← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2002-06-20

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1995, Nr. 26-578

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMAS

1995 m. vasario 21 d. Nr.I-796

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.

45-1289 (2000 06 02)

PIRMASIS

skirsnis

BENDROJI

DALIS

11 straipsnis.

Kredito unijos steigimas ir steigėjai

1.

Kredito unija steigiama kaupiant jos

steigimo išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir

pajinį kapitalą - iš pajinių įmokų.

2.

Kredito unijos steigėjai yra fiziniai

ar fiziniai ir juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka steigiantys

kredito uniją. Kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos

Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi

būti ir besisteigiančios kredito unijos narys.

3.

Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją

steigiančių juridinių asmenų, nurodytų šio

įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaičius turi būti mažesnis už steigėjais

esančių fizinių asmenų skaičių.

4.

Steigėjai sudaro kredito unijos

steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinių asmenų - vardai,

pavardės, o juridinių asmenų - pavadinimai) ir jų adresai;

2) kredito unijos pavadinimas;

3) kredito unijos buveinė, kuri turi

būti Lietuvos Respublikoje;

4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant

kredito uniją bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

5) minimalaus piniginio pajaus dydis ir

šio pajaus įmokėjimo terminai bei laikino naudojimo tvarka kredito unijos

steigimo laikotarpiu;

6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir

naudojimo tvarka;

7) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.

5.

Steigimo sutartį pasirašo visi

steigėjai. Sutartis turi būti patvirtinta notaro.

6.

Steigimo sutartis, sudaryta šio

įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti

lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.

7.

Kredito unijos steigėjai parengia

kredito unijos įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui.

Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius

steigiamos kredito unijos pajų, pajininkų registre.

8.

Iki steigiamojo susirinkimo turi būti

sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų

pajai.

9.

Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš

steigėjų turi teisę sudarinėti sandorius dėl steigiamos kredito unijos. Šie

sandoriai kredito unijai sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas juos patvirtina. Jeigu susirinkimas

tokių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais,

atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjo siūlymu kredito unijos steigiamasis

susirinkimas gali perkelti kredito unijai prievoles, sukurtas sandoriais, kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir atlyginti

steigėjams kredito unijos steigimo išlaidas.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato kredito unijų

veiklos pagrindus, narystės kredito unijoje sąlygas bei savivaldos principus,

kredito unijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei

veiklos priežiūrą, jos narių teises ir pareigas. Šiuo įstatymu atkuriama

kooperatinio kredito sistema bei siekiama paspartinti jos plėtrą Lietuvoje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Kredito unija - kooperatiniais

pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos

Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų

organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio

kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka

įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių

(toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams,

numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu

ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

2.

Kredito unijos nario pajus (toliau

pajinį kapitalą.

3.

Savitarpio paskolos - iš

kredito unijoje sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir

trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu

nustatyto dydžio palūkanos.

4.

Centrinė kredito unija -

kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir

Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito

įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija atlieka

kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius

bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią

riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos įstatymo jai

nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo nustatyta veikla.

5.

Sutrikęs kredito unijos likvidumas -

būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo

normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus

artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrikdyti

įvykdyti įsipareigojimus.

6.

Sutrikęs kredito unijos mokumas

yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už

jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus.

7.

Stabilizacijos fondas -

Centrinės kredito unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas, skirtas

kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip

paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti.

3 straipsnis.

Kredito unijos statusas

1.

Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos

įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka ir veikia pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus

ir savo įstatus.

2.

Kredito unija turi savo turtą, gali

savo vardu įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti pareigas, būti

ieškovė ir atsakovė teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).

3.

Kredito unija gali būti steigiama tik

neribotam laikui.

4.

Kredito unija pagal savo prievoles

atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias

su kredito unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal kredito unijos prievoles

atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų.

5.

Kredito unija neatsako už valstybės

prievoles, o valstybė neatsako už kredito unijos prievoles, išskyrus atvejus,

kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.

4 straipsnis.

Kredito unijos nuosavybė

Kredito unijos turtas, sukauptas iš jos

narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės teise priklauso

kredito unijai.

5 straipsnis.

Kredito unijos pavadinimas

1.

Kredito unija privalo įregistruoti

savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Kredito unijos pavadinime turi būti

žodžiai „kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to kilusių ginčų

sprendimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

3.

Kredito unija negali pasirinkti tokio

pavadinimo, kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar komercinio banko,

įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks panašus, kad

sukeltų painiavą.

6 straipsnis.

Kitų įstatymų ir teisės aktų taikymas kredito unijų veiklai

1.

Kredito unijų

stojimą į Centrinę kredito uniją bei dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės

kredito unijos įstatymas, šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip

pat Centrinės kredito unijos įstatai.

2.

Įstatymų ir kitų teisės aktų

nuostatos, kurios reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos nariams duodamų

savitarpio paskolų santykiams taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja šio

įstatymo nuostatoms.

ANTRASIS

skirsnis

KREDITO UNIJŲ VEIKLA, KREDITO

UNIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

7 straipsnis.

Kredito unijų veikla

1.

Kredito unijos:

1) priima iš savo narių, kredito unijų

asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų,

religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos

fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų

institucijų, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų,

taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito

unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus

indėlius;

2) duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai

ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;

3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;

4) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, skolina pinigus

kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito

unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų, nesančių

Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijos šio įstatymo 9

straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;

5) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės bei Lietuvos

banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei tokia veikla numatyta kredito

unijos įstatuose;

6) užsiima kita kredito įstaigoms

būdinga veikla.

2.

Šiame straipsnyje nustatytas

operacijas bei veiklą, jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros

institucijos licenciją, gali atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka

įregistruota kredito unija.

8 straipsnis.

Kredito unijos teisės ir pareigos

1.

Kredito unija gali:

1)

verstis šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;

2)

turėti atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito unijoje ir

bankuose nacionaline bei užsienio valiuta;

3)

turėti savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;

4)

pirkti ar kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti,

išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

5)

sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;

6)

mokėti tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;

7)

nustatyti atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo

nariams bei asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);

8)

nustatyti savo organizacinę struktūrą;

9)

būti Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;

10)

reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Kredito unija gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių,

jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos

Respublikos įstatymams.

3.

Kredito unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas taip

pat reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.

4.

Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos

Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems

priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito

unijos nariams ir tretiesiems asmenims.

5.

Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.

9 straipsnis.

Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir grąžinimo užtikrinimas

1.

Kredito unija duoda savo nariui ilgalaikę

ar trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, buičiai

reikalingiems daiktams įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei,

profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti bei

kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta kredito unijos įstatuose.

2.

Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti

savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei

10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų

sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos

buhalterinio balanso pagrindu.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas, kad savitarpio paskolos suma negali

viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos sumos, netaikomas kredito unijos

nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi apmokėti (išlaidoms už mokymąsi

aukštosiose, specializuotose mokyklose, kursuose ir pan.) ir kai paskola yra

garantuota įkeičiant kredito unijoje esantį terminuotą indėlį.

4.

Paskola turi būti garantuota bent

viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo

priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

5.

Kredito unija gali suteikti savo

nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti šio

straipsnio 4 dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma paskola

(paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio. Nariui

draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą ir

palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.

10 straipsnis. Indėlių

draudimas ir kitos indėlių saugumo garantijos

1.

Indėliai kredito unijose yra

privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo nustatyta

tvarka.

[1 dalies

redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:

1.

Indėliai kredito unijose yra privalomai

draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams

draudimo įstatymo nustatyta tvarka.]

2.

Indėlių saugumo garantija taip pat yra kredito

unijų narystė Centrinėje kredito unijoje, kuri atlieka savo narių kredito unijų

likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo

atkūrimo funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

23-762 (2001 03 16)

Nr. IX-979,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28), įsigalioja nuo 2002-07-01

TREČIASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS

12 straipsnis.

Kredito unijos steigiamasis susirinkimas

1.

Kredito unijos steigėjai privalo

sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo steigimo

sutarties notarinio patvirtinimo.

2.

Steigiamasis susirinkimas:

1) svarsto ir tvirtina kredito unijos

įstatus;

2) renka pirmajai kadencijai kredito

unijos valdymo organų narius ir revizorių, bet ne ilgiau kaip dvejiems

finansiniams-ūkiniams metams;

3) tvirtina steigimo ataskaitą;

4) tvirtina kredito unijos steigėjų

sudarytus sandorius;

5) sprendžia kitus visuotinio

susirinkimo kompetencijos klausimus.

3.

Steigiamajame susirinkime turi

dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų asmenų. Steigėjų

dalyvavimas yra būtinas.

4.

Steigiamajam susirinkimui

pirmininkauja kuris nors steigėjas arba steigiamojo susirinkimo išrinktas

pirmininkas.

5.

Steigiamajame susirinkime turi būti

rašomas protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų

skaičius, visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo

pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas pajininkas. Prie

susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos

pajininkų sąrašas.

6.

Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas

nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai valdybai kredito

unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.

7.

Jeigu kredito unijos steigėjai per 60

dienų nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia kredito unijos

steigiamojo susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo įsipareigojimų

kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų visas jų įmokas

be jokių atskaitymų.

13 straipsnis.

Steigimo ataskaita

Kredito unijos steigėjai privalo

parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui.

Ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) steigimo išlaidos;

2) išplatintų pajų skaičius ir už juos

gauta pinigų suma;

3) pajų, kuriuos įmokėjo kiekvienas

steigėjas, dydis;

4) sandoriai, kuriais pagrįstas

prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;

5) steigimo išlaidoms padengti išmokėto

atlyginimo dydis.

14 straipsnis.

Kredito unijos įstatai

1.

Įstatai yra teisinis dokumentas,

kuriuo vadovaujasi kredito unija savo veikloje.

2.

Įstatuose turi būti nurodyta:

1) kredito unijos pavadinimas;

2) buveinės adresas;

3) susijungimo į kredito uniją kriterijus;

4) veiklos pobūdis (atliekamos

operacijos, teikiamų paslaugų rūšys);

5) narių teisės, pareigos ir atsakomybė;

6) priėmimo į kredito uniją, išstojimo

ir pašalinimo iš jos pagrindai ir tvarka;

7) minimalus pajus, kurį turi įmokėti narys,

pajaus įmokėjimo ir jo perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka. Kredito unijos

įstatuose gali būti nustatytas ir maksimalus

pajus, kurį leidžiama įmokėti vienam nariui;

8) kredito unijos lėšų panaudojimas

Centrinės kredito unijos pajams įsigyti;

9) narių visuotinių susirinkimų

kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

10) stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų

komiteto ir revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija;

11) kapitalų sudėtis, priklausomybė ir

formavimas (pajinio kapitalo dydis nenurodomas);

12) pelno ir nuostolių patvirtinimo

tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;

13) finansinės atskaitomybės sudarymo,

tikrinimo ir priėmimo tvarka;

14) kredito unijos reorganizavimo ir

likvidavimo tvarka;

15) kredito unijos pranešimų skelbimo

tvarka;

16) žinios, kurios yra laikomos kredito

unijos paslaptimi.

3.

Įstatuose gali būti ir kitų šiam

įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių

nuostatų, reglamentuojančių kredito unijos veiklą ir nustatančių narių

turtinius ir kitus santykius bei kredito unijos santykius su trečiaisiais

asmenimis.

4.

Kredito unijos įstatus tvirtina steigiamasis

narių susirinkimas, juos keičia ar papildo tik visuotinis susirinkimas.

15 straipsnis.

Kredito unijos registravimas

1.

Per 4 mėnesius nuo steigiamojo

susirinkimo dienos kredito unija, gavusi šio įstatymo 16 straipsnyje numatytą

licenciją, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta komercinių bankų registravimo tvarka.

2.

Jei per šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą laiką kredito unija nebuvo įregistruota, tai ji laikoma neįsteigta ir

pajininkų įmokos į kredito unijos pajinį kapitalą be jokių atskaitymų turi būti

sugrąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko pasibaigimo dienos.

3.

Jei kredito unija nebuvo įregistruota

dėl priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar asmenų, sumokėjusių

pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito uniją gali būti

kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.

4.

Nuo įregistravimo dienos kredito

unija gali verstis taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams davimo veikla.

16 straipsnis.

Licencija

1.

Licenciją verstis taupymo ir

savitarpio paskolų davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms būdinga

veikla kredito unijai išduoda priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.

2.

Licencijai gauti kredito unija privalo pateikti

priežiūros institucijai šiuos dokumentus:

1) pareiškimą;

2) notariškai patvirtintas steigimo

dokumentų kopijas;

3) dokumentus, patvirtinančius, kad

kredito unijos narių pradinės įmokos sumokėtos;

4) priežiūros institucijos reikalaujamus

duomenis apie kredito unijų steigėjus, stebėtojų tarybos ir valdybos narius;

5) įstatus;

6) kitus priežiūros institucijos

reikalaujamus dokumentus.

3.

Atsisakymas išduoti licenciją turi

būti motyvuotas. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šis atsisakymas

gali būti apskųstas teismui.

KETVIRTASIS

skirsnis

NARYSTĖ KREDITO UNIJOJE,

NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

17 straipsnis.

Nariai

1.

Kredito unijos nariais gali būti šie

fiziniai asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės, nuolat

gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys

Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti asmenys, sukakę 18

metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais asmenis nuo 16

metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį.

2.

Kartu su šio straipsnio 1 dalyje

nurodytais fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip pat gali būti šie

juridiniai asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos visuomeninės

organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir

bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai. Šių narių kredito unijoje negali būti

daugiau ar tiek pat kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus

atitinkančių narių.

3.

Asocijuotais kredito unijos nariais

gali būti:

1) unijos narių fizinių asmenų Lietuvos

Respublikoje įregistruotos individualios (personalinės) įmonės, ūkinės

bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių

kontrolinis akcijų paketas priklauso unijos nariui ar nariams;

2) įmonė, nurodyta šios dalies 1 punkte,

jei jos darbuotojų skaičiaus metinis vidurkis

neviršija 49;

3) fiziniai asmenys, gyvenantys,

dirbantys arba besimokantys toje seniūnijos teritorijoje, kurioje yra kredito

unijos būstinė;

4) kredito unijos nariai, neatitinkantys

kredito unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų sąlygų.

4.

Asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito

unijos nario pareigas bei prievoles ir gali naudotis visomis kredito unijos

teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti

išrinktam į kredito unijos valdymo ir kontrolės organus. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto

nario teisių apribojimų: nustatytas maksimalus indėlis, kurį leidžiama priimti

iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajaus ir (ar) paskolos dydis,

reglamentuota indėlio ir (ar) pajaus

sugrąžinimo tvarka ir kita.

5.

Asocijuotų narių skaičius kredito

unijoje negali viršyti narių, atitinkančių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nustatytus narystės kriterijus, skaičiaus.

6.

Minimalus kredito unijos narių

skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 narių, įskaitant steigėjus.

Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu, kredito unija

tolesnei savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi gauti kredito

unijos veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucija,

atsižvelgdama į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai veikti ne

ilgiau kaip 3 mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.

7.

Priimti naujus narius galima tik po to, kai šio

įstatymo nustatyta tvarka kredito unija yra įregistruota.

8.

Narystė kredito unijoje gali būti

grindžiama šiais kriterijais:

1) darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje;

2) profesinis bendrumas;

3) priklausymas tam tikram formaliam

asmenų junginiui: organizacijai, įskaitant visuomenines ir profesines, bet

išskyrus politines partijas; mokymosi, etninei, kultūros, socialinei ar

religinei draugijai ar bendruomenei ir pan.;

4) gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje

vietovėje - miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame savivaldybės tarybos

nustatytame teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta.

9.

Narystės kriterijai (vienas ar keli) turi būti nurodyti kredito

unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis nors

vieną įstatuose numatytą kriterijų.

10.

Kredito unijos nario šeimos nariai

ar kartu su juo gyvenantys arba tvarkantys bendrą ūkį asmenys gali būti priimti

kredito unijos nariais neatsižvelgiant į šiame straipsnyje nurodytus

kriterijus, jei ko kita nenumato kredito unijos įstatai.

11.

Kredito unijos nariais norintys tapti asmenys turi pateikti raštišką prašymą

kredito unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji) pasižada laikytis

kredito unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti pajų bei vykdyti ir

tas kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė iki jam įstojant.

12.

Kredito unijos nariu (asocijuotu

nariu) tampama po to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti prašymą.

18 straipsnis.

Narių registravimas

1.

Nariai turi būti registruojami atskiruose

kredito unijos narių ir kredito unijos asocijuotų narių registruose, kuriuos tvarko valdyba. Registruose nurodoma:

nario vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar įmonės kodas,

gyvenamoji vieta ir adresas ar įmonės registracijos vieta, įstojimo data,

stojamojo mokesčio, pajaus sumokėjimas.

2.

Kredito unijos veiklos priežiūros

institucijos reikalavimu valdyba privalo pateikti kredito unijos narių sąrašą.

Jei kredito unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, tampa mažesnis

nei šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, valdyba apie tai

turi pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 10 dienų.

3.

Jei kredito unijos narys prašo, jam

gali būti išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis narystę kredito unijoje ir

pajaus dydį.

19 straipsnis.

Kredito unijos nario teisės ir pareigos

1.

Kredito unijos narys turi šias

teises:

1) dalyvauti kredito unijos

susirinkimuose ir balsuojant turėti tik vieną balsą. Ši teisė negalioja

asocijuotiems nariams;

2) rinkti kredito unijos valdymo ir kontrolės

organus ir būti į juos išrinktas. Ši teisė

negalioja asocijuotiems nariams;

3) gauti informaciją apie kredito unijos

veiklą, jos finansinę-ūkinę būklę ir turtą ar pareikalauti, kad kredito unija

pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę

atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie kredito unijos veiklą, susirinkimų

protokolus, narių registrą. Kiti dokumentai gali būti nariui pateikiami, jeigu

juose nėra paslapčių, kurių atskleidimas padarytų kredito unijai turtinę žalą.

Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas

pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja

narys. Ginčus dėl nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;

4) apskųsti teismui visuotinio narių

susirinkimo ir valdybos nutarimus;

5) išstoti iš kredito unijos;

6) gauti nariams skirstomo pelno dalį (procentais)

pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių bei gautų paskolų dydį (apyvartą),

kuri išmokama premijomis ar kitomis kredito unijos įstatuose nustatytomis

išmokomis;

7) gauti likviduojamos kredito unijos

turto dalį, proporcingą jo pajaus dydžiui;

8) palikti testamentu savo pajų vienam

ar keliems asmenims;

9) valdybos sutikimu perleisti savo pajų

kitų asmenų nuosavybėn šio įstatymo 35 straipsnio

2 dalies 11 punkte nustatyta tvarka;

10) reikalauti, kad kredito unija

grąžintų jo pajų ar pajaus dalį, laikydamasi 9 straipsnio

5 dalyje nustatytų apribojimų;

11) naudotis kredito unijos teikiamomis

paslaugomis įstatuose nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis.

2.

Kredito unijos įstatuose gali būti

numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos

įstatymams.

3.

Kredito unijos narys neturi teisės

balsuoti, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito

unijoje klausimą, kitais įstatų numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai

suinteresuotas.

4.

Kredito unijos narys privalo:

1) turėti kredito unijoje ne mažesnio

negu šio įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų;

2) laiku pranešti apie savo narystės

kredito unijoje pagrindo išnykimą;

3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka

mokėti stojamąjį mokestį, pajines ir kitas tikslines įmokas;

4) laikytis įstatų, vykdyti

įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir kontrolės organų

nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;

5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo

sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.

5.

Kredito unijos narys negali būti tuo

pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.

6.

Kredito unijos valdymo ar kontrolės organų

narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti savo funkcijų minėtuose organuose. Išstojantys

nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal darbo sutartis, gali nenutraukti

darbo sutarties, jei įstatuose nenumatyta kitaip.

20 straipsnis.

Narystės nutraukimas ir narystės pasibaigimas

1.

Narystė kredito unijoje nutraukiama:

1) valdybai patenkinus nario prašymą

išstoti iš kredito unijos;

2) nariui fiziniam asmeniui mirus arba

juridinį asmenį, kuris kredito unijoje buvo nario ar asocijuoto nario teisėmis,

reorganizavus ar likvidavus;

3)

pripažinus narį neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

4) narį pašalinus;

5) tapus kitos kredito unijos nariu,

jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau nei vienoje kredito

unijoje.

2.

Narystė kredito unijoje pasibaigia

likvidavus kredito uniją.

21 straipsnis.

Išstojimas iš kredito unijos

1.

Kiekvienas kredito unijos narys turi

teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu valdybai ne

vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su

išstojančiuoju priima valdyba.

2.

Išstoti galima tik pasibaigus

ūkiniams metams. Valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki ūkinių metų

pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nesukeliant žalos kredito

unijos interesams.

3.

Jei įstatai kaip

narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje pačioje gyvenamojoje

vietovėje - miestelyje, kaime, seniūnijos

teritorijoje ar, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta, kitame

savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, - kredito unijos narys, išsikeliantis iš tos vietovės, apie

išstojimą turi raštu pranešti valdybai.

22 straipsnis.

Pašalinimas iš kredito unijos

1.

Jei kredito unijos narys nevykdo savo

pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito

unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių

susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas,

valdyba gali sustabdyti nario teises.

2.

Narys gali būti pašalintas, jeigu jam

buvo suteikta galimybė kalbėti visuotiniame narių susirinkime ir jei už jo

pašalinimą balsavo 2/3 susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių.

3.

Jei pašalintasis narys nesutinka su

visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3

mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo

panaikinimo.

23 straipsnis.

Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais

1.

Laikas, per kurį turi būti

atsiskaitoma su išstojusiu arba pašalintu kredito unijos nariu, nustatomas

įvertinus kredito unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą) bei atskaičius

kredito unijai priklausančias sumas. Atsiskaityti būtina ne vėliau kaip per 12

mėnesių nuo kredito unijos nario faktiško išstojimo ar pašalinimo dienos.

2.

Pašalintas arba išstojęs iš kredito

unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis

kredito unijos teikiamomis paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis.

3.

Kredito unijos valdyba, saugodama

kredito unijos ir jos narių interesus, per 10 dienų nuo nario išstojimo ar

pašalinimo dienos turi peržiūrėti visas su juo sudarytas kredito unijos

teikiamų paslaugų sutartis ir, jeigu reikia, jas nutraukti arba, jeigu kita

šalis sutinka, pakeisti sutarčių sąlygas.

4.

Ginčus dėl tarpusavio atsiskaitymų

sprendžia teismas.

5.

Mirusiam nariui priklausančios lėšos

išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo

atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja

į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.

6.

Pripažintam neveiksniu nariui

priklausančios lėšos išmokamos jo teisėtam atstovui, kai šis pateikia reikiamus

dokumentus.

24 straipsnis.

Įgaliotiniai

Narys, išskyrus asocijuotą narį, turi teisę

įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių susirinkime ar atlikti kitus

veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių

susirinkime gali atstovauti tik vienam kredito unijos nariui. Nario įgaliojimas

turi būti patvirtintas notariškai. Nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos

valdymo ar kontrolės organų narys.

26 straipsnis.

Valdymo organai

1.

Kredito unijos valdymo organai yra

visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų komitetas.

Valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos nariai bei 17

straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai. Visų šių

teisių neturi asocijuoti nariai.

2.

Paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos

valdymo organas, kuris turi būti sudaromas neatsižvelgiant į kredito unijos

narių skaičių.

3.

Kredito unijos visuotiniam

susirinkimui nutarus, kredito unijoje gali būti sudaryta kredito unijos

administracija iš samdomų darbuotojų. Jei administracija nesudaroma, jos

funkcijas atlieka kredito unijos valdyba.

27 straipsnis.

Visuotinis narių susirinkimas

1.

Visuotinis narių susirinkimas yra

aukščiausias kredito unijos valdymo organas.

2.

Tik visuotinis narių susirinkimas

gali:

1) keisti ir pildyti kredito unijos

įstatus;

2) tvirtinti kredito unijos steigimo

ataskaitą;

3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos,

valdybos, paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų atitinkamai - stebėtojų

tarybos, valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;

4) priimti nutarimą pašalinti narį iš

kredito unijos;

5) nagrinėti kredito unijos narių

skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto

darbo;

6) nustatyti minimalaus ir maksimalaus

pajaus, kurį turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo tvarką, tvirtinti ir

keisti stojamojo mokesčio dydį;

7) nustatyti nariams duodamų paskolų

tikslinę paskirtį;

8) nustatyti revizoriaus atlyginimą ir

metines išmokas (premijas) iš pelno valdymo organų nariams;

9) nustatyti lėšų, kurias galima skirti

finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti,

limitą;

10) nustatyti

darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos pagrindais dirbantiems kredito unijoje

darbuotojams;

11) tvirtinti metinę kredito unijos

išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;

12) tvirtinti metinę finansinę

atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo

tvarkos;

13) nustatyti pajinio, rezervinio ir

kitų reikalingų kapitalų dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su abejotinais

kredito unijos aktyvais susijusius nuostolius iš rezervinio kapitalo lėšų;

14) pritarti Centrinės kredito unijos

steigimo sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę kredito uniją;

15) priimti nutarimą reorganizuoti ar

likviduoti kredito uniją;

16) spręsti klausimą dėl kredito unijos

įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;

17) įvertinti kredito unijos valdymo ir

kontrolės organų ataskaitas;

18) susirinkimo metu spręsti stebėtojų

tarybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;

19) spręsti kitus jo kompetencijai

įstatų priskirtus klausimus.

28 straipsnis.

Visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai

1.

Visuotinius narių susirinkimus šaukia

kredito unijos valdyba.

2.

Neeilinio visuotinio narių

susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba, paskolų

komitetas ir ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neskaitant asocijuotų

narių. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:

1) kredito uniją numatoma reorganizuoti

ar likviduoti;

2) kredito unija negali įvykdyti

finansinių įsipareigojimų arba yra skelbiama nemokia;

3) to reikalauja iniciatyvos teisę

turintys kredito unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ar paskolų komitetas;

4) yra šio įstatymo 34 straipsnio 3

dalyje numatytas atvejis;

5) įsiteisėja teismo sprendimas sušaukti

narių susirinkimą.

3.

Kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas gali būti sušaukiamas teismo sprendimu, jeigu:

1) per 3 mėnesius nuo ūkinių metų

pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis narių susirinkimas ir dėl to į

teismą kreipėsi kredito unijos narys (nariai);

2) į teismą kreipėsi neeilinio

visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio

susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką;

3) į teismą kreipėsi kreditoriai dėl to,

kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas nebuvo sušauktas šio straipsnio 2

dalies 2 punkte numatytais atvejais.

29 straipsnis.

Visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

1.Visuotinis narių susirinkimas gali

priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos

narių. Jei kvorumo nėra, sušaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi

teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo.

2.

Visuotiniame narių susirinkime

dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami

pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir

sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise

gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito

unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs

su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių

susirinkimui, ar jis yra už ar prieš. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo

kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys

balsavo raštu.

3.

Balsavimas visuotiniame narių

susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip

1/4 dalyvaujančių susirinkime kredito unijos narių.

4.

Visuotinio narių susirinkimo

nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai,

lemiamą balsą turi susirinkimo pirmininkas. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies

1, 4, 6, 7, 14, 15 punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti reikia 2/3

dalyvaujančiųjų visuotiniame narių susirinkime balsų.

5.

Visuotinio narių susirinkimo

protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas

susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas

susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo

biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito visuotinio narių susirinkimo

pabaigos.

30 straipsnis.

Visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka

1.

Eilinį visuotinį narių susirinkimą

šaukia kredito unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba

privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip

prieš 20 dienų iki susirinkimo.

2.

Neeilinio visuotinio narių

susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje nurodoma:

susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba,

gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai dienos

paskelbti kredito unijos nariams apie neeilinio visuotinio narių susirinkimo

sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai sušaukti neeilinį

visuotinį narių susirinkimą.

3.

Pakartotinis kredito unijos

visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo neįvykusio

susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5

dienoms iki pakartotinio susirinkimo.

4.

Visuotinis susirinkimas gali būti

šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi kredito unijos nariai su tuo

sutinka.

5.

Pranešime apie visuotinį narių

susirinkimą turi būti nurodyta:

1) kredito unijos pavadinimas ir

adresas;

2) susirinkimo data, laikas ir vieta;

3) susirinkimo darbotvarkė ir nutarimų

projektai.

6.

Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki

susirinkimo kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su

dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.

7.

Visuotinio narių susirinkimo

pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo

išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato

kredito unijos įstatai.

8.

Visuotinis narių susirinkimas neturi

teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame

dalyvauja ne visi kredito unijos nariai. Pakartotiniame susirinkime galioja tik

neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.

31 straipsnis.

Visuotinio narių susirinkimo nutarimų negaliojimas

1.

Kredito unijos narių ar administracijos

vadovo pareiškimu visuotinio narių susirinkimo nutarimai gali būti teismine

tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja šiam įstatymui, kredito

unijos įstatams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

2.

Visuotinio narių susirinkimo

nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarimo

priėmimo dienos ar nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie

nutarimo priėmimą.

32 straipsnis.

Stebėtojų taryba

1.Stebėtojų taryba yra kredito unijos

veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas.

2.

Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau

kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą

ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.

3.

Stebėtojų tarybos nariu negali būti

kredito unijos valdybos, paskolų komiteto narys ar revizorius. Stebėtojų

tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

33 straipsnis.

Stebėtojų tarybos kompetencija

1.

Stebėtojų taryba:

1) kontroliuoja, kaip paskolų

komitetas, valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo

nutarimus;

2) analizuoja kredito unijos, jos valdybos ir

paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;

3) pateikia visuotiniam kredito unijos

narių susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo išvadomis ir

pasiūlymais;

4) įspėja kredito unijos valdybą,

paskolų komitetą ir (ar) administraciją, kad nedelsiant pašalintų

veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių

susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti

valdybos ir paskolų komiteto narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu,

pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus ar kitas jos

taisykles;

5) pateikia visuotiniam narių

susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį buhalterinį

balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;

6) atstovauja kredito unijai teisme

nagrinėjant ginčus tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito unijos

narių ir valdybos;

7) siūlo valdybai atšaukti jos priimtus

neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį narių susirinkimą atšaukti neteisėtus

valdybos nutarimus;

8) gali perduoti jos kompetencijai

priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;

9) sprendžia kitus įstatuose numatytus

klausimus.

2.

Stebėtojų taryba turi teisę

pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti kredito

unijos buhalterinį balansą bei kitą finansinę atskaitomybę.

3.

Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito

unijos valdyba ir (ar) administracija privalo pateikti jai dokumentus,

susijusius su kredito unijos veikla.

4.

Stebėtojų tarybos posėdis yra

teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami

paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nariai turi

lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams

pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

5.

Stebėtojų tarybos nariai privalo

saugoti kredito unijos paslaptis.

6.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką

nustato jos priimtas darbo reglamentas.

34 straipsnis.

Kredito unijos valdyba

1.

Valdyba yra kolegialus vykdomasis

(administruojantis) kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja

pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis

kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.

Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,

paskolų komiteto narys ar revizorius.

2.

Be pagrindinių valdybos narių, tam

pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip 3 kandidatai į valdybos narius,

kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui, pakeičia nebegalinčius eiti savo

pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi teisę dalyvauti valdybos

posėdžiuose patariamojo balso teise.

3.

Jeigu kredito unijos valdybos narių

skaičius tapo mažesnis, negu numatyta kredito unijos įstatuose, ir nėra

galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais, likusieji

valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį kredito unijos narių susirinkimą.

35 straipsnis.

Valdybos kompetencija

1.

Valdybos ir jos narių kompetenciją

nustato kredito unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas darbo

reglamentas.

2.

Valdyba:

1) priima naujus narius į kredito uniją,

sustabdo jų narystę kredito unijoje šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje

numatytais atvejais;

2) atstovauja kredito unijai teisme,

arbitraže bei kitose institucijose;

3) organizuoja ir šaukia kredito unijos

visuotinius narių susirinkimus;

4) rengia ir

teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą

numatomų pajamų skaičiavimais;

5) nustato palūkanas už indėlius ir

paskolų procentus;

6) kredito unijos vardu sudaro darbo

sutartis su samdomais darbuotojais;

7) kredito unijos vardu sudaro civilinius

sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis;

8) tvarko kredito unijos narių registrus;

9) svarsto revizoriaus pateiktą

medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas stebėtojų

tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;

10) parengia kredito unijos buhalterinio

balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės

atskaitomybės projektus;

11) svarsto kredito unijos narių

prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo

gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą nariui

perleisti jo pajų kitam asmeniui;

12) investuoja laisvas kredito unijos

lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai numatyta

įstatuose;

13) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito

uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar

kredito unijų asociacijai bei skolinasi iš jų pinigus, jei tai numatyta

įstatuose;

14) priima sprendimus dėl skolinimo

kitoms kredito unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo Centrinės kredito

unijos nustatyta tvarka ir sąlygomis;

15) atsiskaito su buvusiais kredito

unijos nariais šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;

16) laiku informuoja kredito unijų

veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar pajinio

kapitalo sumažėjimą bei teikia kitus reikalingus šiai institucijai duomenis

pagal priežiūros institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos priežiūros

taisykles;

17) svarsto kitus kredito unijos veiklos

ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio narių susirinkimo,

stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.

3.

Valdyba priima nutarimus jos

kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais. Valdybos posėdis

yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Valdybos nariai turi

lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje

balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko

balsas.

4.

Valdybos nariai ir kandidatai į

valdybos narius privalo saugoti kredito unijos paslaptis.

5.

Už savo veiklą valdyba atsiskaito

visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet

ne rečiau kaip kartą per metus. Valdyba taip pat atsiskaito stebėtojų tarybai,

kuri pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus.

36 straipsnis.

Paskolų komitetas

1.

Paskolų komitetą iš ne mažiau kaip 3

kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems metams.

Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos

narys ar revizorius.

2.

Paskolų komitetas nagrinėja kredito

unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma

paskola atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo

sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos

valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos sutarties su kredito

unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas.

3.

Už savo veiklą paskolų komitetas

atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka,

bet ne rečiau kaip kartą per metus.

4.

Paskolų komiteto nariai privalo saugoti kredito

unijos paslaptis.

38 straipsnis.

Kredito unijos revizorius

1.

Kredito unijoje turi būti bent vienas

revizorius, kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose

nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo gali būti

kredito unijos narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi negali būti

kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto narys ar toje

kredito unijoje dirbantis vyriausiasis finansininkas (buhalteris).

2.

Jeigu nėra galimybės išrinkti

revizorių iš kredito unijos narių, visuotinis narių susirinkimas tvirtina

nepriklausomą auditorių, stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal sutartį.

3.

Revizorius (nepriklausomas

auditorius) kontroliuoja kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą, visuotinio

narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias funkcijas,

revizorius turi teisę reikalauti pateikti jam reikalingus kredito unijos

buhalterinius bei finansinius dokumentus.

4.

Kredito unijos revizorius

(nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui

finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas

informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės

veiklos pažeidimus, taip pat saugoti kredito unijos paslaptis.

5.

Renkamam revizoriui gali būti mokamas

atlyginimas.

6.

Kredito unijos revizorius

(nepriklausomas auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka už nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų

nuslėpimą.

39 straipsnis.

Administracija

1.

Kredito unijos valdyba, jeigu būtina,

sudaro kredito unijos administraciją, į kurią įeina kredito unijos

administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei kiti

valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai.

2.

Kredito unijos administracija vykdo

visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.

3.

Kredito unijos administracijos

pareigas nustato kredito unijos įstatai ir valdybos patvirtintas darbo

reglamentas.

4.

Asmenis į kredito unijos administracijos vadovo

ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas priima kredito unijos valdyba.

5.

Kredito unijos administracijos

vadovas negali eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, dirbti kitos

kredito unijos ar banko administracijoje.

6.

Kredito unijos administracijos

vadovas sudaro darbo sutartis su kitais kredito unijos darbuotojais.

7.

Kredito unijos administracijos vadovo

pareigas gali eiti kredito unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.

ŠEŠTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS KAPITALAS,

NARIO PAJUS,

PAJAMOS IR IŠLAIDOS,

FINANSINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ

40 straipsnis.

Kredito unijos kapitalas

Kredito unijos nuosavas kapitalas

susideda iš pajinio, rezervinio bei papildomo kapitalo.

41 straipsnis.

Kredito unijos pajinis kapitalas

1.

Kredito unijos minimalus pajinis

kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 litų. Jeigu pajinis kapitalas

mažesnis, kredito unijos priežiūros institucija gali panaikinti kredito unijai

išduotą veiklos licenciją.

2.

Kredito unijos pajinis kapitalas

sudaromas iš kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių piniginių įmokų už

kredito unijos narių pajus.

3.

Pajinis kapitalas kaupiamas

atsižvelgiant į poreikį lėšų, kurias kredito unija nusprendžia investuoti į

kredito unijos nuosavą turtą - patalpas, įrangą ir inventorių kredito unijos

veiklai pradėti ir plėtoti, taip pat Centrinės kredito unijos pajams įsigyti.

4.

Kredito unijos pajiniam kapitalui

kaupti draudžiama naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas ir jai įkeistą

turtą.

42 straipsnis.

Kredito unijos rezervinis kapitalas

1.

Kredito unija sudaro rezervinį kapitalą,

kuris naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

2.

Rezervinis kapitalas sudaromas iš

kredito unijos pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau

kaip po 20 procentų iš šio pelno, kol rezervinis kapitalas sudarys 10 procentų

ilgalaikių investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos metinio

buhalterinio balanso pagrindu.

3.

Panaudojus dalį rezervinio kapitalo

kredito unijos nuostoliams padengti, iš pelno vėl atskaitoma į kapitalą tiek,

kad jis taptų nustatyto dydžio.

4.

Nuostoliams,

kurie gali būti padengti iš rezervinio kapitalo, priskiriami nuostoliai, susiję

su abejotinais aktyvais - paskolomis ir ilgalaikėmis investicijomis. Kitiems

nuostoliams atlyginti rezervinio kapitalo lėšos gali būti panaudotos tik

kredito unijos visuotinio narių susirinkimo

nutarimu.

43 straipsnis.

Kredito unijos nario pajus

1.

Kredito unijos nario pajus gali būti

tik piniginė įmoka.

2.

Pajaus mokėjimo tvarka ir atsakomybė

už šios tvarkos pažeidimus nustatomos kredito unijos įstatuose.

3.

Minimalus

kredito unijos nario fizinio asmens pajaus dydis yra 100 litų, o minimalus

nario juridinio asmens pajaus dydis yra 1000 litų. Kredito unijos įstatuose

gali būti numatytas didesnis minimalaus pajaus dydis. Jei kredito unijos nario

pajus tapo mažesnis už nustatytą minimalų

dydį, valdyba privalo apie tai įspėti narį ir nustatyti terminą pajų padidinti

iki nustatyto minimalaus dydžio. Jeigu narys šio reikalavimo neįvykdo, valdyba

siūlo visuotiniam narių susirinkimui jį šalinti iš kredito unijos.

4.

Norėdamas atsiimti dalį pajaus,

disponavimo kuriuo neriboja šis įstatymas ir kredito unijos įstatai, kredito

unijos narys pateikia prašymą valdybai. Įvertinusi kredito unijos finansinę ir

turtinę būklę (likvidumą), valdyba nustato terminą, per kurį toks prašymas turi

būti patenkintas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo

atitinkamo valdybos sprendimo priėmimo dienos.

5.

Išieškoti

iš kredito

unijos nario pajaus, kuris yra kredito unijos nuosavybė,

draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos

narių.

44 straipsnis.

Pelno paskirstymas

1.

Kredito unijos pelnas yra lėšos,

kurios lieka atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų metų

kredito unijos išlaidas ir nuostolius.

2.

Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau

kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį

balansą šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3.

Nutarime dėl pelno paskirstymo turi

būti nurodyta:

1) pelno suma;

2) mokesčiai;

3) atskaitymai į rezervinį kapitalą;

4) atskaitymai į kitą kredito unijos

kapitalą, skirtą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito

unijoje turimiems papildomiems pajams išpirkti bei kitoms kredito unijos

ilgalaikėms programoms įgyvendinti;

5) pelno dalis (procentais), skiriama

kredito unijos nariams (pajininkams) pagal kredito unijoje nario laikomų

indėlių bei gautų paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno dalis išmokama premijomis

ar kita kredito unijos įstatuose nustatyta išmokų forma;

6) tantjemos kredito unijos valdymo

organų nariams ir vadovams;

7) nepaskirstytasis pelnas.

4.

Kredito unijos nariams premijos mokamos iš

pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius lėšas į rezervinį kapitalą ir

kitus įstatuose numatytus kredito unijos kapitalus.

5.

Pelnas, likęs po atskaitymų į kredito

unijos kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba kitaip

perduotas kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams, jeigu

kredito unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo nustatytą

minimumą.

45 straipsnis.

Kredito unijos apskaita, atskaitomybė ir kontrolė

1.

Kredito unijos finansiniai metai sutampa su

kalendoriniais metais. Jei kredito unija buvo įregistruota ūkiniams metams

prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga laikoma kalendorinių metų paskutinė diena. Jei kredito unija išregistruojama

nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutiniai ūkiniai metai baigiasi kredito

unijos išregistravimo dieną.

2.

Kredito unijų buhalterinę apskaitą,

atskaitomybės ir finansinės kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos

įstatymai ir priežiūros institucijos nutarimais patvirtinti teisės aktai.

3.

Per 3 mėnesius nuo finansinių metų

pabaigos kredito unija parengia ir pateikia priežiūros institucijai metinę

finansinę ataskaitą.

46 straipsnis.

Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

Priežiūros institucija gali nustatyti

kredito unijoms šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:

1) likvidumo;

2) maksimalios atviros pozicijos

užsienio valiuta;

3) kapitalo pakankamumo.

SEPTINTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJŲ VEIKLOS

PRIEŽIŪRA

47 straipsnis.

Kredito unijų veiklos kontrolė ir poveikio priemonių taikymas

1.

Kredito unijų veiklos priežiūros

institucija už šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių kredito

unijų veiklą, pažeidimus turi teisę taikyti kredito unijai, jos vadovams šias

sankcijas:

1) įspėti kredito uniją dėl jos veiklos

trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;

2) įstatymų nustatyta tvarka skirti

kredito unijos vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo pažeidimus;

3) reikalauti nušalinti kredito unijos

valdybos pirmininką, jos narį (narius) ar administracijos vadovą ir išrinkti

naują valdybos pirmininką, jos narį (narius) arba paskirti naują

administracijos vadovą;

4) sustabdyti kredito unijos stebėtojų

tarybos įgaliojimus, nušalinti kredito unijos valdybą, administracijos vadovą

ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių;

5) laikinai arba visam laikui atšaukti

leidimą atlikti vieną ar kelias kredito unijos veiklos operacijas;

6) laikinai arba visam laikui atšaukti

kredito unijai išduotą licenciją verstis 7 straipsnyje nustatyta veikla.

2.

Taikytinos sankcijos rūšį ir terminus

parenka priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, galimas jo

pasekmes kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti poveikio priemonės

pasekmes kredito unijos patikimumui ir stabilumui.

3.

Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo,

išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per 3

mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už

pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai,

poveikio priemonės negali būti taikomos.

4.

Priežiūros institucijos nutarimas dėl sankcijos

taikymo kredito unijai ar jos vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per mėnesį nuo

šio nutarimo priėmimo dienos.

5.

Centrinė kredito unija papildomai

kontroliuoja nuolatinę kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą, o

jeigu reikia, ją tikrina, vertina veiklos riziką ir teikia priežiūros

institucijai rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo šioms kredito

unijoms.

6.

Priežiūros institucija šio straipsnio

1 dalyje nurodytas sankcijas taiko priežiūros institucijos kolegialiu nutarimu,

jei yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) priežiūros institucijai suteikta

neteisinga informacija;

2) priežiūros institucijai nepateikta

būtina kredito unijos priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai;

3) nesilaikyta nustatytų normatyvų;

4) pažeisti Lietuvos Respublikos

įstatymai ar kiti teisės aktai.

7.

Priežiūros institucija nutarimą

taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas priima vadovaudamasi:

1) dokumentais ir informacija,

patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;

2) kredito unijos ekonominės būklės

analize;

3) medžiaga apie anksčiau nustatytus

pažeidimus ir priežiūros institucijos bei kitų institucijų kredito unijai

taikytas sankcijas;

4) kredito unijos valdybos ar

administracijos vadovo paaiškinimais.

AŠTUNTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS

REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

48 straipsnis.

Kredito unijos reorganizavimas

1.

Reorganizavimas - tai kredito unijos,

kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos

kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigta

nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito unija (ar kredito unijos).

2.

Kredito unijos gali būti

reorganizuojamos šiais būdais:

1) jungimosi;

2) padalijimo.

3.

Kredito unijų reorganizavimas

jungimosi būdu galimas:

1) kai prie kredito unijos, kuri tęsia

veiklą, prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip juridiniai asmenys baigia

veiklą;

2) kai iš kelių kredito unijų, kurios

kaip juridiniai asmenys baigia veiklą, įsisteigia nauja kredito unija.

4.

Kredito unijos jungiasi Lietuvos

Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Kredito unijų reorganizavimas

padalijimo būdu galimas:

1) kai kredito unija, kuri baigia

veiklą, perduoda savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms, kurios tęsia

veiklą;

2) kai iš kredito unijos, kuri baigia

veiklą, steigiamos naujos kredito unijos;

3) kai iš kredito unijos, kuri tęsia

veiklą, atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba iš kurios

steigiama nauja kredito unija.

6.

Reorganizuojamos kredito unijos turi

parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodyta kiekvienos

reorganizuojamos kredito unijos:

1) pavadinimas ir buveinė;

2) narių skaičius;

3) pajinis kapitalas;

4) indėlių ir išduotų paskolų bei turto

įvertinimas;

5) prievolių perėmimo sąlygos ir

terminai;

6) narių pajų tvarkymo po reorganizavimo

veiksiančiose kredito unijose kriterijai ir taisyklės;

7) narių indėlių ir nariams išduotų

savitarpio paskolų tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir po jo;

8) kitos turtinės ir neturtinės narių

teisės ir pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių teisių ir pareigų

įgijimo terminai;

9) teisės, reorganizavimo laikotarpiu

suteikiamos kredito unijų valdymo organams, revizoriams (ekspertams).

7.

Kartu su reorganizavimo projektu turi

būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios kredito unijos įstatai.

8.

Kiekvienos reorganizuojamos kredito

unijos valdyba parengia reorganizavimo projektą, kuriam įvertinti gali būti

kviečiamas nepriklausomas auditorius (ekspertas). Jis privalo pateikti raštu

visuotiniam narių susirinkimui reorganizavimo projekto įvertinimą ir išvadas.

9.

Apie numatomą reorganizavimą

kiekviena kredito unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip prieš 20 dienų

iki visuotinio narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti

kredito unijos reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę per

tą laikotarpį susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo įvertinimu.

10.

Priimti nutarimą reorganizuoti

kredito uniją ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei parengtus

įstatus kredito unijos nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų reorganizuojamos

kredito unijos narių balsų. Visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl

atsisakymo reorganizuoti kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių turi teisę

apskųsti teismui.

11.

Reorganizavimas kredito unijos

bankroto atveju yra kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai paskirtas

administratorius kredito uniją skaido arba dalį jos turto parduoda kitoms

kredito unijoms, kad būtų laiduojamas kredito unijos mokumas ir patenkinami

kreditorių reikalavimai. Kredito unija bankroto atveju turi būti

reorganizuojama pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus

ir teisės aktus, reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.

12.

Apie kredito unijos reorganizavimą

pranešama raštu kiekvienam jos nariui ir kredito unijos kreditoriui.

13.

Po reorganizavimo veiksiančių

kredito unijų įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių susirinkimo.

Reorganizuojamos kredito unijos įteisinamos, licencijuojamos ir registruojamos

pagal šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.

14.

Reorganizavus kredito uniją, jos

turtas pereina:

1) jungimosi ir padalijimo atveju -

naujai atsiradusiai kredito unijai;

2) prijungimo prie kitos kredito unijos

atveju - pastarajai.

15.

Turtas pereina perdavimo dokumento

pasirašymo dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo priimtas dokumentas.

49 straipsnis.

Kredito unijos likvidavimas

1.

Kredito unijos likvidavimo pagrindas

gali būti:

1) kredito unijos veiklos termino,

nurodyto jos įstatuose, pasibaigimas;

2) kredito unijos narių minimalaus

skaičiaus, nurodyto šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, sumažėjimas ir

priežiūros institucijos draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam

narių sumažėjimui;

3) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto

kredito unijos pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per priežiūros

institucijos nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;

4) įmonių rejestro tvarkytojo priimtas

sprendimas atšaukti kredito unijos registravimą;

5) įsiteisėjęs teismo sprendimas

likviduoti bankrutavusią kredito uniją;

6) įsiteisėjęs teismo sprendimas

likviduoti kredito uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus;

7) visuotinio narių susirinkimo

nutarimas likviduoti kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto byla.

2.

Nutarus likviduoti kredito uniją,

priežiūros institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo likvidatoriaus

paskyrimo dienos kredito unijos valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti

kredito uniją, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.

3.

Likvidatorius praneša kredito uniją

įregistravusiai institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie kredito unijos

statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito unijai įgijus

likviduojamos kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą rašomas žodis

„likviduojama“.

4.

Likviduojama kredito unija gali

sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip pat

numatytus nutarime dėl likvidavimo.

5.

Apie kredito unijos likvidavimą

viešai skelbiama tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais arba

kiekvienam nariui ir kreditoriui pranešama raštu.

6.

Kredito unijos likvidavimo procedūra

atliekama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus,

reglamentuojančius bankų likvidavimą.

50 straipsnis.

Kredito unijos bankroto procedūra

Kredito unijos bankroto bylos iškėlimo, teisminio

nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto

procedūra atliekama remiantis Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymu.

DEVINTASIS

skirsnis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis.

Mokesčių lengvatos

Mokesčių lengvatos kredito unijoms

taikomos vadovaujantis mokesčius reglamentuojančiais Lietuvos

Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

52 straipsnis.

Kredito unijų veiklos priežiūra

Kol bus sukurta speciali kredito įstaigų

veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai, visų Lietuvos

Respublikoje įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei licencijas suteikia

Lietuvos bankas.

53 straipsnis.

Kredito unijų įstatų pakeitimas ir veiklos pertvarkymas

1.

Kredito unijos turi suderinti savo

įstatus su šio įstatymo nuostatomis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio

įstatymo įsigaliojimo dienos.

2.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo

įregistruotų kredito unijų įstatų nuostatos galioja tiek, kiek neprieštarauja

šiam įstatymui. Kredito unijos savo įstatus taiko kartu su šio įstatymo

nuostatomis.

3.

Kredito unijos turi įvykdyti visus

kredito unijų tarpusavio įsipareigojimus per pusę metų nuo įstojimo į Centrinę

kredito uniją dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-551,

1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.

45-1289 (2000 06 02)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

23-762 (2001 03 16)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-979,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2002-06-28)

autrap@lrs.lt

25 straipsnis.

Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą

1.

Kredito unijos narys už kredito

unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta

tvarka. Narystės kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo atsakomybės už

kredito unijai padarytą žalą.

2.

Kredito unijos narys atsako įdėto

pajaus (priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali būti

nustatyta iki penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario

atsakomybė.

PENKTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS VALDYMAS IR

VEIKLOS KONTROLĖ

37 straipsnis.

Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė

1.

Stebėtojų tarybos, valdybos ir

paskolų komiteto nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Nuo pareigos atlyginti nuostolius

atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto nariai,

kurie balsavo prieš nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos

įstatus ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus

priimant. Šiais atvejais jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo

sužinoti apie tokį nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.