Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1995, Nr. 26-578
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMAS
1995 m. vasario 21 d. Nr.I-796
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija:
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
PIRMASIS
skirsnis
BENDROJI
DALIS
11 straipsnis.
Kredito unijos steigimas ir steigėjai
Kredito unija steigiama kaupiant jos
steigimo išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir
pajinį kapitalą - iš pajinių įmokų.
Kredito unijos steigėjai yra fiziniai
ar fiziniai ir juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka steigiantys
kredito uniją. Kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos
Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi
būti ir besisteigiančios kredito unijos narys.
Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją
steigiančių juridinių asmenų, nurodytų šio
įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaičius turi būti mažesnis už steigėjais
esančių fizinių asmenų skaičių.
Steigėjai sudaro kredito unijos
steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:
1) steigėjai (fizinių asmenų - vardai,
pavardės, o juridinių asmenų - pavadinimai) ir jų adresai;
2) kredito unijos pavadinimas;
3) kredito unijos buveinė, kuri turi
būti Lietuvos Respublikoje;
4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant
kredito uniją bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
5) minimalaus piniginio pajaus dydis ir
šio pajaus įmokėjimo terminai bei laikino naudojimo tvarka kredito unijos
steigimo laikotarpiu;
6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir
naudojimo tvarka;
7) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.
Steigimo sutartį pasirašo visi
steigėjai. Sutartis turi būti patvirtinta notaro.
Steigimo sutartis, sudaryta šio
įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti
lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.
Kredito unijos steigėjai parengia
kredito unijos įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui.
Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius
steigiamos kredito unijos pajų, pajininkų registre.
Iki steigiamojo susirinkimo turi būti
sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų
pajai.
Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš
steigėjų turi teisę sudarinėti sandorius dėl steigiamos kredito unijos. Šie
sandoriai kredito unijai sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas juos patvirtina. Jeigu susirinkimas
tokių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais,
atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjo siūlymu kredito unijos steigiamasis
susirinkimas gali perkelti kredito unijai prievoles, sukurtas sandoriais, kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir atlyginti
steigėjams kredito unijos steigimo išlaidas.
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato kredito unijų
veiklos pagrindus, narystės kredito unijoje sąlygas bei savivaldos principus,
kredito unijų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei
veiklos priežiūrą, jos narių teises ir pareigas. Šiuo įstatymu atkuriama
kooperatinio kredito sistema bei siekiama paspartinti jos plėtrą Lietuvoje.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Kredito unija - kooperatiniais
pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos
Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų
organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio
kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių
(toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams,
numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu
ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
Kredito unijos nario pajus (toliau
- pajus) - vieno kredito unijos nario piniginė įmoka į kredito unijos
pajinį kapitalą.
Savitarpio paskolos - iš
kredito unijoje sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir
trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu
nustatyto dydžio palūkanos.
Centrinė kredito unija -
kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir
Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito
įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija atlieka
kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius
bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią
riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos įstatymo jai
nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo nustatyta veikla.
Sutrikęs kredito unijos likvidumas -
būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo
normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus
artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrikdyti
įvykdyti įsipareigojimus.
Sutrikęs kredito unijos mokumas
- būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, taip pat kai
yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už
jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus.
Stabilizacijos fondas -
Centrinės kredito unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas, skirtas
kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip
paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti.
3 straipsnis.
Kredito unijos statusas
Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos
įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka ir veikia pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus
ir savo įstatus.
Kredito unija turi savo turtą, gali
savo vardu įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti pareigas, būti
ieškovė ir atsakovė teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).
Kredito unija gali būti steigiama tik
neribotam laikui.
Kredito unija pagal savo prievoles
atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias
su kredito unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal kredito unijos prievoles
atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų.
Kredito unija neatsako už valstybės
prievoles, o valstybė neatsako už kredito unijos prievoles, išskyrus atvejus,
kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.
4 straipsnis.
Kredito unijos nuosavybė
Kredito unijos turtas, sukauptas iš jos
narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės teise priklauso
kredito unijai.
5 straipsnis.
Kredito unijos pavadinimas
Kredito unija privalo įregistruoti
savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kredito unijos pavadinime turi būti
žodžiai „kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to kilusių ginčų
sprendimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kredito unija negali pasirinkti tokio
pavadinimo, kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar komercinio banko,
įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks panašus, kad
sukeltų painiavą.
6 straipsnis.
Kitų įstatymų ir teisės aktų taikymas kredito unijų veiklai
Kredito unijų
stojimą į Centrinę kredito uniją bei dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės
kredito unijos įstatymas, šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip
pat Centrinės kredito unijos įstatai.
Įstatymų ir kitų teisės aktų
nuostatos, kurios reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos nariams duodamų
savitarpio paskolų santykiams taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja šio
įstatymo nuostatoms.
ANTRASIS
skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLA, KREDITO
UNIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
7 straipsnis.
Kredito unijų veikla
Kredito unijos:
1) priima iš savo narių, kredito unijų
asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų,
religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos
fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų
institucijų, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų,
taip pat, iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, ir iš kitų kredito
unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėmis, terminuotus ir neterminuotus
indėlius;
2) duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai
ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;
3) diskontuoja, inkasuoja vekselius;
4) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją, skolina pinigus
kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito
unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų, nesančių
Centrinės kredito unijos narėmis, ar kredito unijų asociacijos šio įstatymo 9
straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis;
5) investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės bei Lietuvos
banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei tokia veikla numatyta kredito
unijos įstatuose;
6) užsiima kita kredito įstaigoms
būdinga veikla.
Šiame straipsnyje nustatytas
operacijas bei veiklą, jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros
institucijos licenciją, gali atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka
įregistruota kredito unija.
8 straipsnis.
Kredito unijos teisės ir pareigos
1.
Kredito unija gali:
1)
verstis šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta veikla;
2)
turėti atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų Centrinėje kredito unijoje ir
bankuose nacionaline bei užsienio valiuta;
3)
turėti savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
4)
pirkti ar kitais būdais įgyti savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti,
išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
5)
sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;
6)
mokėti tantjemas kredito unijos valdymo organų nariams bei vadovams;
7)
nustatyti atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžius ir teikiamų paslaugų savo
nariams bei asocijuotiems nariams lengvatines sąlygas (privilegijas);
8)
nustatyti savo organizacinę struktūrą;
9)
būti Centrinės kredito unijos steigėja bei nare;
10)
reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Kredito unija gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių,
jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos
Respublikos įstatymams.
3.
Kredito unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas taip
pat reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.
4.
Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos
Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems
priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito
unijos nariams ir tretiesiems asmenims.
5.
Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.
9 straipsnis.
Savitarpio paskolos paskirtis, dydis ir grąžinimo užtikrinimas
Kredito unija duoda savo nariui ilgalaikę
ar trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, buičiai
reikalingiems daiktams įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei,
profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti bei
kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta kredito unijos įstatuose.
Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti
savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei
10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų
sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos
buhalterinio balanso pagrindu.
Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas, kad savitarpio paskolos suma negali
viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos sumos, netaikomas kredito unijos
nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi apmokėti (išlaidoms už mokymąsi
aukštosiose, specializuotose mokyklose, kursuose ir pan.) ir kai paskola yra
garantuota įkeičiant kredito unijoje esantį terminuotą indėlį.
Paskola turi būti garantuota bent
viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo
priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Kredito unija gali suteikti savo
nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti šio
straipsnio 4 dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma paskola
(paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio. Nariui
draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą ir
palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.
10 straipsnis. Indėlių
draudimas ir kitos indėlių saugumo garantijos
Indėliai kredito unijose yra
privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo nustatyta
tvarka.
[1 dalies
redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:
Indėliai kredito unijose yra privalomai
draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams
draudimo įstatymo nustatyta tvarka.]
Indėlių saugumo garantija taip pat yra kredito
unijų narystė Centrinėje kredito unijoje, kuri atlieka savo narių kredito unijų
likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo
atkūrimo funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
Nr. IX-979,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28), įsigalioja nuo 2002-07-01
TREČIASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS
12 straipsnis.
Kredito unijos steigiamasis susirinkimas
Kredito unijos steigėjai privalo
sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo steigimo
sutarties notarinio patvirtinimo.
Steigiamasis susirinkimas:
1) svarsto ir tvirtina kredito unijos
įstatus;
2) renka pirmajai kadencijai kredito
unijos valdymo organų narius ir revizorių, bet ne ilgiau kaip dvejiems
finansiniams-ūkiniams metams;
3) tvirtina steigimo ataskaitą;
4) tvirtina kredito unijos steigėjų
sudarytus sandorius;
5) sprendžia kitus visuotinio
susirinkimo kompetencijos klausimus.
Steigiamajame susirinkime turi
dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų asmenų. Steigėjų
dalyvavimas yra būtinas.
Steigiamajam susirinkimui
pirmininkauja kuris nors steigėjas arba steigiamojo susirinkimo išrinktas
pirmininkas.
Steigiamajame susirinkime turi būti
rašomas protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų
skaičius, visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo
pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas pajininkas. Prie
susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos
pajininkų sąrašas.
Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas
nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai valdybai kredito
unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.
Jeigu kredito unijos steigėjai per 60
dienų nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia kredito unijos
steigiamojo susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo įsipareigojimų
kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų visas jų įmokas
be jokių atskaitymų.
13 straipsnis.
Steigimo ataskaita
Kredito unijos steigėjai privalo
parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui.
Ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) steigimo išlaidos;
2) išplatintų pajų skaičius ir už juos
gauta pinigų suma;
3) pajų, kuriuos įmokėjo kiekvienas
steigėjas, dydis;
4) sandoriai, kuriais pagrįstas
prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;
5) steigimo išlaidoms padengti išmokėto
atlyginimo dydis.
14 straipsnis.
Kredito unijos įstatai
Įstatai yra teisinis dokumentas,
kuriuo vadovaujasi kredito unija savo veikloje.
Įstatuose turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas;
2) buveinės adresas;
3) susijungimo į kredito uniją kriterijus;
4) veiklos pobūdis (atliekamos
operacijos, teikiamų paslaugų rūšys);
5) narių teisės, pareigos ir atsakomybė;
6) priėmimo į kredito uniją, išstojimo
ir pašalinimo iš jos pagrindai ir tvarka;
7) minimalus pajus, kurį turi įmokėti narys,
pajaus įmokėjimo ir jo perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka. Kredito unijos
įstatuose gali būti nustatytas ir maksimalus
pajus, kurį leidžiama įmokėti vienam nariui;
8) kredito unijos lėšų panaudojimas
Centrinės kredito unijos pajams įsigyti;
9) narių visuotinių susirinkimų
kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;
10) stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų
komiteto ir revizoriaus rinkimo tvarka ir jų kompetencija;
11) kapitalų sudėtis, priklausomybė ir
formavimas (pajinio kapitalo dydis nenurodomas);
12) pelno ir nuostolių patvirtinimo
tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarka;
13) finansinės atskaitomybės sudarymo,
tikrinimo ir priėmimo tvarka;
14) kredito unijos reorganizavimo ir
likvidavimo tvarka;
15) kredito unijos pranešimų skelbimo
tvarka;
16) žinios, kurios yra laikomos kredito
unijos paslaptimi.
Įstatuose gali būti ir kitų šiam
įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių
nuostatų, reglamentuojančių kredito unijos veiklą ir nustatančių narių
turtinius ir kitus santykius bei kredito unijos santykius su trečiaisiais
asmenimis.
Kredito unijos įstatus tvirtina steigiamasis
narių susirinkimas, juos keičia ar papildo tik visuotinis susirinkimas.
15 straipsnis.
Kredito unijos registravimas
Per 4 mėnesius nuo steigiamojo
susirinkimo dienos kredito unija, gavusi šio įstatymo 16 straipsnyje numatytą
licenciją, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta komercinių bankų registravimo tvarka.
Jei per šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą laiką kredito unija nebuvo įregistruota, tai ji laikoma neįsteigta ir
pajininkų įmokos į kredito unijos pajinį kapitalą be jokių atskaitymų turi būti
sugrąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko pasibaigimo dienos.
Jei kredito unija nebuvo įregistruota
dėl priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar asmenų, sumokėjusių
pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito uniją gali būti
kredito unijos steigėjų apskųstas teismui.
Nuo įregistravimo dienos kredito
unija gali verstis taupymo bei savitarpio paskolų savo nariams davimo veikla.
16 straipsnis.
Licencija
Licenciją verstis taupymo ir
savitarpio paskolų davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms būdinga
veikla kredito unijai išduoda priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.
Licencijai gauti kredito unija privalo pateikti
priežiūros institucijai šiuos dokumentus:
1) pareiškimą;
2) notariškai patvirtintas steigimo
dokumentų kopijas;
3) dokumentus, patvirtinančius, kad
kredito unijos narių pradinės įmokos sumokėtos;
4) priežiūros institucijos reikalaujamus
duomenis apie kredito unijų steigėjus, stebėtojų tarybos ir valdybos narius;
5) įstatus;
6) kitus priežiūros institucijos
reikalaujamus dokumentus.
Atsisakymas išduoti licenciją turi
būti motyvuotas. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šis atsisakymas
gali būti apskųstas teismui.
KETVIRTASIS
skirsnis
NARYSTĖ KREDITO UNIJOJE,
NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
17 straipsnis.
Nariai
Kredito unijos nariais gali būti šie
fiziniai asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės, nuolat
gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys
Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti asmenys, sukakę 18
metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais asmenis nuo 16
metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį.
Kartu su šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip pat gali būti šie
juridiniai asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos visuomeninės
organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir
bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai. Šių narių kredito unijoje negali būti
daugiau ar tiek pat kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus
atitinkančių narių.
Asocijuotais kredito unijos nariais
gali būti:
1) unijos narių fizinių asmenų Lietuvos
Respublikoje įregistruotos individualios (personalinės) įmonės, ūkinės
bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių
kontrolinis akcijų paketas priklauso unijos nariui ar nariams;
2) įmonė, nurodyta šios dalies 1 punkte,
jei jos darbuotojų skaičiaus metinis vidurkis
neviršija 49;
3) fiziniai asmenys, gyvenantys,
dirbantys arba besimokantys toje seniūnijos teritorijoje, kurioje yra kredito
unijos būstinė;
4) kredito unijos nariai, neatitinkantys
kredito unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų sąlygų.
Asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito
unijos nario pareigas bei prievoles ir gali naudotis visomis kredito unijos
teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti
išrinktam į kredito unijos valdymo ir kontrolės organus. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto
nario teisių apribojimų: nustatytas maksimalus indėlis, kurį leidžiama priimti
iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajaus ir (ar) paskolos dydis,
reglamentuota indėlio ir (ar) pajaus
sugrąžinimo tvarka ir kita.
Asocijuotų narių skaičius kredito
unijoje negali viršyti narių, atitinkančių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nustatytus narystės kriterijus, skaičiaus.
Minimalus kredito unijos narių
skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50 narių, įskaitant steigėjus.
Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu, kredito unija
tolesnei savo veiklai, kol vėl bus minimalus narių skaičius, turi gauti kredito
unijos veiklos priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucija,
atsižvelgdama į tokios kredito unijos likvidumą, gali leisti jai veikti ne
ilgiau kaip 3 mėnesius arba uždrausti tokios kredito unijos veiklą.
Priimti naujus narius galima tik po to, kai šio
įstatymo nustatyta tvarka kredito unija yra įregistruota.
Narystė kredito unijoje gali būti
grindžiama šiais kriterijais:
1) darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje;
2) profesinis bendrumas;
3) priklausymas tam tikram formaliam
asmenų junginiui: organizacijai, įskaitant visuomenines ir profesines, bet
išskyrus politines partijas; mokymosi, etninei, kultūros, socialinei ar
religinei draugijai ar bendruomenei ir pan.;
4) gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje
vietovėje - miestelyje, seniūnijos teritorijoje ar kitame savivaldybės tarybos
nustatytame teritoriniame darinyje, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta.
Narystės kriterijai (vienas ar keli) turi būti nurodyti kredito
unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis nors
vieną įstatuose numatytą kriterijų.
Kredito unijos nario šeimos nariai
ar kartu su juo gyvenantys arba tvarkantys bendrą ūkį asmenys gali būti priimti
kredito unijos nariais neatsižvelgiant į šiame straipsnyje nurodytus
kriterijus, jei ko kita nenumato kredito unijos įstatai.
Kredito unijos nariais norintys tapti asmenys turi pateikti raštišką prašymą
kredito unijos valdybai. Prašyme nurodoma, kad jis (ji) pasižada laikytis
kredito unijos įstatų, sumokėti stojamąjį mokestį, įmokėti pajų bei vykdyti ir
tas kredito unijos prievoles, kurias kredito unija prisiėmė iki jam įstojant.
Kredito unijos nariu (asocijuotu
nariu) tampama po to, kai valdyba priima sprendimą patenkinti prašymą.
18 straipsnis.
Narių registravimas
Nariai turi būti registruojami atskiruose
kredito unijos narių ir kredito unijos asocijuotų narių registruose, kuriuos tvarko valdyba. Registruose nurodoma:
nario vardas ir pavardė ar įmonės pavadinimas, asmens ar įmonės kodas,
gyvenamoji vieta ir adresas ar įmonės registracijos vieta, įstojimo data,
stojamojo mokesčio, pajaus sumokėjimas.
Kredito unijos veiklos priežiūros
institucijos reikalavimu valdyba privalo pateikti kredito unijos narių sąrašą.
Jei kredito unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių, tampa mažesnis
nei šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, valdyba apie tai
turi pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 10 dienų.
Jei kredito unijos narys prašo, jam
gali būti išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis narystę kredito unijoje ir
pajaus dydį.
19 straipsnis.
Kredito unijos nario teisės ir pareigos
Kredito unijos narys turi šias
teises:
1) dalyvauti kredito unijos
susirinkimuose ir balsuojant turėti tik vieną balsą. Ši teisė negalioja
asocijuotiems nariams;
2) rinkti kredito unijos valdymo ir kontrolės
organus ir būti į juos išrinktas. Ši teisė
negalioja asocijuotiems nariams;
3) gauti informaciją apie kredito unijos
veiklą, jos finansinę-ūkinę būklę ir turtą ar pareikalauti, kad kredito unija
pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę
atskaitomybę, valdybos ataskaitas apie kredito unijos veiklą, susirinkimų
protokolus, narių registrą. Kiti dokumentai gali būti nariui pateikiami, jeigu
juose nėra paslapčių, kurių atskleidimas padarytų kredito unijai turtinę žalą.
Atsisakyti suteikti informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas
pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja
narys. Ginčus dėl nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
4) apskųsti teismui visuotinio narių
susirinkimo ir valdybos nutarimus;
5) išstoti iš kredito unijos;
6) gauti nariams skirstomo pelno dalį (procentais)
pagal kredito unijoje nario laikomų indėlių bei gautų paskolų dydį (apyvartą),
kuri išmokama premijomis ar kitomis kredito unijos įstatuose nustatytomis
išmokomis;
7) gauti likviduojamos kredito unijos
turto dalį, proporcingą jo pajaus dydžiui;
8) palikti testamentu savo pajų vienam
ar keliems asmenims;
9) valdybos sutikimu perleisti savo pajų
kitų asmenų nuosavybėn šio įstatymo 35 straipsnio
2 dalies 11 punkte nustatyta tvarka;
10) reikalauti, kad kredito unija
grąžintų jo pajų ar pajaus dalį, laikydamasi 9 straipsnio
5 dalyje nustatytų apribojimų;
11) naudotis kredito unijos teikiamomis
paslaugomis įstatuose nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis.
Kredito unijos įstatuose gali būti
numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos
įstatymams.
Kredito unijos narys neturi teisės
balsuoti, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito
unijoje klausimą, kitais įstatų numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai
suinteresuotas.
Kredito unijos narys privalo:
1) turėti kredito unijoje ne mažesnio
negu šio įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų;
2) laiku pranešti apie savo narystės
kredito unijoje pagrindo išnykimą;
3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka
mokėti stojamąjį mokestį, pajines ir kitas tikslines įmokas;
4) laikytis įstatų, vykdyti
įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir kontrolės organų
nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;
5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo
sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.
Kredito unijos narys negali būti tuo
pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.
Kredito unijos valdymo ar kontrolės organų
narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti savo funkcijų minėtuose organuose. Išstojantys
nariai, kurie dirba kredito unijoje pagal darbo sutartis, gali nenutraukti
darbo sutarties, jei įstatuose nenumatyta kitaip.
20 straipsnis.
Narystės nutraukimas ir narystės pasibaigimas
Narystė kredito unijoje nutraukiama:
1) valdybai patenkinus nario prašymą
išstoti iš kredito unijos;
2) nariui fiziniam asmeniui mirus arba
juridinį asmenį, kuris kredito unijoje buvo nario ar asocijuoto nario teisėmis,
reorganizavus ar likvidavus;
3)
pripažinus narį neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
4) narį pašalinus;
5) tapus kitos kredito unijos nariu,
jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau nei vienoje kredito
unijoje.
Narystė kredito unijoje pasibaigia
likvidavus kredito uniją.
21 straipsnis.
Išstojimas iš kredito unijos
Kiekvienas kredito unijos narys turi
teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu valdybai ne
vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su
išstojančiuoju priima valdyba.
Išstoti galima tik pasibaigus
ūkiniams metams. Valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki ūkinių metų
pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nesukeliant žalos kredito
unijos interesams.
Jei įstatai kaip
narystės sąlygą nustato narių gyvenimą toje pačioje gyvenamojoje
vietovėje - miestelyje, kaime, seniūnijos
teritorijoje ar, jeigu seniūnijos teritorija nėra apibrėžta, kitame
savivaldybės tarybos nustatytame teritoriniame darinyje, - kredito unijos narys, išsikeliantis iš tos vietovės, apie
išstojimą turi raštu pranešti valdybai.
22 straipsnis.
Pašalinimas iš kredito unijos
Jei kredito unijos narys nevykdo savo
pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito
unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių
susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas,
valdyba gali sustabdyti nario teises.
Narys gali būti pašalintas, jeigu jam
buvo suteikta galimybė kalbėti visuotiniame narių susirinkime ir jei už jo
pašalinimą balsavo 2/3 susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių.
Jei pašalintasis narys nesutinka su
visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3
mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo
panaikinimo.
23 straipsnis.
Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais
Laikas, per kurį turi būti
atsiskaitoma su išstojusiu arba pašalintu kredito unijos nariu, nustatomas
įvertinus kredito unijos finansinę ir turtinę būklę (likvidumą) bei atskaičius
kredito unijai priklausančias sumas. Atsiskaityti būtina ne vėliau kaip per 12
mėnesių nuo kredito unijos nario faktiško išstojimo ar pašalinimo dienos.
Pašalintas arba išstojęs iš kredito
unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis
kredito unijos teikiamomis paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis.
Kredito unijos valdyba, saugodama
kredito unijos ir jos narių interesus, per 10 dienų nuo nario išstojimo ar
pašalinimo dienos turi peržiūrėti visas su juo sudarytas kredito unijos
teikiamų paslaugų sutartis ir, jeigu reikia, jas nutraukti arba, jeigu kita
šalis sutinka, pakeisti sutarčių sąlygas.
Ginčus dėl tarpusavio atsiskaitymų
sprendžia teismas.
Mirusiam nariui priklausančios lėšos
išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo
atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja
į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.
Pripažintam neveiksniu nariui
priklausančios lėšos išmokamos jo teisėtam atstovui, kai šis pateikia reikiamus
dokumentus.
24 straipsnis.
Įgaliotiniai
Narys, išskyrus asocijuotą narį, turi teisę
įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį narių susirinkime ar atlikti kitus
veiksmus. Įgaliotinis kredito unijos narių
susirinkime gali atstovauti tik vienam kredito unijos nariui. Nario įgaliojimas
turi būti patvirtintas notariškai. Nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos
valdymo ar kontrolės organų narys.
26 straipsnis.
Valdymo organai
Kredito unijos valdymo organai yra
visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų komitetas.
Valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos nariai bei 17
straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai. Visų šių
teisių neturi asocijuoti nariai.
Paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos
valdymo organas, kuris turi būti sudaromas neatsižvelgiant į kredito unijos
narių skaičių.
Kredito unijos visuotiniam
susirinkimui nutarus, kredito unijoje gali būti sudaryta kredito unijos
administracija iš samdomų darbuotojų. Jei administracija nesudaroma, jos
funkcijas atlieka kredito unijos valdyba.
27 straipsnis.
Visuotinis narių susirinkimas
Visuotinis narių susirinkimas yra
aukščiausias kredito unijos valdymo organas.
Tik visuotinis narių susirinkimas
gali:
1) keisti ir pildyti kredito unijos
įstatus;
2) tvirtinti kredito unijos steigimo
ataskaitą;
3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos,
valdybos, paskolų komiteto narius ir revizorių, o iš jų atitinkamai - stebėtojų
tarybos, valdybos ir paskolų komiteto pirmininkus;
4) priimti nutarimą pašalinti narį iš
kredito unijos;
5) nagrinėti kredito unijos narių
skundus ir pasiūlymus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto
darbo;
6) nustatyti minimalaus ir maksimalaus
pajaus, kurį turi įmokėti narys, dydį bei pajaus mokėjimo tvarką, tvirtinti ir
keisti stojamojo mokesčio dydį;
7) nustatyti nariams duodamų paskolų
tikslinę paskirtį;
8) nustatyti revizoriaus atlyginimą ir
metines išmokas (premijas) iš pelno valdymo organų nariams;
9) nustatyti lėšų, kurias galima skirti
finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti,
limitą;
10) nustatyti
darbo apmokėjimo dydį ir tvarką samdos pagrindais dirbantiems kredito unijoje
darbuotojams;
11) tvirtinti metinę kredito unijos
išlaidų sąmatą, pagrįstą numatomų pajamų skaičiavimais;
12) tvirtinti metinę finansinę
atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo
tvarkos;
13) nustatyti pajinio, rezervinio ir
kitų reikalingų kapitalų dydžius, nutarti atlyginti konkrečius su abejotinais
kredito unijos aktyvais susijusius nuostolius iš rezervinio kapitalo lėšų;
14) pritarti Centrinės kredito unijos
steigimo sutarties pasirašymui ar stojimui į veikiančią Centrinę kredito uniją;
15) priimti nutarimą reorganizuoti ar
likviduoti kredito uniją;
16) spręsti klausimą dėl kredito unijos
įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;
17) įvertinti kredito unijos valdymo ir
kontrolės organų ataskaitas;
18) susirinkimo metu spręsti stebėtojų
tarybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba;
19) spręsti kitus jo kompetencijai
įstatų priskirtus klausimus.
28 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai
Visuotinius narių susirinkimus šaukia
kredito unijos valdyba.
Neeilinio visuotinio narių
susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba, paskolų
komitetas ir ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neskaitant asocijuotų
narių. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
1) kredito uniją numatoma reorganizuoti
ar likviduoti;
2) kredito unija negali įvykdyti
finansinių įsipareigojimų arba yra skelbiama nemokia;
3) to reikalauja iniciatyvos teisę
turintys kredito unijos nariai, stebėtojų taryba, valdyba ar paskolų komitetas;
4) yra šio įstatymo 34 straipsnio 3
dalyje numatytas atvejis;
5) įsiteisėja teismo sprendimas sušaukti
narių susirinkimą.
Kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas gali būti sušaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
1) per 3 mėnesius nuo ūkinių metų
pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis narių susirinkimas ir dėl to į
teismą kreipėsi kredito unijos narys (nariai);
2) į teismą kreipėsi neeilinio
visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, valdybai nesušaukus tokio
susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką;
3) į teismą kreipėsi kreditoriai dėl to,
kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas nebuvo sušauktas šio straipsnio 2
dalies 2 punkte numatytais atvejais.
29 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas
1.Visuotinis narių susirinkimas gali
priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos
narių. Jei kvorumo nėra, sušaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi
teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo.
Visuotiniame narių susirinkime
dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami
pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir
sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise
gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito
unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs
su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių
susirinkimui, ar jis yra už ar prieš. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo
kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį narys
balsavo raštu.
Balsavimas visuotiniame narių
susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip
1/4 dalyvaujančių susirinkime kredito unijos narių.
Visuotinio narių susirinkimo
nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai,
lemiamą balsą turi susirinkimo pirmininkas. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies
1, 4, 6, 7, 14, 15 punktuose numatytais atvejais nutarimams priimti reikia 2/3
dalyvaujančiųjų visuotiniame narių susirinkime balsų.
Visuotinio narių susirinkimo
protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas
susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas
susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo
biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito visuotinio narių susirinkimo
pabaigos.
30 straipsnis.
Visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
Eilinį visuotinį narių susirinkimą
šaukia kredito unijos valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba
privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip
prieš 20 dienų iki susirinkimo.
Neeilinio visuotinio narių
susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje nurodoma:
susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba,
gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai dienos
paskelbti kredito unijos nariams apie neeilinio visuotinio narių susirinkimo
sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai sušaukti neeilinį
visuotinį narių susirinkimą.
Pakartotinis kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas per 10 dienų nuo neįvykusio
susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5
dienoms iki pakartotinio susirinkimo.
Visuotinis susirinkimas gali būti
šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi kredito unijos nariai su tuo
sutinka.
Pranešime apie visuotinį narių
susirinkimą turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas ir
adresas;
2) susirinkimo data, laikas ir vieta;
3) susirinkimo darbotvarkė ir nutarimų
projektai.
Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki
susirinkimo kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su
dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
Visuotinio narių susirinkimo
pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo
išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato
kredito unijos įstatai.
Visuotinis narių susirinkimas neturi
teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame
dalyvauja ne visi kredito unijos nariai. Pakartotiniame susirinkime galioja tik
neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
31 straipsnis.
Visuotinio narių susirinkimo nutarimų negaliojimas
Kredito unijos narių ar administracijos
vadovo pareiškimu visuotinio narių susirinkimo nutarimai gali būti teismine
tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja šiam įstatymui, kredito
unijos įstatams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.
Visuotinio narių susirinkimo
nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarimo
priėmimo dienos ar nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie
nutarimo priėmimą.
32 straipsnis.
Stebėtojų taryba
1.Stebėtojų taryba yra kredito unijos
veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas.
Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau
kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą
ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
Stebėtojų tarybos nariu negali būti
kredito unijos valdybos, paskolų komiteto narys ar revizorius. Stebėtojų
tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.
33 straipsnis.
Stebėtojų tarybos kompetencija
Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų
komitetas, valdyba ir (ar) administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo
nutarimus;
2) analizuoja kredito unijos, jos valdybos ir
paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;
3) pateikia visuotiniam kredito unijos
narių susirinkimui valdymo organų darbo ataskaitą su savo išvadomis ir
pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos valdybą,
paskolų komitetą ir (ar) administraciją, kad nedelsiant pašalintų
veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių
susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti
valdybos ir paskolų komiteto narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu,
pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus ar kitas jos
taisykles;
5) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus apie kredito unijos metinį buhalterinį
balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus;
6) atstovauja kredito unijai teisme
nagrinėjant ginčus tarp kredito unijos ir jos valdybos, tarp kredito unijos
narių ir valdybos;
7) siūlo valdybai atšaukti jos priimtus
neteisėtus nutarimus arba prašo visuotinį narių susirinkimą atšaukti neteisėtus
valdybos nutarimus;
8) gali perduoti jos kompetencijai
priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
9) sprendžia kitus įstatuose numatytus
klausimus.
Stebėtojų taryba turi teisę
pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti kredito
unijos buhalterinį balansą bei kitą finansinę atskaitomybę.
Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito
unijos valdyba ir (ar) administracija privalo pateikti jai dokumentus,
susijusius su kredito unijos veikla.
Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami
paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nariai turi
lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams
pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.
Stebėtojų tarybos nariai privalo
saugoti kredito unijos paslaptis.
Stebėtojų tarybos darbo tvarką
nustato jos priimtas darbo reglamentas.
34 straipsnis.
Kredito unijos valdyba
Valdyba yra kolegialus vykdomasis
(administruojantis) kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja
pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis
kaip 3, nustato kredito unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos,
paskolų komiteto narys ar revizorius.
Be pagrindinių valdybos narių, tam
pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip 3 kandidatai į valdybos narius,
kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui, pakeičia nebegalinčius eiti savo
pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi teisę dalyvauti valdybos
posėdžiuose patariamojo balso teise.
Jeigu kredito unijos valdybos narių
skaičius tapo mažesnis, negu numatyta kredito unijos įstatuose, ir nėra
galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti išrinktais kandidatais, likusieji
valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį kredito unijos narių susirinkimą.
35 straipsnis.
Valdybos kompetencija
Valdybos ir jos narių kompetenciją
nustato kredito unijos įstatai, o darbo tvarką - jos priimtas darbo
reglamentas.
Valdyba:
1) priima naujus narius į kredito uniją,
sustabdo jų narystę kredito unijoje šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje
numatytais atvejais;
2) atstovauja kredito unijai teisme,
arbitraže bei kitose institucijose;
3) organizuoja ir šaukia kredito unijos
visuotinius narių susirinkimus;
4) rengia ir
teikia visuotiniam susirinkimui tvirtinti metinę išlaidų sąmatą, pagrįstą
numatomų pajamų skaičiavimais;
5) nustato palūkanas už indėlius ir
paskolų procentus;
6) kredito unijos vardu sudaro darbo
sutartis su samdomais darbuotojais;
7) kredito unijos vardu sudaro civilinius
sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis;
8) tvarko kredito unijos narių registrus;
9) svarsto revizoriaus pateiktą
medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia išvadas stebėtojų
tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;
10) parengia kredito unijos buhalterinio
balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės
atskaitomybės projektus;
11) svarsto kredito unijos narių
prašymus dėl jų pajų perleidimo ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo
gavimo dienos praneša suinteresuotam nariui apie sutikimą ar draudimą nariui
perleisti jo pajų kitam asmeniui;
12) investuoja laisvas kredito unijos
lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius, jei tai numatyta
įstatuose;
13) iki kredito unija įstos į Centrinę kredito
uniją, skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėmis, ar
kredito unijų asociacijai bei skolinasi iš jų pinigus, jei tai numatyta
įstatuose;
14) priima sprendimus dėl skolinimo
kitoms kredito unijoms ar paskolų iš kitų kredito unijų ėmimo Centrinės kredito
unijos nustatyta tvarka ir sąlygomis;
15) atsiskaito su buvusiais kredito
unijos nariais šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;
16) laiku informuoja kredito unijų
veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus narių skaičiaus ar pajinio
kapitalo sumažėjimą bei teikia kitus reikalingus šiai institucijai duomenis
pagal priežiūros institucijos patvirtintas kredito unijų veiklos priežiūros
taisykles;
17) svarsto kitus kredito unijos veiklos
ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei visuotinio narių susirinkimo,
stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.
Valdyba priima nutarimus jos
kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais klausimais. Valdybos posėdis
yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Valdybos nariai turi
lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje
balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko
balsas.
Valdybos nariai ir kandidatai į
valdybos narius privalo saugoti kredito unijos paslaptis.
Už savo veiklą valdyba atsiskaito
visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet
ne rečiau kaip kartą per metus. Valdyba taip pat atsiskaito stebėtojų tarybai,
kuri pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus.
36 straipsnis.
Paskolų komitetas
Paskolų komitetą iš ne mažiau kaip 3
kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas trejiems metams.
Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos
narys ar revizorius.
Paskolų komitetas nagrinėja kredito
unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma
paskola atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo
sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos
valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos sutarties su kredito
unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas.
Už savo veiklą paskolų komitetas
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka,
bet ne rečiau kaip kartą per metus.
Paskolų komiteto nariai privalo saugoti kredito
unijos paslaptis.
38 straipsnis.
Kredito unijos revizorius
Kredito unijoje turi būti bent vienas
revizorius, kurį renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose
nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Juo gali būti
kredito unijos narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Revizoriumi negali būti
kredito unijos valdybos, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto narys ar toje
kredito unijoje dirbantis vyriausiasis finansininkas (buhalteris).
Jeigu nėra galimybės išrinkti
revizorių iš kredito unijos narių, visuotinis narių susirinkimas tvirtina
nepriklausomą auditorių, stebėtojų tarybos siūlomą samdyti pagal sutartį.
Revizorius (nepriklausomas
auditorius) kontroliuoja kredito unijos finansinę-ūkinę veiklą, visuotinio
narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Atlikdamas šias funkcijas,
revizorius turi teisę reikalauti pateikti jam reikalingus kredito unijos
buhalterinius bei finansinius dokumentus.
Kredito unijos revizorius
(nepriklausomas auditorius) pateikia visuotiniam narių susirinkimui
finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Jis privalo nedelsdamas
informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie kredito unijos finansinės-ūkinės
veiklos pažeidimus, taip pat saugoti kredito unijos paslaptis.
Renkamam revizoriui gali būti mokamas
atlyginimas.
Kredito unijos revizorius
(nepriklausomas auditorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka už nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų
nuslėpimą.
39 straipsnis.
Administracija
Kredito unijos valdyba, jeigu būtina,
sudaro kredito unijos administraciją, į kurią įeina kredito unijos
administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei kiti
valdymo funkcijas atliekantys darbuotojai.
Kredito unijos administracija vykdo
visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.
Kredito unijos administracijos
pareigas nustato kredito unijos įstatai ir valdybos patvirtintas darbo
reglamentas.
Asmenis į kredito unijos administracijos vadovo
ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas priima kredito unijos valdyba.
Kredito unijos administracijos
vadovas negali eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, dirbti kitos
kredito unijos ar banko administracijoje.
Kredito unijos administracijos
vadovas sudaro darbo sutartis su kitais kredito unijos darbuotojais.
Kredito unijos administracijos vadovo
pareigas gali eiti kredito unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.
ŠEŠTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS,
NARIO PAJUS,
PAJAMOS IR IŠLAIDOS,
FINANSINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ
40 straipsnis.
Kredito unijos kapitalas
Kredito unijos nuosavas kapitalas
susideda iš pajinio, rezervinio bei papildomo kapitalo.
41 straipsnis.
Kredito unijos pajinis kapitalas
Kredito unijos minimalus pajinis
kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 litų. Jeigu pajinis kapitalas
mažesnis, kredito unijos priežiūros institucija gali panaikinti kredito unijai
išduotą veiklos licenciją.
Kredito unijos pajinis kapitalas
sudaromas iš kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių piniginių įmokų už
kredito unijos narių pajus.
Pajinis kapitalas kaupiamas
atsižvelgiant į poreikį lėšų, kurias kredito unija nusprendžia investuoti į
kredito unijos nuosavą turtą - patalpas, įrangą ir inventorių kredito unijos
veiklai pradėti ir plėtoti, taip pat Centrinės kredito unijos pajams įsigyti.
Kredito unijos pajiniam kapitalui
kaupti draudžiama naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas ir jai įkeistą
turtą.
42 straipsnis.
Kredito unijos rezervinis kapitalas
Kredito unija sudaro rezervinį kapitalą,
kuris naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Rezervinis kapitalas sudaromas iš
kredito unijos pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau
kaip po 20 procentų iš šio pelno, kol rezervinis kapitalas sudarys 10 procentų
ilgalaikių investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos metinio
buhalterinio balanso pagrindu.
Panaudojus dalį rezervinio kapitalo
kredito unijos nuostoliams padengti, iš pelno vėl atskaitoma į kapitalą tiek,
kad jis taptų nustatyto dydžio.
Nuostoliams,
kurie gali būti padengti iš rezervinio kapitalo, priskiriami nuostoliai, susiję
su abejotinais aktyvais - paskolomis ir ilgalaikėmis investicijomis. Kitiems
nuostoliams atlyginti rezervinio kapitalo lėšos gali būti panaudotos tik
kredito unijos visuotinio narių susirinkimo
nutarimu.
43 straipsnis.
Kredito unijos nario pajus
Kredito unijos nario pajus gali būti
tik piniginė įmoka.
Pajaus mokėjimo tvarka ir atsakomybė
už šios tvarkos pažeidimus nustatomos kredito unijos įstatuose.
Minimalus
kredito unijos nario fizinio asmens pajaus dydis yra 100 litų, o minimalus
nario juridinio asmens pajaus dydis yra 1000 litų. Kredito unijos įstatuose
gali būti numatytas didesnis minimalaus pajaus dydis. Jei kredito unijos nario
pajus tapo mažesnis už nustatytą minimalų
dydį, valdyba privalo apie tai įspėti narį ir nustatyti terminą pajų padidinti
iki nustatyto minimalaus dydžio. Jeigu narys šio reikalavimo neįvykdo, valdyba
siūlo visuotiniam narių susirinkimui jį šalinti iš kredito unijos.
Norėdamas atsiimti dalį pajaus,
disponavimo kuriuo neriboja šis įstatymas ir kredito unijos įstatai, kredito
unijos narys pateikia prašymą valdybai. Įvertinusi kredito unijos finansinę ir
turtinę būklę (likvidumą), valdyba nustato terminą, per kurį toks prašymas turi
būti patenkintas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo
atitinkamo valdybos sprendimo priėmimo dienos.
Išieškoti
iš kredito
unijos nario pajaus, kuris yra kredito unijos nuosavybė,
draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos
narių.
44 straipsnis.
Pelno paskirstymas
Kredito unijos pelnas yra lėšos,
kurios lieka atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų metų
kredito unijos išlaidas ir nuostolius.
Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau
kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį
balansą šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Nutarime dėl pelno paskirstymo turi
būti nurodyta:
1) pelno suma;
2) mokesčiai;
3) atskaitymai į rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitą kredito unijos
kapitalą, skirtą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito
unijoje turimiems papildomiems pajams išpirkti bei kitoms kredito unijos
ilgalaikėms programoms įgyvendinti;
5) pelno dalis (procentais), skiriama
kredito unijos nariams (pajininkams) pagal kredito unijoje nario laikomų
indėlių bei gautų paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno dalis išmokama premijomis
ar kita kredito unijos įstatuose nustatyta išmokų forma;
6) tantjemos kredito unijos valdymo
organų nariams ir vadovams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
Kredito unijos nariams premijos mokamos iš
pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius lėšas į rezervinį kapitalą ir
kitus įstatuose numatytus kredito unijos kapitalus.
Pelnas, likęs po atskaitymų į kredito
unijos kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba kitaip
perduotas kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams, jeigu
kredito unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo nustatytą
minimumą.
45 straipsnis.
Kredito unijos apskaita, atskaitomybė ir kontrolė
Kredito unijos finansiniai metai sutampa su
kalendoriniais metais. Jei kredito unija buvo įregistruota ūkiniams metams
prasidėjus, tai pirmųjų ūkinių metų pabaiga laikoma kalendorinių metų paskutinė diena. Jei kredito unija išregistruojama
nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutiniai ūkiniai metai baigiasi kredito
unijos išregistravimo dieną.
Kredito unijų buhalterinę apskaitą,
atskaitomybės ir finansinės kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai ir priežiūros institucijos nutarimais patvirtinti teisės aktai.
Per 3 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos kredito unija parengia ir pateikia priežiūros institucijai metinę
finansinę ataskaitą.
46 straipsnis.
Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
Priežiūros institucija gali nustatyti
kredito unijoms šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:
1) likvidumo;
2) maksimalios atviros pozicijos
užsienio valiuta;
3) kapitalo pakankamumo.
SEPTINTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJŲ VEIKLOS
PRIEŽIŪRA
47 straipsnis.
Kredito unijų veiklos kontrolė ir poveikio priemonių taikymas
Kredito unijų veiklos priežiūros
institucija už šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių kredito
unijų veiklą, pažeidimus turi teisę taikyti kredito unijai, jos vadovams šias
sankcijas:
1) įspėti kredito uniją dėl jos veiklos
trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti terminus jiems pašalinti;
2) įstatymų nustatyta tvarka skirti
kredito unijos vadovams administracines nuobaudas už šio įstatymo pažeidimus;
3) reikalauti nušalinti kredito unijos
valdybos pirmininką, jos narį (narius) ar administracijos vadovą ir išrinkti
naują valdybos pirmininką, jos narį (narius) arba paskirti naują
administracijos vadovą;
4) sustabdyti kredito unijos stebėtojų
tarybos įgaliojimus, nušalinti kredito unijos valdybą, administracijos vadovą
ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių;
5) laikinai arba visam laikui atšaukti
leidimą atlikti vieną ar kelias kredito unijos veiklos operacijas;
6) laikinai arba visam laikui atšaukti
kredito unijai išduotą licenciją verstis 7 straipsnyje nustatyta veikla.
Taikytinos sankcijos rūšį ir terminus
parenka priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, galimas jo
pasekmes kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti poveikio priemonės
pasekmes kredito unijos patikimumui ir stabilumui.
Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo,
išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per 3
mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už
pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai,
poveikio priemonės negali būti taikomos.
Priežiūros institucijos nutarimas dėl sankcijos
taikymo kredito unijai ar jos vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per mėnesį nuo
šio nutarimo priėmimo dienos.
Centrinė kredito unija papildomai
kontroliuoja nuolatinę kredito unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą, o
jeigu reikia, ją tikrina, vertina veiklos riziką ir teikia priežiūros
institucijai rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo šioms kredito
unijoms.
Priežiūros institucija šio straipsnio
1 dalyje nurodytas sankcijas taiko priežiūros institucijos kolegialiu nutarimu,
jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucijai suteikta
neteisinga informacija;
2) priežiūros institucijai nepateikta
būtina kredito unijos priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai;
3) nesilaikyta nustatytų normatyvų;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos
įstatymai ar kiti teisės aktai.
Priežiūros institucija nutarimą
taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sankcijas priima vadovaudamasi:
1) dokumentais ir informacija,
patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;
2) kredito unijos ekonominės būklės
analize;
3) medžiaga apie anksčiau nustatytus
pažeidimus ir priežiūros institucijos bei kitų institucijų kredito unijai
taikytas sankcijas;
4) kredito unijos valdybos ar
administracijos vadovo paaiškinimais.
AŠTUNTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS
REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
48 straipsnis.
Kredito unijos reorganizavimas
Reorganizavimas - tai kredito unijos,
kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos
kredito unijos visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigta
nauja ir po reorganizavimo tęsianti veiklą kredito unija (ar kredito unijos).
Kredito unijos gali būti
reorganizuojamos šiais būdais:
1) jungimosi;
2) padalijimo.
Kredito unijų reorganizavimas
jungimosi būdu galimas:
1) kai prie kredito unijos, kuri tęsia
veiklą, prisijungia kitos kredito unijos, kurios kaip juridiniai asmenys baigia
veiklą;
2) kai iš kelių kredito unijų, kurios
kaip juridiniai asmenys baigia veiklą, įsisteigia nauja kredito unija.
Kredito unijos jungiasi Lietuvos
Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.
Kredito unijų reorganizavimas
padalijimo būdu galimas:
1) kai kredito unija, kuri baigia
veiklą, perduoda savo teises ir pareigas kitoms kredito unijoms, kurios tęsia
veiklą;
2) kai iš kredito unijos, kuri baigia
veiklą, steigiamos naujos kredito unijos;
3) kai iš kredito unijos, kuri tęsia
veiklą, atskiriama dalis, kuri jungiasi su kita kredito unija arba iš kurios
steigiama nauja kredito unija.
Reorganizuojamos kredito unijos turi
parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodyta kiekvienos
reorganizuojamos kredito unijos:
1) pavadinimas ir buveinė;
2) narių skaičius;
3) pajinis kapitalas;
4) indėlių ir išduotų paskolų bei turto
įvertinimas;
5) prievolių perėmimo sąlygos ir
terminai;
6) narių pajų tvarkymo po reorganizavimo
veiksiančiose kredito unijose kriterijai ir taisyklės;
7) narių indėlių ir nariams išduotų
savitarpio paskolų tvarkymo kriterijai prieš reorganizavimą ir po jo;
8) kitos turtinės ir neturtinės narių
teisės ir pareigos po kredito unijos reorganizavimo, šių teisių ir pareigų
įgijimo terminai;
9) teisės, reorganizavimo laikotarpiu
suteikiamos kredito unijų valdymo organams, revizoriams (ekspertams).
Kartu su reorganizavimo projektu turi
būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios kredito unijos įstatai.
Kiekvienos reorganizuojamos kredito
unijos valdyba parengia reorganizavimo projektą, kuriam įvertinti gali būti
kviečiamas nepriklausomas auditorius (ekspertas). Jis privalo pateikti raštu
visuotiniam narių susirinkimui reorganizavimo projekto įvertinimą ir išvadas.
Apie numatomą reorganizavimą
kiekviena kredito unija privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip prieš 20 dienų
iki visuotinio narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti
kredito unijos reorganizavimą. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę per
tą laikotarpį susipažinti su reorganizavimo projektu ir jo įvertinimu.
Priimti nutarimą reorganizuoti
kredito uniją ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei parengtus
įstatus kredito unijos nariai gali ne mažiau kaip 2/3 visų reorganizuojamos
kredito unijos narių balsų. Visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl
atsisakymo reorganizuoti kredito uniją ne mažiau kaip 1/5 narių turi teisę
apskųsti teismui.
Reorganizavimas kredito unijos
bankroto atveju yra kredito unijos struktūros pertvarkymas, kai paskirtas
administratorius kredito uniją skaido arba dalį jos turto parduoda kitoms
kredito unijoms, kad būtų laiduojamas kredito unijos mokumas ir patenkinami
kreditorių reikalavimai. Kredito unija bankroto atveju turi būti
reorganizuojama pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto bei kitus įstatymus
ir teisės aktus, reglamentuojančius bankų bankroto procedūrą.
Apie kredito unijos reorganizavimą
pranešama raštu kiekvienam jos nariui ir kredito unijos kreditoriui.
Po reorganizavimo veiksiančių
kredito unijų įstatai registruojami po pirmo visuotinio narių susirinkimo.
Reorganizuojamos kredito unijos įteisinamos, licencijuojamos ir registruojamos
pagal šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius.
Reorganizavus kredito uniją, jos
turtas pereina:
1) jungimosi ir padalijimo atveju -
naujai atsiradusiai kredito unijai;
2) prijungimo prie kitos kredito unijos
atveju - pastarajai.
Turtas pereina perdavimo dokumento
pasirašymo dieną, jei ko kita nenumato dėl reorganizavimo priimtas dokumentas.
49 straipsnis.
Kredito unijos likvidavimas
Kredito unijos likvidavimo pagrindas
gali būti:
1) kredito unijos veiklos termino,
nurodyto jos įstatuose, pasibaigimas;
2) kredito unijos narių minimalaus
skaičiaus, nurodyto šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje, sumažėjimas ir
priežiūros institucijos draudimas tęsti kredito unijos veiklą esant tokiam
narių sumažėjimui;
3) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto
kredito unijos pajinio kapitalo minimumo sumažėjimas, jeigu per priežiūros
institucijos nurodytą laiką šis minimumas neatkuriamas;
4) įmonių rejestro tvarkytojo priimtas
sprendimas atšaukti kredito unijos registravimą;
5) įsiteisėjęs teismo sprendimas
likviduoti bankrutavusią kredito uniją;
6) įsiteisėjęs teismo sprendimas
likviduoti kredito uniją už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus;
7) visuotinio narių susirinkimo
nutarimas likviduoti kredito uniją, jeigu jai nekeliama bankroto byla.
Nutarus likviduoti kredito uniją,
priežiūros institucijos teikimu skiriamas likvidatorius. Nuo likvidatoriaus
paskyrimo dienos kredito unijos valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti
kredito uniją, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.
Likvidatorius praneša kredito uniją
įregistravusiai institucijai ir įmonių rejestro tvarkytojui apie kredito unijos
statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Kredito unijai įgijus
likviduojamos kredito unijos statusą, prieš jos pavadinimą rašomas žodis
„likviduojama“.
Likviduojama kredito unija gali
sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su jos likvidavimu, taip pat
numatytus nutarime dėl likvidavimo.
Apie kredito unijos likvidavimą
viešai skelbiama tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais arba
kiekvienam nariui ir kreditoriui pranešama raštu.
Kredito unijos likvidavimo procedūra
atliekama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus,
reglamentuojančius bankų likvidavimą.
50 straipsnis.
Kredito unijos bankroto procedūra
Kredito unijos bankroto bylos iškėlimo, teisminio
nagrinėjimo ir likvidavimo dėl bankroto
procedūra atliekama remiantis Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymu.
DEVINTASIS
skirsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51 straipsnis.
Mokesčių lengvatos
Mokesčių lengvatos kredito unijoms
taikomos vadovaujantis mokesčius reglamentuojančiais Lietuvos
Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.
52 straipsnis.
Kredito unijų veiklos priežiūra
Kol bus sukurta speciali kredito įstaigų
veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai, visų Lietuvos
Respublikoje įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei licencijas suteikia
Lietuvos bankas.
53 straipsnis.
Kredito unijų įstatų pakeitimas ir veiklos pertvarkymas
Kredito unijos turi suderinti savo
įstatus su šio įstatymo nuostatomis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio
įstatymo įsigaliojimo dienos.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo
įregistruotų kredito unijų įstatų nuostatos galioja tiek, kiek neprieštarauja
šiam įstatymui. Kredito unijos savo įstatus taiko kartu su šio įstatymo
nuostatomis.
Kredito unijos turi įvykdyti visus
kredito unijų tarpusavio įsipareigojimus per pusę metų nuo įstojimo į Centrinę
kredito uniją dienos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551,
1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2002-06-28)
autrap@lrs.lt
25 straipsnis.
Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą
Kredito unijos narys už kredito
unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta
tvarka. Narystės kredito unijoje nutraukimas neatleidžia nuo atsakomybės už
kredito unijai padarytą žalą.
Kredito unijos narys atsako įdėto
pajaus (priklausančio turto) dydžiu. Kredito unijos įstatuose gali būti
nustatyta iki penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio nario
atsakomybė.
PENKTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS VALDYMAS IR
VEIKLOS KONTROLĖ
37 straipsnis.
Stebėtojų tarybos, valdybos ir paskolų komiteto narių atsakomybė
Stebėtojų tarybos, valdybos ir
paskolų komiteto nariai už kredito unijai jų padarytą žalą atsako Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Nuo pareigos atlyginti nuostolius
atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos, valdybos ar paskolų komiteto nariai,
kurie balsavo prieš nutarimus, pažeidžiančius šį įstatymą, kredito unijos
įstatus ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus
priimant. Šiais atvejais jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo
sužinoti apie tokį nutarimą, įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.