← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2009-08-04

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1995, Nr. 26-578

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMAS

1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

Nr.

X-1615,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis. Kredito unijos įstatų pakeitimas

1.

Kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų

registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jeigu keičiamos įstatų

nuostatos dėl:

1)

kredito unijos pavadinimo ar buveinės;

2)

mažiausio ir didžiausio pajinio įnašo dydžių, pajaus suteikiamų teisių;

3)

kredito unijos organų kompetencijos, jų skyrimo ir atšaukimo tvarkos;

4)

atvejų, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito

unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada

toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo.

2.

Leidimą įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros

institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta

tvarka.

3.

Kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus,

priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos

teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją.

4.

Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus ir informaciją išnagrinėti

ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus

išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

5.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti kredito

unijos įstatų pakeitimus, jeigu:

1)

pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar

papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;

2)

po atliktų pakeitimų kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir

patikimos kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems

teisės aktams.

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų padalinių steigimo, licencijavimo,

veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad kredito unijų sistema būtų stabili,

patikima, veiksminga ir saugi.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos kredito unijos nariams iš pelno,

mokamos proporcingai kredito unijos narių palūkanų apyvartai kredito unijoje.

2.

Centrinė kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos

centrinės kredito unijos įstatyme.

3.

Klientas – kredito unijos narys ar kitas asmuo, kuriam pagal šį įstatymą

kredito unija teikia finansines paslaugas.

4.

Kredito unija – kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir

socialinius poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų

grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos

dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme

nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir

prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

5.

Kredito unijos licencija (toliau – licencija) – šio

įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines

paslaugas, nustatytas šiame įstatyme.

6.

Kredito unijos nario palūkanų apyvarta kredito unijoje (toliau – apyvarta)

kredito unijos palūkanų pajamų ir kredito unijai sumokėtų palūkanų išlaidų

suma.

7.

Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus) –

vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale,

suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, išskyrus

asocijuoto nario neturtines teises, kurios apribotos pagal šį įstatymą.

8.

Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri

naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.

9.

Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

3 straipsnis. Kredito unijos

pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kredito unijos veiklą reglamentuojantys

teisės aktai

1.

Žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius

Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais

tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito unijos, išskyrus atvejus, kai

akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių

paslaugų teikimu. Kredito unijos pavadinimui Lietuvos Respublikos kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.

2.

Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė

bendrovė.

3.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotos ir turinčios šio

įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją kredito unijos buveinė turi būti

Lietuvos Respublikoje.

4.

Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu

kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros institucijos priimtais

teisės aktais ir savo įstatais. Kredito unijos taip pat vadovaujasi Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

4 straipsnis. Kredito unijos teikiamos finansinės

paslaugos ir kita veikla

1.

Kredito unija privalo teikti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose

nustatytas licencines finansines paslaugas ir turi teisę teikti šio straipsnio

2 dalies 3 punkte ir 3 dalyje nustatytas finansines paslaugas, įskaitant

finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar kitų

įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Licencinės finansinės paslaugos:

1)

indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;

2)

pinigų pervedimas;

3)

valiutos keitimas (grynaisiais pinigais).

3.

Nelicencinės finansinės paslaugos:

1)

indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;

2)

skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);

3)

operacijų su mokėjimo kortelėmis ir kitomis mokėjimo priemonėmis atlikimas;

4)

finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;

5)

finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą numato Lietuvos Respublikos

finansų įstaigų įstatymas;

6)

pinigų tvarkymas;

7)

informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas;

8)

seifo kamerų nuoma.

4.

Kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:

1)

savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau – nariai);

2)

kredito unijų asociacijoms;

3)

kredito unijoms;

4)

Centrinei kredito unijai.

5.

Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas

kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

savivaldybių įstaigų ir institucijų, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo

dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių

ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų,

tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, taip pat Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių

nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar

globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys. Kredito unija taip pat turi teisę

teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų pervedimo paslaugas.

6.

Kredito unijai išduota licencija suteikia teisę verstis pinigų pervedimu:

1)

netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu kredito unija yra jos narė;

2)

netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu kredito unija nėra Centrinės kredito

unijos narė.

7.

Kredito unija turi teisę įsigyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės

vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos

Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau –

Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių vertybinius popierius.

8.

Kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita

veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti

finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų

teikimu.

9.

Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus

teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve.

10.

Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų

stabili ir patikima.

11.

Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad kiekvienas

kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę pasinaudoti kredito unijos

teikiamomis finansinėmis paslaugomis.

12.

Jeigu kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros

veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti

finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų

teikimu ir padeda sudaryti sandorius dėl atitinkamų paslaugų teikimo kredito

unijai su kitais asmenimis (toliau – kredito unijos veiklą papildančių paslaugų

pirkimas), tai, prieš sudarydama tokius sandorius, kredito unija privalo

pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios institucijos teisės aktų

nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.

13.

Lietuvos Respublikos teismai, kitos Lietuvos Respublikos

institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama

kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas neapibrėžtai kredito unijos

klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros institucija privalo pateikti savo

išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

ANTRASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

5 straipsnis. Kredito unijos steigimas ir steigėjai

1.

Kredito unija steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymo, šio įstatymo ir, jei šis įstatymas

nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)

įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.

3.

Kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą

įsteigti kredito uniją.

4.

Steigiamos kredito unijos įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registro

tvarkytojui ir kredito unija turi būti įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų

pasirašymo, o to per šį terminą neatlikus, kredito unijos įstatai netenka

galios ir sumokėti pajiniai įnašai bei stojamieji mokesčiai grąžinami.

5.

Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš

stojamojo mokesčio ir kaupiant pajinį kapitalą - iš pajinių

įnašų.

6.

Kredito unijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Kredito uniją gali

steigti ne mažiau kaip 5 steigėjai.

7.

Steigiamos kredito unijos pajus gali įsigyti jos steigėjai, taip pat fiziniai

ir juridiniai asmenys, kurie gali būti steigiamos kredito unijos nariais pagal

šio įstatymo 13 straipsnį ir laikantis šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje

nustatyto apribojimo. Kiekvienas kredito unijos steigėjas privalo įsigyti

kredito unijos pajų ir nustatyta tvarka įmokėti nustatyto dydžio pajinį įnašą.

8.

Kredito unijos steigėjais negali būti fiziniai asmenys, kurie negali būti

finansų įstaigų steigėjais pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą,

ir fiziniai asmenys, kurie negali būti kredito unijos nariais pagal šio

įstatymo 13 straipsnį.

9.

Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį. Joje turi būti nurodyta:

1)

kredito unijos steigimo sutarties sudarymo data ir vieta;

2)

steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta;

3)

kredito unijos pavadinimas;

4)

steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją ir atsakomybė už

įsipareigojimų nevykdymą;

5)

asmenys, įgalioti atstovauti steigiamai kredito unijai, jų teisės ir pareigos;

6)

stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo tvarka;

7)

mažiausias ir didžiausias pajinio įnašo dydis ir šių pajinių įnašų mokėjimo

terminai ir tvarka;

8)

kiekvieno steigėjo sumokėto pajinio įnašo dydis;

9)

įmokėto pajinio įnašo ir stojamojo mokesčio grąžinimo tvarka, jeigu kredito

unija neįsteigiama;

10)

steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;

11)

ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.

10.

Steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai. Kredito unijos steigimo

sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas turi būti patvirtintas

notaro.

11.

Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas

ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje

įregistruotame banke arba Centrinėje kredito unijoje.

12.

Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos įstatus ir pateikia juos

tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi

užregistruoti asmenis, įmokėjusius pajinius įnašus, narių registre.

13.

Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir

apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.

14.

Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų turi teisę sudaryti sandorius

steigiamos kredito unijos vardu ir dėl jos interesų, jeigu steigimo sutartyje

nenustatyta kitaip. Jeigu steigiamasis susirinkimas tokių sandorių

nepatvirtina, už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, atsako solidariai juos

sudarę steigėjai.

6 straipsnis. Kredito unijos steigiamasis susirinkimas

1.

Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau

kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kai kredito unijos steigimo sutartį

pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumą patvirtinta notaras.

2.

Steigiamasis susirinkimas:

1)

svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;

2)

renka kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius,

revizijos komisijos narius (revizorių);

3)

tvirtina steigimo ataskaitą;

4)

tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus sandorius;

5)

sprendžia kitus kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijos

klausimus.

3.

Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 narių registre

įregistruotų asmenų, neįskaitant asocijuotų narių.

4.

Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja steigiamojo susirinkimo išrinktas

pirmininkas.

5.

Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas protokolas. Jame turi būti

nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius, visi svarstyti klausimai ir

priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas

steigiamojo susirinkimo įgaliotas narys. Prie steigiamojo susirinkimo protokolo

turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos narių sąrašas.

6.

Jeigu kredito unijos steigėjai per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą

nesušaukia kredito unijos steigiamojo susirinkimo, visi narių registre

užregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus steigėjus, atleidžiami

nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai

grąžintų pajinius įnašus ir stojamuosius mokesčius be jokių atskaitymų.

7 straipsnis. Kredito unijos steigimo ataskaita

Kredito

unijos steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti

steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:

1)

steigimo išlaidos;

2)

išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų suma;

3)

pajinių įnašų, kuriuos įmokėjo kiekvienas steigėjas, dydis;

4)

sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;

5)

kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą.

8 straipsnis. Leidimas įsteigti kredito uniją

1.

Leidimą įsteigti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Kredito unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti kredito uniją,

priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytus dokumentus bei informaciją, įskaitant:

1)

kredito unijos steigimo sutartį;

2)

kredito unijos įstatus;

3)

steigiamojo susirinkimo protokolą;

4)

kredito unijos vienų metų veiklos metmenis;

5)

steigėjų sąrašą, dokumentus ir informaciją apie kredito unijos steigėjų

tapatybę, taip pat kiekvieno iš jų pajinio įnašo dydį, dokumentus ir

informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams, yra gautos

teisėtai;

6)

dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajiniai įnašai yra įmokėti

visi;

7)

steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems rinkti turi

būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.

3.

Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus išnagrinėti ir priimti

sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

4.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją,

jeigu:

1)

pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar

papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;

2)

kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos kredito unijos

veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;

3)

steigiama kredito unija neatitinka įstatymų nustatytų teisinės formos

reikalavimų ir reikalavimų steigėjams, mažiausiam kredito unijos kapitalui,

kredito unijos vadovams, mažiausiam kredito unijos narių skaičiui.

5.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.

6.

Po leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo tol, kol kredito unijai neišduota

licencija, kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip perleisti jo

įsigytą pajų, o kredito unijai draudžiama išleisti naujus pajus ar kitaip

keisti steigimo sutartyje nustatytą mažiausio pajinio įnašo ir didžiausio

pajinio įnašo dydžius ar steigėjų, dalyvaujančių kredito unijos kapitale,

sudėtį.

7.

Priežiūros institucija iki kredito unijos įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą

įsteigti kredito uniją, jeigu:

1)

leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus įstatymus;

2)

kredito unija nebuvo įsteigta per šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą

terminą.

8.

Apie priimtą sprendimą atšaukti leidimą įsteigti kredito uniją priežiūros

institucija raštu praneša kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų

registro tvarkytojui.

9 straipsnis. Licencija

1.

Priežiūros institucija, išduodama kredito unijai licenciją, gali apriboti jos

teisę teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą,

jeigu to prašo kredito unija ar ji nėra pasirengusi šios paslaugos teikti.

Apribojimas teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) licencinę finansinę

paslaugą panaikinamas, jeigu kredito unija pateikia prašymą, dokumentus ir

informaciją, įrodančius, kad kredito unija yra pasirengusi teikti šią paslaugą.

2.

Licencija išduodama neterminuotam laikui.

3.

Licenciją juridinių asmenų registre įregistruotai kredito unijai išduoda

priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta

tvarka.

4.

Kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia

prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir

informaciją, įskaitant:

1)

juridinių asmenų registre įregistruotus kredito unijos įstatus ir kredito

unijos registravimo pažymėjimą;

2)

dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne

mažesnis kaip šio įstatymo nustatytas mažiausias kredito unijos kapitalo dydis;

3)

kredito unijos narių sąrašą, nurodant kiekvieno iš jų įmokėtą pajinio įnašo

dydį;

4)

po kredito unijos įsteigimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems rinkti turi

būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą;

5)

kredito unijos veiklos planą vieniems metams;

6)

valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą;

7)

apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;

8)

dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamus

vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines

apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą;

9)

dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad yra pasirengta vykdyti pinigų

pervedimą netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu kredito unija yra jos

narė;

10)

dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad yra pasirengta vykdyti pinigų

pervedimą netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu kredito unija nėra Centrinės

kredito unijos narė.

5.

Priežiūros institucija turi teisę atlikti kredito unijos, prašančios išduoti

licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą vietoje.

6.

Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos, taip

pat kiti asmenys privalo nedelsdami priežiūros institucijai pateikti jų turimą

informaciją apie kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę,

veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų

ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai

reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

7.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus bei informaciją

ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų

dokumentų ar informacijos, sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo

papildomų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju

sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo

prašymo gavimo dienos.

8.

Licencijos prašančios kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir

organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema,

vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos

užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir

patikimą kredito unijos veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus,

taip pat kredito unija turi atitikti kitus šio įstatymo nustatytus

reikalavimus, įskaitant reikalavimus mažiausiam kredito unijos kapitalui,

buveinei, kredito unijos nariams, kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi

saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

9.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:

1)

pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar

papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;

2)

kredito unija neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.

10.

Apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo pranešama juridinių asmenų

registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ir

paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

11.

Kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi

licenciją.

12.

Licenciją turinti kredito unija visada privalo atitikti reikalavimus, kurie

nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją išdavimui ir licencijos išdavimui.

Kredito unija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais

atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos,

kuri buvo pateikta licencijai gauti, pasikeitimus.

13.

Kredito unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip

leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne kredito unijos

vardu ir jos naudai.

10 straipsnis. Licencijos atšaukimas ar jos galiojimo

sustabdymas

1.

Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų

įstatymas. Be Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 ir

2 dalyse nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros

institucijos sprendimu, jeigu:

1)

kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti leidimo įsteigti kredito

uniją ar licencijos išdavimui;

2)

kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas likviduoti

kredito uniją;

3)

kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Lietuvos

Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei ji

ją privalo mokėti, arba draudimas nutraukiamas.

2.

Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama kredito unijai

ir juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatų

nustatyta tvarka ir paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

3.

Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti licenciją turi būti motyvuotas.

4.

Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas

šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

5.

Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų,

išskyrus, kiek tai būtina, atsiskaityti su kredito unijos kreditoriais, ir šio

įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti

sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai

kėlimo.

12 straipsnis. Kredito unijos filialai, atstovybės ir

kiti struktūriniai padaliniai

1.

Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos įstatuose nurodytus

struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta tvarka tik Lietuvos

Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė,

teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose

nurodytų savivaldybių teritorijose.

2.

Kredito unijos filialo nuostatai, kredito unijos filialo ir kitų struktūrinių

padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra,

apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas

turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius

teisės aktus.

3.

Visi kredito unijos struktūriniai padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės

paslaugos, turi turėti ryšio priemonių, užtikrinančių informacijos apie

atliktas operacijas perdavimą į kredito unijos buveinę kredito unijos nustatyta

tvarka taip, kad būtų galima sudaryti kredito unijos dienos balansą.

4.

Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

5.

Kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą struktūrinį padalinį, kuriame

teikiamos finansinės paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo

įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją ir dokumentus.

Pasikeitus pateiktai informacijai, kredito unija privalo per 15 dienų nuo

pasikeitimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją ir dokumentus.

TREČIASIS skirsnis

KREDITO UNIJOS NARIAI

13 straipsnis. Kredito unijos nariai

1.

Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito

unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi

Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė,

teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose

nurodytų savivaldybių teritorijose.

2.

Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje

įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito

unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito

unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai

asmenys:

1)

asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos,

sodininkų bendrijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos,

kurių dalininkės nėra valstybės institucijos, kooperatinės bendrovės

(kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;

2)

kredito unijos narių - fizinių asmenų individualios įmonės, uždarosios

akcinės bendrovės, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio

kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti

įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito

unijos asocijuotais nariais, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir

vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų mažų ir labai mažų įmonių

apibrėžimą.

3.

Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyti ir papildomi kredito unijos narių

priėmimo į kredito uniją kriterijai.

4.

Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario

pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir

nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos

valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas. Kredito unijos

įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų:

nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto

nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir

(ar) pajinio įnašo sugrąžinimo tvarka ir kita.

5.

Mažiausiai

kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50.

6.

Asocijuotų narių kredito unijoje negali būti daugiau ar tiek pat kaip šio

straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių narių.

7.

Kredito unijos nariais negali būti:

1)

asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai

nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą,

finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus

dalyvių susirinkimą, narius);

2)

asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms,

leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant

asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.

8.

Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15

straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame

nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai. Kredito unijos narių

registro duomenis kredito unija privalo pateikti priežiūros institucijai per 10

dienų po eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo arba priežiūros

institucijos reikalavimu - kitais atvejais.

9.

Kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip,

kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai.

10.

Asmuo kredito unijos nariu gali būti

priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus,

nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose.

14 straipsnis. Kredito

unijos nario teisės ir pareigos

1.

Kredito unijos narys turi šias teises:

1) dalyvauti kredito unijos visuotiniuose narių

susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą;

2) rinkti kredito unijos valdymo ir priežiūros organus

ir būti išrinktas į juos;

3) gauti informaciją apie kredito unijos metinę ir

tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos veiklos,

visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Atsisakyti suteikti

informaciją galima, jei joje yra kredito unijos paslapčių. Atsisakymas pateikti

prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas raštu, jeigu to

reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos nario teisės gauti

informaciją sprendžia teismas;

4) apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo,

valdymo ir priežiūros organų nutarimus;

5) išstoti iš kredito unijos;

6) gauti nariams skirstomo pelno dalį;

7) gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį,

proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui;

8) palikti testamentu savo pajų vienam ar keliems

asmenims;

9) kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo

pajų kitų asmenų nuosavybėn. Valdyba gali neleisti perleisti pajų, jei jį

įgyjantis asmuo pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar

neatitinka narystės kriterijų (jei tokie yra nustatyti kredito unijos

įstatuose);

10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį

įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje

nustatytų apribojimų.

2.

Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir

kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.

3.

Kredito unijos narys neturi teisės balsuoti

visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo

narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos įstatuose

numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

4.

Kredito unijos narys privalo:

1) turėti kredito unijoje ne mažesnio, negu šio

įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pajų;

2) laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje

pagrindo išnykimą;

3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka mokėti stojamąjį

mokestį, pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus;

4) laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito

unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus, dalyvauti kredito unijos

veikloje;

5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų,

indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.

5.

Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu

kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.

6.

Kredito unijos valdymo ar priežiūros organų narys,

išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti savo funkcijų

minėtuose organuose.

15 straipsnis. Narystės

kredito unijoje pasibaigimo pagrindai

Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai:

1) kredito unijos valdyba patenkina nario prašymą

išstoti iš kredito unijos;

2) kredito unijos narys pripažįstamas neveiksniu

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

3) kredito unijos narys pašalinamas iš kredito unijos;

4) kredito unijos narys - fizinis

asmuo miršta arba kredito unijos asocijuotas narys - juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas;

5) kredito unijos narys tampa kitos kredito unijos

nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau negu vienoje

kredito unijoje;

6) kredito unijos narys perleidžia pajų kitam

asmeniui;

7) kredito unija likviduojama.

16 straipsnis. Išstojimas

iš kredito unijos

1.

Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę savo

noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu kredito unijos valdybai

ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo išstojimo. Sprendimą dėl išstojimo

ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima kredito unijos valdyba.

2.

Išstoti galima tik pasibaigus finansiniams metams.

Kredito unijos valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki finansinių metų

pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nepadarant žalos kredito

unijos interesams.

17 straipsnis. Pašalinimas

iš kredito unijos

1.

Jeigu kredito unijos narys nevykdo savo pareigų,

pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti pašalintas iš

kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių

susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas,

kredito unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo kredito unijos

valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę naudotis

kredito unijos teikiamomis paslaugomis.

2.

Kredito unijos narys gali būti pašalintas, jeigu už

jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių kredito

unijos narių.

3.

Jeigu pašalintas kredito unijos narys nesutinka su

visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3

mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo

priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.

18 straipsnis.

Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais

1.

Kredito

unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, pajinius

įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių

metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos

nuostolių sumas, sumažinti.

2.

Su asmeniu, kurio narystė kredito unijoje

pasibaigė, kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir

kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale,

ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo narystės kredito unijoje pasibaigimo dienos.

3.

Pašalintas arba išstojęs iš kredito unijos asmuo

nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis kredito unijos

teikiamomis paslaugomis.

4.

Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo

įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu

mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja į ją šio

įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.

5.

Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos

išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia reikiamus dokumentus.

19 straipsnis. Įgaliotiniai

Kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį

balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus

veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame narių susirinkime gali

atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams arba pagal sutartį

įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito unijos narių. Nario

įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos nario įgaliotiniu

negali būti kredito unijos vadovai.

20 straipsnis.

Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą

Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą

atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės kredito

unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą

žalą.

KETVIRTASIS skirsnis

KREDITO UNIJOS VALDYMAS

21 straipsnis. Kredito

unijos organai

1.

Kredito unijoje turi būti šie

organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba,

valdyba ir administracijos vadovas.

2.

Kredito unijos valdymo organai yra

kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas.

3.

Kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką,

kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, Lietuvos

Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos

finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių

(kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.

22 straipsnis. Kredito

unijos visuotinis narių susirinkimas

1.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali

būti pakeistas kredito unijos narių atstovų susirinkimu.

2.

Tik kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

gali:

1) keisti kredito unijos įstatus;

2) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos,

paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir iš jų

atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto,

revizijos komisijos pirmininkus, audito įmonę;

3) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;

4) nustatyti revizijos komisijos narių (revizoriaus)

atlyginimo dydį ir metines išmokas (tantjemas) kredito unijos vadovams;

5) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinės

atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti, limitą;

6) tvirtinti metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų

sąmatą;

7) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti

nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;

8) pritarti Centrinės kredito unijos steigimo

sutarties pasirašymui, spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į Centrinę

kredito uniją ir išstojimo iš jos;

9) priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti

kredito uniją;

10) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į

kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;

11) įvertinti kredito unijos stebėtojų tarybos,

valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus audito

tarnybos ataskaitas;

12) visuotinio narių susirinkimo metu spręsti

stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba

ar valdyba;

13) spręsti kitus jo kompetencijai įstatymų ir kredito

unijos įstatų priskirtus klausimus.

23 straipsnis. Kredito

unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai

1.

Kredito unijos visuotinį narių susirinkimą šaukia

kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka

susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne

mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.

2.

Neeilinis kredito unijos visuotinis

narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:

1) kredito

unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje,

suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą;

2) kredito unijos nuosavo kapitalo nepakanka saugiai

ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti;

3) to reikalauja priežiūros institucija, nustatanti

susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;

4) to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne

mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių;

5) kitais kredito unijos įstatuose ir Lietuvos

Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.

24 straipsnis.

Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

1.

Visuotinis narių susirinkimas gali priimti

nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių,

neįskaitant asocijuotų narių. Jei kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis

susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be

kvorumo.

2.

Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys

kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai dalyvių

sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti

visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos

vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys, nedalyvaujantis

visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke ir nutarimo

projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios raštu pranešti

visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl kiekvieno klausimo

atskirai. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo

rezultatus.

3.

Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra

atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime

dalyvaujančių kredito unijos narių.

4.

Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami

kredito unijos narių, užsiregistravusių

susirinkimo dalyvių sąraše, balsų

dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 9 ir 10

punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais

sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių

susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.

5.

Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo

susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas kredito

unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas

ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai.

26 straipsnis. Stebėtojų

taryba

1.

Stebėtojų taryba yra kolegialus kredito unijos

priežiūros organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas.

2.

Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato

kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos

visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Visuotinis

narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius

ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius

neribojamas.

3.

Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos

administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos

komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas kredito

unijos darbuotojas.

4.

Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš

pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne

vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

5.

Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai,

jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

27 straipsnis. Stebėtojų

tarybos kompetencija

1.

Stebėtojų taryba:

1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas,

valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo

nutarimus;

2) vertina kredito unijos, jos valdybos, paskolų

komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir

naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;

3) pateikia kredito unijos visuotiniam narių

susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus),

vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais;

4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir

administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje

pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali

siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto

narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu jie, stebėtojų

tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos

įstatus;

5) užtikrina, kad kredito unijoje būtų veiksminga

vidaus kontrolės sistema;

6) periodiškai vertina kredito unijos vidaus audito

tarnybos ataskaitas;

7) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo

išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo

ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos parengtos kredito

unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito tarnybos ir auditoriaus

nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;

8) nustato ir tvirtina skolinimo kredito unijos

vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais susijusiems

asmenims sąlygas ir tvarką;

9) atstovauja kredito unijai teisme, kai nagrinėjami ginčai

tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos, tarp

kredito unijos ir administracijos vadovo;

10) siūlo valdybai ir administracijos vadovui atšaukti

priimtus neteisėtus nutarimus;

11) vertina rizikų, atsirandančių teikiant finansines

paslaugas, valdymą kredito unijoje;

12) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus

klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;

13) svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos

pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti

kredito unijos stebėtojų taryba.

2.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti

protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas, posėdyje

dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas,

posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta kiekvieno svarstomo klausimo esmė,

nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas kiekvienas

klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu

svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai,

pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.

3.

Prie posėdžio protokolo turi būti pridėti

dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.

4.

Surašytas kredito unijos stebėtojų tarybos posėdžio

protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateiktas susipažinti

visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, o jei

galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos nariams surašytą stebėtojų tarybos

posėdžio protokolą per šį terminą nėra, – nedelsiant, kai tik atsiranda

galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo patvirtinti, kad

susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais

sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas raštu pareikšti

protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai turi būti pridėti prie

stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.

5.

Kiekvienas kredito unijos stebėtojų tarybos narys

privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos

kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų

nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas.

Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią

pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo

organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija

sudarytas sutartis.

6.

Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame

dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jei už

balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių negu prieš.

Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys

turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo

valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne

vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu.

7.

Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą

arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansinę

atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.

8.

Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito unijos

valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų tarybai

dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas

patikrinti kredito unijos veiklą.

9.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas

stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

10.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne

rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia

stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja

ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu.

Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.

11.

Stebėtojų taryba už savo veiklą atsiskaito

visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne

rečiau kaip kartą per metus.

28 straipsnis. Kredito

unijos valdyba

1.

Kredito unijos valdybos nariais gali būti renkami

tik kredito unijos nariai. Kredito unijos valdyboje turi būti ne mažiau kaip 3

nariai.

2.

Valdybos narius ir jos pirmininką renka kredito

unijos visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai.

Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa valdyba gali būti atšaukti arba

gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka kadencijai nepasibaigus.

Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

3.

Kredito unijos valdyba:

1) priima naujus narius į kredito uniją, sprendžia

narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus dėl nario pašalinimo;

2) renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina

administracijos darbo reglamentą;

3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius

narių susirinkimus;

4) rengia ir teikia kredito unijos visuotiniam narių

susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito unijos pajamų ir

išlaidų sąmatą;

5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir

skolinimo taisykles;

6) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos

turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo,

laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių

suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio

narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo

kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo

ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto

vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą

suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito

unijos įstatuose;

7) rengia kredito unijos metinės finansinės

atskaitomybės, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos projektus;

8) tvirtina kredito unijos turto investavimo

taisykles;

9) nustato įkainius už kredito unijos teikiamas

paslaugas;

10) nustato stojamojo mokesčio dydį;

11) priima sprendimus dėl filialų steigimo, jų

nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų skyrimo ir

atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės

paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;

12) svarsto ir sprendžia kitus klausimus, kuriuos

pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti

kredito unijos valdyba.

4.

Kredito unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi

ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2–4

dalyse.

5.

Kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo

imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai

priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus

reikalavimus, taip pat vykdyti kitas

įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar

netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas,

atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas

sutartis.

6.

Kredito unijos valdybos

darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

7.

Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo reglamente

numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.

8.

Valdybos

nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto

narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys.

9.

Valdyba už savo veiklą atsiskaito stebėtojų tarybai

ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne

rečiau kaip kartą per metus.

29 straipsnis. Kredito

unijos administracija

1.

Kredito unijos administraciją sudaro kredito unijos

administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kiti kredito

unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito unijos

administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos

nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose nustatytas

funkcijas.

2.

Kredito unijos administracijos vadovą renka ir

atšaukia valdyba. Darbo sutartį su administracijos vadovu sudaro valdybos

pirmininkas, o jeigu valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas

pats asmuo, darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos

įgaliotas valdybos narys.

3.

Kredito unijos administracijos vadovas yra

vienasmenis valdymo organas.

4.

Kredito unijos administracijos vadovas, nevykdantis

ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos įstatuose nustatytas

pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija

sudarytas sutartis.

5.

Kredito unijos administracijos vadovu negali būti

kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos

komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys, kredito unijos

vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos kredito įstaigos

valdybos nariais ar administracijos vadovais.

6.

Kredito unijos vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu)

negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, paskolų

komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos komisijos narys

(revizorius), kredito unijos administracijos vadovas, asmenys, esantys kitos

kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.

7.

Administracijos vadovas:

1) organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę

veiklą;

2)atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže ir

kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;

3) kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito

unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28 straipsnio 3

dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti, kai

yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti;

4) tvarko kredito unijos narių registrą;

5) sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo

nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo;

6) atsako už kredito unijos metinės finansinės

atskaitomybės sudarymą;

7) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių

asmenų registro tvarkytojui;

8) svarsto ir sprendžia kitus kredito unijos veiklos

ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus nepriskirti išimtinei

valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.

30 straipsnis. Kredito

unijos vadovai ir darbuotojai

1.

Kredito unijos vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) administracijos vadovas;

4) vidaus audito tarnybos vadovas;

5) paskolų komiteto pirmininkas;

6) revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).

2.

Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos

reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti

pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus

nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos vadovu negali būti

asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms,

leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens

duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.

3.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos

reputacijos, jeigu jis:

1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos

baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už

nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai

ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas

veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar

teistumas išnyko;

2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis

nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos

(poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už

įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir

finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau

kaip vieną kartą per metus;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis,

toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.

4.

Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį

nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar:

1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1

punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos

atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;

2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio

kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu

jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio

priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo

sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;

3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka jau

buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių

susirinkime;

4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens

reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.

5.

Kredito unijos vadovais gali tapti tik tie asmenys,

kurie turi priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucijos teisės

aktai gali nustatyti atvejus, kada toks priežiūros institucijos leidimas

nereikalingas.

6.

Kredito unija bent prieš 30 dienų iki asmens

rinkimo ar skyrimo kredito unijos vadovu privalo apie tai pranešti priežiūros

institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės aktų

nustatytus reikalavimus.

7.

Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kai priežiūros

institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, kredito unija negauna

priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar sprendimo

neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti kredito unijos vadovą yra

išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30 dienų terminas

skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos.

8.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti

leidimą rinkti kredito unijos vadovus, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės

aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie neteisingi;

2) kredito unijos vadovai neatitinka šio straipsnio 3

ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų;

3) asmeniui, kurį rinkti prašoma išduoti leidimą,

draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.

9.

Priežiūros institucija panaikina leidimą rinkti

kredito unijos vadovą, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus

įstatymus;

2) asmuo, kuriam rinkti buvo išduotas leidimas,

nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui

išduoti.

10.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo panaikinimo

pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl

leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu privalo

įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir nutraukti su

juo sudarytą darbo sutartį.

11.

Kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos,

patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos

teisės aktai.

31 straipsnis. Kredito unijos veiklos vidaus kontrolė

Reikalavimus kredito unijos vidaus kontrolei nustato

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas ir priežiūros

institucijos teisės aktai.

32 straipsnis. Kredito

unijos tarnybos, komisijos ir komitetai

1.

Kai kredito unijos turtas yra mažesnis negu 10

milijonų litų, kredito unijoje privalo būti renkama revizijos komisija

(revizorius). Kai kredito unijos turtas

pasiekia 10 milijonų litų arba daugiau,

kredito unijoje turi būti atliekamas nepriklausomas auditas šio įstatymo 53

straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos komisiją (revizorių) renka visuotinis

narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam, ne ilgesniam kaip

ketverių metų laikotarpiui. Revizijos komisija (revizorius) kredito unijoje

gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos auditą atliks audito įmonė,

arba jeigu pagal šį įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.

2.

Kai kredito unijos turtas pasiekia 10 milijonų litų

arba daugiau, kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito

tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų taryba. Vidaus

audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir

stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip

kartą per metus.

3.

Paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomas.

4.

Kredito unija turi teisę turėti ir kitų kredito

unijos įstatuose nustatytų komitetų, tarnybų ir komisijų.

5.

Kredito unijos tarnybų, komisijų ir komitetų

sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos įstatai ir

kiti kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos tarnybų, komisijų

ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali

nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.

33 straipsnis. Paskolų

komitetas

1.

Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau

kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei

kaip 4 metų kadencijai. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos

stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito

tarnybos narys, revizijos komisijos narys (revizorius).

2.

Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių

prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei

tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar

administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas

paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui.

Negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito

unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos

suteikimui nepritarė paskolų komitetas.

3.

Kredito unijos įstatuose turi būti nurodyti

atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito

unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada

toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų komiteto

pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jei kredito

unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje turimo

pajinio įnašo dydžio arba jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant šioje

kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos įstatuose

numatytais atvejais.

4.

Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito

visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose

nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

5.

Paskolų komiteto darbo tvarką nustato jo priimtas

paskolų komiteto darbo reglamentas.

34 straipsnis. Kredito

unijos revizijos komisija (revizorius)

1.

Revizijos komisijos (revizoriaus) kompetenciją ir

funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos visuotinio

narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.

2.

Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti

kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos

vadovas, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys ar kitas tos

kredito unijos darbuotojas, taip pat asmuo, kurį su šioje dalyje nurodytais

asmenimis sieja artimosios giminystės, taip pat svainystės ryšiai.

3.

Revizijos komisija (revizorius) privalo patikrinti

kredito unijos metinę finansinę atskaitomybę, tuo remdamasi pateikti revizijos

komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šios atskaitomybės. Kredito unijos metinės

finansinės atskaitomybės patikrinimą revizijos komisija (revizorius) turi

atlikti ir pateikti išvadą dėl šios atskaitomybės tik tada, kai audito įmonė

neatlieka kredito unijos audito.

4.

Revizijos komisijos (revizoriaus) išvada dėl

kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės pateikiama tais pačiais

klausimais, kokiais pagal šį įstatymą privalo būti pateikiama auditoriaus

išvada.

5.

Revizijos komisijos nariams (revizoriui) gali būti

mokamas atlyginimas.

6.

Revizijos komisijos nariai (revizorius) atsako

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už nepatenkinamą kredito unijos

veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.

PENKTASIS skirsnis

KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR

PELNO PASKIRSTYMAS

35 straipsnis. Kredito

unijos kapitalas

Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir

skolintas kapitalas.

36 straipsnis. Nuosavas

kapitalas

1.

Kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:

1) pajinis kapitalas;

2) atsargos kapitalas;

3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);

4) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;

5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo

rezervas;

6) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);

7) kiti rezervai.

2.

Kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi kredito

unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.

38 straipsnis. Mažiausias

kredito unijos kapitalas

1.

Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4

punktuose nustatytų kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne

mažiau kaip 15 tūkstančių litų. Tai yra mažiausias kredito unijos kapitalas.

2.

Kredito unijos valdyba, nustačiusi, kad kredito

unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra

mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama

pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį visuotinį

narių susirinkimą. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti

sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos kapitalą

iki mažiausio kredito unijos kapitalo dydžio. Apie kredito unijos visuotinio

narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo kredito unijos valdyba

praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

39 straipsnis. Pajinis

kapitalas ir kredito unijos pajai

1.

Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito

unijos pajinių įnašų vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.

2.

Mažiausias pajinio įnašo dydis negali būti mažesnis

kaip 100 litų.

3.

Išieškoti

iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos

nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito

unijos narių.

4.

Kredito unijos pajams Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra

nematerialūs.

40 straipsnis.

Perskaičiuotas kapitalas

Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra kredito

unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktuose

nustatytais dydžiais ir tvarka.

41 straipsnis. Kapitalai ir

rezervai

1.

Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš

kredito unijos narių papildomų įnašų ir (ar) atskaitymų iš kredito unijos

pelno. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti kredito unijos

finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos eilinio

visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito

unijos veiklos nuostoliams padengti.

2.

Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas

sudaromas iš kredito unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį

rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 20

procentų kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis rezervas arba

rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis

rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių eilinio arba neeilinio

(per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik

kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo

rezervo arba rezervinio kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams padengti,

iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą

tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

3.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas

– ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus

turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai

perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems

asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus

kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus

gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Šis rezervas negali būti

tiesiogiai naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

4.

Kiti kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių

sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.

42 straipsnis. Pelno

paskirstymas

1.

Kredito unijos pelnas arba nuostoliai yra kredito

unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš kredito

unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų kredito unijos išlaidas.

2.

Grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis

kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš

kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus ataskaitinio

laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.

3.

Per finansinius metus gautas grynasis finansinis

metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne

vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai eilinis kredito

unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.

4.

Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų

finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo

metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos visuotinis

narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti

nurodyta:

1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) finansinių metų

pradžioje;

2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas;

3) atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį

kapitalą;

4) atskaitymai į kitus kredito unijoje sudaromus

kapitalus ir rezervus;

5) pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms

išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;

6) pelno panaudojimas kitiems kredito unijos įstatuose

nurodytiems tikslams;

7) nepaskirstytasis pelnas.

5.

Šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktuose

nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to, kai yra

padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje sudaromus

kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.

6.

Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų

finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo

metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito unijos nariai

priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:

1) pervedimais iš privalomojo rezervo arba rezervinio

kapitalo;

2) pervedimais iš atsargos kapitalo.

7.

Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka

nuostoliams padengti:

1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami

kredito unijos narių pajiniais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų

pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas

netampa mažesnis už nustatytą mažiausią kredito unijos kapitalą;

2) likę nepaskirstyti nuostoliai privalo būti dengiami

kredito unijos narių pajiniais įnašais, jei dėl susidariusių nuostolių kredito

unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią

kapitalą.

8.

Jeigu atlikus kredito unijos veiklos įvertinimą

paaiškėja, kad dėl kredito unijoje susidariusių nuostolių kredito unijos

nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą,

kredito unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į kredito unijos

privalomąjį rezervą ar rezervinį kapitalą arba atlikti papildomus pajinius

įnašus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos nuosavą

kapitalą iki mažiausio kapitalo dydžio.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS,

KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

43 straipsnis. Veiklos

rizikos prisiėmimas ir ribojimas

1.

Reikalavimus dėl kredito unijos veiklos rizikos

prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.

2.

Kredito unija privalo sudaryti atidėjinius

(atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi priežiūros

institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo sandorio dėl

finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir ekonominę

būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į

turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas aplinkybes,

turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.

44

straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

1.

Kredito unijoms

nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta;

4) didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui;

5) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose

nustatyti normatyvai.

2.

Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos

teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai

individualius normatyvų dydžius.

*3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas normatyvas

netaikomas kredito unijai, jei jos perskaičiuotas kapitalas neviršija 2

milijonų litų.

4.

Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito

unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio

susiejimo kriterijai.

*Pastaba. 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m.

sausio 1 d.

44 straipsnis.

Pelno paskirstymas

1.

Kredito unijos pelnas yra lėšos,

kurios lieka atskaičius iš kredito unijos finansinių metų pajamų tų metų

kredito unijos išlaidas ir nuostolius.

2.

Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau

kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį

balansą šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3.

Nutarime dėl pelno paskirstymo turi

būti nurodyta:

1) pelno suma;

2) mokesčiai;

3) atskaitymai į rezervinį kapitalą;

4) atskaitymai į kitą kredito unijos

kapitalą, skirtą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito

unijoje turimiems papildomiems pajams išpirkti bei kitoms kredito unijos

ilgalaikėms programoms įgyvendinti;

5) pelno dalis (procentais), skiriama

kredito unijos nariams (pajininkams) pagal kredito unijoje nario laikomų

indėlių bei gautų paskolų mastą (apyvartą). Ši pelno dalis išmokama premijomis

ar kita kredito unijos įstatuose nustatyta išmokų forma;

6) tantjemos kredito unijos valdymo

organų nariams ir vadovams;

7) nepaskirstytasis pelnas.

4.

Kredito unijos nariams premijos mokamos iš

pelno, likusio sumokėjus mokesčius bei atskaičius lėšas į rezervinį kapitalą ir

kitus įstatuose numatytus kredito unijos kapitalus.

5.

Pelnas, likęs po atskaitymų į kredito

unijos kapitalą, negali būti išmokėtas premijomis ar tantjemomis arba kitaip

perduotas kredito unijos nariams, steigėjams ar valdymo organų nariams, jeigu

kredito unijos pajinis kapitalas dėl to taptų mažesnis už šio įstatymo nustatytą

minimumą.

45 straipsnis. Apribojimai

investicijoms į nekilnojamąjį turtą

1.

Kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą, jei jis būtinas

tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra kredito

unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.). Šios

investicijos negali viršyti 100 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.

2.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei nekilnojamąjį turtą kredito unija

nuosavybės teise įsigijo siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl

klientui suteiktos finansinės paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau

kaip vienus metus nuo jo įsigijimo dienos.

46

straipsnis. Skolinimas

Šio įstatymo 47 ir 48

straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla kredito unijos

piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito unijos piniginis

įsipareigojimas, sudarymas.

46 straipsnis.

Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

Priežiūros institucija gali nustatyti

kredito unijoms šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:

1) likvidumo;

2) maksimalios atviros pozicijos

užsienio valiuta;

3) kapitalo pakankamumo.

SEPTINTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJŲ VEIKLOS

PRIEŽIŪRA

47 straipsnis. Skolinimo

apribojimai

1.

Vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne

daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų

kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos,

nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.

2.

Kredito unijos nariui gali būti skolinama

neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, jeigu per visą

skolinimo laiką skolinama suma, viršijanti dešimteriopą pajinio įnašo dydį, yra

užtikrinta ne mažesnės terminuoto indėlio, esančio šioje kredito unijoje, sumos

įkeitimu.

3.

Kredito unija savo nariui iki vienų metų gali

skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario

prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo

kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos

įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta

tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už

skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus

grąžinta skolinama suma su palūkanomis.

4.

Skolinimo kredito unijos vadovui ir su kredito

unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi

patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo suma vienam

kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims

negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su kredito

unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame straipsnyje

laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai),

tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas valdo jų

kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Sprendimus dėl

tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu skolinimu

susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos šioje

dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito unijos

klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

5.

Kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą

užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta

prievolių užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą

atvejį.

6.

Jei skolinimo laikas viršija 5 metus, toks

skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka.

48 straipsnis. Apribojimai

skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti

Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos

pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti, taip pat

kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti.

49 straipsnis. Kredito

unijos paslaptis

1.

Kredito unijos paslaptimi laikomi visi kredito unijai

žinomi kredito unijos kliento duomenys ir informacija apie:

1) kredito unijos kliento turimas kredito unijoje

sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento atliekamas operacijas su

savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo

atidarytos sąskaitos, sąlygas;

2) kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus

kredito unijai, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai,

sąlygas;

3) kitas kredito unijos klientui suteiktas finansines

paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;

4) kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą,

veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius

su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybos) ar profesines paslaptis.

2.

Kredito unija, kredito unijos darbuotojai ir bet

kurie kiti asmenys, kurie žino kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją,

privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos, išskyrus šio

straipsnio 3-5 dalyse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.

3.

Kredito unijos klientui arba kliento rašytiniu

prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti pateikta, gali

būti atskleista tik su klientu susijusi kredito unijos paslaptį sudaranti

informacija.

4.

Kredito unija turi teisę atskleisti informaciją,

sudarančią kredito unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina

ginant kredito unijos teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina savo

interesams ginti.

5.

Kredito unija teikia kredito unijos paslaptį

sudarančią informaciją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų

nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal šį ir (ar) kitus įstatymus kredito

unija privalo teikti joms tokią informaciją.

50 straipsnis. Su finansinių paslaugų teikimu

susijusios informacijos teikimas

1.

Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines paslaugas klientams,

kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas

kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti

kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio

straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

2.

Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, kredito unija privalo

suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su finansinių paslaugų teikimo

sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir

kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS 51 straipsnis. Apskaita1. Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.3. Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:1) finansinė atskaitomybė rodytų tikrą kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atsako kredito unijos administracijos vadovas.   52 straipsnis. Finansinė atskaitomybė1. Kredito unijos finansinę atskaitomybę sudaro tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė.2. Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sandarą ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.3. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:1) balansinė ataskaita;2) pelno (nuostolių) ataskaita;3) aiškinamasis raštas.4. Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija privalo:1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą;2) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo, sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito įmonės patikrinta metine finansine atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvada;3) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;4) per 3 darbo dienas po kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo.5. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus atliktas metinės finansinės atskaitomybės patikrinimas.6. Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą atsako kredito unijos administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka.7. Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, tvirtindamas metinę finansinę atskaitomybę.

52 straipsnis.

Kredito unijų veiklos priežiūra

Kol bus sukurta speciali kredito įstaigų

veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai, visų Lietuvos

Respublikoje įregistruotų kredito unijų veiklą prižiūri bei licencijas suteikia

Lietuvos bankas.

53 straipsnis. Auditas1. Audito įmonė turi atlikti kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šios atskaitomybės, tai yra išvadą, ar kredito unija:1) savo metinėje finansinėje atskaitomybėje teisingai ir tiksliai parodė metinės veiklos rezultatus ir finansinę būklę;2) finansinę atskaitomybę parengė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus;3) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;4) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;5) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;6) laikosi šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;7) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę bei užtikrina saugią ir patikimą kredito unijos veiklą;8) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.2. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų ateinančių finansinių metų metinei finansinei atskaitomybei patikrinti.3. Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito ir pateikti ją priežiūros institucijai. 54 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA

25 straipsnis.

Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka

1.

Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito

unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų

pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo

paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 20 dienų

iki susirinkimo dienos.

2.

Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo

iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma: susirinkimo šaukimo

pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo

per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą sušaukti neeilinį

visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi

įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, tačiau ne

anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie susirinkimo sušaukimą

dienos.

3.

Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo neįvykusio

susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5

dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.

4.

Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi

būti nurodyta:

1) kredito unijos pavadinimas ir adresas;

2) susirinkimo data, laikas ir vieta;

3) susirinkimo darbotvarkė.

5.

Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo

dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su

dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.

6.

Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną

kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo išrinkimo

pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato kredito

unijos įstatai.

7.

Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti

nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau

kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Pakartotiniame

susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.

37 straipsnis. Skolintas

kapitalas

1.

Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos,

kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius iš

kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos išleisdama

ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos

sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo terminas ir (ar)

paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni kaip 5 metai.

2.

Kredito unijos skolintas kapitalas turi atitikti

visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.

55 straipsnis. Kredito unijų priežiūros institucija

1.

Kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos

bankas.

2.

Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją

turinčių kredito unijų priežiūrą.

3.

Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų

įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu ir priežiūros

institucijos teisės aktais.

56 straipsnis. Priežiūros tikslais gautos informacijos

apsauga

1.

Informacija, pagal šį įstatymą gauta priežiūros tikslais, negali būti skelbiama

viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame

įstatyme nustatytus atvejus.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo

privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami ar buvę darbuotojai,

priežiūros institucijos vardu veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat

bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota

priežiūros tikslais gauta informacija.

3.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri

jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai

negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.

4.

Priežiūros institucija turi teisę priežiūros

tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš užsienio

valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros funkcijoms, įskaitant ir

poveikio priemonių taikymą, atlikti ar įstatymų nustatyta tvarka apskundus

priežiūros institucijos sprendimą.

5.

Priežiūros tikslais gauta informacija gali būti

perduota:

1)

įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka, jei ji reikalinga

baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip pat Lietuvos Respublikos pinigų

plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir

tvarka;

2)

teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl

kredito unijos priverstinio likvidavimo;

3)

Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir

finansų rinkų priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros

funkcijoms atlikti;

4) užsienio valstybių kredito įstaigų ir kitų

finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų

priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;

5)

valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, jeigu ji reikalinga jos

funkcijoms atlikti;

6) kredito unijos auditoriams, jeigu ji reikalinga jų

funkcijoms atlikti;

7) kitoms valstybės institucijoms, jeigu tokia

informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina kredito unijų

priežiūros tikslais;

8) Europos centriniam bankui, jeigu ji reikalinga jo

funkcijoms atlikti.

6.

Šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms

institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti perduodama, jei

joms taikomi ne mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame

įstatyme.

7.

Pagal šio straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija

gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė

narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis, numatanti

pasikeitimą priežiūros tikslais gauta informacija, ir pagal tos valstybės

įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi ne mažesni

reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame įstatyme.

57 straipsnis.

Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo

nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai

1.

Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų licencijų, leidimų, sutikimų

išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau šiame straipsnyje – leidimų

išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius

reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato priežiūros institucijos teisės

aktai.

2.

Prašymas dėl leidimo išdavimo išnagrinėjamas ir

sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus, o jei terminai

šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės aktuose

nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų

dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu priežiūros

institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba papildomus

dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo nagrinėjimo ir

sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų ar

papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

3.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo

priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo

informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti leidimą

turi būti motyvuotas.

58 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės

1.

Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių,

priežiūros institucija turi teisę:

1)

duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, kuriuos

kredito unija privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir

nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;

2)

jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų kredito unijos

veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,

kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;

3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto

vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito

unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto vertė,

kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti

kiti kredito unijos veiklos klausimai. Jei

atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros institucijai

pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų

pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas

atlygina kredito unija. Kai pagal

sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys

atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60

straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;

4) reikalauti, kad būtų pakeista audito įmonė,

atliekanti kredito unijos finansinės atskaitomybės patikrinimą, jei audito

įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;

5)

reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos revizijos komisija (revizorius) ar

kai kurie jos nariai, atliekantys kredito unijos finansinės atskaitomybės

patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės aktuose, kredito unijos įstatuose

nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia, netinkamai atlieka jiems pavestas

funkcijas ir pareigas.

2.

Priežiūros institucija, nustačiusi

teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad

kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir

patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius rašytinius nurodymus:

1) priežiūros institucijos nustatytais

terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar

sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl kredito unijos veiklą

papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba parduoti ar

kitaip perleisti kitiems asmenims turimą nekilnojamąjį turtą;

3) priežiūros institucijos nustatytu

terminu atlikti kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;

4) parengti ir įgyvendinti priežiūros

institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną kredito unijos veiklos

pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių

planą;

5)

sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą arba stebėtojų tarybos ar

valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus

klausimus;

6)

kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus.

Priežiūros institucija apie nurodymą kredito unijos vadovams atvykti į

priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti

tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar kredito

unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos veikla būtų stabili ir

patikima.

3.

Priežiūros institucija, nustačiusi

teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad

kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir

patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti individualius kredito

unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus

dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti

motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies

nuostatas.

4.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.

5.

Priežiūros institucijos nustatyta

tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti kredito unijos

organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar

posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito unijos organų, kredito

unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.

6.

Priežiūros institucija pačios

nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais

teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie kredito unijos

skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie

kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

59 straipsnis.

Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

1.

Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus

(neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi

teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.

2.

Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo

nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.

60 straipsnis. Kredito

unijų inspektavimas

1.

Kredito unijų inspektavimą atlieka priežiūros

institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama kredito uniją,

gali pasitelkti ir kitų asmenų.

2.

Kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas

inspektavimui atlikti:

1) pateikti inspektavimą atliekantiems asmenims visą

jų prašomą informaciją ir dokumentus;

2) suteikti galimybę inspektavimą atliekantiems

asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;

3) suteikti inspektavimą atliekantiems asmenims darbo vietą.

3.

Inspektavimą atliekantys asmenys turi teisę:

1) inspektuojamos kredito unijos darbo metu

nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;

2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti

reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų

nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar

raštu;

3) reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar

kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;

4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų teisių.

4.

Atlikus inspektavimą, jo rezultatai raštu

pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,

administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo

rezultatais.

5.

Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią

inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo tvarką.

6.

Centrinei kredito unijai stebint kredito unijų,

Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas tikrinant, taikomos

šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

61 straipsnis. Poveikio

priemonės

1.

Priežiūros institucija turi teisę licenciją

turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų,

reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, pažeidimo arba

priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;

2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;

3) laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias

finansines paslaugas;

4) laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių

kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą. Priežiūros

institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito struktūrinio

padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi teisės teikti

finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito

struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo nedelsdama priimti

sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą;

5) laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos

narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą,

paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba nušalinti kredito unijos

stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos

administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų ir

reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta

sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

6) paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą

(moratoriumą);

7) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis,

esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose,

ir kitu turtu;

8) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti

jos galiojimą.

2.

Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar

kelias poveikio priemones.

3.

Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio

priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones),

atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų turinį, mastą,

kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, į asmens,

kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito unijos

narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir trūkumus,

taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio

priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir

kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

4.

Priežiūros institucijos sprendimas taikyti kredito

unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu

šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.

5.

Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio

priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka

gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas nesustabdo šio sprendimo

vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl poveikio priemonės

rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

6.

Poveikio priemonės, kurios taikomos laikinai,

galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo

nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko tarpu ar

susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent

priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto

termino.

62 straipsnis. Poveikio

priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1.

Priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame

įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo ar

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar pareikalauta informacija

arba pateikiama neteisinga informacija;

2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį įstatymą duoti

priežiūros institucijos nurodymai;

3) nebetenkinami reikalavimai, nustatyti leidimo

įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui;

4) pažeidžiami įstatymų, reglamentuojančių saugią ir

patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros institucijos teisės aktų

reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos veiklos arba dėl

finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai arba

sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos funkcionavimas;

5) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

2.

Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą,

ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio klausimo

nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, apie

klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją apie

nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo

pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė,

vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo

turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus.

Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam

taikoma poveikio priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar

administracijos vadovui). Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas

netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais

priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės

taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.

3.

Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo

ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam ar

trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo

dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo dienos.

4.

Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 5

dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie pritaikytą

poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta

tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai neskelbti

tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti neigiamos įtakos

kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos stabilumui ir

patikimumui.

[Straipsnis papildytas 5 dalimi

nuo 2010-12-31]

5.

Priežiūros

institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo,

kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas

draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai

nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija

negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti,

kad to negalės padaryti artimiausiu metu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-378,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

63 straipsnis. Baudos

1.

Priežiūros institucija turi teisę kredito unijai

skirti šias baudas:

1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar

dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų

nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento bendrųjų metinių

pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 1

000 litų;

3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę atlikti tik

gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint priežiūros

institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti veiksmų ar

veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė apribota

pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų;

5) už kitus saugią ir patikimą kredito unijos veiklą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento

bendrųjų metinių pajamų.

2.

Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas

atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio

priemones.

3.

Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau

kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija gavo priežiūros

institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1

dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną,

turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei bauda per

nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui, –

per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji priežiūros

institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito unijos,

kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos, kuriai

paskirta bauda, piniginių lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos

sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka.

64 straipsnis. Kredito unijos stebėtojų tarybos nario

(narių), valdybos

nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo,

paskolų

komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų

1.

Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti

kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius),

kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo

pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų nušalintas asmuo neturi

teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo

pateikimo kredito unijai dienos jo priimti sprendimai yra negaliojantys.

2.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą

nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį

(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)

nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais

būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos

organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos

sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti

su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

3.

Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti

kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius),

kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito unijai ir

juridinių asmenų registro tvarkytojui bei paskelbiama leidinio „Valstybės

žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Apie priežiūros institucijos

sprendimą nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų

pranešama kredito unijai.

65 straipsnis. Kredito

unijos veiklos apribojimas (moratoriumas)

1.

Kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas) - kredito unijos veiklos laikinas dalinis apribojimas. Kredito unijos

veiklos apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas

dėl kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo.

2.

Be kitų šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytų

pagrindų, priežiūros institucija turi teisę paskelbti kredito unijos veiklos

apribojimą (moratoriumą), jei kredito unija per 5 darbo dienas negali įvykdyti

bent vieno kreditoriaus pagrįsto finansinio reikalavimo (dėl lėšų kredito

unijos sąskaitose trūkumo negali atlikti kliento mokėjimo pavedimo, grąžinti

indėlių ar kitų pasiskolintų lėšų arba vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų

ir pan.) ar yra pagrįstas pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu

metu.

3.

Priežiūros institucija, priimdama sprendimą skelbti

kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą), paskiria kredito unijos

laikinąjį administratorių.

4.

Laikinuoju administratoriumi gali būti paskirtas

juridinis ar fizinis asmuo. Jei laikinuoju administratoriumi skiriamas fizinis

asmuo, gali būti paskirti vienas ar keli laikinojo administratoriaus padėjėjai.

Atlyginimus laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgdama į

laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus,

nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš kredito unijos lėšų.

Kredito unijos laikinuoju administratoriumi negali būti paskirtas

priežiūros institucijos darbuotojas. Laikinasis administratorius turi būti

nepriekaištingos reputacijos, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4

dalyse.

5.

Kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo)

terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip

6 mėnesiai. Jei priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus

pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir

patikimumo atkūrimo, kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminas

priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas dar iki 6 mėnesių.

6.

Apie priimtą sprendimą skelbti kredito unijos

veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį

administratorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos

pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat

paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

7.

Nuo sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos

apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių

pateikimo kredito unijai dienos:

1) sustabdomi kredito unijos stebėtojų tarybos,

valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai. Jie pereina kredito unijos

laikinajam administratoriui. Visi šiame punkte nurodytų kredito unijos organų

sprendimai, priimti po sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą

(moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo dienos, yra

negaliojantys ir nevykdytini;

2) kredito unijos visuotinio narių susirinkimo

sprendimai įsigalioja tik juos suderinus su kredito unijos laikinuoju

administratoriumi ir priežiūros institucija. Jie savo

nuomonę dėl pateikto derinti visuotinio narių susirinkimo sprendimo privalo

pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo visuotinio narių susirinkimo sprendimo

gavimo dienos;

3) kredito unijai draudžiama vykdyti įsipareigojimus

mokėti ar perleisti kredito unijos turtą, jei šie įsipareigojimai atsiranda iš

sandorių ar kitų juridinių faktų, buvusių iki kredito unijos veiklos apribojimo

(moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai kredito

unijos veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti. Kredito unijos veiklos

apribojimo (moratoriumo) metu netesybos už kredito unijos prievolės neįvykdymą

ar netinkamą įvykdymą neskaičiuojamos ir nemokamos. Palūkanos pagal kredito

unijos prievoles skaičiuojamos, tačiau išmokamos tik pasibaigus kredito unijos

veiklos apribojimo (moratoriumo) terminui;

4) draudžiama įskaityti bet kokius kredito unijos ir

jos klientų reikalavimus;

5) sustabdomos teisme nagrinėjamos bylos, kuriose

kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat išieškojimas pagal

vykdomuosius dokumentus, kai skolininkė yra kredito unija.

8.

Šio straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyti

draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys

mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kiti

įstatymai nustato, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles ir jos veiklą

apribojus.

9.

Kredito unijos laikinasis administratorius, be kita

ko:

1) atlikdamas kredito unijos stebėtojų tarybos,

valdybos ir administracijos vadovo funkcijas, privalo siekti, kad kredito unija

vėl taptų stabili ir patikima, arba siūlyti kredito unijos visuotiniam narių

susirinkimui priimti tam reikalingus sprendimus;

2) per priežiūros institucijos nustatytą terminą

privalo išnagrinėti ir įvertinti kredito unijos finansinę būklę, galimus

kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdus ir pateikti

priežiūros institucijai išvadą bei pasiūlymus. Laikinojo administratoriaus

išvadoje ir pasiūlymuose, be kita ko, turi būti numatyta galimų kredito unijos

veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdų sėkmingo įgyvendinimo lyginamoji

tikimybė, kiekvienam galimam būdui įgyvendinti reikalingos išlaidos, terminai

ir jų įvertinimas bei galimi rezultatai, taip pat poreikis pratęsti kredito

unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą ir (ar) priimti kitus sprendimus,

leidžiančius įgyvendinti kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo

atkūrimo būdus. Jeigu nėra realių galimybių atkurti kredito unijos veiklos

stabilumą ir patikimumą, laikinojo administratoriaus išvadoje ir pasiūlymuose

gali būti siūloma spręsti klausimus dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto

bylos iškėlimo;

3) turi teisę be įspėjimo nutraukti sutartis su

kredito unijos valdybos nariais ir administracijos vadovu. Šiems asmenims

išeitinė išmoka nemokama;

4) apie administravimo eigą privalo teikti informaciją

priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir kredito unijos visuotiniam

narių susirinkimui jo nustatyta tvarka.

10.

Kredito unijos laikinasis administratorius be

kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sutikimo neturi teisės parduoti ar

kitaip perleisti, taip pat įkeisti kredito unijos nekilnojamąjį turtą.

11.

Kredito unijos laikinasis administratorius privalo

savo funkcijas atlikti apdairiai, sąžiningai ir atsižvelgdamas į kredito unijos

ir visų kredito unijos kreditorių interesus. Kredito unijos laikinasis

administratorius negali jam suteiktų teisų panaudoti savo asmeniniams ar

trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Laikinasis administratorius už padarytą

žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

12.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kredito

unijos laikinojo administratoriaus pasiūlymus, iki kredito unijos veiklos

apribojimo (moratoriumo) termino pabaigos priima vieną iš šių sprendimų:

1) atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą

(moratoriumą), jei kredito unija, nesibaigus kredito unijos veiklos apribojimo

(moratoriumo) terminui, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir gali

stabiliai bei patikimai veikti;

2) pratęsti kredito unijos veiklos apribojimo

(moratoriumo) terminą ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą),

jei priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus pateiktoms

išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo

atkūrimo;

3) atšaukti licenciją.

66 straipsnis. Laikinas

teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

1.

Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo

61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio priemonę, kredito unija

laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje

kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti

priežiūros institucijos sprendime.

2.

Priežiūros institucijos sprendimas laikinai

apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito unijoje bei

kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu Lietuvos

Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir teisės

aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų registre.

Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi

priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų registre.

Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais

priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre laikinai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS PABAIGA

67 straipsnis.

Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis

reglamentavimas

1.

Kredito unija reorganizuojama ir likviduojama

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos Respublikos

finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos

Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Kredito unija negali būti pertvarkoma.

68 straipsnis. Kredito

unijos reorganizavimas

1.

Reorganizuojant

kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime dalyvaujantis ar

reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.

2.

Reorganizuojant kredito uniją skaidymo būdu, bent

vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito unijos teisės ir

pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.

3.

Jeigu reorganizuojant kredito uniją įsteigiama

nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją.

Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui reikalingi

dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu

išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl leidimo

reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos

išdavimo.

4.

Reorganizavime

dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio įstatymo nustatytais

atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti reorganizavimą

ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.

69 straipsnis. Sutikimas

vykdyti reorganizavimą

1.

Jeigu kredito unija

reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą privaloma informuoti

priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą vykdyti reorganizavimą.

2.

Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime dalyvaujančios ir

reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir priežiūros institucijos

teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda

priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo priimamas atsižvelgiant į

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus sisteminės rizikos lygio

vertinimo kriterijus.

3.

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per vieną mėnesį

nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.

70 straipsnis. Leidimas

reorganizuoti kredito uniją

1.

Kredito unijos

reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus priežiūros institucijos leidimą

reorganizuoti kredito uniją.

2.

Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Priėmus sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo, reorganizavime

dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos, norėdamos gauti leidimą

reorganizuoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis,

įskaitant:

1)

reorganizavimo sąlygas;

2)

kredito unijos valdybos ataskaitą;

3)

reorganizavimo sąlygų įvertinimą;

4)

kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo;

5)

dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka

reikalavimus, nustatytus leidimo steigti kredito uniją išdavimui, jei

reorganizavimo metu steigiama nauja kredito unija;

6)

dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka

reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei kredito unija tęsia veiklą

po reorganizavimo.

4.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti

sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

5.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti kredito

uniją, jei:

1)

pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar

papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2)

yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, jei reorganizavimo

metu steigiama nauja kredito unija;

3)

yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, jei reorganizavime

dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.

6.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo

priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.

71 straipsnis. Kredito unijos likvidavimas

1.

Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos narių sprendimu ar kitais

įstatymuose nustatytais pagrindais.

2.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali

priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavus

priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.

3.

Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduoti

kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant

kredito unijos valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių susirinkimo

patvirtintą kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą,

kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai

ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl kredito unijos turto vertės. Kartu

turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

5.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti

sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

6.

Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su

kreditoriais.

7.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą likviduoti kredito

uniją, jei:

1)

pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar

papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2)

galima daryti išvadą, kad kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su

kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus

kreditorių reikalavimus).

8.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui.

9.

Apie kredito

unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą likviduoti kredito

uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija per 3 darbo dienas

turi pranešti priežiūros institucijai.

10.

Kredito unijos, kuriai priežiūros institucijos

sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas privalo priimti

sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio straipsnio 2 dalis

netaikoma.

11.

Kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu

kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas per

priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti kredito

unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos likvidavimo turi teisę

priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent vienas kredito unijos

narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau

kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.

12.

Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo kitais negu

šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros

institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos likvidavimo.

13.

Visais atvejais

teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito uniją, per 3 darbo dienas nuo

sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS BANKROTAS

72 straipsnis. Kredito

unijų bankroto procedūros teisinis reglamentavimas

Kredito unijų bankroto procedūras reglamentuoja šis

įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos

įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų

įstaigų įstatymas nenustato kitaip.

73 straipsnis. Sąlygos

pripažinti kredito uniją nemokia

1.

Sąlygas, kuriomis kredito unija gali būti

pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo

tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

2.

Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik

tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos

nemokumą.

74 straipsnis.

Kredito unijos bankroto byla

1.

Priėmus nutartį

iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai

nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos

buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį

teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat

terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje

nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.

2.

Teismo nustatytas

terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo

reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties

iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3.

Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto

bylą:

1) administratorius

pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo

įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito

unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu

atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito

unijos teisinio statuso pasikeitimą;

2) draudžiama vykdyti

visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant

palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti

skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;

3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito

unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą

mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.

4.

Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti

draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių

atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai

yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo

nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

5.

Kredito unijos

administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti

kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti

kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti

administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų

sąmata.

6.

Jeigu kredito

unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą

sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme

nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą

ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne

daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės

įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

7.

Administratorius privalo priežiūros institucijai

jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito

unijos bankroto procedūros eigą.

8.

Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos

sutartis negali būti sudaroma.

75 straipsnis.

Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas

1.

Teismas pripažįsta

kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį kredito uniją likviduoti ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus

įsiteisėjimo dienos.

2.

Nustatyta tvarka

neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos reikalavimo teisės

neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai

institucijai.

3.

Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais

kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su

kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų

sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams

turtą, įskaitant reikalavimo teises.

4.

Kredito unijos

kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos Respublikos

nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos

santykį, buvusį teismo nutarties iškelti kredito unijai bankroto bylą priėmimo

dieną.

76 straipsnis. Kreditorių

reikalavimų tenkinimo eilė

1.

Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai,

susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar

kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo

nelaimingo atsitikimo darbe.

2.

Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir

investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų

kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir

įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.

3.

Trečiąja eile

tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl

valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip

pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

4.

Ketvirtąja eile tenkinami kiti kredito unijos

kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse,

reikalavimai.

5.

Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.

6.

Šeštąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų

tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo reikalavimai.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Papildyta

priedu nuo 2010-12-31:

Nr.

XI-378,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

Lietuvos

Respublikos

kredito unijų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2009 m.

kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies

keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl

kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-551,

1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.

45-1289 (2000 06 02)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

23-762 (2001 03 16)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-979, 2002-06-20,

Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1615,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)

KREDITO

UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja

2009 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalis

galioja iki 2013 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-378,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62

STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.


Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2009-08-10)

aubodi@lrs.lt