← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2010-01-05

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1995, Nr. 26-578

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMAS

1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

Nr. X-1615,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų

padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad

kredito unijų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi.

11 straipsnis. Kredito

unijos įstatų pakeitimas

1.

Kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti

įregistruoti juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos

leidimą, jeigu keičiamos įstatų nuostatos dėl:

1) kredito unijos pavadinimo;

2) mažiausio ir didžiausio pajinio įnašo dydžių,

pajaus suteikiamų teisių;

3) kredito unijos organų kompetencijos, jų skyrimo ir

atšaukimo tvarkos;

4) atvejų, kada skolinimas galimas administracijos

vadovo sprendimu, kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų

komiteto pritarimo ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto

pritarimo.

2.

Leidimą įregistruoti kredito unijos įstatų

pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti

įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją.

4.

Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus

ir informaciją išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti

kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo

prašymo gavimo dienos.

5.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti

leidimą įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa

teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji

neteisinga;

2) po atliktų pakeitimų kredito unijos įstatų

nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos kredito unijos veiklos ar jos

prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų padalinių steigimo, licencijavimo,

veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad kredito unijų sistema būtų stabili,

patikima, veiksminga ir saugi.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos

kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai kredito unijos narių

palūkanų apyvartai kredito unijoje.

2.

Centrinė kredito unija – kaip ši sąvoka

apibrėžta Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme.

3.

Klientas – kredito unijos narys ar kitas asmuo,

kuriam pagal šį įstatymą kredito unija teikia finansines paslaugas.

4.

Kredito unija – kredito įstaiga, kuri

tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis,

ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme

nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę

verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo

nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

5.

Kredito unijos licencija (toliau – licencija)

– šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines

paslaugas, nustatytas šiame įstatyme.

6.

Kredito unijos nario palūkanų apyvarta kredito

unijoje (toliau – apyvarta) - finansiniais

metais kredito unijos nario gautų iš kredito unijos palūkanų pajamų ir kredito

unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma.

7.

Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus)

– vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos

kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises,

išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, kurios apribotos pagal šį

įstatymą.

8.

Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens

įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.

9.

Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip

jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

3 straipsnis. Kredito unijos

pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kredito unijos veiklą reglamentuojantys

teisės aktai

1.

Žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių

junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo

pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito

unijos, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su

licencinių finansinių paslaugų teikimu. Kredito unijos pavadinimui Lietuvos

Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies

nuostata netaikoma.

2.

Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė

forma gali būti tik kooperatinė bendrovė.

3.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre

įregistruotos ir turinčios šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją

kredito unijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

4.

Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros

institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais. Kredito unijos taip pat

vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos

kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato

kitaip.

4 straipsnis. Kredito unijos

teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla

1.

Kredito unija privalo teikti šio straipsnio 2

dalies 1 punkte nustatytą licencinę finansinę paslaugą ir turi teisę teikti šio

straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir 3 dalyje nustatytas finansines

paslaugas, įskaitant finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės

neapribotos šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Licencinės finansinės paslaugos:

1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš

neprofesionalių rinkos dalyvių;

2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5

straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;

3) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais).

3.

Nelicencinės finansinės paslaugos:

1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;

2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);

3) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių

administravimas, jei šios veiklos neapima šio straipsnio 2 dalies 2 punkte

nurodytos mokėjimo paslaugos;

4) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų

teikimas;

5) finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą

numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas;

6) pinigų tvarkymas;

7) informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir

mokėjimo klausimais teikimas;

8) seifo kamerų nuoma.

4.

Kredito unija turi teisę teikti finansines

paslaugas:

1) savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau

– nariai);

2)

kredito unijų asociacijoms;

3) kredito unijoms;

4) Centrinei kredito unijai.

5.

Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų

asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir

iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įstaigų ir institucijų,

jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje

įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų

organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių

labdaros ir paramos fondų, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar

globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra kredito

unijos narys. Kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems

asmenims šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.

6.

Kredito unijai išduota licencija suteikia teisę

teikti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas, išskyrus

Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose

nurodytas mokėjimo paslaugas:

1) netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu

kredito unija yra jos narė;

2) netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu kredito

unija nėra Centrinės kredito unijos narė.

7.

Kredito unija turi teisę įsigyti tik Lietuvos

Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius

popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės

valstybių (toliau – Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių vertybinius

popierius.

8.

Kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali

verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų,

kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su

finansinių paslaugų teikimu.

9.

Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat

būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve.

10.

Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir

vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima.

11.

Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir

vykdyti taip, kad kiekvienas kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę

pasinaudoti kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.

12.

Jeigu kredito unija nusprendžia pati

nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų,

kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių

paslaugų teikimu ir padeda sudaryti sandorius dėl atitinkamų paslaugų teikimo

kredito unijai su kitais asmenimis (toliau – kredito unijos veiklą papildančių

paslaugų pirkimas), tai, prieš sudarydama tokius sandorius, kredito unija

privalo pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios institucijos

teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali

nustatyti kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.

13.

Lietuvos Respublikos teismai, kitos

Lietuvos Respublikos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus,

kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas

neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros

institucija privalo pateikti savo išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito

unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-555,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)

ANTRASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

5 straipsnis. Kredito unijos

steigimas ir steigėjai

1.

Kredito unija steigiama Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, šio įstatymo

ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam

laikui.

3.

Kredito unija gali būti įsteigta tik gavus

priežiūros institucijos leidimą įsteigti kredito uniją.

4.

Steigiamos kredito unijos įstatai turi būti

pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kredito unija turi būti

įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo, o to per šį terminą neatlikus,

kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai bei

stojamieji mokesčiai grąžinami.

5.

Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo

išlaidų padengimo lėšas iš stojamojo mokesčio ir kaupiant pajinį kapitalą - iš pajinių įnašų.

6.

Kredito unijos steigėjais gali būti tik fiziniai

asmenys. Kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 5 steigėjai.

7.

Steigiamos kredito unijos pajus gali įsigyti jos

steigėjai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gali būti steigiamos

kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir laikantis šio įstatymo

13 straipsnio 6 dalyje nustatyto apribojimo. Kiekvienas kredito unijos

steigėjas privalo įsigyti kredito unijos pajų ir nustatyta tvarka įmokėti

nustatyto dydžio pajinį įnašą.

8.

Kredito unijos steigėjais negali būti fiziniai

asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymą, ir fiziniai asmenys, kurie negali būti

kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį.

9.

Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį.

Joje turi būti nurodyta:

1) kredito unijos steigimo sutarties sudarymo data ir

vieta;

2) steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji

vieta;

3) kredito unijos pavadinimas ir buveinė;

4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją

ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

5) asmenys, įgalioti atstovauti steigiamai kredito

unijai, jų teisės ir pareigos;

6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo

tvarka;

7) mažiausias ir didžiausias pajinio įnašo dydis ir

šių pajinių įnašų mokėjimo terminai ir tvarka;

8) kiekvieno steigėjo sumokėto pajinio įnašo dydis;

9) įmokėto pajinio įnašo ir stojamojo mokesčio

grąžinimo tvarka, jeigu kredito unija neįsteigiama;

10) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už

steigimą;

11) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.

10.

Steigimo sutartį privalo pasirašyti visi

steigėjai. Kredito unijos steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų

tikrumas notaro netvirtinamas.

11.

Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta

tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą

Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke arba Centrinėje kredito unijoje.

12.

Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos

įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo

susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius pajinius įnašus,

narių registre.

13.

Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas

minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.

14.

Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų

turi teisę sudaryti sandorius steigiamos kredito unijos vardu ir dėl jos

interesų, jeigu steigimo sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu steigiamasis

susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, už prievoles, pagrįstas šiais

sandoriais, atsako solidariai juos sudarę steigėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

6 straipsnis. Kredito unijos

steigiamasis susirinkimas

1.

Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti

steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo kredito unijos steigimo

sutarties pasirašymo dienos.

2.

Steigiamasis susirinkimas:

1) svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;

2) renka kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos,

paskolų komiteto narius, revizijos komisijos narius (revizorių);

3) tvirtina steigimo ataskaitą;

4) tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus

sandorius;

5) sprendžia kitus kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo kompetencijos klausimus.

3.

Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau

kaip 2/3 narių registre įregistruotų asmenų, neįskaitant asocijuotų narių.

4.

Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja steigiamojo

susirinkimo išrinktas pirmininkas.

5.

Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas

protokolas. Jame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius,

visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas,

sekretorius ir vienas steigiamojo susirinkimo įgaliotas narys. Prie steigiamojo

susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos narių

sąrašas.

6.

Jeigu kredito unijos steigėjai per šio straipsnio 1

dalyje nustatytą terminą nesušaukia kredito unijos steigiamojo susirinkimo,

visi narių registre užregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus steigėjus,

atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad

steigėjai grąžintų pajinius įnašus ir stojamuosius mokesčius be jokių

atskaitymų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

7 straipsnis. Kredito unijos

steigimo ataskaita

Kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo

ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi

būti nurodyta:

1) steigimo išlaidos;

2) išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų

suma;

3) pajinių įnašų, kuriuos įmokėjo kiekvienas

steigėjas, dydis;

4) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai

perduoda kredito unijai;

5) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už

steigimą.

8 straipsnis. Leidimas

įsteigti kredito uniją

1.

Leidimą įsteigti kredito uniją išduoda priežiūros

institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Kredito unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą

įsteigti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei informaciją, įskaitant:

1) kredito unijos steigimo sutartį;

2) kredito unijos įstatus;

3) steigiamojo susirinkimo protokolą;

4) kredito unijos vienų metų veiklos metmenis;

5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir informaciją apie

kredito unijos steigėjų tapatybę, taip pat kiekvieno iš jų pajinio įnašo dydį,

dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams,

yra gautos teisėtai;

6) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos

pajiniai įnašai yra įmokėti visi;

7) steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos

vadovų, kuriems rinkti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,

sąrašą.

3.

Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus

išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

4.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti

leidimą įsteigti kredito uniją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa

teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji

neteisinga;

2) kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios

ir patikimos kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems

teisės aktams;

3) steigiama kredito unija neatitinka įstatymų

nustatytų teisinės formos reikalavimų ir reikalavimų steigėjams, mažiausiam

kredito unijos kapitalui, kredito unijos vadovams, mažiausiam kredito unijos

narių skaičiui.

5.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito

uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro

tvarkytojui.

6.

Po leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo tol, kol

kredito unijai neišduota licencija, kredito unijos steigėjui draudžiama

parduoti ar kitaip perleisti jo įsigytą pajų, o kredito unijai draudžiama

išleisti naujus pajus ar kitaip keisti steigimo sutartyje nustatytą mažiausio

pajinio įnašo ir didžiausio pajinio įnašo dydžius ar steigėjų, dalyvaujančių

kredito unijos kapitale, sudėtį.

7.

Priežiūros institucija iki kredito unijos įsteigimo

turi teisę atšaukti leidimą įsteigti kredito uniją, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus

įstatymus;

2) kredito unija nebuvo įsteigta per šio įstatymo 5

straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

8.

Apie priimtą sprendimą atšaukti leidimą įsteigti

kredito uniją priežiūros institucija raštu praneša kredito unijos steigėjams ir

juridinių asmenų registro tvarkytojui.

9 straipsnis. Licencija

1.

Priežiūros institucija, išduodama kredito unijai

licenciją, gali apriboti jos teisę teikti valiutos keitimo (grynaisiais

pinigais) licencinę finansinę paslaugą, jeigu to prašo kredito unija ar ji nėra

pasirengusi šios paslaugos teikti. Apribojimas teikti valiutos keitimo

(grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą panaikinamas, jeigu kredito

unija pateikia prašymą, dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad kredito

unija yra pasirengusi teikti šią paslaugą.

2.

Licencija išduodama neterminuotam laikui.

3.

Licenciją juridinių asmenų registre įregistruotai

kredito unijai išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose

nustatytus dokumentus ir informaciją, įskaitant:

1) juridinių asmenų registre įregistruotus kredito

unijos įstatus;

2) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos

pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo nustatytas mažiausias

kredito unijos kapitalo dydis;

3) kredito unijos narių sąrašą, nurodant kiekvieno iš

jų įmokėtą pajinio įnašo dydį;

4) po kredito unijos įsteigimo išrinktų kredito unijos

vadovų, kuriems rinkti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,

sąrašą;

5) kredito unijos veiklos planą vieniems metams;

6) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą;

7) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos

sistemos aprašymą;

8) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad

kredito unija turi tinkamus vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines,

informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto

draudimą;

9) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad yra

pasirengta teikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas

mokėjimo paslaugas, išskyrus Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5

straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, netiesiogiai

per Centrinę kredito uniją, jeigu kredito unija yra jos narė;

10) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad

yra pasirengta teikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas

mokėjimo paslaugas, išskyrus Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5

straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, netiesiogiai

per pasirinktą banką, jeigu kredito unija nėra Centrinės kredito unijos narė.

5.

Priežiūros institucija turi teisę atlikti kredito

unijos, prašančios išduoti licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą

vietoje.

6.

Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir

savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami priežiūros

institucijai pateikti jų turimą informaciją apie kredito unijos steigėjus,

narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės

aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją,

kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos

išdavimo.

7.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus

dokumentus bei informaciją ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros

institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, sprendimas turi

būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir informacijos gavimo

dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti

priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

8.

Licencijos prašančios kredito unijos įstatai,

veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema,

apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės,

technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi

užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijos veiklą ir atitikti tai

reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kredito unija turi atitikti kitus šio

įstatymo nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus mažiausiam kredito

unijos kapitalui, buveinei, kredito unijos nariams, kredito unijos vadovams, ir

būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

9.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti

licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa

teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji

neteisinga;

2) kredito unija neatitinka šio straipsnio 8 dalyje

nustatytų reikalavimų.

10.

Apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo

pranešama juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro

nuostatų nustatyta tvarka ir paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

11.

Kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines

paslaugas tik gavusi licenciją.

12.

Licenciją turinti kredito unija visada privalo

atitikti reikalavimus, kurie nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją išdavimui

ir licencijos išdavimui. Kredito unija šio įstatymo ir priežiūros institucijos

teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros

instituciją apie informacijos, kuri buvo pateikta licencijai gauti,

pasikeitimus.

13.

Kredito unijai draudžiama perleisti licencijos

suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines

paslaugas ne kredito unijos vardu ir jos naudai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-555,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

10 straipsnis. Licencijos

atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas

1.

Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Be Lietuvos Respublikos finansų įstaigų

įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pagrindų, licencija gali

būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:

1) kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie

nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui;

2) kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar

priimamas sprendimas likviduoti kredito uniją;

3) kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės)

draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymą, jei ji ją privalo mokėti, arba draudimas

nutraukiamas.

2.

Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo

sustabdymą pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui

Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ir paskelbiama leidinio

„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

3.

Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti

licenciją turi būti motyvuotas.

4.

Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos

galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais

pagrindais ir tvarka.

5.

Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės

teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina, atsiskaityti su kredito

unijos kreditoriais, ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose

nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos

likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.

12 straipsnis. Kredito

unijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai

1.

Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos

įstatuose nurodytus struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta

tvarka tik Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito

unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito

unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose.

2.

Kredito unijos filialo nuostatai, kredito unijos

filialo ir kitų struktūrinių padalinių, teikiančių finansines paslaugas,

valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo

priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų

veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.

3.

Visi kredito unijos struktūriniai padaliniai,

kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemonių,

užtikrinančių informacijos apie atliktas operacijas perdavimą į kredito unijos

buveinę kredito unijos nustatyta tvarka taip, kad būtų galima sudaryti kredito

unijos dienos balansą.

4.

Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti

finansinių paslaugų.

5.

Kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą

struktūrinį padalinį, kuriame teikiamos finansinės paslaugos, privalo ne vėliau

kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros

institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą

informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai, kredito unija

privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo dienos pranešti apie tai priežiūros

institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą

informaciją ir dokumentus.

TREČIASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS NARIAI

13 straipsnis. Kredito

unijos nariai

1.

Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai

asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu

jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje

įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe

besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių

teritorijose.

2.

Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie

Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje

įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe

besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose

buveinę turintys juridiniai asmenys:

1) asociacijos, profesinės sąjungos, religinės

bendruomenės ir bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių namų savininkų

bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos,

kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;

2) kredito unijos narių - fizinių

asmenų individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, kuriose kredito

unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti

juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jei jie

atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme

numatytų mažų ir labai mažų įmonių apibrėžimą.

3.

Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyti ir

papildomi kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijai.

4.

Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti

visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos

teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti

išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus

ir tarnybas. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto

nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti

iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis,

reglamentuota indėlio ir (ar) pajinio įnašo sugrąžinimo tvarka ir kita.

5.

Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant

asocijuotų narių, yra 50.

6.

Asocijuotų narių kredito unijoje negali būti

daugiau ar tiek pat kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus

atitinkančių narių.

7.

Kredito unijos nariais negali būti:

1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę,

dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens

organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);

2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame

įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus

duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens

teistumą, sveikatą.

8.

Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų

įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių

registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai. Kredito

unijos narių registro duomenis kredito unija privalo pateikti priežiūros

institucijai per 10 dienų po eilinio kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo arba priežiūros institucijos reikalavimu - kitais atvejais.

9.

Kredito unijos nariai privalo narių teisėmis

naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir

patikimai.

10.

Asmuo

kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos

nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos

įstatuose.

14 straipsnis.

Kredito unijos nario teisės ir pareigos

1.

Kredito unijos narys turi šias

teises:

1) dalyvauti kredito unijos

visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą;

2) rinkti kredito unijos valdymo ir

priežiūros organus ir būti išrinktas į juos;

3) gauti informaciją apie kredito

unijos metinę ir tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas dėl

kredito unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus.

Atsisakyti suteikti informaciją galima, jei joje yra kredito unijos paslapčių.

Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas

raštu, jeigu to reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos

nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;

4) apskųsti teismui visuotinio narių

susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų nutarimus;

5) išstoti iš kredito unijos;

6) gauti nariams skirstomo pelno dalį;

7) gauti likviduojamos kredito unijos

turto dalį, proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui;

8) palikti testamentu savo pajų vienam

ar keliems asmenims;

9) kredito unijos valdybos sutikimu

perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn. Valdyba gali neleisti perleisti

pajų, jei jį įgyjantis asmuo pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu

ar neatitinka narystės kriterijų (jei tokie yra nustatyti kredito unijos

įstatuose);

10) reikalauti, kad kredito unija

grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio

3 dalyje nustatytų apribojimų.

2.

Kredito unijos įstatuose gali būti

numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos

įstatymams.

3.

Kredito unijos narys neturi teisės

balsuoti visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas

sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos

įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

4.

Kredito unijos narys privalo:

1) turėti kredito unijoje ne mažesnio,

negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pajų;

2) laiku pranešti apie savo narystės

kredito unijoje pagrindo išnykimą;

3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka

mokėti stojamąjį mokestį, pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus;

4) laikytis įstatų, vykdyti

įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus,

dalyvauti kredito unijos veikloje;

5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo

sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.

5.

Kredito unijos narys negali būti tuo

pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.

6.

Kredito unijos valdymo ar priežiūros

organų narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti

savo funkcijų minėtuose organuose.

15 straipsnis.

Narystės kredito unijoje pasibaigimo pagrindai

Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai:

1) kredito unijos valdyba patenkina

nario prašymą išstoti iš kredito unijos;

2) kredito unijos narys pripažįstamas

neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

3) kredito unijos narys pašalinamas iš

kredito unijos;

4) kredito unijos narys - fizinis asmuo miršta arba kredito unijos asocijuotas narys - juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas;

5) kredito unijos narys tampa kitos

kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau

negu vienoje kredito unijoje;

6) kredito unijos narys perleidžia pajų

kitam asmeniui;

7) kredito unija likviduojama.

16 straipsnis.

Išstojimas iš kredito unijos

1.

Kiekvienas kredito unijos narys turi

teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu kredito

unijos valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo išstojimo.

Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima kredito unijos

valdyba.

2.

Išstoti galima tik pasibaigus

finansiniams metams. Kredito unijos valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki

finansinių metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nepadarant

žalos kredito unijos interesams.

17 straipsnis.

Pašalinimas iš kredito unijos

1.

Jeigu kredito unijos narys nevykdo

savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti

pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki

visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario

pašalinimo klausimas, kredito unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo

kredito unijos valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę

naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis.

2.

Kredito unijos narys gali būti

pašalintas, jeigu už jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime

dalyvavusių kredito unijos narių.

3.

Jeigu pašalintas kredito unijos narys

nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi

teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie

sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.

18 straipsnis.

Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais

1.

Kredito

unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, pajinius

įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių

metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos

nuostolių sumas, sumažinti.

2.

Su asmeniu, kurio narystė kredito

unijoje pasibaigė, kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį

įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame

kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo narystės kredito unijoje

pasibaigimo dienos.

3.

Pašalintas arba išstojęs iš kredito

unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis

kredito unijos teikiamomis paslaugomis.

4.

Mirusiam nariui priklausančios lėšos

išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo

atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja

į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.

5.

Pripažintam neveiksniu nariui

priklausančios lėšos išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia

reikiamus dokumentus.

19 straipsnis.

Įgaliotiniai

Kredito unijos narys turi teisę

įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių

susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame

narių susirinkime gali atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams

arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito

unijos narių. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos

nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos vadovai.

20 straipsnis.

Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą

Kredito unijos narys už kredito unijai

padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito

unijai padarytą žalą.

KETVIRTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS VALDYMAS

21 straipsnis.

Kredito unijos organai

1.

Kredito

unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas,

stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.

2.

Kredito

unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos

administracijos vadovas.

3.

Kredito unijos organų sudarymo ir

darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos

įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos

kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato

ko kita.

22 straipsnis.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

1.

Kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas negali būti pakeistas kredito unijos narių atstovų susirinkimu.

2.

Tik kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas gali:

1) keisti kredito unijos įstatus;

2) keisti kredito unijos buveinę;

3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos,

valdybos, paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir

iš jų atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto,

revizijos komisijos pirmininkus, audito įmonę;

4) priimti nutarimą pašalinti narį iš

kredito unijos;

5) nustatyti revizijos komisijos narių

(revizoriaus) atlyginimo dydį ir metines išmokas (tantjemas) kredito unijos

vadovams;

6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti

finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti,

limitą;

7) tvirtinti metinę kredito unijos

pajamų ir išlaidų sąmatą;

8) tvirtinti metinę finansinę

atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo

tvarkos;

9) pritarti Centrinės kredito unijos

steigimo sutarties pasirašymui, spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į

Centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;

10) priimti nutarimą reorganizuoti ar

likviduoti kredito uniją;

11) spręsti klausimą dėl kredito unijos

įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;

12) įvertinti kredito unijos stebėtojų

tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus

audito tarnybos ataskaitas;

13) visuotinio narių susirinkimo metu

spręsti stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jei to prašo

stebėtojų taryba ar valdyba;

14) spręsti kitus jo kompetencijai

įstatymų ir kredito unijos įstatų priskirtus klausimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

23 straipsnis.

Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai

1.

Kredito unijos visuotinį narių

susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais

ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas

arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.

2.

Neeilinis

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:

1) kredito

unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje,

suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą;

2) kredito unijos nuosavo kapitalo

nepakanka saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti;

3) to reikalauja priežiūros institucija,

nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;

4) to reikalauja valdyba, stebėtojų

taryba arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų

narių;

5) kitais kredito unijos įstatuose ir

Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.

24 straipsnis.

Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

1.

Visuotinis narių susirinkimas gali

priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos

narių, neįskaitant asocijuotų narių. Jei kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis

susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be

kvorumo.

2.

Visuotiniame narių susirinkime

dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami

pasirašytinai dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir

sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise

gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito

unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs

su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo

pradžios raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš

dėl kiekvieno klausimo atskirai. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo

kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.

3.

Balsavimas visuotiniame narių

susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip

1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių.

4.

Visuotinio narių susirinkimo

nutarimai priimami kredito unijos narių,

užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 9

ir 10 punktuose nurodytus atvejus. Šiais

atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių,

užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.

5.

Visuotinio narių susirinkimo

protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo

įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo

dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai.

26 straipsnis.

Stebėtojų taryba

1.

Stebėtojų taryba yra kolegialus

kredito unijos priežiūros organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja

pirmininkas.

2.

Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato

kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos

visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Visuotinis

narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius

ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius

neribojamas.

3.

Stebėtojų tarybos nariu negali būti

kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys,

revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas

kredito unijos darbuotojas.

4.

Stebėtojų tarybos narys gali

atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų

tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

5.

Jeigu renkami pavieniai stebėtojų

tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos

pabaigos.

27 straipsnis.

Stebėtojų tarybos kompetencija

1.

Stebėtojų taryba:

1) kontroliuoja, kaip paskolų

komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių

susirinkimo nutarimus;

2) vertina kredito unijos, jos

valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių

kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;

3) pateikia kredito unijos visuotiniam

narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos

(revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir

pasiūlymais;

4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų

komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų veiklos

kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių

susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti

valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos

vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus

teisės aktus, kredito unijos įstatus;

5) užtikrina, kad kredito unijoje būtų

veiksminga vidaus kontrolės sistema;

6) periodiškai vertina kredito unijos

vidaus audito tarnybos ataskaitas;

7) pateikia visuotiniam narių

susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,

pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos

parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito

tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;

8) nustato ir tvirtina skolinimo

kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais

susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką;

9) atstovauja kredito unijai teisme,

kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos

narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo;

10) siūlo valdybai ir administracijos

vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus;

11) vertina rizikų, atsirandančių

teikiant finansines paslaugas, valdymą kredito unijoje;

12) gali perduoti jos kompetencijai

priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;

13) svarsto ar sprendžia kitus

klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi

svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba.

2.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi

būti protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas,

posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra

kvorumas, posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta kiekvieno svarstomo

klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas

kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai

kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti

sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.

3.

Prie posėdžio protokolo turi būti

pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.

4.

Surašytas kredito unijos stebėtojų

tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti

pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir

nedalyvavusiems posėdyje, o jei galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos

nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, –

nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys

privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu

nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai,

nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai

turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.

5.

Kiekvienas kredito unijos stebėtojų

tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų

jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų

nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas.

Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią

pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo

organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija

sudarytas sutartis.

6.

Stebėtojų tarybos posėdis yra

teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas

priimtu, jei už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių

negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu

kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali

atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio

projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti

raštu.

7.

Stebėtojų taryba turi teisę

pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti

kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.

8.

Stebėtojų tarybos reikalavimu

kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų

tarybai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti

sąlygas patikrinti kredito unijos veiklą.

9.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką

nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

10.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi

būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos

posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami,

kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros

institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo

reglamente.

11.

Stebėtojų taryba už savo veiklą

atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta

tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

28 straipsnis.

Kredito unijos valdyba

1.

Kredito unijos valdybos nariais gali

būti renkami tik kredito unijos nariai. Kredito unijos valdyboje turi būti ne

mažiau kaip 3 nariai.

2.

Valdybos narius ir jos pirmininką

renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų

kadencijai. Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa valdyba gali būti

atšaukti arba gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka kadencijai

nepasibaigus. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

3.

Kredito unijos valdyba:

1) priima naujus narius į kredito

uniją, sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus dėl

nario pašalinimo;

2) renka ir atšaukia administracijos

vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;

3) organizuoja ir šaukia kredito unijos

visuotinius narių susirinkimus;

4) rengia ir teikia kredito unijos visuotiniam

narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito unijos

pajamų ir išlaidų sąmatą;

5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant

indėlius, ir skolinimo taisykles;

6) priima sprendimus dėl disponavimo

kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo

ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto

vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be

atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus

dėl disponavimo kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių

paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų

prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo

kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma

priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra

numatyta kredito unijos įstatuose;

7) rengia kredito unijos metinės

finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos

projektus;

8) tvirtina kredito unijos turto

investavimo taisykles;

9) nustato įkainius už kredito unijos

teikiamas paslaugas;

10) nustato stojamojo mokesčio dydį;

11) priima sprendimus dėl filialų

steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų

skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos

finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;

12) svarsto ir sprendžia kitus

klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi

svarstyti ar spręsti kredito unijos valdyba.

4.

Kredito unijos valdybos posėdžių

protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo

27 straipsnio 2–4 dalyse.

5.

Kiekvienas kredito unijos valdybos

narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos

kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų

nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti

kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis

ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas

pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija

sudarytas sutartis.

6.

Kredito unijos valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo

reglamentas.

7.

Valdybos posėdžiai, be valdybos

darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.

8.

Valdybos

nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto

narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys.

9.

Valdyba už savo veiklą atsiskaito

stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose

nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

29 straipsnis.

Kredito unijos administracija

1.

Kredito unijos administraciją sudaro

kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir

kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito

unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos,

valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose

nustatytas funkcijas.

2.

Kredito unijos administracijos

vadovą renka ir atšaukia valdyba. Darbo sutartį su administracijos vadovu

sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos pirmininkas ir administracijos

vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo

kitas valdybos įgaliotas valdybos narys.

3.

Kredito unijos administracijos

vadovas yra vienasmenis valdymo organas.

4.

Kredito unijos administracijos

vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos

įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus,

su kredito unija sudarytas sutartis.

5.

Kredito unijos administracijos

vadovu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto

narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys,

kredito unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos

kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.

6.

Kredito unijos vyriausiuoju

buhalteriu (buhalteriu) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys,

valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos

komisijos narys (revizorius), kredito unijos administracijos vadovas, asmenys,

esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.

7.

Administracijos vadovas:

1) organizuoja ir vykdo kredito unijos

ūkinę finansinę veiklą;

2)atstovauja kredito unijai teisme,

arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;

3) kredito unijos vardu sudaro

sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28

straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas

gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius

sudaryti;

4) tvarko kredito unijos narių

registrą;

5) sudaro darbo sutartis su

darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas

asmuo;

6) atsako už kredito unijos metinės

finansinės atskaitomybės sudarymą;

7) atsako už dokumentų ir duomenų

pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

8) svarsto ir sprendžia kitus kredito

unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus

nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.

30 straipsnis.

Kredito unijos vadovai ir darbuotojai

1.

Kredito unijos vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) administracijos vadovas;

4) vidaus audito tarnybos vadovas;

5) paskolų komiteto pirmininkas;

6) revizijos komisijos pirmininkas

(revizorius).

2.

Kredito unijos vadovai turi būti

nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią

tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties

reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos

vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme

numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis

apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą,

sveikatą.

3.

Asmuo negali būti laikomas

nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo nuteistas už Lietuvos

Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba

už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams,

ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias

nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus,

nepaisant to, ar teistumas išnyko;

2) buvo nubaustas administracinėmis,

drausminėmis nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos

sankcijos (poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo

skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų

teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo

baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis,

narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.

4.

Priežiūros institucija turi teisę

pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai,

ar:

1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio

3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos

atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;

2) juridiniam asmeniui, kurio

kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar

turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos

sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl

nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už

teisės aktų pažeidimus;

3) jam turint finansų įstaigos

kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų

nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų

įstaigos dalyvių susirinkime;

4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl

kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.

5.

Kredito unijos vadovais gali tapti

tik tie asmenys, kurie turi priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros

institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks priežiūros

institucijos leidimas nereikalingas.

6.

Kredito unija bent prieš 30 dienų

iki asmens rinkimo ar skyrimo kredito unijos vadovu privalo apie tai pranešti

priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų

nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

7.

Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kai

priežiūros institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, kredito unija

negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar

sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti kredito unijos vadovą

yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30 dienų terminas

skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos.

8.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą rinkti kredito unijos vadovus, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi

teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie

neteisingi;

2) kredito unijos vadovai neatitinka

šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų;

3) asmeniui, kurį rinkti prašoma

išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.

9.

Priežiūros institucija panaikina

leidimą rinkti kredito unijos vadovą, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaule ar

kitaip pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam rinkti buvo išduotas

leidimas, nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų reikalavimų

leidimui išduoti.

10.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo

panaikinimo pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima

sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos

reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš

pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.

11.

Kredito unijos darbuotojų

kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti priežiūros

institucijos teisės aktai.

31 straipsnis. Kredito

unijos veiklos vidaus kontrolė

Reikalavimus kredito unijos vidaus

kontrolei nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas

ir priežiūros institucijos teisės aktai.

32 straipsnis.

Kredito unijos tarnybos, komisijos ir komitetai

1.

Kai kredito unijos turtas yra

mažesnis negu 10 milijonų litų, kredito unijoje privalo būti renkama revizijos

komisija (revizorius). Kai kredito unijos

turtas pasiekia 10 milijonų litų arba

daugiau, kredito unijoje turi būti atliekamas nepriklausomas auditas šio

įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos komisiją (revizorių) renka

visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam, ne ilgesniam

kaip ketverių metų laikotarpiui. Revizijos komisija (revizorius) kredito

unijoje gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos auditą atliks audito įmonė,

arba jeigu pagal šį įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.

2.

Kai kredito unijos turtas pasiekia 10

milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią

vidaus audito tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų

taryba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių

susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne

rečiau kaip kartą per metus.

3.

Paskolų komitetas kredito unijoje yra

privalomas.

4.

Kredito unija turi teisę turėti ir

kitų kredito unijos įstatuose nustatytų komitetų, tarnybų ir komisijų.

5.

Kredito unijos tarnybų, komisijų ir

komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos

įstatai ir kiti kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos

tarnybų, komisijų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos

reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.

33 straipsnis.

Paskolų komitetas

1.

Paskolų komiteto narius ir

pirmininką iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių

susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Paskolų komiteto nariu negali

būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos

vadovas, vidaus audito tarnybos narys, revizijos komisijos narys (revizorius).

2.

Paskolų komitetas nagrinėja kredito

unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo

sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos

valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku

negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos

vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei

pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto

sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas.

3.

Kredito unijos įstatuose turi būti

nurodyti atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu,

kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo

ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų

komiteto pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jei

kredito unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje

turimo pajinio įnašo dydžio arba jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant

šioje kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos

įstatuose numatytais atvejais.

4.

Už savo veiklą paskolų komitetas

atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos

įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

5.

Paskolų komiteto darbo tvarką

nustato jo priimtas paskolų komiteto darbo reglamentas.

34 straipsnis.

Kredito unijos revizijos komisija (revizorius)

1.

Revizijos komisijos (revizoriaus)

kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos

visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.

2.

Revizijos komisijos nariu

(revizoriumi) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos

narys, administracijos vadovas, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos

narys ar kitas tos kredito unijos darbuotojas, taip pat asmuo, kurį su šioje

dalyje nurodytais asmenimis sieja artimosios giminystės, taip pat svainystės

ryšiai.

3.

Revizijos komisija (revizorius)

privalo patikrinti kredito unijos metinę finansinę atskaitomybę, tuo remdamasi

pateikti revizijos komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šios atskaitomybės.

Kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą revizijos komisija

(revizorius) turi atlikti ir pateikti išvadą dėl šios atskaitomybės tik tada,

kai audito įmonė neatlieka kredito unijos audito.

4.

Revizijos komisijos (revizoriaus)

išvada dėl kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės pateikiama tais

pačiais klausimais, kokiais pagal šį įstatymą privalo būti pateikiama

auditoriaus išvada.

5.

Revizijos komisijos nariams

(revizoriui) gali būti mokamas atlyginimas.

6.

Revizijos komisijos nariai

(revizorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už

nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.

PENKTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR

PELNO PASKIRSTYMAS

35 straipsnis.

Kredito unijos kapitalas

Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas

kapitalas ir skolintas kapitalas.

36 straipsnis.

Nuosavas kapitalas

1.

Kredito unijos nuosavą kapitalą

sudaro:

1) pajinis kapitalas;

2)

atsargos kapitalas;

3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas

(nuostoliai);

4) privalomasis rezervas arba rezervinis

kapitalas;

5) ilgalaikio materialiojo turto

perkainojimo rezervas;

6) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas

(nuostoliai);

7) kiti rezervai.

2.

Kredito unijos įstatuose turi būti

nurodomi kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.

38 straipsnis.

Mažiausias kredito unijos kapitalas

1.

Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies

1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma

turi sudaryti ne mažiau kaip 15 tūkstančių litų. Tai yra mažiausias kredito

unijos kapitalas.

2.

Kredito unijos valdyba, nustačiusi,

kad kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje,

suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą, privalo apie tai

nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį

visuotinį narių susirinkimą. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito

unijos kapitalą iki mažiausio kredito unijos kapitalo dydžio. Apie kredito

unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo

kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3

darbo dienas.

39 straipsnis.

Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai

1.

Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro

visų kredito unijos pajinių įnašų vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik

piniginės įmokos.

2.

Mažiausias pajinio įnašo dydis negali

būti mažesnis kaip 100 litų.

3.

Išieškoti

iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos

nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito

unijos narių.

4.

Kredito unijos pajams Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra

nematerialūs.

40 straipsnis.

Perskaičiuotas kapitalas

Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas

yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.

41 straipsnis.

Kapitalai ir rezervai

1.

Kredito unijos atsargos kapitalas

sudaromas iš kredito unijos narių papildomų įnašų ir (ar) atskaitymų iš kredito

unijos pelno. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti kredito

unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos

eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik

kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

2.

Privalomasis rezervas arba rezervinis

kapitalas sudaromas iš kredito unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į

privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti

mažesni kaip 20 procentų kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis

rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo.

Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių eilinio

arba neeilinio (per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti

panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį

privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams

padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį

kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

3.

Ilgalaikio materialiojo turto

perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,

gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas

mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar

perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,

nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,

finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.

Šis rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas kredito unijos veiklos

nuostoliams padengti.

4.

Kiti kredito unijos rezervai – tai

rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.

42 straipsnis.

Pelno paskirstymas

1.

Kredito unijos pelnas arba

nuostoliai yra kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris

apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų

kredito unijos išlaidas.

2.

Grynasis pelnas arba nuostoliai yra

grynasis kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris

apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus

ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.

3.

Per finansinius metus gautas

grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi

būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams,

kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę

finansinę atskaitomybę.

4.

Jeigu pasibaigus finansiniams

metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato

ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos

visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime

turi būti nurodyta:

1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)

finansinių metų pradžioje;

2) grynasis finansinis metinės veiklos

rezultatas;

3) atskaitymai į privalomąjį rezervą

arba rezervinį kapitalą;

4) atskaitymai į kitus kredito unijoje

sudaromus kapitalus ir rezervus;

5) pelno dalis, skiriama apyvartai

proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;

6) pelno panaudojimas kitiems kredito

unijos įstatuose nurodytiems tikslams;

7) nepaskirstytasis pelnas.

5.

Šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6

punktuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to,

kai yra padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje

sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.

6.

Jeigu pasibaigus finansiniams

metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato

ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito

unijos nariai priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:

1) pervedimais iš privalomojo rezervo

arba rezervinio kapitalo;

2) pervedimais iš atsargos kapitalo.

7.

Jeigu iš rezervų pervedamų sumų

nepakanka nuostoliams padengti:

1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali

būti dengiami kredito unijos narių pajiniais įnašais arba perkeliami į kitų

finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas

kapitalas netampa mažesnis už nustatytą mažiausią kredito unijos kapitalą;

2) likę nepaskirstyti nuostoliai

privalo būti dengiami kredito unijos narių pajiniais įnašais, jei dėl

susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už

nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą.

8.

Jeigu atlikus kredito unijos veiklos

įvertinimą paaiškėja, kad dėl kredito unijoje susidariusių nuostolių kredito

unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią

kapitalą, kredito unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į kredito

unijos privalomąjį rezervą ar rezervinį kapitalą arba atlikti papildomus

pajinius įnašus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos

nuosavą kapitalą iki mažiausio kapitalo dydžio.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS,

KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

43 straipsnis.

Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas

1.

Reikalavimus dėl kredito unijos

veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų

įstatymas.

2.

Kredito unija privalo sudaryti

atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi

priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo

sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir

ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo

vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas

aplinkybes, turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.

44 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką

ribojantys normatyvai

1.

Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) didžiausios atviros pozicijos

užsienio valiuta;

4) didžiausios paskolos sumos vienam

skolininkui;

5) kiti priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatyti normatyvai.

2.

Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato

priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę

nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius.

*3. Šio

straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas normatyvas netaikomas kredito unijai,

jei jos perskaičiuotas kapitalas neviršija 2 milijonų litų.

4.

Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam

skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos

nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.

*Pastaba. 44 straipsnio

3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.

45 straipsnis.

Apribojimai investicijoms į nekilnojamąjį turtą

1.

Kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį

turtą, jei jis būtinas tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai,

kuriuose yra kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos,

ir pan.). Šios investicijos negali viršyti 100 procentų kredito unijos

perskaičiuoto kapitalo.

2.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei nekilnojamąjį

turtą kredito unija nuosavybės teise įsigijo siekdama sumažinti nuostolius,

atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės paslaugos, ir jį nuosavybės

teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo dienos.

46 straipsnis. Skolinimas

Šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš

kurių kyla kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito

unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

47

straipsnis. Skolinimo apribojimai

1.

Vienam kredito unijos nariui gali

būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma

bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų

paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso

pagrindu.

2.

Kredito unijos nariui gali būti

skolinama neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, jeigu

per visą skolinimo laiką skolinama suma, viršijanti dešimteriopą pajinio įnašo

dydį, yra užtikrinta ne mažesnės terminuoto indėlio, esančio šioje kredito

unijoje, sumos įkeitimu.

3.

Kredito unija savo nariui iki vienų

metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis,

jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio

įnašo kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos

įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta

tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už

skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus

grąžinta skolinama suma su palūkanomis.

4.

Skolinimo kredito unijos vadovui ir

su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir

tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo

suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems

asmenims negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su

kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame

straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai

(įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas

valdo jų kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.

Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu

skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos

šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito

unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

5.

Kredito unija lėšas skolinti gali

tik skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

numatyta prievolių užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje

nustatytą atvejį.

6.

Jei skolinimo laikas viršija 5

metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka.

47 straipsnis. Skolinimo

apribojimai

1.

Vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne

daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų

kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos,

nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.

2.

Kredito unijos nariui gali būti skolinama

neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, jeigu per visą

skolinimo laiką skolinama suma, viršijanti dešimteriopą pajinio įnašo dydį, yra

užtikrinta ne mažesnės terminuoto indėlio, esančio šioje kredito unijoje, sumos

įkeitimu.

3.

Kredito unija savo nariui iki vienų metų gali

skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario

prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo

kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos

įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta

tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už

skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus

grąžinta skolinama suma su palūkanomis.

4.

Skolinimo kredito unijos vadovui ir su kredito

unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi

patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo suma vienam

kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims

negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su kredito

unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame straipsnyje

laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai),

tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas valdo jų

kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Sprendimus dėl

tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu skolinimu

susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos šioje

dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito unijos

klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

5.

Kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą

užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta

prievolių užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą

atvejį.

6.

Jei skolinimo laikas viršija 5 metus, toks

skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka.

48 straipsnis.

Apribojimai skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti

Kredito unija neturi teisės skolinti

įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai

suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams

įsigyti.

49 straipsnis.

Kredito unijos paslaptis

1.

Kredito unijos paslaptimi laikomi

visi kredito unijai žinomi kredito unijos kliento duomenys ir informacija apie:

1) kredito unijos kliento turimas

kredito unijoje sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento atliekamas

operacijas su savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias

klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas;

2) kredito unijos kliento skolinius

įsipareigojimus kredito unijai, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai

įsipareigojimai, sąlygas;

3) kitas kredito unijos klientui

suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės

paslaugos, sąlygas;

4) kredito unijos kliento finansinę

būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems

asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybos) ar

profesines paslaptis.

2.

Kredito unija, kredito unijos darbuotojai

ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino kredito unijos paslaptį sudarančią

informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos, išskyrus

šio straipsnio 3-5 dalyse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.

3.

Kredito unijos klientui arba kliento

rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti

pateikta, gali būti atskleista tik su klientu susijusi kredito unijos paslaptį

sudaranti informacija.

4.

Kredito unija turi teisę atskleisti

informaciją, sudarančią kredito unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims,

jei tai būtina ginant kredito unijos teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai

būtina savo interesams ginti.

5.

Kredito unija teikia kredito unijos

paslaptį sudarančią informaciją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir

teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat

įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal šį ir (ar) kitus

įstatymus kredito unija privalo teikti joms tokią informaciją.

50 straipsnis. Su

finansinių paslaugų teikimu susijusios informacijos teikimas

1.

Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines

paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje

privalo būti nurodytas kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias

turi teisę teikti kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai

susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

2.

Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų

teikimo, kredito unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią

su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo

terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos

kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

51 straipsnis. Apskaita

1.

Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat

kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.

2.

Apskaitos politika turi apimti bendruosius

apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos

apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.

3.

Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo

būti organizuota taip, kad:

1) finansinė atskaitomybė rodytų tikrą kredito unijos

finansinę būklę ir veiklos rezultatus;

2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir

patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;

3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų

įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir

kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito

unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.

4.

Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų

išsaugojimą pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų

reikalavimus atsako kredito unijos administracijos vadovas.

52 straipsnis. Finansinė

atskaitomybė

1.

Kredito unijos finansinę atskaitomybę sudaro

tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė.

2.

Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė

atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai

metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sandarą ir pateikimo

priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės

aktai.

3.

Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansinė ataskaita;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) aiškinamasis raštas.

4.

Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija

privalo:

1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne

vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai revizijos komisijos (revizoriaus)

ar audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines

ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą ir revizijos komisijos

(revizoriaus) ar auditoriaus išvadą;

2) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne

vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo, sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su revizijos

komisijos (revizoriaus) ar audito įmonės patikrinta metine finansine

atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno

paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus

išvada;

3) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų

pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti

metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;

4) per 3 darbo dienas po kredito unijos visuotinio

narių susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo

priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę

finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo.

5.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali

priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra revizijos komisijos

(revizoriaus) ar auditoriaus atliktas metinės finansinės atskaitomybės

patikrinimas.

6.

Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos

informacijos teisingumą atsako kredito unijos administracijos vadovas įstatymų

nustatyta tvarka.

7.

Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose

nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu

tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas,

tvirtindamas metinę finansinę atskaitomybę.

53 straipsnis. Auditas

1.

Audito įmonė turi atlikti kredito unijos metinės

finansinės atskaitomybės auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą

dėl šios atskaitomybės, tai yra išvadą, ar kredito unija:

1) savo metinėje finansinėje atskaitomybėje teisingai

ir tiksliai parodė metinės veiklos rezultatus ir finansinę būklę;

2) finansinę atskaitomybę parengė pagal Lietuvos

Respublikoje galiojančius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus ir

kitus teisės aktus;

3) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;

4) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir

nurašymus;

5) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir

atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;

6) laikosi šio įstatymo ir priežiūros institucijos

teisės aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;

7) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę bei

užtikrina saugią ir patikimą kredito unijos veiklą;

8) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines

sistemas.

2.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka

audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų ateinančių finansinių metų

metinei finansinei atskaitomybei patikrinti.

3.

Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo

pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo

išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės

audito ir pateikti ją priežiūros institucijai.

25 straipsnis.

Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka

1.

Eilinį visuotinį narių susirinkimą

šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą

valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip

prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos.

2.

Neeilinio visuotinio narių

susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma:

susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba,

gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti

sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis

narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo

dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie

susirinkimo sušaukimą dienos.

3.

Pakartotinis kredito unijos

visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų

nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne

vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.

4.

Pranešime apie visuotinį narių

susirinkimą turi būti nurodyta:

1) kredito unijos pavadinimas ir

adresas;

2) susirinkimo data, laikas ir vieta;

3) susirinkimo darbotvarkė.

5.

Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki

susirinkimo dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė

susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.

6.

Visuotinio narių susirinkimo

pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos

narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu

kitaip nenumato kredito unijos įstatai.

7.

Visuotinis narių susirinkimas neturi

teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame

dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.

Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.

37 straipsnis.

Skolintas kapitalas

1.

Kredito unijos skolintą kapitalą

sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi

santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos

išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba

sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo

terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni

kaip 5 metai.

2.

Kredito unijos skolintas kapitalas

turi atitikti visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.

55 straipsnis. Kredito

unijų priežiūros institucija

1.

Kredito unijų priežiūros institucija

yra Lietuvos bankas.

2.

Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo

nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių kredito unijų priežiūrą.

3.

Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu,

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos

banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais.

56 straipsnis. Priežiūros

tikslais gautos informacijos apsauga

1.

Informacija, pagal šį įstatymą gauta priežiūros

tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu

padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto

reikalavimo privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami ar buvę

darbuotojai, priežiūros institucijos vardu veikiantys auditoriai ar kiti

asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka

buvo perduota priežiūros tikslais gauta informacija.

3.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma

informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios

tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.

4.

Priežiūros institucija turi teisę

priežiūros tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš

užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros funkcijoms,

įskaitant ir poveikio priemonių taikymą, atlikti ar įstatymų nustatyta tvarka

apskundus priežiūros institucijos sprendimą.

5.

Priežiūros tikslais gauta informacija

gali būti perduota:

1) įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų

nustatyta tvarka, jei ji reikalinga baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip

pat Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos

įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

2) teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant kredito

unijos bankroto bylą ar bylą dėl kredito unijos priverstinio likvidavimo;

3) Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų teikimo

veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijoms, jeigu ji

reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;

4) užsienio valstybių kredito įstaigų ir

kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų

priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;

5) valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų

draudimas“, jeigu ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;

6) kredito unijos auditoriams, jeigu ji

reikalinga jų funkcijoms atlikti;

7) kitoms valstybės institucijoms, jeigu

tokia informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina kredito

unijų priežiūros tikslais;

8) Europos centriniam bankui, jeigu ji

reikalinga jo funkcijoms atlikti.

6.

Šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose

nurodytoms institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti

perduodama, jei joms taikomi ne mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip

nustatyti šiame įstatyme.

7.

Pagal šio straipsnio 5 dalies 4

punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos

Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis,

numatanti pasikeitimą priežiūros tikslais gauta informacija, ir pagal tos

valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi ne

mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame įstatyme.

57 straipsnis.

Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo

nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai

1.

Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų

licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau

šiame straipsnyje – leidimų išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo

sąlygas ir tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato

priežiūros institucijos teisės aktai.

2.

Prašymas dėl leidimo išdavimo

išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus,

o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti

papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu

priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba

papildomus dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo

nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai

pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo

dienos.

3.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo

išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo

priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti

leidimą turi būti motyvuotas.

58 straipsnis. Priežiūros

institucijos teisės

1.

Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:

1) duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje

nustatytus nurodymus, kuriuos kredito unija privalo įvykdyti priežiūros

institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti

priežiūros institucijai;

2) jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia

pavojų kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta

tvarka kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;

3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis,

turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl

kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto

vertė, kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar

patikrinti kiti kredito unijos veiklos klausimai. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija

priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti

padaryti teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo

organizavimo išlaidas atlygina kredito unija. Kai pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys

šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems

asmenims taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;

4) reikalauti, kad būtų pakeista audito

įmonė, atliekanti kredito unijos finansinės atskaitomybės patikrinimą, jei

audito įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;

5) reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos

revizijos komisija (revizorius) ar kai kurie jos nariai, atliekantys kredito

unijos finansinės atskaitomybės patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės

aktuose, kredito unijos įstatuose nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia,

netinkamai atlieka jiems pavestas funkcijas ir pareigas.

2.

Priežiūros

institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos

trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos

veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius

rašytinius nurodymus:

1) priežiūros

institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito

unijos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti

tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto

įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą

nekilnojamąjį turtą;

3) priežiūros

institucijos nustatytu terminu atlikti kredito unijos tarpinės finansinės

atskaitomybės auditą;

4) parengti ir

įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną

kredito unijos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų

pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą

arba stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros

institucijos pasiūlytus klausimus;

6) kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros

instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą kredito

unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

7) atlikti kitus

veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės

aktų pažeidimai ar kredito unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos

veikla būtų stabili ir patikima.

3.

Priežiūros

institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos

trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos

veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti

individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar

papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos

sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62

straipsnio 2 dalies nuostatas.

4.

Šio

straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su

taikomomis poveikio priemonėmis.

5.

Priežiūros

institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę

dalyvauti kredito unijos organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti

susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito

unijos organų, kredito unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.

6.

Priežiūros

institucija pačios nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą

reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis

apie kredito unijos skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo

teikti duomenis apie kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais

duomenimis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

59 straipsnis.

Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

1.

Priežiūros institucijos sprendimus,

veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai

pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.

2.

Skundo padavimas teismui iki jo

išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.

60 straipsnis.

Kredito unijų inspektavimas

1.

Kredito unijų inspektavimą atlieka

priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama

kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.

2.

Kredito unija privalo sudaryti šias

sąlygas inspektavimui atlikti:

1) pateikti inspektavimą atliekantiems

asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;

2) suteikti galimybę inspektavimą

atliekantiems asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;

3) suteikti inspektavimą atliekantiems

asmenims darbo vietą.

3.

Inspektavimą atliekantys asmenys

turi teisę:

1) inspektuojamos kredito unijos darbo

metu nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;

2) reikalauti ir gauti inspektavimui

atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų

nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar

raštu;

3) reikalauti padaryti pateiktų

dokumentų kopijas ar kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;

4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų

teisių.

4.

Atlikus inspektavimą, jo rezultatai

raštu pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos

nariai, administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su

inspektavimo rezultatais.

5.

Priežiūros institucijos teisės aktai

nustato detalią inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo

tvarką.

6.

Centrinei kredito unijai stebint

kredito unijų, Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas

tikrinant, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

61 straipsnis.

Poveikio priemonės

1.

Priežiūros institucija turi teisę

licenciją turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų

teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą,

pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;

2) skirti šio įstatymo nustatytas

baudas;

3) laikinai uždrausti teikti vieną ar

kelias finansines paslaugas;

4) laikinai ar visam laikui uždrausti

vieno ar kelių kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą.

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito

struktūrinio padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi

teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti

filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo

nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio

padalinio veiklą;

5) laikinai nušalinti kredito unijos

stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos

administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba

nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį

(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)

nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais

būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

6) paskelbti kredito unijos veiklos

apribojimą (moratoriumą);

7) laikinai apriboti teisę disponuoti

lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito

įstaigose, ir kitu turtu;

8) atšaukti išduotą licenciją ar

laikinai sustabdyti jos galiojimą.

2.

Priežiūros institucija turi teisę

taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

3.

Priežiūros institucija, priimdama

sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio

priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų

turinį, mastą, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams,

į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito unijos

narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir trūkumus,

taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio

priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir

kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

4.

Priežiūros institucijos sprendimas

taikyti kredito unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo

dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.

5.

Priežiūros institucijos sprendimas

dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų

nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas

nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl

poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

6.

Poveikio priemonės, kurios taikomos

laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės

taikymo nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko

tarpu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent

priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto

termino.

62 straipsnis.

Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1.

Priežiūros institucija turi teisę

taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš

šių pagrindų:

1) nustatytais terminais nepateikiama

šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar

pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga informacija;

2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį

įstatymą duoti priežiūros institucijos nurodymai;

3) nebetenkinami reikalavimai,

nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui;

4) pažeidžiami įstatymų,

reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros

institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos

veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų

interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos

funkcionavimas;

5) kitais šio įstatymo nustatytais

atvejais.

2.

Priežiūros institucija, prieš

spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų

iki šio klausimo nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio

priemonė, apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją

apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo

pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė,

vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo

turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus.

Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam

taikoma poveikio priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar

administracijos vadovui). Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas

netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais

priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės

taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.

3.

Poveikio priemonės gali būti

skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o

esant tęstiniam ar trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių

tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo

dienos.

4.

Sprendimas dėl poveikio priemonės

taikymo per 5 dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie

pritaikytą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose

nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai

neskelbti tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti

neigiamos įtakos kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

Straipsnis

papildomas 5 dalimi nuo 2010-12-31:

5.

Priežiūros

institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo,

kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas

draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai

nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija

negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti,

kad to negalės padaryti artimiausiu metu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-378,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

63 straipsnis.

Baudos

1.

Priežiūros institucija turi teisę

kredito unijai skirti šias baudas:

1) už nustatytais terminais šio

įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytos arba

pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos

pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

2) už priežiūros institucijos pagal šį

įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento

bendrųjų metinių pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo

vykdymo dieną – iki 1 000 litų;

3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę

atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint

priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti

veiksmų ar veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė

apribota pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių

pajamų;

5) už kitus saugią ir patikimą kredito

unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.

2.

Konkretus skiriamos baudos dydis

nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas

poveikio priemones.

3.

Baudos į valstybės biudžetą

sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija

gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio

straipsnio 1 dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo

vykdymo dieną, turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei

bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus

teismui, – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji

priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito

unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos,

kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų kredito įstaigose arba priežiūros

institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka.

64 straipsnis. Kredito

unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos

nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo,

paskolų

komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų

1.

Nuo priežiūros institucijos

sprendimo laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius),

valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų

komiteto narį (narius) nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų

nušalintas asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio

priežiūros institucijos sprendimo pateikimo kredito unijai dienos jo priimti

sprendimai yra negaliojantys.

2.

Jeigu priežiūros institucija priima

sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos

narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį

(narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su

jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos

organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos

sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti

su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

3.

Apie priežiūros institucijos

sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos

narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama

kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui bei paskelbiama

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Apie priežiūros

institucijos sprendimą nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius)

nuo pareigų pranešama kredito unijai.

65 straipsnis.

Kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas)

1.

Kredito unijos veiklos apribojimas

(moratoriumas) - kredito unijos veiklos laikinas dalinis apribojimas.

Kredito unijos veiklos apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros

institucijos sprendimas dėl kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo)

paskelbimo.

2.

Be kitų šio įstatymo 62 straipsnyje

nustatytų pagrindų, priežiūros institucija turi teisę paskelbti kredito unijos

veiklos apribojimą (moratoriumą), jei kredito unija per 5 darbo dienas negali

įvykdyti bent vieno kreditoriaus pagrįsto finansinio reikalavimo (dėl lėšų

kredito unijos sąskaitose trūkumo negali atlikti kliento mokėjimo pavedimo,

grąžinti indėlių ar kitų pasiskolintų lėšų arba vykdyti kitų finansinių

įsipareigojimų ir pan.) ar yra pagrįstas pagrindas manyti, kad to negalės

padaryti artimiausiu metu.

3.

Priežiūros institucija, priimdama

sprendimą skelbti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą), paskiria

kredito unijos laikinąjį administratorių.

4.

Laikinuoju administratoriumi gali

būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Jei laikinuoju administratoriumi

skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirti vienas ar keli laikinojo

administratoriaus padėjėjai. Atlyginimus laikinajam administratoriui ir jo

padėjėjams, atsižvelgdama į laikinojo administratoriaus veiklos mastą,

kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai

išmokami iš kredito unijos lėšų. Kredito unijos laikinuoju

administratoriumi negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.

Laikinasis administratorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip

nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

5.

Kredito unijos veiklos apribojimo

(moratoriumo) terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti

ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Jei priežiūros institucija pritaria laikinojo

administratoriaus pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos

stabilumo ir patikimumo atkūrimo, kredito unijos veiklos apribojimo

(moratoriumo) terminas priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas

dar iki 6 mėnesių.

6.

Apie priimtą sprendimą skelbti

kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos

laikinąjį administratorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo

dienos pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip

pat paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

7.

Nuo sprendimo paskelbti kredito

unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį

administratorių pateikimo kredito unijai dienos:

1) sustabdomi kredito unijos stebėtojų

tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai. Jie pereina kredito

unijos laikinajam administratoriui. Visi šiame punkte nurodytų kredito unijos

organų sprendimai, priimti po sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos

apribojimą (moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo

dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini;

2) kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo sprendimai įsigalioja tik juos suderinus su kredito unijos

laikinuoju administratoriumi ir priežiūros institucija. Jie savo nuomonę dėl pateikto derinti visuotinio narių

susirinkimo sprendimo privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo

visuotinio narių susirinkimo sprendimo gavimo dienos;

3) kredito unijai draudžiama vykdyti

įsipareigojimus mokėti ar perleisti kredito unijos turtą, jei šie

įsipareigojimai atsiranda iš sandorių ar kitų juridinių faktų, buvusių iki

kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus

mokėjimus, būtinus apribotai kredito unijos veiklai apribojimo (moratoriumo)

metu užtikrinti. Kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) metu netesybos

už kredito unijos prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą neskaičiuojamos ir

nemokamos. Palūkanos pagal kredito unijos prievoles skaičiuojamos, tačiau

išmokamos tik pasibaigus kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo)

terminui;

4) draudžiama įskaityti bet kokius

kredito unijos ir jos klientų reikalavimus;

5) sustabdomos teisme nagrinėjamos

bylos, kuriose kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat

išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, kai skolininkė yra kredito unija.

8.

Šio straipsnio 7 dalies 3 ir 4

punktuose nustatyti draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai,

reglamentuojantys mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

funkcionavimą, ir kiti įstatymai nustato, kad kredito unija privalo vykdyti

prievoles ir jos veiklą apribojus.

9.

Kredito unijos laikinasis

administratorius, be kita ko:

1) atlikdamas kredito unijos stebėtojų

tarybos, valdybos ir administracijos vadovo funkcijas, privalo siekti, kad

kredito unija vėl taptų stabili ir patikima, arba siūlyti kredito unijos

visuotiniam narių susirinkimui priimti tam reikalingus sprendimus;

2) per priežiūros institucijos

nustatytą terminą privalo išnagrinėti ir įvertinti kredito unijos finansinę

būklę, galimus kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdus ir

pateikti priežiūros institucijai išvadą bei pasiūlymus. Laikinojo

administratoriaus išvadoje ir pasiūlymuose, be kita ko, turi būti numatyta

galimų kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdų sėkmingo

įgyvendinimo lyginamoji tikimybė, kiekvienam galimam būdui įgyvendinti

reikalingos išlaidos, terminai ir jų įvertinimas bei galimi rezultatai, taip

pat poreikis pratęsti kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą

ir (ar) priimti kitus sprendimus, leidžiančius įgyvendinti kredito unijos

veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdus. Jeigu nėra realių galimybių

atkurti kredito unijos veiklos stabilumą ir patikimumą, laikinojo

administratoriaus išvadoje ir pasiūlymuose gali būti siūloma spręsti klausimus

dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo;

3) turi teisę be įspėjimo nutraukti

sutartis su kredito unijos valdybos nariais ir administracijos vadovu. Šiems

asmenims išeitinė išmoka nemokama;

4) apie administravimo eigą privalo

teikti informaciją priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir kredito

unijos visuotiniam narių susirinkimui jo nustatyta tvarka.

10.

Kredito unijos laikinasis

administratorius be kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sutikimo neturi

teisės parduoti ar kitaip perleisti, taip pat įkeisti kredito unijos

nekilnojamąjį turtą.

11.

Kredito unijos laikinasis

administratorius privalo savo funkcijas atlikti apdairiai, sąžiningai ir

atsižvelgdamas į kredito unijos ir visų kredito unijos kreditorių interesus.

Kredito unijos laikinasis administratorius negali jam suteiktų teisų panaudoti

savo asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Laikinasis

administratorius už padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

12.

Priežiūros institucija,

atsižvelgdama į kredito unijos laikinojo administratoriaus pasiūlymus, iki

kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) termino pabaigos priima vieną

iš šių sprendimų:

1) atšaukti kredito unijos veiklos

apribojimą (moratoriumą), jei kredito unija, nesibaigus kredito unijos veiklos

apribojimo (moratoriumo) terminui, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus

ir gali stabiliai bei patikimai veikti;

2) pratęsti kredito unijos veiklos

apribojimo (moratoriumo) terminą ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą

(moratoriumą), jei priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus

pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir

patikimumo atkūrimo;

3) atšaukti licenciją.

66 straipsnis.

Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

1.

Jeigu priežiūros institucija

pritaiko šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio

priemonę, kredito unija laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis

sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu

turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.

2.

Priežiūros institucijos sprendimas

laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito

unijoje bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir

teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų

registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,

reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų

registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre

laikinai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS PABAIGA

67 straipsnis.

Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis

reglamentavimas

1.

Kredito unija reorganizuojama ir

likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta

tvarka.

2.

Kredito unija negali būti

pertvarkoma.

68 straipsnis.

Kredito unijos reorganizavimas

1.

Reorganizuojant kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime

dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.

2.

Reorganizuojant kredito uniją

skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito

unijos teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.

3.

Jeigu reorganizuojant kredito uniją

įsteigiama nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti

licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui

reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su

prašymu išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl

leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl

licencijos išdavimo.

4.

Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio

įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą

vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.

69 straipsnis.

Sutikimas vykdyti reorganizavimą

1.

Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą

reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos

sutikimą vykdyti reorganizavimą.

2.

Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti

reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia

prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus.

Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo

išdavimo priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose

nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.

3.

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl

sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.

70 straipsnis.

Leidimas reorganizuoti kredito uniją

1.

Kredito unijos reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus

priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti kredito uniją.

2.

Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda

priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta

tvarka.

3.

Priėmus sprendimą dėl kredito unijos

reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito

unijos, norėdamos gauti leidimą reorganizuoti kredito uniją, priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose

nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant:

1) reorganizavimo sąlygas;

2) kredito unijos valdybos ataskaitą;

3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;

4) kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos

reorganizavimo;

5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad

kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus leidimo steigti kredito uniją

išdavimui, jei reorganizavimo metu steigiama nauja kredito unija;

6) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad

kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei

kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.

4.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti

pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito

uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

5.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti

leidimą reorganizuoti kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi

teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 8 straipsnio

4 dalyje, jei reorganizavimo metu steigiama nauja kredito unija;

3) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio

9 dalyje, jei reorganizavime dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po

reorganizavimo.

6.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti

kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų

registro tvarkytojui.

71 straipsnis. Kredito

unijos likvidavimas

1.

Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos

narių sprendimu ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.

2.

Kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją

likviduoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.

3.

Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros

institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Kredito unija, norėdama gauti leidimą

likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis,

įskaitant kredito unijos valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo patvirtintą kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su

kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su

kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl kredito

unijos turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

5.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti

pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją

išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

6.

Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos

visuotinio narių susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai

atsiskaityti su kreditoriais.

7.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti

leidimą likviduoti kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi

teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2) galima daryti išvadą, kad kredito unija yra

nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka,

kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).

8.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti

kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų

registro tvarkytojui.

9.

Apie kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą

likviduoti kredito uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija

per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.

10.

Kredito unijos, kuriai priežiūros

institucijos sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas

privalo priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio

straipsnio 2 dalis netaikoma.

11.

Kredito unija likviduojama teismo

sprendimu, jeigu kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių

susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo

nutraukti kredito unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos

likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent

vienas kredito unijos narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo

turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.

12.

Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito

unijos likvidavimo kitais negu šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais,

privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos

likvidavimo.

13.

Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito

uniją, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai

pranešti priežiūros institucijai.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS

BANKROTAS

72 straipsnis.

Kredito unijų bankroto procedūros teisinis reglamentavimas

Kredito unijų bankroto procedūras

reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas,

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.

73 straipsnis.

Sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia

1.

Sąlygas, kuriomis kredito unija gali

būti pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir

įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

2.

Kredito unijos bankroto bylą teismas

iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito

unijos nemokumą.

74

straipsnis. Kredito unijos bankroto byla

1.

Priėmus nutartį iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos

kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir

kredito unijos buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą

nagrinėjantį teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus,

taip pat terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje

dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos

administratoriui.

2.

Teismo nustatytas terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi

teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo

teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3.

Teismui priėmus nutartį iškelti

kredito unijai bankroto bylą:

1) administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos

organai netenka savo įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus

nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau

atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registro

tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;

2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki

bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų

privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos

teismo ar ne ginčo tvarka;

3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už

visas kredito unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo

santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė

hipoteka.

4.

Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte

nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir

vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų

nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo

vykdyti prievoles po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

5.

Kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo

teismo nutarties iškelti kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo

pateikti teismui tvirtinti kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius

turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta

administravimo išlaidų sąmata.

6.

Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal

teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos

įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus

kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas.

Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš

kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų

draudimas“.

7.

Administratorius privalo priežiūros

institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją

apie kredito unijos bankroto procedūros eigą.

8.

Iškėlus kredito unijos bankroto bylą,

taikos sutartis negali būti sudaroma.

74 straipsnis.

Kredito unijos bankroto byla

1.

Priėmus nutartį

iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai

nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos

buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį

teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat

terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje

nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.

2.

Teismo nustatytas

terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo

reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties

iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3.

Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto

bylą:

1) administratorius

pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo

įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito

unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu

atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito

unijos teisinio statuso pasikeitimą;

2) draudžiama vykdyti

visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant

palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti

skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;

3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito

unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą

mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.

4.

Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti

draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių

atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai

yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo

nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

5.

Kredito unijos

administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti

kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti

kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti

administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų

sąmata.

6.

Jeigu kredito

unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą

sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme

nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą

ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne

daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės

įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

7.

Administratorius privalo priežiūros institucijai

jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito

unijos bankroto procedūros eigą.

8.

Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos

sutartis negali būti sudaroma.

75 straipsnis.

Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas

1.

Teismas pripažįsta kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį

kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties

patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

2.

Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos

reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

paskirtai institucijai.

3.

Prieš kiekvieną atsiskaitymą su

kreditoriais kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti

atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo

terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas

perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.

4.

Kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami

Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos

ir užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti kredito unijai

bankroto bylą priėmimo dieną.

76 straipsnis.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

1.

Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų

reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl

suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl

mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

2.

Antrąja eile tenkinami valstybės

įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių

su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos

Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme,

išmokėjimu.

3.

Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į

biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos

draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su

valstybės garantija.

4.

Ketvirtąja eile tenkinami kiti

kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6

dalyse, reikalavimai.

5.

Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.

6.

Šeštąja eile tenkinami kredito unijos

stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos

vadovo reikalavimai.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Priedas papildomas priedu nuo 2010-12-31:

Nr. XI-378,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

Lietuvos

Respublikos

kredito unijų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

1.

2009 m.

kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies

keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl

kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-551,

1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.

45-1289 (2000 06 02)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

23-762 (2001 03 16)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-979,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1615,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Šio

įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44

straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-378,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62

STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-555,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)

KREDITO

UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2010-01-15)

autrap@lrs.lt

54 straipsnis.

Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė

Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas

ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA