← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2014-08-05

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1995, Nr. 26-578

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMAS

1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2009-01-01:

Nr. X-1615,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų

padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad

kredito unijų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi.

11 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-08-05.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų padalinių steigimo, licencijavimo,

veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad kredito unijų sistema būtų stabili,

patikima, veiksminga ir saugi.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos

kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai kredito unijos narių

palūkanų apyvartai kredito unijoje.

2.

Centrinė kredito unija – kaip ši sąvoka

apibrėžta Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme.

3.

Klientas – kredito unijos narys ar kitas

asmuo, kuriam pagal šį įstatymą kredito unija teikia finansines paslaugas.

4.

Kredito unija – kredito įstaiga, kuri

tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis,

ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme

nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę

verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo

nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

5.

Kredito unijos licencija (toliau – licencija)

– šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines

paslaugas, nustatytas šiame įstatyme.

6.

Kredito unijos nario palūkanų apyvarta kredito

unijoje (toliau – apyvarta) - finansiniais

metais kredito unijos nario gautų iš kredito unijos palūkanų pajamų ir kredito

unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma.

7.

Negrąžintinos

lėšos – kredito unijos iš trečiųjų asmenų kaip dovana, parama ar

auka gautos lėšos, kurios pereina kredito unijos nuosavybėn ir neatsispindi kredito

unijos įsipareigojimuose.

8.

Pagrindinis pajaus vardinis

dokumentas (toliau – pagrindinis pajus) – kredito unijos nario

įsigytas pajaus vardinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kredito unijos

visuotiniame narių susirinkime turėti vieno balso teisę sprendžiant šio

susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir gauti dividendus, taip pat

kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, išskyrus asocijuoto nario neturtines

teises, apribotas pagal šį įstatymą.

9.

Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus)

– vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos

kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises,

išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, kurios apribotos pagal šį

įstatymą.

10.

Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens

įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.

11.

Papildomas pajus – kredito

unijos nario, turinčio pagrindinį pajų, įsigytas pajus, kuriuo suteikiama teisė

gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, tačiau

nesuteikiama balso teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime.

12.

Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip

jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1568,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

3 straipsnis. Kredito unijos

pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kredito unijos veiklą reglamentuojantys

teisės aktai

1.

Žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių

junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo

pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito

unijos, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su

licencinių finansinių paslaugų teikimu. Kredito unijos pavadinimui Lietuvos

Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies

nuostata netaikoma.

2.

Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė

forma gali būti tik kooperatinė bendrovė.

3.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre

įregistruotos ir turinčios šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją

kredito unijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

4.

Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros

institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais. Kredito unijos taip pat

vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos

kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato

kitaip.

4 straipsnis. Kredito unijos

teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla

1.

Kredito unija privalo teikti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą

licencinę finansinę paslaugą ir turi teisę teikti šio straipsnio 2 dalies 2, 3

ir 4 punktuose ir 3 dalyje nustatytas finansines paslaugas, įskaitant

finansines paslaugas užsienio valiuta, jeigu šios teisės neapribotos šio ar

kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Licencinės finansinės paslaugos:

1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš

neprofesionalių rinkos dalyvių;

2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5

straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;

3) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);

4) elektroninių pinigų leidimas.

3.

Nelicencinės finansinės paslaugos:

1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;

2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);

3) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių

administravimas, jei šios veiklos neapima šio straipsnio 2 dalies 2 punkte

nurodytos mokėjimo paslaugos;

4) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų

teikimas;

5) finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą

numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas;

6) pinigų tvarkymas;

7) informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir

mokėjimo klausimais teikimas;

8) seifo kamerų nuoma.

4.

Kredito unija turi teisę teikti finansines

paslaugas:

1) savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau

– nariai);

2)

kredito unijų asociacijoms;

3) kredito unijoms;

4) Centrinei kredito unijai;

5) asmenims, kurių reikalavimai ir (arba)

įsipareigojimai perėjo kredito unijai pagal šio įstatymo 651

straipsnį arba po reorganizavimo jungimo būdu, tačiau ne ilgiau kaip iki šių

asmenų sudarytų sutarčių su kita kredito unija dėl tokių reikalavimų ir (arba)

įsipareigojimų galiojimo pabaigos.

5.

Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose

ir 3 dalies 3, 6, 7, 8 punktuose nurodytas finansines paslaugas kredito unija

turi teisę teikti visiems asmenims.

6.

Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų

asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir

iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, tarp jų iš viešųjų įstaigų, kurių

dalininkės yra valstybės ar savivaldybių institucijos, jeigu tai numatyta

kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų,

religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros

ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų,

kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos

asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus

reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka

iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu

bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys. Kredito

unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio

straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.

7.

Neteko

galios nuo 2014-08-05.

8.

Kredito unija

turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius pagal priežiūros

institucijos nustatytas investavimo taisykles.

9.

Kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali

verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų,

kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su

finansinių paslaugų teikimu.

10.

Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat

būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve.

11.

Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir

vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima.

12.

Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir

vykdyti taip, kad kiekvienas kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę

pasinaudoti kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.

13.

Jeigu kredito unija nusprendžia pati

nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų,

kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su

finansinių paslaugų teikimu ir padeda sudaryti sandorius dėl atitinkamų

paslaugų teikimo kredito unijai su kitais asmenimis (toliau – kredito unijos

veiklą papildančių paslaugų pirkimas), tai, prieš sudarydama tokius sandorius,

kredito unija privalo pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios

institucijos teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės

aktai gali nustatyti kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo

reikalavimus.

14.

Lietuvos Respublikos teismai, kitos

Lietuvos Respublikos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus,

kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas

neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros

institucija privalo pateikti savo išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito

unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-555,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)

Nr. XI-1568,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)

Nr. XI-1874,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

ANTRASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

5 straipsnis. Kredito unijos

steigimas ir steigėjai

1.

Kredito unija steigiama Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, šio įstatymo

ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam

laikui.

3.

Kredito unija gali būti įsteigta tik

priežiūros institucijai išdavus licenciją.

4.

Steigiamos kredito unijos įstatai turi

būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 18 mėnesių nuo

įstatų pasirašymo, o to per šį terminą neatlikus, kredito unijos įstatai

netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai bei stojamieji mokesčiai grąžinami.

5.

Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo

išlaidų padengimo lėšas iš stojamojo mokesčio ir kaupiant pajinį kapitalą - iš pajinių įnašų.

6.

Kredito unijos steigėjais gali būti tik fiziniai

asmenys. Kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 5 steigėjai.

7.

Steigiamos kredito unijos pajus gali

įsigyti jos steigėjai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gali būti

steigiamos kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir laikantis

šio įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyto apribojimo. Kiekvienas kredito

unijos steigėjas privalo įsigyti kredito unijos pagrindinį pajų ir nustatyta

tvarka įmokėti nustatyto dydžio pajinį įnašą.

8.

Kredito unijos steigėjais negali būti fiziniai

asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymą, ir fiziniai asmenys, kurie negali būti

kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį.

9.

Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį.

Joje turi būti nurodyta:

1) kredito unijos steigimo sutarties sudarymo data ir

vieta;

2) steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji

vieta;

3) kredito unijos pavadinimas ir buveinė;

4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją

ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

5) asmenys, įgalioti atstovauti steigiamai kredito

unijai, jų teisės ir pareigos;

6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo

tvarka;

7) mažiausias ir didžiausias pajinio įnašo dydis ir

šių pajinių įnašų mokėjimo terminai ir tvarka;

8) kiekvieno steigėjo sumokėto pajinio įnašo dydis;

9) įmokėto pajinio įnašo ir stojamojo mokesčio

grąžinimo tvarka, jeigu kredito unija neįsteigiama;

10) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už

steigimą;

11) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.

10.

Steigimo sutartį privalo pasirašyti visi

steigėjai. Kredito unijos steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų

tikrumas notaro netvirtinamas.

11.

Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta

tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą

Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke arba Centrinėje kredito unijoje.

12.

Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos

įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo

susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius pajinius įnašus,

narių registre.

13.

Iki steigiamojo susirinkimo turi būti

sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 150 asmenų

pagrindiniai pajai.

14.

Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų

turi teisę sudaryti sandorius steigiamos kredito unijos vardu ir dėl jos

interesų, jeigu steigimo sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu steigiamasis

susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, už prievoles, pagrįstas šiais

sandoriais, atsako solidariai juos sudarę steigėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

6 straipsnis. Kredito unijos

steigiamasis susirinkimas

1.

Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti

steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo kredito unijos steigimo

sutarties pasirašymo dienos.

2.

Steigiamasis susirinkimas:

1) svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;

2) renka kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos,

paskolų komiteto narius, revizijos komisijos narius (revizorių);

3) tvirtina steigimo ataskaitą;

4) tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus

sandorius;

5) sprendžia kitus kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo kompetencijos klausimus.

3.

Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau

kaip 2/3 narių registre įregistruotų asmenų, neįskaitant asocijuotų narių.

4.

Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja steigiamojo

susirinkimo išrinktas pirmininkas.

5.

Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas

protokolas. Jame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius,

visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas,

sekretorius ir vienas steigiamojo susirinkimo įgaliotas narys. Prie steigiamojo

susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos narių

sąrašas.

6.

Jeigu kredito unijos steigėjai per šio straipsnio 1

dalyje nustatytą terminą nesušaukia kredito unijos steigiamojo susirinkimo,

visi narių registre užregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus

steigėjus, atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę

reikalauti, kad steigėjai grąžintų pajinius įnašus ir stojamuosius mokesčius be

jokių atskaitymų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

7 straipsnis. Kredito unijos

steigimo ataskaita

Kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo

ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi

būti nurodyta:

1) steigimo išlaidos;

2) išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų

suma;

3) pajinių įnašų, kuriuos įmokėjo kiekvienas

steigėjas, dydis;

4) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai

perduoda kredito unijai;

5) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už

steigimą.

8 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-08-05.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

9 straipsnis.

Licencija

1.

Priežiūros institucija, išduodama

licenciją, gali apriboti teisę teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais)

licencinę finansinę paslaugą, jeigu to prašo steigiama kredito unija ar ji nėra

pasirengusi šios paslaugos teikti. Apribojimas teikti valiutos keitimo

(grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą panaikinamas, jeigu kredito

unija pateikia prašymą, dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad kredito

unija yra pasirengusi teikti šią paslaugą.

2.

Licencija išduodama neterminuotam

laikui.

3.

Licenciją priežiūros institucija

išduoda įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

4.

Steigiama kredito unija, norėdama gauti

licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos

teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją, įskaitant:

1) kredito unijos steigimo sutartį;

2) kredito unijos įstatus;

3) steigiamojo susirinkimo protokolą;

4) steigėjų sąrašą, dokumentus ir

informaciją apie kredito unijos steigėjų tapatybę, kiekvieno iš jų įsigytus

pagrindinius ir papildomus pajus ir pajinių įnašų dydžius, taip pat dokumentus

ir informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams, yra gautos

teisėtai;

5) dokumentus, patvirtinančius, kad visi

kredito unijos pajiniai įnašai yra įmokėti;

6) steigiamojo susirinkimo išrinktų

kredito unijos vadovų, kuriems eiti pareigas turi būti gautas priežiūros

institucijos leidimas, sąrašą;

7) dokumentus, patvirtinančius, kad

kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo

nustatytas mažiausias kredito unijos kapitalo dydis;

8) kredito unijos veiklos planą trejiems

metams. Veiklos plano sudarymo reikalavimus nustato priežiūros institucija;

9) valdymo ir organizacinės struktūros

aprašymą;

10) apskaitos politikos projektą ir detalų

apskaitos sistemos aprašymą;

11) dokumentus ir informaciją,

patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamus vidaus kontrolės sistemą,

darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo

priemones, patalpas ir turto draudimą.

5.

Priežiūros institucija jos nustatyta

tvarka turi teisę atlikti steigiamos kredito unijos, prašančios išduoti

licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą vietoje.

6.

Priežiūros institucijos prašymu

valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys privalo

nedelsdami priežiūros institucijai pateikti jų turimą informaciją apie

steigiamos kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę,

veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų

ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai

reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

7.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus bei informaciją ir priimti sprendimą dėl

licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos,

sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir

informacijos gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos

išdavimo turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

8.

Licencijos prašančios steigiamos

kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra,

rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema,

techninės, informacinės, technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės,

patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijos

veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus, taip pat steigiama

kredito unija turi atitikti kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus,

įskaitant reikalavimus mažiausiam kredito unijos kapitalui, buveinei, kredito

unijos nariams, kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir

patikimai teikti finansines paslaugas.

9.

Priežiūros institucija gali atsisakyti

išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio

įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų,

pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta

informacija arba ji neteisinga;

2) steigiama kredito unija neatitinka šio

straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų.

10.

Apie priimtą sprendimą dėl licencijos

išdavimo pranešama juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų

registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama priežiūros institucijos

interneto svetainėje.

11.

Kredito unija turi teisę pradėti

teikti finansines paslaugas tik gavusi priežiūros institucijos išduotą

licenciją ir įregistruota juridinių asmenų registre.

12.

Licenciją turinti kredito unija visada

privalo atitikti reikalavimus, kurie nustatyti licencijos išdavimui. Kredito

unija šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais

atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos,

kuri buvo pateikta licencijai gauti, pasikeitimus.

13.

Kredito unijai draudžiama perleisti

licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines

finansines paslaugas ne kredito unijos vardu ir jos naudai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-555,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

10 straipsnis. Licencijos

atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas

1.

Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Be Lietuvos Respublikos finansų įstaigų

įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pagrindų, licencija gali

būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:

1) kredito unija neatitinka reikalavimų,

kurie nustatyti licencijos išdavimui;

2) kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar

priimamas sprendimas likviduoti kredito uniją;

3) kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės)

draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymą, jei ji ją privalo mokėti, arba draudimas

nutraukiamas.

2.

Apie licencijos atšaukimą ar jos

galiojimo sustabdymą pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro

tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir

paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

3.

Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti

licenciją turi būti motyvuotas.

4.

Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos

galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais

pagrindais ir tvarka.

5.

Atšaukus licenciją, kredito unija

neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina,

atsiskaityti su kredito unijos kreditoriais, o jeigu kredito unijos turtas,

teisės, sandoriai ir įsipareigojimai perduodami pagal šio įstatymo 651 straipsnį, – kiek tai būtina, kad kredito

unijos turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus perėmusi kredito įstaiga

galėtų tinkamai teikti su perimtu turtu, teisėmis, sandoriais ir

įsipareigojimais susijusias finansines paslaugas, ir šio įstatymo devintajame

ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas

dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

12 straipsnis. Kredito

unijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai

1.

Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos

įstatuose nurodytus struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta

tvarka tik Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito

unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito

unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose.

2.

Kredito unijos filialo nuostatai, kredito unijos

filialo ir kitų struktūrinių padalinių, teikiančių finansines paslaugas,

valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo

priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų

veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.

3.

Visi kredito unijos struktūriniai padaliniai,

kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemonių,

užtikrinančių informacijos apie atliktas operacijas perdavimą į kredito unijos

buveinę kredito unijos nustatyta tvarka taip, kad būtų galima sudaryti kredito

unijos dienos balansą.

4.

Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti

finansinių paslaugų.

5.

Neteko

galios nuo 2014-08-05.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

TREČIASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS NARIAI

13 straipsnis.

Kredito unijos nariai

1.

Kredito unijos nariais gali būti

veiksnūs fiziniai asmenys, kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos

pasirinktų narystės kriterijų:

1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos

Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė,

teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose

nurodytų savivaldybių teritorijose, arba;

2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias

vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba;

3) priklauso atitinkamos ekonominės

veiklos šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui.

2.

Kredito unijos nariais gali būti

kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai

(įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus kriterijus.

3.

Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas

narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito

unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą

kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.

4.

Kredito unijos asocijuotais nariais

gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos

savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su

šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų

savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys:

1) asociacijos, profesinės sąjungos,

profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos,

advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų

ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių

dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės

(kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;

2) kredito unijos narių - fizinių asmenų individualios įmonės, taip

pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios

akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai

valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę

kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti

kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos

smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir

labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį.

5.

Kredito unijos įstatuose gali būti

nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų.

6.

Jeigu reorganizavime jungimo būdu

dalyvauja kredito unijos, veikiančios vienos Lietuvos Respublikos apskrities

teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1

punktą, po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos narystės kriterijus

gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių

kredito unijų narystės kriterijus. Jeigu reorganizavime jungimo būdu dalyvauja

kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose apskrityse esančiose

savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos

nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi

Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po

reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia

apskritimi besiribojančių kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos

įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis

taikomos ir po reorganizavimo veiklą tęsiančios kredito unijos asocijuotiems

nariams.

7.

Kredito unijos asocijuotas narys

privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis

kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę

balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus,

komisijas, komitetus ir tarnybas. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta

ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis,

kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir

(ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajinio įnašo už pagrindinį

ir (ar) papildomus pajus sugrąžinimo tvarka ir kita.

8.

Mažiausiai

kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 150.

9.

Asocijuotų narių kredito unijoje negali

būti daugiau arba tiek pat, kiek yra šio straipsnio 1 dalyje nustatytus

kriterijus atitinkančių narių.

10.

Kredito unijos nariais negali būti:

1) asmenys, teisės aktų nustatytais

atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių

nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens

vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);

2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros

institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti

reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie

asmens teistumą, sveikatą.

11.

Kredito unija privalo Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti

kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir

asocijuoti nariai.

12.

Kredito unijos nariai privalo narių

teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai

ir patikimai.

13.

Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka

visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir

kredito unijos įstatuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-279,

2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

14 straipsnis.

Kredito unijos nario teisės ir pareigos

1.

Kredito unijos narys turi šias

teises:

1) dalyvauti kredito unijos

visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą;

2) rinkti kredito unijos valdymo ir

priežiūros organus ir būti išrinktas į juos;

3) gauti informaciją apie kredito unijos metinių ir

tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos

veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Atsisakyti

suteikti informaciją galima, jeigu joje yra kredito unijos paslapčių.

Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas

raštu, jeigu to reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos

nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;

4) apskųsti teismui visuotinio narių

susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų nutarimus;

5) išstoti iš kredito unijos;

6) gauti nariams skirstomo pelno dalį;

7) gauti likviduojamos kredito unijos

turto dalį, proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui;

8) palikti testamentu savo pagrindinį ir

(ar) papildomus pajus vienam ar keliems asmenims;

9) kredito unijos valdybos

sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų

nuosavybėn. Valdyba neduoda sutikimo perleisti pajų, jeigu jį įgyjantis asmuo

pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar neatitinka narystės

kriterijaus;

10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų

jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 18 ir 481

straipsniuose nustatytos tvarkos.

2.

Kredito unijos įstatuose gali būti

numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos

įstatymams.

3.

Kredito unijos narys neturi teisės

balsuoti visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas

sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos

įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

4.

Kredito unijos narys privalo:

1) turėti kredito unijoje

ne mažesnio, negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio

pagrindinį pajų;

2) laiku pranešti apie savo narystės

kredito unijoje pagrindo išnykimą;

3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka

mokėti stojamąjį mokestį, pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus;

4) laikytis įstatų, vykdyti

įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus,

dalyvauti kredito unijos veikloje;

5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo

sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.

5.

Kredito unijos narys negali būti tuo

pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.

6.

Kredito unijos valdymo ar priežiūros

organų narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti

savo funkcijų minėtuose organuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

15 straipsnis.

Narystės kredito unijoje pasibaigimo pagrindai

Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai:

1) kredito unijos valdyba patenkina

nario prašymą išstoti iš kredito unijos;

2) kredito unijos narys pripažįstamas

neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

3) kredito unijos narys pašalinamas iš

kredito unijos;

4) kredito unijos narys - fizinis asmuo miršta arba kredito unijos asocijuotas narys - juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas;

5) kredito unijos narys tampa kitos

kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau

negu vienoje kredito unijoje;

6) kredito unijos narys

perleidžia pagrindinį pajų kitam asmeniui;

7) kredito unija likviduojama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

16 straipsnis.

Išstojimas iš kredito unijos

1.

Kiekvienas kredito unijos narys turi

teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu kredito

unijos valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo išstojimo.

Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima kredito unijos

valdyba.

2.

Neteko galios nuo

2014-08-05.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

17 straipsnis.

Pašalinimas iš kredito unijos

1.

Jeigu kredito unijos narys nevykdo

savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti

pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki

visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario

pašalinimo klausimas, kredito unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo

kredito unijos valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę

naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis.

2.

Kredito unijos narys gali būti

pašalintas, jeigu už jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime

dalyvavusių kredito unijos narių.

3.

Jeigu pašalintas kredito unijos narys

nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi

teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie

sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.

18 straipsnis.

Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais

1.

Pajinis įnašas už pagrindinį pajų

grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių

susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus

nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Kredito unija,

grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, jo pajinį įnašą

už pagrindinį pajų, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos

praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito

unijos nuostolių sumas, sumažinti.

2.

Pajinis įnašas už papildomus pajus turi būti grąžinamas

vadovaujantis kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ir nėra mažinamas

proporcingai, atsižvelgiant į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje

metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas.

3.

Jeigu, atsiskaičius su asmeniu, nebus

vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų už

pagrindinį ir papildomus pajus grąžinimas turi būti sustabdomas tol, kol bus

užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys

normatyvai.

4.

Pašalintas arba išstojęs iš kredito

unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis

kredito unijos teikiamomis paslaugomis.

5.

Mirusiam nariui priklausančios lėšos

išmokamos jo įpėdiniams tokia pačia tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo

atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja

į ją šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka.

6.

Pripažintam neveiksniu nariui

priklausančios lėšos išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia

reikiamus dokumentus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

19 straipsnis.

Įgaliotiniai

Kredito unijos narys turi teisę

įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių

susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame

narių susirinkime gali atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams

arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito

unijos narių. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos

nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos vadovai.

20 straipsnis.

Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą

Kredito unijos narys už kredito unijai

padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito

unijai padarytą žalą.

KETVIRTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS VALDYMAS

21 straipsnis.

Kredito unijos organai

1.

Kredito

unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas,

stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.

2.

Kredito

unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos

administracijos vadovas.

3.

Kredito unijos organų sudarymo ir

darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos

įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos

kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato

ko kita.

22 straipsnis.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

1.

Kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas negali būti pakeistas kredito unijos narių atstovų susirinkimu.

2.

Tik kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas gali:

1) keisti kredito unijos įstatus;

2) keisti kredito unijos buveinę;

3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos,

valdybos, paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir

iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos

komisijos pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę;

4) priimti nutarimą pašalinti narį iš

kredito unijos;

5) nustatyti revizijos komisijos narių

(revizoriaus) atlyginimo dydį ir metines išmokas (tantjemas) kredito unijos

vadovams ir paskolų komiteto nariams;

6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinių ataskaitų

eksperto ar nepriklausomo auditoriaus arba audito

įmonės darbui apmokėti, limitą;

7) tvirtinti metinę kredito unijos

pajamų ir išlaidų sąmatą;

8) tvirtinti metinių finansinių

ataskaitų rinkinį, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo

tvarkos;

9) pritarti Centrinės kredito unijos

steigimo sutarties pasirašymui, spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į

Centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;

10) priimti nutarimą reorganizuoti ar

likviduoti kredito uniją;

11) spręsti klausimą dėl kredito unijos

įstojimo į asociacijas ir išstojimo iš jų;

12) įvertinti kredito unijos stebėtojų

tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus

audito tarnybos ataskaitas;

13) visuotinio narių susirinkimo metu

spręsti stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jei to prašo

stebėtojų taryba ar valdyba;

14) spręsti kitus jo kompetencijai

įstatymų ir kredito unijos įstatų priskirtus klausimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

23 straipsnis.

Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai

1.

Kredito unijos visuotinį narių

susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais

ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas

arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.

2.

Neeilinis

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:

1) kredito

unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje,

suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą;

2) kredito unijos nuosavas kapitalas tapo

mažesnis kaip 1/2 pajinio kapitalo;

3) to reikalauja priežiūros institucija,

nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;

4) to reikalauja valdyba, stebėtojų

taryba arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų

narių;

5) kitais kredito unijos įstatuose ir

Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

24

straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

1.

Visuotinis narių susirinkimas gali

priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos

narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad

jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis

susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio

susirinkimo darbotvarkę ir kuriam kvorumo reikalavimas netaikomas.

2.

Visuotiniame narių susirinkime

dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami dalyvių

sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti

visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos

vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys gali balsuoti

raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Jeigu narys pasinaudoja savo

teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio narių susirinkimo

darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia kredito unijai

bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam narių susirinkimui

savo valią už ar prieš atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto

balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame narių susirinkime ir jų

balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame

visuotiniame narių susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji

balsavimo biuleteniai. Narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių

susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią

raštu.

3.

Jeigu šio įstatymo nustatytais atvejais

kredito unijos narys negali balsuoti priimant sprendimus atskirais klausimais,

balsavimo rezultatai šiais atskirais klausimais nustatomi pagal susirinkime

dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą narių balsų

skaičių.

4.

Balsavimas visuotiniame narių

susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip

1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių.

5.

Visuotinio narių susirinkimo nutarimai

priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše,

balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10 ir 11

punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip

2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų

dauguma.

6.

Visuotinio narių susirinkimo protokolą

pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas

kredito unijos narys. Jeigu visi dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų

įgaliotiniai) susirinkime balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo

ir pasirašo administracijos vadovas. Prie protokolo turi būti pridedama:

susirinkimo dalyvių registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai,

patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių kredito unijos

narių bendrieji balsavimo biuleteniai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1568,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

24 straipsnis.

Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

1.

Visuotinis narių susirinkimas gali

priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos

narių, neįskaitant asocijuotų narių. Jei kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis

susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be

kvorumo.

2.

Visuotiniame narių susirinkime

dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami

pasirašytinai dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir

sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise

gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito

unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs su

darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios

raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl

kiekvieno klausimo atskirai. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą,

taip pat į balsavimo rezultatus.

3.

Balsavimas visuotiniame narių

susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip

1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių.

4.

Visuotinio narių susirinkimo

nutarimai priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių

sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10

ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau

kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše,

balsų dauguma.

5.

Visuotinio narių susirinkimo

protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo

įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo

dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1568,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)

26 straipsnis.

Stebėtojų taryba

1.

Stebėtojų taryba yra kolegialus kredito

unijos priežiūros organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas.

2.

Stebėtojų tarybos narių skaičius

nustatomas kredito unijos įstatuose. Turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau

kaip 9 stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariais gali būti renkami

tik kredito unijos nariai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito

unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne

ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka kredito

unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta stebėtojų taryba

pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą

stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų

tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų

tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos

pabaigos.

3.

Stebėtojų tarybos nariu negali būti

kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys,

revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas

kredito unijos darbuotojas.

4.

Stebėtojų taryba ar jos nariai savo

veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne

anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.

5.

Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl

stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti

stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito

unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija

išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų

pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame

pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo

darbotvarkėje.

6.

Stebėtojų tarybos narys gali

atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs

stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

7.

Jeigu renkami pavieniai stebėtojų

tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos

pabaigos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

27 straipsnis.

Stebėtojų tarybos kompetencija

1.

Stebėtojų taryba:

1) kontroliuoja, kaip paskolų

komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių

susirinkimo nutarimus;

2) vertina kredito unijos, jos

valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių

kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;

3) pateikia kredito unijos visuotiniam

narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos

(revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir

pasiūlymais;

4) įspėja kredito unijos valdybą,

paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų

veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių

susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos

ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu

jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus,

kredito unijos įstatus;

5) užtikrina, kad kredito unijoje būtų

veiksminga vidaus kontrolės sistema;

6) periodiškai vertina kredito unijos

vidaus audito tarnybos ataskaitas;

7) pateikia visuotiniam narių

susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų

rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei

valdybos parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus

audito tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;

8) nustato ir tvirtina skolinimo

kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais

susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką;

9) atstovauja kredito unijai teisme,

kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos

narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo;

10) siūlo valdybai ir administracijos

vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus;

11) vertina rizikų, atsirandančių

teikiant finansines paslaugas, valdymą kredito unijoje;

12) gali perduoti jos kompetencijai

priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;

13) svarsto ar sprendžia kitus

klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi

svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba.

2.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi

būti protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas,

posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra

kvorumas, posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta kiekvieno svarstomo

klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas

kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai

kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti

sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.

3.

Prie posėdžio protokolo turi būti

pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.

4.

Surašytas kredito unijos stebėtojų

tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti

pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir

nedalyvavusiems posėdyje, o jei galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos

nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, –

nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys

privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu

nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai,

nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai

turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.

5.

Kiekvienas kredito unijos stebėtojų

tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų

jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų

nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Kredito

unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą

ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų

nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas

sutartis.

6.

Stebėtojų tarybos posėdis yra

teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas

priimtu, jei už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių

negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas

narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į

posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis

susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu.

7.

Stebėtojų taryba turi

teisę pasikviesti ekspertą ar nepriklausomą auditorių arba audito įmonę

patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę

apskaitą.

8.

Stebėtojų tarybos reikalavimu

kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų

tarybai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti

sąlygas patikrinti kredito unijos veiklą.

9.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką

nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

10.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi

būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos

posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami,

kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros

institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos

darbo reglamente.

11.

Stebėtojų taryba už savo veiklą

atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta

tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

28 straipsnis. Kredito

unijos valdyba

1.

Kredito unijos valdyba yra kolegialus

kredito unijos valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas.

Valdybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose, tačiau valdybos

narių skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Valdybos nariais gali būti renkami

tik kredito unijos nariai.

2.

Valdybos narius ir jos pirmininką renka

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne

ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Valdyba savo funkcijas atlieka kredito

unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinkta valdyba pradeda

eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narį,

valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nepasibaigus jų išrinkimo

laikotarpiui. Valdybos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš

pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne

vėliau kaip prieš 14 dienų. Valdybos nario išrinkimo laikotarpių skaičius

neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki

veikiančios valdybos išrinkimo laikotarpio pabaigos.

3.

Kredito unijos valdyba:

1) priima naujus narius į kredito uniją,

sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus

dėl nario pašalinimo;

2) renka ir atšaukia administracijos

vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;

3) organizuoja ir šaukia kredito unijos

visuotinius narių susirinkimus;

4) rengia ir teikia kredito unijos

visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito

unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;

5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant

indėlius, ir skolinimo taisykles;

6) priima sprendimus dėl disponavimo

kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo

ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto

vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be

atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus

dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito

unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų

asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito

unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3

balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos

teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;

7) rengia kredito unijos metinių

finansinių ataskaitų rinkinių, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo

tvarkos projektus;

8) tvirtina kredito unijos turto

investavimo taisykles;

9) nustato įkainius už kredito unijos

teikiamas paslaugas;

10) nustato stojamojo mokesčio dydį;

11) priima sprendimus dėl filialų

steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų

skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos

finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;

12) svarsto ir sprendžia kitus klausimus,

kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar

spręsti kredito unijos valdyba.

4.

Kredito unijos valdybos posėdžių

protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo

27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

5.

Kiekvienas kredito unijos valdybos

narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos

kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų

nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.

Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą

ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito

unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

6.

Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame

dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už

balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje valdybos narių negu prieš. Valdybos

nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą.

Jeigu valdybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš

balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki

posėdžio pradžios gali pranešti raštu. Iš anksto balsavę valdybos nariai

laikomi dalyvavusiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai

valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės

klausimas ar valdybos narys yra kitaip tiesiogiai suinteresuotas.

7.

Valdyba ar jos nariai savo veiklą

pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau negu

priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.

8.

Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl

valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos

nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų

įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija išdavė

leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų

pakeitimo priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame

visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

9.

Kredito unijos valdybos darbo tvarką

nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

10.

Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo

reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.

11.

Valdybos nariu negali būti kredito

unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos

narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys.

12.

Valdyba už savo veiklą atsiskaito

stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose

nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

29 straipsnis.

Kredito unijos administracija

1.

Kredito unijos administraciją sudaro

kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir

kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito

unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos,

valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose

nustatytas funkcijas.

2.

Kredito unijos

administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba. Darbo sutartį su

administracijos vadovu sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos

pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su

administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos įgaliotas valdybos narys.

Administracijos vadovas pradeda eiti pareigas nuo darbo sutarties sudarymo

dienos, jeigu joje nenustatyta kitaip, bet ne anksčiau negu priežiūros

institucija išdavė leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas.

3.

Kredito unijos administracijos

vadovas yra vienasmenis valdymo organas.

4.

Kredito unijos administracijos

vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos

įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus,

su kredito unija sudarytas sutartis.

5.

Kredito unijos administracijos

vadovu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto

narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys,

kredito unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos

kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais. Kredito unijos

administracijos vadovas gali būti Centrinės kredito unijos valdybos nariu.

6.

Kredito unijos vyriausiuoju

buhalteriu (buhalteriu) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys,

valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos

komisijos narys (revizorius), kredito unijos administracijos vadovas, asmenys,

esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.

7.

Administracijos vadovas:

1) organizuoja ir vykdo kredito unijos

ūkinę finansinę veiklą;

2)atstovauja kredito unijai teisme,

arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;

3) kredito unijos vardu sudaro

sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28

straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas

gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius

sudaryti;

4) tvarko kredito unijos narių

registrą;

5) sudaro darbo sutartis su

darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas

asmuo;

6) atsako už kredito unijos metinių

finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą;

7) atsako už dokumentų ir duomenų

pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

8) svarsto ir sprendžia kitus kredito

unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus

nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

Nr. XI-1568,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

30 straipsnis. Kredito

unijos vadovai ir darbuotojai

1.

Kredito

unijos vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) administracijos vadovas;

4) vidaus audito tarnybos vadovas;

5) paskolų komiteto pirmininkas;

6) revizijos komisijos pirmininkas (revizorius).

2.

Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos

reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti

pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus

nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos vadovu negali būti

asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms,

leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens

duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.

3.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos

reputacijos, jeigu jis:

1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos

baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už

nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai

ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas

veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar

teistumas išnyko;

2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis

nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos

(poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už

įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir

finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau

kaip vieną kartą per metus;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis,

toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.

4.

Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį

nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar:

1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1

punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos

atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;

2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio

kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu

jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio

priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo

sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;

3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio

kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo

sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;

4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl

kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.

5.

Kredito unijos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik gavę

priežiūros institucijos leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas. Priežiūros

institucijos išankstinio leidimo nereikia šiais atvejais:

1) asmuo pakartotinai

išrenkamas kredito unijos vadovu į tas pačias pareigas toje pačioje kredito

unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas, ir aplinkybės dėl šio asmens

nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties nepasikeitusios;

2) asmuo renkamas kredito

unijos vadovu į naujas pareigas toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau

buvo išduotas leidimas, ir šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu atitinka

naujų pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, o aplinkybės dėl

nepriekaištingos reputacijos nepasikeitusios;

3) saugiai ir patikimai kredito unijos

veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti kredito unijos vadovą ir dėl to

kredito unija negali gauti išankstinio leidimo. Šis asmuo rinkimo į naujas

pareigas metu privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir

patirties reikalavimus. Šiuo atveju kartu su kitais priežiūros institucijai

pateikiamais nustatytais duomenimis ir informacija turi būti nurodyti faktai ir

aplinkybės, kėlusios grėsmę saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai.

6.

Jeigu kredito unija pagrįstai mano, kad

kredito unijos vadovu gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis

nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų, ji, be kitų priežiūros

institucijos nustatytų dokumentų, papildomai pateikia argumentuotą paaiškinimą,

patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos

ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir

sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus.

Priežiūros institucija išduoda leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas tik

tam asmeniui, kuris išlaikė vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą. Vadovo

kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos

teisės aktai.

7.

Be šio straipsnio 6 dalyje nustatyto

atvejo, priežiūros institucija įpareigoja asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos

ir patirties egzaminą arba imasi įstatymuose nustatytų kitų priemonių, jeigu

priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos

vadovo kvalifikacijos arba patirties:

1) kai kredito unijos vadovo vadovavimo

laikotarpiu kredito unijai buvo skirta daugiau negu viena poveikio priemonė;

2) kai kredito unijos inspektavimo

rezultatai rodo, kad kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unija

nesilaiko teisės aktų reikalavimų.

8.

Kredito unija, išrinkusi kredito unijos vadovus, privalo per 10

dienų apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius,

kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

9.

Priežiūros institucija atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl

leidimo eiti kredito unijos

vadovo pareigas išdavimo ar

neišdavimo per 30 darbo dienų nuo visos informacijos, reikalingos sprendimui

priimti, gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija kreipėsi dėl papildomos

informacijos pateikimo į kredito uniją ar kitus asmenis, 30 darbo dienų

terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Jeigu

priežiūros institucija per nurodytą terminą nepriima sprendimo, laikoma, kad

leidimas eiti kredito unijos vadovo pareigas yra išduotas. Tais atvejais, kai

asmuo laiko kredito unijos vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, 30

darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo egzamino laikymo dienos.

10.

Priežiūros institucija gali atsisakyti

išduoti leidimą eiti kredito

unijos vadovo pareigas,

jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi

teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie

neteisingi;

2) kredito unijos vadovai neatitinka šio

straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

3) asmuo, kuriam eiti pareigas prašoma išduoti leidimą, neišlaiko

arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties

egzamino, kai teisės aktuose numatyta jį laikyti;

4) asmeniui, kuriam eiti pareigas prašoma

išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.

11.

Priežiūros institucija panaikina

leidimą eiti kredito unijos

vadovo pareigas, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip

pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam eiti pareigas buvo

išduotas leidimas, nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų

reikalavimų leidimui išduoti;

3) asmuo, kurį priežiūros institucija įpareigojo

laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 7 dalyje

nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo

kvalifikacijos ir patirties egzamino.

12.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo

panaikinimo pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima

sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos

reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš

pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.

13.

Kredito unijos

darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti

priežiūros institucijos teisės aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

31 straipsnis. Kredito

unijos veiklos vidaus kontrolė

Reikalavimus kredito unijos vidaus

kontrolei nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas

ir priežiūros institucijos teisės aktai.

32 straipsnis.

Kredito unijos tarnybos, komisijos ir komitetai

1.

Kai kredito unijos turtas

yra mažesnis negu 10 milijonų litų, kredito unijoje privalo būti renkama

(renkamas) revizijos komisija (revizorius). Kai kredito unijos turtas pasiekia

10 milijonų litų arba daugiau, kredito unijoje turi būti atliekamas

nepriklausomas auditas šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos

komisiją (revizorių) renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos

įstatuose nustatytam, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisija

(revizorius) kredito unijoje gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito

unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos

auditą atliks atestuotas auditorius ar audito įmonė, arba jeigu pagal šį

įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.

2.

Kai kredito unijos turtas pasiekia 10

milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią

vidaus audito tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų

taryba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių

susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne

rečiau kaip kartą per metus.

3.

Paskolų komitetas kredito unijoje yra

privalomas.

4.

Kai kredito unijos turtas

pasiekia 50 milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną

rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetenciją ir funkcijas nustato kredito

unijos įstatai ir (arba) kiti kredito unijos visuotinio narių susirinkimo

patvirtinti dokumentai.

5.

Kredito unija turi teisę turėti ir

kitų kredito unijos įstatuose nustatytų komitetų, tarnybų ir komisijų.

6.

Kredito unijos tarnybų, komisijų ir

komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos

įstatai ir kiti kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos

tarnybų, komisijų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos

reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

33 straipsnis.

Paskolų komitetas

1.

Paskolų komiteto narių skaičius negali

būti mažesnis kaip 3. Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip 3

kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos

nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Paskolų komitetas savo

funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai

išrinktas paskolų komitetas pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių

susirinkimas gali atšaukti visą paskolų komitetą ar pavienius jo narius ir

nepasibaigus jų laikotarpiui. Paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali

atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs

paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Jeigu renkami pavieniai paskolų

komiteto nariai, jie renkami tik iki veikiančio paskolų komiteto kadencijos

pabaigos. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos

narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys,

revizijos komisijos narys (revizorius).

2.

Paskolų komitetas

nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos

išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių

klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas

taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir

(ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties ar keisti

sudarytos paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos

nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos

suteikimui ar paskolos sutarties pakeitimui nepritarė paskolų komitetas.

3.

Kredito unijos įstatuose turi būti

nurodyti atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu,

kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo

ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų

komiteto pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jei

kredito unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje

turimo pajinio įnašo dydžio arba jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant

šioje kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos

įstatuose numatytais atvejais.

4.

Už savo veiklą paskolų komitetas

atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos

įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

5.

Paskolų komiteto darbo tvarką

nustato jo priimtas paskolų komiteto darbo reglamentas.

6.

Paskolų komitetas ar jo nariai savo

veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne

anksčiau negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.

7.

Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl

paskolų komiteto sudarymo ar jo narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti

paskolų komiteto nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito

unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau negu priežiūros institucija

išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų

pakeitimo priėmimas ir naujų paskolų komiteto narių rinkimas gali vykti tame

pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo

darbotvarkėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

34 straipsnis.

Kredito unijos revizijos komisija (revizorius)

1.

Revizijos komisijos (revizoriaus)

kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos

visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.

2.

Revizijos komisijos nariu

(revizoriumi) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos

narys, administracijos vadovas, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos

narys ar kitas tos kredito unijos darbuotojas, taip pat asmuo, kurį su šioje

dalyje nurodytais asmenimis sieja artimosios giminystės, taip pat svainystės

ryšiai.

3.

Revizijos komisija (revizorius) privalo

patikrinti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tuo remdamasi

pateikti revizijos komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio.

Kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimą revizijos

komisija (revizorius) turi atlikti ir pateikti išvadą dėl šio ataskaitų

rinkinio tik tada, kai atestuotas auditorius ar audito įmonė neatlieka kredito

unijos audito.

4.

Revizijos komisijos (revizoriaus) išvada dėl

kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikiama tais pačiais

klausimais, kokiais pagal šį įstatymą privalo būti pateikiama auditoriaus

išvada.

5.

Revizijos komisijos nariams

(revizoriui) gali būti mokamas atlyginimas.

6.

Revizijos komisijos nariai

(revizorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už

nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

PENKTASIS

skirsnis

KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR

PELNO PASKIRSTYMAS

35 straipsnis.

Kredito unijos kapitalas

Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas

kapitalas ir skolintas kapitalas. Kredito unijos kapitalo formavimo

reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

36 straipsnis.

Nuosavas kapitalas

1.

Kredito unijos nuosavą kapitalą

sudaro:

1) pajinis kapitalas;

2) atsargos kapitalas;

3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas

(nuostoliai);

4) privalomasis rezervas arba rezervinis

kapitalas;

5) ilgalaikio materialiojo turto

perkainojimo rezervas;

6) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas

(nuostoliai);

7) kiti rezervai.

2.

Jeigu kredito unijos

nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 pajinio kapitalo, kredito unijos

administracijos vadovas nedelsdamas informuoja valdybą, o valdyba ne vėliau

kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie

susidariusią padėtį, privalo sušaukti kredito unijos visuotinį narių

susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimo, nurodyto šio

įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 2 punkte, priėmimo. Tokia susidariusi padėtis

kredito unijoje turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos,

kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.

3.

Kredito unijos įstatuose turi būti

nurodomi kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

38 straipsnis.

Mažiausias kredito unijos kapitalas

1.

Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito

unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne mažiau kaip:

1) 500 tūkstančių litų, jeigu kredito unija neketina teikti šio

įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos licencinės finansinės

paslaugos;

2)

350 tūkstančių eurų (išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų

lito ir euro santykį), jeigu kredito unija ketina teikti šio įstatymo 4

straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą licencinę finansinę paslaugą.

2.

Kredito unijos valdyba, nustačiusi,

kad kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje,

suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą, privalo apie tai

nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį

visuotinį narių susirinkimą. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito

unijos kapitalą iki mažiausio kredito unijos kapitalo dydžio. Apie kredito

unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo

kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3

darbo dienas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1874,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

39 straipsnis.

Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai

1.

Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro

visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus,

vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.

2.

Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 100

litų. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.

3.

Išieškoti

iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos

nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito

unijos narių.

4.

Kredito unijos pajams Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra

nematerialūs.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

391

straipsnis. Paprastieji ir privilegijuotieji pajai

1.

Papildomi pajai gali būti paprastieji

arba privilegijuotieji. Privilegijuotieji pajai gali sudaryti ne didesnę kaip

1/3 pajinio kapitalo dalį.

2.

Paprastųjų pajų savininkų teisė į

dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos

privilegijuotųjų pajų savininkų turtinės teisės.

3.

Kredito unijos paprastieji pajai negali

būti konvertuojami į privilegijuotuosius pajus. Kredito unijai neleidžiama

kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį

paprastųjų pajų savininkams.

4.

Kredito unijos privilegijuotieji pajai

negali būti konvertuojami į paprastuosius pajus.

5.

Kredito unijos, kuri išleidžia

privilegijuotuosius pajus, įstatuose turi būti nustatytas konkretus

(nekintamas) privilegijuotųjų pajų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo

papildomo pajaus nominaliosios vertės.

6.

Privilegijuotieji pajai gali būti su

kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma kredito unijos

įstatuose nurodant pajų klases.

7.

Jeigu dividendams skirtos

paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui

privilegijuotųjų pajų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai

sumažinta suma. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams

neišmokėta suma, neviršijanti per 3 finansinius metus iš eilės viso nustatyto

dividendo, perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju

dividendu savininkams neišmokėta suma, viršijanti per 3 finansinius metus iš

eilės visą nustatytą dividendą, taip pat privilegijuotųjų pajų su nekaupiamuoju

dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

40 straipsnis.

Perskaičiuotas kapitalas

Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas

yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.

41 straipsnis.

Kapitalai ir rezervai

1.

Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš

kredito unijos narių papildomų įnašų, atskaitymų iš kredito unijos pelno ir

(ar) kitų negrąžintinų lėšų. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis –

garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos

kapitalas kredito unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali

būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

2.

Privalomasis rezervas arba rezervinis

kapitalas sudaromas iš kredito unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į

privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti

mažesni kaip 20 procentų kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis

rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo.

Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių eilinio

arba neeilinio (per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti

panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį

privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams

padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį

kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

3.

Per finansinius metus gautas grynasis

finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti

paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai

eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių

finansinių ataskaitų rinkinį.

4.

Kiti kredito unijos rezervai – tai

rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

42 straipsnis.

Pelno paskirstymas

1.

Kredito unijos pelnas arba

nuostoliai yra kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris

apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų

kredito unijos išlaidas.

2.

Grynasis pelnas arba nuostoliai yra

grynasis kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris

apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus

ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.

3.

Per finansinius metus gautas

grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi

būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams,

kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę

finansinę atskaitomybę.

4.

Jeigu pasibaigus finansiniams

metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato

ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos

visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime

turi būti nurodyta:

1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)

finansinių metų pradžioje;

2) grynasis finansinis metinės veiklos

rezultatas;

3) atskaitymai į privalomąjį rezervą

arba rezervinį kapitalą;

4) atskaitymai į kitus kredito unijoje

sudaromus kapitalus ir rezervus;

5) pelno dalis, skiriama apyvartai

proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;

6) pelno panaudojimas kitiems kredito

unijos įstatuose nurodytiems tikslams;

7) nepaskirstytasis pelnas.

5.

Šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6

punktuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to,

kai yra padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje

sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.

6.

Jeigu pasibaigus finansiniams

metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato

ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito

unijos nariai priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:

1) pervedimais iš privalomojo rezervo

arba rezervinio kapitalo;

2) pervedimais iš atsargos kapitalo.

7.

Jeigu iš rezervų pervedamų sumų

nepakanka nuostoliams padengti:

1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti

dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais arba perkeliami į kitų

finansinių metų pradžią, jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos

nuosavas kapitalas netampa mažesnis už 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo;

2) likę nepaskirstyti

nuostoliai privalo būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais,

jeigu dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa

mažesnis už 1/2 kredito unijos pajinio kapitalo.

8.

Neteko galios nuo

2014-08-05.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS,

KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

43 straipsnis.

Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas

1.

Reikalavimus dėl kredito unijos

veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų

įstaigų įstatymas.

2.

Kredito unija privalo sudaryti

atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi

priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo

sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir

ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo

vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas

aplinkybes, turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.

44 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką

ribojantys normatyvai

1.

Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) didžiausios atviros pozicijos

užsienio valiuta;

4) didžiausios paskolos sumos vienam

skolininkui;

5) kiti priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatyti normatyvai.

2.

Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato

priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę

nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius.

3.

Šio

straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas normatyvas netaikomas kredito unijai,

jei jos perskaičiuotas kapitalas neviršija 2 milijonų litų.

Pastaba. 44 straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m.

sausio 1 d.

4.

Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam

skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros

institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.

45 straipsnis.

Apribojimai investicijoms į nekilnojamąjį turtą

1.

Kredito unija gali investuoti į

nekilnojamąjį turtą, jeigu jis būtinas tiesioginei kredito unijos veiklai

užtikrinti (pastatai, kuriuose yra kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos

finansinės paslaugos, ir pan.). Šios investicijos negali viršyti 70 procentų

kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.

2.

Šio straipsnio 1 dalis

netaikoma, jeigu nekilnojamąjį turtą kredito unija nuosavybės teise įsigijo

siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės

paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip 3 metus nuo jo įsigijimo

dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

46 straipsnis. Skolinimas

Šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš

kurių kyla kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito

unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

47 straipsnis.

Skolinimo apribojimai

1.

Kredito unija savo nariui iki vienų

metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo

priemonėmis, jeigu nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją

neviršija jo pajinio įnašo už pagrindinį pajų kredito unijoje dydžio.

2.

Skolinimo kredito unijos vadovui ir su

kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir

tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo

suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems

asmenims negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su

kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame

straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai

(įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas

valdo jų kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.

Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu

skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos

šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito

unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

3.

Kredito unija lėšas skolinti gali tik

skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 1

dalyje nustatytą atvejį.

4.

Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus,

toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šių prievolių įvykdymo

užtikrinimo priemonių:

1) hipoteka;

2) valstybių centrinių bankų ir

vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu priežiūros institucijos nustatyta

tvarka;

3) indėlio, esančio toje kredito unijoje,

įkeitimu, jei prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio

su palūkanomis sumos;

4) valstybės garantuojamos garantijų

institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos

įstatyme, garantija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047, 2014-07-17,

paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

48 straipsnis.

Apribojimai skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti

Kredito unija neturi teisės skolinti

įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai

suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams

įsigyti.

481

straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais

Kredito unijos nariui

apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų

pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta

skolinama suma su palūkanomis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

49 straipsnis.

Kredito unijos paslaptis

1.

Kredito unijos paslaptimi laikomi

visi kredito unijai žinomi kredito unijos kliento duomenys ir informacija apie:

1) kredito unijos kliento turimas

kredito unijoje sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento atliekamas

operacijas su savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias

klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas;

2) kredito unijos kliento skolinius

įsipareigojimus kredito unijai, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai

įsipareigojimai, sąlygas;

3) kitas kredito unijos klientui

suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės

paslaugos, sąlygas;

4) kredito unijos kliento finansinę

būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems

asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybos) ar

profesines paslaptis.

2.

Kredito unija, kredito unijos

darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino kredito unijos paslaptį

sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios

informacijos, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse ir kituose

įstatymuose nustatytus atvejus.

3.

Kredito unijos klientui arba kliento

rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti

pateikta, gali būti atskleista tik su klientu susijusi kredito unijos paslaptį

sudaranti informacija.

4.

Kredito unija turi teisę atskleisti

informaciją, sudarančią kredito unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims,

jei tai būtina ginant kredito unijos teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina

savo interesams ginti.

5.

Kredito unija teikia kredito unijos

paslaptį sudarančią informaciją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir

teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat

įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal šį ir (ar) kitus

įstatymus kredito unija privalo teikti joms tokią informaciją.

50 straipsnis. Su

finansinių paslaugų teikimu susijusios informacijos teikimas

1.

Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines

paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje

privalo būti nurodytas kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos,

kurias turi teisę teikti kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos

viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

2.

Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų

teikimo, kredito unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią

su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo

terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos

kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIAI IR AUDITAS

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

51 straipsnis. Apskaita

1.

Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat

kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.

2.

Apskaitos politika turi apimti bendruosius

apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos

apskaitai tvarkyti ir finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti bei pateikti.

3.

Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo

būti organizuota taip, kad:

1) finansinių ataskaitų rinkiniai rodytų tikrą kredito

unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;

2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir

patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;

3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų

įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir

kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito

unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.

4.

Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų

išsaugojimą pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų

reikalavimus atsako kredito unijos administracijos vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

52 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai

1.

Kredito unijos sudaro tarpinių finansinių ataskaitų

rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

2.

Tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai – tai

finansinės ataskaitos, parengtos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu

finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sandarą ir

pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos

teisės aktai.

3.

Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

1) balansinė ataskaita;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) aiškinamasis raštas.

4.

Pasibaigus finansiniams metams, kredito

unija privalo:

1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų

pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos

visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams

susipažinti su revizijos komisijos (revizoriaus), atestuoto auditoriaus ar

audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl

pelno paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus

išvada;

2) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu

patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno

paskirstymo;

3) per 5 darbo dienas po kredito unijos

visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų

rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai

revizijos komisijos (revizoriaus) ar atestuoto auditoriaus arba audito įmonės

patikrintą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį

ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;

4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų

pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių

ataskaitų rinkinį, revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus išvadą ir

kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.

5.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali

priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra revizijos komisijos

(revizoriaus) ar auditoriaus atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio

patikrinimas.

6.

Už metinių finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktos

informacijos teisingumą atsako kredito unijos administracijos vadovas Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose

nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu

tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas,

tvirtindamas metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

53 straipsnis. Auditas

1.

Atestuotas auditorius ar audito įmonė

turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo

remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito

ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar

kredito unija:

1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino

turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;

2) atliko privalomus turto vertės

patikslinimus ir nurašymus;

3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus,

rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;

4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės

aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;

5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės

aktuose nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir

patikimos veiklos reikalavimus;

6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir

informacines sistemas.

2.

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

renka atestuotą auditorių ar audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų

ateinančių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniams patikrinti.

3.

Kredito unija iki einamųjų finansinių

metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo išrinktu atestuotu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl

metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342, 2011-04-21,

Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

25 straipsnis.

Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka

1.

Eilinį visuotinį narių susirinkimą

šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą

valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip

prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos.

2.

Neeilinio visuotinio narių

susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma:

susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba,

gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti

sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis

narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo

dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie

susirinkimo sušaukimą dienos.

3.

Pakartotinis kredito unijos

visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų

nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne

vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.

4.

Pranešime apie visuotinį narių

susirinkimą turi būti nurodyta:

1) kredito unijos pavadinimas ir

adresas;

2) susirinkimo data, laikas ir vieta;

3) susirinkimo darbotvarkė.

5.

Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki

susirinkimo dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė

susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.

6.

Visuotinio narių susirinkimo

pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos

narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu

kitaip nenumato kredito unijos įstatai.

7.

Visuotinis narių susirinkimas neturi

teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame

dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.

Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.

37 straipsnis.

Skolintas kapitalas

1.

Kredito unijos skolintą

kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal

skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius

(obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių

pradinis išpirkimo terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi

būti ne trumpesni kaip 5 metai.

2.

Kredito unijos skolintas kapitalas

turi atitikti visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

55 straipsnis. Kredito

unijų priežiūros institucija

1.

Kredito unijų priežiūros institucija

yra Lietuvos bankas.

2.

Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo

nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių kredito unijų priežiūrą.

3.

Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu,

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos

banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais.

56

straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga

Kredito unijų priežiūros tikslams gautos informacijos

apsaugai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo

56 straipsnis. Priežiūros

tikslais gautos informacijos apsauga

1.

Informacija, pagal šį įstatymą gauta priežiūros

tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu

padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto

reikalavimo privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami ar buvę

darbuotojai, priežiūros institucijos vardu veikiantys auditoriai ar kiti

asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka

buvo perduota priežiūros tikslais gauta informacija.

3.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma

informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios

tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.

4.

Priežiūros institucija turi teisę

priežiūros tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš

užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros funkcijoms,

įskaitant ir poveikio priemonių taikymą, atlikti ar įstatymų nustatyta tvarka

apskundus priežiūros institucijos sprendimą.

5.

Priežiūros tikslais gauta informacija

gali būti perduota:

1) įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų

nustatyta tvarka, jei ji reikalinga baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip

pat Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos

įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

2) teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant kredito

unijos bankroto bylą ar bylą dėl kredito unijos priverstinio likvidavimo;

3) Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų teikimo

veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijoms, jeigu ji

reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;

4) užsienio valstybių kredito įstaigų ir

kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų

priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;

5) valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų

draudimas“, jeigu ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;

6) kredito unijos auditoriams, jeigu ji

reikalinga jų funkcijoms atlikti;

7) kitoms valstybės institucijoms, jeigu

tokia informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina kredito

unijų priežiūros tikslais;

8) Europos centriniam bankui, jeigu ji

reikalinga jo funkcijoms atlikti.

6.

Šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose

nurodytoms institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti

perduodama, jei joms taikomi ne mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip

nustatyti šiame įstatyme.

7.

Pagal šio straipsnio 5 dalies 4

punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos

Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis,

numatanti pasikeitimą priežiūros tikslais gauta informacija, ir pagal tos

valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi ne

mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame įstatyme.

56 straipsnio redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

57 straipsnis.

Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo

nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai

1.

Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų

licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau

šiame straipsnyje – leidimų išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo

sąlygas ir tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato

priežiūros institucijos teisės aktai.

2.

Prašymas dėl leidimo išdavimo

išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus,

o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės

aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti

papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu

priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba

papildomus dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo

nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai

pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo

dienos.

3.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo

išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo

priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti

leidimą turi būti motyvuotas.

58 straipsnis. Priežiūros

institucijos teisės

1.

Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:

1) duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje

nustatytus nurodymus, kuriuos kredito unija privalo įvykdyti priežiūros

institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti

priežiūros institucijai;

2) jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia

pavojų kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta

tvarka kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;

3) sudaryti sutartis su atestuotais

auditoriais ar audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą

kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad

būtų nustatyta kredito unijos turto vertė, kredito unijos finansinė būklė,

įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti kredito unijos veiklos

klausimai. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros

institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės

aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo

išlaidas atlygina kredito unija. Kai pagal sutartis su priežiūros institucija

veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą,

šiems asmenims taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;

4) reikalauti, kad būtų pakeistas

atestuotas auditorius ar audito įmonė, atliekanti kredito unijos finansinių

ataskaitų rinkinių patikrinimą, jei audito įmonė ar atestuotas auditorius neatitinka

(nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;

5)

reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos revizijos komisija (revizorius) ar

kai kurie jos nariai, atliekantys kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinių

patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės aktuose, kredito unijos įstatuose

nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia, netinkamai atlieka jiems pavestas

funkcijas ir pareigas.

2.

Priežiūros

institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos

trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos

veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius

rašytinius nurodymus:

1) priežiūros

institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito

unijos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti

tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto

įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą

nekilnojamąjį turtą;

3) priežiūros

institucijos nustatytu terminu atlikti kredito unijos tarpinių finansinių

ataskaitų rinkinio auditą;

4) parengti ir

įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną

kredito unijos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų

pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą

arba stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros

institucijos pasiūlytus klausimus;

6) kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros

instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą kredito

unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

7) atlikti kitus

veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės

aktų pažeidimai ar kredito unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos

veikla būtų stabili ir patikima.

3.

Priežiūros

institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos

trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos

veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti

individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar

papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos

sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62

straipsnio 2 dalies nuostatas.

4.

Šio

straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su

taikomomis poveikio priemonėmis.

5.

Priežiūros

institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę

dalyvauti kredito unijos organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti

susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito

unijos organų, kredito unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.

6.

Priežiūros

institucija pačios nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą

reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis

apie kredito unijos skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo

teikti duomenis apie kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais

duomenimis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

59 straipsnis.

Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

1.

Priežiūros institucijos sprendimus,

veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai

pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.

2.

Skundo padavimas teismui iki jo

išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.

60 straipsnis.

Kredito unijų inspektavimas

1.

Kredito unijų inspektavimą atlieka

priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama

kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.

2.

Kredito unija privalo sudaryti šias

sąlygas inspektavimui atlikti:

1) pateikti inspektavimą atliekantiems

asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;

2) suteikti galimybę inspektavimą

atliekantiems asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;

3) suteikti inspektavimą atliekantiems

asmenims darbo vietą.

3.

Inspektavimą atliekantys asmenys

turi teisę:

1) inspektuojamos kredito unijos darbo

metu nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;

2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti

reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų

nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar

raštu;

3) reikalauti padaryti pateiktų

dokumentų kopijas ar kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;

4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų

teisių.

4.

Atlikus inspektavimą, jo rezultatai

raštu pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos

nariai, administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su

inspektavimo rezultatais.

5.

Priežiūros institucijos teisės aktai

nustato detalią inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo

tvarką.

6.

Centrinei kredito unijai stebint

kredito unijų, Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas

tikrinant, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

61 straipsnis.

Poveikio priemonės

1.

Priežiūros institucija turi teisę

licenciją turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų

teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą,

pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;

2) skirti šio įstatymo nustatytas

baudas;

3) laikinai uždrausti teikti vieną ar

kelias finansines paslaugas;

4) laikinai ar visam laikui uždrausti

vieno ar kelių kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą.

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito

struktūrinio padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi

teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti

filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo

nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio

padalinio veiklą;

5) laikinai nušalinti kredito unijos

stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos

administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba

nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį

(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)

nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais

būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

6) paskelbti kredito unijos veiklos

apribojimą (moratoriumą);

7) laikinai apriboti teisę disponuoti

lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito

įstaigose, ir kitu turtu;

8) atšaukti išduotą licenciją ar

laikinai sustabdyti jos galiojimą tol, kol egzistuoja pagrindas licenciją

sustabdyti; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija

nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad

pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą;

9) paskirti laikinąjį atstovą kredito

unijos veiklos priežiūrai.

2.

Priežiūros institucija turi teisę

taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

3.

Priežiūros institucija, priimdama

sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio

priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų

turinį, mastą, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams,

į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito

unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir

trūkumus, taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti

poveikio priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio

priemonė, ir kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

4.

Priežiūros institucijos sprendimas

taikyti kredito unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo

dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.

5.

Priežiūros institucijos sprendimas

dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų

nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas

nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl

poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

6.

Bylose, kuriose nagrinėjami skundai

(prašymai) dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1

dalies 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos

reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose.

7.

Teismas, išnagrinėjęs skundą (prašymą)

dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8

punktuose nustatytas poveikio priemones, turi teisę esant šiame įstatyme

nustatytoms sąlygoms priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas

skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti priežiūros

instituciją pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą

arba išspręsti ginčą bet kokiu kitu būdu, dėl kurio būtų sustabdomas ar

panaikinamas skundžiamo sprendimo galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki

sprendimo priėmimo padėtis.

8.

Poveikio priemonės, kurios taikomos

laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės

taikymo nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko

tarpu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent

priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto

termino.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1669,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

62 straipsnis.

Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1.

Priežiūros institucija turi teisę

taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš

šių pagrindų:

1) nustatytais terminais nepateikiama

šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar pareikalauta

informacija arba pateikiama neteisinga informacija;

2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį

įstatymą duoti priežiūros institucijos nurodymai;

3) nebetenkinami

reikalavimai, nustatyti licencijos išdavimui;

4) pažeidžiami įstatymų,

reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros

institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos

veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų

interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos

funkcionavimas;

5) kitais šio įstatymo nustatytais

atvejais.

2.

Priežiūros institucija, prieš

spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų

iki šio klausimo nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio

priemonė, apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją

apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo

pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams

susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo turi teisę

iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės

taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam taikoma poveikio

priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar administracijos vadovui).

Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio

priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija

turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo neatsižvelgdama į

šios dalies nuostatas.

3.

Poveikio priemonės gali būti

skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o

esant tęstiniam ar trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių

tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo

dienos.

4.

Sprendimas dėl poveikio priemonės

taikymo per 5 dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie

pritaikytą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose

nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai

neskelbti tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti

neigiamos įtakos kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

5.

Priežiūros

institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo,

kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas

draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai

nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija

negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti,

kad to negalės padaryti artimiausiu metu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-378, 2009-07-21,

Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

63 straipsnis.

Baudos

1.

Priežiūros institucija turi teisę

kredito unijai skirti šias baudas:

1) už nustatytais terminais šio

įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytos arba

pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos

pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

2) už priežiūros institucijos pagal šį

įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento

bendrųjų metinių pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo

vykdymo dieną – iki 1 000 litų;

3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę

atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint

priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti

veiksmų ar veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė

apribota pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių

pajamų;

5) už kitus saugią ir patikimą kredito

unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.

2.

Konkretus skiriamos baudos dydis

nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas

poveikio priemones.

3.

Baudos į valstybės biudžetą

sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija

gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio

straipsnio 1 dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo

vykdymo dieną, turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei

bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus

teismui, – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji

priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito

unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos,

kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų kredito įstaigose arba priežiūros

institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka.

64 straipsnis. Kredito

unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos

nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo,

paskolų

komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų

1.

Nuo priežiūros institucijos

sprendimo laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius),

valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų

komiteto narį (narius) nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų

nušalintas asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio

priežiūros institucijos sprendimo pateikimo kredito unijai dienos jo priimti

sprendimai yra negaliojantys.

2.

Jeigu priežiūros institucija priima

sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos

narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį

(narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su

jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos

organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos

sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti

su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

3.

Apie priežiūros institucijos sprendimą

nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį

(narius), kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito

unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros

institucijos interneto svetainėje. Apie priežiūros institucijos sprendimą

nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pranešama

kredito unijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

641

straipsnis. Laikinasis atstovas kredito unijos veiklos priežiūrai

1.

Laikinuoju atstovu kredito unijos

veiklos priežiūrai (toliau – laikinasis atstovas veiklos priežiūrai) gali būti

paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju atstovu veiklos priežiūrai

skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis

taikomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos

reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai. Jeigu laikinuoju

atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas

laikinojo atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus laikinajam atstovui

veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą,

kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai

šiems asmenims mokami iš kredito unijos lėšų.

2.

Kai yra paskirtas laikinasis atstovas

veiklos priežiūrai, kredito unijos valdyba ir vadovai turi gauti laikinojo

atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su kredito unijos veikla

susijusio sprendimo. Visi be laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimo

kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti

laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.

3.

Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai

nesutinka su kredito unijos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo

manymu, prieštarauja saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojantiems

teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę kredito unijos veiklos

stabilumui ir patikimumui. Laikinajam atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam

savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2

ir 3 dalių nuostatos. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti

priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.

4.

Apie priimtą sprendimą paskirti

laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo

dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša kredito

unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.

5.

Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai

atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad kredito unija gali

saugiai ir patikimai veikti, ar tokios priemonės taikymas, priežiūros institucijos

nuomone, nebetikslingas dėl kitų priežasčių;

2) atšaukiama kredito unijai išduota

licencija.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

65 straipsnis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1669,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)

66 straipsnis.

Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

1.

Jeigu priežiūros institucija

pritaiko šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio

priemonę, kredito unija laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose

Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie

nurodyti priežiūros institucijos sprendime.

2.

Priežiūros institucijos sprendimas

laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito

unijoje bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir

teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų

registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,

reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų

registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre

laikinai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS PABAIGA

67 straipsnis.

Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis

reglamentavimas

1.

Kredito unija reorganizuojama ir

likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta

tvarka.

2.

Kredito unija negali būti

pertvarkoma.

68 straipsnis. Kredito

unijos reorganizavimas

1.

Reorganizuojant kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime

dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.

2.

Reorganizuojant kredito uniją

skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito

unijos teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.

3.

Jeigu reorganizuojant kredito uniją

įsteigiama nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti

licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui

reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su

prašymu išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl

leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos

išdavimo.

4.

Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio

įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą

vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.

69 straipsnis.

Sutikimas vykdyti reorganizavimą

1.

Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą

reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos

sutikimą vykdyti reorganizavimą.

2.

Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime

dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti

reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo

priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus

sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.

3.

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl

sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.

70 straipsnis.

Leidimas reorganizuoti kredito uniją

1.

Kredito unijos reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus

priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti kredito uniją.

2.

Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda

priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta tvarka.

3.

Priėmus sprendimą dėl kredito unijos

reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito

unijos, norėdamos gauti leidimą reorganizuoti kredito uniją, priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose

nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant:

1) reorganizavimo sąlygas;

2) kredito unijos valdybos ataskaitą;

3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;

4) kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos

reorganizavimo;

5) neteko

galios nuo 2014-08-05;

6) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad

kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei

kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.

4.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti

pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito

uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

5.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti

leidimą reorganizuoti kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi

teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2) neteko

galios nuo 2014-08-05;

3) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio

9 dalyje, jei reorganizavime dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po

reorganizavimo.

6.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti

kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų

registro tvarkytojui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

71 straipsnis. Kredito unijos

likvidavimas

1.

Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos

narių sprendimu ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.

2.

Kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją

likviduoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.

3.

Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros

institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Kredito unija, norėdama gauti leidimą

likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis,

įskaitant kredito unijos valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo patvirtintą kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su

kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su

kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl kredito

unijos turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

5.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti

pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją

išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

6.

Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos

visuotinio narių susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai

atsiskaityti su kreditoriais.

7.

Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti

leidimą likviduoti kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi

teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;

2) galima daryti išvadą, kad kredito unija yra

nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka,

kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).

8.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti

kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų

registro tvarkytojui.

9.

Apie kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą

likviduoti kredito uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija

per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.

10.

Kredito unijos, kuriai priežiūros

institucijos sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas

privalo priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio

straipsnio 2 dalis netaikoma.

11.

Kredito unija likviduojama teismo

sprendimu, jeigu kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių

susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo

nutraukti kredito unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos

likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent

vienas kredito unijos narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo

turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.

12.

Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito

unijos likvidavimo kitais negu šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais,

privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos

likvidavimo.

13.

Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito

uniją, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai

pranešti priežiūros institucijai.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS

BANKROTAS

72 straipsnis.

Kredito unijų bankroto procedūros teisinis reglamentavimas

Kredito unijų bankroto procedūras

reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas,

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos

Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.

73 straipsnis.

Sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia

1.

Sąlygas, kuriomis kredito unija gali

būti pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir

įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

2.

Kredito unijos bankroto bylą teismas

iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito

unijos nemokumą.

74

straipsnis. Kredito unijos bankroto byla

1.

Priėmus nutartį iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos

kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir

kredito unijos buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą

nagrinėjantį teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus,

taip pat terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje

dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos

administratoriui.

2.

Teismo nustatytas terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi

teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo

teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3.

Teismui priėmus nutartį iškelti

kredito unijai bankroto bylą:

1) administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos

organai netenka savo įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus

nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau

atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registro

tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;

2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki

bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų

privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos

teismo ar ne ginčo tvarka;

3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už

visas kredito unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo

santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė

hipoteka.

4.

Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte

nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir

vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų

nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo

vykdyti prievoles po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

5.

Kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo

teismo nutarties iškelti kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo

pateikti teismui tvirtinti kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius

turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta

administravimo išlaidų sąmata.

6.

Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal

teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos

įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus

kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas.

Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš

kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų

draudimas“.

7.

Administratorius privalo priežiūros

institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją

apie kredito unijos bankroto procedūros eigą.

8.

Iškėlus kredito unijos bankroto bylą,

taikos sutartis negali būti sudaroma.

9.

Iškėlus bankroto bylą

kredito unijai, kurios turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai pagal šio

įstatymo 651 straipsnio nuostatas yra perduoti kitai kredito

įstaigai, kredito unijos administratorius neturi teisės tikrinti sandorių,

sudarytų pagal šio įstatymo 651 straipsnio nuostatas vykdant kredito

unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, ir reikšti ieškinių

teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

74 straipsnis.

Kredito unijos bankroto byla

1.

Priėmus nutartį

iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai

nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos

buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį

teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat

terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje

nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.

2.

Teismo nustatytas

terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo

reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties

iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3.

Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto

bylą:

1) administratorius

pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo

įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito

unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu

atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito

unijos teisinio statuso pasikeitimą;

2) draudžiama vykdyti

visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant

palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti

skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;

3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito

unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą

mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.

4.

Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti

draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių

atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai

yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo

nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

5.

Kredito unijos

administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti

kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti

kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti

administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų

sąmata.

6.

Jeigu kredito

unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą

sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme

nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą

ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne

daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės

įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

7.

Administratorius privalo priežiūros institucijai

jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito

unijos bankroto procedūros eigą.

8.

Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos

sutartis negali būti sudaroma.

75 straipsnis.

Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas

1.

Teismas pripažįsta kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį

kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties

patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

2.

Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos

reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

paskirtai institucijai.

3.

Prieš kiekvieną atsiskaitymą su

kreditoriais kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti

atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo

terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas

perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.

4.

Kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami

Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos

ir užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti kredito unijai

bankroto bylą priėmimo dieną.

76 straipsnis.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

1.

Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų

reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl

suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl

mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

2.

Antrąja eile tenkinami valstybės

įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių

su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos

Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme,

išmokėjimu.

3.

Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į

biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos

draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su

valstybės garantija.

4.

Ketvirtąja eile tenkinami kiti

kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6

dalyse, reikalavimai.

5.

Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.

6.

Šeštąja eile tenkinami kredito unijos

stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos

vadovo reikalavimai.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

kredito unijų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

1.

2009 m.

kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies

keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl

kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3).

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. XI-378,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-551,

1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.

45-1289 (2000 06 02)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

23-762 (2001 03 16)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-979,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1615,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Šio

įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44

straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-378,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62

STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-555, 2009-12-10,

Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)

KREDITO

UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-597,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1342,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2517 (2011-05-03)

KREDITO UNIJŲ

ĮSTATYMO 14, 22, 27, 28, 29, 34, 41, 42, 51, 52, 53, 58 STRAIPSNIŲ IR

SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1568,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 86-4179 (2011-07-13)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 24, 29 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1669,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6815 (2011-12-01)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 56 IR 61 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1874,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7765 (2011-12-31)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.

sausio 1 d.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-279,

2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2684 (2013-05-25)

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m.

liepos 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853

LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 2,

4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33,

34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1

STRAIPSNIAIS IR 8, 11 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančių kredito unijų mažiausio

kredito unijos kapitalo dydis, jeigu kredito unija neketina teikti Lietuvos

Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos

licencinės finansinės paslaugos, privalo atitikti:

1) 300 tūkstančių litų – nuo 2016 m. sausio 1 d.;

2) 500 tūkstančių litų – nuo 2018 m. sausio 1 d.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikiančios kredito unijos šio

įstatymo 33 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo

45 straipsnyje nustatytų apribojimų investicijoms į nekilnojamąjį turtą privalo

laikytis nuo 2017 m. sausio 1 d.

Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo steigiama kredito unija

priežiūros institucijai yra padavusi prašymą dėl leidimo išdavimo, priežiūros

institucija nutraukia leidimo išdavimo procedūrą ir apie tai informuoja kredito

unijos steigėjus, pateikusius prašymą dėl leidimo išdavimo.

Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priežiūros institucija

yra išdavusi leidimą įsteigti kredito uniją, kredito unija turi per 6 mėnesius

nuo leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo dienos kreiptis dėl licencijos

išdavimo, o to per šį terminą neatlikus, priežiūros institucija atšaukia

leidimą įsteigti kredito uniją, apie tai raštu praneša kredito unijos

steigėjams ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Juridinių asmenų registre įregistruota ir prašymą dėl licencijos

išdavimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusi kredito unija privalo

per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti priežiūros

institucijai trūkstamą informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti, kaip

kredito unija laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų. Jeigu kredito unija

šios pareigos neįvykdo, priežiūros institucija priima sprendimą dėl licencijos

išdavimo, įvertinusi turimą informaciją ir dokumentus.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2014-08-08)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

54 straipsnis.

Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė

Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas

ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA

251 straipsnis. Bendrasis

balsavimo biuletenis

1.

Jeigu balsavimo teisę turintys kredito

unijos nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip

likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendrąjį balsavimo

biuletenį to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninių ryšių

priemonėmis ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.

2.

Bendrajame balsavimo biuletenyje turi

būti nurodyta:

1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio

išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti

taip, kad narys galėtų balsuoti už ar prieš sprendimo projektą;

2) kandidatai į visuotinio narių

susirinkimo renkamų kredito unijos organų narius, kitas pareigybes, įmonės

kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad

narys galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja.

3.

Užpildytame bendrajame balsavimo

biuletenyje turi būti nurodyta kredito unijos nario vardas, pavardė ir gimimo

data.

4.

Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį

turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu

užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie

užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti

patvirtinantis dokumentas.

5.

Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas

galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4

dalyse nustatytus reikalavimus ir kredito unija jį gavo iki visuotinio narių

susirinkimo.

6.

Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis

neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad

kredito unijos narys iš anksto nebalsavo.

7.

Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis

užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti kredito unijos nario

valios, laikoma, kad narys šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.

Papildyta

straipsniu:

Nr. XII-1047,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10853