Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.26-578

Nauja

įstatymo redakcija paskelbta: Žin., 2000, Nr.45-1289

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMAS

1995 m. vasario 21 d. Nr.I-796

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr. VIII-1683, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.45-1289 (00.06.02)

PIRMASIS

skirsnis

BENDROJI

DALIS

11 straipsnis. Kredito

unijos steigimas ir steigėjai

steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio

stojamojo mokesčio įmokų ir pajinį kapitalą - iš pajinių įmokų.

steigėjai yra fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys, šio įstatymo

nustatyta tvarka steigiantys kredito uniją. Kredito unijos steigėjais gali būti

ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito

unijos steigėjas kartu turi būti ir besisteigiančios kredito unijos narys.

asmenimis kredito uniją steigiančių juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaičius turi būti

mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių.

kredito unijos steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinių

asmenų - vardai, pavardės, o juridinių asmenų - pavadinimai) ir jų adresai;

2) kredito unijos

pavadinimas;

3) kredito unijos

buveinė, kuri turi būti Lietuvos Respublikoje;

4) steigėjų teisės ir

pareigos steigiant kredito uniją bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

5) minimalaus piniginio

pajaus dydis ir šio pajaus įmokėjimo terminai bei laikino naudojimo tvarka

kredito unijos steigimo laikotarpiu;

6) stojamasis mokestis,

jo įmokėjimo ir naudojimo tvarka;

7) ginčų tarp steigėjų

sprendimo tvarka.

pasirašo visi steigėjai. Sutartis turi būti patvirtinta notaro.

sudaryta šio įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę

atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.

steigėjai parengia kredito unijos įstatus ir pateikia juos tvirtinti

steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi

užregistruoti asmenis, įmokėjusius steigiamos kredito unijos pajų, pajininkų

registre.

susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne

mažiau kaip 50 asmenų pajai.

susirinkimo bet kuris iš steigėjų turi teisę sudarinėti sandorius dėl

steigiamos kredito unijos. Šie sandoriai kredito unijai sukuria prievoles po

to, kai steigiamasis susirinkimas juos

patvirtina. Jeigu susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles,

pagrįstas šiais sandoriais, atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjo siūlymu

kredito unijos steigiamasis susirinkimas gali perkelti kredito unijai

prievoles, sukurtas sandoriais, kuriuos

steigėjas sudarė savo vardu, ir atlyginti steigėjams kredito unijos steigimo

išlaidas.

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Šis įstatymas nustato

kredito unijų veiklos pagrindus, narystės kredito unijoje sąlygas bei

savivaldos principus, kredito unijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir

likvidavimą, valdymą bei veiklos priežiūrą, jos narių teises ir pareigas. Šiuo

įstatymu atkuriama kooperatinio kredito sistema bei siekiama paspartinti jos

plėtrą Lietuvoje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu

su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis,

profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis,

žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta

tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų

narių (toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams

poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų

teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

nario pajus (toliau - pajus) - vieno kredito unijos nario piniginė

įmoka į kredito unijos pajinį kapitalą.

• iš kredito unijoje sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir

trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu

nustatyto dydžio palūkanos.

unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito

unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

įsteigta ir Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota

kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija

atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima

indėlius bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo

susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos

įstatymo jai nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo

nustatyta veikla.

• būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą

likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal

terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali

sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.

unijos mokumas - būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo

pakankamumo normatyvo, taip pat kai yra požymių, kad kredito unijos turtas

(grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius

įsipareigojimus.

fondas - Centrinės kredito unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas,

skirtas kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir

veikiantis kaip paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam

mokumui atkurti.

3 straipsnis. Kredito

unijos statusas

juridinis asmuo nuo jos įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka ir veikia

pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus ir savo įstatus.

savo turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti

pareigas, būti ieškovė ir atsakovė teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).

būti steigiama tik neribotam laikui.

savo prievoles atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už savo narių

prievoles, nesusijusias su kredito unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal

kredito unijos prievoles atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo

įmokėti už savo pajų.

už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už kredito unijos prievoles,

išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.

4 straipsnis. Kredito

unijos nuosavybė

Kredito unijos turtas,

sukauptas iš jos narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės

teise priklauso kredito unijai.

5 straipsnis. Kredito

unijos pavadinimas

įregistruoti savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

pavadinime turi būti žodžiai „kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to

kilusių ginčų sprendimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

pasirinkti tokio pavadinimo, kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar

komercinio banko, įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks

panašus, kad sukeltų painiavą.

6 straipsnis. Kitų

įstatymų ir teisės aktų taikymas kredito unijų veiklai

stojimą į Centrinę kredito uniją bei

dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės kredito unijos įstatymas, šis

įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip pat Centrinės kredito unijos

įstatai.

teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos

nariams duodamų savitarpio paskolų santykiams taikomos tik tiek, kiek

neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

ANTRASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJŲ VEIKLA, KREDITO UNIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

7 straipsnis. Kredito

unijų veikla

1) priima iš savo narių,

kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių

organizacijų, religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros

ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų

institucijų, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų,

taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito

unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus

indėlius;

2) duoda savo nariams tik kredito

unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio

paskolas;

3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;

4) iki kredito unija įstos į Centrinę

kredito uniją, skolina pinigus kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės

kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš

kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų

asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;

5) investuoja laisvas kredito unijos

lėšas į valstybės bei Lietuvos banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei

tokia veikla numatyta kredito unijos įstatuose;

6) užsiima kita kredito

įstaigoms būdinga veikla.

nustatytas operacijas bei veiklą, jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros

institucijos licenciją, gali atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka

įregistruota kredito unija.

8 straipsnis. Kredito

unijos teisės ir pareigos

1.

Kredito unija gali:

1)

verstis šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;

2)

turėti atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito unijoje ir

bankuose nacionaline bei užsienio valiuta;

3)

turėti savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;

4)

pirkti ar kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti,

išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

5)

sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;

6)

mokėti tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;

7)

nustatyti atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo

nariams bei asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);

8)

nustatyti savo organizacinę struktūrą;

9)

būti Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;

10)

reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Kredito unija gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių,

jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos

Respublikos įstatymams.

3.

Kredito unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas

taip pat reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.

4.

Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos

Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems

priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito

unijos nariams ir tretiesiems asmenims.

5.

Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.

9 straipsnis.

Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir grąžinimo užtikrinimas

savo nariui ilgalaikę ar trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar

nekilnojamajam turtui, buičiai reikalingiems daiktams įsigyti, buities

paslaugoms apmokėti, narių ūkinei, profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam

verslui pradėti ir plėtoti bei kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta

kredito unijos įstatuose.

unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti

dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų

indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.

savitarpio paskolos suma negali viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos

sumos, netaikomas kredito unijos nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi

apmokėti (išlaidoms už mokymąsi aukštosiose, specializuotose mokyklose,

kursuose ir pan.) ir kai paskola yra garantuota įkeičiant kredito unijoje

esantį terminuotą indėlį.

garantuota bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių

užtikrinimo priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

suteikti savo nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo

garantuoti šio straipsnio 4 dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma

paskola (paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio.

Nariui draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą

ir palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.

10 straipsnis. Indėlių

draudimas ir kitos indėlių saugumo garantijos

kredito unijose yra privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos gyventojų

indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

garantija taip pat yra kredito unijų narystė Centrinėje kredito unijoje, kuri atlieka savo narių kredito unijų

likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo atkūrimo funkcijas.

TREČIASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJOS STEIGIMAS

12 straipsnis. Kredito

unijos steigiamasis susirinkimas

steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų

nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo.

susirinkimas:

1) svarsto ir tvirtina

kredito unijos įstatus;

2) renka pirmajai

kadencijai kredito unijos valdymo organų narius ir revizorių, bet ne ilgiau

kaip dvejiems finansiniams-ūkiniams metams;

3) tvirtina steigimo

ataskaitą;

4) tvirtina kredito

unijos steigėjų sudarytus sandorius;

5) sprendžia kitus

visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimus.

susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų

asmenų. Steigėjų dalyvavimas yra būtinas.

susirinkimui pirmininkauja kuris nors steigėjas arba steigiamojo susirinkimo

išrinktas pirmininkas.

susirinkime turi būti rašomas protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime

dalyvavusių asmenų skaičius, visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai.

Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas

pajininkas. Prie susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos

kredito unijos pajininkų sąrašas.

kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai

valdybai kredito unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.

steigėjai per 60 dienų nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia

kredito unijos steigiamojo susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo

įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų

visas jų įmokas be jokių atskaitymų.

13 straipsnis.

Steigimo ataskaita

Kredito unijos steigėjai

privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam

susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) steigimo išlaidos;

2) išplatintų pajų

skaičius ir už juos gauta pinigų suma;

3) pajų, kuriuos įmokėjo

kiekvienas steigėjas, dydis;

4) sandoriai, kuriais

pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;

5) steigimo išlaidoms

padengti išmokėto atlyginimo dydis.

14 straipsnis. Kredito

unijos įstatai

dokumentas, kuriuo vadovaujasi kredito unija savo veikloje.

nurodyta:

1) kredito unijos

pavadinimas;

2) buveinės adresas;

3) susijungimo į kredito uniją

kriterijus;

4) veiklos pobūdis

(atliekamos operacijos, teikiamų paslaugų rūšys);

5) narių teisės, pareigos

ir atsakomybė;

6) priėmimo į kredito

uniją, išstojimo ir pašalinimo iš jos pagrindai ir tvarka;

7) minimalus pajus,

kurį turi įmokėti narys, pajaus įmokėjimo ir jo perdavimo kitų asmenų

nuosavybėn tvarka. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatytas ir maksimalus

pajus, kurį leidžiama įmokėti vienam nariui;

8) kredito unijos lėšų

panaudojimas Centrinės kredito unijos pajams įsigyti;

9) narių visuotinių

susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

10) stebėtojų tarybos,

valdybos, paskolų komiteto ir revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija;

11) kapitalų sudėtis,

priklausomybė ir formavimas (pajinio kapitalo dydis nenurodomas);

12) pelno ir nuostolių

patvirtinimo tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;

13) finansinės atskaitomybės

sudarymo, tikrinimo ir priėmimo tvarka;

14) kredito unijos

reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

15) kredito unijos

pranešimų skelbimo tvarka;

16) žinios, kurios yra

laikomos kredito unijos paslaptimi.

kitų šiam įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams

neprieštaraujančių nuostatų, reglamentuojančių kredito unijos veiklą ir

nustatančių narių turtinius ir kitus santykius bei kredito unijos santykius su

trečiaisiais asmenimis.

tvirtina steigiamasis narių susirinkimas, juos keičia ar papildo tik visuotinis

susirinkimas.

15 straipsnis. Kredito

unijos registravimas

steigiamojo susirinkimo dienos kredito unija, gavusi šio įstatymo 16

straipsnyje numatytą licenciją, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta komercinių bankų registravimo tvarka.

1 dalyje nurodytą laiką kredito unija nebuvo įregistruota, tai ji laikoma

neįsteigta ir pajininkų įmokos į kredito unijos pajinį kapitalą be jokių

atskaitymų turi būti sugrąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko

pasibaigimo dienos.

nebuvo įregistruota dėl priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar

asmenų, sumokėjusių pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito

uniją gali būti kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.

dienos kredito unija gali verstis taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams

davimo veikla.

16 straipsnis.

Licencija

taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms

būdinga veikla kredito unijai išduoda priežiūros institucija jos nustatyta

tvarka.

kredito unija privalo pateikti priežiūros institucijai šiuos dokumentus:

1) pareiškimą;

2) notariškai

patvirtintas steigimo dokumentų kopijas;

3) dokumentus,

patvirtinančius, kad kredito unijos narių pradinės įmokos sumokėtos;

4) priežiūros

institucijos reikalaujamus duomenis apie kredito unijų steigėjus, stebėtojų

tarybos ir valdybos narius;

5) įstatus;

6) kitus priežiūros

institucijos reikalaujamus dokumentus.

licenciją turi būti motyvuotas. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

šis atsisakymas gali būti apskųstas teismui.

KETVIRTASIS

skirsnis

NARYSTĖ

KREDITO UNIJOJE, NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

17 straipsnis. Nariai

gali būti šie fiziniai asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be

pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai,

nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti

asmenys, sukakę 18 metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais

asmenis nuo 16 metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį.

straipsnio 1 dalyje nurodytais fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip

pat gali būti šie juridiniai asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos

visuomeninės organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės

bendruomenės ir bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai. Šių narių kredito unijoje

negali būti daugiau ar tiek pat kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus

kriterijus atitinkančių narių.

unijos nariais gali būti:

1) unijos narių fizinių

asmenų Lietuvos Respublikoje įregistruotos individualios (personalinės) įmonės,

ūkinės bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių

kontrolinis akcijų paketas priklauso unijos nariui ar nariams;

2) įmonė, nurodyta šios

dalies 1 punkte, jei jos darbuotojų skaičiaus metinis vidurkis neviršija 49;

3) fiziniai asmenys,

gyvenantys, dirbantys arba besimokantys toje seniūnijos teritorijoje, kurioje

yra kredito unijos būstinė;

4) kredito unijos nariai,

neatitinkantys kredito unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų

sąlygų.

privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas bei prievoles ir gali

naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis,

išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir kontrolės

organus. Kredito unijos įstatuose gali būti

numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas maksimalus

indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajaus ir

(ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajaus sugrąžinimo tvarka ir kita.

skaičius kredito unijoje negali viršyti narių, atitinkančių šio straipsnio 1 ir

2 dalyse nustatytus narystės kriterijus, skaičiaus.

unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 narių, įskaitant

steigėjus. Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu,

kredito unija tolesnei savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi

gauti kredito unijos veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros

institucija, atsižvelgdama į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai

veikti ne ilgiau kaip 3 mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.

narius galima tik po to, kai šio įstatymo nustatyta tvarka kredito unija yra

įregistruota.

unijoje gali būti grindžiama šiais kriterijais:

1) darbas toje pačioje

įmonėje, įstaigoje;

2) profesinis bendrumas;

3) priklausymas tam

tikram formaliam asmenų junginiui: organizacijai, įskaitant visuomenines ir

profesines, bet išskyrus politines partijas; mokymosi, etninei, kultūros,

socialinei ar religinei draugijai ar bendruomenei ir pan.;

4) gyvenimas toje pačioje

gyvenamojoje vietovėje - miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame

savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos

teritorija nėra apibrėžta.

keli) turi būti nurodyti kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali

tapti asmuo, atitinkantis nors vieną įstatuose numatytą kriterijų.

šeimos nariai ar kartu su juo gyvenantys arba tvarkantys bendrą ūkį asmenys

gali būti priimti kredito unijos nariais neatsižvelgiant į šiame straipsnyje

nurodytus kriterijus, jei ko kita nenumato kredito unijos įstatai.

nariais norintys tapti asmenys turi pateikti

raštišką prašymą kredito unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji)

pasižada laikytis kredito unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti

pajų bei vykdyti ir tas kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė

iki jam įstojant.

(asocijuotu nariu) tampama po to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti

prašymą.

18 straipsnis. Narių

registravimas

registruojami atskiruose kredito unijos narių ir kredito unijos asocijuotų narių registruose, kuriuos tvarko valdyba.

Registruose nurodoma: nario vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar

įmonės kodas, gyvenamoji vieta ir adresas ar įmonės registracijos vieta,

įstojimo data, stojamojo mokesčio, pajaus sumokėjimas.

priežiūros institucijos reikalavimu valdyba privalo pateikti kredito unijos

narių sąrašą. Jei kredito unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių,

tampa mažesnis nei šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus,

valdyba apie tai turi pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 10

dienų.

narys prašo, jam gali būti išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis narystę

kredito unijoje ir pajaus dydį.

19 straipsnis. Kredito

unijos nario teisės ir pareigos

turi šias teises:

1) dalyvauti kredito

unijos susirinkimuose ir balsuojant turėti tik vieną balsą. Ši teisė negalioja

asocijuotiems nariams;

2) rinkti kredito

unijos valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;

3) gauti informaciją apie

kredito unijos veiklą, jos finansinę-ūkinę būklę ir turtą ar pareikalauti, kad

kredito unija pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę

finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie kredito unijos veiklą,

susirinkimų protokolus, narių registrą. Kiti dokumentai gali būti nariui

pateikiami, jeigu juose nėra paslapčių, kurių atskleidimas padarytų kredito

unijai turtinę žalą. Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama.

Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to

reikalauja narys. Ginčus dėl nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;

4) apskųsti teismui

visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus;

5) išstoti iš kredito

unijos;

6) gauti nariams

skirstomo pelno dalį (procentais) pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių

bei gautų paskolų dydį (apyvartą), kuri išmokama premijomis ar kitomis kredito

unijos įstatuose nustatytomis išmokomis;

7) gauti likviduojamos

kredito unijos turto dalį, proporcingą jo pajaus dydžiui;

8) palikti testamentu

savo pajų vienam ar keliems asmenims;

9) valdybos sutikimu

perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies

11 punkte nustatyta tvarka;

10) reikalauti, kad

kredito unija grąžintų jo pajų ar pajaus dalį, laikydamasi 9 straipsnio 5

dalyje nustatytų apribojimų;

11) naudotis kredito

unijos teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis.

įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios

Lietuvos Respublikos įstatymams.

neturi teisės balsuoti, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės

kredito unijoje klausimą, kitais įstatų numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai

suinteresuotas.

privalo:

1) turėti kredito unijoje

ne mažesnio negu šio įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų;

2) laiku pranešti apie

savo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą;

3) įstatuose nurodytu

laiku ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajines ir kitas tikslines įmokas;

4) laikytis įstatų,

vykdyti įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir kontrolės organų

nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;

5)

tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito

unijoje ir kitas sutartis.

negali būti tuo pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai

draudžia.

valdymo ar kontrolės organų narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos,

negali toliau atlikti savo funkcijų

minėtuose organuose. Išstojantys nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal

darbo sutartis, gali nenutraukti darbo sutarties, jei įstatuose nenumatyta

kitaip.

20 straipsnis.

Narystės nutraukimas ir narystės pasibaigimas

unijoje nutraukiama:

1) valdybai patenkinus

nario prašymą išstoti iš kredito unijos;

2) nariui fiziniam

asmeniui mirus arba juridinį asmenį, kuris kredito unijoje buvo nario ar

asocijuoto nario teisėmis, reorganizavus ar likvidavus;

3) pripažinus narį neveiksniu

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

4) narį pašalinus;

5) tapus kitos kredito

unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau nei

vienoje kredito unijoje.

unijoje pasibaigia likvidavus kredito uniją.

21 straipsnis.

Išstojimas iš kredito unijos

unijos narys turi teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai

raštu valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Sprendimą dėl išstojimo ir

atsiskaitymo su išstojančiuoju priima valdyba.

pasibaigus ūkiniams metams. Valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki ūkinių

metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nesukeliant žalos

kredito unijos interesams.

narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje

pačioje gyvenamojoje vietovėje - miestelyje, kaime, seniūnijos teritorijoje ar,

jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta, kitame savivaldybės tarybos

nustatytame teritoriniame darinyje, - kredito unijos narys, išsikeliantis iš tos vietovės, apie išstojimą turi

raštu pranešti valdybai.

22 straipsnis.

Pašalinimas iš kredito unijos

narys nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir įstatus, jis gali būti

pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki

visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario

pašalinimo klausimas, valdyba gali sustabdyti nario teises.

pašalintas, jeigu jam buvo suteikta galimybė kalbėti visuotiniame narių

susirinkime ir jei už jo pašalinimą balsavo 2/3 susirinkime dalyvavusių kredito

unijos narių.

nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi

teisę per 3 mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl tokio

sprendimo panaikinimo.

23 straipsnis.

Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais

būti atsiskaitoma su išstojusiu arba pašalintu kredito unijos nariu, nustatomas

įvertinus kredito unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą) bei atskaičius

kredito unijai priklausančias sumas. Atsiskaityti būtina ne vėliau kaip per 12

mėnesių nuo kredito unijos nario faktiško išstojimo ar pašalinimo dienos.

išstojęs iš kredito unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda

teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis.

valdyba, saugodama kredito unijos ir jos narių interesus, per 10 dienų nuo

nario išstojimo ar pašalinimo dienos turi peržiūrėti visas su juo sudarytas

kredito unijos teikiamų paslaugų sutartis ir, jeigu reikia, jas nutraukti arba,

jeigu kita šalis sutinka, pakeisti sutarčių sąlygas.

atsiskaitymų sprendžia teismas.

priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo

ar pašalinimo atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos

nariai ir neįstoja į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.

nariui priklausančios lėšos išmokamos jo teisėtam atstovui, kai šis pateikia

reikiamus dokumentus.

24 straipsnis.

Įgaliotiniai

Narys, išskyrus

asocijuotą narį, turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių

susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių susirinkime gali atstovauti tik vienam kredito

unijos nariui. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai. Nario

įgaliotiniu negali būti kredito unijos valdymo ar kontrolės organų narys.

25

straipsnis. Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą

už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo

atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą.

atsako įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali

būti nustatyta iki penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario

atsakomybė.

PENKTASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJOS VALDYMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ

26 straipsnis. Valdymo

organai

organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų

komitetas. Valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos

nariai bei 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai.

Visų šių teisių neturi asocijuoti nariai.

yra privalomas kredito unijos valdymo organas, kuris turi būti sudaromas

neatsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių.

visuotiniam susirinkimui nutarus, kredito unijoje gali būti sudaryta kredito

unijos administracija iš samdomų darbuotojų. Jei administracija nesudaroma, jos

funkcijas atlieka kredito unijos valdyba.

27 straipsnis.

Visuotinis narių susirinkimas

susirinkimas yra aukščiausias kredito unijos valdymo organas.

susirinkimas gali:

1) keisti ir pildyti

kredito unijos įstatus;

2) tvirtinti kredito

unijos steigimo ataskaitą;

3) rinkti ir atšaukti

stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų

atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;

4) priimti nutarimą

pašalinti narį iš kredito unijos;

5) nagrinėti kredito

unijos narių skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų

komiteto darbo;

6) nustatyti minimalaus

ir maksimalaus pajaus, kurį turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo

tvarką, tvirtinti ir keisti stojamojo mokesčio dydį;

7) nustatyti nariams

duodamų paskolų tikslinę paskirtį;

8) nustatyti revizoriaus

atlyginimą ir metines išmokas (premijas) iš pelno valdymo organų nariams;

9) nustatyti lėšų, kurias

galima skirti finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus

darbui apmokėti, limitą;

10) nustatyti darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos

pagrindais dirbantiems kredito unijoje darbuotojams;

11) tvirtinti metinę

kredito unijos išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;

12) tvirtinti metinę

finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių

atlyginimo tvarkos;

13) nustatyti pajinio,

rezervinio ir kitų reikalingų kapitalų dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su

abejotinais kredito unijos aktyvais susijusius nuostolius iš rezervinio

kapitalo lėšų;

14) pritarti Centrinės

kredito unijos steigimo sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę

kredito uniją;

15) priimti nutarimą

reorganizuoti ar likviduoti kredito uniją;

16) spręsti klausimą dėl

kredito unijos įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;

17) įvertinti kredito

unijos valdymo ir kontrolės organų ataskaitas;

18) susirinkimo metu

spręsti stebėtojų tarybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;

19) spręsti kitus jo

kompetencijai įstatų priskirtus klausimus.

28 straipsnis.

Visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai

susirinkimus šaukia kredito unijos valdyba.

narių susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba,

paskolų komitetas ir ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neskaitant

asocijuotų narių. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas,

jeigu:

1) kredito uniją numatoma

reorganizuoti ar likviduoti;

2) kredito unija negali

įvykdyti finansinių įsipareigojimų arba yra skelbiama nemokia;

3) to reikalauja

iniciatyvos teisę turintys kredito unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ar

paskolų komitetas;

4) yra šio įstatymo 34

straipsnio 3 dalyje numatytas atvejis;

5) įsiteisėja teismo

sprendimas sušaukti narių susirinkimą.

visuotinis narių susirinkimas gali būti sušaukiamas teismo sprendimu, jeigu:

1) per 3 mėnesius nuo

ūkinių metų pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis narių susirinkimas ir

dėl to į teismą kreipėsi kredito unijos narys (nariai);

2) į teismą kreipėsi

neeilinio visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio

susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką;

3) į teismą kreipėsi

kreditoriai dėl to, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas nebuvo

sušauktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytais atvejais.

29 straipsnis.

Visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

1.Visuotinis narių

susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų

kredito unijos narių. Jei kvorumo nėra, sušaukiamas pakartotinis susirinkimas,

kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo.

susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami

pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir

sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise

gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito

unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs

su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių

susirinkimui, ar jis yra už ar prieš. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo

kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys

balsavo raštu.

visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to

reikalauja ne mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių susirinkime kredito unijos narių.

susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po

lygiai, lemiamą balsą turi susirinkimo pirmininkas. Šio įstatymo 27 straipsnio

2 dalies 1, 4, 6, 7, 14, 15 punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti

reikia 2/3 dalyvaujančiųjų visuotiniame narių susirinkime balsų.

susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors

vienas susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti

pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu,

balsavimo biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito visuotinio narių

susirinkimo pabaigos.

30 straipsnis.

Visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka

susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių

susirinkimą valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ir

ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo.

narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje

nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas.

Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai

dienos paskelbti kredito unijos nariams apie neeilinio visuotinio narių

susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai

sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo

neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau

kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo.

susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi kredito

unijos nariai su tuo sutinka.

visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta:

1) kredito unijos

pavadinimas ir adresas;

2) susirinkimo data,

laikas ir vieta;

3) susirinkimo

darbotvarkė ir nutarimų projektai.

dienoms iki susirinkimo kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė

susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.

susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš kredito unijos narių, o iki

jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato

kredito unijos įstatai.

susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais

klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi kredito unijos nariai. Pakartotiniame

susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.

31 straipsnis.

Visuotinio narių susirinkimo nutarimų negaliojimas

ar administracijos vadovo pareiškimu visuotinio narių susirinkimo nutarimai

gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja šiam

įstatymui, kredito unijos įstatams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų

nuo nutarimo priėmimo dienos ar nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo

sužinoti apie nutarimo priėmimą.

32 straipsnis.

Stebėtojų taryba

1.Stebėtojų taryba yra

kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas.

narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato kredito unijos

įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis

narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems

metams.

nariu negali būti kredito unijos valdybos, paskolų komiteto narys ar

revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų

kitiems asmenims.

33 straipsnis.

Stebėtojų tarybos kompetencija

1) kontroliuoja, kaip paskolų

komitetas, valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo

nutarimus;

2) analizuoja kredito

unijos, jos valdybos ir paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir

naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę

būklę;

3) pateikia visuotiniam

kredito unijos narių susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo

išvadomis ir pasiūlymais;

4) įspėja kredito unijos

valdybą, paskolų komitetą ir (ar) administraciją, kad nedelsiant

pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam

narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui

atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, kurie, stebėtojų tarybos

įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus ar

kitas jos taisykles;

5) pateikia visuotiniam

narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį

buhalterinį balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;

6) atstovauja kredito unijai

teisme nagrinėjant ginčus tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito

unijos narių ir valdybos;

7) siūlo valdybai

atšaukti jos priimtus neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį narių

susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos nutarimus;

8) gali perduoti jos

kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;

9) sprendžia kitus

įstatuose numatytus klausimus.

teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti

kredito unijos buhalterinį balansą bei kitą finansinę atskaitomybę.

reikalavimu kredito unijos valdyba ir (ar) administracija privalo pateikti jai

dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla.

posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai

priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos

nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą.

Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis.

darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.

34 straipsnis. Kredito

unijos valdyba

vykdomasis (administruojantis) kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja

pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis

kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.

Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,

paskolų komiteto narys ar revizorius.

valdybos narių, tam pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip 3

kandidatai į valdybos narius, kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui,

pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi

teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

valdybos narių skaičius tapo mažesnis, negu numatyta kredito unijos įstatuose,

ir nėra galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais,

likusieji valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį kredito unijos narių

susirinkimą.

35 straipsnis.

Valdybos kompetencija

kompetenciją nustato kredito unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas

darbo reglamentas.

1) priima naujus narius į

kredito uniją, sustabdo jų narystę kredito unijoje šio įstatymo 22 straipsnio 1

dalyje numatytais atvejais;

2) atstovauja kredito unijai

teisme, arbitraže bei kitose institucijose;

3) organizuoja ir šaukia

kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;

4) rengia ir teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti

metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;

5) nustato palūkanas už

indėlius ir paskolų procentus;

6) kredito unijos vardu

sudaro darbo sutartis su samdomais darbuotojais;

7) kredito unijos

vardu sudaro civilinius sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais

asmenimis;

8) tvarko kredito unijos

narių registrus;

9) svarsto revizoriaus

pateiktą medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas

stebėtojų tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;

10) parengia kredito

unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos

ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;

11) svarsto kredito

unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo

prašymo gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą

nariui perleisti jo pajų kitam asmeniui;

12) investuoja laisvas

kredito unijos lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai

numatyta įstatuose;

13) iki kredito unija

įstos į Centrinę kredito uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms

kredito unijoms, nesančioms Centrinės

kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijai bei skolinasi iš jų

pinigus, jei tai numatyta įstatuose;

14) priima sprendimus dėl

skolinimo kitoms kredito unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo

Centrinės kredito unijos nustatyta tvarka ir sąlygomis;

15) atsiskaito su

buvusiais kredito unijos nariais šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka

ir terminais;

16) laiku informuoja

kredito unijų veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar

pajinio kapitalo sumažėjimą bei teikia kitus reikalingus šiai institucijai

duomenis pagal priežiūros institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos

priežiūros taisykles;

17) svarsto kitus kredito

unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio

narių susirinkimo, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.

nutarimus jos kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais.

Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

Valdybos nariai turi lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta

dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

valdybos pirmininko balsas.

kandidatai į valdybos narius privalo saugoti kredito unijos paslaptis.

atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta

tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Valdyba taip pat atsiskaito

stebėtojų tarybai, kuri pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir

pasiūlymus.

36 straipsnis. Paskolų

komitetas

mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems

metams. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,

valdybos narys ar revizorius.

nagrinėja kredito unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia,

ar nario prašoma paskola atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato

išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais

klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos

sutarties su kredito unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas.

komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose

nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

nariai privalo saugoti kredito unijos paslaptis.

37

straipsnis. Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė

valdybos ir paskolų komiteto nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

nuostolius atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto

nariai, kurie balsavo prieš nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos

įstatus ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus

priimant. Šiais atvejais jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo

sužinoti apie tokį nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.

38 straipsnis. Kredito

unijos revizorius

būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito

unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo

gali būti kredito unijos narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi

negali būti kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto

narys ar toje kredito unijoje dirbantis vyriausiasis finansininkas

(buhalteris).

išrinkti revizorių iš kredito unijos narių, visuotinis narių susirinkimas

tvirtina nepriklausomą auditorių, stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal

sutartį.

(nepriklausomas auditorius) kontroliuoja kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą,

visuotinio narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias

funkcijas, revizorius turi teisę reikalauti pateikti jam reikalingus kredito

unijos buhalterinius bei finansinius dokumentus.

revizorius (nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui

finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas

informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės

veiklos pažeidimus, taip pat saugoti kredito unijos paslaptis.

gali būti mokamas atlyginimas.

revizorius (nepriklausomas auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka už nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos

trūkumų nuslėpimą.

39 straipsnis.

Administracija

jeigu būtina, sudaro kredito unijos administraciją, į kurią įeina kredito

unijos administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei

kiti valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai.

administracija vykdo visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.

administracijos pareigas nustato kredito unijos įstatai ir valdybos

patvirtintas darbo reglamentas.

unijos administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas

priima kredito unijos valdyba.

administracijos vadovas negali eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio)

pareigų, dirbti kitos kredito unijos ar banko administracijoje.

administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais kredito unijos

darbuotojais.

administracijos vadovo pareigas gali eiti kredito unijos valdybos pirmininkas

ar kitas valdybos narys.

ŠEŠTASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJOS KAPITALAS, NARIO PAJUS,

PAJAMOS IR

IŠLAIDOS, FINANSINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ

40 straipsnis. Kredito

unijos kapitalas

Kredito unijos nuosavas

kapitalas susideda iš pajinio, rezervinio bei papildomo kapitalo.

41 straipsnis. Kredito

unijos pajinis kapitalas

minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 litų. Jeigu

pajinis kapitalas mažesnis, kredito unijos priežiūros institucija gali

panaikinti kredito unijai išduotą veiklos licenciją.

kapitalas sudaromas iš kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių piniginių

įmokų už kredito unijos narių pajus.

kaupiamas atsižvelgiant į poreikį lėšų, kurias kredito unija nusprendžia

investuoti į kredito unijos nuosavą turtą - patalpas, įrangą ir inventorių

kredito unijos veiklai pradėti ir plėtoti, taip pat Centrinės kredito unijos

pajams įsigyti.

pajiniam kapitalui kaupti draudžiama naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas

ir jai įkeistą turtą.

42 straipsnis. Kredito

unijos rezervinis kapitalas

rezervinį kapitalą, kuris naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams

padengti.

sudaromas iš kredito unijos pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet

atskaitant ne mažiau kaip po 20 procentų iš šio pelno, kol rezervinis kapitalas

sudarys 10 procentų ilgalaikių investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos

metinio buhalterinio balanso pagrindu.

rezervinio kapitalo kredito unijos nuostoliams padengti, iš pelno vėl

atskaitoma į kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

kapitalo, priskiriami nuostoliai, susiję su abejotinais aktyvais - paskolomis

ir ilgalaikėmis investicijomis. Kitiems nuostoliams atlyginti rezervinio

kapitalo lėšos gali būti panaudotos tik kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu.

43 straipsnis. Kredito

unijos nario pajus

pajus gali būti tik piniginė įmoka.

ir atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus nustatomos kredito unijos įstatuose.

yra 100 litų, o minimalus nario juridinio asmens pajaus dydis yra 1000 litų.

Kredito unijos įstatuose gali būti numatytas didesnis minimalaus pajaus dydis.

Jei kredito unijos nario pajus tapo mažesnis už nustatytą minimalų dydį, valdyba privalo apie tai įspėti narį ir nustatyti

terminą pajų padidinti iki nustatyto minimalaus dydžio. Jeigu narys šio

reikalavimo neįvykdo, valdyba siūlo visuotiniam narių susirinkimui jį šalinti

iš kredito unijos.

dalį pajaus, disponavimo kuriuo neriboja šis įstatymas ir kredito unijos

įstatai, kredito unijos narys pateikia prašymą valdybai. Įvertinusi kredito

unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą), valdyba nustato terminą, per

kurį toks prašymas turi būti patenkintas. Šis terminas negali būti ilgesnis

kaip 12 mėnesių nuo atitinkamo valdybos sprendimo priėmimo dienos.

iš kredito unijos nario

pajaus, kuris yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai

skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių.

44 straipsnis. Pelno

paskirstymas

yra lėšos, kurios lieka atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų

metų kredito unijos išlaidas ir nuostolius.

paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš

tai patvirtinus metinį balansą šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

paskirstymo turi būti nurodyta:

1) pelno suma;

2) mokesčiai;

3) atskaitymai į

rezervinį kapitalą;

4) atskaitymai į kitą

kredito unijos kapitalą, skirtą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

Centrinėje kredito unijoje turimiems papildomiems pajams išpirkti bei kitoms

kredito unijos ilgalaikėms programoms įgyvendinti;

5) pelno dalis

(procentais), skiriama kredito unijos nariams (pajininkams) pagal kredito

unijoje nario laikomų indėlių bei gautų paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno

dalis išmokama premijomis ar kita kredito unijos įstatuose nustatyta išmokų

forma;

6) tantjemos kredito

unijos valdymo organų nariams ir vadovams;

7) nepaskirstytasis

pelnas.

nariams premijos mokamos iš pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius

lėšas į rezervinį kapitalą ir kitus įstatuose numatytus kredito unijos

kapitalus.

į kredito unijos kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba

kitaip perduotas kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams,

jeigu kredito unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo

nustatytą minimumą.

45 straipsnis. Kredito

unijos apskaita, atskaitomybė ir kontrolė

finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Jei kredito unija buvo

įregistruota ūkiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga

laikoma kalendorinių metų paskutinė diena.

Jei kredito unija išregistruojama nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutiniai

ūkiniai metai baigiasi kredito unijos išregistravimo dieną.

buhalterinę apskaitą, atskaitomybės ir finansinės kontrolės tvarką nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai ir priežiūros institucijos nutarimais

patvirtinti teisės aktai.

finansinių metų pabaigos kredito unija parengia ir pateikia priežiūros

institucijai metinę finansinę ataskaitą.

46 straipsnis. Kredito

unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

Priežiūros institucija

gali nustatyti kredito unijoms šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:

1) likvidumo;

2) maksimalios atviros

pozicijos užsienio valiuta;

3) kapitalo pakankamumo.

SEPTINTASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

47 straipsnis. Kredito

unijų veiklos kontrolė ir poveikio priemonių taikymas

priežiūros institucija už šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų,

reglamentuojančių kredito unijų veiklą, pažeidimus turi teisę taikyti kredito

unijai, jos vadovams šias sankcijas:

1) įspėti kredito uniją

dėl jos veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;

2) įstatymų nustatyta

tvarka skirti kredito unijos vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo

pažeidimus;

3) reikalauti nušalinti

kredito unijos valdybos pirmininką, jos narį (narius) ar administracijos vadovą

ir išrinkti naują valdybos pirmininką, jos narį (narius) arba paskirti naują

administracijos vadovą;

4) sustabdyti kredito

unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalinti kredito unijos valdybą,

administracijos vadovą ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių;

5) laikinai arba visam

laikui atšaukti leidimą atlikti vieną ar kelias kredito unijos veiklos

operacijas;

6) laikinai arba visam

laikui atšaukti kredito unijai išduotą licenciją verstis 7 straipsnyje

nustatyta veikla.

rūšį ir terminus parenka priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo

pobūdį, galimas jo pasekmes kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti

poveikio priemonės pasekmes kredito unijos patikimumui ir stabilumui.

poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte,

privalo būti priimtas per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo

daugiau kaip vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.

institucijos nutarimas dėl sankcijos taikymo kredito unijai ar jos vadovams

gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

papildomai kontroliuoja nuolatinę kredito unijų Centrinės kredito unijos narių

veiklą, o jeigu reikia, ją tikrina, vertina veiklos riziką ir teikia

priežiūros institucijai rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo šioms

kredito unijoms.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas taiko priežiūros institucijos

kolegialiu nutarimu, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) priežiūros institucijai

suteikta neteisinga informacija;

2) priežiūros

institucijai nepateikta būtina kredito unijos priežiūrai vykdyti informacija ar

dokumentai;

3) nesilaikyta nustatytų

normatyvų;

4) pažeisti Lietuvos

Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.

nutarimą taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas priima

vadovaudamasi:

1) dokumentais ir

informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;

2) kredito unijos

ekonominės būklės analize;

3) medžiaga apie anksčiau

nustatytus pažeidimus ir priežiūros institucijos bei kitų institucijų kredito

unijai taikytas sankcijas;

4) kredito unijos

valdybos ar administracijos vadovo paaiškinimais.

AŠTUNTASIS

skirsnis

KREDITO

UNIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

48 straipsnis. Kredito

unijos reorganizavimas

kredito unijos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros.

Reorganizuotos kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra

reorganizuojant įsteigta nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito

unija (ar kredito unijos).

būti reorganizuojamos šiais būdais:

1) jungimosi;

2) padalijimo.

reorganizavimas jungimosi būdu galimas:

1) kai prie kredito

unijos, kuri tęsia veiklą, prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip

juridiniai asmenys baigia veiklą;

2) kai iš kelių kredito

unijų, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą, įsisteigia nauja kredito

unija.

jungiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.

reorganizavimas padalijimo būdu galimas:

1) kai kredito unija,

kuri baigia veiklą, perduoda savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms,

kurios tęsia veiklą;

2) kai iš kredito unijos,

kuri baigia veiklą, steigiamos naujos kredito unijos;

3) kai iš kredito unijos,

kuri tęsia veiklą, atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba

iš kurios steigiama nauja kredito unija.

kredito unijos turi parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti

nurodyta kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos:

1) pavadinimas ir

buveinė;

2) narių skaičius;

3) pajinis kapitalas;

4) indėlių ir išduotų

paskolų bei turto įvertinimas;

5) prievolių perėmimo

sąlygos ir terminai;

6) narių pajų tvarkymo po

reorganizavimo veiksiančiose kredito unijose kriterijai ir taisyklės;

7) narių indėlių ir

nariams išduotų savitarpio paskolų tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir

po jo;

8) kitos turtinės ir

neturtinės narių teisės ir pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių

teisių ir pareigų įgijimo terminai;

9) teisės, reorganizavimo

laikotarpiu suteikiamos kredito unijų valdymo organams, revizoriams

(ekspertams).

reorganizavimo projektu turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo

veiksiančios kredito unijos įstatai.

reorganizuojamos kredito unijos valdyba parengia reorganizavimo projektą,

kuriam įvertinti gali būti kviečiamas nepriklausomas auditorius (ekspertas).

Jis privalo pateikti raštu visuotiniam narių susirinkimui reorganizavimo

projekto įvertinimą ir išvadas.

reorganizavimą kiekviena kredito unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip

prieš 20 dienų iki visuotinio narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta

svarstyti kredito unijos reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi

teisę per tą laikotarpį susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo

įvertinimu.

reorganizuoti kredito uniją ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei

parengtus įstatus kredito unijos nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų

reorganizuojamos kredito unijos narių balsų. Visuotinio narių susirinkimo

nutarimą dėl atsisakymo reorganizuoti kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių

turi teisę apskųsti teismui.

kredito unijos bankroto atveju yra kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai

paskirtas administratorius kredito uniją skaido arba dalį jos turto parduoda

kitoms kredito unijoms, kad būtų laiduojamas kredito unijos mokumas ir

patenkinami kreditorių reikalavimai. Kredito unija bankroto atveju turi būti

reorganizuojama pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus

ir teisės aktus, reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.

reorganizavimą pranešama raštu kiekvienam jos nariui ir kredito unijos kreditoriui.

veiksiančių kredito unijų įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių

susirinkimo. Reorganizuojamos kredito unijos įteisinamos, licencijuojamos ir

registruojamos pagal šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.

uniją, jos turtas pereina:

1) jungimosi ir

padalijimo atveju - naujai atsiradusiai kredito unijai;

2) prijungimo prie kitos

kredito unijos atveju - pastarajai.

perdavimo dokumento pasirašymo dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo

priimtas dokumentas.

49 straipsnis. Kredito

unijos likvidavimas

likvidavimo pagrindas gali būti:

1) kredito unijos veiklos

termino, nurodyto jos įstatuose, pasibaigimas;

2) kredito unijos narių

minimalaus skaičiaus, nurodyto šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, sumažėjimas

ir priežiūros institucijos draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam

narių sumažėjimui;

3) 41 straipsnio 1 dalyje

nustatyto kredito unijos pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per

priežiūros institucijos nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;

4) įmonių rejestro

tvarkytojo priimtas sprendimas atšaukti kredito unijos registravimą;

5) įsiteisėjęs teismo

sprendimas likviduoti bankrutavusią kredito uniją;

6) įsiteisėjęs teismo

sprendimas likviduoti kredito uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų

pažeidimus;

7) visuotinio narių

susirinkimo nutarimas likviduoti kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto

byla.

kredito uniją, priežiūros institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo

likvidatoriaus paskyrimo dienos kredito unijos valdymo organai netenka

įgaliojimų valdyti kredito uniją, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.

kredito uniją įregistravusiai institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie

kredito unijos statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito

unijai įgijus likviduojamos kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą

rašomas žodis „likviduojama“.

unija gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip

pat numatytus nutarime dėl likvidavimo.

likvidavimą viešai skelbiama tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių

intervalais arba kiekvienam nariui ir kreditoriui pranešama raštu.

procedūra atliekama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės

aktus, reglamentuojančius bankų likvidavimą.

50 straipsnis. Kredito

unijos bankroto procedūra

Kredito unijos

bankroto bylos iškėlimo, teisminio nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto procedūra atliekama remiantis Lietuvos

Respublikos komercinių bankų įstatymu.

DEVINTASIS

skirsnis

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

51 straipsnis.

Mokesčių lengvatos

Mokesčių lengvatos

kredito unijoms taikomos vadovaujantis mokesčius reglamentuojančiais

Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

52 straipsnis. Kredito

unijų veiklos priežiūra

Kol bus sukurta speciali

kredito įstaigų veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai,

visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei

licencijas suteikia Lietuvos bankas.

53 straipsnis. Kredito

unijų įstatų pakeitimas ir veiklos pertvarkymas

suderinti savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ne vėliau kaip per vienerius

metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

įsigaliojimo įregistruotų kredito unijų įstatų nuostatos galioja tiek, kiek

neprieštarauja šiam įstatymui. Kredito unijos savo įstatus taiko kartu su šio

įstatymo nuostatomis.

įvykdyti visus kredito unijų tarpusavio įsipareigojimus per pusę metų nuo

įstojimo į Centrinę kredito uniją dienos.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-551, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.114-2870 (97.12.12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1683, 00.05.18, Žin., 2000, Nr.45-1289 (00.06.02)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė

Trapinskienė (2000.06.05)