Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

Galiojantis tekstas a fecha 1998-11-17

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1998.12.02)

Kodeksas paskelbtas:

Žin., 1996, Nr.105-2393

Neoficialus kodekso

tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

K O D E K S A S

1996

m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Kodekso paskirtis

1.

Vidaus

vandenų transporto kodeksas reguliuoja  vidaus

vandenų  laivybos,

uostų veiklos, keleivių, krovinių,  bagažo,

pašto  vežimo,

buksyravimo bei draudimo santykius,  taip  pat

nustato

atsakomybę   už   žalą,  padarytą   vidaus   vandenų

transporto, bei už

kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus.

2.

Vidaus

vandenų  ir  žemės nuosavybės,  darbo,  kitus

vidaus  vandenų

transporto dalyvių santykius  reguliuoja  šis

kodeksas,  Lietuvos

Respublikos  įstatymai  bei  kiti  teisės

aktai.

2 straipsnis.

Vidaus vandenų transporto sąvoka

1.

Vidaus

vandenų transportas - ūkinės veiklos  sritis,

kuri   apima

keleivių,  krovinių,  bagažo,   pašto   vežimą,

buksyravimą vidaus

vandenų keliais.

2.

Vidaus

vandenų transportui priklauso  laivai,  laivų

eksploatacijos ir

remonto bei kitos vidaus vandenų  transporto

priemonės,  vidaus

vandenų keliai, uostai ir prieplaukos,  tam

tikslui  įrengti

hidrotechnikos statiniai,  ryšių  ir  radijo

navigacijos

įrenginiai.

3 straipsnis.

Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė

1.

Vidaus

vandenų  transporto  priemonės,   uostų   ir

prieplaukų

pastatai  ir  įrenginiai  nuosavybės  teise   gali

priklausyti

Lietuvos  Respublikos  valstybei,  savivaldybėms,

Lietuvos

Respublikos  ir užsienio fiziniams  bei  juridiniams

asmenims, užsienio

valstybėms.

2.

Valstybinės

reikšmės vidaus vandenų keliai nuosavybės

teise priklauso tik

Lietuvos valstybei.

4

straipsnis.  Vidaus  vandenų  transporto  valstybinis

valdymas

1.

Vidaus

vandenų transporto valstybinį  valdymą  vykdo

Susisiekimo

ministerija, kuri pagal savo kompetenciją  leidžia

visiems  fiziniams

ir juridiniams asmenims privalomus  teisės

aktus   ir

tiesiogiai   bei   per   įgaliotas   institucijas

kontroliuoja šių

aktų vykdymą.

2.

Vyriausybė

gali steigti ir kitas  specialias  vidaus

vandenų transporto

valstybinio valdymo institucijas.

3.

Lietuvos

Respublikos vidaus  vandenų  kelius  valdo,

prižiūri  ir tvarko

Susisiekimo ministerija arba jos  įgaliota

institucija.

4.

Valstybinės

ir vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių

būklės,  laivybos,

uostų veiklos valstybinę kontrolę,  atlieka

laivų avarinius

atvejus nagrinėja Susisiekimo ministerija arba

jos įgaliota

institucija.

5 straipsnis.

Tarptautinės sutartys

Jeigu

Lietuvos  Respublikos  tarptautinių  sutarčių  yra

nustatytos  kitokios

taisyklės, negu tos,  kurias  numato  šis

kodeksas, taikomos

tarptautinių sutarčių taisyklės.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS

VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI

6 straipsnis.

Vidaus vandenų kelių sąvoka

1.

Vidaus

vandenų  keliai  -  laivybai  tinkamos  upės,

ežerai,  dirbtiniai

vandens telkiniai ir Lietuvos  Respublikai

priklausanti

Kuršių  marių dalis,  kuriuose  yra  navigacijos

ženklų arba kurių locmano

žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

2.

Vidaus

vandenų  keliai skirstomi  į  valstybinės  ir

vietinės  reikšmės.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų  kelių

sąrašą   tvirtina

Vyriausybė,   o   vietinės   reikšmės   ir

perspektyvinių

vidaus  vandenų kelių  sąrašus  -  Susisiekimo

ministerija.

7 straipsnis.

Vidaus vandenų kelių naudotojai

1.

Vidaus

vandenų  kelių  naudotojai  -  fiziniai   ir

juridiniai asmenys,

besiverčiantys laivyba šiuose keliuose.

2.

Vidaus

vandenų kelių naudotojais  taip  pat  laikomi

fiziniai  ir

juridiniai asmenys, kurie,  suderinę  su  vidaus

vandenų  kelių

valdytojais, nepažeisdami laivybos  taisyklių,

naudoja  vidaus

vandenis hidrotechnikai,  žvejybai,  sportui,

poilsiui bei kitoms

reikmėms.

8 straipsnis.

Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos

1.

Vidaus

vandenų  kelių  naudotojai  privalo  vykdyti

įstatymų, laivybos

taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,

užtikrinti

racionalų  ir  saugų  vandenų  kelių   naudojimą,

neardyti  vandens

telkinių  vagų  ir  krantų,  negriauti   ir

negadinti

hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir  komunikacijų,

nepažeisti  kitų

vidaus  vandenų naudotojų  teisių,  laikytis

aplinkos apsaugos

reikalavimų.

2.

Hidrotechnikos  įrenginių,  tiltų,  antvandeninių  ir

povandeninių

komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami

vykdyti  ir

reikalavimus, išdėstytus šio  kodekso  9  bei  10

straipsniuose.

9 straipsnis.

Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos

Fiziniai   ir

juridiniai  asmenys,  kuriems   priklauso

hidroelektrinės,

užtvankos ir kiti  hidrotechnikos  statiniai

vidaus vandenų

keliuose, nustatyta tvarka privalo:

1)  aukščiau ir

žemiau įrenginių išlaikyti vandens  lygį,

būtiną saugiai

laivybai per visą navigacijos laikotarpį;

2)  sudaryti

sąlygas, kad laivai nekliudomai  ir  saugiai

praplauktų pro

hidrotechnikos įrenginius;

3)  išleisti

vandenį iš vandens saugyklų vidaus  vandenų

kelių valdymo

institucijų nustatytu laiku;

4) prižiūrėti

hidrotechnikos įrenginių techninę būklę.

10

straipsnis.  Tiltų,  antvandeninių  ir  povandeninių

komunikacijų

valdytojų pareigos

Tiltų,

antvandeninių   ir   povandeninių   komunikacijų

(kabelių linijų,

diukerių ir kt.) valdytojai privalo:

1) derinti su

vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis

tiltų  statybos,

rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių  ir

povandeninių

komunikacijų įrengimo projektus;

2)  įrengti

ir  aptarnauti  įrenginius,  garantuojančius

saugų   ir   nekliudomą

laivų   plaukimą   po   tiltais   ir

antvandeninėmis

komunikacijomis   bei   virš    povandeninių

komunikacijų.

Kranto  juostoje  įrengti   perspėjamieji   ir

nurodomieji

(signaliniai)  ženklai  privalo  atitikti  vidaus

vandenų laivybos

reikalavimus;

3)

pastačius   ir  suremontavus  tiltus,   įrengus   ir

pertvarkius

antvandenines  ir  povandenines   komunikacijas,

atlikti dugno

gilinimo ir valymo darbus;

4)   pakelti

plūduriuojančiųjų  ar  pakeliamųjų   tiltų

tarpatramius pagal laivybos

taisykles.

11 straipsnis.

Apsaugos juosta ir kranto juosta

1.

Vidaus

vandenų kelių valdytojai turi  teisę  vandens

telkinių, priskirtų

vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti

su  laivybos

saugumu  susijusius darbus, įrengti  navigacijos

ženklus,  o  kad jie

būtų geriau matomi, - kirsti  medžius  ir

krūmus,  suderinus

su  aplinkos apsaugos  tarnyba  bei  žemės

(miško)

savininkais,  valdytojais.  Šiuos  darbus  atliekant

padaryti  žemės

savininkams  nuostoliai  atlyginami  įstatymų

nustatyta tvarka.

2.

Apsaugos

juosta - žemės juosta pagal vandens telkinį,

kurios  ribos

nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.

Apsaugos  juostos

dalis - 20 metrų pločio  žemės  juosta  nuo

vandens  krašto

arba  kranto briaunos stačiose  pakrantėse  -

vadinama kranto

juosta.

3.

Fiziniai

ir  juridiniai asmenys, naudojantys  kranto

juostos  iškasenas,

statantys  tiltus  ar  atliekantys  kitus

darbus,  privalo

garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių,

įrenginių  bei navigacijos

ženklų saugumą, nedelsdami  privalo

atstatyti  darbo

metu  sugadintus įrenginius  ir  navigacijos

ženklus.

12 straipsnis.

Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje

1.

Vidaus

vandenų  kelių valdytojams  kranto  juostoje,

nuosavybės  teise

priklausančioje  valstybei,  suderinus   su

aplinkos apsaugos

tarnyba, leidžiama:

1)   įrengti

nuolatinius   arba   laikinus   statinius,

įrenginius  laivams

bei  kitiems  plaukiojantiems   objektams

(keltams,

žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir  laivybos

bei krovinių

saugumui užtikrinti;

2)  neįrengiant

nuolatinių statinių, pakrauti ir iškrauti

laivus,  laikyti

laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti žvejybos

įrangą, laivų

reikmenis.

2.

Statinių

ir įrenginių statyba kranto  juostoje  turi

būti suderinta su

kranto juostos savininku.

3.

Kranto

juostos savininkai savo statinių ir įrenginių

statybą  kranto

juostoje privalo derinti  su  vidaus  vandenų

kelių valdytojais.

13 straipsnis.

Uostai ir prieplaukos

1.

Uostas

-  vidaus  vandenų  akvatorija  ir   kranto

teritorija su joje

esančiais pastatais ir įrenginiais,  skirta

laivams įplaukti,

stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti

ir išplaukti.

2.

Prieplauka    -   stacionari   arba    plaukiojanti

(debarkaderis)

laivų   priplaukimo,  stovėjimo,   pakrovimo,

iškrovimo,

išplaukimo vieta, neturinti  visų  uostui  būdingų

požymių, išvardytų

šio straipsnio 1 dalyje.

3.

Uostai ir

prieplaukos pagal atliekamų darbų pobūdį yra

keleiviniai,

krovininiai ir mišrieji.

4.

Uostų ir

prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai

turi  atitikti

nustatytus  techninius  ir  aplinkos  apsaugos

reikalavimus,

užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo  ir  pašto

saugumą, greitą ir

patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.

5.

Vidaus

vandenų   uostai   gali   būti   valstybės,

savivaldybių ir

privatūs.

6.

Vidaus

vandenų uostai steigiami Vyriausybės nustatyta

tvarka.

7.

Susisiekimo  ministerija registruoja  vidaus  vandenų

uostus,  o jos

įgaliotos institucijos atlieka juose valstybinę

laivybos priežiūrą.

8.

Vidaus

vandenų  uostų  kapitonus  steigėjo  teikimu

tvirtina Susisiekimo

ministerija.

9.

Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo

ministerijos teikimu

suteikia Vyriausybė.

10.

Visų

nuosavybės formų vidaus vandenų uostų savininkai

privalo  užtikrinti

visų vežėjų vienodas  teises  įplaukti  į

uostus,  naudotis

uostų  krantinėmis  ir  kitais  įrenginiais

kroviniams

pakrauti  ir  iškrauti,  įlaipinti  ir  išlaipinti

keleivius,

naudotis  visomis  logistinėmis  vidaus   vandenų

transporto

paslaugomis  juose,  mokant  su  tuo   susijusius

mokesčius ir

rinkliavas.

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS

14 straipsnis.

Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka

Vidaus

vandenų  transporto priemonės - laivai,  vežantys

keleivius,

krovinius,    bagažą,   paštą,    buksyruojantys

nesavaeigius

laivus,   bei  kiti   plaukiojantys   objektai,

eksploatuojantys,

aptarnaujantys vandens kelius.

15 straipsnis.

Laivų paskirtis ir registras

1.

Vidaus

vandenų  keliais plaukiojantys  laivai  pagal

teisinę

registraciją  bei paskirtį skirstomi  į  keleivinius,

krovininius, mišriuosius,

žvejybos, specialiuosius techninius,

mažuosius ir

sportinius.

2.

Laivų

registras - valstybės institucija, kuri atlieka

laivų  techninę

priežiūrą  bei apžiūrą  ir  išduoda  leidimus

eksploatuoti laivus.

16 straipsnis.

Laivų registravimas

1.

Vidaus

vandenų keliais turi teisę plaukioti tik vidaus

vandenų   laivybos

inspekcijos  upių-jūrų  skyriaus  knygoje-

rejestre  ar

mažųjų  ir  sportinių  laivų  registro  skyriaus

rejestre

įregistruoti laivai.

2.

Laivų

knygoje-rejestre  registruojami   savaeigiai

laivai,  kurių

pagrindinių variklių galingumas  yra  didesnis

kaip  110  kw  (150

AG); laivai, pritaikyti vežti ir  vežantys

daugiau  kaip 12

keleivių, neskaitant laivo įgulos ir  žmonių,

susijusių  su

darbine  veikla laive, ir nesavaeigiai  laivai,

kurių bendroji talpa

80 ir daugiau registro tonų.

3.

Mažųjų  ir

sportinių  laivų  rejestre  registruojami

savaeigiai  laivai,

kurių  galingumas  110  kw  (150  AG)  ir

mažesnis,  ir

nesavaeigiai, mažesni  kaip  80  registro  tonų

bendros  talpos

laivai (išskyrus laivus, vežančius keleivius),

jachtos, burlaiviai,

baidarės, kanojos, guminės valtys iki 130

kg  keliamosios

galios,  turistiniai plaustai,  plaukiojantys

vasarnamiai,  mažųjų

ir sportinių laivų stovėjimo  įrenginiai,

vandens   dviračiai

ir  motociklai  bei  pramoginiai   laivai

neatsižvelgiant į jų

nuosavybės formą.

4.

Laivų

knygoje-rejestre įregistruoto laivo savininkui

išduodamas   laivo

bilietas,  nuosavybės  teisės  liudijimas,

tinkamumo  plaukioti

laivu liudijimas, leidimas  plaukioti  su

Lietuvos valstybės

vėliava.

5.

Laivo

registravimo  tvarką  ir  sąlygas,  kitų  šio

straipsnio  4

dalyje  nurodytų dokumentų išdavimą  reguliuoja

Laivų, plaukiojančių

vidaus vandenyse, registravimo taisyklės,

kurias tvirtina

Susisiekimo ministerija.

17 straipsnis.

Laivų valdytojai

1.

Laivo

valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo, kuris

teisėtai naudojasi

laivu.

2.

Perleidus

nuosavybės teisę į laivą, sudarius  dėl  jo

nuomos  ar  panaudos

sutartį,  įrašai  apie  naują  valdytoją

nustatyta  tvarka

daromi Laivų knygoje-rejestre ar  mažųjų  ir

sportinių laivų

rejestre.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS

18 straipsnis.

Personalo sąvoka

1.

Vidaus

vandenų transporto personalą sudaro  turintys

specialų

pasirengimą   laivų   įgulų   nariai   bei   kranto

darbuotojai,

kurie  tiesiogiai  aptarnauja  vidaus   vandenų

transportą.   Šių

pareigybių  sąrašą  tvirtina   Susisiekimo

ministerija.

2.

Personalo

priėmimo ir atleidimo tvarką, jo teises bei

pareigas ir tarnybos

laivuose sąlygas nustato darbo įstatymai,

šis  kodeksas,

kiti  teisės aktai,  Susisiekimo  ministerijos

patvirtintos

Tarnybos  Lietuvos  Respublikos  vidaus  vandenų

laivuose  statutas

(toliau - Tarnybos laivuose  statutas)  ir

pareiginiai

nuostatai.

19 straipsnis.

Transporto priemonės įgula

1.

Transporto

priemonės įgulą sudaro kapitonas (škiperis)

ir kiti įgulos

nariai.

2.

Privalomąją  įgulos sudėtį nustato Tarnybos  laivuose

statutas.

3.

Laivo

kapitonu (škiperiu) ir kitais  įgulos  nariais

gali    būti

asmenys,   turintys   reikiamą   diplomą   arba

kvalifikacijos

liudijimą.

20 straipsnis.

Laivo kapitonas (škiperis)

1.

Savaeigį

laivą valdo kapitonas, nesavaeigį  laivą  -

škiperis.

2.

Laivo

kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir

atsako už laivo, jo

įgulos, keleivių bei krovinio saugumą.  Jo

nurodymai,  kuriais

siekiama  laive  garantuoti  saugumą   ir

palaikyti tvarką,

privalomi visiems laive esantiems asmenims.

3.

Įgulos

nariai  į  laivą  priimami,  jei  kapitonas

(škiperis) sutinka.

4.

Kapitono

(škiperio)  teises  ir  pareigas   nustato

Tarnybos laivuose statutas.

21  straipsnis.

Kapitono veiksmai, kilus pavojui  laivui,

žmonėms ir gamtai

1.

Jeigu

kyla   pavojus  laivo  saugumui,   kapitonas

(škiperis)

nedelsdamas  turi  imtis  visų  priemonių  pavojui

pašalinti ir atlikti

visus reikalingus veiksmus.

2.

Jeigu

laivui  gresia neišvengiama  žūtis,  kapitonas

privalo  imtis

būtinų priemonių, kad keleiviai,  o  po  to  ir

agula   saugiai

apleistų  laivą.  Kapitonas  laivą   palieka

paskutinis.

Palikdamas laivą, kapitonas turi  pasiimti  laivo

dokumentus.

3.

Gavęs

nelaimės  signalą arba vidaus  vandenų  kelyje

aptikęs  pavojuje

žmogų ar laivą, kapitonas privalo  suteikti

žmonėms  pagalbą,

jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui,

keleiviams ir

įgulai.

4.

Įvykus

avarijai ir užteršus aplinką, laivo kapitonas

(škiperis)  privalo

imtis priemonių teršalams  lokalizuoti  ir

neigiamoms pasekmėms

likviduoti.

22 straipsnis.

Atlyginimas už pagalbos suteikimą

1.

Už

pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam  laivui,

jeigu  visiškai ar

iš dalies buvo išgelbėtas laivas,  krovinys

ar  kitas  jame

buvęs turtas, laivo valdytojas turi  sumokėti

atlyginimą.

2.

Pagalba

pavojuje atsidūrusiam laivui,  jo  kroviniui

teikiama,  tik jei

yra kapitonų susitarimas dėl  pagalbos.  Už

pagalbos  suteikimą

priklausančio atlyginimo dydis  nustatomas

šiame susitarime.

3.

Išgelbėti

žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą.

4.

Asmenys,

gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo

už turto gelbėjimą

kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVYBA

23 straipsnis.

Vidaus vandenų kelio ženklai

1.

Vidaus

vandenų kelių valdytojai privalo žymėti  kelią

navigacijos

(nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.

2.

Ženklų

įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką  nustato

Vidaus  vandenų

kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo

ministerija.

24 straipsnis.

Plaukiojimo vaga (farvateris)

1.

Plaukiojimo

vaga (farvateris) - vidaus vandenų  kelio

juosta, tinkanti

plaukti tam tikros grimzlės laivams.

2.

Plaukiojimo  vaga  (farvateris)  turi  būti  pažymėta

navigacijos ženklais

arba nurodyta locmano žemėlapiuose.

25 straipsnis.

Laivybos saugumas

1.

Laivybos

saugumas  užtikrinamas   organizacinėmis,

techninėmis,

sanitarijos,   gamtosaugos    ir    teisinėmis

priemonėmis.

2.

Šias

priemones  įgyvendina  vidaus  vandenų  kelių,

transporto

priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių

bei kitų vidaus

vandenų transporto objektų valdytojai.

26 straipsnis.

Valstybinė laivybos saugumo kontrolė

Valstybinę

laivybos  vidaus  vandenų  keliais   saugumo

kontrolę atlieka

Vyriausybės įsteigta inspekcija.

27 straipsnis.

Avarijų vidaus vandenų keliuose tyrimas

Vidaus vandenų

keliuose įvykusių avarijų registravimo  ir

tyrimo  tvarką

nustato Laivų avarijų tyrimo taisyklės,  kurias

tvirtina Susisiekimo

ministerija.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ŽYMINIS MOKESTIS IR RINKLIAVOS

28 straipsnis.

Žyminis mokestis

Už  laivo

įregistravimą, perregistravimą, išregistravimą

ir  atitinkamų

dokumentų  išdavimą mokamas  nustatyto  dydžio

žyminis mokestis.

29 straipsnis.

Rinkliavos

1.

Už

naudojimąsi Lietuvos Respublikos uostais,  vidaus

vandenų keliais

imamos rinkliavos.

2.

Rinkliavų

dydžius  ir  jų  mokėjimo  tvarką  nustato

Vyriausybė.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

30 straipsnis.

Keleivio ir bagažo vežimo sutartys

1.

Keleivio vežimo sutartyje vežėjas

įsipareigoja nuvežti

keleivį

ir jo rankinį bagažą į  paskirties  punktą, o keleivis

įsipareigoja

sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių

vežimo

vidaus  vandenų  transportu  tarifus nustato  vežėjas,

maksimalius

jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir

energetikos

kontrolės komisija.

2.

Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti

keleivio  bagažą į

paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui,  o

keleivis

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už  bagažo

nuvežimą.

3.

Draudžiamų

vežti daiktų sąrašą  numato  Keleivių  ir

bagažo  vežimo

vidaus  vandenų transportu  taisyklės,  kurias

tvirtina Susisiekimo

ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

31

straipsnis.  Licencija  (leidimas)  verstis  keleivių

vežimu

1.

Vežti

keleivius  vidaus vandenų keliais  turi  teisę

įmonės, turinčios

licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu.

2.

Licenciją

(leidimą) verstis keleivių  vežimu  vidaus

vandenų   keliais

Vyriausybės   nustatyta   tvarka   išduoda

Susisiekimo

ministerija.

32 straipsnis. Keleivio

bilietas

1.

Keleivio

bilietas   -  keleivio   vežimo   sutartį

patvirtinantis

dokumentas.

2.

Bilietų

pardavimo tvarką nustato Keleivių  ir  bagažo

vežimo vidaus

vandenų transportu taisyklės.

3.

Biliete

turi  būti nurodyta išvykimo  ir  paskirties

prieplaukos,

kaina,  išvykimo  data  ir  laikas.   Taisyklėse

numatytais

atvejais    biliete,    parduotame     pradinėje

prieplaukoje, turi

būti nurodytas vietos numeris.

33 straipsnis.

Keleivio teisės

Keleivis turi

teisę:

1) užimti

nurodytą biliete vietą;

2)  nemokamai

vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų  vaiką,

jei jis neužima

atskiros vietos;

3)  nemokamai

vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą  -  už

nustatytą užmokestį;

4)  su  tuo

pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo  ar

jei  yra  laivų

valdytojų susitarimas - kitais  laivais,  kai

laivas dėl kokių

nors priežasčių negali plaukti;

5)  nutraukti

keleivio  ir bagažo  vežimo  sutartis  ir,

grąžinęs  į  kasą

bilietą arba bagažo kvitą, gauti  sumokėtus

pinigus. Kai

keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne  dėl  nuo

keleivio

priklausančių  priežasčių,   pinigai   už   bilietą

grąžinami

proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir

bagažo  vežimo

vidaus vandenų transportu taisyklėse  nustatyta

tvarka.

34 straipsnis.

Keleivio pareigos

1.

Keleivis

privalo:

1) sumokėti už

vežimą;

2)  saugoti

bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos

ir jį pateikti

kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis

nustatytos elgesio tvarkos.

2.

Jei

keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos

tvarkos, kapitono

nurodymu jis gali būti išlaipintas iš  laivo

prieplaukoje.

35 straipsnis.

Bagažo kvitas

1.

Bagažo

kvitas - bagažo vežimo sutartį patvirtinantis

dokumentas.

2.

Bagažo

kvite  turi  būti  nurodyta  numeris,  daiktų

skaičius, svoris ir

kaina už vežimą.

36 straipsnis.

Bagažo išdavimas ir saugojimas

1.

Vežėjas

privalo  grąžinti  keleiviui  bagažą,   kai

keleivis jam

pateikia bagažo kvitą.

2.

Neatsiimtas

bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. Už

bagažo saugojimą

imamas nustatytas užmokestis.

3.

Per  30

parų nuo pristatymo į paskirtą vietą  dienos

neatsiimtas bagažas

realizuojamas nustatyta tvarka.

37 straipsnis.

Rasti daiktai

1.

Rasti

laive daiktai perduodami laivo kapitonui  arba

uosto (prieplaukos)

administracijai.

2.

Rastų

daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką  nustato

Keleivių ir bagažo

vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS

38 straipsnis.

Krovinio vežimo sutartis

Krovinio

vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą

įsipareigoja priimti

krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį

nugabenti patikėtą

jam krovinį į paskirties punktą ir  išduoti

jį gavėjui, o

siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo

vežimą sumokėti

nustatytą užmokestį.

39 straipsnis.

Užsakymas

1.

Užsakymas

-  siuntėjo  pasiūlymas  jo   nurodytomis

sąlygomis vežėjui

pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam

kroviniui vežti.

2.

Užsakymo

pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

3.

Užsakyme

turi būti šie rekvizitai:

1)  krovinio

siuntėjo - juridinio asmens pavadinimas arba

fizinio asmens

vardas ir pavardė; adresas;

2)  krovinio

gavėjo - juridinio asmens pavadinimas  arba

fizinio asmens

vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio

išsiuntimo ir paskirties punktai;

4) krovinio

pavadinimas, kiekis (svoris) ir rūšis;

5) laivo

pateikimo laikas;

6) laivo

pateikimo vieta;

7) pakrovimo ir

iškrovimo bei vežimo terminai.

4.

Siuntėjo

užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu

arba  kitomis

komunikacijos priemonėmis praneša apie  užsakymo

priėmimą.

40 straipsnis.

Važtaraštis

1.

Važtaraštis  - krovinio vežimo sutartį patvirtinantis

dokumentas.

Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:

1)  krovinio

siuntėjo - juridinio asmens pavadinimą  arba

fizinio asmens

vardą, pavardę; adresą;

2)  krovinio

gavėjo - juridinio asmens  pavadinimą  arba

fizinio asmens

vardą, pavardę; adresą;

3) krovinio

pavadinimą;

4) krovinio

kiekį (svorį), rūšį;

5) svorio

nustatymo būdą;

6) vežimo

sutarties sąlygas;

7) krovinį

lydinčiuosius dokumentus;

8) krovinio

ženklus;

9) krovinio

ypatybes;

10)  užmokestį

už vežimą (važtapinigius) ir už  suteiktas

paslaugas (pakrovimą

ir iškrovimą).

2.

Važtaraštį  pasirašo  siuntėjas.  Vežėjas   krovinio

priėmimą patvirtina

savo parašu ir kalendoriniu spaudu.

3.

Važtaraštyje

gali būti žymos apie krovinio įvertinimą,

įpakavimą (tarą) ir

kitos.

4.

Važtaraštis   surašomas  3   egzemplioriais.   Vieną

egzempliorių  gauna

siuntėjas, antrąjį  su  kroviniu  išduoda

gavėjui, trečiąjį

pasilieka vežėjas.

5.

Krovinys

laikomas priimtu vežti, kai vežėjas  priima

krovinį ir pasirašo

važtaraštį.

41 straipsnis.

Laivo parengimas

1.

Vežėjas

privalo pateikti švarų ir tinkamą  vežti  tos

rūšies    kroviniui

laivą,   atitinkantį   gamtos   apsaugos

reikalavimus.

2.

Laivas,

kuriuo  vežamas  krovinys,  turi   atitikti

techninius

reikalavimus  ir sanitarines  sąlygas,  nustatytas

Krovinių  vežimo

vidaus  vandenų keliais  taisyklėse,  kurias

tvirtina Susisiekimo

ministerija.

42 straipsnis.

Krovinio priėmimas

1.

Vežėjas,

priimdamas krovinį iš siuntėjo į savo sandėlį

arba   jį

pakraudamas  savo  priemonėmis,  privalo  tikrinti

krovinio kiekį

(svorį) ir būklę.

2.

Jeigu  krovinį

pakrauna siuntėjas savo  priemonėmis,

vežėjas turi teisę

tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

3.

Jeigu

priimant  krovinį  buvo  pastebėti  krovinio

įpakavimo  (taros)

trūkumai arba krovinys  netinkamas  vežti,

siuntėjas  arba

vežėjas  tai  privalo  nurodyti  pakrovimo  -

iškrovimo akte.

4.

Krovinio

kiekis (svoris) nustatomas  pagal  Krovinių

vežimo vidaus

vandenų keliais taisykles.

5.

Krovinys

laikomas priimtu, kai vežėjas ir  siuntėjas

pasirašo pakrovimo -

iškrovimo aktą.

43 straipsnis.

Krovinio pakrovimas ir iškrovimas

1.

Krovinį

pakrauna ir iškrauna vežėjas, jeigu sutartyje

nenumatyta kitaip.

2.

Vežėjas

privalo  tikrinti, ar  krovinių  pakrovimas,

išdėstymas,

tvirtinimas  laive  atitinka  technines  sąlygas,

nustatytas Krovinių

vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.

3.

Visi

siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir

medžiagos,

įtraukti  į važtaraštį, vežami  kaip  krovinys  ir

išduodami gavėjui

kartu su kroviniu paskirties punkte.

44  straipsnis.

Krovinio vežimo, pakrovimo  ir  iškrovimo

terminai

1.

Krovinio

vežimo,  pakrovimo  ir  iškrovimo  terminai

nustatomi šalių

sutartyje.

2.

Vežėjas

privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą

sutartyje nustatytu laiku.

3.

Jeigu

krovinį  krauna  siuntėjas  (gavėjas)   savo

priemonėmis,

pakrovimo  ir  iškrovimo   terminai   pradedami

skaičiuoti nuo to

momento, kai laivas yra atvykęs į  pakrovimo

ar iškrovimo punktą

ir parengtas atlikti tokius darbus.

4.

Jeigu per

sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų

keliais  taisyklėse

nustatytą terminą  nebuvo  pranešta  apie

laivo pateikimą

pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui

turi   būti

suteikiamas  papildomas  terminas  šiems  darbams

pasirengti.

45 straipsnis.

Krovinio peradresavimas

Krovinio

siuntėjas   vežimo  laikotarpiu   turi   teisę

nekeisdamas

paskirties  punkto keisti  važtaraštyje  nurodytą

krovinio gavėją.

Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo

vidaus  vandenų

keliais taisyklės. Vežėjas  atlieka  siuntėjo

nurodymus   tik

tuo  atveju,  kai  krovinys  dar  neperduotas

ankstesniam gavėjui.

46 straipsnis.

Pranešimas apie krovinio pristatymą

Apie  laivo

atvykimą vežėjas nedelsdamas privalo pranešti

krovinio  gavėjui,

bet ne vėliau kaip per  12  val.  po  laivo

atvykimo į

paskirties punktą.

47 straipsnis.

Krovinio išdavimas

1.

Paskirties

punkte  vežėjas išduoda  krovinį  gavėjui

patikrinęs jo kiekį

(svorį) ir būklę.

2.

Išduodamas

krovinį, vežėjas kartu su gavėju tikrina:

1) jeigu

krovinys plombuotas, krovinio plombas, jų būklę;

2) krovinio

įpakavimo (taros), konteinerių būklę;

3) krovinio

kiekį (svorį).

3.

Vežėjas

išduoda  gavėjui ir  siuntėjui  pakrovimo  -

iškrovimo  aktą,

patvirtinantį  krovinio  priėmimą  vežti  ir

pakrovimo ar

iškrovimo darbų atlikimą.

4.

Pakrovimo   -   iškrovimo   aktas    surašomas    3

egzemplioriais.  Jį

pasirašo vežėjas ir gavėjas.  Pakrovimo  -

iškrovimo  aktas

kartu su važtaraščiu ir kroviniu  paskirties

punkte išduodamas

gavėjui.

5.

Jeigu

krovinys atvežtas netvarkingame laive  arba  su

netinkamomis,

pažeistomis plombomis, arba nesilaikant  greitai

gendančių  krovinių

pristatymo termino, arba  jeigu  krovinio

kiekio  (svorio)

trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas  kartu  su

gavėju privalo tai

nurodyti pakrovimo - iškrovimo akte.  Jeigu

surašant  šį  aktą

kyla ginčai dėl krovinio  kiekio  (svorio)

trūkumų ar

sužalojimų, kviečiamas ekspertas.

6.

Gavėjas gali

atsisakyti priimti krovinį, kai  krovinį

sužalojus  ar

pablogėjus jo kokybei  visiškai  ar  iš  dalies

negalima krovinio

naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.

48 straipsnis.

Krovinio saugojimas

1.

Krovinio

gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš

uosto ar prieplaukos

krovinį.

2.

Krovinys

paskirties uoste ar prieplaukoje  nemokamai

saugomas 24 val.

neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po

šio  termino  už

kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje  ar

Krovinių  vežimo

vidaus vandenų keliais taisyklėse  nustatyto

dydžio užmokestis.

3.

Jeigu

krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės,

užmokestis už

krovinio saugojimą nemokamas.

4.

Krovinio

saugojimo  uoste  ar  prieplaukoje  tvarką

nustato Krovinių

vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.

49

straipsnis.  Licencija  (leidimas)  verstis  krovinių

vežimu

tarptautiniais  maršrutais

Vežti

krovinius  tarptautiniais  maršrutais  turi  teisę

įmonės, turinčios

licenciją (leidimą) verstis krovinių  vežimu

tarptautiniais

maršrutais. Šias licencijas (leidimus)  išduoda

Susisiekimo

ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

50  straipsnis.

Krovinių vežimų ribojimas ar  uždraudimas

dėl nenugalimos

jėgos ar kitų įvykių

1.

Uosto  ar

prieplaukos administracija gali  uždrausti

arba  apriboti

krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens

kelių  techninę

būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją

bei kitus

pranešimus.

2.

Jeigu  dėl

nenugalimos jėgos ar kitų įvykių, trukusių

ilgiau  kaip  24

val., buvo sustabdyti ar uždrausti  krovinių

vežimai, uosto ar

prieplaukos administracija privalo apie  tai

pranešti  nurodydama

priežastį ir sustabdymo trukmę  siuntėjui

ar gavėjui.

3.

Jeigu  dėl

nurodytų priežasčių uosto ar  prieplaukos

darbas  nutraukiamas

ilgiau kaip 48 val., apie  tai  skelbiama

visuomenės

informavimo  priemonėse  nurodant  priežastį   ir

nutraukimo trukmę.

51 straipsnis.

Pašto vežimo sutartis

1.

Pašto

vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti

siuntėjo  patikėtą

jam paštą į paskirties punktą  ir  išduoti

gavėjui,  o

siuntėjas įsipareigoja už pašto  vežimą  sumokėti

nustatytą užmokestį.

2.

Pašto

siuntos pristatymo į laivą ir vežimo  terminai

nustatomi šalių

susitarime. Pašto siuntų priėmimo ir  išdavimo

tvarką  nustato

bendros Susisiekimo ministerijos ir  Ryšių  ir

informatikos

ministerijos taisyklės.

52 straipsnis.

Pavojingų krovinių vežimas

1.

Pavojingi

kroviniai vežami vidaus vandenų  transportu

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

2.

Pavojingų

krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BUKSYRAVIMAS

53 straipsnis.

Buksyravimo sutartis

1.

Buksyravimo  sutartyje laivo valdytojas  įsipareigoja

vilkti arba stumti

(buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam

tikrą  laiką, taip

pat atlikti manevrą, o stumiamo ar  velkamo

laivo valdytojas

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.

2.

Buksyravimo

sutartis gali būti sudaryta rašytine forma

ar   kitu   šalių

pasirinktu  būdu  (pasikeičiant   raštais,

telefonogramomis,

faksogramomis ir kt.).

54 straipsnis.

Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui

Nesavaeigių

laivų    valdytojas   privalo    sutartyje

nustatytais terminais

tinkamai parengti ir numatytoje  vietoje

pateikti

buksyravimui laivus.

55 straipsnis.

Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui

Buksyruojančio

laivo valdytojas, priimdamas  buksyravimui

nesavaeigius laivus,

privalo:

1) patikrinti nesavaeigių

laivų techninę būklę;

2) nustatyti,

ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui;

3)   surašyti

aktą  apie  nesavaeigio  laivo   priėmimą

buksyravimui.

56 straipsnis.

Laivų įgulos pavaldumas

Buksyruojamųjų

laivų  įgula yra  pavaldi  buksyruojančio

laivo  kapitonui

ir  privalo tiksliai vykdyti  jo  nurodymus,

jeigu kitaip

nenumatyta buksyravimo sutartyje.

57

straipsnis.  Buksyruojančio laivo  kapitono  pareigos

įvykus avarijai

Įvykus

avarijai, buksyruojančio laivo kapitonas  privalo

imtis  visų

priemonių  žmonių saugumui  užtikrinti,  avarijai

likviduoti,

nesavaeigiam laivui išsaugoti.

58 straipsnis.

Buksyravimo pasibaigimas

1.

Baigus

buksyravimo sutartyje numatytą laivo  vilkimą,

stūmimą   arba

manevrą,  sutarties  šalys  surašo   sutarties

įvykdymo  aktą  arba

padaro reikiamas žymas laivo  buksyravimo

dokumentuose.

2.

Jeigu

buksyravimo  metu laivas  buvo  sužalotas,  iš

dalies  arba visai

prarastas laive esantis krovinys, apie  tai

nurodoma sutarties

atlikimo akte.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ IR DRAUDIMAS

59

straipsnis.   Atsakomybė   už   keleivio   sveikatos

sužalojimą ar

gyvybės atėmimą

1.

Vežėjas,

kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas,

privalo  atlyginti

keleiviui žalą, padarytą didesnio  pavojaus

šaltinio,   jeigu

nėra  įrodymų,  kad  žala   atsirado   dėl

nenugalimos jėgos

arba nukentėjusiojo tyčios.

2.

Vežėjas

atsako už žalą, kuri padaryta keleiviui laive

arba  įsodinimo  ar

išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant  į

tai, ar laivas

plaukė, ar stovėjo.

60

straipsnis.  Žalos, padarytos keleivio  sveikatai  ar

gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta

keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu,

atlyginama  pagal

Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai  susitarus

su  keleiviu,  gali

būti nustatyta didesnė  atsakomybė,  negu

nustatyta įstatymų.

61 straipsnis.

Atsakomybė už laivo įgulos nario sveikatos

sužalojimą ar gyvybės

atėmimą

1.

Vežėjas

atsako už žalą, padarytą laivo įgulos  nario

sveikatai ar

gyvybei. Žala atlyginama Žmonių saugos  darbe  ir

Draudimo  nuo

nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatytais

dydžiais bei tvarka.

2.

Pagal šiuos

įstatymus neatlygintą žalos dalį  privalo

atlyginti laivo

valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

62

straipsnis.   Atsakomybė  už  krovinio   ar   bagažo

praradimą, trūkumą

ar  sužalojimą

1.

Krovinys

ar  bagažas laikomas  prarastu,  jeigu  jis

nepristatytas į

paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio  ar

bagažo  priėmimo

vežti  dienos. Krovinio  ar  bagažo  trūkumu

laikomas  jo

kiekybinis  sumažėjimas,  o  sužalojimu   -   jo

kokybinių savybių

pablogėjimas.

2.

Vežėjas,

priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį

ar  bagažą,  atsako

už žalą, padarytą dėl krovinio  ar  bagažo

praradimo, trūkumo

ar sužalojimo.

3.

Vežimu

laikomas laikotarpis, per  kurį  krovinys  ar

bagažas buvo vežėjo

žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo

laive,  uoste,

prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu  vežėjas

atliko  priimto

krovinio ar bagažo pakrovimą,  perkrovimą  ar

perdavimą,  tai

padaryta tokiu metu žala laikoma  atsiradusia

vežimo laivu metu.

63 straipsnis.

Atsakomybė už pavėluotą vežimą

1.

Vežėjas,

pažeidęs vežimo terminą, privalo  atlyginti

keleivio,  krovinio,

bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to  turėtus

nuostolius,

jeigu   sutartyje  nebuvo  numatyta   atsakomybė

netesybomis.

Negautos pajamos neatlyginamos.

2.

Vežimo

terminas laikomas nepažeistu,  jeigu  vežėjas

savo  įsipareigojimo

negalėjo atlikti dėl  nenugalimos  jėgos,

kurios vežėjas

negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.

64

straipsnis.  Atsakomybė už žalą,  padarytą  susidūrus

laivams

1.

Susidūrus

laivams, žalą, padarytą laivams  ar  kitam

turtui,  atlygina

laivo valdytojas, dėl  kurio  kaltės  įvyko

susidūrimas.

2.

Žalą,

padarytą  keleiviams,  kroviniui  ar  bagažui

susidūrus  keliems

laivams, solidariai atlygina dėl  to  kalti

laivų valdytojai.

65  straipsnis.

Atsakomybė už žalą, padarytą  tretiesiems

asmenims

Žalą,  padarytą

tretiesiems asmenims ar jų turtui  vežant

vidaus  vandenų

keliais,  atlygina  laivo  valdytojas   pagal

Civilinį kodeksą.

66 straipsnis.

Atsakomybė už laivo prastovą

Už  laivo

prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo,

ar  dėl  dokumentų,

susijusių su pervežimu,  neįforminimo  ar

nepateikimo

nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko  įvyko

laivo  prastova,

šalys  gali  nustatyti  netesybas.  Netesybų

nustatymas turi būti

įformintas raštu.

67 straipsnis.

Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą

Keleiviai,

krovinio   siuntėjai   ir   gavėjai,   kelių

valdytojai,

atlygina  vežėjui padarytą  žalą  pagal  Civilinį

kodeksą.

68  straipsnis.

Susitarimo dėl atleidimo nuo  atsakomybės

už padarytą žalą

negaliojimas

Bet  kokie

vežėjo susitarimai su keleiviu,  krovinio  ar

bagažo siuntėju ar

gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės

už  padarytą  žalą  ar

jos dydžio sumažinimo negalioja.  Tokio

susitarimo

negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

69

straipsnis.   Pretenzijų  ir  ieškinių   dėl   žalos

atlyginimo pateikimo

tvarka

1.

Ieškiniai

dėl  reikalavimų,  kylančių   iš   vežimo

sutarties,

pareiškiami teismui. Ieškovas  gali  iki  ieškinio

pareiškimo vežėjui

pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša  apie

pretenzijos

patenkinimą  arba  atsisakymą  ją  patenkinti  ne

vėliau kaip per

vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą

laiką  atsakymas į

pretenziją negautas, laikoma,  kad  vežėjas

jos nepatenkino.

2.

Ieškiniui,

kylančiam iš vežimo sutarties,  pareikšti

nustatomas dvejų

metų ieškininės senaties terminas.

3.

Pretenzijos

pareiškimas pratęsia ieškininės  senaties

terminą vienam

mėnesiui.

70

straipsnis.  Atsakomybė už vidaus vandenų  transporto

priemonių   ir

jų    stovėjimo  įrenginių  registravimo   ir

eksploatavimo

taisyklių pažeidimą

Vidaus

vandenų  transporto priemonių  bei  jų  stovėjimo

įrenginių

registravimo  ir  eksploatavimo,  taip  pat  vidaus

vandenų  transporto

priemonių laivybos taisyklių  pažeidimus,

jeigu  už  tai

nenumatyta baudžiamoji  atsakomybė,  užtraukia

atsakomybę pagal

Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

71

straipsnis.  Atsakomybė už vidaus vandenų  transporto

laivybos ir

eksploatacijos taisyklių pažeidimą

1.

Vidaus

vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos

taisyklių

pažeidimas, tyčinis vandens  kelių,  juose  esančių

įrenginių, laivų,

signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas,

sužalojimas, taip

pat blogas jų remontas, sukėlęs  ar  galėjęs

sukelti

nelaimingų  atsitikimų  žmonėms,  laivo  katastrofą,

avariją ar kitas

sunkias pasekmes, užtraukia atsakomybę  pagal

baudžiamuosius

įstatymus.

2.

Juridinis

ar fizinis asmuo, sugadinęs ar  sunaikinęs

vidaus  vandenų

keliuose  ar uostų akvatorijose  navigacinius

įrenginius  ar

hidrotechninius statinius,  privalo  atlyginti

žalą,  taip  pat

avarijų, įvykusių dėl navigacinio  ar  uosto

įrenginio

sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.

72 straipsnis.

Atsakomybė už vidaus vandenų teršimą

Vidaus

vandenų  transporto  priemonėms  užteršus  vidaus

vandenų telkinius

medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,

žemės  ūkiui  ar

gyvajai  gamtai, taikoma  įstatymų  numatyta

civilinė,

administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

73 straipsnis.

Privalomasis keleivių draudimas

Keleiviai,

vežami  laivais,  privalomai  draudžiami  nuo

nelaimingų

atsitikimų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

74

straipsnis.   Savanoriškasis  bagažo   ir   krovinių

draudimas

Kroviniai

ir   bagažas,  vežami  laivais,   gali   būti

draudžiami

savanoriškuoju draudimu.

75

straipsnis.  Laivo  ir vežėjo  civilinės  atsakomybės

draudimas

Laivas ir

vežėjo civilinė atsakomybė gali būti draudžiami

savanoriškuoju

draudimu.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                     ALGIRDAS BRAZAUSKAS

4 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

valstybinis valdymas

1.

Vidaus vandenų transporto valstybinį

valdymą vykdo Susisiekimo ministerija, kuri pagal savo kompetenciją leidžia

visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus ir tiesiogiai

bei per įgaliotas institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą.

2.

Vyriausybė gali steigti ir kitas

specialias vidaus vandenų transporto valstybinio valdymo institucijas.

3.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų

kelius valdo, prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota

institucija.

4.

Valstybinės ir vietinės reikšmės

vidaus vandenų kelių būklės bei navigacinių įrenginių juose funkcionavimo,

laivybos, uostų veiklos valstybinę kontrolę atlieka, laivų avarinius atvejus

nagrinėja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

4(1) straipsnis. Keleivių ir krovinių

vežimas vidaus vandenų keliais

Vežti keleivius ir krovinius už atlygį

tarp Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų (kabotažas) gali tik laivai,

plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, arba laivai, plaukiojantys su bet

kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava.

Įstatymas papildytas straipsniu nuo 2000 m.

spalio 1 d.:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų valdytojų pareigos

Tiltų, antvandeninių ir povandeninių

komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:

1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo

institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;

2) įrengti ir aptarnauti įrenginius,

garantuojančius saugų ir nekliudomą laivų plaukimą po tiltais ir

antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komunikacijų. Kranto

juostoje įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo

atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;

3) pastačius ir suremontavus tiltus,

įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti

dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus

priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;

4) pakelti plūduriuojančiųjų ar

pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

31 straipsnis. Licencija (leidimas)

verstis keleivių vežimu

1.

Vežti keleivius vidaus vandenų keliais

turi teisę įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu.

2.

Licenciją (leidimą) verstis keleivių

vežimu vidaus vandenų keliais Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Susisiekimo

ministerija.

49 straipsnis. Licencija (leidimas)

verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais

Vežti krovinius tarptautiniais maršrutais

turi teisę įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis krovinių vežimu

tarptautiniais maršrutais. Šias licencijas (leidimus) išduoda Susisiekimo

ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

57 straipsnis. Buksyruojančio laivo kapitono

pareigos įvykus avarijai

Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo

kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai

likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.

59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio

sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1.

Vežėjas, kaip didesnio pavojaus

šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio

pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos

arba nukentėjusiojo tyčios.

2.

Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta

keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į

tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.

60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio

sveikatai ar gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar

gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai

susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta

įstatymų.

62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar

bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą

1.

Krovinys ar bagažas laikomas prarastu,

jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo

priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis

sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.

2.

Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš

siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo

praradimo, trūkumo ar sužalojimo.

3.

Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį

krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo

laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto

krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu

žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.

64 straipsnis. Atsakomybė už žalą,

padarytą susidūrus laivams

1.

Susidūrus laivams, žalą, padarytą

laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko

susidūrimas.

2.

Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar

bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų

valdytojai.

69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl

žalos atlyginimo pateikimo tvarka

1.

Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš

vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo

vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba

atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos.

Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos

nepatenkino.

2.

Ieškiniui, kylančiam iš vežimo

sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.

3.

Pretenzijos pareiškimas pratęsia

ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.

70 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų transporto priemonių ir jų stovėjimo

įrenginių registravimo ir

eksploatavimo taisyklių pažeidimą

Vidaus vandenų transporto priemonių bei jų

stovėjimo įrenginių registravimo ir eksploatavimo, taip pat vidaus vandenų

transporto priemonių laivybos taisyklių pažeidimus, jeigu už tai nenumatyta

baudžiamoji atsakomybė, užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos

taisyklių pažeidimą

1.

Vidaus vandenų transporto laivybos ir

eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių

įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas,

taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų

žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia

atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.

2.

Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs

ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius

įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat

avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo

išlaidas.

74 straipsnis. Savanoriškasis bagažo ir

krovinių draudimas

Kroviniai ir bagažas, vežami laivais, gali

būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.

75 straipsnis. Laivo ir vežėjo civilinės

atsakomybės draudimas

Laivas ir vežėjo civilinė atsakomybė gali

būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Pakeistas įstatymo

įsigaliojimas:

Šis įstatymas įsigalioja nuo

2000 m. spalio 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-289,

2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO

PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 05 17)

autrap@lrs.lt

161 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra, techninis patikrinimas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ir laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimas

1.

Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus šio straipsnio 2 ir 9 dalyse nurodytas transporto priemones, techninę apžiūrą atlieka Transporto saugos administracija. Techninės apžiūros metu tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai) ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimams ir nustatomas plaukiojimo rajonas.

2.

Burinių jachtų techninę apžiūrą šio kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.

3.

Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas užtikrina, kad vidaus vandenų transporto priemonė eksploatacijos metu atitiktų techninius ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimus ir, jeigu techninė apžiūra privaloma, vidaus vandenų transporto priemonėje būtų techninės apžiūros atlikimą patvirtinantys dokumentai.

4.

Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, kuris eksploatuojamas Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės keliuose, ne vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba komerciniais tikslais, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant jį eksploatuoti ir galioja trejus metus, jeigu nuo pastatymo nepraėjo vieni metai, arba dvejus metus, jeigu nuo pastatymo praėjo vieni metai ir daugiau. Kitos techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus.

5.

Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant juos eksploatuoti. Pirmosios techninės apžiūros metu vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkui išduodamas vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimas, kuris galioja dešimt metų. Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo galiojimas yra patvirtinamas kiekvienos techninės apžiūros metu, kuri atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ir išduodamas tai patvirtinantis dokumentas.

6.

Siekiant įvertinti vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio, plūduriuojančios priemonės, nuo kurių pastatymo praėjo daugiau kaip vieni metai, korpuso povandeninės dalies apkalos nusidėvėjimo lygį, iriamojo vairavimo sistemų techninę būklę, už borto esančios armatūros hermetiškumą, matavimo prietaisų daviklių, antikorozinės dangos būklę, techninė apžiūra atliekama vidaus vandenų transporto priemonę iškėlus į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto arba vandenyje pasitelkus narus. Kitas korpuso povandeninės dalies vertinimas atliekamas techninės apžiūros metu ne rečiau kaip kas penkeri metai nuo paskutinio korpuso povandeninės dalies vertinimo šioje dalyje nurodytomis sąlygomis. Korpuso povandeninės dalies vertinimas neatliekamas, jeigu:

1) pateikiami vidaus vandenų transporto priemonei Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės arba šalies, su kuria sudaryta tarptautinė sutartis vidaus vandenų transporto srityje, kompetentingos institucijos, atsakingos už techninių patikrinimų atlikimą, išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo apžiūrėta, atitinka tos šalies techninius reikalavimus ir nuo šios apžiūros nepraėjo penkeri metai;

2) pateikiami su Transporto saugos administracija sutartis sudariusios laivų klasifikavimo bendrovės išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo patikrinta, atitinka techninius reikalavimus ir nuo šio patikrinimo nepraėjo penkeri metai.

7.

Techninė apžiūra laikoma negaliojančia:

1) pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius vidaus vandenų transporto priemonę, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami vidaus vandenų transporto priemonės matmenys, didžiausias leistinas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama laive esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai;

2) vidaus vandenų transporto priemonę eksploatuojant plaukiojimo rajone, kuriame ji neturi  teisės būti eksploatuojama;

3) šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais panaikinus techninės apžiūros galiojimą;

4) kai vidaus vandenų transporto priemonė išregistruojama;

5) kai Transporto saugos administracijai vykdant veiklos kontrolę paaiškėja, kad pateikti vidaus vandenų transporto priemonės dokumentai buvo suklastoti arba juose pateikta informacija yra neteisinga;

6) kai iš Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje laivas eksploatuojamas, kompetentingos institucijos gautas oficialus pranešimas apie saugiai laivybai netinkamą vidaus vandenų transporto priemonės techninę būklę.

8.

Dokumento, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, paėmimo ir techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimo panaikinimo ir uždraudimo eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę pagrindai:

1) pažeistas ar apgadintas vidaus vandenų transporto priemonės korpusas ir dėl to kyla jos užtvindymo pavojus;

2) neveikia (netinkamai veikia) vairavimo mechanizmas;

3) prateka ar prasiskverbia degalai, eksploatacinės medžiagos ar kiti skysčiai, teršiantys ar galintys užteršti aplinką;

4) vidaus vandenų transporto priemonėje naudojamas variklis, kurio galingumas viršija gamintojo nustatytas didžiausias šiai vidaus vandenų transporto priemonei leistinas reikšmes;

5) įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai;

6) nustatytas vienas (ar daugiau) esminis, turintis tiesioginę įtaką vidaus vandenų transporto priemonės valdymui ir (ar) saugiam plaukiojimui, vidaus vandenų transporto priemonės techninių reikalavimų neatitikimas.

9.

Techninis patikrinimas atliekamas ne trumpesnių kaip 20 metrų ilgio vidaus vandenų transporto priemonių arba tų vidaus vandenų transporto priemonių, kurių ilgio, pločio ir grimzlės matmenų sandauga yra 100 ar daugiau kubinių metrų, taip pat vidaus vandenų transporto priemonių, skirtų keleiviams vežti, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių arba kitų plūduriuojančių mechanizmų ir vidaus vandenų transporto priemonių, specialiai pastatytų vilkimo ar stūmimo darbams atlikti, kuriuos siekiama eksploatuoti ar kurie yra eksploatuojami kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliuose (toliau – techninis patikrinimas). Techninio patikrinimo metu tikrinama šioje dalyje nurodytų vidaus vandenų transporto priemonių atitiktis Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytiems techniniams reikalavimams.

10.

Techninius patikrinimus atlieka ir techninių patikrinimų liudijimus išduoda susisiekimo ministro sudaryta Techninio patikrinimo komisija arba pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus pripažinta laivų klasifikavimo bendrovė.

11.

Transporto saugos administracija, remdamasi laivų klasifikavimo bendrovės atlikto techninio patikrinimo liudijimu, išduoda šio straipsnio 9 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms, taip pat kitoms vidaus vandenų transporto priemonėms, kurios atitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytus techninius reikalavimus, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą. Šių dokumentų originalai turi būti šioje dalyje nurodytose vidaus vandenų transporto priemonėse jas eksploatuojant. Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai ir laikinieji Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai išduodami, pratęsiami, atnaujinami, pakeičiami ir panaikinami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

12.

Vidaus vandenų laivams, skirtiems keleiviams vežti, motoriniams vidaus vandenų laivams, kurie gali plaukti didesniu kaip 40 km/h greičiu (toliau – greitaeigiai laivai), išduodamas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas galioja penkerius metus, visoms kitoms šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms – dešimt metų.

13.

Laikinasis Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms:

1) kuriomis Transporto saugos administracijos leidimu ketinama plaukti į tam tikrą vietą siekiant gauti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą;

2) kurių Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas buvo prarastas, sugadintas (praradimo atveju Transporto saugos administracijai pateikiama laisvos formos sertifikato praradimo deklaracija, sugadinimo atveju Transporto saugos administracijai grąžinamas sugadintas sertifikatas, o išduotame naujame sertifikate nurodoma, kad tai dublikatas) arba laikinai panaikintas;

3) kurių Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo;

4) kurių periodinis techninis patikrinimas neatliktas ir kurios atitinka ne visas Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytas sąlygas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti, jeigu Transporto saugos administracija įsitikina, kad tokia vidaus vandenų transporto priemonė galės saugiai plaukioti;

5) kurios buvo taip sugadintos, kad nebeatitinka Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti nustatytų reikalavimų, tačiau Transporto saugos administracija įsitikina, kad tokia vidaus vandenų transporto priemonė galės saugiai plaukioti;

6) plūduriuojantiems įrenginiams ir plūduriuojančioms priemonėms arba kitiems plūduriuojantiems mechanizmams tais atvejais, kai Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra būtinas specialiosioms transporto operacijoms atlikti;

7) kuriose yra naudojamos naujos technologijos, nereglamentuojamos teisės aktuose.

14.

Laikinajame Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate nurodomos ad hoc sąlygos, kurias Transporto saugos administracija laiko būtinomis. Laikinasis Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas šio straipsnio 13 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais galioja vieną konkretų reisą (kuris turi būti atliktas ne ilgiau kaip per vieną mėnesį), šio straipsnio 13 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais galioja ne ilgiau kaip 2 mėnesius, šio straipsnio 13 dalies 7 punkte nurodytais atvejais galioja 6 mėnesius (galiojimo terminas gali būti pratęstas neribotą kartų skaičių, kol bus priimtas techninius reikalavimus nustatantis teisės aktas).

15.

Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (arba jo įgaliotas asmuo), norintis gauti ar atnaujinti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, gauti laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, pakeisti galiojantį prarastą ar sugadintą Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą dublikatu, Transporto saugos administracijai pateikia laisvos formos prašymą, vidaus vandenų transporto priemonės registracijos dokumentą ir laivų klasifikavimo bendrovės išduotą techninio patikrinimo liudijimą.

16.

Transporto saugos administracija, gavusi šio straipsnio 15 dalyje nurodytus dokumentus ir nustačiusi, kad pateikti ne visi šio straipsnio 15 dalyje nurodyti dokumentai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie tai praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba kitam asmeniui, paskirtam atstovu) ir paprašo pateikti trūkstamus dokumentus.

17.

Transporto saugos administracija įvertina visus šio straipsnio 15 dalyje nurodytus dokumentus ir per 8 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar atnaujinti, jeigu pasibaigęs galiojimo laikas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba neišduoti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato (ar šioje dalyje nurodytų dokumentų dublikatų) ir apie tai praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) bei pateikia priimto sprendimo kopiją.

18.

Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka pateiktame laivų klasifikavimo bendrovės išduotame techninio patikrinimo liudijime nurodyta informacija neatitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), numatytų techninių reikalavimų, atsisako išduoti ar atnaujinti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, apie tai susisiekimo ministro nustatyta tvarka praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui), nurodo sprendimą atsisakyti išduoti prašomą dokumentą ar dokumentus pagrindžiančias priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.

19.

Transporto saugos administracija, išdavusi ar atnaujinusi Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, panaikina galiojantį sertifikatą, jeigu vidaus vandenų transporto priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų, arba vidaus vandenų transporto priemonės savininko (arba jo įgalioto asmens) prašymu ir apie tai praneša šios vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui).

20.

Jeigu nėra Europos Sąjungos ir trečiosios šalies susitarimo dėl vidaus vandenų laivybos sertifikatų abipusio pripažinimo, Lietuvos Respublikos teritorijoje plaukiojančios trečiosios šalies vidaus vandenų transporto priemonės vidaus vandenų laivybos sertifikatai pripažįstami vadovaujantis Lietuvos Respublikos su šia trečiąja šalimi sudarytais dvišaliais tarptautiniais susitarimais.

21.

Jeigu šio straipsnio 11 dalyje nurodytos vidaus vandenų transporto priemonės yra eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, kurie yra nesujungti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliais, joms neprivaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato. Tinkamas saugos lygis užtikrinamas atliekant vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras ir jų atitiktį techniniams reikalavimams patvirtinant vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

162 straipsnis. Burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių atestavimas

1.

Juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, siekiantys atlikti burinių jachtų technines apžiūras (toliau šiame straipsnyje – asmenys), kreipiasi į Transporto saugos administraciją ir pateikia laisvos formos prašymą ir duomenis apie:

1) asmens turimus specialistus ir nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas patalpas ir įrangą, kurios atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus ir kurių reikia burinių jachtų techninei apžiūrai atlikti;

2) asmens patvirtintą su Transporto saugos administracija suderintą burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos aprašą, parengtą susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

2.

Asmenų atestacijos galioja neribotą laiką. Atestuoti asmenys turi užtikrinti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams visą techninės apžiūros vykdymo laikotarpį.

3.

Asmenys atestuojami arba motyvuotai atsisakoma tai padaryti per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo dienos.

4.

Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka patikrina šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir nustačiusi, kad asmenų pateiktuose duomenyse yra netikslumų, prašo asmens susisiekimo ministro nustatyta tvarka juos patikslinti ir pateikti reikiamus duomenis. Transporto saugos administracija, patikrinusi asmens pateiktus patikslintus duomenis ir nenustačiusi neatitikimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, susisiekimo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirminių duomenų gavimo dienos įrašo asmenis į Atestuotų asmenų sąrašą, kuris skelbiamas Transporto saugos administracijos interneto svetainėje. Transporto saugos administracija į Atestuotų asmenų sąrašą įrašo šiuos duomenis: atestuoto asmens pavadinimą, kodą, kontaktinius duomenis (bendrąjį telefono numerį, fakso numerį, adresą), įrašo numerį ir įrašymo į šį sąrašą datą. Jeigu duomenys nepatikslinami arba patikslinami netinkamai (gauti duomenys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų), Transporto saugos administracija motyvuotai atsisako atestuoti asmenis.

5.

Asmenų priežiūrą, atlikdama planinius (kas vienus metus) ir neplaninius (gavus skundą ar turint pagrįstų duomenų apie asmenų atliekamus pažeidimus) patikrinimus, vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant asmenų priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.

6.

Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad atestuoti asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad atestuoti asmenys burinių jachtų technines apžiūras atlieka nesilaikydami burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, susisiekimo ministro nustatyta tvarka sustabdo asmenų atestacijos galiojimą 3 mėnesiams ir apie tai praneša šiems asmenims. Jeigu asmuo per šioje dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį pašalina šioje dalyje nustatytus trūkumus ir apie tai praneša Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka įsitikina, ar nustatyti trūkumai pašalinti tinkamai, ir panaikina asmens atestacijos sustabdymą.

7.

Jeigu asmuo per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį nepašalina nustatytų trūkumų ir nepraneša apie trūkumų pašalinimą Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka panaikina asmens atestacijos galiojimą ir apie tai praneša asmeniui raštu.

8.

Informacija apie asmenų statusą, tai yra ar asmenys yra atestuoti, ar jų atestacijos sustabdytos, ar jų atestacijų sustabdymai panaikinti ir ar jų atestacijos panaikintos, yra skelbiama Transporto saugos administracijos interneto svetainėje.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

241 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai

1.

Nustatomi šie vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai:

1) vidaus vandenų plaukiojimo rajonas, kuris apima vidaus vandenis ir Kuršių marias iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų;

2) pakrančių plaukiojimo rajonas, kuris apima teritorinę jūrą;

3) jūrinis plaukiojimo rajonas, kuris apima jūros vandenis, esančius už teritorinės jūros ribų.

2.

Susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija nustato vidaus vandenų transporto priemonių aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajonus reikalavimus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2295, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12123

221 straipsnis. Laivybos sąvoka ir laivybos sąlygos

1.

Laivyba – vidaus vandenų transporto priemonių eksploatavimas nustatytuose vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonuose.

2.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto priimtos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.

3.

Saugi laivyba užtikrinama organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis, kurias įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų objektų savininkai ir (ar) valdytojai.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-913, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01357

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVYBA

271 straipsnis. Kapitono (škiperio) ar laivavedžio veiksmai įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai

1.

Įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai kapitonas (škiperis) ar laivavedys privalo:

1) imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, prireikus – iškviesti pagalbą;

2) kai užteršiama aplinka, imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti;

3) po vidaus vandenų transporto priemonės avarijos nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol patikrinamas jo blaivumas ar apsvaigimas;

4) susisiekimo ministro nustatyta tvarka nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną pranešti apie įvykusią avariją vidaus vandenų transporto priemonės savininkui ir Transporto saugos administracijai;

5) susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie vidaus vandenų transporto priemonės avariją, įvykusią Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ar Šventosios jūrų uosto akvatorijose ar Būtingės naftos terminalo akvatorijoje arba prieigose, nedelsdami, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną papildomai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

2.

Apie užsienio valstybės teritorinėje jūroje, vidaus vandenyse ar uostų akvatorijose įvykusią vidaus vandenų transporto priemonės avariją Transporto saugos administracija privalo pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai šioje valstybėje.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-913, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01357

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RINKLIAVOS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)

291 straipsnis. Vietinės rinkliavos

Už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis vidaus vandenų transporto priemonėms švartuoti ar stovėti (kai vidaus vandenų transporto priemonė iškeliama ant kranto) mokamos nustatyto dydžio vietinės rinkliavos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2870, 2024-06-27, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12655

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS