← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

Galiojantis tekstas a fecha 2001-04-19

Kodeksas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 105-2393

Neoficialus

Kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

K O D E K S A S

1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

1.

Vidaus vandenų transporto kodeksas

reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo,

pašto vežimo, buksyravimo bei draudimo santykius, taip pat nustato atsakomybę

už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, bei už kitus šio kodekso nuostatų

pažeidimus.

2.

Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės,

darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis

kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.

2 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

sąvoka

1.

Vidaus vandenų transportas - ūkinės

veiklos sritis, kuri apima keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimą,

buksyravimą vidaus vandenų keliais.

2.

Vidaus vandenų transportui priklauso

laivai, laivų eksploatacijos ir remonto bei kitos vidaus vandenų transporto

priemonės, vidaus vandenų keliai, uostai ir prieplaukos, tam tikslui įrengti

hidrotechnikos statiniai, ryšių ir radijo navigacijos įrenginiai.

3 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

objektų nuosavybė

1.

Vidaus vandenų transporto priemonės,

uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti

Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio

fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio valstybėms.

2.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų

keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas)

nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

5 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis

kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI

6 straipsnis. Vidaus vandenų kelių sąvoka

1.

Vidaus vandenų keliai - laivybai

tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai

priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių

locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

2.

Vidaus vandenų keliai skirstomi į

valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių

sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus

vandenų kelių sąrašus - Susisiekimo ministerija.

7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių

naudotojai

1.

Vidaus vandenų kelių naudotojai –

fiziniai ir juridiniai asmenys, besiverčiantys laivyba šiuose keliuose ir

nustatyta tvarka gavę Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos

leidimus naudoti vandens telkinius laivybai.

2.

Vidaus vandenų kelių naudotojais taip

pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų

kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis

hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių

naudotojų pareigos

1.

Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo

vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,

užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens

telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų

įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių,

laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

2.

Hidrotechnikos įrenginių, tiltų,

antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami

vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10 straipsniuose.

9 straipsnis. Hidrotechnikos statinių

valdytojų pareigos

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems

priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus

vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:

1) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti

vandens lygį, būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;

2) sudaryti sąlygas, kad laivai

nekliudomai ir saugiai praplauktų pro hidrotechnikos įrenginius;

3) išleisti vandenį iš vandens saugyklų

vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;

4) prižiūrėti hidrotechnikos įrenginių

techninę būklę.

11 straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto

juosta

1.

Vidaus vandenų kelių valdytojai turi

teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su

laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų

geriau matomi, - kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos

tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant

padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Apsaugos juosta - žemės juosta pagal

vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.

Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba

kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.

3.

Fiziniai ir juridiniai asmenys,

naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus

darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei

navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus

įrenginius ir navigacijos ženklus.

12 straipsnis. Statiniai ir įrenginiai

kranto juostoje

1.

Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto

juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos

apsaugos tarnyba, leidžiama:

1) įrengti nuolatinius arba laikinus

statinius, įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams,

žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui

užtikrinti;

2) neįrengiant nuolatinių statinių,

pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti

žvejybos įrangą, laivų reikmenis.

2.

Statinių ir įrenginių statyba kranto

juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku.

3.

Kranto juostos savininkai savo statinių

ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių

valdytojais.

13 straipsnis. Uostai ir prieplaukos

1.

Uostas - vidaus vandenų akvatorija ir

kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams

įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.

2.

Prieplauka - stacionari arba

plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo,

išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio

straipsnio 1 dalyje.

3.

Uostai ir prieplaukos pagal

atitinkamų darbų pobūdį yra keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei

pramoginių laivų.

4.

Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai

ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos

reikalavimus, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir

patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.

5.

Vidaus vandenų uostai gali būti

valstybės, savivaldybių ir privatūs.

6.

Vidaus vandenų uostai steigiami

Vyriausybės nustatyta tvarka.

7.

Susisiekimo ministerija registruoja

vidaus vandenų uostus, o jos įgaliotos institucijos atlieka juose valstybinę

laivybos priežiūrą.

8.

Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo

teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija.

9.

Tarptautinio vidaus vandenų uosto

statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.

10.

Visų nuosavybės formų vidaus vandenų

uostų savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į

uostus, naudotis uostų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir

iškrauti, įlaipinti ir išlaipinti keleivius, naudotis visomis logistinėmis

vidaus vandenų transporto paslaugomis juose, mokant su tuo susijusius mokesčius

ir rinkliavas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS

14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

priemonių sąvoka

Vidaus vandenų transporto priemonės -

laivai, vežantys keleivius, krovinius, bagažą, paštą, buksyruojantys

nesavaeigius laivus, bei kiti plaukiojantys objektai, eksploatuojantys,

aptarnaujantys vandens kelius.

15 straipsnis. Laivų klasės

1.

Vidaus vandenų laivas – laivas,

naudojamas keleiviams ar kroviniams vežti vidaus vandenimis arba jam

nustatytame plaukiojimo rajone jūroje.

2.

Mažasis laivas – bet kuris laivas,

kurio korpuso ilgis ne ilgesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra

pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu

mažasis laivas, laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12

keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių

keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150

kg, ir burlentės.

3.

Pramoginis laivas – bet kurio tipo su

įvairios rūšies jėgainėmis laivas, skirtas poilsiui, pramogoms bei sportui, ir

kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.

4.

Sportinis laivas – specialiai

sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto

tikslams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

16 straipsnis. Vidaus vandenų laivų

registravimas ir techninė priežiūra

1.

Vidaus vandenų laivai registruojami

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Šį registrą tvarko

Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

2.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų

laivų registre registruojami:

1) vidaus vandenų savaeigiai ir

nesavaeigiai laivai;

2) plaukiojantys kranai, žemkasės,

žemsiurbės;

3) mažieji, sportiniai ir pramoginiai

savaeigiai ir nesavaeigiai, mažesni kaip 80 registro tonų, laivai;

4) burinės ir motorinės jachtos,

baidarės, kanojos, guminės valtys, kurių keliamoji galia per 130 kg,

turistiniai plaustai, plaukiojantys vasarnamiai, mažųjų ir sportinių laivų

stovėjimo įrenginiai (bazės), vandens dviračiai ir motociklai.

3.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų

laivų registre įregistruoto laivo savininkui išduodamas laivo bilietas,

nuosavybės teisės liudijimas, laivo tinkamumo plaukioti liudijimas ir leidimas

plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava.

4.

Vidaus vandenų laivų registravimo

tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų

registravimo taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.

5.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų

laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus

vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Laivų

techninė priežiūra atliekama apžiūrint laivus ir nuolat kontroliuojant jų

techninę būklę. Laivui leidžiama plaukioti tik nustačius, kad jis atitinka

saugios laivybos reikalavimus.

6.

Burinių jachtų techninę priežiūrą

atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga pagal su Susisiekimo ministerija suderintas

Jachtų techninės priežiūros taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

17 straipsnis. Laivų valdytojai

1.

Laivo valdytojas yra savininkas ar

kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.

2.

Perleidus nuosavybės teisę į laivą,

sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją

įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS

18 straipsnis. Personalo sąvoka

1.

Vidaus vandenų transporto personalą

sudaro turintys specialų pasirengimą laivų įgulų nariai bei kranto darbuotojai,

kurie tiesiogiai aptarnauja vidaus vandenų transportą.

2.

Personalo priėmimo ir atleidimo tvarką,

jo teises bei pareigas ir tarnybos laivuose sąlygas nustato darbo įstatymai,

šis kodeksas, kiti teisės aktai, Susisiekimo ministerijos patvirtintos Tarnybos

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutas (toliau - Tarnybos

laivuose statutas) ir pareiginiai nuostatai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

19 straipsnis. Laivo įgula

1.

Laivo įgulą sudaro kapitonas

(škiperis) ir kiti įgulos nariai.

2.

Laivo įgulos minimalios sudėties

reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras.

3.

Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais

įgulos nariais gali būti asmenys, turintys reikiamą diplomą arba kvalifikacijos

liudijimą, kurie išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

4.

Burinių jachtų įgulų nariams

diplomus, kvalifikacijos liudijimus ir pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų

sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos

liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų įgulų

narių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Susisiekimo ministerija,

tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

20 straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)

1.

Savaeigį laivą valdo kapitonas,

nesavaeigį laivą - škiperis.

2.

Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja

įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo

nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką,

privalomi visiems laive esantiems asmenims.

3.

Įgulos nariai į laivą priimami, jei

kapitonas (škiperis) sutinka.

4.

Kapitono (škiperio) teises ir pareigas

nustato Tarnybos laivuose statutas.

21 straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus

pavojui laivui, žmonėms ir gamtai

1.

Jeigu kyla pavojus laivo saugumui,

kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir

atlikti visus reikalingus veiksmus.

2.

Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis,

kapitonas privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula

saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą,

kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus.

3.

Gavęs nelaimės signalą arba vidaus

vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti

žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui, keleiviams ir

įgulai.

4.

Įvykus avarijai ir užteršus aplinką,

laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir

neigiamoms pasekmėms likviduoti.

22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos

suteikimą

1.

Už pagalbos suteikimą pavojuje

atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas,

krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą.

2.

Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui,

jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už

pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.

3.

Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už

savo išgelbėjimą.

4.

Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į

dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVYBA

23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio

ženklai

1.

Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo

žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.

2.

Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo

tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo ministerija.

24 straipsnis. Plaukiojimo vaga

(farvateris)

1.

Plaukiojimo vaga (farvateris) –

vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.

2.

Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti

pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

25 straipsnis. Laivybos saugumas

1.

Laivybos saugumas užtikrinamas

organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis

priemonėmis.

2.

Šias priemones įgyvendina vidaus

vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių

bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.

26 straipsnis. Valstybinė saugios

laivybos vidaus vandenų keliuose priežiūra

Valstybinę saugios laivybos vidaus

vandenų keliuose priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos

inspekcija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

27 straipsnis. Avarijų vidaus vandenų

keliuose tyrimas

Vidaus vandenų keliuose įvykusių avarijų

registravimo ir tyrimo tvarką nustato Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo

taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RINKLIAVOS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1359 (2001 05 09)

28 straipsnis. Valstybės rinkliava

Už laivo įregistravimą, perregistravimą,

išregistravimą, techninę apžiūrą ir atitinkamų dokumentų išdavimą mokama

nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1359 (2001 05 09)

29 straipsnis. Rinkliavos

1.

Už naudojimąsi Lietuvos Respublikos

uostais, vidaus vandenų keliais imamos rinkliavos.

2.

Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką

nustato Vyriausybė.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo

sutartys

1.

Keleivio vežimo sutartyje vežėjas

įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o

keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo

vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius

suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

2.

Bagažo vežimo sutartyje vežėjas

įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį

gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo

nuvežimą.

3.

Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato

Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

32 straipsnis. Keleivio bilietas

1.

Keleivio bilietas - keleivio vežimo

sutartį patvirtinantis dokumentas.

2.

Bilietų pardavimo tvarką nustato

Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

3.

Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir

paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais

atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos

numeris.

33 straipsnis. Keleivio teisės

Keleivis turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą;

2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip

5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;

3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą

bagažą - už nustatytą užmokestį;

4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties

valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas

dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;

5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo

sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus

pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio

priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto

grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse

nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Keleivio pareigos

1.

Keleivis privalo:

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki

kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.

2.

Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko

nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo

prieplaukoje.

35 straipsnis. Bagažo kvitas

1.

Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį

patvirtinantis dokumentas.

2.

Bagažo kvite turi būti nurodyta

numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.

36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir

saugojimas

1.

Vežėjas privalo grąžinti keleiviui

bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.

2.

Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų

bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.

3.

Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą

vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Rasti daiktai

1.

Rasti laive daiktai perduodami laivo

kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.

2.

Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo

tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS

38 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis

Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal

priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį

nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o

siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą

užmokestį.

39 straipsnis. Užsakymas

1.

Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo

nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam

kroviniui vežti.

2.

Užsakymo pateikimo būdą pasirenka

siuntėjas.

3.

Užsakyme turi būti šie rekvizitai:

1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens

pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

2) krovinio gavėjo - juridinio asmens

pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio išsiuntimo ir paskirties

punktai;

4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris)

ir rūšis;

5) laivo pateikimo laikas;

6) laivo pateikimo vieta;

7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo

terminai.

4.

Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu,

kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo

priėmimą.

40 straipsnis. Važtaraštis

1.

Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį

patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:

1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens

pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

2) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą

arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

3) krovinio pavadinimą;

4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;

5) svorio nustatymo būdą;

6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir

paskirties punktus;

7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;

8) krovinio ženklus;

9) krovinio ypatybes;

10) užmokestį už vežimą (važtapinigius)

ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);

11) vežant pavojingą krovinį – jo

pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos

sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.

2.

Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius

lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.

3.

Važtaraštyje gali būti žymos apie

krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

41 straipsnis. Laivo parengimas

1.

Vežėjas privalo pateikti švarų ir

tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą, atitinkantį gamtos apsaugos

reikalavimus.

2.

Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi

atitikti minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo

ministerija, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų

krovinio vežimą iki paskirties punkto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

42 straipsnis. Krovinio priėmimas

1.

Vežėjas, priimdamas krovinį iš

siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti

krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

2.

Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo

priemonėmis, vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

3.

Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta

krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys

netinkamas vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje

ir patvirtinta siuntėjo bei vežėjo parašais.

4.

Krovinys laikomas priimtu vežti, kai

vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio

priėmimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir

iškrovimas

1.

Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas,

jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

2.

Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių

pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,

nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.

3.

Visi siuntėjui priklausantys krovinių

įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir

išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.

44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo

ir iškrovimo terminai

1.

Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo

terminai nustatomi šalių sutartyje.

2.

Vežėjas privalo pristatyti krovinį į

paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.

3.

Jeigu krovinį krauna siuntėjas

(gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti

nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir

parengtas atlikti tokius darbus.

4.

Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo

vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo

pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas

papildomas terminas šiems darbams pasirengti.

45 straipsnis. Krovinio peradresavimas

Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi

teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio

gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais

taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar

neperduotas ankstesniam gavėjui.

46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio

pristatymą

Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas

privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo

atvykimo į paskirties punktą.

47 straipsnis. Krovinio išdavimas

1.

Paskirties punkte vežėjas išduoda

krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.

2.

Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su

gavėju tikrina:

1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio

plombas, jų būklę;

2) krovinio įpakavimo (taros),

konteinerių būklę;

3) krovinio kiekį (svorį).

3.

Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas

kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu

gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose)

patvirtina krovinio priėmimą.

4.

Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame

laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai

gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio)

trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir

patvirtina parašais.

5.

Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš

dalies negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.

6.

Jeigu perduodant krovinį gavėjui,

kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio),

kviečiamas ekspertas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

48 straipsnis. Krovinio saugojimas

1.

Krovinio gavėjas privalo laiku priimti

ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.

2.

Krovinys paskirties uoste ar

prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo

dienos. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių

vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.

3.

Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl

vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.

4.

Krovinio saugojimo uoste ar

prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.

50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas

ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos ar kitų

įvykių

1.

Uosto ar prieplaukos administracija

gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens

kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus

pranešimus.

2.

Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų

įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių

vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti

nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.

3.

Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar

prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama

visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.

51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis

1.

Pašto vežimo sutartyje vežėjas

įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir

išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą

užmokestį.

2.

Pašto siuntos pristatymo į laivą ir

vežimo terminai nustatomi šalių susitarime. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo

tvarką nustato bendros Susisiekimo ministerijos ir Ryšių ir informatikos

ministerijos taisyklės.

52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas

1.

Pavojingi kroviniai vežami vidaus

vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina

Vyriausybė.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BUKSYRAVIMAS

53 straipsnis. Buksyravimo sutartis

1.

Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas

įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam

tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.

2.

Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta

rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais,

telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).

54 straipsnis. Nesavaeigių laivų

parengimas buksyravimui

Nesavaeigių laivų valdytojas privalo

sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje

pateikti buksyravimui laivus.

55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas

buksyravimui

Buksyruojančio laivo valdytojas,

priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:

1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę

būklę;

2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka

buksyravimui;

3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo

priėmimą buksyravimui.

56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas

Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi

buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu

kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.

58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas

1.

Baigus buksyravimo sutartyje numatytą

laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo

aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.

2.

Jeigu buksyravimo metu laivas buvo

sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai

nurodoma sutarties atlikimo akte.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ IR DRAUDIMAS

61 straipsnis. Atsakomybė už laivo įgulos

nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės

atėmimą

1.

Vežėjas atsako už žalą, padarytą laivo

įgulos nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Žmonių saugos darbe ir

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatytais dydžiais bei

tvarka.

2.

Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos

dalį privalo atlyginti laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą

vežimą

1.

Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą,

privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus

nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos

pajamos neatlyginamos.

2.

Vežimo terminas laikomas nepažeistu,

jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,

kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.

65 straipsnis. Atsakomybė už žalą,

padarytą tretiesiems asmenims

Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų

turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį

kodeksą.

66 straipsnis. Atsakomybė už laivo

prastovą

Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo

ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar

nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova,

šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui

padarytą žalą

Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai,

kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo

nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas

Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu,

krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už

padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas

nepanaikina vežimo sutarties.

72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų teršimą

Vidaus vandenų transporto priemonėms

užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,

žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė,

administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

73 straipsnis. Privalomasis keleivių

draudimas

Keleiviai, vežami laivais, privalomai

draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

4 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

valstybinis valdymas

1.

Vidaus vandenų transporto valstybinį

valdymą vykdo Susisiekimo ministerija, kuri pagal savo kompetenciją leidžia

visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus ir tiesiogiai

bei per įgaliotas institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą.

2.

Vyriausybė gali steigti ir kitas

specialias vidaus vandenų transporto valstybinio valdymo institucijas.

3.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų

kelius valdo, prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota

institucija.

4.

Valstybinės ir vietinės reikšmės

vidaus vandenų kelių būklės bei navigacinių įrenginių juose funkcionavimo,

laivybos, uostų veiklos valstybinę kontrolę atlieka, laivų avarinius atvejus

nagrinėja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

4(1) straipsnis. Keleivių ir krovinių

vežimas vidaus vandenų keliais

Vežti keleivius ir krovinius už atlygį

tarp Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų (kabotažas) gali tik laivai,

plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, arba laivai, plaukiojantys su bet

kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava.

Įstatymas papildytas straipsniu nuo 2000 m.

spalio 1 d.:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų valdytojų pareigos

Tiltų, antvandeninių ir povandeninių

komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:

1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo

institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;

2) įrengti ir aptarnauti įrenginius,

garantuojančius saugų ir nekliudomą laivų plaukimą po tiltais ir

antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komunikacijų. Kranto

juostoje įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo

atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;

3) pastačius ir suremontavus tiltus,

įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti

dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus

priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;

4) pakelti plūduriuojančiųjų ar

pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

31 straipsnis. Licencija (leidimas)

verstis keleivių vežimu

1.

Vežti keleivius vidaus vandenų keliais

turi teisę įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu.

2.

Licenciją (leidimą) verstis keleivių

vežimu vidaus vandenų keliais Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Susisiekimo

ministerija.

49 straipsnis. Licencija (leidimas)

verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais

Vežti krovinius tarptautiniais maršrutais

turi teisę įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis krovinių vežimu

tarptautiniais maršrutais. Šias licencijas (leidimus) išduoda Susisiekimo

ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

57 straipsnis. Buksyruojančio laivo kapitono

pareigos įvykus avarijai

Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo

kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai

likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.

59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio

sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1.

Vežėjas, kaip didesnio pavojaus

šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio

pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos

arba nukentėjusiojo tyčios.

2.

Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta

keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į

tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.

60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio

sveikatai ar gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar

gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai

susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta

įstatymų.

62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar

bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą

1.

Krovinys ar bagažas laikomas prarastu,

jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo

priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis

sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.

2.

Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš

siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo

praradimo, trūkumo ar sužalojimo.

3.

Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį

krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo

laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto

krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu

žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.

64 straipsnis. Atsakomybė už žalą,

padarytą susidūrus laivams

1.

Susidūrus laivams, žalą, padarytą

laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko

susidūrimas.

2.

Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar

bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų

valdytojai.

69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl

žalos atlyginimo pateikimo tvarka

1.

Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš

vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo

vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba

atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos.

Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos

nepatenkino.

2.

Ieškiniui, kylančiam iš vežimo

sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.

3.

Pretenzijos pareiškimas pratęsia

ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.

70 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų transporto priemonių ir jų stovėjimo

įrenginių registravimo ir

eksploatavimo taisyklių pažeidimą

Vidaus vandenų transporto priemonių bei jų

stovėjimo įrenginių registravimo ir eksploatavimo, taip pat vidaus vandenų

transporto priemonių laivybos taisyklių pažeidimus, jeigu už tai nenumatyta

baudžiamoji atsakomybė, užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos

taisyklių pažeidimą

1.

Vidaus vandenų transporto laivybos ir

eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių

įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas,

taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų

žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia

atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.

2.

Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs

ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius

įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat

avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo

išlaidas.

74 straipsnis. Savanoriškasis bagažo ir

krovinių draudimas

Kroviniai ir bagažas, vežami laivais, gali

būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.

75 straipsnis. Laivo ir vežėjo civilinės

atsakomybės draudimas

Laivas ir vežėjo civilinė atsakomybė gali

būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Pakeistas įstatymo

įsigaliojimas:

Šis įstatymas įsigalioja nuo

2000 m. spalio 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-289,

2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO

PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 05 17)

autrap@lrs.lt