Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Įstatymas skelbtas: Žin., 1995,
Nr. 26-578
Nauja įstatymo redakcija skelbta:
Žin., 2000, Nr. 45-1289
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMAS
1995 m. vasario 21 d. Nr.I-796
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
PIRMASIS
skirsnis
BENDROJI DALIS
11 straipsnis. Kredito unijos steigimas ir steigėjai
Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo
išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir pajinį
kapitalą - iš pajinių įmokų.
Kredito unijos steigėjai yra fiziniai ar fiziniai
ir juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka steigiantys kredito uniją.
Kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos
fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi būti ir
besisteigiančios kredito unijos narys.
Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją
steigiančių juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaičius turi būti mažesnis už steigėjais
esančių fizinių asmenų skaičių.
Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį,
kurioje turi būti nurodyta:
1) steigėjai (fizinių asmenų - vardai, pavardės, o
juridinių asmenų - pavadinimai) ir jų adresai;
2) kredito unijos pavadinimas;
3) kredito unijos buveinė, kuri turi būti Lietuvos
Respublikoje;
4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją
bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
5) minimalaus piniginio pajaus dydis ir šio pajaus
įmokėjimo terminai bei laikino naudojimo tvarka kredito unijos steigimo
laikotarpiu;
6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo
tvarka;
7) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.
Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Sutartis
turi būti patvirtinta notaro.
Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta
tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą
Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.
Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos
įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo
susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius steigiamos
kredito unijos pajų, pajininkų registre.
Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas
minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.
Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš
steigėjų turi teisę sudarinėti sandorius dėl steigiamos kredito unijos. Šie
sandoriai kredito unijai sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas
juos patvirtina. Jeigu susirinkimas tokių
sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, atsako
juos sudarę steigėjai. Steigėjo siūlymu kredito unijos steigiamasis
susirinkimas gali perkelti kredito unijai prievoles, sukurtas sandoriais,
kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir
atlyginti steigėjams kredito unijos steigimo išlaidas.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato kredito unijų veiklos pagrindus,
narystės kredito unijoje sąlygas bei savivaldos principus, kredito unijų
steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei veiklos priežiūrą,
jos narių teises ir pareigas. Šiuo įstatymu atkuriama kooperatinio kredito
sistema bei siekiama paspartinti jos plėtrą Lietuvoje.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Kredito unija - kooperatiniais pagrindais
suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje
įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų
organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio
kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių
(toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams,
numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu
ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
Kredito unijos nario pajus (toliau - pajus)
- vieno kredito unijos nario piniginė įmoka į kredito unijos pajinį kapitalą.
Savitarpio paskolos - iš kredito unijoje
sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, už
kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu nustatyto dydžio palūkanos.
Centrinė kredito unija - kooperatiniais
pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir Centrinės
kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga,
veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija atlieka kredito
unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei
kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią riziką
ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos įstatymo jai
nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo nustatyta veikla.
5.
Sutrikęs kredito unijos likvidumas - būklė, kai kredito unijos
likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.
Sutrikęs kredito unijos mokumas -
būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, taip pat kai
yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už
jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus.
Stabilizacijos fondas - Centrinės kredito
unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas, skirtas kredito unijų veiklos
stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip paskutinis skolinimosi
šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti.
3 straipsnis. Kredito unijos statusas
Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos
įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka
ir veikia pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės
aktus ir savo įstatus.
Kredito unija turi savo turtą, gali savo vardu
įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovė ir atsakovė
teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).
Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam
laikui.
Kredito unija pagal savo prievoles atsako tik savo
turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kredito
unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal kredito unijos prievoles atsako tik
savo pajumi arba ta suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų.
Kredito unija neatsako už valstybės prievoles, o
valstybė neatsako už kredito unijos prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė
pati prisiima tokius įsipareigojimus.
4 straipsnis. Kredito unijos nuosavybė
Kredito unijos turtas, sukauptas iš jos narių pajų,
stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės teise priklauso kredito unijai.
5 straipsnis. Kredito unijos pavadinimas
Kredito unija privalo įregistruoti savo pavadinimą
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kredito unijos pavadinime turi būti žodžiai
„kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to kilusių ginčų sprendimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kredito unija negali pasirinkti tokio pavadinimo,
kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar komercinio banko,
įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks panašus, kad
sukeltų painiavą.
6 straipsnis. Kitų įstatymų ir teisės aktų taikymas
kredito unijų veiklai
Kredito unijų stojimą į Centrinę kredito uniją
bei dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės kredito unijos įstatymas, šis
įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip pat Centrinės kredito unijos
įstatai.
Įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kurios
reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos nariams duodamų savitarpio paskolų
santykiams taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
ANTRASIS
skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLA, KREDITO
UNIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
7 straipsnis. Kredito unijų veikla
Kredito unijos:
1) priima iš savo narių, kredito unijų asociacijų,
Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių
bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų,
tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų, taip pat, iki
kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito unijų, nesančių
Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus indėlius;
2) duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai
ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;
3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;
4) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, skolina pinigus
kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito
unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų, nesančių
Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijos šio įstatymo 9
straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;
5) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės bei Lietuvos
banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei tokia veikla numatyta kredito
unijos įstatuose;
6) užsiima kita kredito įstaigoms būdinga veikla.
Šiame straipsnyje nustatytas operacijas bei veiklą,
jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros institucijos licenciją, gali
atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito unija.
8 straipsnis. Kredito unijos teisės ir pareigos
Kredito unija
gali:
1) verstis šio
įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;
2) turėti
atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito unijoje ir bankuose
nacionaline bei užsienio valiuta;
3) turėti savo
antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
4) pirkti ar
kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti,
įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
5) sudaryti
sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;
6) mokėti
tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;
7) nustatyti
atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo nariams bei
asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);
8) nustatyti
savo organizacinę struktūrą;
9) būti
Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;
10)
reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.
Kredito unija
gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių, jeigu jos
neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos Respublikos
įstatymams.
Kredito
unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas taip pat
reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.
Kredito unija
privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos Respublikos
įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems priklausančiomis
teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito unijos nariams ir
tretiesiems asmenims.
Kredito unija
privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.
9 straipsnis. Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir
grąžinimo užtikrinimas
Kredito unija duoda savo nariui ilgalaikę ar
trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, buičiai
reikalingiems daiktams įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei,
profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti bei
kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta kredito unijos įstatuose.
Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti
savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei
10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių
ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos
buhalterinio balanso pagrindu.
Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas, kad savitarpio paskolos suma negali
viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos sumos, netaikomas kredito unijos
nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi apmokėti (išlaidoms už mokymąsi
aukštosiose, specializuotose mokyklose, kursuose ir pan.) ir kai paskola yra
garantuota įkeičiant kredito unijoje esantį terminuotą indėlį.
Paskola turi būti garantuota bent viena Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone:
įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Kredito unija gali suteikti savo nariui
trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti šio straipsnio 4
dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma paskola (paskolos) ir
palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio. Nariui draudžiama
disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą ir palūkanas tol,
kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.
10 straipsnis. Indėlių draudimas ir kitos indėlių
saugumo garantijos
Indėliai kredito unijose yra privalomai draudžiami
Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Indėlių saugumo garantija taip pat yra kredito unijų narystė Centrinėje kredito unijoje,
kuri atlieka savo narių kredito unijų likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo
atkūrimo funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
TREČIASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS
12 straipsnis. Kredito unijos steigiamasis
susirinkimas
Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti
steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo steigimo sutarties
notarinio patvirtinimo.
Steigiamasis susirinkimas:
1) svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;
2) renka pirmajai kadencijai kredito unijos valdymo
organų narius ir revizorių, bet ne ilgiau kaip dvejiems finansiniams-ūkiniams
metams;
3) tvirtina steigimo ataskaitą;
4) tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus
sandorius;
5) sprendžia kitus visuotinio susirinkimo
kompetencijos klausimus.
Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau
kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų asmenų. Steigėjų dalyvavimas yra
būtinas.
Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja kuris nors
steigėjas arba steigiamojo susirinkimo išrinktas pirmininkas.
Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas
protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius,
visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas,
sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas pajininkas. Prie susirinkimo
protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos pajininkų
sąrašas.
Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo
steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai valdybai kredito
unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.
Jeigu kredito unijos steigėjai per 60 dienų nuo
steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia kredito unijos steigiamojo
susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai
ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų visas jų įmokas be jokių
atskaitymų.
13 straipsnis. Steigimo ataskaita
Kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo
ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi
būti nurodyta:
1) steigimo išlaidos;
2) išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų
suma;
3) pajų, kuriuos įmokėjo kiekvienas steigėjas, dydis;
4) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai
perduoda kredito unijai;
5) steigimo išlaidoms padengti išmokėto atlyginimo
dydis.
14 straipsnis. Kredito unijos įstatai
Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi
kredito unija savo veikloje.
Įstatuose turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas;
2) buveinės adresas;
3)
susijungimo į kredito uniją kriterijus;
4) veiklos pobūdis (atliekamos operacijos, teikiamų
paslaugų rūšys);
5) narių teisės, pareigos ir atsakomybė;
6) priėmimo į kredito uniją, išstojimo ir pašalinimo
iš jos pagrindai ir tvarka;
7) minimalus pajus, kurį turi įmokėti narys,
pajaus įmokėjimo ir jo perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka. Kredito unijos
įstatuose gali būti nustatytas ir maksimalus pajus, kurį leidžiama įmokėti vienam nariui;
8) kredito unijos lėšų panaudojimas Centrinės kredito
unijos pajams įsigyti;
9) narių visuotinių susirinkimų kompetencija, jų
šaukimo bei balsavimo juose tvarka;
10) stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto ir
revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija;
11) kapitalų sudėtis, priklausomybė ir formavimas
(pajinio kapitalo dydis nenurodomas);
12) pelno ir nuostolių patvirtinimo tvarka, pelno
paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;
13) finansinės atskaitomybės sudarymo, tikrinimo ir priėmimo
tvarka;
14) kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo
tvarka;
15) kredito unijos pranešimų skelbimo tvarka;
16) žinios, kurios yra laikomos kredito unijos
paslaptimi.
Įstatuose gali būti ir kitų šiam įstatymui ir
kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų,
reglamentuojančių kredito unijos veiklą ir nustatančių narių turtinius ir kitus
santykius bei kredito unijos santykius su trečiaisiais asmenimis.
Kredito unijos įstatus tvirtina steigiamasis narių
susirinkimas, juos keičia ar papildo tik visuotinis susirinkimas.
15 straipsnis. Kredito unijos registravimas
Per 4 mėnesius nuo steigiamojo susirinkimo dienos
kredito unija, gavusi šio įstatymo 16 straipsnyje numatytą licenciją, turi būti
įregistruota Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
komercinių bankų registravimo tvarka.
Jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką
kredito unija nebuvo įregistruota, tai ji laikoma neįsteigta ir pajininkų
įmokos į kredito unijos pajinį kapitalą be jokių atskaitymų turi būti
sugrąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko pasibaigimo dienos.
Jei kredito unija nebuvo įregistruota dėl
priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar asmenų, sumokėjusių
pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito uniją gali būti
kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.
Nuo įregistravimo dienos kredito unija gali verstis
taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams davimo veikla.
16 straipsnis. Licencija
Licenciją verstis taupymo ir savitarpio paskolų
davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms būdinga veikla kredito unijai
išduoda priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.
Licencijai gauti kredito unija privalo pateikti
priežiūros institucijai šiuos dokumentus:
1) pareiškimą;
2) notariškai patvirtintas steigimo dokumentų kopijas;
3) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos
narių pradinės įmokos sumokėtos;
4) priežiūros institucijos reikalaujamus duomenis apie
kredito unijų steigėjus, stebėtojų tarybos ir valdybos narius;
5) įstatus;
6) kitus priežiūros institucijos reikalaujamus
dokumentus.
Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šis atsisakymas gali būti
apskųstas teismui.
KETVIRTASIS skirsnis
NARYSTĖ KREDITO UNIJOJE,
NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
17 straipsnis. Nariai
Kredito unijos nariais gali būti šie fiziniai
asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės, nuolat
gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys
Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti asmenys, sukakę 18
metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais asmenis nuo 16
metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį.
Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais
fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip pat gali būti šie juridiniai
asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos visuomeninės organizacijos,
profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, žemės
ūkio kooperatyvai. Šių narių kredito unijoje negali būti daugiau ar tiek pat
kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių narių.
Asocijuotais kredito unijos nariais gali būti:
1) unijos narių fizinių asmenų Lietuvos Respublikoje
įregistruotos individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos, žemės ūkio
kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių kontrolinis akcijų paketas
priklauso unijos nariui ar nariams;
2) įmonė, nurodyta šios dalies 1 punkte, jei jos
darbuotojų skaičiaus metinis vidurkis
neviršija 49;
3) fiziniai asmenys, gyvenantys, dirbantys arba
besimokantys toje seniūnijos teritorijoje, kurioje yra kredito unijos būstinė;
4) kredito unijos nariai, neatitinkantys kredito
unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų sąlygų.
Asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas bei prievoles ir gali
naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis,
išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir kontrolės
organus. Kredito unijos įstatuose gali būti
numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas maksimalus
indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajaus ir
(ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajaus sugrąžinimo tvarka ir
kita.
Asocijuotų narių skaičius kredito unijoje negali
viršyti narių, atitinkančių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus narystės
kriterijus, skaičiaus.
Minimalus kredito unijos narių skaičius,
neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 narių, įskaitant steigėjus. Sumažėjus
minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu, kredito unija tolesnei
savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi gauti kredito unijos
veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucija, atsižvelgdama
į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai veikti ne ilgiau kaip 3
mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.
Priimti naujus narius galima tik po to, kai šio
įstatymo nustatyta tvarka kredito unija yra įregistruota.
Narystė kredito unijoje gali būti grindžiama šiais
kriterijais:
1)
darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje;
2) profesinis bendrumas;
3) priklausymas tam tikram formaliam asmenų junginiui:
organizacijai, įskaitant visuomenines ir profesines, bet išskyrus politines
partijas; mokymosi, etninei, kultūros, socialinei ar religinei draugijai ar
bendruomenei ir pan.;
4) gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje -
miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame savivaldybės tarybos nustatytame
teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta.
Narystės kriterijai (vienas ar keli) turi būti nurodyti kredito
unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis nors
vieną įstatuose numatytą kriterijų.
Kredito unijos nario šeimos nariai ar kartu su juo
gyvenantys arba tvarkantys bendrą ūkį asmenys gali būti priimti kredito unijos
nariais neatsižvelgiant į šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, jei ko kita
nenumato kredito unijos įstatai.
Kredito unijos nariais norintys tapti asmenys
turi pateikti raštišką prašymą kredito
unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji) pasižada laikytis kredito
unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti pajų bei vykdyti ir tas
kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė iki jam įstojant.
Kredito unijos nariu (asocijuotu nariu) tampama po
to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti prašymą.
18 straipsnis. Narių registravimas
Nariai turi būti registruojami atskiruose
kredito unijos narių ir kredito unijos asocijuotų narių registruose, kuriuos
tvarko valdyba. Registruose nurodoma: nario
vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar įmonės kodas, gyvenamoji
vieta ir adresas ar įmonės registracijos vieta, įstojimo data, stojamojo
mokesčio, pajaus sumokėjimas.
Kredito unijos veiklos priežiūros institucijos
reikalavimu valdyba privalo pateikti kredito unijos narių sąrašą. Jei kredito
unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, tampa mažesnis nei šio
įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, valdyba apie tai turi
pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 10 dienų.
Jei kredito unijos narys prašo, jam gali būti
išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis narystę kredito unijoje ir pajaus dydį.
19 straipsnis. Kredito unijos nario teisės ir pareigos
Kredito unijos narys turi šias teises:
1) dalyvauti kredito unijos susirinkimuose ir
balsuojant turėti tik vieną balsą. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;
2) rinkti kredito unijos valdymo ir kontrolės
organus ir būti į juos išrinktas. Ši teisė negalioja asocijuotiems nariams;
3) gauti informaciją apie kredito unijos veiklą, jos
finansinę-ūkinę būklę ir turtą ar pareikalauti, kad kredito unija pateiktų jam
susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos
ataskaitas apie kredito unijos veiklą, susirinkimų protokolus, narių registrą.
Kiti dokumentai gali būti nariui pateikiami, jeigu juose nėra paslapčių, kurių
atskleidimas padarytų kredito unijai turtinę žalą. Atsisakyti suteikti
informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas pateikti prašomus
dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja narys. Ginčus dėl
nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
4) apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo ir
valdybos nutarimus;
5) išstoti iš kredito unijos;
6) gauti nariams
skirstomo pelno dalį (procentais) pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių
bei gautų paskolų dydį (apyvartą), kuri išmokama premijomis ar kitomis kredito
unijos įstatuose nustatytomis išmokomis;
7) gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį,
proporcingą jo pajaus dydžiui;
8) palikti testamentu savo pajų vienam ar keliems
asmenims;
9) valdybos sutikimu perleisti savo pajų kitų asmenų
nuosavybėn šio įstatymo 35 straipsnio
2 dalies 11 punkte nustatyta tvarka;
10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajų ar
pajaus dalį, laikydamasi 9 straipsnio
5 dalyje nustatytų apribojimų;
11) naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis
įstatuose nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis.
Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir
kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.
Kredito unijos narys neturi teisės balsuoti, kai
visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą,
kitais įstatų numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
Kredito unijos narys privalo:
1) turėti kredito unijoje ne mažesnio negu šio
įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų;
2) laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje
pagrindo išnykimą;
3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka mokėti stojamąjį
mokestį, pajines ir kitas tikslines įmokas;
4) laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito
unijai, jos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, dalyvauti kredito
unijos veikloje;
5) tinkamai ir
laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir
kitas sutartis.
Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu
kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.
Kredito unijos valdymo ar kontrolės organų
narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti savo
funkcijų minėtuose organuose. Išstojantys
nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal darbo sutartis, gali nenutraukti
darbo sutarties, jei įstatuose nenumatyta kitaip.
20 straipsnis. Narystės nutraukimas ir narystės
pasibaigimas
Narystė kredito unijoje nutraukiama:
1) valdybai patenkinus nario prašymą išstoti iš
kredito unijos;
2) nariui fiziniam asmeniui mirus arba juridinį
asmenį, kuris kredito unijoje buvo nario ar asocijuoto nario teisėmis,
reorganizavus ar likvidavus;
3) pripažinus narį neveiksniu
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
4) narį pašalinus;
5) tapus kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito
unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau nei vienoje kredito unijoje.
Narystė kredito unijoje pasibaigia likvidavus
kredito uniją.
21 straipsnis. Išstojimas iš kredito unijos
Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę savo
noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu valdybai ne vėliau kaip
prieš 3 mėnesius. Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju
priima valdyba.
Išstoti galima tik pasibaigus ūkiniams metams.
Valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki ūkinių metų pabaigos, jei galima
atsiskaityti su išstojančiuoju nesukeliant žalos kredito unijos interesams.
Jei įstatai kaip narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje pačioje gyvenamojoje
vietovėje - miestelyje, kaime, seniūnijos
teritorijoje ar, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta, kitame
savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, - kredito unijos
narys, išsikeliantis iš tos vietovės, apie
išstojimą turi raštu pranešti valdybai.
22 straipsnis. Pašalinimas iš kredito unijos
Jei kredito unijos narys nevykdo savo pareigų,
pažeidžia šį įstatymą ir įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito unijos
tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių susirinkimo,
kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas, valdyba gali
sustabdyti nario teises.
Narys gali būti pašalintas, jeigu jam buvo suteikta
galimybė kalbėti visuotiniame narių susirinkime ir jei už jo pašalinimą balsavo
2/3 susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių.
Jei pašalintasis narys nesutinka su visuotinio
narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo
nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.
23 straipsnis. Atsiskaitymai su buvusiais kredito
unijos nariais
Laikas, per kurį turi būti atsiskaitoma su
išstojusiu arba pašalintu kredito unijos nariu, nustatomas įvertinus kredito
unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą) bei atskaičius kredito unijai
priklausančias sumas. Atsiskaityti būtina ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo
kredito unijos nario faktiško išstojimo ar pašalinimo dienos.
Pašalintas arba išstojęs iš kredito unijos asmuo
nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis kredito unijos
teikiamomis paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis.
Kredito unijos valdyba, saugodama kredito unijos ir
jos narių interesus, per 10 dienų nuo nario išstojimo ar pašalinimo dienos turi
peržiūrėti visas su juo sudarytas kredito unijos teikiamų paslaugų sutartis ir,
jeigu reikia, jas nutraukti arba, jeigu kita šalis sutinka, pakeisti sutarčių
sąlygas.
Ginčus dėl tarpusavio atsiskaitymų sprendžia
teismas.
Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo
įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu
mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja į ją šio
įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.
Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos
išmokamos jo teisėtam atstovui, kai šis pateikia reikiamus dokumentus.
24 straipsnis. Įgaliotiniai
Narys, išskyrus asocijuotą narį, turi teisę
įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių susirinkime ar atlikti kitus
veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių susirinkime gali atstovauti tik vienam kredito unijos nariui. Nario
įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai. Nario įgaliotiniu negali būti
kredito unijos valdymo ar kontrolės organų narys.
26 straipsnis. Valdymo organai
Kredito unijos valdymo organai yra visuotinis narių
susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų komitetas. Valdymo organų
nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos nariai bei 17 straipsnio 2
dalyje nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai. Visų šių teisių neturi
asocijuoti nariai.
Paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos
valdymo organas, kuris turi būti sudaromas neatsižvelgiant į kredito unijos
narių skaičių.
Kredito unijos visuotiniam susirinkimui nutarus,
kredito unijoje gali būti sudaryta kredito unijos administracija iš samdomų
darbuotojų. Jei administracija nesudaroma, jos funkcijas atlieka kredito unijos
valdyba.
27 straipsnis. Visuotinis narių susirinkimas
Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias
kredito unijos valdymo organas.
Tik visuotinis narių susirinkimas gali:
1) keisti ir pildyti kredito unijos įstatus;
2) tvirtinti kredito unijos steigimo ataskaitą;
3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos,
paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų atitinkamai - stebėtojų tarybos,
valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;
4) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;
5) nagrinėti kredito unijos narių skundus ir
pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto darbo;
6) nustatyti minimalaus ir maksimalaus pajaus, kurį
turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo tvarką, tvirtinti ir keisti
stojamojo mokesčio dydį;
7) nustatyti nariams duodamų paskolų tikslinę
paskirtį;
8) nustatyti revizoriaus atlyginimą ir metines išmokas
(premijas) iš pelno valdymo organų nariams;
9) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinės
atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti, limitą;
10) nustatyti
darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos pagrindais dirbantiems kredito unijoje
darbuotojams;
11) tvirtinti metinę kredito unijos išlaidų sąmatą,
pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;
12) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti
nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;
13) nustatyti pajinio, rezervinio ir kitų reikalingų kapitalų
dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su abejotinais kredito unijos aktyvais
susijusius nuostolius iš rezervinio kapitalo lėšų;
14) pritarti Centrinės kredito unijos steigimo
sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę kredito uniją;
15) priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti
kredito uniją;
16) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į
kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;
17) įvertinti kredito unijos valdymo ir kontrolės
organų ataskaitas;
18) susirinkimo metu spręsti stebėtojų tarybai
pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;
19) spręsti kitus jo kompetencijai įstatų priskirtus
klausimus.
28 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo šaukimo
pagrindai
Visuotinius narių susirinkimus šaukia kredito
unijos valdyba.
Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo
iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba, paskolų komitetas ir ne
mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neskaitant asocijuotų narių. Neeilinis
visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
1) kredito uniją numatoma reorganizuoti ar likviduoti;
2) kredito unija negali įvykdyti finansinių
įsipareigojimų arba yra skelbiama nemokia;
3) to reikalauja iniciatyvos teisę turintys kredito
unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ar paskolų komitetas;
4) yra šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatytas
atvejis;
5) įsiteisėja teismo sprendimas sušaukti narių
susirinkimą.
Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
būti sušaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
1) per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos nebuvo
sušauktas eilinis visuotinis narių susirinkimas ir dėl to į teismą kreipėsi
kredito unijos narys (nariai);
2) į teismą kreipėsi neeilinio visuotinio narių
susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio susirinkimo per šio įstatymo
30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką;
3) į teismą kreipėsi kreditoriai dėl to, kad neeilinis
visuotinis narių susirinkimas nebuvo sušauktas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte
numatytais atvejais.
29 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo kvorumas
ir nutarimų priėmimas
1.Visuotinis narių susirinkimas gali priimti
nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių. Jei
kvorumo nėra, sušaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti
nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo.
Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys
kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai
registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir
administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys,
nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke
bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis
yra už ar prieš. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą, taip pat į
balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys balsavo raštu.
Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra
atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių
susirinkime kredito unijos narių.
Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami
paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi
susirinkimo pirmininkas. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1, 4, 6, 7, 14, 15
punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti reikia 2/3 dalyvaujančiųjų
visuotiniame narių susirinkime balsų.
Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo
susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas
kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių
sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai, kurie turi būti
saugomi iki kito visuotinio narių susirinkimo pabaigos.
30 straipsnis. Visuotinių narių susirinkimų šaukimo
terminai ir tvarka
Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito
unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ūkinių metų
pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo
paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip prieš 20
dienų iki susirinkimo.
Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo
iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje nurodoma: susirinkimo šaukimo
pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo
per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai dienos paskelbti kredito unijos
nariams apie neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip
per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai sušaukti neeilinį visuotinį narių
susirinkimą.
Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo
dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki
pakartotinio susirinkimo.
Visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas
nesilaikant šių terminų, jeigu visi kredito unijos nariai su tuo sutinka.
Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi
būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas ir adresas;
2) susirinkimo data, laikas ir vieta;
3) susirinkimo darbotvarkė ir nutarimų projektai.
Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo
kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais,
susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną
kartą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja
stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato kredito unijos įstatai.
Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti
nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi
kredito unijos nariai. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio
susirinkimo darbotvarkė.
31 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo nutarimų
negaliojimas
Kredito unijos narių ar administracijos vadovo
pareiškimu visuotinio narių susirinkimo nutarimai gali būti teismine tvarka
pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja šiam įstatymui, kredito unijos
įstatams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.
Visuotinio narių susirinkimo nutarimas gali būti
apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ar
nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.
32 straipsnis. Stebėtojų taryba
1.Stebėtojų taryba yra kredito unijos veiklos
teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas.
Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau
kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą
ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau
kaip trejiems metams.
Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos
valdybos, paskolų komiteto narys ar revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali
pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.
33 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija
Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas,
valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus;
2) analizuoja kredito unijos, jos valdybos ir
paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo
apmokėjimą, finansinę būklę;
3) pateikia visuotiniam kredito unijos narių
susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo išvadomis ir pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir
(ar) administraciją, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje
pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali
siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto
narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės
aktus, kredito unijos įstatus ar kitas jos taisykles;
5) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo
išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį buhalterinį balansą, pelno
paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;
6) atstovauja kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus
tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos;
7) siūlo valdybai atšaukti jos priimtus neteisėtus
nutarimus arba prašo visuotinį narių susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos
nutarimus;
8) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus
klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
9) sprendžia kitus įstatuose numatytus klausimus.
Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą
arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti kredito unijos buhalterinį
balansą bei kitą finansinę atskaitomybę.
Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito unijos
valdyba ir (ar) administracija privalo pateikti jai dokumentus, susijusius su
kredito unijos veikla.
Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame
dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta
dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias
teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius
po lygiai, lemia pirmininko balsas.
Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti kredito
unijos paslaptis.
Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas
darbo reglamentas.
34 straipsnis. Kredito unijos valdyba
Valdyba yra kolegialus vykdomasis
(administruojantis) kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja
pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis
kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,
paskolų komiteto narys ar revizorius.
Be pagrindinių valdybos narių, tam pačiam laikui
gali būti renkami ne daugiau kaip 3 kandidatai į valdybos narius, kurie,
sumažėjus valdybos narių skaičiui, pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų
valdybos narius. Šie kandidatai turi teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose
patariamojo balso teise.
Jeigu kredito unijos valdybos narių skaičius tapo
mažesnis, negu numatyta kredito unijos įstatuose, ir nėra galimybės trūkstamus
valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais, likusieji valdybos nariai
privalo sušaukti neeilinį kredito unijos narių susirinkimą.
35 straipsnis. Valdybos kompetencija
Valdybos ir jos narių kompetenciją nustato kredito
unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas darbo reglamentas.
Valdyba:
1) priima naujus narius į kredito uniją, sustabdo jų
narystę kredito unijoje šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytais
atvejais;
2) atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže bei
kitose institucijose;
3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius
narių susirinkimus;
4) rengia ir
teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą
numatomų pajamų skaičiavimais;
5) nustato palūkanas už indėlius ir paskolų procentus;
6) kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su
samdomais darbuotojais;
7) kredito unijos vardu sudaro civilinius
sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis;
8) tvarko kredito unijos narių registrus;
9) svarsto revizoriaus pateiktą medžiagą,
administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas stebėtojų tarybai arba
visuotiniam narių susirinkimui;
10) parengia kredito unijos buhalterinio balanso,
pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės
projektus;
11) svarsto kredito unijos narių prašymus dėl jų pajų
perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos praneša
suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą nariui perleisti jo pajų kitam
asmeniui;
12) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į
valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai numatyta įstatuose;
13) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito
uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms kredito unijoms, nesančioms
Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito
unijų asociacijai bei skolinasi iš jų pinigus, jei tai numatyta įstatuose;
14) priima sprendimus dėl skolinimo kitoms kredito
unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo Centrinės kredito unijos
nustatyta tvarka ir sąlygomis;
15) atsiskaito su buvusiais kredito unijos nariais šio
įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;
16) laiku informuoja kredito unijų veiklos priežiūros
instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar pajinio kapitalo sumažėjimą bei
teikia kitus reikalingus šiai institucijai duomenis pagal priežiūros
institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos priežiūros taisykles;
17) svarsto kitus kredito unijos veiklos ir valdymo
klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų
tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.
Valdyba priima nutarimus jos kompetencijai šio
įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai
jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Valdybos nariai turi lygias
balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.
Valdybos nariai ir kandidatai į valdybos narius
privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
Už savo veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam narių
susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip
kartą per metus. Valdyba taip pat atsiskaito stebėtojų tarybai, kuri pateikia
visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus.
36 straipsnis. Paskolų komitetas
Paskolų komitetą iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos
narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems metams. Paskolų komiteto
nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos narys ar
revizorius.
Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių
paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma paskola
atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas
bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba
negali sudaryti savitarpio paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei tam
nepritarė paskolų komitetas.
Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito
visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet
ne rečiau kaip kartą per metus.
Paskolų komiteto nariai privalo saugoti kredito
unijos paslaptis.
38 straipsnis. Kredito unijos revizorius
Kredito unijoje turi būti bent vienas revizorius,
kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam,
bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo gali būti kredito unijos
narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi negali būti kredito unijos
valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto narys ar toje kredito unijoje
dirbantis vyriausiasis finansininkas (buhalteris).
Jeigu nėra galimybės išrinkti revizorių iš kredito
unijos narių, visuotinis narių susirinkimas tvirtina nepriklausomą auditorių,
stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal sutartį.
Revizorius (nepriklausomas auditorius) kontroliuoja
kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą, visuotinio narių susirinkimo priimtų
nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias funkcijas, revizorius turi teisę reikalauti
pateikti jam reikalingus kredito unijos buhalterinius bei finansinius
dokumentus.
Kredito unijos revizorius (nepriklausomas
auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui finansinės-ūkinės veiklos
patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas informuoti valdybą ir
stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus, taip
pat saugoti kredito unijos paslaptis.
Renkamam revizoriui gali būti mokamas atlyginimas.
Kredito unijos revizorius (nepriklausomas
auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už
nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
39 straipsnis. Administracija
Kredito unijos valdyba, jeigu būtina, sudaro kredito
unijos administraciją, į kurią įeina kredito unijos administracijos vadovas ir
vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei kiti valdymo funkcijas atliekantys
darbuotojai.
Kredito unijos administracija vykdo visuotinio
susirinkimo ir valdybos nutarimus.
Kredito unijos administracijos pareigas nustato
kredito unijos įstatai ir valdybos patvirtintas darbo reglamentas.
Asmenis į kredito unijos administracijos vadovo
ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas priima kredito unijos
valdyba.
Kredito unijos administracijos vadovas negali eiti
vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, dirbti kitos kredito unijos ar
banko administracijoje.
Kredito unijos administracijos vadovas sudaro darbo
sutartis su kitais kredito unijos darbuotojais.
Kredito unijos administracijos vadovo pareigas gali
eiti kredito unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.
ŠEŠTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS,
NARIO PAJUS,
PAJAMOS IR IŠLAIDOS,
FINANSINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ
40 straipsnis. Kredito unijos kapitalas
Kredito unijos nuosavas kapitalas susideda iš pajinio,
rezervinio bei papildomo kapitalo.
41 straipsnis. Kredito unijos pajinis kapitalas
Kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali
būti mažesnis kaip 15 000 litų. Jeigu pajinis kapitalas mažesnis, kredito
unijos priežiūros institucija gali panaikinti kredito unijai išduotą veiklos
licenciją.
Kredito unijos pajinis kapitalas sudaromas iš
kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių piniginių įmokų už kredito unijos
narių pajus.
Pajinis kapitalas kaupiamas atsižvelgiant į poreikį
lėšų, kurias kredito unija nusprendžia investuoti į kredito unijos nuosavą
turtą - patalpas, įrangą ir inventorių kredito unijos veiklai pradėti ir
plėtoti, taip pat Centrinės kredito unijos pajams įsigyti.
Kredito unijos pajiniam kapitalui kaupti draudžiama
naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas ir jai įkeistą turtą.
42 straipsnis. Kredito unijos rezervinis kapitalas
Kredito unija sudaro rezervinį kapitalą, kuris
naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos
pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau kaip po 20
procentų iš šio pelno, kol rezervinis kapitalas sudarys 10 procentų ilgalaikių
investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos metinio buhalterinio balanso
pagrindu.
Panaudojus dalį rezervinio kapitalo kredito unijos
nuostoliams padengti, iš pelno vėl atskaitoma į kapitalą tiek, kad jis taptų
nustatyto dydžio.
Nuostoliams, kurie gali būti padengti iš rezervinio kapitalo, priskiriami
nuostoliai, susiję su abejotinais aktyvais - paskolomis ir ilgalaikėmis
investicijomis. Kitiems nuostoliams atlyginti rezervinio kapitalo lėšos gali
būti panaudotos tik kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu.
43 straipsnis. Kredito unijos nario pajus
Kredito unijos nario pajus gali būti tik piniginė
įmoka.
Pajaus mokėjimo tvarka ir atsakomybė už šios
tvarkos pažeidimus nustatomos kredito unijos įstatuose.
Minimalus kredito unijos nario fizinio asmens pajaus dydis yra 100 litų, o minimalus
nario juridinio asmens pajaus dydis yra 1000 litų. Kredito unijos įstatuose
gali būti numatytas didesnis minimalaus pajaus dydis. Jei kredito unijos nario
pajus tapo mažesnis už nustatytą minimalų dydį, valdyba privalo apie tai įspėti narį ir nustatyti terminą pajų padidinti iki
nustatyto minimalaus dydžio. Jeigu narys šio reikalavimo neįvykdo, valdyba
siūlo visuotiniam narių susirinkimui jį šalinti iš kredito unijos.
Norėdamas atsiimti dalį pajaus, disponavimo kuriuo
neriboja šis įstatymas ir kredito unijos įstatai, kredito unijos narys pateikia
prašymą valdybai. Įvertinusi kredito unijos finansinę ir turtinę būklę
(likvidumą), valdyba nustato terminą, per kurį toks prašymas turi būti
patenkintas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo atitinkamo
valdybos sprendimo priėmimo dienos.
Išieškoti
iš kredito
unijos nario pajaus, kuris yra kredito unijos nuosavybė,
draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos
narių.
44 straipsnis. Pelno paskirstymas
Kredito unijos pelnas yra lėšos, kurios lieka
atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų metų kredito unijos
išlaidas ir nuostolius.
Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3
mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą šio
ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:
1) pelno suma;
2) mokesčiai;
3) atskaitymai į rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitą kredito unijos kapitalą, skirtą
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje turimiems
papildomiems pajams išpirkti bei kitoms kredito unijos ilgalaikėms programoms
įgyvendinti;
5) pelno dalis (procentais), skiriama kredito unijos
nariams (pajininkams) pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių bei gautų
paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno dalis išmokama premijomis ar kita kredito
unijos įstatuose nustatyta išmokų forma;
6) tantjemos kredito unijos valdymo organų nariams ir
vadovams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
Kredito unijos nariams premijos mokamos iš
pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius lėšas į rezervinį kapitalą ir
kitus įstatuose numatytus kredito unijos kapitalus.
Pelnas, likęs po atskaitymų į kredito unijos
kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba kitaip perduotas
kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams, jeigu kredito
unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo nustatytą
minimumą.
45 straipsnis. Kredito unijos apskaita, atskaitomybė
ir kontrolė
Kredito unijos finansiniai metai sutampa su
kalendoriniais metais. Jei kredito unija buvo įregistruota ūkiniams metams
prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga laikoma kalendorinių metų paskutinė
diena. Jei kredito unija išregistruojama
nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutiniai ūkiniai metai baigiasi kredito
unijos išregistravimo dieną.
Kredito unijų buhalterinę apskaitą, atskaitomybės
ir finansinės kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir
priežiūros institucijos nutarimais patvirtinti teisės aktai.
Per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito
unija parengia ir pateikia priežiūros institucijai metinę finansinę ataskaitą.
46 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką
ribojantys normatyvai
Priežiūros institucija gali nustatyti kredito unijoms
šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:
1) likvidumo;
2) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta;
3) kapitalo pakankamumo.
SEPTINTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLOS
PRIEŽIŪRA
47 straipsnis. Kredito unijų veiklos kontrolė ir
poveikio priemonių taikymas
Kredito unijų veiklos priežiūros institucija už šio
ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių kredito unijų veiklą,
pažeidimus turi teisę taikyti kredito unijai, jos vadovams šias sankcijas:
1) įspėti kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų bei
pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;
2) įstatymų nustatyta tvarka skirti kredito unijos
vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo pažeidimus;
3) reikalauti nušalinti kredito unijos valdybos
pirmininką, jos narį (narius) ar administracijos vadovą ir išrinkti naują
valdybos pirmininką, jos narį (narius) arba paskirti naują administracijos
vadovą;
4) sustabdyti kredito unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus,
nušalinti kredito unijos valdybą, administracijos vadovą ir paskirti kredito
unijos laikinąjį administratorių;
5) laikinai arba visam laikui atšaukti leidimą atlikti
vieną ar kelias kredito unijos veiklos operacijas;
6) laikinai arba visam laikui atšaukti kredito unijai
išduotą licenciją verstis 7 straipsnyje nustatyta veikla.
Taikytinos sankcijos rūšį ir terminus parenka
priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, galimas jo pasekmes
kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes
kredito unijos patikimumui ir stabilumui.
Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo,
išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per 3
mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri
metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.
Priežiūros institucijos nutarimas dėl sankcijos
taikymo kredito unijai ar jos vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per
mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Centrinė kredito unija papildomai kontroliuoja
nuolatinę kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia,
ją tikrina, vertina veiklos riziką ir teikia priežiūros institucijai
rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo šioms kredito unijoms.
Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas sankcijas taiko priežiūros institucijos kolegialiu nutarimu, jei yra
bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucijai suteikta neteisinga
informacija;
2) priežiūros institucijai nepateikta būtina kredito
unijos priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai;
3) nesilaikyta nustatytų normatyvų;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti
teisės aktai.
Priežiūros institucija nutarimą taikyti šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas priima vadovaudamasi:
1) dokumentais ir informacija, patvirtinančia
įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;
2) kredito unijos ekonominės būklės analize;
3) medžiaga apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir
priežiūros institucijos bei kitų institucijų kredito unijai taikytas sankcijas;
4) kredito unijos valdybos ar administracijos vadovo
paaiškinimais.
AŠTUNTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS
REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
48 straipsnis. Kredito unijos reorganizavimas
Reorganizavimas - tai kredito unijos, kaip
juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos
kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigta
nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito unija (ar kredito unijos).
Kredito unijos gali būti reorganizuojamos šiais
būdais:
1) jungimosi;
2) padalijimo.
Kredito unijų reorganizavimas jungimosi būdu
galimas:
1) kai prie kredito unijos, kuri tęsia veiklą,
prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą;
2) kai iš kelių kredito unijų, kurios kaip juridiniai
asmenys baigia veiklą, įsisteigia nauja kredito unija.
Kredito unijos jungiasi Lietuvos Respublikos
konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.
Kredito unijų reorganizavimas padalijimo būdu
galimas:
1) kai kredito unija, kuri baigia veiklą, perduoda
savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms, kurios tęsia veiklą;
2) kai iš kredito unijos, kuri baigia veiklą,
steigiamos naujos kredito unijos;
3) kai iš kredito unijos, kuri tęsia veiklą,
atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba iš kurios steigiama
nauja kredito unija.
Reorganizuojamos kredito unijos turi parengti
reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodyta kiekvienos reorganizuojamos
kredito unijos:
1) pavadinimas ir buveinė;
2) narių skaičius;
3) pajinis kapitalas;
4) indėlių ir išduotų paskolų bei turto įvertinimas;
5) prievolių perėmimo sąlygos ir terminai;
6) narių pajų tvarkymo po reorganizavimo veiksiančiose
kredito unijose kriterijai ir taisyklės;
7) narių indėlių ir nariams išduotų savitarpio paskolų
tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir po jo;
8) kitos turtinės ir neturtinės narių teisės ir
pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo
terminai;
9) teisės, reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos
kredito unijų valdymo organams, revizoriams (ekspertams).
Kartu su reorganizavimo projektu turi būti parengti
kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios kredito unijos įstatai.
Kiekvienos reorganizuojamos kredito unijos valdyba
parengia reorganizavimo projektą, kuriam įvertinti gali būti kviečiamas
nepriklausomas auditorius (ekspertas). Jis privalo pateikti raštu visuotiniam
narių susirinkimui reorganizavimo projekto įvertinimą ir išvadas.
Apie numatomą reorganizavimą kiekviena kredito
unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki visuotinio
narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti kredito unijos
reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę per tą laikotarpį
susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo įvertinimu.
Priimti nutarimą reorganizuoti kredito uniją ir
kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei parengtus įstatus kredito unijos
nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų reorganizuojamos kredito unijos narių
balsų. Visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl atsisakymo reorganizuoti
kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių turi teisę apskųsti teismui.
Reorganizavimas kredito unijos bankroto atveju yra
kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai paskirtas administratorius kredito
uniją skaido arba dalį jos turto parduoda kitoms kredito unijoms, kad būtų
laiduojamas kredito unijos mokumas ir patenkinami kreditorių reikalavimai.
Kredito unija bankroto atveju turi būti reorganizuojama pagal Lietuvos
Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus ir teisės aktus,
reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.
Apie kredito unijos reorganizavimą pranešama raštu
kiekvienam jos nariui ir kredito unijos kreditoriui.
Po reorganizavimo veiksiančių kredito unijų
įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių susirinkimo. Reorganizuojamos
kredito unijos įteisinamos, licencijuojamos ir registruojamos pagal šio
įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.
Reorganizavus kredito uniją, jos turtas pereina:
1) jungimosi ir padalijimo atveju - naujai
atsiradusiai kredito unijai;
2) prijungimo prie kitos kredito unijos atveju -
pastarajai.
Turtas pereina perdavimo dokumento pasirašymo
dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo priimtas dokumentas.
49 straipsnis. Kredito unijos likvidavimas
Kredito unijos likvidavimo pagrindas gali būti:
1) kredito unijos veiklos termino, nurodyto jos
įstatuose, pasibaigimas;
2) kredito unijos narių minimalaus skaičiaus, nurodyto
šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, sumažėjimas ir priežiūros institucijos
draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam narių sumažėjimui;
3) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto kredito unijos
pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per priežiūros institucijos
nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;
4) įmonių rejestro tvarkytojo priimtas sprendimas
atšaukti kredito unijos registravimą;
5) įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti
bankrutavusią kredito uniją;
6) įsiteisėjęs teismo sprendimas likviduoti kredito
uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus;
7) visuotinio narių susirinkimo nutarimas likviduoti
kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto byla.
Nutarus likviduoti kredito uniją, priežiūros
institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo likvidatoriaus paskyrimo
dienos kredito unijos valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti kredito uniją,
o jų funkcijas atlieka likvidatorius.
Likvidatorius praneša kredito uniją įregistravusiai
institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie kredito unijos statuso
pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito unijai įgijus likviduojamos
kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą rašomas žodis „likviduojama“.
Likviduojama kredito unija gali sudaryti tik tokius
sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip pat numatytus nutarime dėl
likvidavimo.
Apie kredito unijos likvidavimą viešai skelbiama
tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais arba kiekvienam nariui
ir kreditoriui pranešama raštu.
Kredito unijos likvidavimo procedūra atliekama
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius
bankų likvidavimą.
50 straipsnis. Kredito unijos bankroto procedūra
Kredito unijos bankroto bylos iškėlimo, teisminio
nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto procedūra atliekama remiantis Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymu.
DEVINTASIS
skirsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51 straipsnis. Mokesčių lengvatos
Mokesčių lengvatos kredito unijoms taikomos
vadovaujantis mokesčius reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais
bei kitais teisės aktais.
52 straipsnis. Kredito unijų veiklos priežiūra
Kol bus sukurta speciali kredito įstaigų veiklos
priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai, visų Lietuvos Respublikoje
įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei licencijas suteikia Lietuvos
bankas.
53 straipsnis. Kredito unijų įstatų pakeitimas ir
veiklos pertvarkymas
Kredito unijos turi suderinti savo įstatus su šio
įstatymo nuostatomis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo dienos.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotų kredito
unijų įstatų nuostatos galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.
Kredito unijos savo įstatus taiko kartu su šio įstatymo nuostatomis.
Kredito unijos turi įvykdyti visus kredito unijų
tarpusavio įsipareigojimus per pusę metų nuo įstojimo į Centrinę kredito uniją
dienos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-551,
1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO
UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO
10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė
Trapinskienė (2001 03 16)
autrap@lrs.lt
25 straipsnis. Nario atsakomybė už
kredito unijai padarytą žalą
Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą
žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės
kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai
padarytą žalą.
Kredito unijos narys atsako įdėto pajaus
(priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta iki
penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario atsakomybė.
PENKTASIS skirsnis
KREDITO UNIJOS VALDYMAS IR
VEIKLOS KONTROLĖ
37 straipsnis. Stebėtojų tarybos,
valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė
Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto
nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tik
tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto nariai, kurie balsavo prieš
nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos įstatus ar kitus Lietuvos
Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus priimant. Šiais atvejais
jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį
nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.