Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

Galiojantis tekstas a fecha 2000-08-29

Kodeksas paskelbtas: Žin., 1996,

Nr.105-2393

Neoficialus kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

K O D E K S A S

1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Kodekso paskirtis

1.

Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų

veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo bei draudimo

santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų

transporto, bei už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus.

2.

Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės, darbo, kitus vidaus vandenų transporto

dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei

kiti teisės aktai.

2

straipsnis. Vidaus vandenų transporto sąvoka

1.

Vidaus vandenų transportas - ūkinės veiklos sritis, kuri apima keleivių,

krovinių, bagažo, pašto vežimą, buksyravimą vidaus vandenų keliais.

2.

Vidaus vandenų transportui priklauso laivai, laivų eksploatacijos ir remonto

bei kitos vidaus vandenų transporto priemonės, vidaus vandenų keliai, uostai ir

prieplaukos, tam tikslui įrengti hidrotechnikos statiniai, ryšių ir radijo

navigacijos įrenginiai.

3

straipsnis. Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė

1.

Vidaus vandenų transporto priemonės, uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai

nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei,

savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams

asmenims, užsienio valstybėms.

2.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai nuosavybės teise priklauso tik

Lietuvos valstybei.

[2

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

2.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų

infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės

teise priklauso tik Lietuvos valstybei.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4

straipsnis. Vidaus vandenų transporto valstybinis valdymas

1.

Vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija,

kuri pagal savo kompetenciją leidžia visiems fiziniams ir juridiniams asmenims

privalomus teisės aktus ir tiesiogiai bei per įgaliotas institucijas kontroliuoja

šių aktų vykdymą.

2.

Vyriausybė gali steigti ir kitas specialias vidaus vandenų transporto

valstybinio valdymo institucijas.

3.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelius valdo, prižiūri ir tvarko

Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.

4.

Valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių būklės, laivybos, uostų

veiklos valstybinę kontrolę, atlieka laivų avarinius atvejus nagrinėja

Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.

[4

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

4.

Valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų

kelių būklės bei navigacinių įrenginių juose funkcionavimo, laivybos, uostų

veiklos valstybinę kontrolę atlieka, laivų avarinius atvejus nagrinėja

Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4(1) straipsnis. Keleivių ir krovinių

vežimas vidaus vandenų keliais

Vežti keleivius ir krovinius už atlygį tarp Lietuvos

Respublikos vidaus vandenų uostų (kabotažas) gali tik laivai, plaukiojantys su

Lietuvos valstybės vėliava, arba laivai, plaukiojantys su bet kurios Europos

Sąjungos valstybės vėliava.

Įstatymas papildytas straipsniu nuo 2001 m. liepos 1 d.:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

5

straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės,

negu tos, kurias numato šis kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI

6

straipsnis. Vidaus vandenų kelių sąvoka

1.

Vidaus vandenų keliai - laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens

telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra

navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

2.

Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės

reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės

ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus - Susisiekimo ministerija.

7

straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojai

1.

Vidaus vandenų kelių naudotojai - fiziniai ir juridiniai asmenys,

besiverčiantys laivyba šiuose keliuose.

[1

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

1.

Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir

juridiniai asmenys, besiverčiantys laivyba šiuose keliuose ir nustatyta tvarka

gavę Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos leidimus naudoti

vandens telkinius laivybai.]

2.

Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai

asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais, nepažeisdami

laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui,

poilsiui bei kitoms reikmėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

8

straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos

1.

Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir

kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių

naudojimą, neardyti vandens telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti

hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus

vandenų naudotojų teisių, laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

2.

Hidrotechnikos įrenginių, tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų

savininkai (valdytojai) įpareigojami vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio

kodekso 9 bei 10 straipsniuose.

9

straipsnis. Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos

Fiziniai

ir juridiniai asmenys, kuriems priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti

hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:

1)

aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti vandens lygį, būtiną saugiai laivybai

per visą navigacijos laikotarpį;

2)

sudaryti sąlygas, kad laivai nekliudomai ir saugiai praplauktų pro

hidrotechnikos įrenginius;

3)

išleisti vandenį iš vandens saugyklų vidaus vandenų kelių valdymo institucijų

nustatytu laiku;

4)

prižiūrėti hidrotechnikos įrenginių techninę būklę.

10

straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų valdytojų

pareigos

Tiltų,

antvandeninių ir povandeninių komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.)

valdytojai privalo:

1)

derinti su vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis tiltų statybos,

rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų įrengimo

projektus;

2)

įrengti ir aptarnauti įrenginius, garantuojančius saugų ir nekliudomą laivų

plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių

komunikacijų. Kranto juostoje įrengti perspėjamieji ir nurodomieji

(signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;

3)

pastačius ir suremontavus tiltus, įrengus ir pertvarkius antvandenines ir

povandenines komunikacijas, atlikti dugno gilinimo ir valymo darbus;

[3

punkto redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

3) pastačius ir suremontavus tiltus, įrengus ir

pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti dugno gilinimo

ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus priduoti vidaus

vandenų kelių valdytojui;]

4)

pakelti plūduriuojančiųjų ar pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos

taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

11

straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto juosta

1.

Vidaus vandenų kelių valdytojai turi teisę vandens telkinių, priskirtų vandens

keliams, apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus,

įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų geriau matomi, - kirsti medžius ir

krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės (miško) savininkais,

valdytojais. Šiuos darbus atliekant padaryti žemės savininkams nuostoliai

atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Apsaugos juosta - žemės juosta pagal vandens telkinį, kurios ribos nustatomos

pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio

žemės juosta nuo vandens krašto arba kranto briaunos stačiose pakrantėse -

vadinama kranto juosta.

3.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys

tiltus ar atliekantys kitus darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų

statinių, įrenginių bei navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo

atstatyti darbo metu sugadintus įrenginius ir navigacijos ženklus.

12

straipsnis. Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje

1.

Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto juostoje, nuosavybės teise

priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba, leidžiama:

1)

įrengti nuolatinius arba laikinus statinius, įrenginius laivams bei kitiems

plaukiojantiems objektams (keltams, žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir

laivybos bei krovinių saugumui užtikrinti;

2)

neįrengiant nuolatinių statinių, pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų

kietąjį kurą, laikinai saugoti žvejybos įrangą, laivų reikmenis.

2.

Statinių ir įrenginių statyba kranto juostoje turi būti suderinta su kranto

juostos savininku.

3.

Kranto juostos savininkai savo statinių ir įrenginių statybą kranto juostoje

privalo derinti su vidaus vandenų kelių valdytojais.

13

straipsnis. Uostai ir prieplaukos

1.

Uostas - vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais

pastatais ir įrenginiais, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti,

iškrauti, pakrauti ir išplaukti.

2.

Prieplauka - stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo,

stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui

būdingų požymių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje.

3.

Uostai ir prieplaukos pagal atliekamų darbų pobūdį yra keleiviniai, krovininiai

ir mišrieji.

[3

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

3.

Uostai ir prieplaukos pagal atitinkamų darbų pobūdį

yra keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei pramoginių laivų.]

4.

Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus

techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, užtikrinti keleivių, krovinių,

bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.

5.

Vidaus vandenų uostai gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs.

6.

Vidaus vandenų uostai steigiami Vyriausybės nustatyta tvarka.

7.

Susisiekimo ministerija registruoja vidaus vandenų uostus, o jos įgaliotos

institucijos atlieka juose valstybinę laivybos priežiūrą.

8.

Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu tvirtina Susisiekimo

ministerija.

9.

Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo ministerijos teikimu

suteikia Vyriausybė.

10.

Visų nuosavybės formų vidaus vandenų uostų savininkai privalo užtikrinti visų

vežėjų vienodas teises įplaukti į uostus, naudotis uostų krantinėmis ir kitais

įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, įlaipinti ir išlaipinti keleivius,

naudotis visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis juose,

mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS

14

straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka

Vidaus

vandenų transporto priemonės - laivai, vežantys keleivius, krovinius, bagažą,

paštą, buksyruojantys nesavaeigius laivus, bei kiti plaukiojantys objektai,

eksploatuojantys, aptarnaujantys vandens kelius.

15

straipsnis. Laivų paskirtis ir registras

1.

Vidaus vandenų keliais plaukiojantys laivai pagal teisinę registraciją bei

paskirtį skirstomi į keleivinius, krovininius, mišriuosius, žvejybos,

specialiuosius techninius, mažuosius ir sportinius.

2.

Laivų registras - valstybės institucija, kuri atlieka laivų techninę priežiūrą

bei apžiūrą ir išduoda leidimus eksploatuoti laivus.

[15

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

1 straipsnis.

Kodekso paskirtis

1.

Vidaus

vandenų transporto kodeksas reguliuoja  vidaus

vandenų  laivybos,

uostų veiklos, keleivių, krovinių,  bagažo,

pašto  vežimo,

buksyravimo bei draudimo santykius,  taip  pat

nustato

atsakomybę   už   žalą,  padarytą   vidaus   vandenų

transporto, bei už

kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus.

2.

Vidaus

vandenų  ir  žemės nuosavybės,  darbo,  kitus

vidaus  vandenų

transporto dalyvių santykius  reguliuoja  šis

kodeksas,  Lietuvos

Respublikos  įstatymai  bei  kiti  teisės

aktai.

2 straipsnis.

Vidaus vandenų transporto sąvoka

1.

Vidaus

vandenų transportas - ūkinės veiklos  sritis,

kuri   apima

keleivių,  krovinių,  bagažo,   pašto   vežimą,

buksyravimą vidaus

vandenų keliais.

2.

Vidaus

vandenų transportui priklauso  laivai,  laivų

eksploatacijos ir

remonto bei kitos vidaus vandenų  transporto

priemonės,  vidaus

vandenų keliai, uostai ir prieplaukos,  tam

tikslui  įrengti

hidrotechnikos statiniai,  ryšių  ir  radijo

navigacijos

įrenginiai.

3 straipsnis.

Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė

1.

Vidaus

vandenų  transporto  priemonės,   uostų   ir

prieplaukų

pastatai  ir  įrenginiai  nuosavybės  teise   gali

priklausyti

Lietuvos  Respublikos  valstybei,  savivaldybėms,

Lietuvos

Respublikos  ir užsienio fiziniams  bei  juridiniams

asmenims, užsienio

valstybėms.

2.

Valstybinės

reikšmės vidaus vandenų keliai nuosavybės

teise priklauso tik

Lietuvos valstybei.

4

straipsnis.  Vidaus  vandenų  transporto  valstybinis

valdymas

1.

Vidaus

vandenų transporto valstybinį  valdymą  vykdo

Susisiekimo

ministerija, kuri pagal savo kompetenciją  leidžia

visiems  fiziniams

ir juridiniams asmenims privalomus  teisės

aktus   ir

tiesiogiai   bei   per   įgaliotas   institucijas

kontroliuoja šių

aktų vykdymą.

2.

Vyriausybė

gali steigti ir kitas  specialias  vidaus

vandenų transporto

valstybinio valdymo institucijas.

3.

Lietuvos

Respublikos vidaus  vandenų  kelius  valdo,

prižiūri  ir tvarko

Susisiekimo ministerija arba jos  įgaliota

institucija.

4.

Valstybinės

ir vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių

būklės,  laivybos,

uostų veiklos valstybinę kontrolę,  atlieka

laivų avarinius

atvejus nagrinėja Susisiekimo ministerija arba

jos įgaliota

institucija.

5 straipsnis.

Tarptautinės sutartys

Jeigu

Lietuvos  Respublikos  tarptautinių  sutarčių  yra

nustatytos  kitokios

taisyklės, negu tos,  kurias  numato  šis

kodeksas, taikomos

tarptautinių sutarčių taisyklės.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS

VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI

6 straipsnis.

Vidaus vandenų kelių sąvoka

1.

Vidaus

vandenų  keliai  -  laivybai  tinkamos  upės,

ežerai,  dirbtiniai

vandens telkiniai ir Lietuvos  Respublikai

priklausanti

Kuršių  marių dalis,  kuriuose  yra  navigacijos

ženklų arba kurių locmano

žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

2.

Vidaus

vandenų  keliai skirstomi  į  valstybinės  ir

vietinės  reikšmės.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų  kelių

sąrašą   tvirtina

Vyriausybė,   o   vietinės   reikšmės   ir

perspektyvinių

vidaus  vandenų kelių  sąrašus  -  Susisiekimo

ministerija.

7 straipsnis.

Vidaus vandenų kelių naudotojai

1.

Vidaus

vandenų  kelių  naudotojai  -  fiziniai   ir

juridiniai asmenys,

besiverčiantys laivyba šiuose keliuose.

2.

Vidaus

vandenų kelių naudotojais  taip  pat  laikomi

fiziniai  ir

juridiniai asmenys, kurie,  suderinę  su  vidaus

vandenų  kelių

valdytojais, nepažeisdami laivybos  taisyklių,

naudoja  vidaus

vandenis hidrotechnikai,  žvejybai,  sportui,

poilsiui bei kitoms

reikmėms.

8 straipsnis.

Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos

1.

Vidaus

vandenų  kelių  naudotojai  privalo  vykdyti

įstatymų, laivybos

taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,

užtikrinti

racionalų  ir  saugų  vandenų  kelių   naudojimą,

neardyti  vandens

telkinių  vagų  ir  krantų,  negriauti   ir

negadinti

hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir  komunikacijų,

nepažeisti  kitų

vidaus  vandenų naudotojų  teisių,  laikytis

aplinkos apsaugos

reikalavimų.

2.

Hidrotechnikos  įrenginių,  tiltų,  antvandeninių  ir

povandeninių

komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami

vykdyti  ir

reikalavimus, išdėstytus šio  kodekso  9  bei  10

straipsniuose.

9 straipsnis.

Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos

Fiziniai   ir

juridiniai  asmenys,  kuriems   priklauso

hidroelektrinės,

užtvankos ir kiti  hidrotechnikos  statiniai

vidaus vandenų

keliuose, nustatyta tvarka privalo:

1)  aukščiau ir

žemiau įrenginių išlaikyti vandens  lygį,

būtiną saugiai

laivybai per visą navigacijos laikotarpį;

2)  sudaryti

sąlygas, kad laivai nekliudomai  ir  saugiai

praplauktų pro

hidrotechnikos įrenginius;

3)  išleisti

vandenį iš vandens saugyklų vidaus  vandenų

kelių valdymo

institucijų nustatytu laiku;

4) prižiūrėti

hidrotechnikos įrenginių techninę būklę.

10

straipsnis.  Tiltų,  antvandeninių  ir  povandeninių

komunikacijų

valdytojų pareigos

Tiltų,

antvandeninių   ir   povandeninių   komunikacijų

(kabelių linijų,

diukerių ir kt.) valdytojai privalo:

1) derinti su

vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis

tiltų  statybos,

rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių  ir

povandeninių

komunikacijų įrengimo projektus;

2)  įrengti

ir  aptarnauti  įrenginius,  garantuojančius

saugų   ir   nekliudomą

laivų   plaukimą   po   tiltais   ir

antvandeninėmis

komunikacijomis   bei   virš    povandeninių

komunikacijų.

Kranto  juostoje  įrengti   perspėjamieji   ir

nurodomieji

(signaliniai)  ženklai  privalo  atitikti  vidaus

vandenų laivybos

reikalavimus;

3)

pastačius   ir  suremontavus  tiltus,   įrengus   ir

pertvarkius

antvandenines  ir  povandenines   komunikacijas,

atlikti dugno

gilinimo ir valymo darbus;

4)   pakelti

plūduriuojančiųjų  ar  pakeliamųjų   tiltų

tarpatramius pagal laivybos

taisykles.

11 straipsnis.

Apsaugos juosta ir kranto juosta

1.

Vidaus

vandenų kelių valdytojai turi  teisę  vandens

telkinių, priskirtų

vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti

su  laivybos

saugumu  susijusius darbus, įrengti  navigacijos

ženklus,  o  kad jie

būtų geriau matomi, - kirsti  medžius  ir

krūmus,  suderinus

su  aplinkos apsaugos  tarnyba  bei  žemės

(miško)

savininkais,  valdytojais.  Šiuos  darbus  atliekant

padaryti  žemės

savininkams  nuostoliai  atlyginami  įstatymų

nustatyta tvarka.

2.

Apsaugos

juosta - žemės juosta pagal vandens telkinį,

kurios  ribos

nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.

Apsaugos  juostos

dalis - 20 metrų pločio  žemės  juosta  nuo

vandens  krašto

arba  kranto briaunos stačiose  pakrantėse  -

vadinama kranto

juosta.

3.

Fiziniai

ir  juridiniai asmenys, naudojantys  kranto

juostos  iškasenas,

statantys  tiltus  ar  atliekantys  kitus

darbus,  privalo

garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių,

įrenginių  bei navigacijos

ženklų saugumą, nedelsdami  privalo

atstatyti  darbo

metu  sugadintus įrenginius  ir  navigacijos

ženklus.

12 straipsnis.

Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje

1.

Vidaus

vandenų  kelių valdytojams  kranto  juostoje,

nuosavybės  teise

priklausančioje  valstybei,  suderinus   su

aplinkos apsaugos

tarnyba, leidžiama:

1)   įrengti

nuolatinius   arba   laikinus   statinius,

įrenginius  laivams

bei  kitiems  plaukiojantiems   objektams

(keltams,

žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir  laivybos

bei krovinių

saugumui užtikrinti;

2)  neįrengiant

nuolatinių statinių, pakrauti ir iškrauti

laivus,  laikyti

laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti žvejybos

įrangą, laivų

reikmenis.

2.

Statinių

ir įrenginių statyba kranto  juostoje  turi

būti suderinta su

kranto juostos savininku.

3.

Kranto

juostos savininkai savo statinių ir įrenginių

statybą  kranto

juostoje privalo derinti  su  vidaus  vandenų

kelių valdytojais.

13 straipsnis.

Uostai ir prieplaukos

1.

Uostas

-  vidaus  vandenų  akvatorija  ir   kranto

teritorija su joje

esančiais pastatais ir įrenginiais,  skirta

laivams įplaukti,

stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti

ir išplaukti.

2.

Prieplauka    -   stacionari   arba    plaukiojanti

(debarkaderis)

laivų   priplaukimo,  stovėjimo,   pakrovimo,

iškrovimo,

išplaukimo vieta, neturinti  visų  uostui  būdingų

požymių, išvardytų

šio straipsnio 1 dalyje.

3.

Uostai ir

prieplaukos pagal atliekamų darbų pobūdį yra

keleiviniai,

krovininiai ir mišrieji.

4.

Uostų ir

prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai

turi  atitikti

nustatytus  techninius  ir  aplinkos  apsaugos

reikalavimus,

užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo  ir  pašto

saugumą, greitą ir

patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.

5.

Vidaus

vandenų   uostai   gali   būti   valstybės,

savivaldybių ir

privatūs.

6.

Vidaus

vandenų uostai steigiami Vyriausybės nustatyta

tvarka.

7.

Susisiekimo  ministerija registruoja  vidaus  vandenų

uostus,  o jos

įgaliotos institucijos atlieka juose valstybinę

laivybos priežiūrą.

8.

Vidaus

vandenų  uostų  kapitonus  steigėjo  teikimu

tvirtina Susisiekimo

ministerija.

9.

Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo

ministerijos teikimu

suteikia Vyriausybė.

10.

Visų

nuosavybės formų vidaus vandenų uostų savininkai

privalo  užtikrinti

visų vežėjų vienodas  teises  įplaukti  į

uostus,  naudotis

uostų  krantinėmis  ir  kitais  įrenginiais

kroviniams

pakrauti  ir  iškrauti,  įlaipinti  ir  išlaipinti

keleivius,

naudotis  visomis  logistinėmis  vidaus   vandenų

transporto

paslaugomis  juose,  mokant  su  tuo   susijusius

mokesčius ir

rinkliavas.

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS

14 straipsnis.

Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka

Vidaus

vandenų  transporto priemonės - laivai,  vežantys

keleivius,

krovinius,    bagažą,   paštą,    buksyruojantys

nesavaeigius

laivus,   bei  kiti   plaukiojantys   objektai,

eksploatuojantys,

aptarnaujantys vandens kelius.

15 straipsnis. Laivų klasės

1.

Vidaus vandenų laivas – laivas, naudojamas

keleiviams ar kroviniams vežti vidaus vandenimis arba jam nustatytame

plaukiojimo rajone jūroje.

2.

Mažasis laivas – bet kuris laivas, kurio korpuso

ilgis ne ilgesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir

įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas,

laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus.

Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki

100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150 kg, ir burlentės.

3.

Pramoginis laivas – bet kurio tipo su įvairios

rūšies jėgainėmis laivas, skirtas poilsiui, pramogoms bei sportui, ir kurio

korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.

4.

Sportinis laivas – specialiai sukonstruotas ir

gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto tikslams.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

16

straipsnis. Laivų registravimas

1.

Vidaus vandenų keliais turi teisę plaukioti tik vidaus vandenų laivybos

inspekcijos upių-jūrų skyriaus knygoje- rejestre ar mažųjų ir sportinių laivų

registro skyriaus rejestre įregistruoti laivai.

2.

Laivų knygoje-rejestre registruojami savaeigiai laivai, kurių pagrindinių

variklių galingumas yra didesnis kaip 110 kw (150 AG); laivai, pritaikyti vežti

ir vežantys daugiau kaip 12 keleivių, neskaitant laivo įgulos ir žmonių,

susijusių su darbine veikla laive, ir nesavaeigiai laivai, kurių bendroji talpa

80 ir daugiau registro tonų.

3.

Mažųjų ir sportinių laivų rejestre registruojami savaeigiai laivai, kurių

galingumas 110 kw (150 AG) ir mažesnis, ir nesavaeigiai, mažesni kaip 80

registro tonų bendros talpos laivai (išskyrus laivus, vežančius keleivius),

jachtos, burlaiviai, baidarės, kanojos, guminės valtys iki 130 kg keliamosios

galios, turistiniai plaustai, plaukiojantys vasarnamiai, mažųjų ir sportinių

laivų stovėjimo įrenginiai, vandens dviračiai ir motociklai bei pramoginiai

laivai neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą.

4.

Laivų knygoje-rejestre įregistruoto laivo savininkui išduodamas laivo bilietas,

nuosavybės teisės liudijimas, tinkamumo plaukioti laivu liudijimas, leidimas

plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava.

5.

Laivo registravimo tvarką ir sąlygas, kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų

dokumentų išdavimą reguliuoja Laivų, plaukiojančių vidaus vandenyse,

registravimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

[16

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

16 straipsnis. Vidaus vandenų laivų registravimas ir

techninė priežiūra

1.

Vidaus vandenų laivai registruojami Lietuvos

Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Šį registrą tvarko Valstybinė vidaus

vandenų laivybos inspekcija.

2.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre

registruojami:

1) vidaus vandenų savaeigiai ir nesavaeigiai laivai;

2) plaukiojantys kranai, žemkasės, žemsiurbės;

3) mažieji, sportiniai ir pramoginiai savaeigiai ir

nesavaeigiai, mažesni kaip 80 registro tonų, laivai;

4) burinės ir motorinės jachtos, baidarės, kanojos,

guminės valtys, kurių keliamoji galia per 130 kg, turistiniai plaustai,

plaukiojantys vasarnamiai, mažųjų ir sportinių laivų stovėjimo įrenginiai

(bazės), vandens dviračiai ir motociklai.

3.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre

įregistruoto laivo savininkui išduodamas laivo bilietas, nuosavybės teisės

liudijimas, laivo tinkamumo plaukioti liudijimas ir leidimas plaukioti su

Lietuvos valstybės vėliava.

4.

Vidaus vandenų laivų registravimo tvarką ir sąlygas

nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registravimo taisyklės,

kurias tvirtina susisiekimo ministras.

5.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre

įregistruotų laivų techninę priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus vandenų

laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Laivų techninė

priežiūra atliekama apžiūrint laivus ir nuolat kontroliuojant jų techninę

būklę. Laivui leidžiama plaukioti tik nustačius, kad jis atitinka saugios

laivybos reikalavimus.

6.

Burinių jachtų techninę priežiūrą atlieka Lietuvos

buriuotojų sąjunga pagal su Susisiekimo ministerija suderintas Jachtų techninės

priežiūros taisykles.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

17

straipsnis. Laivų valdytojai

1.

Laivo valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.

2.

Perleidus nuosavybės teisę į laivą, sudarius dėl jo nuomos ar panaudos sutartį,

įrašai apie naują valdytoją nustatyta tvarka daromi Laivų knygoje-rejestre ar

mažųjų ir sportinių laivų rejestre.

[2

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

2.

Perleidus nuosavybės teisę į laivą, sudarius laivo

nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją įrašomi į Lietuvos

Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS

18

straipsnis. Personalo sąvoka

1.

Vidaus vandenų transporto personalą sudaro turintys specialų pasirengimą laivų

įgulų nariai bei kranto darbuotojai, kurie tiesiogiai aptarnauja vidaus vandenų

transportą. Šių pareigybių sąrašą tvirtina Susisiekimo ministerija.

[1

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

1.

Vidaus vandenų transporto personalą sudaro turintys

specialų pasirengimą laivų įgulų nariai bei kranto darbuotojai, kurie

tiesiogiai aptarnauja vidaus vandenų transportą.]

2.

Personalo priėmimo ir atleidimo tvarką, jo teises bei pareigas ir tarnybos

laivuose sąlygas nustato darbo įstatymai, šis kodeksas, kiti teisės aktai,

Susisiekimo ministerijos patvirtintos Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus

vandenų laivuose statutas (toliau - Tarnybos laivuose statutas) ir pareiginiai

nuostatai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

19

straipsnis. Transporto priemonės įgula

1.

Transporto priemonės įgulą sudaro kapitonas (škiperis) ir kiti įgulos nariai.

2.

Privalomąją įgulos sudėtį nustato Tarnybos laivuose statutas.

3.

Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais gali būti asmenys, turintys

reikiamą diplomą arba kvalifikacijos liudijimą.

[19

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

17 straipsnis.

Laivų valdytojai

1.

Laivo

valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo, kuris

teisėtai naudojasi

laivu.

2.

Perleidus

nuosavybės teisę į laivą, sudarius  dėl  jo

nuomos  ar  panaudos

sutartį,  įrašai  apie  naują  valdytoją

nustatyta  tvarka

daromi Laivų knygoje-rejestre ar  mažųjų  ir

sportinių laivų

rejestre.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS

18 straipsnis.

Personalo sąvoka

1.

Vidaus

vandenų transporto personalą sudaro  turintys

specialų

pasirengimą   laivų   įgulų   nariai   bei   kranto

darbuotojai,

kurie  tiesiogiai  aptarnauja  vidaus   vandenų

transportą.   Šių

pareigybių  sąrašą  tvirtina   Susisiekimo

ministerija.

2.

Personalo

priėmimo ir atleidimo tvarką, jo teises bei

pareigas ir tarnybos

laivuose sąlygas nustato darbo įstatymai,

šis  kodeksas,

kiti  teisės aktai,  Susisiekimo  ministerijos

patvirtintos

Tarnybos  Lietuvos  Respublikos  vidaus  vandenų

laivuose  statutas

(toliau - Tarnybos laivuose  statutas)  ir

pareiginiai

nuostatai.

19 straipsnis. Laivo įgula

1.

Laivo įgulą sudaro kapitonas (škiperis) ir kiti

įgulos nariai.

2.

Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus

tvirtina susisiekimo ministras.

3.

Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais

gali būti asmenys, turintys reikiamą diplomą arba kvalifikacijos liudijimą,

kurie išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

4.

Burinių jachtų įgulų nariams diplomus,

kvalifikacijos liudijimus ir pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos

patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir

pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų įgulų narių

diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina

Lietuvos buriuotojų sąjunga.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

20

straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)

1.

Savaeigį laivą valdo kapitonas, nesavaeigį laivą - škiperis.

2.

Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo, jo

įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo nurodymai, kuriais siekiama laive

garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką, privalomi visiems laive esantiems

asmenims.

3.

Įgulos nariai į laivą priimami, jei kapitonas (škiperis) sutinka.

4.

Kapitono (škiperio) teises ir pareigas nustato Tarnybos laivuose statutas.

21

straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus pavojui laivui, žmonėms ir gamtai

1.

Jeigu kyla pavojus laivo saugumui, kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis

visų priemonių pavojui pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus.

2.

Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis, kapitonas privalo imtis būtinų

priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula saugiai apleistų laivą. Kapitonas

laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą, kapitonas turi pasiimti laivo

dokumentus.

3.

Gavęs nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar

laivą, kapitonas privalo suteikti žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto

pavojaus jo laivui, keleiviams ir įgulai.

4.

Įvykus avarijai ir užteršus aplinką, laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių

teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti.

22

straipsnis. Atlyginimas už pagalbos suteikimą

1.

Už pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies

buvo išgelbėtas laivas, krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas

turi sumokėti atlyginimą.

2.

Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui, jo kroviniui teikiama, tik jei yra

kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už pagalbos suteikimą priklausančio

atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.

3.

Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą.

4.

Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu

su gelbėjusiais turtą žmonėmis.

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVYBA

23

straipsnis. Vidaus vandenų kelio ženklai

1.

Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo žymėti kelią navigacijos

(nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.

2.

Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato Vidaus vandenų kelių

eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

24

straipsnis. Plaukiojimo vaga (farvateris)

1.

Plaukiojimo vaga (farvateris) - vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukti

tam tikros grimzlės laivams.

[1

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

1.

Plaukiojimo vaga (farvateris) – vidaus vandenų

kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.]

2.

Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta navigacijos ženklais arba

nurodyta locmano žemėlapiuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

25

straipsnis. Laivybos saugumas

1.

Laivybos saugumas užtikrinamas organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos,

gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis.

2.

Šias priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto priemonių, uostų,

prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų vidaus vandenų transporto objektų

valdytojai.

26

straipsnis. Valstybinė laivybos saugumo kontrolė

Valstybinę

laivybos vidaus vandenų keliais saugumo kontrolę atlieka Vyriausybės įsteigta

inspekcija.

[26

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

20 straipsnis.

Laivo kapitonas (škiperis)

1.

Savaeigį

laivą valdo kapitonas, nesavaeigį  laivą  -

škiperis.

2.

Laivo

kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir

atsako už laivo, jo

įgulos, keleivių bei krovinio saugumą.  Jo

nurodymai,  kuriais

siekiama  laive  garantuoti  saugumą   ir

palaikyti tvarką,

privalomi visiems laive esantiems asmenims.

3.

Įgulos

nariai  į  laivą  priimami,  jei  kapitonas

(škiperis) sutinka.

4.

Kapitono

(škiperio)  teises  ir  pareigas   nustato

Tarnybos laivuose statutas.

21  straipsnis.

Kapitono veiksmai, kilus pavojui  laivui,

žmonėms ir gamtai

1.

Jeigu

kyla   pavojus  laivo  saugumui,   kapitonas

(škiperis)

nedelsdamas  turi  imtis  visų  priemonių  pavojui

pašalinti ir atlikti

visus reikalingus veiksmus.

2.

Jeigu

laivui  gresia neišvengiama  žūtis,  kapitonas

privalo  imtis

būtinų priemonių, kad keleiviai,  o  po  to  ir

agula   saugiai

apleistų  laivą.  Kapitonas  laivą   palieka

paskutinis.

Palikdamas laivą, kapitonas turi  pasiimti  laivo

dokumentus.

3.

Gavęs

nelaimės  signalą arba vidaus  vandenų  kelyje

aptikęs  pavojuje

žmogų ar laivą, kapitonas privalo  suteikti

žmonėms  pagalbą,

jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui,

keleiviams ir

įgulai.

4.

Įvykus

avarijai ir užteršus aplinką, laivo kapitonas

(škiperis)  privalo

imtis priemonių teršalams  lokalizuoti  ir

neigiamoms pasekmėms

likviduoti.

22 straipsnis.

Atlyginimas už pagalbos suteikimą

1.

Už

pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam  laivui,

jeigu  visiškai ar

iš dalies buvo išgelbėtas laivas,  krovinys

ar  kitas  jame

buvęs turtas, laivo valdytojas turi  sumokėti

atlyginimą.

2.

Pagalba

pavojuje atsidūrusiam laivui,  jo  kroviniui

teikiama,  tik jei

yra kapitonų susitarimas dėl  pagalbos.  Už

pagalbos  suteikimą

priklausančio atlyginimo dydis  nustatomas

šiame susitarime.

3.

Išgelbėti

žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą.

4.

Asmenys,

gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo

už turto gelbėjimą

kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVYBA

23 straipsnis.

Vidaus vandenų kelio ženklai

1.

Vidaus

vandenų kelių valdytojai privalo žymėti  kelią

navigacijos

(nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.

2.

Ženklų

įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką  nustato

Vidaus  vandenų

kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo

ministerija.

24 straipsnis.

Plaukiojimo vaga (farvateris)

1.

Plaukiojimo

vaga (farvateris) - vidaus vandenų  kelio

juosta, tinkanti

plaukti tam tikros grimzlės laivams.

2.

Plaukiojimo  vaga  (farvateris)  turi  būti  pažymėta

navigacijos ženklais

arba nurodyta locmano žemėlapiuose.

25 straipsnis.

Laivybos saugumas

1.

Laivybos

saugumas  užtikrinamas   organizacinėmis,

techninėmis,

sanitarijos,   gamtosaugos    ir    teisinėmis

priemonėmis.

2.

Šias

priemones  įgyvendina  vidaus  vandenų  kelių,

transporto

priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių

bei kitų vidaus

vandenų transporto objektų valdytojai.

26 straipsnis. Valstybinė saugios laivybos vidaus

vandenų keliuose priežiūra

Valstybinę saugios laivybos vidaus vandenų keliuose

priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

27

straipsnis. Avarijų vidaus vandenų keliuose tyrimas

Vidaus

vandenų keliuose įvykusių avarijų registravimo ir tyrimo tvarką nustato Laivų

avarijų tyrimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

[27

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

27 straipsnis. Avarijų vidaus vandenų keliuose tyrimas

Vidaus vandenų keliuose įvykusių avarijų registravimo

ir tyrimo tvarką nustato Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisyklės, kurias

tvirtina susisiekimo ministras.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŽYMINIS MOKESTIS IR RINKLIAVOS

28

straipsnis. Žyminis mokestis

Už

laivo įregistravimą, perregistravimą, išregistravimą ir atitinkamų dokumentų

išdavimą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis.

29

straipsnis. Rinkliavos

1.

Už naudojimąsi Lietuvos Respublikos uostais, vidaus vandenų keliais imamos

rinkliavos.

2.

Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

30

straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys

1.

Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja

nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus

vandenų transportu tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius suderinęs su

Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

2.

Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja

nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą.

3.

Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu

taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

31

straipsnis. Licencija (leidimas) verstis keleivių vežimu

1.

Vežti keleivius vidaus vandenų keliais turi teisę įmonės, turinčios licenciją

(leidimą) verstis keleivių vežimu.

2.

Licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu vidaus vandenų keliais Vyriausybės

nustatyta tvarka išduoda Susisiekimo ministerija.

32

straipsnis. Keleivio bilietas

1.

Keleivio bilietas - keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas.

2.

Bilietų pardavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų

transportu taisyklės.

3.

Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo

data ir laikas. Taisyklėse numatytais atvejais biliete, parduotame pradinėje

prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos numeris.

33

straipsnis. Keleivio teisės

Keleivis

turi teisę:

1)

užimti nurodytą biliete vietą;

2)

nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros

vietos;

3)

nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą - už nustatytą užmokestį;

4)

su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar jei yra laivų valdytojų

susitarimas - kitais laivais, kai laivas dėl kokių nors priežasčių negali

plaukti;

5)

nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba

bagažo kvitą, gauti sumokėtus pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama

ne dėl nuo keleivio priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami

proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus

vandenų transportu taisyklėse nustatyta tvarka.

34

straipsnis. Keleivio pareigos

1.

Keleivis privalo:

1)

sumokėti už vežimą;

2)

saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos ir jį pateikti

kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3)

laikytis nustatytos elgesio tvarkos.

2.

Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono

nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo prieplaukoje.

35

straipsnis. Bagažo kvitas

1.

Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas.

2.

Bagažo kvite turi būti nurodyta numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už

vežimą.

36

straipsnis. Bagažo išdavimas ir saugojimas

1.

Vežėjas privalo grąžinti keleiviui bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo

kvitą.

2.

Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas

nustatytas užmokestis.

3.

Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą vietą dienos neatsiimtas bagažas

realizuojamas nustatyta tvarka.

37

straipsnis. Rasti daiktai

1.

Rasti laive daiktai perduodami laivo kapitonui arba uosto (prieplaukos)

administracijai.

2.

Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo

vidaus vandenų transportu taisyklės.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS

38

straipsnis. Krovinio vežimo sutartis

Krovinio

vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį,

pateikti laivą, pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties

punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už

jo vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

39

straipsnis. Užsakymas

1.

Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti

reikalingą laivą užsakyme nurodytam kroviniui vežti.

2.

Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

3.

Užsakyme turi būti šie rekvizitai:

1)

krovinio siuntėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir

pavardė; adresas;

2)

krovinio gavėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir

pavardė; adresas;

3)

krovinio išsiuntimo ir paskirties punktai;

4)

krovinio pavadinimas, kiekis (svoris) ir rūšis;

5)

laivo pateikimo laikas;

6)

laivo pateikimo vieta;

7)

pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai.

4.

Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis

komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.

40

straipsnis. Važtaraštis

1.

Važtaraštis - krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje

siuntėjas privalo nurodyti:

1)

krovinio siuntėjo - juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą,

pavardę; adresą;

2)

krovinio gavėjo - juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą,

pavardę; adresą;

3)

krovinio pavadinimą;

4)

krovinio kiekį (svorį), rūšį;

5)

svorio nustatymo būdą;

6)

vežimo sutarties sąlygas;

7)

krovinį lydinčiuosius dokumentus;

8)

krovinio ženklus;

9)

krovinio ypatybes;

10)

užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir

iškrovimą).

2.

Važtaraštį pasirašo siuntėjas. Vežėjas krovinio priėmimą patvirtina savo parašu

ir kalendoriniu spaudu.

3.

Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir

kitos.

4.

Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Vieną egzempliorių gauna siuntėjas,

antrąjį su kroviniu išduoda gavėjui, trečiąjį pasilieka vežėjas.

5.

Krovinys laikomas priimtu vežti, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo

važtaraštį.

[40

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

40

straipsnis. Važtaraštis

1.

Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį

patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:

1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą

arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

2) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba

fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

3)

krovinio pavadinimą;

4)

krovinio kiekį (svorį), rūšį;

5)

svorio nustatymo būdą;

6)

vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir paskirties punktus;

7)

krovinį lydinčiuosius dokumentus;

8)

krovinio ženklus;

9)

krovinio ypatybes;

10) užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už

suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);

11) vežant pavojingą krovinį – jo pavojingumo klasę ir

identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytą pavojingų

medžiagų sąrašą.

2.

Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais.

Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.

3.

Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio

įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

41

straipsnis. Laivo parengimas

1.

Vežėjas privalo pateikti švarų ir tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą,

atitinkantį gamtos apsaugos reikalavimus.

2.

Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti techninius reikalavimus ir

sanitarines sąlygas, nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse,

kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

[2

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

2.

Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti

minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo ministerija, o

jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą

iki paskirties punkto.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

42

straipsnis. Krovinio priėmimas

1.

Vežėjas, priimdamas krovinį iš siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo

priemonėmis, privalo tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

2.

Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo priemonėmis, vežėjas turi teisę tikrinti

krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

3.

Jeigu priimant krovinį buvo pastebėti krovinio įpakavimo (taros) trūkumai arba

krovinys netinkamas vežti, siuntėjas arba vežėjas tai privalo nurodyti

pakrovimo - iškrovimo akte.

4.

Krovinio kiekis (svoris) nustatomas pagal Krovinių vežimo vidaus vandenų

keliais taisykles.

5.

Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas ir siuntėjas pasirašo pakrovimo -

iškrovimo aktą.

[42

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

28 straipsnis.

Žyminis mokestis

Už  laivo

įregistravimą, perregistravimą, išregistravimą

ir  atitinkamų

dokumentų  išdavimą mokamas  nustatyto  dydžio

žyminis mokestis.

29 straipsnis.

Rinkliavos

1.

Už

naudojimąsi Lietuvos Respublikos uostais,  vidaus

vandenų keliais

imamos rinkliavos.

2.

Rinkliavų

dydžius  ir  jų  mokėjimo  tvarką  nustato

Vyriausybė.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

30 straipsnis.

Keleivio ir bagažo vežimo sutartys

1.

Keleivio vežimo sutartyje vežėjas

įsipareigoja nuvežti

keleivį

ir jo rankinį bagažą į  paskirties  punktą, o keleivis

įsipareigoja

sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių

vežimo

vidaus  vandenų  transportu  tarifus nustato  vežėjas,

maksimalius

jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir

energetikos

kontrolės komisija.

2.

Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti

keleivio  bagažą į

paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui,  o

keleivis

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už  bagažo

nuvežimą.

3.

Draudžiamų

vežti daiktų sąrašą  numato  Keleivių  ir

bagažo  vežimo

vidaus  vandenų transportu  taisyklės,  kurias

tvirtina Susisiekimo

ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

31

straipsnis.  Licencija  (leidimas)  verstis  keleivių

vežimu

1.

Vežti

keleivius  vidaus vandenų keliais  turi  teisę

įmonės, turinčios

licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu.

2.

Licenciją

(leidimą) verstis keleivių  vežimu  vidaus

vandenų   keliais

Vyriausybės   nustatyta   tvarka   išduoda

Susisiekimo

ministerija.

32 straipsnis. Keleivio

bilietas

1.

Keleivio

bilietas   -  keleivio   vežimo   sutartį

patvirtinantis

dokumentas.

2.

Bilietų

pardavimo tvarką nustato Keleivių  ir  bagažo

vežimo vidaus

vandenų transportu taisyklės.

3.

Biliete

turi  būti nurodyta išvykimo  ir  paskirties

prieplaukos,

kaina,  išvykimo  data  ir  laikas.   Taisyklėse

numatytais

atvejais    biliete,    parduotame     pradinėje

prieplaukoje, turi

būti nurodytas vietos numeris.

33 straipsnis.

Keleivio teisės

Keleivis turi

teisę:

1) užimti

nurodytą biliete vietą;

2)  nemokamai

vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų  vaiką,

jei jis neužima

atskiros vietos;

3)  nemokamai

vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą  -  už

nustatytą užmokestį;

4)  su  tuo

pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo  ar

jei  yra  laivų

valdytojų susitarimas - kitais  laivais,  kai

laivas dėl kokių

nors priežasčių negali plaukti;

5)  nutraukti

keleivio  ir bagažo  vežimo  sutartis  ir,

grąžinęs  į  kasą

bilietą arba bagažo kvitą, gauti  sumokėtus

pinigus. Kai

keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne  dėl  nuo

keleivio

priklausančių  priežasčių,   pinigai   už   bilietą

grąžinami

proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir

bagažo  vežimo

vidaus vandenų transportu taisyklėse  nustatyta

tvarka.

34 straipsnis.

Keleivio pareigos

1.

Keleivis

privalo:

1) sumokėti už

vežimą;

2)  saugoti

bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos

ir jį pateikti

kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis

nustatytos elgesio tvarkos.

2.

Jei

keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos

tvarkos, kapitono

nurodymu jis gali būti išlaipintas iš  laivo

prieplaukoje.

35 straipsnis.

Bagažo kvitas

1.

Bagažo

kvitas - bagažo vežimo sutartį patvirtinantis

dokumentas.

2.

Bagažo

kvite  turi  būti  nurodyta  numeris,  daiktų

skaičius, svoris ir

kaina už vežimą.

36 straipsnis.

Bagažo išdavimas ir saugojimas

1.

Vežėjas

privalo  grąžinti  keleiviui  bagažą,   kai

keleivis jam

pateikia bagažo kvitą.

2.

Neatsiimtas

bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. Už

bagažo saugojimą

imamas nustatytas užmokestis.

3.

Per  30

parų nuo pristatymo į paskirtą vietą  dienos

neatsiimtas bagažas

realizuojamas nustatyta tvarka.

37 straipsnis.

Rasti daiktai

1.

Rasti

laive daiktai perduodami laivo kapitonui  arba

uosto (prieplaukos)

administracijai.

2.

Rastų

daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką  nustato

Keleivių ir bagažo

vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS

38 straipsnis.

Krovinio vežimo sutartis

Krovinio

vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą

įsipareigoja priimti

krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį

nugabenti patikėtą

jam krovinį į paskirties punktą ir  išduoti

jį gavėjui, o

siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo

vežimą sumokėti

nustatytą užmokestį.

39 straipsnis.

Užsakymas

1.

Užsakymas

-  siuntėjo  pasiūlymas  jo   nurodytomis

sąlygomis vežėjui

pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam

kroviniui vežti.

2.

Užsakymo

pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

3.

Užsakyme

turi būti šie rekvizitai:

1)  krovinio

siuntėjo - juridinio asmens pavadinimas arba

fizinio asmens

vardas ir pavardė; adresas;

2)  krovinio

gavėjo - juridinio asmens pavadinimas  arba

fizinio asmens

vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio

išsiuntimo ir paskirties punktai;

4) krovinio

pavadinimas, kiekis (svoris) ir rūšis;

5) laivo

pateikimo laikas;

6) laivo

pateikimo vieta;

7) pakrovimo ir

iškrovimo bei vežimo terminai.

4.

Siuntėjo

užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu

arba  kitomis

komunikacijos priemonėmis praneša apie  užsakymo

priėmimą.

40 straipsnis.

Važtaraštis

1.

Važtaraštis  - krovinio vežimo sutartį patvirtinantis

dokumentas.

Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:

1)  krovinio

siuntėjo - juridinio asmens pavadinimą  arba

fizinio asmens

vardą, pavardę; adresą;

2)  krovinio

gavėjo - juridinio asmens  pavadinimą  arba

fizinio asmens

vardą, pavardę; adresą;

3) krovinio

pavadinimą;

4) krovinio

kiekį (svorį), rūšį;

5) svorio

nustatymo būdą;

6) vežimo

sutarties sąlygas;

7) krovinį

lydinčiuosius dokumentus;

8) krovinio

ženklus;

9) krovinio

ypatybes;

10)  užmokestį

už vežimą (važtapinigius) ir už  suteiktas

paslaugas (pakrovimą

ir iškrovimą).

2.

Važtaraštį  pasirašo  siuntėjas.  Vežėjas   krovinio

priėmimą patvirtina

savo parašu ir kalendoriniu spaudu.

3.

Važtaraštyje

gali būti žymos apie krovinio įvertinimą,

įpakavimą (tarą) ir

kitos.

4.

Važtaraštis   surašomas  3   egzemplioriais.   Vieną

egzempliorių  gauna

siuntėjas, antrąjį  su  kroviniu  išduoda

gavėjui, trečiąjį

pasilieka vežėjas.

5.

Krovinys

laikomas priimtu vežti, kai vežėjas  priima

krovinį ir pasirašo

važtaraštį.

41 straipsnis.

Laivo parengimas

1.

Vežėjas

privalo pateikti švarų ir tinkamą  vežti  tos

rūšies    kroviniui

laivą,   atitinkantį   gamtos   apsaugos

reikalavimus.

2.

Laivas,

kuriuo  vežamas  krovinys,  turi   atitikti

techninius

reikalavimus  ir sanitarines  sąlygas,  nustatytas

Krovinių  vežimo

vidaus  vandenų keliais  taisyklėse,  kurias

tvirtina Susisiekimo

ministerija.

42 straipsnis. Krovinio priėmimas

1.

Vežėjas, priimdamas krovinį iš siuntėjo į savo

sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti krovinio kiekį

(svorį) ir būklę.

2.

Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo priemonėmis,

vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

3.

Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta krovinio ar

įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys netinkamas

vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje ir

patvirtinta siuntėjo bei vežėjo parašais.

4.

Krovinys laikomas priimtu vežti, kai vežėjas parašu

ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio priėmimą.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

43

straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas

1.

Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

2.

Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive

atitinka technines sąlygas, nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais

taisyklėse.

3.

Visi siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į

važtaraštį, vežami kaip krovinys ir išduodami gavėjui kartu su kroviniu

paskirties punkte.

44

straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai

1.

Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių sutartyje.

2.

Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu

laiku.

3.

Jeigu krovinį krauna siuntėjas (gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir

iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai laivas yra atvykęs

į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir parengtas atlikti tokius darbus.

4.

Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse

nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo pateikimą pakrovimui ar

iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas papildomas terminas

šiems darbams pasirengti.

45

straipsnis. Krovinio peradresavimas

Krovinio

siuntėjas vežimo laikotarpiu turi teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti

važtaraštyje nurodytą krovinio gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių

vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik

tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.

46

straipsnis. Pranešimas apie krovinio pristatymą

Apie

laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne

vėliau kaip per 12 val. po laivo atvykimo į paskirties punktą.

47

straipsnis. Krovinio išdavimas

1.

Paskirties punkte vežėjas išduoda krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį)

ir būklę.

2.

Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su gavėju tikrina:

1)

jeigu krovinys plombuotas, krovinio plombas, jų būklę;

2)

krovinio įpakavimo (taros), konteinerių būklę;

3)

krovinio kiekį (svorį).

3.

Vežėjas išduoda gavėjui ir siuntėjui pakrovimo - iškrovimo aktą, patvirtinantį

krovinio priėmimą vežti ir pakrovimo ar iškrovimo darbų atlikimą.

4.

Pakrovimo - iškrovimo aktas surašomas 3 egzemplioriais. Jį pasirašo vežėjas ir

gavėjas. Pakrovimo - iškrovimo aktas kartu su važtaraščiu ir kroviniu

paskirties punkte išduodamas gavėjui.

5.

Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame laive arba su netinkamomis, pažeistomis

plombomis, arba nesilaikant greitai gendančių krovinių pristatymo termino, arba

jeigu krovinio kiekio (svorio) trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas kartu su

gavėju privalo tai nurodyti pakrovimo - iškrovimo akte. Jeigu surašant šį aktą

kyla ginčai dėl krovinio kiekio (svorio) trūkumų ar sužalojimų, kviečiamas

ekspertas.

6.

Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sužalojus ar pablogėjus jo

kokybei visiškai ar iš dalies negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo

paskirtį.

[47

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

43 straipsnis.

Krovinio pakrovimas ir iškrovimas

1.

Krovinį

pakrauna ir iškrauna vežėjas, jeigu sutartyje

nenumatyta kitaip.

2.

Vežėjas

privalo  tikrinti, ar  krovinių  pakrovimas,

išdėstymas,

tvirtinimas  laive  atitinka  technines  sąlygas,

nustatytas Krovinių

vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.

3.

Visi

siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir

medžiagos,

įtraukti  į važtaraštį, vežami  kaip  krovinys  ir

išduodami gavėjui

kartu su kroviniu paskirties punkte.

44  straipsnis.

Krovinio vežimo, pakrovimo  ir  iškrovimo

terminai

1.

Krovinio

vežimo,  pakrovimo  ir  iškrovimo  terminai

nustatomi šalių

sutartyje.

2.

Vežėjas

privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą

sutartyje nustatytu laiku.

3.

Jeigu

krovinį  krauna  siuntėjas  (gavėjas)   savo

priemonėmis,

pakrovimo  ir  iškrovimo   terminai   pradedami

skaičiuoti nuo to

momento, kai laivas yra atvykęs į  pakrovimo

ar iškrovimo punktą

ir parengtas atlikti tokius darbus.

4.

Jeigu per

sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų

keliais  taisyklėse

nustatytą terminą  nebuvo  pranešta  apie

laivo pateikimą

pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui

turi   būti

suteikiamas  papildomas  terminas  šiems  darbams

pasirengti.

45 straipsnis.

Krovinio peradresavimas

Krovinio

siuntėjas   vežimo  laikotarpiu   turi   teisę

nekeisdamas

paskirties  punkto keisti  važtaraštyje  nurodytą

krovinio gavėją.

Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo

vidaus  vandenų

keliais taisyklės. Vežėjas  atlieka  siuntėjo

nurodymus   tik

tuo  atveju,  kai  krovinys  dar  neperduotas

ankstesniam gavėjui.

46 straipsnis.

Pranešimas apie krovinio pristatymą

Apie  laivo

atvykimą vežėjas nedelsdamas privalo pranešti

krovinio  gavėjui,

bet ne vėliau kaip per  12  val.  po  laivo

atvykimo į

paskirties punktą.

47 straipsnis. Krovinio išdavimas

1.

Paskirties punkte vežėjas išduoda krovinį gavėjui

patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.

2.

Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su gavėju

tikrina:

1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio plombas, jų

būklę;

2) krovinio įpakavimo (taros), konteinerių būklę;

3) krovinio kiekį (svorį).

3.

Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas kartu duoda ir

vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu gavėjui, kai gavėjas

parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose) patvirtina krovinio

priėmimą.

4.

Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame laive arba su

netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai gendančių

krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio) trūksta ar yra

sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir patvirtina parašais.

5.

Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai

krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima

krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.

6.

Jeigu perduodant krovinį gavėjui, kyla ginčų dėl

krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio), kviečiamas

ekspertas.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

48

straipsnis. Krovinio saugojimas

1.

Krovinio gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos

krovinį.

2.

Krovinys paskirties uoste ar prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val.

neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po šio termino už kiekvieną

saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais

taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.

3.

Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą

nemokamas.

4.

Krovinio saugojimo uoste ar prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus

vandenų keliais taisyklės.

49

straipsnis. Licencija (leidimas) verstis krovinių vežimu tarptautiniais

maršrutais

Vežti

krovinius tarptautiniais maršrutais turi teisę įmonės, turinčios licenciją

(leidimą) verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais. Šias licencijas

(leidimus) išduoda Susisiekimo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

50

straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos ar

kitų

įvykių

1.

Uosto ar prieplaukos administracija gali uždrausti arba apriboti krovinių

vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens kelių techninę būklę,

hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus pranešimus.

2.

Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo

sustabdyti ar uždrausti krovinių vežimai, uosto ar prieplaukos administracija

privalo apie tai pranešti nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui

ar gavėjui.

3.

Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau

kaip 48 val., apie tai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse nurodant

priežastį ir nutraukimo trukmę.

51

straipsnis. Pašto vežimo sutartis

1.

Pašto vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam

paštą į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto

vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

2.

Pašto siuntos pristatymo į laivą ir vežimo terminai nustatomi šalių susitarime.

Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo tvarką nustato bendros Susisiekimo

ministerijos ir Ryšių ir informatikos ministerijos taisyklės.

52

straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas

1.

Pavojingi kroviniai vežami vidaus vandenų transportu Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2.

Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BUKSYRAVIMAS

53

straipsnis. Buksyravimo sutartis

1.

Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas įsipareigoja vilkti arba stumti

(buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam tikrą laiką, taip pat atlikti

manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas įsipareigoja sumokėti nustatytą

užmokestį.

2.

Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu

būdu (pasikeičiant raštais, telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).

54

straipsnis. Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui

Nesavaeigių

laivų valdytojas privalo sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir

numatytoje vietoje pateikti buksyravimui laivus.

55

straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui

Buksyruojančio

laivo valdytojas, priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:

1)

patikrinti nesavaeigių laivų techninę būklę;

2)

nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui;

3)

surašyti aktą apie nesavaeigio laivo priėmimą buksyravimui.

56

straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas

Buksyruojamųjų

laivų įgula yra pavaldi buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai

vykdyti jo nurodymus, jeigu kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.

57

straipsnis. Buksyruojančio laivo kapitono pareigos įvykus avarijai

Įvykus

avarijai, buksyruojančio laivo kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių

saugumui užtikrinti, avarijai likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.

58

straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas

1.

Baigus buksyravimo sutartyje numatytą laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą,

sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo aktą arba padaro reikiamas žymas

laivo buksyravimo dokumentuose.

2.

Jeigu buksyravimo metu laivas buvo sužalotas, iš dalies arba visai prarastas

laive esantis krovinys, apie tai nurodoma sutarties atlikimo akte.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ IR DRAUDIMAS

59

straipsnis. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1.

Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti

keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad

žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios.

2.

Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta keleiviui laive arba įsodinimo ar

išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.

60

straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas

Žala,

padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį

kodeksą.Vežėjui atskirai susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė

atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.

61

straipsnis. Atsakomybė už laivo įgulos nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės

atėmimą

1.

Vežėjas atsako už žalą, padarytą laivo įgulos nario sveikatai ar gyvybei. Žala

atlyginama Žmonių saugos darbe ir Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe

įstatymų nustatytais dydžiais bei tvarka.

2.

Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti laivo valdytojas

pagal Civilinį kodeksą.

62

straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą

1.

Krovinys ar bagažas laikomas prarastu, jeigu jis nepristatytas į paskirties

vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo priėmimo vežti dienos. Krovinio ar

bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių

savybių pablogėjimas.

2.

Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už

žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo.

3.

Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje

neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje

vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą

ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu žala laikoma atsiradusia vežimo laivu

metu.

63

straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą vežimą

1.

Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą, privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo

gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta

atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

2.

Vežimo terminas laikomas nepažeistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo

atlikti dėl nenugalimos jėgos, kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir

išvengti.

64

straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus laivams

1.

Susidūrus laivams, žalą, padarytą laivams ar kitam turtui, atlygina laivo

valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas.

2.

Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar bagažui susidūrus keliems laivams,

solidariai atlygina dėl to kalti laivų valdytojai.

65

straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims

Žalą,

padarytą tretiesiems asmenims ar jų turtui vežant vidaus vandenų keliais,

atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

66

straipsnis. Atsakomybė už laivo prastovą

Už

laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų,

susijusių su pervežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus

pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova, šalys gali nustatyti netesybas.

Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

67

straipsnis. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą

Keleiviai,

krovinio siuntėjai ir gavėjai, kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą

pagal Civilinį kodeksą.

68

straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą

negaliojimas

Bet

kokie vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl

vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo

negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

69

straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo tvarka

1.

Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui.

Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas

praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau

kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą laiką atsakymas į

pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.

2.

Ieškiniui, kylančiam iš vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų

ieškininės senaties terminas.

3.

Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.

70

straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų transporto priemonių ir jų stovėjimo

įrenginių registravimo ir eksploatavimo taisyklių

pažeidimą

Vidaus

vandenų transporto priemonių bei jų stovėjimo įrenginių registravimo ir

eksploatavimo, taip pat vidaus vandenų transporto priemonių laivybos taisyklių

pažeidimus, jeigu už tai nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, užtraukia

atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

71

straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos

taisyklių pažeidimą

1.

Vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos taisyklių pažeidimas,

tyčinis vandens kelių, juose esančių įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių

priemonių išardymas, sužalojimas, taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar

galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar

kitas sunkias pasekmes, užtraukia atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.

2.

Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar

uostų akvatorijose navigacinius įrenginius ar hidrotechninius statinius,

privalo atlyginti žalą, taip pat avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto

įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.

72

straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų teršimą

Vidaus

vandenų transporto priemonėms užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis,

kenksmingomis žmonių sveikatai, žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų

numatyta civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

73

straipsnis. Privalomasis keleivių draudimas

Keleiviai,

vežami laivais, privalomai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus.

74

straipsnis. Savanoriškasis bagažo ir krovinių draudimas

Kroviniai

ir bagažas, vežami laivais, gali būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.

75

straipsnis. Laivo ir vežėjo civilinės atsakomybės draudimas

Laivas

ir vežėjo civilinė atsakomybė gali būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19,

24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 4(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė

Trapinskienė (2000.09.13)

48 straipsnis.

Krovinio saugojimas

1.

Krovinio

gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš

uosto ar prieplaukos

krovinį.

2.

Krovinys

paskirties uoste ar prieplaukoje  nemokamai

saugomas 24 val.

neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po

šio  termino  už

kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje  ar

Krovinių  vežimo

vidaus vandenų keliais taisyklėse  nustatyto

dydžio užmokestis.

3.

Jeigu

krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės,

užmokestis už

krovinio saugojimą nemokamas.

4.

Krovinio

saugojimo  uoste  ar  prieplaukoje  tvarką

nustato Krovinių

vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.

49

straipsnis.  Licencija  (leidimas)  verstis  krovinių

vežimu

tarptautiniais  maršrutais

Vežti

krovinius  tarptautiniais  maršrutais  turi  teisę

įmonės, turinčios

licenciją (leidimą) verstis krovinių  vežimu

tarptautiniais

maršrutais. Šias licencijas (leidimus)  išduoda

Susisiekimo

ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

50  straipsnis.

Krovinių vežimų ribojimas ar  uždraudimas

dėl nenugalimos

jėgos ar kitų įvykių

1.

Uosto  ar

prieplaukos administracija gali  uždrausti

arba  apriboti

krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens

kelių  techninę

būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją

bei kitus

pranešimus.

2.

Jeigu  dėl

nenugalimos jėgos ar kitų įvykių, trukusių

ilgiau  kaip  24

val., buvo sustabdyti ar uždrausti  krovinių

vežimai, uosto ar

prieplaukos administracija privalo apie  tai

pranešti  nurodydama

priežastį ir sustabdymo trukmę  siuntėjui

ar gavėjui.

3.

Jeigu  dėl

nurodytų priežasčių uosto ar  prieplaukos

darbas  nutraukiamas

ilgiau kaip 48 val., apie  tai  skelbiama

visuomenės

informavimo  priemonėse  nurodant  priežastį   ir

nutraukimo trukmę.

51 straipsnis.

Pašto vežimo sutartis

1.

Pašto

vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti

siuntėjo  patikėtą

jam paštą į paskirties punktą  ir  išduoti

gavėjui,  o

siuntėjas įsipareigoja už pašto  vežimą  sumokėti

nustatytą užmokestį.

2.

Pašto

siuntos pristatymo į laivą ir vežimo  terminai

nustatomi šalių

susitarime. Pašto siuntų priėmimo ir  išdavimo

tvarką  nustato

bendros Susisiekimo ministerijos ir  Ryšių  ir

informatikos

ministerijos taisyklės.

52 straipsnis.

Pavojingų krovinių vežimas

1.

Pavojingi

kroviniai vežami vidaus vandenų  transportu

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

2.

Pavojingų

krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BUKSYRAVIMAS

53 straipsnis.

Buksyravimo sutartis

1.

Buksyravimo  sutartyje laivo valdytojas  įsipareigoja

vilkti arba stumti

(buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam

tikrą  laiką, taip

pat atlikti manevrą, o stumiamo ar  velkamo

laivo valdytojas

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.

2.

Buksyravimo

sutartis gali būti sudaryta rašytine forma

ar   kitu   šalių

pasirinktu  būdu  (pasikeičiant   raštais,

telefonogramomis,

faksogramomis ir kt.).

54 straipsnis.

Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui

Nesavaeigių

laivų    valdytojas   privalo    sutartyje

nustatytais terminais

tinkamai parengti ir numatytoje  vietoje

pateikti

buksyravimui laivus.

55 straipsnis.

Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui

Buksyruojančio

laivo valdytojas, priimdamas  buksyravimui

nesavaeigius laivus,

privalo:

1) patikrinti nesavaeigių

laivų techninę būklę;

2) nustatyti,

ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui;

3)   surašyti

aktą  apie  nesavaeigio  laivo   priėmimą

buksyravimui.

56 straipsnis.

Laivų įgulos pavaldumas

Buksyruojamųjų

laivų  įgula yra  pavaldi  buksyruojančio

laivo  kapitonui

ir  privalo tiksliai vykdyti  jo  nurodymus,

jeigu kitaip

nenumatyta buksyravimo sutartyje.

57

straipsnis.  Buksyruojančio laivo  kapitono  pareigos

įvykus avarijai

Įvykus

avarijai, buksyruojančio laivo kapitonas  privalo

imtis  visų

priemonių  žmonių saugumui  užtikrinti,  avarijai

likviduoti,

nesavaeigiam laivui išsaugoti.

58 straipsnis.

Buksyravimo pasibaigimas

1.

Baigus

buksyravimo sutartyje numatytą laivo  vilkimą,

stūmimą   arba

manevrą,  sutarties  šalys  surašo   sutarties

įvykdymo  aktą  arba

padaro reikiamas žymas laivo  buksyravimo

dokumentuose.

2.

Jeigu

buksyravimo  metu laivas  buvo  sužalotas,  iš

dalies  arba visai

prarastas laive esantis krovinys, apie  tai

nurodoma sutarties

atlikimo akte.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ IR DRAUDIMAS

59

straipsnis.   Atsakomybė   už   keleivio   sveikatos

sužalojimą ar

gyvybės atėmimą

1.

Vežėjas,

kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas,

privalo  atlyginti

keleiviui žalą, padarytą didesnio  pavojaus

šaltinio,   jeigu

nėra  įrodymų,  kad  žala   atsirado   dėl

nenugalimos jėgos

arba nukentėjusiojo tyčios.

2.

Vežėjas

atsako už žalą, kuri padaryta keleiviui laive

arba  įsodinimo  ar

išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant  į

tai, ar laivas

plaukė, ar stovėjo.

60

straipsnis.  Žalos, padarytos keleivio  sveikatai  ar

gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta

keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu,

atlyginama  pagal

Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai  susitarus

su  keleiviu,  gali

būti nustatyta didesnė  atsakomybė,  negu

nustatyta įstatymų.

61 straipsnis.

Atsakomybė už laivo įgulos nario sveikatos

sužalojimą ar gyvybės

atėmimą

1.

Vežėjas

atsako už žalą, padarytą laivo įgulos  nario

sveikatai ar

gyvybei. Žala atlyginama Žmonių saugos  darbe  ir

Draudimo  nuo

nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatytais

dydžiais bei tvarka.

2.

Pagal šiuos

įstatymus neatlygintą žalos dalį  privalo

atlyginti laivo

valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

62

straipsnis.   Atsakomybė  už  krovinio   ar   bagažo

praradimą, trūkumą

ar  sužalojimą

1.

Krovinys

ar  bagažas laikomas  prarastu,  jeigu  jis

nepristatytas į

paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio  ar

bagažo  priėmimo

vežti  dienos. Krovinio  ar  bagažo  trūkumu

laikomas  jo

kiekybinis  sumažėjimas,  o  sužalojimu   -   jo

kokybinių savybių

pablogėjimas.

2.

Vežėjas,

priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį

ar  bagažą,  atsako

už žalą, padarytą dėl krovinio  ar  bagažo

praradimo, trūkumo

ar sužalojimo.

3.

Vežimu

laikomas laikotarpis, per  kurį  krovinys  ar

bagažas buvo vežėjo

žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo

laive,  uoste,

prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu  vežėjas

atliko  priimto

krovinio ar bagažo pakrovimą,  perkrovimą  ar

perdavimą,  tai

padaryta tokiu metu žala laikoma  atsiradusia

vežimo laivu metu.

63 straipsnis.

Atsakomybė už pavėluotą vežimą

1.

Vežėjas,

pažeidęs vežimo terminą, privalo  atlyginti

keleivio,  krovinio,

bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to  turėtus

nuostolius,

jeigu   sutartyje  nebuvo  numatyta   atsakomybė

netesybomis.

Negautos pajamos neatlyginamos.

2.

Vežimo

terminas laikomas nepažeistu,  jeigu  vežėjas

savo  įsipareigojimo

negalėjo atlikti dėl  nenugalimos  jėgos,

kurios vežėjas

negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.

64

straipsnis.  Atsakomybė už žalą,  padarytą  susidūrus

laivams

1.

Susidūrus

laivams, žalą, padarytą laivams  ar  kitam

turtui,  atlygina

laivo valdytojas, dėl  kurio  kaltės  įvyko

susidūrimas.

2.

Žalą,

padarytą  keleiviams,  kroviniui  ar  bagažui

susidūrus  keliems

laivams, solidariai atlygina dėl  to  kalti

laivų valdytojai.

65  straipsnis.

Atsakomybė už žalą, padarytą  tretiesiems

asmenims

Žalą,  padarytą

tretiesiems asmenims ar jų turtui  vežant

vidaus  vandenų

keliais,  atlygina  laivo  valdytojas   pagal

Civilinį kodeksą.

66 straipsnis.

Atsakomybė už laivo prastovą

Už  laivo

prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo,

ar  dėl  dokumentų,

susijusių su pervežimu,  neįforminimo  ar

nepateikimo

nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko  įvyko

laivo  prastova,

šalys  gali  nustatyti  netesybas.  Netesybų

nustatymas turi būti

įformintas raštu.

67 straipsnis.

Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą

Keleiviai,

krovinio   siuntėjai   ir   gavėjai,   kelių

valdytojai,

atlygina  vežėjui padarytą  žalą  pagal  Civilinį

kodeksą.

68  straipsnis.

Susitarimo dėl atleidimo nuo  atsakomybės

už padarytą žalą

negaliojimas

Bet  kokie

vežėjo susitarimai su keleiviu,  krovinio  ar

bagažo siuntėju ar

gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės

už  padarytą  žalą  ar

jos dydžio sumažinimo negalioja.  Tokio

susitarimo

negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

69

straipsnis.   Pretenzijų  ir  ieškinių   dėl   žalos

atlyginimo pateikimo

tvarka

1.

Ieškiniai

dėl  reikalavimų,  kylančių   iš   vežimo

sutarties,

pareiškiami teismui. Ieškovas  gali  iki  ieškinio

pareiškimo vežėjui

pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša  apie

pretenzijos

patenkinimą  arba  atsisakymą  ją  patenkinti  ne

vėliau kaip per

vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą

laiką  atsakymas į

pretenziją negautas, laikoma,  kad  vežėjas

jos nepatenkino.

2.

Ieškiniui,

kylančiam iš vežimo sutarties,  pareikšti

nustatomas dvejų

metų ieškininės senaties terminas.

3.

Pretenzijos

pareiškimas pratęsia ieškininės  senaties

terminą vienam

mėnesiui.

70

straipsnis.  Atsakomybė už vidaus vandenų  transporto

priemonių   ir

jų    stovėjimo  įrenginių  registravimo   ir

eksploatavimo

taisyklių pažeidimą

Vidaus

vandenų  transporto priemonių  bei  jų  stovėjimo

įrenginių

registravimo  ir  eksploatavimo,  taip  pat  vidaus

vandenų  transporto

priemonių laivybos taisyklių  pažeidimus,

jeigu  už  tai

nenumatyta baudžiamoji  atsakomybė,  užtraukia

atsakomybę pagal

Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

71

straipsnis.  Atsakomybė už vidaus vandenų  transporto

laivybos ir

eksploatacijos taisyklių pažeidimą

1.

Vidaus

vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos

taisyklių

pažeidimas, tyčinis vandens  kelių,  juose  esančių

įrenginių, laivų,

signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas,

sužalojimas, taip

pat blogas jų remontas, sukėlęs  ar  galėjęs

sukelti

nelaimingų  atsitikimų  žmonėms,  laivo  katastrofą,

avariją ar kitas

sunkias pasekmes, užtraukia atsakomybę  pagal

baudžiamuosius

įstatymus.

2.

Juridinis

ar fizinis asmuo, sugadinęs ar  sunaikinęs

vidaus  vandenų

keliuose  ar uostų akvatorijose  navigacinius

įrenginius  ar

hidrotechninius statinius,  privalo  atlyginti

žalą,  taip  pat

avarijų, įvykusių dėl navigacinio  ar  uosto

įrenginio

sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.

72 straipsnis.

Atsakomybė už vidaus vandenų teršimą

Vidaus

vandenų  transporto  priemonėms  užteršus  vidaus

vandenų telkinius

medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,

žemės  ūkiui  ar

gyvajai  gamtai, taikoma  įstatymų  numatyta

civilinė,

administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

73 straipsnis.

Privalomasis keleivių draudimas

Keleiviai,

vežami  laivais,  privalomai  draudžiami  nuo

nelaimingų

atsitikimų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

74

straipsnis.   Savanoriškasis  bagažo   ir   krovinių

draudimas

Kroviniai

ir   bagažas,  vežami  laivais,   gali   būti

draudžiami

savanoriškuoju draudimu.

75

straipsnis.  Laivo  ir vežėjo  civilinės  atsakomybės

draudimas

Laivas ir

vežėjo civilinė atsakomybė gali būti draudžiami

savanoriškuoju

draudimu.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                     ALGIRDAS BRAZAUSKAS