būti žodžiai „kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to

kilusių ginčų sprendimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

3.

Kredito unija negali

pasirinkti tokio pavadinimo, kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar

komercinio banko, įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks

panašus, kad sukeltų painiavą.

6 straipsnis. Kitų

įstatymų ir teisės aktų taikymas kredito unijų veiklai

1.

Kredito unijų

stojimą į Centrinę kredito uniją bei

dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės kredito unijos įstatymas, šis

įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip pat Centrinės kredito unijos

įstatai.

2.

Įstatymų ir kitų

teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos

nariams duodamų savitarpio paskolų santykiams taikomos tik tiek, kiek

neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

ANTRASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJŲ VEIKLA, KREDITO UNIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

7 straipsnis. Kredito

unijų veikla

1.

Kredito unijos:

1) priima iš savo narių,

kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių

organizacijų, religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros

ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų

institucijų, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų,

taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito

unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus

indėlius;

2) duoda savo nariams tik kredito

unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio

paskolas;

3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;

4) iki kredito unija įstos į Centrinę

kredito uniją, skolina pinigus kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės

kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš

kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų

asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;

5) investuoja laisvas kredito unijos

lėšas į valstybės bei Lietuvos banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei

tokia veikla numatyta kredito unijos įstatuose;

6) užsiima kita kredito

įstaigoms būdinga veikla.

2.

Šiame straipsnyje

nustatytas operacijas bei veiklą, jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros

institucijos licenciją, gali atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka

įregistruota kredito unija.

8 straipsnis. Kredito

unijos teisės ir pareigos

1.

Kredito unija gali:

1)

verstis šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;

2)

turėti atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito unijoje ir

bankuose nacionaline bei užsienio valiuta;

3)

turėti savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;

4)

pirkti ar kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti,

išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

5)

sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;

6)

mokėti tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;

7)

nustatyti atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo

nariams bei asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);

8)

nustatyti savo organizacinę struktūrą;

9)

būti Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;

10)

reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Kredito unija gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių,

jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos

Respublikos įstatymams.

3.

Kredito unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas

taip pat reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.

4.

Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos

Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems

priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito

unijos nariams ir tretiesiems asmenims.

5.

Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.

9 straipsnis.

Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir grąžinimo užtikrinimas

1.

Kredito unija duoda

savo nariui ilgalaikę ar trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar

nekilnojamajam turtui, buičiai reikalingiems daiktams įsigyti, buities

paslaugoms apmokėti, narių ūkinei, profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam

verslui pradėti ir plėtoti bei kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta

kredito unijos įstatuose.

2.

Vienam kredito

unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti

dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų

indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas, kad

savitarpio paskolos suma negali viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos

sumos, netaikomas kredito unijos nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi

apmokėti (išlaidoms už mokymąsi aukštosiose, specializuotose mokyklose,

kursuose ir pan.) ir kai paskola yra garantuota įkeičiant kredito unijoje

esantį terminuotą indėlį.

4.

Paskola turi būti

garantuota bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių

užtikrinimo priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

5.

Kredito unija gali

suteikti savo nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo

garantuoti šio straipsnio 4 dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma

paskola (paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio.

Nariui draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą

ir palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.

10 straipsnis. Indėlių

draudimas ir kitos indėlių saugumo garantijos

1.

Gyventojų indėliai

kredito unijose yra privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos gyventojų

indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Indėlių saugumo

garantija taip pat yra kredito unijų narystė Centrinėje kredito unijoje, kuri atlieka savo narių kredito unijų

likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo atkūrimo funkcijas.

TREČIASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJOS STEIGIMAS

12 straipsnis. Kredito

unijos steigiamasis susirinkimas

1.

Kredito unijos

steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų

nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo.

2.

Steigiamasis

susirinkimas:

1) svarsto ir tvirtina

kredito unijos įstatus;

2) renka pirmajai

kadencijai kredito unijos valdymo organų narius ir revizorių, bet ne ilgiau

kaip dvejiems finansiniams-ūkiniams metams;

3) tvirtina steigimo

ataskaitą;

4) tvirtina kredito

unijos steigėjų sudarytus sandorius;

5) sprendžia kitus

visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimus.

3.

Steigiamajame

susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų

asmenų. Steigėjų dalyvavimas yra būtinas.

4.

Steigiamajam

susirinkimui pirmininkauja kuris nors steigėjas arba steigiamojo susirinkimo

išrinktas pirmininkas.

5.

Steigiamajame

susirinkime turi būti rašomas protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime

dalyvavusių asmenų skaičius, visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai.

Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas

pajininkas. Prie susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos

kredito unijos pajininkų sąrašas.

6.

Steigėjai ne vėliau

kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai

valdybai kredito unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.

7.

Jeigu kredito unijos

steigėjai per 60 dienų nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia

kredito unijos steigiamojo susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo

įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų

visas jų įmokas be jokių atskaitymų.

13 straipsnis.

Steigimo ataskaita

Kredito unijos steigėjai

privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam

susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) steigimo išlaidos;

2) išplatintų pajų

skaičius ir už juos gauta pinigų suma;

3) pajų, kuriuos įmokėjo

kiekvienas steigėjas, dydis;

4) sandoriai, kuriais

pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;

5) steigimo išlaidoms

padengti išmokėto atlyginimo dydis.

14 straipsnis. Kredito

unijos įstatai

1.

Įstatai yra teisinis

dokumentas, kuriuo vadovaujasi kredito unija savo veikloje.

2.

Įstatuose turi būti

nurodyta:

1) kredito unijos

pavadinimas;

2) buveinės adresas;

3) susijungimo į kredito uniją

kriterijus;

4) veiklos pobūdis

(atliekamos operacijos, teikiamų paslaugų rūšys);

5) narių teisės, pareigos

ir atsakomybė;

6) priėmimo į kredito

uniją, išstojimo ir pašalinimo iš jos pagrindai ir tvarka;

7) minimalus pajus,

kurį turi įmokėti narys, pajaus įmokėjimo ir jo perdavimo kitų asmenų

nuosavybėn tvarka. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatytas ir maksimalus

pajus, kurį leidžiama įmokėti vienam nariui;

8) kredito unijos lėšų

panaudojimas Centrinės kredito unijos pajams įsigyti;

9) narių visuotinių

susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

10) stebėtojų tarybos,

valdybos, paskolų komiteto ir revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija;

11) kapitalų sudėtis,

priklausomybė ir formavimas (pajinio kapitalo dydis nenurodomas);

12) pelno ir nuostolių

patvirtinimo tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;

13) finansinės atskaitomybės

sudarymo, tikrinimo ir priėmimo tvarka;

14) kredito unijos

reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

15) kredito unijos

pranešimų skelbimo tvarka;

16) žinios, kurios yra

laikomos kredito unijos paslaptimi.

3.

Įstatuose gali būti ir

kitų šiam įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams

neprieštaraujančių nuostatų, reglamentuojančių kredito unijos veiklą ir

nustatančių narių turtinius ir kitus santykius bei kredito unijos santykius su

trečiaisiais asmenimis.

4.

Kredito unijos įstatus

tvirtina steigiamasis narių susirinkimas, juos keičia ar papildo tik visuotinis

susirinkimas.

15 straipsnis. Kredito

unijos registravimas

1.

Per 4 mėnesius nuo

steigiamojo susirinkimo dienos kredito unija, gavusi šio įstatymo 16

straipsnyje numatytą licenciją, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta komercinių bankų registravimo tvarka.

2.

Jei per šio straipsnio

1 dalyje nurodytą laiką kredito unija nebuvo įregistruota, tai ji laikoma

neįsteigta ir pajininkų įmokos į kredito unijos pajinį kapitalą be jokių

atskaitymų turi būti sugrąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko

pasibaigimo dienos.

3.

Jei kredito unija

nebuvo įregistruota dėl priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar

asmenų, sumokėjusių pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito

uniją gali būti kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.

4.

Nuo įregistravimo

dienos kredito unija gali verstis taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams

davimo veikla.

16 straipsnis.

Licencija

1.

Licenciją verstis

taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms

būdinga veikla kredito unijai išduoda priežiūros institucija jos nustatyta

tvarka.

2.

Licencijai gauti

kredito unija privalo pateikti priežiūros institucijai šiuos dokumentus:

1) pareiškimą;

2) notariškai

patvirtintas steigimo dokumentų kopijas;

3) dokumentus,

patvirtinančius, kad kredito unijos narių pradinės įmokos sumokėtos;

4) priežiūros

institucijos reikalaujamus duomenis apie kredito unijų steigėjus, stebėtojų

tarybos ir valdybos narius;

5) įstatus;

6) kitus priežiūros

institucijos reikalaujamus dokumentus.

3.

Atsisakymas išduoti

licenciją turi būti motyvuotas. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

šis atsisakymas gali būti apskųstas teismui.

KETVIRTASIS

skirsnis

NARYSTĖ

KREDITO UNIJOJE, NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

17 straipsnis. Nariai

1.

Kredito unijos nariais

gali būti šie fiziniai asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be

pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai,

nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti

asmenys, sukakę 18 metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais

asmenis nuo 16 metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį.

2.

Kartu su šio

straipsnio 1 dalyje nurodytais fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip

pat gali būti šie juridiniai asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos

visuomeninės organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės

bendruomenės ir bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai. Šių narių kredito unijoje

negali būti daugiau ar tiek pat kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus

kriterijus atitinkančių narių.

3.

Asocijuotais kredito

unijos nariais gali būti:

1) unijos narių fizinių

asmenų Lietuvos Respublikoje įregistruotos individualios (personalinės) įmonės,

ūkinės bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių

kontrolinis akcijų paketas priklauso unijos nariui ar nariams;

2) įmonė, nurodyta šios

dalies 1 punkte, jei jos darbuotojų skaičiaus metinis vidurkis neviršija 49;

3) fiziniai asmenys,

gyvenantys, dirbantys arba besimokantys toje seniūnijos teritorijoje, kurioje

yra kredito unijos būstinė;

4) kredito unijos nariai,

neatitinkantys kredito unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų

sąlygų.

4.

Asocijuotas narys

privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas bei prievoles ir gali

naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis,

išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir kontrolės

organus. Kredito unijos įstatuose gali būti

numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas maksimalus

indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajaus ir

(ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajaus sugrąžinimo tvarka ir kita.

5.

Asocijuotų narių

skaičius kredito unijoje negali viršyti narių, atitinkančių šio straipsnio 1 ir

2 dalyse nustatytus narystės kriterijus, skaičiaus.

6.

Minimalus kredito

unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 narių, įskaitant

steigėjus. Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu,

kredito unija tolesnei savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi

gauti kredito unijos veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros

institucija, atsižvelgdama į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai

veikti ne ilgiau kaip 3 mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.

7.

Priimti naujus

narius galima tik po to, kai šio įstatymo nustatyta tvarka kredito unija yra

įregistruota.

8.

Narystė kredito

unijoje gali būti grindžiama šiais kriterijais:

1) darbas toje pačioje

įmonėje, įstaigoje;

2) profesinis bendrumas;

3) priklausymas tam

tikram formaliam asmenų junginiui: organizacijai, įskaitant visuomenines ir

profesines, bet išskyrus politines partijas; mokymosi, etninei, kultūros,

socialinei ar religinei draugijai ar bendruomenei ir pan.;

4) gyvenimas toje pačioje

gyvenamojoje vietovėje - miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame

savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos

teritorija nėra apibrėžta.

9.

Narystės kriterijai (vienas ar

keli) turi būti nurodyti kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali

tapti asmuo, atitinkantis nors vieną įstatuose numatytą kriterijų.

10.

Kredito unijos nario

šeimos nariai ar kartu su juo gyvenantys arba tvarkantys bendrą ūkį asmenys

gali būti priimti kredito unijos nariais neatsižvelgiant į šiame straipsnyje

nurodytus kriterijus, jei ko kita nenumato kredito unijos įstatai.

11.

Kredito unijos

nariais norintys tapti asmenys turi pateikti

raštišką prašymą kredito unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji)

pasižada laikytis kredito unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti

pajų bei vykdyti ir tas kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė

iki jam įstojant.

12.

Kredito unijos nariu

(asocijuotu nariu) tampama po to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti

prašymą.

18 straipsnis. Narių

registravimas

1.

Nariai turi būti

registruojami atskiruose kredito unijos narių ir kredito unijos asocijuotų narių registruose, kuriuos tvarko valdyba.

Registruose nurodoma: nario vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar

įmonės kodas, gyvenamoji vieta ir adresas ar įmonės registracijos vieta,

įstojimo data, stojamojo mokesčio, pajaus sumokėjimas.

2.

Kredito unijos veiklos

priežiūros institucijos reikalavimu valdyba privalo pateikti kredito unijos

narių sąrašą. Jei kredito unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių,

tampa mažesnis nei šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus,

valdyba apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 10

dienų.

3.

Jei kredito unijos

narys prašo, jam gali būti išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis narystę

kredito unijoje ir pajaus dydį.

19 straipsnis. Kredito

unijos nario teisės ir pareigos

1.

Kredito unijos narys

turi šias teises:

1) dalyvauti kredito

unijos susirinkimuose ir balsuojant turėti tik vieną balsą. Ši teisė negalioja

asocijuotiems nariams;

2) rinkti kredito

unijos valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;

3) gauti informaciją apie

kredito unijos veiklą, jos finansinę-ūkinę būklę ir turtą ar pareikalauti, kad

kredito unija pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę

finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie kredito unijos veiklą,

susirinkimų protokolus, narių registrą. Kiti dokumentai gali būti nariui

pateikiami, jeigu juose nėra paslapčių, kurių atskleidimas padarytų kredito

unijai turtinę žalą. Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama.

Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to

reikalauja narys. Ginčus dėl nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;

4) apskųsti teismui

visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus;

5) išstoti iš kredito

unijos;

6) gauti nariams

skirstomo pelno dalį (procentais) pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių

bei gautų paskolų dydį (apyvartą), kuri išmokama premijomis ar kitomis kredito

unijos įstatuose nustatytomis išmokomis;

7) gauti likviduojamos

kredito unijos turto dalį, proporcingą jo pajaus dydžiui;

8) palikti testamentu

savo pajų vienam ar keliems asmenims;

9) valdybos sutikimu

perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies

11 punkte nustatyta tvarka;

10) reikalauti, kad

kredito unija grąžintų jo pajų ar pajaus dalį, laikydamasi 9 straipsnio 5

dalyje nustatytų apribojimų;

11) naudotis kredito

unijos teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis.

2.

Kredito unijos

įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios

Lietuvos Respublikos įstatymams.

3.

Kredito unijos narys

neturi teisės balsuoti, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės

kredito unijoje klausimą, kitais įstatų numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai

suinteresuotas.

4.

Kredito unijos narys

privalo:

1) turėti kredito unijoje

ne mažesnio negu šio įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų;

2) laiku pranešti apie

savo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą;

3) įstatuose nurodytu

laiku ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajines ir kitas tikslines įmokas;

4) laikytis įstatų,

vykdyti įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir kontrolės organų

nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;

5)

tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito

unijoje ir kitas sutartis.

5.

Kredito unijos narys

negali būti tuo pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai

draudžia.

6.

Kredito unijos

valdymo ar kontrolės organų narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos,

negali toliau atlikti savo funkcijų

minėtuose organuose. Išstojantys nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal

darbo sutartis, gali nenutraukti darbo sutarties, jei įstatuose nenumatyta

kitaip.

20 straipsnis.

Narystės nutraukimas ir narystės pasibaigimas

1.

Narystė kredito

unijoje nutraukiama:

1) valdybai patenkinus

nario prašymą išstoti iš kredito unijos;

2) nariui fiziniam

asmeniui mirus arba juridinį asmenį, kuris kredito unijoje buvo nario ar

asocijuoto nario teisėmis, reorganizavus ar likvidavus;

3) pripažinus narį neveiksniu

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

4) narį pašalinus;

5) tapus kitos kredito

unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau nei

vienoje kredito unijoje.

2.

Narystė kredito

unijoje pasibaigia likvidavus kredito uniją.

21 straipsnis.

Išstojimas iš kredito unijos

1.

Kiekvienas kredito

unijos narys turi teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai

raštu valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Sprendimą dėl išstojimo ir

atsiskaitymo su išstojančiuoju priima valdyba.

2.

Išstoti galima tik

pasibaigus ūkiniams metams. Valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki ūkinių

metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nesukeliant žalos

kredito unijos interesams.

3.

Jei įstatai kaip

narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje

pačioje gyvenamojoje vietovėje - miestelyje, kaime, seniūnijos teritorijoje ar,

jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta, kitame savivaldybės tarybos

nustatytame teritoriniame darinyje, - kredito unijos narys, išsikeliantis iš tos vietovės, apie išstojimą turi

raštu pranešti valdybai.

22 straipsnis.

Pašalinimas iš kredito unijos

1.

Jei kredito unijos

narys nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir įstatus, jis gali būti

pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki

visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario

pašalinimo klausimas, valdyba gali sustabdyti nario teises.

2.

Narys gali būti

pašalintas, jeigu jam buvo suteikta galimybė kalbėti visuotiniame narių

susirinkime ir jei už jo pašalinimą balsavo 2/3 susirinkime dalyvavusių kredito

unijos narių.

3.

Jei pašalintasis narys

nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi

teisę per 3 mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl tokio

sprendimo panaikinimo.

23 straipsnis.

Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais

1.

Laikas, per kurį turi

būti atsiskaitoma su išstojusiu arba pašalintu kredito unijos nariu, nustatomas

įvertinus kredito unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą) bei atskaičius

kredito unijai priklausančias sumas. Atsiskaityti būtina ne vėliau kaip per 12

mėnesių nuo kredito unijos nario faktiško išstojimo ar pašalinimo dienos.

2.

Pašalintas arba

išstojęs iš kredito unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda

teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis.

3.

Kredito unijos

valdyba, saugodama kredito unijos ir jos narių interesus, per 10 dienų nuo

nario išstojimo ar pašalinimo dienos turi peržiūrėti visas su juo sudarytas

kredito unijos teikiamų paslaugų sutartis ir, jeigu reikia, jas nutraukti arba,

jeigu kita šalis sutinka, pakeisti sutarčių sąlygas.

4.

Ginčus dėl tarpusavio

atsiskaitymų sprendžia teismas.

5.

Mirusiam nariui

priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo

ar pašalinimo atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos

nariai ir neįstoja į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.

6.

Pripažintam neveiksniu

nariui priklausančios lėšos išmokamos jo teisėtam atstovui, kai šis pateikia

reikiamus dokumentus.

24 straipsnis.

Įgaliotiniai

Narys, išskyrus

asocijuotą narį, turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių

susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių susirinkime gali atstovauti tik vienam kredito

unijos nariui. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai. Nario

įgaliotiniu negali būti kredito unijos valdymo ar kontrolės organų narys.

25

straipsnis. Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą

1.

Kredito unijos narys

už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo

atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą.

2.

Kredito unijos narys

atsako įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali

būti nustatyta iki penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario

atsakomybė.

PENKTASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJOS VALDYMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ

26 straipsnis. Valdymo

organai

1.

Kredito unijos valdymo

organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų

komitetas. Valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos

nariai bei 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai.

Visų šių teisių neturi asocijuoti nariai.

2.

Paskolų komitetas

yra privalomas kredito unijos valdymo organas, kuris turi būti sudaromas

neatsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių.

3.

Kredito unijos

visuotiniam susirinkimui nutarus, kredito unijoje gali būti sudaryta kredito

unijos administracija iš samdomų darbuotojų. Jei administracija nesudaroma, jos

funkcijas atlieka kredito unijos valdyba.

27 straipsnis.

Visuotinis narių susirinkimas

1.

Visuotinis narių

susirinkimas yra aukščiausias kredito unijos valdymo organas.

2.

Tik visuotinis narių

susirinkimas gali:

1) keisti ir pildyti

kredito unijos įstatus;

2) tvirtinti kredito

unijos steigimo ataskaitą;

3) rinkti ir atšaukti

stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų

atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;

4) priimti nutarimą

pašalinti narį iš kredito unijos;

5) nagrinėti kredito

unijos narių skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų

komiteto darbo;

6) nustatyti minimalaus

ir maksimalaus pajaus, kurį turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo

tvarką, tvirtinti ir keisti stojamojo mokesčio dydį;

7) nustatyti nariams

duodamų paskolų tikslinę paskirtį;

8) nustatyti revizoriaus

atlyginimą ir metines išmokas (premijas) iš pelno valdymo organų nariams;

9) nustatyti lėšų, kurias

galima skirti finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus

darbui apmokėti, limitą;

10) nustatyti darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos

pagrindais dirbantiems kredito unijoje darbuotojams;

11) tvirtinti metinę

kredito unijos išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;

12) tvirtinti metinę

finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių

atlyginimo tvarkos;

13) nustatyti pajinio,

rezervinio ir kitų reikalingų kapitalų dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su

abejotinais kredito unijos aktyvais susijusius nuostolius iš rezervinio

kapitalo lėšų;

14) pritarti Centrinės

kredito unijos steigimo sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę

kredito uniją;

15) priimti nutarimą

reorganizuoti ar likviduoti kredito uniją;

16) spręsti klausimą dėl

kredito unijos įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;

17) įvertinti kredito

unijos valdymo ir kontrolės organų ataskaitas;

18) susirinkimo metu

spręsti stebėtojų tarybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;

19) spręsti kitus jo

kompetencijai įstatų priskirtus klausimus.

28 straipsnis.

Visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai

1.

Visuotinius narių

susirinkimus šaukia kredito unijos valdyba.

2.

Neeilinio visuotinio

narių susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba,

paskolų komitetas ir ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neskaitant

asocijuotų narių. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas,

jeigu:

1) kredito uniją numatoma

reorganizuoti ar likviduoti;

2) kredito unija negali

įvykdyti finansinių įsipareigojimų arba yra skelbiama nemokia;

3) to reikalauja

iniciatyvos teisę turintys kredito unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ar

paskolų komitetas;

4) yra šio įstatymo 34

straipsnio 3 dalyje numatytas atvejis;

5) įsiteisėja teismo

sprendimas sušaukti narių susirinkimą.

3.

Kredito unijos

visuotinis narių susirinkimas gali būti sušaukiamas teismo sprendimu, jeigu:

1) per 3 mėnesius nuo

ūkinių metų pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis narių susirinkimas ir

dėl to į teismą kreipėsi kredito unijos narys (nariai);

2) į teismą kreipėsi

neeilinio visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio

susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką;

3) į teismą kreipėsi

kreditoriai dėl to, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas nebuvo

sušauktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytais atvejais.

29 straipsnis.

Visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

1.Visuotinis narių

susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų

kredito unijos narių. Jei kvorumo nėra, sušaukiamas pakartotinis susirinkimas,

kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo.

2.

Visuotiniame narių

susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami

pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir

sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise

gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito

unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs

su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių

susirinkimui, ar jis yra už ar prieš. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo

kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys

balsavo raštu.

3.

Balsavimas

visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to

reikalauja ne mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių susirinkime kredito unijos narių.

4.

Visuotinio narių

susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po

lygiai, lemiamą balsą turi susirinkimo pirmininkas. Šio įstatymo 27 straipsnio

2 dalies 1, 4, 6, 7, 14, 15 punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti

reikia 2/3 dalyvaujančiųjų visuotiniame narių susirinkime balsų.

5.

Visuotinio narių

susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors

vienas susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti

pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu,

balsavimo biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito visuotinio narių

susirinkimo pabaigos.

30 straipsnis.

Visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka

1.

Eilinį visuotinį narių

susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių

susirinkimą valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ir

ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo.

2.

Neeilinio visuotinio

narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje

nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas.

Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai

dienos paskelbti kredito unijos nariams apie neeilinio visuotinio narių

susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai

sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

3.

Pakartotinis kredito

unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo

neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau

kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo.

4.

Visuotinis

susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi kredito

unijos nariai su tuo sutinka.

5.

Pranešime apie

visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta:

1) kredito unijos

pavadinimas ir adresas;

2) susirinkimo data,

laikas ir vieta;

3) susirinkimo

darbotvarkė ir nutarimų projektai.

6.

Ne vėliau kaip likus 5

dienoms iki susirinkimo kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė

susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.

7.

Visuotinio narių

susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš kredito unijos narių, o iki

jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato

kredito unijos įstatai.

8.

Visuotinis narių

susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais

klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi kredito unijos nariai. Pakartotiniame

susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.

31 straipsnis.

Visuotinio narių susirinkimo nutarimų negaliojimas

1.

Kredito unijos narių

ar administracijos vadovo pareiškimu visuotinio narių susirinkimo nutarimai

gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja šiam

įstatymui, kredito unijos įstatams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

2.

Visuotinio narių

susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų

nuo nutarimo priėmimo dienos ar nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo

sužinoti apie nutarimo priėmimą.

32 straipsnis.

Stebėtojų taryba

1.Stebėtojų taryba yra

kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas.

2.

Stebėtojų tarybos

narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato kredito unijos

įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis

narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems

metams.

3.

Stebėtojų tarybos

nariu negali būti kredito unijos valdybos, paskolų komiteto narys ar

revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų

kitiems asmenims.

33 straipsnis.

Stebėtojų tarybos kompetencija

1.

Stebėtojų taryba:

1) kontroliuoja, kaip paskolų

komitetas, valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo

nutarimus;

2) analizuoja kredito

unijos, jos valdybos ir paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir

naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę

būklę;

3) pateikia visuotiniam

kredito unijos narių susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo

išvadomis ir pasiūlymais;

4) įspėja kredito unijos

valdybą, paskolų komitetą ir (ar) administraciją, kad nedelsiant

pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam

narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui

atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, kurie, stebėtojų tarybos

įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus ar

kitas jos taisykles;

5) pateikia visuotiniam

narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį

buhalterinį balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;

6) atstovauja kredito unijai

teisme nagrinėjant ginčus tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito

unijos narių ir valdybos;

7) siūlo valdybai

atšaukti jos priimtus neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį narių

susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos nutarimus;

8) gali perduoti jos

kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;

9) sprendžia kitus

įstatuose numatytus klausimus.

2.

Stebėtojų taryba turi

teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti

kredito unijos buhalterinį balansą bei kitą finansinę atskaitomybę.

3.

Stebėtojų tarybos

reikalavimu kredito unijos valdyba ir (ar) administracija privalo pateikti jai

dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla.

4.

Stebėtojų tarybos

posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai

priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos

nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą.

Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

5.

Stebėtojų tarybos

nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis.

6.

Stebėtojų tarybos

darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.

34 straipsnis. Kredito

unijos valdyba

1.

Valdyba yra kolegialus

vykdomasis (administruojantis) kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja

pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis

kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.

Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,

paskolų komiteto narys ar revizorius.

2.

Be pagrindinių

valdybos narių, tam pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip 3

kandidatai į valdybos narius, kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui,

pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi

teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

3.

Jeigu kredito unijos

valdybos narių skaičius tapo mažesnis, negu numatyta kredito unijos įstatuose,

ir nėra galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais,

likusieji valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį kredito unijos narių

susirinkimą.

35 straipsnis.

Valdybos kompetencija

1.

Valdybos ir jos narių

kompetenciją nustato kredito unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas

darbo reglamentas.

2.

Valdyba:

1) priima naujus narius į

kredito uniją, sustabdo jų narystę kredito unijoje šio įstatymo 22 straipsnio 1

dalyje numatytais atvejais;

2) atstovauja kredito unijai

teisme, arbitraže bei kitose institucijose;

3) organizuoja ir šaukia

kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;

4) rengia ir teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti

metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;

5) nustato palūkanas už

indėlius ir paskolų procentus;

6) kredito unijos vardu

sudaro darbo sutartis su samdomais darbuotojais;

7) kredito unijos

vardu sudaro civilinius sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais

asmenimis;

8) tvarko kredito unijos

narių registrus;

9) svarsto revizoriaus

pateiktą medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas

stebėtojų tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;

10) parengia kredito

unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos

ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;

11) svarsto kredito

unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo

prašymo gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą

nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui;

12) investuoja laisvas

kredito unijos lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai

numatyta įstatuose;

13) iki kredito unija

įstos į Centrinę kredito uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms

kredito unijoms, nesančioms Centrinės

kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai bei skolinasi iš jų

pinigus, jei tai numatyta įstatuose;

14) priima sprendimus dėl

skolinimo kitoms kredito unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo

Centrinės kredito unijos nustatyta tvarka ir sąlygomis;

15) atsiskaito su

buvusiais kredito unijos nariais šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka

ir terminais;

16) laiku informuoja

kredito unijų veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar

pajinio kapitalo sumažėjimą bei teikia kitus reikalingus šiai institucijai

duomenis pagal priežiūros institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos

priežiūros taisykles;

17) svarsto kitus kredito

unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio

narių susirinkimo, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.

3.

Valdyba priima

nutarimus jos kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais.

Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

Valdybos nariai turi lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta

dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

valdybos pirmininko balsas.

4.

Valdybos nariai ir

kandidatai į valdybos narius privalo saugoti kredito unijos paslaptis.

5.

Už savo veiklą valdyba

atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta

tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Valdyba taip pat atsiskaito

stebėtojų tarybai, kuri pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir

pasiūlymus.

36 straipsnis. Paskolų

komitetas

1.

Paskolų komitetą iš ne

mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems

metams. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,

valdybos narys ar revizorius.

2.

Paskolų komitetas

nagrinėja kredito unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia,

ar nario prašoma paskola atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato

išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais

klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos

sutarties su kredito unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas.

3.

Už savo veiklą paskolų

komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose

nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

4.

Paskolų komiteto

nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis.

37

straipsnis. Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė

1.

Stebėtojų tarybos,

valdybos ir paskolų komiteto nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Nuo pareigos atlyginti

nuostolius atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto

nariai, kurie balsavo prieš nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos

įstatus ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus

priimant. Šiais atvejais jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo

sužinoti apie tokį nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.

38 straipsnis. Kredito

unijos revizorius

1.

Kredito unijoje turi

būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito

unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo

gali būti kredito unijos narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi

negali būti kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto

narys ar toje kredito unijoje dirbantis vyriausiasis finansininkas

(buhalteris).

2.

Jeigu nėra galimybės

išrinkti revizorių iš kredito unijos narių, visuotinis narių susirinkimas

tvirtina nepriklausomą auditorių, stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal

sutartį.

3.

Revizorius

(nepriklausomas auditorius) kontroliuoja kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą,

visuotinio narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias

funkcijas, revizorius turi teisę reikalauti pateikti jam reikalingus kredito

unijos buhalterinius bei finansinius dokumentus.

4.

Kredito unijos

revizorius (nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui

finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas

informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės

veiklos pažeidimus, taip pat saugoti kredito unijos paslaptis.

5.

Renkamam revizoriui

gali būti mokamas atlyginimas.

6.

Kredito unijos

revizorius (nepriklausomas auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka už nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos

trūkumų nuslėpimą.

39 straipsnis.

Administracija

1.

Kredito unijos valdyba,

jeigu būtina, sudaro kredito unijos administraciją, į kurią įeina kredito

unijos administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei

kiti valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai.

2.

Kredito unijos

administracija vykdo visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.

3.

Kredito unijos

administracijos pareigas nustato kredito unijos įstatai ir valdybos

patvirtintas darbo reglamentas.

4.

Asmenis į kredito

unijos administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas

priima kredito unijos valdyba.

5.

Kredito unijos

administracijos vadovas negali eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio)

pareigų, dirbti kitos kredito unijos ar banko administracijoje.

6.

Kredito unijos

administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais kredito unijos

darbuotojais.

7.

Kredito unijos

administracijos vadovo pareigas gali eiti kredito unijos valdybos pirmininkas

ar kitas valdybos narys.

ŠEŠTASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJOS KAPITALAS, NARIO PAJUS,

PAJAMOS IR

IŠLAIDOS, FINANSINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ

40 straipsnis. Kredito

unijos kapitalas

Kredito unijos nuosavas

kapitalas susideda iš pajinio, rezervinio bei papildomo kapitalo.

41 straipsnis. Kredito

unijos pajinis kapitalas

1.

Kredito unijos

minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 litų. Jeigu

pajinis kapitalas mažesnis, kredito unijos priežiūros institucija gali

panaikinti kredito unijai išduotą veiklos licenciją.

2.

Kredito unijos pajinis

kapitalas sudaromas iš kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių piniginių

įmokų už kredito unijos narių pajus.

3.

Pajinis kapitalas

kaupiamas atsižvelgiant į poreikį lėšų, kurias kredito unija nusprendžia

investuoti į kredito unijos nuosavą turtą - patalpas, įrangą ir inventorių

kredito unijos veiklai pradėti ir plėtoti, taip pat Centrinės kredito unijos

pajams įsigyti.

4.

Kredito unijos

pajiniam kapitalui kaupti draudžiama naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas

ir jai įkeistą turtą.

42 straipsnis. Kredito

unijos rezervinis kapitalas

1.

Kredito unija sudaro

rezervinį kapitalą, kuris naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams

padengti.

2.

Rezervinis kapitalas

sudaromas iš kredito unijos pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet

atskaitant ne mažiau kaip po 20 procentų iš šio pelno, kol rezervinis kapitalas

sudarys 10 procentų ilgalaikių investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos

metinio buhalterinio balanso pagrindu.

3.

Panaudojus dalį

rezervinio kapitalo kredito unijos nuostoliams padengti, iš pelno vėl

atskaitoma į kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

4.

Nuostoliams, kurie gali būti padengti iš rezervinio

kapitalo, priskiriami nuostoliai, susiję su abejotinais aktyvais - paskolomis

ir ilgalaikėmis investicijomis. Kitiems nuostoliams atlyginti rezervinio

kapitalo lėšos gali būti panaudotos tik kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu.

43 straipsnis. Kredito

unijos nario pajus

1.

Kredito unijos nario

pajus gali būti tik piniginė įmoka.

2.

Pajaus mokėjimo tvarka

ir atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus nustatomos kredito unijos įstatuose.

3.

Minimalus kredito unijos nario fizinio asmens pajaus dydis

yra 100 litų, o minimalus nario juridinio asmens pajaus dydis yra 1000 litų.

Kredito unijos įstatuose gali būti numatytas didesnis minimalaus pajaus dydis.

Jei kredito unijos nario pajus tapo mažesnis už nustatytą minimalų dydį, valdyba privalo apie tai įspėti narį ir nustatyti

terminą pajų padidinti iki nustatyto minimalaus dydžio. Jeigu narys šio

reikalavimo neįvykdo, valdyba siūlo visuotiniam narių susirinkimui jį šalinti

iš kredito unijos.

4.

Norėdamas atsiimti

dalį pajaus, disponavimo kuriuo neriboja šis įstatymas ir kredito unijos

įstatai, kredito unijos narys pateikia prašymą valdybai. Įvertinusi kredito

unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą), valdyba nustato terminą, per

kurį toks prašymas turi būti patenkintas. Šis terminas negali būti ilgesnis

kaip 12 mėnesių nuo atitinkamo valdybos sprendimo priėmimo dienos.

5.

Išieškoti

iš kredito unijos nario

pajaus, kuris yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai

skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių.

44 straipsnis. Pelno

paskirstymas

1.

Kredito unijos pelnas

yra lėšos, kurios lieka atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų

metų kredito unijos išlaidas ir nuostolius.

2.

Pelnas turi būti

paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš

tai patvirtinus metinį balansą šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

3.

Nutarime dėl pelno

paskirstymo turi būti nurodyta:

1) pelno suma;

2) mokesčiai;

3) atskaitymai į

rezervinį kapitalą;

4) atskaitymai į kitą

kredito unijos kapitalą, skirtą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

Centrinėje kredito unijoje turimiems papildomiems pajams išpirkti bei kitoms

kredito unijos ilgalaikėms programoms įgyvendinti;

5) pelno dalis

(procentais), skiriama kredito unijos nariams (pajininkams) pagal kredito

unijoje nario laikomų indėlių bei gautų paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno

dalis išmokama premijomis ar kita kredito unijos įstatuose nustatyta išmokų

forma;

6) tantjemos kredito

unijos valdymo organų nariams ir vadovams;

7) nepaskirstytasis

pelnas.

4.

Kredito unijos

nariams premijos mokamos iš pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius

lėšas į rezervinį kapitalą ir kitus įstatuose numatytus kredito unijos

kapitalus.

5.

Pelnas, likęs po atskaitymų

į kredito unijos kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba

kitaip perduotas kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams,

jeigu kredito unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo

nustatytą minimumą.

45 straipsnis. Kredito

unijos apskaita, atskaitomybė ir kontrolė

1.

Kredito unijos

finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Jei kredito unija buvo

įregistruota ūkiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga

laikoma kalendorinių metų paskutinė diena.

Jei kredito unija išregistruojama nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutiniai

ūkiniai metai baigiasi kredito unijos išregistravimo dieną.

2.

Kredito unijų

buhalterinę apskaitą, atskaitomybės ir finansinės kontrolės tvarką nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai ir priežiūros institucijos nutarimais

patvirtinti teisės aktai.

3.

Per 3 mėnesius nuo

finansinių metų pabaigos kredito unija parengia ir pateikia priežiūros

institucijai metinę finansinę ataskaitą.

46 straipsnis. Kredito

unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

Priežiūros institucija

gali nustatyti kredito unijoms šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:

1) likvidumo;

2) maksimalios atviros

pozicijos užsienio valiuta;

3) kapitalo pakankamumo.

SEPTINTASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

47 straipsnis. Kredito

unijų veiklos kontrolė ir poveikio priemonių taikymas

1.

Kredito unijų veiklos

priežiūros institucija už šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų,

reglamentuojančių kredito unijų veiklą, pažeidimus turi teisę taikyti kredito

unijai, jos vadovams šias sankcijas:

1) įspėti kredito uniją

dėl jos veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;

2) įstatymų nustatyta

tvarka skirti kredito unijos vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo

pažeidimus;

3) reikalauti nušalinti

kredito unijos valdybos pirmininką, jos narį (narius) ar administracijos vadovą

ir išrinkti naują valdybos pirmininką, jos narį (narius) arba paskirti naują

administracijos vadovą;

4) sustabdyti kredito

unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalinti kredito unijos valdybą,

administracijos vadovą ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių;

5) laikinai arba visam

laikui atšaukti leidimą atlikti vieną ar kelias kredito unijos veiklos

operacijas;

6) laikinai arba visam

laikui atšaukti kredito unijai išduotą licenciją verstis 7 straipsnyje

nustatyta veikla.

2.

Taikytinos sankcijos

rūšį ir terminus parenka priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo

pobūdį, galimas jo pasekmes kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti

poveikio priemonės pasekmes kredito unijos patikimumui ir stabilumui.

3.

Nutarimas dėl

poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte,

privalo būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo

daugiau kaip vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.

4.

Priežiūros

institucijos nutarimas dėl sankcijos taikymo kredito unijai ar jos vadovams

gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

5.

Centrinė kredito unija

papildomai kontroliuoja nuolatinę kredito unijų Centrinės kredito unijos narių

veiklą, o jeigu reikia, ją tikrina, vertina veiklos riziką ir teikia

priežiūros institucijai rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo šioms

kredito unijoms.

6.

Priežiūros institucija

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas taiko priežiūros institucijos

kolegialiu nutarimu, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) priežiūros institucijai

suteikta neteisinga informacija;

2) priežiūros

institucijai nepateikta būtina kredito unijos priežiūrai vykdyti informacija ar

dokumentai;

3) nesilaikyta nustatytų

normatyvų;

4) pažeisti Lietuvos

Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.

7.

Priežiūros institucija

nutarimą taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas priima

vadovaudamasi:

1) dokumentais ir

informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;

2) kredito unijos

ekonominės būklės analize;

3) medžiaga apie anksčiau

nustatytus pažeidimus ir priežiūros institucijos bei kitų institucijų kredito

unijai taikytas sankcijas;

4) kredito unijos

valdybos ar administracijos vadovo paaiškinimais.

AŠTUNTASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

48 straipsnis. Kredito

unijos reorganizavimas

1.

Reorganizavimas - tai

kredito unijos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros.

Reorganizuotos kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra

reorganizuojant įsteigta nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito

unija (ar kredito unijos).

2.

Kredito unijos gali

būti reorganizuojamos šiais būdais:

1) jungimosi;

2) padalijimo.

3.

Kredito unijų

reorganizavimas jungimosi būdu galimas:

1) kai prie kredito

unijos, kuri tęsia veiklą, prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip

juridiniai asmenys baigia veiklą;

2) kai iš kelių kredito

unijų, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą, įsisteigia nauja kredito

unija.

4.

Kredito unijos

jungiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Kredito unijų

reorganizavimas padalijimo būdu galimas:

1) kai kredito unija,

kuri baigia veiklą, perduoda savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms,

kurios tęsia veiklą;

2) kai iš kredito unijos,

kuri baigia veiklą, steigiamos naujos kredito unijos;

3) kai iš kredito unijos,

kuri tęsia veiklą, atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba

iš kurios steigiama nauja kredito unija.

6.

Reorganizuojamos

kredito unijos turi parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti

nurodyta kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos:

1) pavadinimas ir

buveinė;

2) narių skaičius;

3) pajinis kapitalas;

4) indėlių ir išduotų

paskolų bei turto įvertinimas;

5) prievolių perėmimo

sąlygos ir terminai;

6) narių pajų tvarkymo po

reorganizavimo veiksiančiose kredito unijose kriterijai ir taisyklės;

7) narių indėlių ir

nariams išduotų savitarpio paskolų tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir

po jo;

8) kitos turtinės ir

neturtinės narių teisės ir pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių

teisių ir pareigų įgijimo terminai;

9) teisės, reorganizavimo

laikotarpiu suteikiamos kredito unijų valdymo organams, revizoriams

(ekspertams).

7.

Kartu su

reorganizavimo projektu turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo

veiksiančios kredito unijos įstatai.

8.

Kiekvienos

reorganizuojamos kredito unijos valdyba parengia reorganizavimo projektą,

kuriam įvertinti gali būti kviečiamas nepriklausomas auditorius (ekspertas).

Jis privalo pateikti raštu visuotiniam narių susirinkimui reorganizavimo

projekto įvertinimą ir išvadas.

9.

Apie numatomą

reorganizavimą kiekviena kredito unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip

prieš 20 dienų iki visuotinio narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta

svarstyti kredito unijos reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi

teisę per tą laikotarpį susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo

įvertinimu.

10.

Priimti nutarimą

reorganizuoti kredito uniją ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei

parengtus įstatus kredito unijos nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų

reorganizuojamos kredito unijos narių balsų. Visuotinio narių susirinkimo

nutarimą dėl atsisakymo reorganizuoti kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių

turi teisę apskųsti teismui.

11.

Reorganizavimas

kredito unijos bankroto atveju yra kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai

paskirtas administratorius kredito uniją skaido arba dalį jos turto parduoda

kitoms kredito unijoms, kad būtų laiduojamas kredito unijos mokumas ir

patenkinami kreditorių reikalavimai. Kredito unija bankroto atveju turi būti

reorganizuojama pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus

ir teisės aktus, reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.

12.

Apie kredito unijos

reorganizavimą pranešama raštu kiekvienam jos nariui ir kredito unijos kreditoriui.

13.

Po reorganizavimo

veiksiančių kredito unijų įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių

susirinkimo. Reorganizuojamos kredito unijos įteisinamos, licencijuojamos ir

registruojamos pagal šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.

14.

Reorganizavus kredito

uniją, jos turtas pereina:

1) jungimosi ir

padalijimo atveju - naujai atsiradusiai kredito unijai;

2) prijungimo prie kitos

kredito unijos atveju - pastarajai.

15.

Turtas pereina

perdavimo dokumento pasirašymo dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo

priimtas dokumentas.

49 straipsnis. Kredito

unijos likvidavimas

1.

Kredito unijos

likvidavimo pagrindas gali būti:

1) kredito unijos veiklos

termino, nurodyto jos įstatuose, pasibaigimas;

2) kredito unijos narių

minimalaus skaičiaus, nurodyto šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, sumažėjimas

ir priežiūros institucijos draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam

narių sumažėjimui;

3) 41 straipsnio 1 dalyje

nustatyto kredito unijos pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per

priežiūros institucijos nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;

4) įmonių rejestro

tvarkytojo priimtas sprendimas atšaukti kredito unijos registravimą;

5) įsiteisėjęs teismo

sprendimas likviduoti bankrutavusią kredito uniją;

6) įsiteisėjęs teismo

sprendimas likviduoti kredito uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų

pažeidimus;

7) visuotinio narių

susirinkimo nutarimas likviduoti kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto

byla.

2.

Nutarus likviduoti

kredito uniją, priežiūros institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo

likvidatoriaus paskyrimo dienos kredito unijos valdymo organai netenka

įgaliojimų valdyti kredito uniją, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.

3.

Likvidatorius praneša

kredito uniją įregistravusiai institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie

kredito unijos statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito

unijai įgijus likviduojamos kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą

rašomas žodis „likviduojama“.

4.

Likviduojama kredito

unija gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip

pat numatytus nutarime dėl likvidavimo.

5.

Apie kredito unijos

likvidavimą viešai skelbiama tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių

intervalais arba kiekvienam nariui ir kreditoriui pranešama raštu.

6.

Kredito unijos likvidavimo

procedūra atliekama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės

aktus, reglamentuojančius bankų likvidavimą.

50 straipsnis. Kredito

unijos bankroto procedūra

Kredito unijos

bankroto bylos iškėlimo, teisminio nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto procedūra atliekama remiantis Lietuvos

Respublikos komercinių bankų įstatymu.

DEVINTASIS

skirsnis

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

51 straipsnis.

Mokesčių lengvatos

Mokesčių lengvatos

kredito unijoms taikomos vadovaujantis mokesčius reglamentuojančiais

Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

52 straipsnis. Kredito

unijų veiklos priežiūra

Kol bus sukurta speciali

kredito įstaigų veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai,

visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei

licencijas suteikia Lietuvos bankas.

53 straipsnis. Kredito

unijų įstatų pakeitimas ir veiklos pertvarkymas

1.

Kredito unijos turi

suderinti savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ne vėliau kaip per vienerius

metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

2.

Iki šio įstatymo

įsigaliojimo įregistruotų kredito unijų įstatų nuostatos galioja tiek, kiek

neprieštarauja šiam įstatymui. Kredito unijos savo įstatus taiko kartu su šio

įstatymo nuostatomis.

3.

Kredito unijos turi

įvykdyti visus kredito unijų tarpusavio įsipareigojimus per pusę metų nuo

įstojimo į Centrinę kredito uniją dienos.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS

BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-551, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.114-2870 (97.12.12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1683, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.45-1289 (00.06.02)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė

Trapinskienė (2000.06.05)

25 straipsnis. Nario atsakomybė už

kredito unijai padarytą žalą

1.

Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą

žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės

kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai

padarytą žalą.

2.

Kredito unijos narys atsako įdėto pajaus

(priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta iki

penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario atsakomybė.

PENKTASIS skirsnis

KREDITO UNIJOS VALDYMAS IR

VEIKLOS KONTROLĖ

37 straipsnis. Stebėtojų tarybos,

valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė

1.

Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto

nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

2.

Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tik

tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto nariai, kurie balsavo prieš

nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos įstatus ar kitus Lietuvos

Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus priimant. Šiais atvejais

jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį

nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.

55 straipsnis. Kredito unijų priežiūros institucija

1.

Kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos

bankas.

2.

Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją

turinčių kredito unijų priežiūrą.

3.

Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų

įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu ir priežiūros

institucijos teisės aktais.

56 straipsnis. Priežiūros tikslais gautos informacijos

apsauga

1.

Informacija, pagal šį įstatymą gauta priežiūros tikslais, negali būti skelbiama

viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame

įstatyme nustatytus atvejus.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo

privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami ar buvę darbuotojai,

priežiūros institucijos vardu veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat

bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota

priežiūros tikslais gauta informacija.

3.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri

jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai

negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.

4.

Priežiūros institucija turi teisę priežiūros

tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš užsienio

valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros funkcijoms, įskaitant ir

poveikio priemonių taikymą, atlikti ar įstatymų nustatyta tvarka apskundus

priežiūros institucijos sprendimą.

5.

Priežiūros tikslais gauta informacija gali būti

perduota:

1)

įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka, jei ji reikalinga

baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip pat Lietuvos Respublikos pinigų

plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir

tvarka;

2)

teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl

kredito unijos priverstinio likvidavimo;

3)

Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir

finansų rinkų priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros

funkcijoms atlikti;

4) užsienio valstybių kredito įstaigų ir kitų

finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų

priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;

5)

valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, jeigu ji reikalinga jos

funkcijoms atlikti;

6) kredito unijos auditoriams, jeigu ji reikalinga jų

funkcijoms atlikti;

7) kitoms valstybės institucijoms, jeigu tokia

informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina kredito unijų

priežiūros tikslais;

8) Europos centriniam bankui, jeigu ji reikalinga jo

funkcijoms atlikti.

6.

Šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms

institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti perduodama, jei

joms taikomi ne mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame

įstatyme.

7.

Pagal šio straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija

gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė

narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis, numatanti

pasikeitimą priežiūros tikslais gauta informacija, ir pagal tos valstybės

įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi ne mažesni

reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame įstatyme.

57 straipsnis.

Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo

nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai

1.

Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų licencijų, leidimų, sutikimų

išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau šiame straipsnyje – leidimų

išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius

reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato priežiūros institucijos teisės

aktai.

2.

Prašymas dėl leidimo išdavimo išnagrinėjamas ir

sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus, o jei terminai

šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės aktuose

nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų

dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu priežiūros

institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba papildomus

dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo nagrinėjimo ir

sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų ar

papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

3.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo

priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo

informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti leidimą

turi būti motyvuotas.

58 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės

1.

Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių,

priežiūros institucija turi teisę:

1)

duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, kuriuos

kredito unija privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir

nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;

2)

jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų kredito unijos

veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,

kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;

3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto

vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito

unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto vertė,

kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti

kiti kredito unijos veiklos klausimai. Jei

atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros institucijai

pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų

pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas

atlygina kredito unija. Kai pagal

sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys

atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60

straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;

4) reikalauti, kad būtų pakeista audito įmonė,

atliekanti kredito unijos finansinės atskaitomybės patikrinimą, jei audito

įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;

5)

reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos revizijos komisija (revizorius) ar

kai kurie jos nariai, atliekantys kredito unijos finansinės atskaitomybės

patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės aktuose, kredito unijos įstatuose

nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia, netinkamai atlieka jiems pavestas

funkcijas ir pareigas.

2.

Priežiūros institucija, nustačiusi

teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad

kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir

patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius rašytinius nurodymus:

1) priežiūros institucijos nustatytais

terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar

sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl kredito unijos veiklą

papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba parduoti ar

kitaip perleisti kitiems asmenims turimą nekilnojamąjį turtą;

3) priežiūros institucijos nustatytu

terminu atlikti kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;

4) parengti ir įgyvendinti priežiūros

institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną kredito unijos veiklos

pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių

planą;

5)

sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą arba stebėtojų tarybos ar

valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus

klausimus;

6)

kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus.

Priežiūros institucija apie nurodymą kredito unijos vadovams atvykti į

priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti

tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar kredito

unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos veikla būtų stabili ir

patikima.

3.

Priežiūros institucija, nustačiusi

teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad

kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir

patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti individualius kredito

unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus

dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti

motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies

nuostatas.

4.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.

5.

Priežiūros institucijos nustatyta

tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti kredito unijos

organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar

posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito unijos organų, kredito

unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.

6.

Priežiūros institucija pačios

nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais

teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie kredito unijos

skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie

kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

59 straipsnis.

Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

1.

Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus

(neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi

teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.

2.

Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo

nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.

60 straipsnis. Kredito

unijų inspektavimas

1.

Kredito unijų inspektavimą atlieka priežiūros

institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama kredito uniją,

gali pasitelkti ir kitų asmenų.

2.

Kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas

inspektavimui atlikti:

1) pateikti inspektavimą atliekantiems asmenims visą

jų prašomą informaciją ir dokumentus;

2) suteikti galimybę inspektavimą atliekantiems

asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;

3) suteikti inspektavimą atliekantiems asmenims darbo vietą.

3.

Inspektavimą atliekantys asmenys turi teisę:

1) inspektuojamos kredito unijos darbo metu

nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;

2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti

reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų

nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar

raštu;

3) reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar

kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;

4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų teisių.

4.

Atlikus inspektavimą, jo rezultatai raštu

pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,

administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo

rezultatais.

5.

Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią

inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo tvarką.

6.

Centrinei kredito unijai stebint kredito unijų,

Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas tikrinant, taikomos

šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

61 straipsnis. Poveikio

priemonės

1.

Priežiūros institucija turi teisę licenciją

turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų,

reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, pažeidimo arba

priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;

2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;

3) laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias

finansines paslaugas;

4) laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių

kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą. Priežiūros

institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito struktūrinio

padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi teisės teikti

finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito

struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo nedelsdama priimti

sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą;

5) laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos

narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą,

paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba nušalinti kredito unijos

stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos

administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų ir

reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta

sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

6) paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą

(moratoriumą);

7) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis,

esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose,

ir kitu turtu;

8) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti

jos galiojimą.

2.

Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar

kelias poveikio priemones.

3.

Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio

priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones),

atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų turinį, mastą,

kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, į asmens,

kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito unijos

narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir trūkumus,

taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio

priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir

kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

4.

Priežiūros institucijos sprendimas taikyti kredito

unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu

šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.

5.

Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio

priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka

gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo

vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl poveikio priemonės

rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

6.

Poveikio priemonės, kurios taikomos laikinai,

galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo

nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko tarpu ar

susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent

priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto

termino.

62 straipsnis. Poveikio

priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1.

Priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame

įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo ar

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar pareikalauta informacija

arba pateikiama neteisinga informacija;

2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį įstatymą duoti

priežiūros institucijos nurodymai;

3) nebetenkinami reikalavimai, nustatyti leidimo

įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui;

4) pažeidžiami įstatymų, reglamentuojančių saugią ir

patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros institucijos teisės aktų

reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos veiklos arba dėl

finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai arba

sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos funkcionavimas;

5) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

2.

Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą,

ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio klausimo

nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, apie

klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją apie

nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo

pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė,

vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo

turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus.

Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam

taikoma poveikio priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar

administracijos vadovui). Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas

netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais

priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės

taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.

3.

Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo

ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam ar

trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo

dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo dienos.

4.

Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 5

dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie pritaikytą

poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta

tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai neskelbti

tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti neigiamos įtakos

kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos stabilumui ir

patikimumui.

63 straipsnis. Baudos

1.

Priežiūros institucija turi teisę kredito unijai

skirti šias baudas:

1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar

dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų

nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento bendrųjų metinių

pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 1

000 litų;

3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę atlikti tik

gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint priežiūros

institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti veiksmų ar

veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė apribota

pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų;

5) už kitus saugią ir patikimą kredito unijos veiklą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento

bendrųjų metinių pajamų.

2.

Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas

atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio

priemones.

3.

Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau

kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija gavo priežiūros institucijos

sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą už

kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, turi būti sumokama į

valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o

priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui, – per 10 dienų nuo teismo

sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji priežiūros institucijos sprendimu

išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito unijos, kuriai paskirta bauda,

nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių

lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

64 straipsnis. Kredito unijos stebėtojų tarybos nario

(narių), valdybos

nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo,

paskolų

komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų

1.

Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai

nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį

(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)

nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų nušalintas asmuo neturi

teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo

pateikimo kredito unijai dienos jo priimti sprendimai yra negaliojantys.

2.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą

nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį

(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)

nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais

būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos

organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos

sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti

su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

3.

Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti

kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius),

kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito unijai ir

juridinių asmenų registro tvarkytojui bei paskelbiama leidinio „Valstybės

žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Apie priežiūros institucijos

sprendimą nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų

pranešama kredito unijai.

65 straipsnis. Kredito

unijos veiklos apribojimas (moratoriumas)

1.

Kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas) - kredito unijos veiklos laikinas dalinis apribojimas. Kredito unijos

veiklos apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas

dėl kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo.

2.

Be kitų šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytų

pagrindų, priežiūros institucija turi teisę paskelbti kredito unijos veiklos

apribojimą (moratoriumą), jei kredito unija per 5 darbo dienas negali įvykdyti

bent vieno kreditoriaus pagrįsto finansinio reikalavimo (dėl lėšų kredito

unijos sąskaitose trūkumo negali atlikti kliento mokėjimo pavedimo, grąžinti

indėlių ar kitų pasiskolintų lėšų arba vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų

ir pan.) ar yra pagrįstas pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu

metu.

3.

Priežiūros institucija, priimdama sprendimą skelbti

kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą), paskiria kredito unijos

laikinąjį administratorių.

4.

Laikinuoju administratoriumi gali būti paskirtas

juridinis ar fizinis asmuo. Jei laikinuoju administratoriumi skiriamas fizinis

asmuo, gali būti paskirti vienas ar keli laikinojo administratoriaus padėjėjai.

Atlyginimus laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgdama į

laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus,

nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš kredito unijos lėšų.

Kredito unijos laikinuoju administratoriumi negali būti paskirtas

priežiūros institucijos darbuotojas. Laikinasis administratorius turi būti

nepriekaištingos reputacijos, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4

dalyse.

5.

Kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo)

terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip

6 mėnesiai. Jei priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus

pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir

patikimumo atkūrimo, kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminas

priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas dar iki 6 mėnesių.

6.

Apie priimtą sprendimą skelbti kredito unijos

veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį

administratorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos

pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat

paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

7.

Nuo sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos

apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių

pateikimo kredito unijai dienos:

1) sustabdomi kredito unijos stebėtojų tarybos,

valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai. Jie pereina kredito unijos

laikinajam administratoriui. Visi šiame punkte nurodytų kredito unijos organų

sprendimai, priimti po sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą

(moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo dienos, yra

negaliojantys ir nevykdytini;

2) kredito unijos visuotinio narių susirinkimo

sprendimai įsigalioja tik juos suderinus su kredito unijos laikinuoju

administratoriumi ir priežiūros institucija. Jie savo

nuomonę dėl pateikto derinti visuotinio narių susirinkimo sprendimo privalo

pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo visuotinio narių susirinkimo sprendimo

gavimo dienos;

3) kredito unijai draudžiama vykdyti įsipareigojimus

mokėti ar perleisti kredito unijos turtą, jei šie įsipareigojimai atsiranda iš

sandorių ar kitų juridinių faktų, buvusių iki kredito unijos veiklos apribojimo

(moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai kredito

unijos veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti. Kredito unijos veiklos

apribojimo (moratoriumo) metu netesybos už kredito unijos prievolės neįvykdymą

ar netinkamą įvykdymą neskaičiuojamos ir nemokamos. Palūkanos pagal kredito

unijos prievoles skaičiuojamos, tačiau išmokamos tik pasibaigus kredito unijos

veiklos apribojimo (moratoriumo) terminui;

4) draudžiama įskaityti bet kokius kredito unijos ir

jos klientų reikalavimus;

5) sustabdomos teisme nagrinėjamos bylos, kuriose

kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat išieškojimas pagal

vykdomuosius dokumentus, kai skolininkė yra kredito unija.

8.

Šio straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyti

draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys

mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kiti

įstatymai nustato, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles ir jos veiklą

apribojus.

9.

Kredito unijos laikinasis administratorius, be kita

ko:

1) atlikdamas kredito unijos stebėtojų tarybos,

valdybos ir administracijos vadovo funkcijas, privalo siekti, kad kredito unija

vėl taptų stabili ir patikima, arba siūlyti kredito unijos visuotiniam narių

susirinkimui priimti tam reikalingus sprendimus;

2) per priežiūros institucijos nustatytą terminą

privalo išnagrinėti ir įvertinti kredito unijos finansinę būklę, galimus

kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdus ir pateikti

priežiūros institucijai išvadą bei pasiūlymus. Laikinojo administratoriaus

išvadoje ir pasiūlymuose, be kita ko, turi būti numatyta galimų kredito unijos

veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdų sėkmingo įgyvendinimo lyginamoji

tikimybė, kiekvienam galimam būdui įgyvendinti reikalingos išlaidos, terminai

ir jų įvertinimas bei galimi rezultatai, taip pat poreikis pratęsti kredito

unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą ir (ar) priimti kitus

sprendimus, leidžiančius įgyvendinti kredito unijos veiklos stabilumo ir

patikimumo atkūrimo būdus. Jeigu nėra realių galimybių atkurti kredito unijos

veiklos stabilumą ir patikimumą, laikinojo administratoriaus išvadoje ir

pasiūlymuose gali būti siūloma spręsti klausimus dėl kredito unijos likvidavimo

ar bankroto bylos iškėlimo;

3) turi teisę be įspėjimo nutraukti sutartis su

kredito unijos valdybos nariais ir administracijos vadovu. Šiems asmenims

išeitinė išmoka nemokama;

4) apie administravimo eigą privalo teikti informaciją

priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir kredito unijos visuotiniam

narių susirinkimui jo nustatyta tvarka.

10.

Kredito unijos laikinasis administratorius be

kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sutikimo neturi teisės parduoti ar

kitaip perleisti, taip pat įkeisti kredito unijos nekilnojamąjį turtą.

11.

Kredito unijos laikinasis administratorius privalo

savo funkcijas atlikti apdairiai, sąžiningai ir atsižvelgdamas į kredito unijos

ir visų kredito unijos kreditorių interesus. Kredito unijos laikinasis

administratorius negali jam suteiktų teisų panaudoti savo asmeniniams ar trečiųjų

asmenų poreikiams tenkinti. Laikinasis administratorius už padarytą žalą atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

12.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kredito

unijos laikinojo administratoriaus pasiūlymus, iki kredito unijos veiklos

apribojimo (moratoriumo) termino pabaigos priima vieną iš šių sprendimų:

1) atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą

(moratoriumą), jei kredito unija, nesibaigus kredito unijos veiklos apribojimo

(moratoriumo) terminui, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir gali

stabiliai bei patikimai veikti;

2) pratęsti kredito unijos veiklos apribojimo

(moratoriumo) terminą ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą

(moratoriumą), jei priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus

pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir

patikimumo atkūrimo;

3) atšaukti licenciją.

66 straipsnis. Laikinas

teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

1.

Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo

61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio priemonę, kredito unija

laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje

kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti

priežiūros institucijos sprendime.

2.

Priežiūros institucijos sprendimas laikinai

apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito unijoje bei

kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu Lietuvos

Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir teisės

aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų registre.

Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi

priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų registre.

Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais

priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre laikinai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS PABAIGA

67 straipsnis.

Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis

reglamentavimas

1.

Kredito unija reorganizuojama ir likviduojama

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos Respublikos

finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos

Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Kredito unija negali būti pertvarkoma.

68 straipsnis. Kredito

unijos reorganizavimas

1.

Reorganizuojant

kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime dalyvaujantis ar

reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.

2.

Reorganizuojant kredito uniją skaidymo būdu, bent

vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito unijos teisės ir

pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.

3.

Jeigu reorganizuojant kredito uniją įsteigiama

nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją.

Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui reikalingi

dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu

išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl leidimo

reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos

išdavimo.

4.

Reorganizavime

dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio įstatymo nustatytais

atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti reorganizavimą

ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.

69 straipsnis. Sutikimas

vykdyti reorganizavimą

1.

Jeigu kredito

unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą privaloma

informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą vykdyti reorganizavimą.

2.

Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime dalyvaujančios ir

reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir priežiūros institucijos

teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda

priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo priimamas atsižvelgiant į

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo

kriterijus.

3.

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per vieną mėnesį

nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.

70 straipsnis. Leidimas

reorganizuoti kredito uniją

1.

Kredito unijos

reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus priežiūros institucijos leidimą

reorganizuoti kredito uniją.

2.

Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Priėmus sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo, reorganizavime

dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos, norėdamos gauti leidimą

reorganizuoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis,

įskaitant:

1)

reorganizavimo sąlygas;

2)

kredito unijos valdybos ataskaitą;

3)

reorganizavimo sąlygų įvertinimą;

4)

kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo;

5)

dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka

reikalavimus, nustatytus leidimo steigti kredito uniją išdavimui, jei

reorganizavimo metu steigiama nauja kredito unija;

6)

dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka

reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei kredito unija tęsia veiklą

po reorganizavimo.

4.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti

sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

5.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti kredito

uniją, jei:

1)

pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar

papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2)

yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, jei reorganizavimo

metu steigiama nauja kredito unija;

3)

yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, jei reorganizavime

dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.

6.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo

priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.

71 straipsnis. Kredito unijos likvidavimas

1.

Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos narių sprendimu ar kitais

įstatymuose nustatytais pagrindais.

2.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali

priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavus

priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.

3.

Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduoti

kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos

teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant kredito unijos

valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintą

kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be

kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,

taip pat ekspertų išvadas dėl kredito unijos turto vertės. Kartu turi būti

pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

5.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti

sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

6.

Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su

kreditoriais.

7.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą likviduoti kredito

uniją, jei:

1)

pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar

papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2)

galima daryti išvadą, kad kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su

kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus

kreditorių reikalavimus).

8.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.

9.

Apie kredito

unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą likviduoti kredito

uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija per 3 darbo dienas

turi pranešti priežiūros institucijai.

10.

Kredito unijos, kuriai priežiūros institucijos

sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas privalo priimti

sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio straipsnio 2 dalis

netaikoma.

11.

Kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu

kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas per

priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti kredito

unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos likvidavimo turi teisę

priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent vienas kredito unijos

narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau

kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.

12.

Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo kitais negu

šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros

institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos likvidavimo.

13.

Visais atvejais

teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito uniją, per 3 darbo dienas nuo

sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS BANKROTAS

72 straipsnis. Kredito unijų

bankroto procedūros teisinis reglamentavimas

Kredito unijų bankroto procedūras reglamentuoja šis

įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos

įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų

įstaigų įstatymas nenustato kitaip.

73 straipsnis. Sąlygos

pripažinti kredito uniją nemokia

1.

Sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti

pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo

tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

2.

Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik

tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos

nemokumą.

74 straipsnis.

Kredito unijos bankroto byla

1.

Priėmus nutartį

iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai

nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos

buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį

teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat

terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje

nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.

2.

Teismo nustatytas

terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo

reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties

iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3.

Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai

bankroto bylą:

1) administratorius

pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo įgaliojimų.

Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito unijai

bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu

atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito

unijos teisinio statuso pasikeitimą;

2) draudžiama vykdyti

visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant

palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti

skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;

3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito

unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą

mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.

4.

Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai

netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių

atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai

yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo

nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

5.

Kredito unijos

administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti

kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti

kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti

administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų

sąmata.

6.

Jeigu kredito

unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą

sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme

nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą

ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne

daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės

įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

7.

Administratorius privalo priežiūros institucijai

jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito

unijos bankroto procedūros eigą.

8.

Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos

sutartis negali būti sudaroma.

75 straipsnis.

Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas

1.

Teismas pripažįsta

kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį kredito uniją likviduoti ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus

įsiteisėjimo dienos.

2.

Nustatyta tvarka

neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos reikalavimo teisės

neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai

institucijai.

3.

Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais

kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su

kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų

sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams

turtą, įskaitant reikalavimo teises.

4.

Kredito unijos

kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos Respublikos

nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos

santykį, buvusį teismo nutarties iškelti kredito unijai bankroto bylą priėmimo

dieną.

76 straipsnis. Kreditorių

reikalavimų tenkinimo eilė

1.

Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai,

susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar

kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo

nelaimingo atsitikimo darbe.

2.

Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir

investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų

kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir

įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.

3.

Trečiąja eile

tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl

valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip

pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

4.

Ketvirtąja eile tenkinami kiti kredito unijos

kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse,

reikalavimai.

5.

Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.

6.

Šeštąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų

tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo

reikalavimai.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-551,

1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.

45-1289 (2000 06 02)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

23-762 (2001 03 16)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-979,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1615,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)

KREDITO

UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja

2009 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis

galioja iki 2013 m. sausio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2008-07-10)

autrap@lrs.lt

54 straipsnis.

Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė

Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas

ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA

251 straipsnis. Bendrasis

balsavimo biuletenis

1.

Jeigu balsavimo teisę turintys kredito

unijos nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip

likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendrąjį balsavimo

biuletenį to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninių ryšių

priemonėmis ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.

2.

Bendrajame balsavimo biuletenyje turi

būti nurodyta:

1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio

išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti

taip, kad narys galėtų balsuoti už ar prieš sprendimo projektą;

2) kandidatai į visuotinio narių

susirinkimo renkamų kredito unijos organų narius, kitas pareigybes, įmonės

kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad

narys galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja.

3.

Užpildytame bendrajame balsavimo

biuletenyje turi būti nurodyta kredito unijos nario vardas, pavardė ir gimimo

data.

4.

Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį

turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu

užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie

užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti

patvirtinantis dokumentas.

5.

Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas

galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4

dalyse nustatytus reikalavimus ir kredito unija jį gavo iki visuotinio narių

susirinkimo.

6.

Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis

neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad

kredito unijos narys iš anksto nebalsavo.

7.

Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis

užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti kredito unijos nario

valios, laikoma, kad narys šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.

Papildyta

straipsniu:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

391 straipsnis. Paprastieji ir privilegijuotieji pajai

1.

Papildomi pajai gali būti paprastieji arba privilegijuotieji. Privilegijuotieji pajai gali sudaryti ne didesnę kaip 1/3 pajinio kapitalo dalį.

2.

Paprastųjų pajų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų pajų savininkų turtinės teisės.

3.

Kredito unijos paprastieji pajai negali būti konvertuojami į privilegijuotuosius pajus. Kredito unijai neleidžiama kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį paprastųjų pajų savininkams.

4.

Kredito unijos privilegijuotieji pajai negali būti konvertuojami į paprastuosius pajus.

5.

Kredito unijos, kuri išleidžia privilegijuotuosius pajus, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų pajų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo papildomo pajaus nominaliosios vertės.

6.

Privilegijuotieji pajai gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma kredito unijos įstatuose nurodant pajų klases.

7.

Jeigu dividendams skirtos paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui privilegijuotųjų pajų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai sumažinta suma. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, neviršijanti per 3 finansinius metus iš eilės viso nustatyto dividendo, perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, viršijanti per 3 finansinius metus iš eilės visą nustatytą dividendą, taip pat privilegijuotųjų pajų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

481 straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais

Kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

641 straipsnis. Laikinasis atstovas kredito unijos veiklos priežiūrai

1.

Laikinuoju atstovu kredito unijos veiklos priežiūrai (toliau – laikinasis atstovas veiklos priežiūrai) gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai. Jeigu laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas laikinojo atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus laikinajam atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai šiems asmenims mokami iš kredito unijos lėšų.

2.

Kai yra paskirtas laikinasis atstovas veiklos priežiūrai, kredito unijos valdyba ir vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su kredito unijos veikla susijusio sprendimo. Visi be laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimo kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.

3.

Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo manymu, prieštarauja saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Laikinajam atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.

4.

Apie priimtą sprendimą paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.

5.

Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad kredito unija gali saugiai ir patikimai veikti, ar tokios priemonės taikymas, priežiūros institucijos nuomone, nebetikslingas dėl kitų priežasčių;

2) atšaukiama kredito unijai išduota licencija.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

651 straipsnis. Kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas

1.

Kredito unijos, kuriai pagal šio įstatymo 65 straipsnį paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas laikinasis administratorius, (toliau šiame straipsnyje – administruojama kredito unija) turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami kitai kredito įstaigai, jeigu:

1) yra reali grėsmė, kad administruojamos kredito unijos turto grynoji vertė taps mažesnė negu kredito unijos įsipareigojimai ar kredito unija atitiks kitas pagal šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalį priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytas sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, arba nustatoma, kad kredito unija jau atitinka sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir

2) administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas kitai kredito įstaigai leistų išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą kredito unijų sistemos stabilumu bei patikimumu ir kitaip apsaugoti viešuosius interesus, o administruojamos kredito unijos likvidavimas dėl bankroto tokiu pačiu mastu neapsaugotų šių interesų.

2.

Administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą priežiūros institucijos pritarimu ir atsižvelgdamas į jos duotus nurodymus organizuoja ir vykdo laikinasis administratorius.

3.

Jeigu priežiūros institucija pritaria administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimui, laikinasis administratorius, atsižvelgdamas į priežiūros institucijos nurodymus, organizuoja ir vykdo derybas dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perėmimo su kredito įstaigomis, kurios turi teisę teikti su administruojamos kredito unijos turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas. Derybose dalyvaujančios kredito įstaigos turi teisę susipažinti su informacija apie administruojamos kredito unijos finansinę būklę, kuri, laikinojo administratoriaus manymu, reikalinga sprendimui dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perėmimo priimti. Tokios informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 49 straipsnio nuostatos.

4.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į būtinumą ypač greitai ir veiksmingai spręsti klausimą dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, taip pat į sprendimo priėmimo metu priežiūros institucijos turimą informaciją apie Lietuvos Respublikoje finansines paslaugas turinčių teisę teikti kredito įstaigų pajėgumą perimti administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus arba dėl kitų priežasčių manydama, kad derybų organizavimas ir vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nebūtų tinkamas, turi teisę laikinajam administratoriui nurodyti derybas organizuoti ir vykdyti tik su kai kuriomis administruojamos kredito unijos turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas turinčias teisę teikti kredito įstaigomis, su viena iš jų arba nurodyti iš viso neorganizuoti ir nevykdyti derybų, o administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus pasirengti perduoti kitai kredito įstaigai.

5.

Administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo metu gali būti perduodamas visas arba dalis administruojamos kredito unijos turto, teisių (turtinių ir neturtinių) ir sandorių bei visi arba dalis administruojamos kredito unijos įsipareigojimų, tačiau:

1) visais atvejais turi būti perduodami administruojamos kredito unijos įsipareigojimai Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytiems indėlininkams, kuriems, esant draudžiamajam įvykiui, būtų mokamos draudimo išmokos, neviršijančios sumos, kurią jiems privalėtų išmokėti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir kredito unijos įsipareigojimai valstybės institucijoms ir įstaigoms, atsirandantys iš sandorių, sudarytų po kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos;

2) neperduodami administruojamos kredito unijos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai kredito unijos bankroto atveju pagal šio įstatymo 76 straipsnio nuostatas tenkinami penktąja ir šeštąja eile;

3) turi būti laikomasi principo, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodyti administruojamos kredito unijos kreditoriai, kurių reikalavimai kredito unijos bankroto atveju būtų tenkinami ta pačia šio įstatymo 76 straipsnyje nustatyta eile, traktuojami vienodai ir neturi patirti daugiau nuostolių, negu jų būtų patyrę tuo atveju, jeigu vietoj administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo kitai kredito įstaigai administruojamai kredito unijai tuo pačiu metu būtų buvusi iškelta bankroto byla.

6.

Administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami tik po to, kai jų vertinimą atlieka laikinojo administratoriaus pasitelkta audito įmonė ir (ar) turtą vertinanti įmonė. Vertinimo išlaidas apmoka administruojama kredito unija. Prireikus ypač greitai spręsti klausimą dėl administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo, administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami tik po to, kai laikinasis administratorius atlieka preliminarų jų vertinimą ir jo išvadas patvirtina priežiūros institucija, o audito įmonė ir (ar) turtą vertinanti įmonė vertinimą atlieka jau po turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo. Nustatant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į priežiūros institucijos pateiktą išvadą dėl to, ar yra pagrindai administruojamos kredito unijos licencijai atšaukti, ir į šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas licencijos atšaukimo pasekmes.

7.

Jeigu perduodamų administruojamos kredito unijos įsipareigojimų vertė yra didesnė negu kartu perduodamo administruojamos kredito unijos turto, teisių ir sandorių vertė, administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 121 straipsnio nuostatas ar iš kitų šaltinių padengiant verčių skirtumo sumą. Jeigu po audito įmonės ir (ar) turtą vertinančios įmonės pagal šio straipsnio 6 dalį atlikto vertinimo paaiškėja, kad administruojamos kredito unijos perduodamų įsipareigojimų vertė yra mažesnė negu kartu perduodamo administruojamos kredito unijos turto, teisių ir sandorių vertė, kredito įstaiga, kuriai perduodami administruojamos kredito unijos turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, sumoka administruojamai kredito unijai verčių skirtumo piniginę kompensaciją.

8.

Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą kitai kredito įstaigai:

1) gali būti perduodamas iš karto visas numatytas perduoti turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai arba perdavimas gali būti vykdomas dalimis;

2) jau perduotas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo dokumentuose numatytomis sąlygomis ir terminais gali būti grąžinami, prireikus atitinkamai tikslinant pagal šio straipsnio 7 dalį sumokėtą verčių skirtumo padengimo sumą, administruojamai kredito unijai, jeigu tokia galimybė aiškiai numatyta tokiuose dokumentuose arba paaiškėja aplinkybės, kad yra perduotas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, kurių nebuvo numatyta perduoti;

3) tuo atveju, jeigu yra perduodamas turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai, kuriems taikoma užsienio teisė, ir toks perdavimas nėra pripažįstamas pagal užsienio jurisdikciją, administruojama kredito unija privalo perduoti tokį turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus patikėjimo teise kredito įstaigai, kuri perima turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus. Administruojama kredito unija ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perimanti kredito įstaiga turi imtis visų veiksmų, siekiant teisiškai įgyvendinti tokį turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą.

9.

Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą:

1) netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų ar kredito unijos sudarytų sandorių nuostatos, numatančios reikalavimus iš anksto kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims pranešti apie tokius veiksmus, kurie atliekami vykdant turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, numatančios reikalavimus tokiems veiksmams atlikti gauti kitų asmenų leidimus ar sutikimus, įskaitant kreditoriaus sutikimą perkelti skolą kitam asmeniui, arba kitaip ribojančios turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo vykdymą;

2) turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas nelaikomas sandorio pažeidimu ir (arba) teisėta priežastimi kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims nutraukti sandorį, sudarytą su administruojama kredito unija. Tuo atveju, jeigu kreditoriai, skolininkai ar kiti asmenys, nesilaikydami šios nuostatos, nutraukia sandorį, toks sandoris gali būti grąžinamas atgal į administruojamą kredito uniją.

10.

Apie turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą laikinasis administratorius nedelsdamas paskelbia administruojamos kredito unijos interneto svetainėje ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo – bent dviejuose nacionaliniuose Lietuvos Respublikos laikraščiuose.

11.

Įvykdžius turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, priežiūros institucija tuo atveju, jeigu yra duomenų, kad administruojama kredito unija yra nemoki, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos administruojamai kredito unijai iškėlimo. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo administruojamai kredito unijai ir paskiria administratorių. Teismas kredito unijos administratoriumi turi teisę skirti ir laikinąjį administratorių. Kai teismas kredito unijos administratoriumi skiria kredito unijos laikinąjį administratorių, netaikomi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyti reikalavimai dėl būtinumo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka būti įgijus teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

12.

Vykdant administruojamos kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą ir jam pasibaigus, administruojama kredito unija net ir tuo atveju, jeigu jai iškeliama bankroto byla, privalo bendradarbiauti su jos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusia kredito įstaiga ir jai laikinai ir už įprastas rinkos sąlygas atitinkantį atlyginimą leisti naudotis savo informacinėmis, apskaitos sistemomis, dokumentais, teikti informaciją ir paslaugas, kurios turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusiai kredito įstaigai reikalingos tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis, sandoriais ir įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas.

13.

Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta pareiga bendradarbiauti ir teikti paslaugas administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusiai kredito įstaigai taip pat taikoma asmenims, kurie veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo metu teikia paslaugas administruojamai kredito unijai.

14.

Teismuose nagrinėjant ieškinius ar skundus (prašymus) dėl priežiūros institucijos, laikinojo administratoriaus, kitų subjektų veiksmų (aktų), susijusių su kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo (grąžinimo) organizavimu ir vykdymu, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 131 straipsnio nuostatos.

15.

Kredito įstaiga, perėmusi administruojamos kredito unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus, neatsako už administruojamos kredito unijos įsipareigojimus kreditoriams, kurių reikalavimai jai nebuvo perduoti.

16.

Jeigu perduodant turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus dalyvauja kredito unijos, veikiančios vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti administruojamos kredito unijos ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos narystės kriterijus. Jeigu perduodant turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia apskritimi besiribojančių kitų turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusios kredito unijos asocijuotiems nariams.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

77 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

1.

Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

2.

Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.

3.

Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

4.

Ketvirtąja eile tenkinami kiti kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.

5.

Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.

6.

Šeštąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo reikalavimai.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

kredito unijų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-551, 1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr. 45-1289 (2000 06 02)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr. 23-762 (2001 03 16)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-979, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1615, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-378, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-555, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-597, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 14, 22, 27, 28, 29, 34, 41, 42, 51, 52, 53, 58 STRAIPSNIŲ IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1568, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 24, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1669, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 56 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1874, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-279, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 STRAIPSNIAIS IR 8, 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1042, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857

LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 straipsniais ir 8, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 32, 38, 39, 63 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1728, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-28, i. k. 2015-08226

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 48-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1901, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03, i. k. 2015-10788

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49 straipsnio pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2060, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19171

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2567, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20320

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas

751 straipsnis. Kredito unijų bankroto bylų iškėlimas ir bankroto proceso ypatumai priėmus sprendimą dėl kredito unijų turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo

1.

Bankroto bylos kredito unijoms, dėl kurių buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, gali būti iškeltos tik priežiūros institucijos iniciatyva.

2.

Bankroto bylos kredito unijoms, dėl kurių buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, keliamos apygardų teismuose pagal centrinės kredito unijos, kurios narės yra šios kredito unijos, buveinės vietą.

3.

Iškėlus bankroto bylą kredito unijai, dėl kurios buvo priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, kredito unijos administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl turto ir teisių perleidimo pagal šio įstatymo vienuoliktojo skirsnio ir Finansinio tvarumo įstatymo VIII skyriaus nuostatas, kai perleistas šiai ir kitoms kredito unijoms, kurios yra tos pačios centrinės kredito unijos narės, taip pat centrinei kredito unijai priklausantis turtas ir teisės, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1693, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27550

78 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas

1.

Kredito unijos turto ir teisių perleidimo šiame skirsnyje nustatyta tvarka (toliau šiame skirsnyje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas – likviduoti kredito uniją taikant efektyvesnes procedūras.

2.

Turto ir teisių perleidimą priežiūros institucija taiko, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) visos tos pačios centrinės kredito unijos narės kredito unijos tenkina bent vieną iš šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir, priežiūros institucijos nuomone, nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis šioms kredito unijoms taikomomis privataus sektoriaus priemonėmis, įskaitant sprendimą, priimamą pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta kredito unijų nemokumo, o šių kredito unijų centrinė kredito unija tenkina Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir pertvarkymo veiksmų centrinei kredito unijai taikymas nėra būtinas vienam ar daugiau Finansinio tvarumo įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu mastu;

2) turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito unijos turto vertės sumažėjimą, o kredito unijos likvidavimas dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo neleistų pasiekti vieno ar visų šių tikslų tokiu pačiu mastu;

3) užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito unijos pajininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta penktąja eile;

4) atrinktas įsigyjantis asmuo;

5) kai kredito unijos turto ir teisių perleidimas finansuojamas iš Indėlių draudimo fondo lėšų, toks finansavimas yra finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 84 straipsnyje.

3.

Nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies nuostatų, perleidžiamas gali būti visas kredito unijos turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais:

1) perleidžiami kredito unijos apdraustieji indėliai;

2) neperleidžiami kredito unijos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta penktąja eile.

4.

Perleidžiant kredito unijos turtą ir teises turi būti užtikrinta, kad kredito unija turės pakankamai turto kredito unijos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.

5.

Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito unijos pajininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurių būtų patirta, jeigu kredito unija būtų likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo.

6.

Jeigu priežiūros institucija siūlo perleisti ne tik apdraustuosius indėlius, bet ir kitus kredito unijos įsipareigojimus ir šiam tikslui reikalinga valstybės pagalba, priežiūros institucija gali priimti sprendimą taikyti turto ir teisių perleidimą tik gavusi Vyriausybės sprendimą suteikti valstybės pagalbą kredito unijos turto ir teisių perleidimui finansuoti.

7.

Priežiūros institucijos pagrįstų išlaidų, faktiškai patirtų vykdant turto ir teisių perleidimą, susigrąžinimui, kredito unijos kontrolei, turto ir teisių perleidimo procedūrai, įsigyjančio asmens interesų apsaugai mutatis mutandis taikomos atitinkamai Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktų, 45 straipsnio, 61 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalių ir 64 straipsnio nuostatos tiek, kiek šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

8.

Įsigyjančio asmens atrankai mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 63 straipsnio nuostatos. Mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo 63 straipsnio 6 dalies nuostatas, vadovaujamasi turto ir teisių perleidimo tikslais, nurodytais šio straipsnio 2 dalies 2 punkte.

9.

Priežiūros institucijos įsigyjančiam asmeniui taikomam reikalavimui teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatos. Priežiūros institucija taip pat turi teisę įpareigoti centrinę kredito uniją, įskaitant atvejus, kai jai yra iškelta bankroto byla, teikti visas būtinas paslaugas ar leisti naudotis visa reikiama savo infrastruktūra, kad įsigyjantis asmuo galėtų veiksmingai valdyti jam perleistų jos narių kredito unijų turtą, teises ir įsipareigojimus.

10.

Taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros institucija turi teisę mutatis mutandis naudotis Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 14, 17, 18, 19, 20 ir 21 punktuose, 3 dalyje, 51 ir 52 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir turi šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytas garantijas, o kredito unijos darbuotojams ir sutarties šalims mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos.

11.

Taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros institucijai netaikomi šie reikalavimai:

1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant kredito unijos pajininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus Bankų įstatymo 771 straipsnyje nurodytą sutikimą;

2) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą ar kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį užregistruoti prieš atliekant turto ir teisių perleidimą, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnyje nurodytą atvejį ir valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus pranešimo reikalavimus;

3) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perleidimu.

12.

Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo gali būti skundžiamas Lietuvos banko įstatymo 435 straipsnyje nustatyta tvarka. Finansinio tvarumo įstatymo 101 straipsnio 3–7 dalių nuostatos priežiūros institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui taikomos mutatis mutandis. Šiame skirsnyje nustatyta tvarka priimti tarpiniai sprendimai ar atlikti veiksmai (neveikimas) neskundžiami.

13.

Rengiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą, priežiūros, pertvarkymo institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija, Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, laikinasis administratorius ir Finansinio tvarumo įstatymo nustatyta tvarka paskirtas specialusis valdytojas, jei jie buvo paskirti, ir kredito unija bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito unijų vadovai teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.

79 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo

1.

Priežiūros institucija turi įvertinti, ar tenkinamos šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, ir priimti sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo.

2.

Sprendime dėl turto ir teisių perleidimo turi būti nurodyta:

1) sprendimo taikyti turto ir teisių perleidimą arba turto ir teisių perleidimo netaikyti priėmimo priežastys, įskaitant atitikties turto ir teisių perleidimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje, įvertinimą;

2) veiksmai, kurių priežiūros institucija ketina imtis, įskaitant bankroto proceso inicijavimą.

3.

Sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo priimamas, šiame skirsnyje nurodytų veiksmų ir sprendime nurodytų veiksmų imamasi skubiai, laikantis skaidrumo principo ir mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo šeštajame skirsnyje, išskyrus 89 ir 90 straipsnius, nurodytas apsaugos priemones.

4.

Priežiūros institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant.

80 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių kitoje valstybėje narėje, perleidimas

1.

Kai perleidžiamas turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje, arba teises ar įsipareigojimus, reglamentuojamus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, šio turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimas vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus.

2.

Pajininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys gali teismui skųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą vadovaudamiesi šio įstatymo 78 straipsnio 12 dalies nuostatomis.

81 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių trečiojoje valstybėje, perleidimas

1.

Kai turto ir teisių perleidimas taikomas turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba teisėms ar įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, priežiūros institucija gali reikalauti, kad:

1) kredito unijos administratorius, laikinasis administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito uniją, ir įsigyjantis asmuo imtųsi visų priemonių, būtinų turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimui ar kitiems turtui, teisėms arba įsipareigojimams taikytiniems veiksmams įvykdyti;

2) kredito unijos administratorius, laikinasis administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis kredito uniją, turėtų turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus įsigyjančio asmens vardu tol, kol įvykdomas perleidimas ar kiti taikytini veiksmai;

3) pagrįstos įsigyjančio asmens išlaidos, faktiškai patirtos vykdant veiksmus, privalomus pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, mutatis mutandis būtų apmokamos bet kuriuo iš Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų būdų.

2.

Jeigu priežiūros institucija davė nurodymą vykdyti turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą ar kitą taikytiną veiksmą, tas nurodymas negalioja susijusiam turtui, teisėms ar įsipareigojimams.

3.

Kai priežiūros institucija nustato, kad, nepaisant visų būtinų veiksmų, kurių pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ėmėsi laikinasis administratorius, kredito unijos administratorius ar kitas asmuo, yra labai maža tikimybė, kad tam tikro turto, esančio trečiojoje valstybėje, arba tam tikrų teisių ar įsipareigojimų, reglamentuojamų pagal trečiosios valstybės teisę, perleidimas ar kitas jiems taikytinas veiksmas bus įvykdytas, priežiūros institucija turi nevykdyti to perleidimo ar kito taikytino veiksmo.

82 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo

1.

Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo, kuriuo nusprendžiama kredito unijai taikyti turto ir teisių perleidimą, nedelsdama apie jį informuoja kredito uniją ir šiuos subjektus:

1) pertvarkymo instituciją;

2) centrinį banką;

3) Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje;

4) Finansų ministeriją;

5) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakingą instituciją;

6) jeigu kredito unijos dalyvauja mokėjimų ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, – šios sistemos operatorių.

2.

Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms taip pat turi pateikti sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo kopiją ir nurodyti, kada bus vykdomas turto ir teisių perleidimas.

3.

Priežiūros institucija sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo arba pranešimą, kuriame nurodomas turto ir teisių perleidimo poveikis, įskaitant poveikį vartotojams, paskelbia savo interneto svetainėje.

4.

Informavimui apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo taip pat mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 98 straipsnio 4–6 dalių nuostatos tiek, kiek šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

83 straipsnis. Valstybės pagalba kredito unijos turto ir teisių perleidimui finansuoti

1.

Jeigu priežiūros institucija nustato, kad šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas vienas ar keli tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, kai taikant turto ir teisių perleidimą bus perleidžiami ne tik apdraustieji indėliai, bet ir kiti kredito unijos įsipareigojimai, ir tam reikalinga valstybės pagalba, priežiūros institucija parengia išvadą, kurioje pagrindžia valstybės pagalbos poreikį, nurodo jos dydį, taip pat pateikia pagrindimą, kad tenkinamos visos šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Vyriausybė, vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nurodytais principais, priima sprendimą dėl valstybės pagalbos suteikimo. Finansų ministerija nedelsdama apie šį Vyriausybės sprendimą raštu informuoja priežiūros instituciją.

2.

Valstybės pagalbos dydžiui ir suteiktos valstybės pagalbos reikalavimo teisei mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 133 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos.

84 straipsnis. Mažiausių išlaidų vertinimas

1.

Atliekant mažiausių išlaidų vertinimą, siekiama išsiaiškinti, ar kredito unijos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų būtų finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui.

2.

Laikoma, kad kredito unijos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų yra finansiškai naudingas, kai atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai rodo, kad Indėlių draudimo fondo išlaidos, susijusios su dalyvavimu finansuojant kredito unijos turto ir teisių perleidimą, yra mažesnės už grynąją indėlių draudimo išmokų kompensacijos sumą.

3.

Atlikdama vertinimą, priežiūros institucija bendradarbiauja su Vyriausybės paskirtu juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir pertvarkymo institucija, konsultuojasi ir bendradarbiauja su Finansų ministerija. Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir kredito unija teikia priežiūros institucijai turimą informaciją, būtiną mažiausių išlaidų vertinimui atlikti.

4.

Indėlių draudimo fondo išlaidų apskaičiavimui mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 134 straipsnio 4 dalies nuostatos.

5.

Priežiūros institucija Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, informuoja apie mažiausių išlaidų vertinimo rezultatus.

85 straipsnis. Turto ir teisių perleidimo organizavimas ir vykdymas

1.

Turto ir teisių perleidimą organizuoja ir vykdo priežiūros institucija arba priežiūros institucijos paskirtas laikinasis administratorius. Laikinajam administratoriui, skiriamam turto ir teisių perleidimui organizuoti ir vykdyti, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 64 straipsnio nuostatos.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikinuoju administratoriumi priežiūros institucijos sprendimu gali būti paskirtas pertvarkymo institucijos centrinei kredito unijai, kurios narės yra kredito unijos, paskirtas specialusis valdytojas. Tokiu atveju laikinojo administratoriaus atitiktis šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nustatytiems kvalifikacijos, patirties, nepriekaištingos reputacijos ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimams papildomai nevertinama.

3.

Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų, priežiūros institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis buvo perleisti. Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito uniją dėl bankroto, kredito unijos likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar kredito unija turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra, mutatis mutandis taikant Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatas tam, kad įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito unijos veiklą po įvykdyto kredito unijos turto ir teisių perleidimo, kad būtų pasiekti šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.

86 straipsnis. Vertinimas turto ir teisių perleidimo tikslais

Vertinimui turto ir teisių perleidimo tikslais, vertinimo išlaidų padengimui, perleidžiamo turto, teisių ir įsipareigojimų vertei ir galutinio vertinimo turto ir teisių perleidimo tikslais atlikimui mutatis mutandis taikomos Finansinio tvarumo įstatymo 137 ir 138 straipsnių nuostatos.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-1693, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27550

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

kredito unijų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-551, 1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr. 45-1289 (2000 06 02)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr. 23-762 (2001 03 16)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-979, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1615, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-378, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-555, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-597, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1342, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 14, 22, 27, 28, 29, 34, 41, 42, 51, 52, 53, 58 STRAIPSNIŲ IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1568, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 24, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1669, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 56 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1874, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-279, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 STRAIPSNIAIS IR 8, 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1042, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10857

LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1047, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 straipsniais ir 8, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1104, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13434

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 32, 38, 39, 63 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1728, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-28, i. k. 2015-08226

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 48-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1901, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03, i. k. 2015-10788

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49 straipsnio pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2060, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19171

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2567, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20320

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-102, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29414

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2567 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1100, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06741

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1245, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09859

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 27, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1307, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11312

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1100 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2132, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08711

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 5, 10, 21, 29, 40, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2230, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10344

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 73, 75, 76 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2776, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02011

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 4, 5, 14, 21, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2967, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11347

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-110, 2020-12-22, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28966

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-770, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26899

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 77 straipsnio pakeitimo įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1693, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27550

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75, 77 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 75-1 straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu ir 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas