← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2001-02-27

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas skelbtas: Žin., 1995,

Nr. 26-578

Nauja įstatymo redakcija skelbta:

Žin., 2000, Nr. 45-1289

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMAS

1995 m. vasario 21 d. Nr.I-796

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.

45-1289 (2000 06 02)

PIRMASIS

skirsnis

BENDROJI DALIS

11 straipsnis. Kredito unijos steigimas ir steigėjai

1.

Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo

išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir pajinį

kapitalą - iš pajinių įmokų.

2.

Kredito unijos steigėjai yra fiziniai ar fiziniai

ir juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka steigiantys kredito uniją.

Kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos

fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi būti ir

besisteigiančios kredito unijos narys.

3.

Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją

steigiančių juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaičius turi būti mažesnis už steigėjais

esančių fizinių asmenų skaičių.

4.

Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį,

kurioje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinių asmenų - vardai, pavardės, o

juridinių asmenų - pavadinimai) ir jų adresai;

2) kredito unijos pavadinimas;

3) kredito unijos buveinė, kuri turi būti Lietuvos

Respublikoje;

4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją

bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

5) minimalaus piniginio pajaus dydis ir šio pajaus

įmokėjimo terminai bei laikino naudojimo tvarka kredito unijos steigimo

laikotarpiu;

6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo

tvarka;

7) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.

5.

Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Sutartis

turi būti patvirtinta notaro.

6.

Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta

tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą

Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.

7.

Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos

įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo

susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius steigiamos

kredito unijos pajų, pajininkų registre.

8.

Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas

minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.

9.

Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš

steigėjų turi teisę sudarinėti sandorius dėl steigiamos kredito unijos. Šie

sandoriai kredito unijai sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas

juos patvirtina. Jeigu susirinkimas tokių

sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, atsako

juos sudarę steigėjai. Steigėjo siūlymu kredito unijos steigiamasis

susirinkimas gali perkelti kredito unijai prievoles, sukurtas sandoriais,

kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir

atlyginti steigėjams kredito unijos steigimo išlaidas.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato kredito unijų veiklos pagrindus,

narystės kredito unijoje sąlygas bei savivaldos principus, kredito unijų

steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei veiklos priežiūrą,

jos narių teises ir pareigas. Šiuo įstatymu atkuriama kooperatinio kredito

sistema bei siekiama paspartinti jos plėtrą Lietuvoje.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Kredito unija - kooperatiniais pagrindais

suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje

įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų

organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio

kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka

įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių

(toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams,

numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu

ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

2.

Kredito unijos nario pajus (toliau - pajus)

3.

Savitarpio paskolos - iš kredito unijoje

sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, už

kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu nustatyto dydžio palūkanos.

4.

Centrinė kredito unija - kooperatiniais

pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir Centrinės

kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga,

veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija atlieka kredito

unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei

kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią riziką

ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos įstatymo jai

nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo nustatyta veikla.

5.

Sutrikęs kredito unijos likvidumas - būklė, kai kredito unijos

likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito

unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams

iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.

6.

Sutrikęs kredito unijos mokumas -

būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, taip pat kai

yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už

jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus.

7.

Stabilizacijos fondas - Centrinės kredito

unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas, skirtas kredito unijų veiklos

stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip paskutinis skolinimosi

šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti.

3 straipsnis. Kredito unijos statusas

1.

Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos

įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka

ir veikia pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės

aktus ir savo įstatus.

2.

Kredito unija turi savo turtą, gali savo vardu

įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovė ir atsakovė

teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).

3.

Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam

laikui.

4.

Kredito unija pagal savo prievoles atsako tik savo

turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kredito

unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal kredito unijos prievoles atsako tik

savo pajumi arba ta suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų.

5.

Kredito unija neatsako už valstybės prievoles, o

valstybė neatsako už kredito unijos prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė

pati prisiima tokius įsipareigojimus.

4 straipsnis. Kredito unijos nuosavybė

Kredito unijos turtas, sukauptas iš jos narių pajų,

stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės teise priklauso kredito unijai.

5 straipsnis. Kredito unijos pavadinimas

1.

Kredito unija privalo įregistruoti savo pavadinimą

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Kredito unijos pavadinime turi būti žodžiai

„kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to kilusių ginčų sprendimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

3.

Kredito unija negali pasirinkti tokio pavadinimo,

kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar komercinio banko,

įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks panašus, kad

sukeltų painiavą.

6 straipsnis. Kitų įstatymų ir teisės aktų taikymas

kredito unijų veiklai

1.

Kredito unijų stojimą į Centrinę kredito uniją

bei dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės kredito unijos įstatymas, šis

įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip pat Centrinės kredito unijos

įstatai.

2.

Įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kurios

reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos nariams duodamų savitarpio paskolų

santykiams taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

ANTRASIS

skirsnis

KREDITO UNIJŲ VEIKLA, KREDITO

UNIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

7 straipsnis. Kredito unijų veikla

1.

Kredito unijos:

1) priima iš savo narių, kredito unijų asociacijų,

Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių

bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų,

tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų, taip pat, iki

kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito unijų, nesančių

Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus indėlius;

2) duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai

ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;

3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;

4) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, skolina pinigus

kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito

unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų, nesančių

Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijos šio įstatymo 9

straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;

5) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės bei Lietuvos

banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei tokia veikla numatyta kredito

unijos įstatuose;

6) užsiima kita kredito įstaigoms būdinga veikla.

2.

Šiame straipsnyje nustatytas operacijas bei veiklą,

jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros institucijos licenciją, gali

atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito unija.

8 straipsnis. Kredito unijos teisės ir pareigos

1.

Kredito unija

gali:

1) verstis šio

įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;

2) turėti

atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito unijoje ir bankuose

nacionaline bei užsienio valiuta;

3) turėti savo

antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;

4) pirkti ar

kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti,

įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

5) sudaryti

sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;

6) mokėti

tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;

7) nustatyti

atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo nariams bei

asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);

8) nustatyti

savo organizacinę struktūrą;

9) būti

Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;

10)

reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Kredito unija

gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių, jeigu jos

neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos Respublikos

įstatymams.

3.

Kredito

unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas taip pat

reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.

4.

Kredito unija

privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos Respublikos

įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems priklausančiomis

teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito unijos nariams ir

tretiesiems asmenims.

5.

Kredito unija

privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.

9 straipsnis. Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir

grąžinimo užtikrinimas

1.

Kredito unija duoda savo nariui ilgalaikę ar

trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, buičiai

reikalingiems daiktams įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei,

profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti bei

kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta kredito unijos įstatuose.

2.

Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti

savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei

10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių

ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos

buhalterinio balanso pagrindu.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas, kad savitarpio paskolos suma negali

viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos sumos, netaikomas kredito unijos

nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi apmokėti (išlaidoms už mokymąsi

aukštosiose, specializuotose mokyklose, kursuose ir pan.) ir kai paskola yra

garantuota įkeičiant kredito unijoje esantį terminuotą indėlį.

4.

Paskola turi būti garantuota bent viena Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone:

įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

5.

Kredito unija gali suteikti savo nariui

trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti šio straipsnio 4

dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma paskola (paskolos) ir

palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio. Nariui draudžiama

disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą ir palūkanas tol,

kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.

10 straipsnis. Indėlių draudimas ir kitos indėlių

saugumo garantijos

1.

Indėliai kredito unijose yra privalomai draudžiami

Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Indėlių saugumo garantija taip pat yra kredito unijų narystė Centrinėje kredito unijoje,

kuri atlieka savo narių kredito unijų likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo

atkūrimo funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

23-762 (2001 03 16)

TREČIASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS

12 straipsnis. Kredito unijos steigiamasis

susirinkimas

1.

Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti

steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo steigimo sutarties

notarinio patvirtinimo.

2.

Steigiamasis susirinkimas:

1) svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;

2) renka pirmajai kadencijai kredito unijos valdymo

organų narius ir revizorių, bet ne ilgiau kaip dvejiems finansiniams-ūkiniams

metams;

3) tvirtina steigimo ataskaitą;

4) tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus

sandorius;

5) sprendžia kitus visuotinio susirinkimo

kompetencijos klausimus.

3.

Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau

kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų asmenų. Steigėjų dalyvavimas yra

būtinas.

4.

Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja kuris nors

steigėjas arba steigiamojo susirinkimo išrinktas pirmininkas.

5.

Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas

protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius,

visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas,

sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas pajininkas. Prie susirinkimo

protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos pajininkų

sąrašas.

6.

Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo

steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai valdybai kredito

unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.

7.

Jeigu kredito unijos steigėjai per 60 dienų nuo

steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia kredito unijos steigiamojo

susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai

ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų visas jų įmokas be jokių

atskaitymų.

13 straipsnis. Steigimo ataskaita

Kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo

ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi

būti nurodyta:

1) steigimo išlaidos;

2) išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų

suma;

3) pajų, kuriuos įmokėjo kiekvienas steigėjas, dydis;

4) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai

perduoda kredito unijai;

5) steigimo išlaidoms padengti išmokėto atlyginimo

dydis.

14 straipsnis. Kredito unijos įstatai

1.

Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi

kredito unija savo veikloje.

2.

Įstatuose turi būti nurodyta:

1) kredito unijos pavadinimas;

2) buveinės adresas;

3)

susijungimo į kredito uniją kriterijus;

4) veiklos pobūdis (atliekamos operacijos, teikiamų

paslaugų rūšys);

5) narių teisės, pareigos ir atsakomybė;

6) priėmimo į kredito uniją, išstojimo ir pašalinimo

iš jos pagrindai ir tvarka;

7) minimalus pajus, kurį turi įmokėti narys,

pajaus įmokėjimo ir jo perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka. Kredito unijos

įstatuose gali būti nustatytas ir maksimalus pajus, kurį leidžiama įmokėti vienam nariui;

8) kredito unijos lėšų panaudojimas Centrinės kredito

unijos pajams įsigyti;

9) narių visuotinių susirinkimų kompetencija, jų

šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

10) stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto ir

revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija;

11) kapitalų sudėtis, priklausomybė ir formavimas

(pajinio kapitalo dydis nenurodomas);

12) pelno ir nuostolių patvirtinimo tvarka, pelno

paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;

13) finansinės atskaitomybės sudarymo, tikrinimo ir priėmimo

tvarka;

14) kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo

tvarka;

15) kredito unijos pranešimų skelbimo tvarka;

16) žinios, kurios yra laikomos kredito unijos

paslaptimi.

3.

Įstatuose gali būti ir kitų šiam įstatymui ir

kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų,

reglamentuojančių kredito unijos veiklą ir nustatančių narių turtinius ir kitus

santykius bei kredito unijos santykius su trečiaisiais asmenimis.

4.

Kredito unijos įstatus tvirtina steigiamasis narių

susirinkimas, juos keičia ar papildo tik visuotinis susirinkimas.

15 straipsnis. Kredito unijos registravimas

1.

Per 4 mėnesius nuo steigiamojo susirinkimo dienos

kredito unija, gavusi šio įstatymo 16 straipsnyje numatytą licenciją, turi būti

įregistruota Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

komercinių bankų registravimo tvarka.

2.

Jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką

kredito unija nebuvo įregistruota, tai ji laikoma neįsteigta ir pajininkų

įmokos į kredito unijos pajinį kapitalą be jokių atskaitymų turi būti

sugrąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko pasibaigimo dienos.

3.

Jei kredito unija nebuvo įregistruota dėl

priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar asmenų, sumokėjusių

pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito uniją gali būti

kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.

4.

Nuo įregistravimo dienos kredito unija gali verstis

taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams davimo veikla.

16 straipsnis. Licencija

1.

Licenciją verstis taupymo ir savitarpio paskolų

davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms būdinga veikla kredito unijai

išduoda priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.

2.

Licencijai gauti kredito unija privalo pateikti

priežiūros institucijai šiuos dokumentus:

1) pareiškimą;

2) notariškai patvirtintas steigimo dokumentų kopijas;

3) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos

narių pradinės įmokos sumokėtos;

4) priežiūros institucijos reikalaujamus duomenis apie

kredito unijų steigėjus, stebėtojų tarybos ir valdybos narius;

5) įstatus;

6) kitus priežiūros institucijos reikalaujamus

dokumentus.

3.

Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šis atsisakymas gali būti

apskųstas teismui.

KETVIRTASIS skirsnis

NARYSTĖ KREDITO UNIJOJE,

NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

17 straipsnis. Nariai

1.

Kredito unijos nariais gali būti šie fiziniai

asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės, nuolat

gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys

Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti asmenys, sukakę 18

metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais asmenis nuo 16

metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį.

2.

Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais

fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip pat gali būti šie juridiniai

asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos visuomeninės organizacijos,

profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, žemės

ūkio kooperatyvai. Šių narių kredito unijoje negali būti daugiau ar tiek pat

kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių narių.

3.

Asocijuotais kredito unijos nariais gali būti:

1) unijos narių fizinių asmenų Lietuvos Respublikoje

įregistruotos individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos, žemės ūkio

kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių kontrolinis akcijų paketas

priklauso unijos nariui ar nariams;

2) įmonė, nurodyta šios dalies 1 punkte, jei jos

darbuotojų skaičiaus metinis vidurkis

neviršija 49;

3) fiziniai asmenys, gyvenantys, dirbantys arba

besimokantys toje seniūnijos teritorijoje, kurioje yra kredito unijos būstinė;

4) kredito unijos nariai, neatitinkantys kredito

unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų sąlygų.

4.

Asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas bei prievoles ir gali

naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis,

išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir kontrolės

organus. Kredito unijos įstatuose gali būti

numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas maksimalus

indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajaus ir

(ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajaus sugrąžinimo tvarka ir

kita.

5.

Asocijuotų narių skaičius kredito unijoje negali

viršyti narių, atitinkančių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus narystės

kriterijus, skaičiaus.

6.

Minimalus kredito unijos narių skaičius,

neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 narių, įskaitant steigėjus. Sumažėjus

minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu, kredito unija tolesnei

savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi gauti kredito unijos

veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucija, atsižvelgdama

į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai veikti ne ilgiau kaip 3

mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.

7.

Priimti naujus narius galima tik po to, kai šio

įstatymo nustatyta tvarka kredito unija yra įregistruota.

8.

Narystė kredito unijoje gali būti grindžiama šiais

kriterijais:

1)

darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje;

2) profesinis bendrumas;

3) priklausymas tam tikram formaliam asmenų junginiui:

organizacijai, įskaitant visuomenines ir profesines, bet išskyrus politines

partijas; mokymosi, etninei, kultūros, socialinei ar religinei draugijai ar

bendruomenei ir pan.;

4) gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje -

miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame savivaldybės tarybos nustatytame

teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta.

9.

Narystės kriterijai (vienas ar keli) turi būti nurodyti kredito

unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis nors

vieną įstatuose numatytą kriterijų.

10.

Kredito unijos nario šeimos nariai ar kartu su juo

gyvenantys arba tvarkantys bendrą ūkį asmenys gali būti priimti kredito unijos

nariais neatsižvelgiant į šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, jei ko kita

nenumato kredito unijos įstatai.

11.

Kredito unijos nariais norintys tapti asmenys

turi pateikti raštišką prašymą kredito

unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji) pasižada laikytis kredito

unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti pajų bei vykdyti ir tas

kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė iki jam įstojant.

12.

Kredito unijos nariu (asocijuotu nariu) tampama po

to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti prašymą.

18 straipsnis. Narių registravimas

1.

Nariai turi būti registruojami atskiruose

kredito unijos narių ir kredito unijos asocijuotų narių registruose, kuriuos

tvarko valdyba. Registruose nurodoma: nario

vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar įmonės kodas, gyvenamoji

vieta ir adresas ar įmonės registracijos vieta, įstojimo data, stojamojo

mokesčio, pajaus sumokėjimas.

2.

Kredito unijos veiklos priežiūros institucijos

reikalavimu valdyba privalo pateikti kredito unijos narių sąrašą. Jei kredito

unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, tampa mažesnis nei šio

įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, valdyba apie tai turi

pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 10 dienų.

3.

Jei kredito unijos narys prašo, jam gali būti

išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis narystę kredito unijoje ir pajaus dydį.

19 straipsnis. Kredito unijos nario teisės ir pareigos

1.

Kredito unijos narys turi šias teises:

1) dalyvauti kredito unijos susirinkimuose ir

balsuojant turėti tik vieną balsą. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;

2) rinkti kredito unijos valdymo ir kontrolės

organus ir būti į juos išrinktas. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;

3) gauti informaciją apie kredito unijos veiklą, jos

finansinę-ūkinę būklę ir turtą ar pareikalauti, kad kredito unija pateiktų jam

susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos

ataskaitas apie kredito unijos veiklą, susirinkimų protokolus, narių registrą.

Kiti dokumentai gali būti nariui pateikiami, jeigu juose nėra paslapčių, kurių

atskleidimas padarytų kredito unijai turtinę žalą. Atsisakyti suteikti

informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas pateikti prašomus

dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja narys. Ginčus dėl

nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;

4) apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo ir

valdybos nutarimus;

5) išstoti iš kredito unijos;

6) gauti nariams

skirstomo pelno dalį (procentais) pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių

bei gautų paskolų dydį (apyvartą), kuri išmokama premijomis ar kitomis kredito

unijos įstatuose nustatytomis išmokomis;

7) gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį,

proporcingą jo pajaus dydžiui;

8) palikti testamentu savo pajų vienam ar keliems

asmenims;

9) valdybos sutikimu perleisti savo pajų kitų asmenų

nuosavybėn šio įstatymo 35 straipsnio

2 dalies 11 punkte nustatyta tvarka;

10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajų ar

pajaus dalį, laikydamasi 9 straipsnio

5 dalyje nustatytų apribojimų;

11) naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis

įstatuose nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis.

2.

Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir

kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.

3.

Kredito unijos narys neturi teisės balsuoti, kai

visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą,

kitais įstatų numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

4.

Kredito unijos narys privalo:

1) turėti kredito unijoje ne mažesnio negu šio

įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų;

2) laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje

pagrindo išnykimą;

3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka mokėti stojamąjį

mokestį, pajines ir kitas tikslines įmokas;

4) laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito

unijai, jos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, dalyvauti kredito

unijos veikloje;

5) tinkamai ir

laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir

kitas sutartis.

5.

Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu

kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.

6.

Kredito unijos valdymo ar kontrolės organų

narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti savo

funkcijų minėtuose organuose. Išstojantys

nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal darbo sutartis, gali nenutraukti

darbo sutarties, jei įstatuose nenumatyta kitaip.

20 straipsnis. Narystės nutraukimas ir narystės

pasibaigimas

1.

Narystė kredito unijoje nutraukiama:

1) valdybai patenkinus nario prašymą išstoti iš

kredito unijos;

2) nariui fiziniam asmeniui mirus arba juridinį

asmenį, kuris kredito unijoje buvo nario ar asocijuoto nario teisėmis,

reorganizavus ar likvidavus;

3) pripažinus narį neveiksniu

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

4) narį pašalinus;

5) tapus kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito

unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau nei vienoje kredito unijoje.

2.

Narystė kredito unijoje pasibaigia likvidavus

kredito uniją.

21 straipsnis. Išstojimas iš kredito unijos

1.

Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę savo

noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu valdybai ne vėliau kaip

prieš 3 mėnesius. Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju

priima valdyba.

2.

Išstoti galima tik pasibaigus ūkiniams metams.

Valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki ūkinių metų pabaigos, jei galima

atsiskaityti su išstojančiuoju nesukeliant žalos kredito unijos interesams.

3.

Jei įstatai kaip narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje pačioje gyvenamojoje

vietovėje - miestelyje, kaime, seniūnijos

teritorijoje ar, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta, kitame

savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, - kredito unijos

narys, išsikeliantis iš tos vietovės, apie

išstojimą turi raštu pranešti valdybai.

22 straipsnis. Pašalinimas iš kredito unijos

1.

Jei kredito unijos narys nevykdo savo pareigų,

pažeidžia šį įstatymą ir įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito unijos

tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių susirinkimo,

kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas, valdyba gali

sustabdyti nario teises.

2.

Narys gali būti pašalintas, jeigu jam buvo suteikta

galimybė kalbėti visuotiniame narių susirinkime ir jei už jo pašalinimą balsavo

2/3 susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių.

3.

Jei pašalintasis narys nesutinka su visuotinio

narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo

nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.

23 straipsnis. Atsiskaitymai su buvusiais kredito

unijos nariais

1.

Laikas, per kurį turi būti atsiskaitoma su

išstojusiu arba pašalintu kredito unijos nariu, nustatomas įvertinus kredito

unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą) bei atskaičius kredito unijai

priklausančias sumas. Atsiskaityti būtina ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo

kredito unijos nario faktiško išstojimo ar pašalinimo dienos.

2.

Pašalintas arba išstojęs iš kredito unijos asmuo

nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis kredito unijos

teikiamomis paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis.

3.

Kredito unijos valdyba, saugodama kredito unijos ir

jos narių interesus, per 10 dienų nuo nario išstojimo ar pašalinimo dienos turi

peržiūrėti visas su juo sudarytas kredito unijos teikiamų paslaugų sutartis ir,

jeigu reikia, jas nutraukti arba, jeigu kita šalis sutinka, pakeisti sutarčių

sąlygas.

4.

Ginčus dėl tarpusavio atsiskaitymų sprendžia

teismas.

5.

Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo

įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu

mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja į ją šio

įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.

6.

Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos

išmokamos jo teisėtam atstovui, kai šis pateikia reikiamus dokumentus.

24 straipsnis. Įgaliotiniai

Narys, išskyrus asocijuotą narį, turi teisę

įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių susirinkime ar atlikti kitus

veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių susirinkime gali atstovauti tik vienam kredito unijos nariui. Nario

įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai. Nario įgaliotiniu negali būti

kredito unijos valdymo ar kontrolės organų narys.

26 straipsnis. Valdymo organai

1.

Kredito unijos valdymo organai yra visuotinis narių

susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų komitetas. Valdymo organų

nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos nariai bei 17 straipsnio 2

dalyje nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai. Visų šių teisių neturi

asocijuoti nariai.

2.

Paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos

valdymo organas, kuris turi būti sudaromas neatsižvelgiant į kredito unijos

narių skaičių.

3.

Kredito unijos visuotiniam susirinkimui nutarus,

kredito unijoje gali būti sudaryta kredito unijos administracija iš samdomų

darbuotojų. Jei administracija nesudaroma, jos funkcijas atlieka kredito unijos

valdyba.

27 straipsnis. Visuotinis narių susirinkimas

1.

Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias

kredito unijos valdymo organas.

2.

Tik visuotinis narių susirinkimas gali:

1) keisti ir pildyti kredito unijos įstatus;

2) tvirtinti kredito unijos steigimo ataskaitą;

3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos,

paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų atitinkamai - stebėtojų tarybos,

valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;

4) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;

5) nagrinėti kredito unijos narių skundus ir

pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto darbo;

6) nustatyti minimalaus ir maksimalaus pajaus, kurį

turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo tvarką, tvirtinti ir keisti

stojamojo mokesčio dydį;

7) nustatyti nariams duodamų paskolų tikslinę

paskirtį;

8) nustatyti revizoriaus atlyginimą ir metines išmokas

(premijas) iš pelno valdymo organų nariams;

9) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinės

atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti, limitą;

10) nustatyti

darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos pagrindais dirbantiems kredito unijoje

darbuotojams;

11) tvirtinti metinę kredito unijos išlaidų sąmatą,

pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;

12) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti

nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;

13) nustatyti pajinio, rezervinio ir kitų reikalingų kapitalų

dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su abejotinais kredito unijos aktyvais

susijusius nuostolius iš rezervinio kapitalo lėšų;

14) pritarti Centrinės kredito unijos steigimo

sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę kredito uniją;

15) priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti

kredito uniją;

16) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į

kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;

17) įvertinti kredito unijos valdymo ir kontrolės

organų ataskaitas;

18) susirinkimo metu spręsti stebėtojų tarybai

pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;

19) spręsti kitus jo kompetencijai įstatų priskirtus

klausimus.

28 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo šaukimo

pagrindai

1.

Visuotinius narių susirinkimus šaukia kredito

unijos valdyba.

2.

Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo

iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba, paskolų komitetas ir ne

mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neskaitant asocijuotų narių. Neeilinis

visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:

1) kredito uniją numatoma reorganizuoti ar likviduoti;

2) kredito unija negali įvykdyti finansinių

įsipareigojimų arba yra skelbiama nemokia;

3) to reikalauja iniciatyvos teisę turintys kredito

unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ar paskolų komitetas;

4) yra šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatytas

atvejis;

5) įsiteisėja teismo sprendimas sušaukti narių

susirinkimą.

3.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali

būti sušaukiamas teismo sprendimu, jeigu:

1) per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos nebuvo

sušauktas eilinis visuotinis narių susirinkimas ir dėl to į teismą kreipėsi

kredito unijos narys (nariai);

2) į teismą kreipėsi neeilinio visuotinio narių

susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio susirinkimo per šio įstatymo

30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką;

3) į teismą kreipėsi kreditoriai dėl to, kad neeilinis

visuotinis narių susirinkimas nebuvo sušauktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte

numatytais atvejais.

29 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo kvorumas

ir nutarimų priėmimas

1.Visuotinis narių susirinkimas gali priimti

nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių. Jei

kvorumo nėra, sušaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti

nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo.

2.

Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys

kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai

registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir

administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys,

nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke

bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis

yra už ar prieš. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą, taip pat į

balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys balsavo raštu.

3.

Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra

atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių

susirinkime kredito unijos narių.

4.

Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami

paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi

susirinkimo pirmininkas. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1, 4, 6, 7, 14, 15

punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti reikia 2/3 dalyvaujančiųjų

visuotiniame narių susirinkime balsų.

5.

Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo

susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas

kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių

sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai, kurie turi būti

saugomi iki kito visuotinio narių susirinkimo pabaigos.

30 straipsnis. Visuotinių narių susirinkimų šaukimo

terminai ir tvarka

1.

Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito

unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ūkinių metų

pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo

paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip prieš 20

dienų iki susirinkimo.

2.

Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo

iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje nurodoma: susirinkimo šaukimo

pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo

per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai dienos paskelbti kredito unijos

nariams apie neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip

per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai sušaukti neeilinį visuotinį narių

susirinkimą.

3.

Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo

dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki

pakartotinio susirinkimo.

4.

Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas

nesilaikant šių terminų, jeigu visi kredito unijos nariai su tuo sutinka.

5.

Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi

būti nurodyta:

1) kredito unijos pavadinimas ir adresas;

2) susirinkimo data, laikas ir vieta;

3) susirinkimo darbotvarkė ir nutarimų projektai.

6.

Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo

kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais,

susijusiais su susirinkimo darbotvarke.

7.

Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną

kartą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja

stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato kredito unijos įstatai.

8.

Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti

nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi

kredito unijos nariai. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio

susirinkimo darbotvarkė.

31 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo nutarimų

negaliojimas

1.

Kredito unijos narių ar administracijos vadovo

pareiškimu visuotinio narių susirinkimo nutarimai gali būti teismine tvarka

pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja šiam įstatymui, kredito unijos

įstatams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

2.

Visuotinio narių susirinkimo nutarimas gali būti

apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ar

nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.

32 straipsnis. Stebėtojų taryba

1.Stebėtojų taryba yra kredito unijos veiklos

teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas.

2.

Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau

kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą

ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau

kaip trejiems metams.

3.

Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos

valdybos, paskolų komiteto narys ar revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali

pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

33 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija

1.

Stebėtojų taryba:

1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas,

valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus;

2) analizuoja kredito unijos, jos valdybos ir

paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo

apmokėjimą, finansinę būklę;

3) pateikia visuotiniam kredito unijos narių

susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo išvadomis ir pasiūlymais;

4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir

(ar) administraciją, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje

pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali

siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto

narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės

aktus, kredito unijos įstatus ar kitas jos taisykles;

5) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo

išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį buhalterinį balansą, pelno

paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;

6) atstovauja kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus

tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos;

7) siūlo valdybai atšaukti jos priimtus neteisėtus

nutarimus arba prašo visuotinį narių susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos

nutarimus;

8) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus

klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;

9) sprendžia kitus įstatuose numatytus klausimus.

2.

Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą

arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti kredito unijos buhalterinį

balansą bei kitą finansinę atskaitomybę.

3.

Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito unijos

valdyba ir (ar) administracija privalo pateikti jai dokumentus, susijusius su

kredito unijos veikla.

4.

Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame

dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta

dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias

teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius

po lygiai, lemia pirmininko balsas.

5.

Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti kredito

unijos paslaptis.

6.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas

darbo reglamentas.

34 straipsnis. Kredito unijos valdyba

1.

Valdyba yra kolegialus vykdomasis

(administruojantis) kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja

pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis

kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.

Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,

paskolų komiteto narys ar revizorius.

2.

Be pagrindinių valdybos narių, tam pačiam laikui

gali būti renkami ne daugiau kaip 3 kandidatai į valdybos narius, kurie,

sumažėjus valdybos narių skaičiui, pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų

valdybos narius. Šie kandidatai turi teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose

patariamojo balso teise.

3.

Jeigu kredito unijos valdybos narių skaičius tapo

mažesnis, negu numatyta kredito unijos įstatuose, ir nėra galimybės trūkstamus

valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais, likusieji valdybos nariai

privalo sušaukti neeilinį kredito unijos narių susirinkimą.

35 straipsnis. Valdybos kompetencija

1.

Valdybos ir jos narių kompetenciją nustato kredito

unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas darbo reglamentas.

2.

Valdyba:

1) priima naujus narius į kredito uniją, sustabdo jų

narystę kredito unijoje šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais

atvejais;

2) atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže bei

kitose institucijose;

3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius

narių susirinkimus;

4) rengia ir

teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą

numatomų pajamų skaičiavimais;

5) nustato palūkanas už indėlius ir paskolų procentus;

6) kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su

samdomais darbuotojais;

7) kredito unijos vardu sudaro civilinius

sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis;

8) tvarko kredito unijos narių registrus;

9) svarsto revizoriaus pateiktą medžiagą,

administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas stebėtojų tarybai arba

visuotiniam narių susirinkimui;

10) parengia kredito unijos buhalterinio balanso,

pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės

projektus;

11) svarsto kredito unijos narių prašymus dėl jų pajų

perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos praneša

suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą nariui perleisti jo pajų kitam

asmeniui;

12) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į

valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai numatyta įstatuose;

13) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito

uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms kredito unijoms, nesančioms

Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito

unijų asociacijai bei skolinasi iš jų pinigus, jei tai numatyta įstatuose;

14) priima sprendimus dėl skolinimo kitoms kredito

unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo Centrinės kredito unijos

nustatyta tvarka ir sąlygomis;

15) atsiskaito su buvusiais kredito unijos nariais šio

įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;

16) laiku informuoja kredito unijų veiklos priežiūros

instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar pajinio kapitalo sumažėjimą bei

teikia kitus reikalingus šiai institucijai duomenis pagal priežiūros

institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos priežiūros taisykles;

17) svarsto kitus kredito unijos veiklos ir valdymo

klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų

tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.

3.

Valdyba priima nutarimus jos kompetencijai šio

įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai

jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Valdybos nariai turi lygias

balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų

dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

4.

Valdybos nariai ir kandidatai į valdybos narius

privalo saugoti kredito unijos paslaptis.

5.

Už savo veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam narių

susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip

kartą per metus. Valdyba taip pat atsiskaito stebėtojų tarybai, kuri pateikia

visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus.

36 straipsnis. Paskolų komitetas

1.

Paskolų komitetą iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos

narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems metams. Paskolų komiteto

nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos narys ar

revizorius.

2.

Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių

paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma paskola

atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas

bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba

negali sudaryti savitarpio paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei tam

nepritarė paskolų komitetas.

3.

Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito

visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet

ne rečiau kaip kartą per metus.

4.

Paskolų komiteto nariai privalo saugoti kredito

unijos paslaptis.

38 straipsnis. Kredito unijos revizorius

1.

Kredito unijoje turi būti bent vienas revizorius,

kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam,

bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo gali būti kredito unijos

narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi negali būti kredito unijos

valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto narys ar toje kredito unijoje

dirbantis vyriausiasis finansininkas (buhalteris).

2.

Jeigu nėra galimybės išrinkti revizorių iš kredito

unijos narių, visuotinis narių susirinkimas tvirtina nepriklausomą auditorių,

stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal sutartį.

3.

Revizorius (nepriklausomas auditorius) kontroliuoja

kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą, visuotinio narių susirinkimo priimtų

nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias funkcijas, revizorius turi teisę reikalauti

pateikti jam reikalingus kredito unijos buhalterinius bei finansinius

dokumentus.

4.

Kredito unijos revizorius (nepriklausomas

auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui finansinės-ūkinės veiklos

patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas informuoti valdybą ir

stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus, taip

pat saugoti kredito unijos paslaptis.

5.

Renkamam revizoriui gali būti mokamas atlyginimas.

6.

Kredito unijos revizorius (nepriklausomas

auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už

nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.

39 straipsnis. Administracija

1.

Kredito unijos valdyba, jeigu būtina, sudaro kredito

unijos administraciją, į kurią įeina kredito unijos administracijos vadovas ir

vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei kiti valdymo funkcijas atliekantys

darbuotojai.

2.

Kredito unijos administracija vykdo visuotinio

susirinkimo ir valdybos nutarimus.

3.

Kredito unijos administracijos pareigas nustato

kredito unijos įstatai ir valdybos patvirtintas darbo reglamentas.

4.

Asmenis į kredito unijos administracijos vadovo

ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas priima kredito unijos

valdyba.

5.

Kredito unijos administracijos vadovas negali eiti

vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, dirbti kitos kredito unijos ar

banko administracijoje.

6.

Kredito unijos administracijos vadovas sudaro darbo

sutartis su kitais kredito unijos darbuotojais.

7.

Kredito unijos administracijos vadovo pareigas gali

eiti kredito unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.

ŠEŠTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS KAPITALAS,

NARIO PAJUS,

PAJAMOS IR IŠLAIDOS,

FINANSINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ

40 straipsnis. Kredito unijos kapitalas

Kredito unijos nuosavas kapitalas susideda iš pajinio,

rezervinio bei papildomo kapitalo.

41 straipsnis. Kredito unijos pajinis kapitalas

1.

Kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali

būti mažesnis kaip 15 000 litų. Jeigu pajinis kapitalas mažesnis, kredito

unijos priežiūros institucija gali panaikinti kredito unijai išduotą veiklos

licenciją.

2.

Kredito unijos pajinis kapitalas sudaromas iš

kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių piniginių įmokų už kredito unijos

narių pajus.

3.

Pajinis kapitalas kaupiamas atsižvelgiant į poreikį

lėšų, kurias kredito unija nusprendžia investuoti į kredito unijos nuosavą

turtą - patalpas, įrangą ir inventorių kredito unijos veiklai pradėti ir

plėtoti, taip pat Centrinės kredito unijos pajams įsigyti.

4.

Kredito unijos pajiniam kapitalui kaupti draudžiama

naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas ir jai įkeistą turtą.

42 straipsnis. Kredito unijos rezervinis kapitalas

1.

Kredito unija sudaro rezervinį kapitalą, kuris

naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

2.

Rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos

pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau kaip po 20

procentų iš šio pelno, kol rezervinis kapitalas sudarys 10 procentų ilgalaikių

investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos metinio buhalterinio balanso

pagrindu.

3.

Panaudojus dalį rezervinio kapitalo kredito unijos

nuostoliams padengti, iš pelno vėl atskaitoma į kapitalą tiek, kad jis taptų

nustatyto dydžio.

4.

Nuostoliams, kurie gali būti padengti iš rezervinio kapitalo, priskiriami

nuostoliai, susiję su abejotinais aktyvais - paskolomis ir ilgalaikėmis

investicijomis. Kitiems nuostoliams atlyginti rezervinio kapitalo lėšos gali

būti panaudotos tik kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu.

43 straipsnis. Kredito unijos nario pajus

1.

Kredito unijos nario pajus gali būti tik piniginė

įmoka.

2.

Pajaus mokėjimo tvarka ir atsakomybė už šios

tvarkos pažeidimus nustatomos kredito unijos įstatuose.

3.

Minimalus kredito unijos nario fizinio asmens pajaus dydis yra 100 litų, o minimalus

nario juridinio asmens pajaus dydis yra 1000 litų. Kredito unijos įstatuose

gali būti numatytas didesnis minimalaus pajaus dydis. Jei kredito unijos nario

pajus tapo mažesnis už nustatytą minimalų dydį, valdyba privalo apie tai įspėti narį ir nustatyti terminą pajų padidinti iki

nustatyto minimalaus dydžio. Jeigu narys šio reikalavimo neįvykdo, valdyba

siūlo visuotiniam narių susirinkimui jį šalinti iš kredito unijos.

4.

Norėdamas atsiimti dalį pajaus, disponavimo kuriuo

neriboja šis įstatymas ir kredito unijos įstatai, kredito unijos narys pateikia

prašymą valdybai. Įvertinusi kredito unijos finansinę ir turtinę būklę

(likvidumą), valdyba nustato terminą, per kurį toks prašymas turi būti

patenkintas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo atitinkamo

valdybos sprendimo priėmimo dienos.

5.

Išieškoti

iš kredito

unijos nario pajaus, kuris yra kredito unijos nuosavybė,

draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos

narių.

44 straipsnis. Pelno paskirstymas

1.

Kredito unijos pelnas yra lėšos, kurios lieka

atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų metų kredito unijos

išlaidas ir nuostolius.

2.

Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3

mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą šio

ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3.

Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1) pelno suma;

2) mokesčiai;

3) atskaitymai į rezervinį kapitalą;

4) atskaitymai į kitą kredito unijos kapitalą, skirtą

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje turimiems

papildomiems pajams išpirkti bei kitoms kredito unijos ilgalaikėms programoms

įgyvendinti;

5) pelno dalis (procentais), skiriama kredito unijos

nariams (pajininkams) pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių bei gautų

paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno dalis išmokama premijomis ar kita kredito

unijos įstatuose nustatyta išmokų forma;

6) tantjemos kredito unijos valdymo organų nariams ir

vadovams;

7) nepaskirstytasis pelnas.

4.

Kredito unijos nariams premijos mokamos iš

pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius lėšas į rezervinį kapitalą ir

kitus įstatuose numatytus kredito unijos kapitalus.

5.

Pelnas, likęs po atskaitymų į kredito unijos

kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba kitaip perduotas

kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams, jeigu kredito

unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo nustatytą

minimumą.

45 straipsnis. Kredito unijos apskaita, atskaitomybė

ir kontrolė

1.

Kredito unijos finansiniai metai sutampa su

kalendoriniais metais. Jei kredito unija buvo įregistruota ūkiniams metams

prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga laikoma kalendorinių metų paskutinė

diena. Jei kredito unija išregistruojama

nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutiniai ūkiniai metai baigiasi kredito

unijos išregistravimo dieną.

2.

Kredito unijų buhalterinę apskaitą, atskaitomybės

ir finansinės kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir

priežiūros institucijos nutarimais patvirtinti teisės aktai.

3.

Per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito

unija parengia ir pateikia priežiūros institucijai metinę finansinę ataskaitą.

46 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką

ribojantys normatyvai

Priežiūros institucija gali nustatyti kredito unijoms

šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:

1) likvidumo;

2) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta;

3) kapitalo pakankamumo.

SEPTINTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJŲ VEIKLOS

PRIEŽIŪRA

47 straipsnis. Kredito unijų veiklos kontrolė ir

poveikio priemonių taikymas

1.

Kredito unijų veiklos priežiūros institucija už šio

ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių kredito unijų veiklą,

pažeidimus turi teisę taikyti kredito unijai, jos vadovams šias sankcijas:

1) įspėti kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų bei

pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;

2) įstatymų nustatyta tvarka skirti kredito unijos

vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo pažeidimus;

3) reikalauti nušalinti kredito unijos valdybos

pirmininką, jos narį (narius) ar administracijos vadovą ir išrinkti naują

valdybos pirmininką, jos narį (narius) arba paskirti naują administracijos

vadovą;

4) sustabdyti kredito unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus,

nušalinti kredito unijos valdybą, administracijos vadovą ir paskirti kredito

unijos laikinąjį administratorių;

5) laikinai arba visam laikui atšaukti leidimą atlikti

vieną ar kelias kredito unijos veiklos operacijas;

6) laikinai arba visam laikui atšaukti kredito unijai

išduotą licenciją verstis 7 straipsnyje nustatyta veikla.

2.

Taikytinos sankcijos rūšį ir terminus parenka

priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, galimas jo pasekmes

kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes

kredito unijos patikimumui ir stabilumui.

3.

Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo,

išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per 3

mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri

metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.

4.

Priežiūros institucijos nutarimas dėl sankcijos

taikymo kredito unijai ar jos vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per

mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

5.

Centrinė kredito unija papildomai kontroliuoja

nuolatinę kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia,

ją tikrina, vertina veiklos riziką ir teikia priežiūros institucijai

rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo šioms kredito unijoms.

6.

Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas sankcijas taiko priežiūros institucijos kolegialiu nutarimu, jei yra

bent vienas iš šių pagrindų:

1) priežiūros institucijai suteikta neteisinga

informacija;

2) priežiūros institucijai nepateikta būtina kredito

unijos priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai;

3) nesilaikyta nustatytų normatyvų;

4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti

teisės aktai.

7.

Priežiūros institucija nutarimą taikyti šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas priima vadovaudamasi:

1) dokumentais ir informacija, patvirtinančia

įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;

2) kredito unijos ekonominės būklės analize;

3) medžiaga apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir

priežiūros institucijos bei kitų institucijų kredito unijai taikytas sankcijas;

4) kredito unijos valdybos ar administracijos vadovo

paaiškinimais.

AŠTUNTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS

REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

48 straipsnis. Kredito unijos reorganizavimas

1.

Reorganizavimas - tai kredito unijos, kaip

juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos

kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigta

nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito unija (ar kredito unijos).

2.

Kredito unijos gali būti reorganizuojamos šiais

būdais:

1) jungimosi;

2) padalijimo.

3.

Kredito unijų reorganizavimas jungimosi būdu

galimas:

1) kai prie kredito unijos, kuri tęsia veiklą,

prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą;

2) kai iš kelių kredito unijų, kurios kaip juridiniai

asmenys baigia veiklą, įsisteigia nauja kredito unija.

4.

Kredito unijos jungiasi Lietuvos Respublikos

konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Kredito unijų reorganizavimas padalijimo būdu

galimas:

1) kai kredito unija, kuri baigia veiklą, perduoda

savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms, kurios tęsia veiklą;

2) kai iš kredito unijos, kuri baigia veiklą,

steigiamos naujos kredito unijos;

3) kai iš kredito unijos, kuri tęsia veiklą,

atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba iš kurios steigiama

nauja kredito unija.

6.

Reorganizuojamos kredito unijos turi parengti

reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodyta kiekvienos reorganizuojamos

kredito unijos:

1) pavadinimas ir buveinė;

2) narių skaičius;

3) pajinis kapitalas;

4) indėlių ir išduotų paskolų bei turto įvertinimas;

5) prievolių perėmimo sąlygos ir terminai;

6) narių pajų tvarkymo po reorganizavimo veiksiančiose

kredito unijose kriterijai ir taisyklės;

7) narių indėlių ir nariams išduotų savitarpio paskolų

tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir po jo;

8) kitos turtinės ir neturtinės narių teisės ir

pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo

terminai;

9) teisės, reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos

kredito unijų valdymo organams, revizoriams (ekspertams).

7.

Kartu su reorganizavimo projektu turi būti parengti

kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios kredito unijos įstatai.

8.

Kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos valdyba

parengia reorganizavimo projektą, kuriam įvertinti gali būti kviečiamas

nepriklausomas auditorius (ekspertas). Jis privalo pateikti raštu visuotiniam

narių susirinkimui reorganizavimo projekto įvertinimą ir išvadas.

9.

Apie numatomą reorganizavimą kiekviena kredito

unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki visuotinio

narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti kredito unijos

reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę per tą laikotarpį

susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo įvertinimu.

10.

Priimti nutarimą reorganizuoti kredito uniją ir

kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei parengtus įstatus kredito unijos

nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų reorganizuojamos kredito unijos narių

balsų. Visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl atsisakymo reorganizuoti

kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių turi teisę apskųsti teismui.

11.

Reorganizavimas kredito unijos bankroto atveju yra

kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai paskirtas administratorius kredito

uniją skaido arba dalį jos turto parduoda kitoms kredito unijoms, kad būtų

laiduojamas kredito unijos mokumas ir patenkinami kreditorių reikalavimai.

Kredito unija bankroto atveju turi būti reorganizuojama pagal Lietuvos

Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus ir teisės aktus,

reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.

12.

Apie kredito unijos reorganizavimą pranešama raštu

kiekvienam jos nariui ir kredito unijos kreditoriui.

13.

Po reorganizavimo veiksiančių kredito unijų

įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių susirinkimo. Reorganizuojamos

kredito unijos įteisinamos, licencijuojamos ir registruojamos pagal šio

įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.

14.

Reorganizavus kredito uniją, jos turtas pereina:

1) jungimosi ir padalijimo atveju - naujai

atsiradusiai kredito unijai;

2) prijungimo prie kitos kredito unijos atveju -

pastarajai.

15.

Turtas pereina perdavimo dokumento pasirašymo

dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo priimtas dokumentas.

49 straipsnis. Kredito unijos likvidavimas

1.

Kredito unijos likvidavimo pagrindas gali būti:

1) kredito unijos veiklos termino, nurodyto jos

įstatuose, pasibaigimas;

2) kredito unijos narių minimalaus skaičiaus, nurodyto

šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, sumažėjimas ir priežiūros institucijos

draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam narių sumažėjimui;

3) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto kredito unijos

pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per priežiūros institucijos

nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;

4) įmonių rejestro tvarkytojo priimtas sprendimas

atšaukti kredito unijos registravimą;

5) įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti

bankrutavusią kredito uniją;

6) įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti kredito

uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus;

7) visuotinio narių susirinkimo nutarimas likviduoti

kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto byla.

2.

Nutarus likviduoti kredito uniją, priežiūros

institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo likvidatoriaus paskyrimo

dienos kredito unijos valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti kredito uniją,

o jų funkcijas atlieka likvidatorius.

3.

Likvidatorius praneša kredito uniją įregistravusiai

institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie kredito unijos statuso

pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito unijai įgijus likviduojamos

kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą rašomas žodis „likviduojama“.

4.

Likviduojama kredito unija gali sudaryti tik tokius

sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip pat numatytus nutarime dėl

likvidavimo.

5.

Apie kredito unijos likvidavimą viešai skelbiama

tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais arba kiekvienam nariui

ir kreditoriui pranešama raštu.

6.

Kredito unijos likvidavimo procedūra atliekama

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius

bankų likvidavimą.

50 straipsnis. Kredito unijos bankroto procedūra

Kredito unijos bankroto bylos iškėlimo, teisminio

nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto procedūra atliekama remiantis Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymu.

DEVINTASIS

skirsnis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis. Mokesčių lengvatos

Mokesčių lengvatos kredito unijoms taikomos

vadovaujantis mokesčius reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais

bei kitais teisės aktais.

52 straipsnis. Kredito unijų veiklos priežiūra

Kol bus sukurta speciali kredito įstaigų veiklos

priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai, visų Lietuvos Respublikoje

įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei licencijas suteikia Lietuvos

bankas.

53 straipsnis. Kredito unijų įstatų pakeitimas ir

veiklos pertvarkymas

1.

Kredito unijos turi suderinti savo įstatus su šio

įstatymo nuostatomis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio įstatymo

įsigaliojimo dienos.

2.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotų kredito

unijų įstatų nuostatos galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.

Kredito unijos savo įstatus taiko kartu su šio įstatymo nuostatomis.

3.

Kredito unijos turi įvykdyti visus kredito unijų

tarpusavio įsipareigojimus per pusę metų nuo įstojimo į Centrinę kredito uniją

dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS

BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-551,

1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO

UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.

45-1289 (2000 06 02)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

23-762 (2001 03 16)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO

10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė

Trapinskienė (2001 03 16)

autrap@lrs.lt

25 straipsnis. Nario atsakomybė už

kredito unijai padarytą žalą

1.

Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą

žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės

kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai

padarytą žalą.

2.

Kredito unijos narys atsako įdėto pajaus

(priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta iki

penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario atsakomybė.

PENKTASIS skirsnis

KREDITO UNIJOS VALDYMAS IR

VEIKLOS KONTROLĖ

37 straipsnis. Stebėtojų tarybos,

valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė

1.

Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto

nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

2.

Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tik

tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto nariai, kurie balsavo prieš

nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos įstatus ar kitus Lietuvos

Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus priimant. Šiais atvejais

jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį

nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.