Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
Kodeksas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 105-2393
Neoficialus
Kodekso tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO
K O D E K S A S
1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Kodekso paskirtis
Vidaus vandenų transporto kodeksas
reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo,
pašto vežimo, buksyravimo bei draudimo santykius, taip pat nustato atsakomybę
už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, bei už kitus šio kodekso nuostatų
pažeidimus.
Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės,
darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis
kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.
2 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
sąvoka
Vidaus vandenų transportas - ūkinės
veiklos sritis, kuri apima keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimą,
buksyravimą vidaus vandenų keliais.
Vidaus vandenų transportui priklauso
laivai, laivų eksploatacijos ir remonto bei kitos vidaus vandenų transporto
priemonės, vidaus vandenų keliai, uostai ir prieplaukos, tam tikslui įrengti
hidrotechnikos statiniai, ryšių ir radijo navigacijos įrenginiai.
3 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
objektų nuosavybė
Vidaus vandenų transporto priemonės,
uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti
Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio
fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio valstybėms.
Valstybinės reikšmės vidaus vandenų
keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas)
nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
5 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis
kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
ANTRASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI
6 straipsnis. Vidaus vandenų kelių sąvoka
Vidaus vandenų keliai - laivybai
tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai
priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių
locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.
Vidaus vandenų keliai skirstomi į
valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių
sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus
vandenų kelių sąrašus - Susisiekimo ministerija.
7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių
naudotojai
Vidaus vandenų kelių naudotojai –
fiziniai ir juridiniai asmenys, besiverčiantys laivyba šiuose keliuose ir
nustatyta tvarka gavę Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos
leidimus naudoti vandens telkinius laivybai.
Vidaus vandenų kelių naudotojais taip
pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų
kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis
hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių
naudotojų pareigos
Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo
vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,
užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens
telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų
įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių,
laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.
Hidrotechnikos įrenginių, tiltų,
antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami
vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10 straipsniuose.
9 straipsnis. Hidrotechnikos statinių
valdytojų pareigos
Fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems
priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus
vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:
1) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti
vandens lygį, būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;
2) sudaryti sąlygas, kad laivai
nekliudomai ir saugiai praplauktų pro hidrotechnikos įrenginius;
3) išleisti vandenį iš vandens saugyklų
vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;
4) prižiūrėti hidrotechnikos įrenginių
techninę būklę.
11 straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto
juosta
Vidaus vandenų kelių valdytojai turi
teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su
laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų
geriau matomi, - kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos
tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant
padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Apsaugos juosta - žemės juosta pagal
vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.
Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba
kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.
Fiziniai ir juridiniai asmenys,
naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus
darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei
navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus
įrenginius ir navigacijos ženklus.
12 straipsnis. Statiniai ir įrenginiai
kranto juostoje
Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto
juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos
apsaugos tarnyba, leidžiama:
1) įrengti nuolatinius arba laikinus
statinius, įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams,
žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui
užtikrinti;
2) neįrengiant nuolatinių statinių,
pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti
žvejybos įrangą, laivų reikmenis.
Statinių ir įrenginių statyba kranto
juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku.
Kranto juostos savininkai savo statinių
ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių
valdytojais.
13 straipsnis. Uostai ir prieplaukos
Uostas - vidaus vandenų akvatorija ir
kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams
įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.
Prieplauka - stacionari arba
plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo,
išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio
straipsnio 1 dalyje.
Uostai ir prieplaukos pagal
atitinkamų darbų pobūdį yra keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei
pramoginių laivų.
Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai
ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos
reikalavimus, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir
patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.
Vidaus vandenų uostai gali būti
valstybės, savivaldybių ir privatūs.
Vidaus vandenų uostai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Susisiekimo ministerija registruoja
vidaus vandenų uostus, o jos įgaliotos institucijos atlieka juose valstybinę
laivybos priežiūrą.
Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo
teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija.
Tarptautinio vidaus vandenų uosto
statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.
Visų nuosavybės formų vidaus vandenų
uostų savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į
uostus, naudotis uostų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir
iškrauti, įlaipinti ir išlaipinti keleivius, naudotis visomis logistinėmis
vidaus vandenų transporto paslaugomis juose, mokant su tuo susijusius mokesčius
ir rinkliavas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
TREČIASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS
14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
priemonių sąvoka
Vidaus vandenų transporto priemonės -
laivai, vežantys keleivius, krovinius, bagažą, paštą, buksyruojantys
nesavaeigius laivus, bei kiti plaukiojantys objektai, eksploatuojantys,
aptarnaujantys vandens kelius.
15 straipsnis. Laivų klasės
Vidaus vandenų laivas – laivas,
naudojamas keleiviams ar kroviniams vežti vidaus vandenimis arba jam
nustatytame plaukiojimo rajone jūroje.
Mažasis laivas – bet kuris laivas,
kurio korpuso ilgis ne ilgesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra
pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu
mažasis laivas, laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12
keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių
keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150
kg, ir burlentės.
Pramoginis laivas – bet kurio tipo su
įvairios rūšies jėgainėmis laivas, skirtas poilsiui, pramogoms bei sportui, ir
kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.
Sportinis laivas – specialiai
sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto
tikslams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
16 straipsnis. Vidaus vandenų laivų
registravimas ir techninė priežiūra
Vidaus vandenų laivai registruojami
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Šį registrą tvarko
Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
laivų registre registruojami:
1) vidaus vandenų savaeigiai ir
nesavaeigiai laivai;
2) plaukiojantys kranai, žemkasės,
žemsiurbės;
3) mažieji, sportiniai ir pramoginiai
savaeigiai ir nesavaeigiai, mažesni kaip 80 registro tonų, laivai;
4) burinės ir motorinės jachtos,
baidarės, kanojos, guminės valtys, kurių keliamoji galia per 130 kg,
turistiniai plaustai, plaukiojantys vasarnamiai, mažųjų ir sportinių laivų
stovėjimo įrenginiai (bazės), vandens dviračiai ir motociklai.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
laivų registre įregistruoto laivo savininkui išduodamas laivo bilietas,
nuosavybės teisės liudijimas, laivo tinkamumo plaukioti liudijimas ir leidimas
plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava.
Vidaus vandenų laivų registravimo
tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų
registravimo taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus
vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Laivų
techninė priežiūra atliekama apžiūrint laivus ir nuolat kontroliuojant jų
techninę būklę. Laivui leidžiama plaukioti tik nustačius, kad jis atitinka
saugios laivybos reikalavimus.
Burinių jachtų techninę priežiūrą
atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga pagal su Susisiekimo ministerija suderintas
Jachtų techninės priežiūros taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
17 straipsnis. Laivų valdytojai
Laivo valdytojas yra savininkas ar
kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.
Perleidus nuosavybės teisę į laivą,
sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją
įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS
18 straipsnis. Personalo sąvoka
Vidaus vandenų transporto personalą
sudaro turintys specialų pasirengimą laivų įgulų nariai bei kranto darbuotojai,
kurie tiesiogiai aptarnauja vidaus vandenų transportą.
Personalo priėmimo ir atleidimo tvarką,
jo teises bei pareigas ir tarnybos laivuose sąlygas nustato darbo įstatymai,
šis kodeksas, kiti teisės aktai, Susisiekimo ministerijos patvirtintos Tarnybos
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutas (toliau - Tarnybos
laivuose statutas) ir pareiginiai nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
19 straipsnis. Laivo įgula
Laivo įgulą sudaro kapitonas
(škiperis) ir kiti įgulos nariai.
Laivo įgulos minimalios sudėties
reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras.
Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais
įgulos nariais gali būti asmenys, turintys reikiamą diplomą arba kvalifikacijos
liudijimą, kurie išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
Burinių jachtų įgulų nariams
diplomus, kvalifikacijos liudijimus ir pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų
sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos
liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų įgulų
narių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Susisiekimo ministerija,
tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
20 straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)
Savaeigį laivą valdo kapitonas,
nesavaeigį laivą - škiperis.
Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja
įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo
nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką,
privalomi visiems laive esantiems asmenims.
Įgulos nariai į laivą priimami, jei
kapitonas (škiperis) sutinka.
Kapitono (škiperio) teises ir pareigas
nustato Tarnybos laivuose statutas.
21 straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus
pavojui laivui, žmonėms ir gamtai
Jeigu kyla pavojus laivo saugumui,
kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir
atlikti visus reikalingus veiksmus.
Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis,
kapitonas privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula
saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą,
kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus.
Gavęs nelaimės signalą arba vidaus
vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti
žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui, keleiviams ir
įgulai.
Įvykus avarijai ir užteršus aplinką,
laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir
neigiamoms pasekmėms likviduoti.
22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos
suteikimą
Už pagalbos suteikimą pavojuje
atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas,
krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą.
Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui,
jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už
pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.
Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už
savo išgelbėjimą.
Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į
dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.
PENKTASIS SKIRSNIS
LAIVYBA
23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio
ženklai
Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo
žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.
Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo
tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
24 straipsnis. Plaukiojimo vaga
(farvateris)
Plaukiojimo vaga (farvateris) –
vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.
Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti
pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
25 straipsnis. Laivybos saugumas
Laivybos saugumas užtikrinamas
organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis
priemonėmis.
Šias priemones įgyvendina vidaus
vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių
bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.
26 straipsnis. Valstybinė saugios
laivybos vidaus vandenų keliuose priežiūra
Valstybinę saugios laivybos vidaus
vandenų keliuose priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos
inspekcija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
27 straipsnis. Avarijų vidaus vandenų
keliuose tyrimas
Vidaus vandenų keliuose įvykusių avarijų
registravimo ir tyrimo tvarką nustato Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo
taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
RINKLIAVOS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1359 (2001 05 09)
28 straipsnis. Valstybės rinkliava
Už laivo įregistravimą, perregistravimą,
išregistravimą, techninę apžiūrą ir atitinkamų dokumentų išdavimą mokama
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1359 (2001 05 09)
29 straipsnis. Rinkliavos
Už naudojimąsi Lietuvos Respublikos
uostais, vidaus vandenų keliais imamos rinkliavos.
Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo
sutartys
Keleivio vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o
keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo
vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius
suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Bagažo vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį
gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo
nuvežimą.
Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato
Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
32 straipsnis. Keleivio bilietas
Keleivio bilietas - keleivio vežimo
sutartį patvirtinantis dokumentas.
Bilietų pardavimo tvarką nustato
Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir
paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais
atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos
numeris.
33 straipsnis. Keleivio teisės
Keleivis turi teisę:
1) užimti nurodytą biliete vietą;
2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip
5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;
3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą
bagažą - už nustatytą užmokestį;
4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties
valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas
dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;
5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo
sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus
pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio
priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto
grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse
nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Keleivio pareigos
Keleivis privalo:
1) sumokėti už vežimą;
2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki
kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;
3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.
Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko
nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo
prieplaukoje.
35 straipsnis. Bagažo kvitas
Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas.
Bagažo kvite turi būti nurodyta
numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.
36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir
saugojimas
Vežėjas privalo grąžinti keleiviui
bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.
Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų
bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.
Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą
vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Rasti daiktai
Rasti laive daiktai perduodami laivo
kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.
Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo
tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS
38 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis
Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal
priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį
nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o
siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą
užmokestį.
39 straipsnis. Užsakymas
Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo
nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam
kroviniui vežti.
Užsakymo pateikimo būdą pasirenka
siuntėjas.
Užsakyme turi būti šie rekvizitai:
1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens
pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
2) krovinio gavėjo - juridinio asmens
pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
3) krovinio išsiuntimo ir paskirties
punktai;
4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris)
ir rūšis;
5) laivo pateikimo laikas;
6) laivo pateikimo vieta;
7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo
terminai.
Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu,
kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo
priėmimą.
40 straipsnis. Važtaraštis
Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:
1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens
pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
2) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą
arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
3) krovinio pavadinimą;
4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;
5) svorio nustatymo būdą;
6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir
paskirties punktus;
7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;
8) krovinio ženklus;
9) krovinio ypatybes;
10) užmokestį už vežimą (važtapinigius)
ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);
11) vežant pavojingą krovinį – jo
pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos
sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.
Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius
lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.
Važtaraštyje gali būti žymos apie
krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
41 straipsnis. Laivo parengimas
Vežėjas privalo pateikti švarų ir
tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą, atitinkantį gamtos apsaugos
reikalavimus.
Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi
atitikti minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo
ministerija, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų
krovinio vežimą iki paskirties punkto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
42 straipsnis. Krovinio priėmimas
Vežėjas, priimdamas krovinį iš
siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti
krovinio kiekį (svorį) ir būklę.
Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo
priemonėmis, vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.
Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta
krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys
netinkamas vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje
ir patvirtinta siuntėjo bei vežėjo parašais.
Krovinys laikomas priimtu vežti, kai
vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio
priėmimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir
iškrovimas
Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas,
jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių
pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,
nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.
Visi siuntėjui priklausantys krovinių
įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir
išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.
44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo
ir iškrovimo terminai
Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo
terminai nustatomi šalių sutartyje.
Vežėjas privalo pristatyti krovinį į
paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.
Jeigu krovinį krauna siuntėjas
(gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti
nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir
parengtas atlikti tokius darbus.
Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo
vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo
pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas
papildomas terminas šiems darbams pasirengti.
45 straipsnis. Krovinio peradresavimas
Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi
teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio
gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais
taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar
neperduotas ankstesniam gavėjui.
46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio
pristatymą
Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas
privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo
atvykimo į paskirties punktą.
47 straipsnis. Krovinio išdavimas
Paskirties punkte vežėjas išduoda
krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.
Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su
gavėju tikrina:
1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio
plombas, jų būklę;
2) krovinio įpakavimo (taros),
konteinerių būklę;
3) krovinio kiekį (svorį).
Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas
kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu
gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose)
patvirtina krovinio priėmimą.
Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame
laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai
gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio)
trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir
patvirtina parašais.
Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš
dalies negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.
Jeigu perduodant krovinį gavėjui,
kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio),
kviečiamas ekspertas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
48 straipsnis. Krovinio saugojimas
Krovinio gavėjas privalo laiku priimti
ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.
Krovinys paskirties uoste ar
prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo
dienos. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių
vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.
Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl
vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.
Krovinio saugojimo uoste ar
prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.
50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas
ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos ar kitų
įvykių
Uosto ar prieplaukos administracija
gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens
kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus
pranešimus.
Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų
įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių
vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti
nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.
Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar
prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama
visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.
51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis
Pašto vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir
išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą
užmokestį.
Pašto siuntos pristatymo į laivą ir
vežimo terminai nustatomi šalių susitarime. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo
tvarką nustato bendros Susisiekimo ministerijos ir Ryšių ir informatikos
ministerijos taisyklės.
52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas
Pavojingi kroviniai vežami vidaus
vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina
Vyriausybė.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BUKSYRAVIMAS
53 straipsnis. Buksyravimo sutartis
Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas
įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam
tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas
įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.
Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta
rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais,
telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).
54 straipsnis. Nesavaeigių laivų
parengimas buksyravimui
Nesavaeigių laivų valdytojas privalo
sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje
pateikti buksyravimui laivus.
55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas
buksyravimui
Buksyruojančio laivo valdytojas,
priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:
1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę
būklę;
2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka
buksyravimui;
3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo
priėmimą buksyravimui.
56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas
Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi
buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu
kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.
58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas
Baigus buksyravimo sutartyje numatytą
laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo
aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.
Jeigu buksyravimo metu laivas buvo
sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai
nurodoma sutarties atlikimo akte.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR DRAUDIMAS
61 straipsnis. Atsakomybė už laivo įgulos
nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės
atėmimą
Vežėjas atsako už žalą, padarytą laivo
įgulos nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Žmonių saugos darbe ir
Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatytais dydžiais bei
tvarka.
Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos
dalį privalo atlyginti laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą.
63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą
vežimą
Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą,
privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus
nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos
pajamos neatlyginamos.
Vežimo terminas laikomas nepažeistu,
jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,
kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.
65 straipsnis. Atsakomybė už žalą,
padarytą tretiesiems asmenims
Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų
turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį
kodeksą.
66 straipsnis. Atsakomybė už laivo
prastovą
Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo
ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar
nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova,
šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.
67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui
padarytą žalą
Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai,
kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.
68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo
nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas
Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu,
krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už
padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas
nepanaikina vežimo sutarties.
72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų teršimą
Vidaus vandenų transporto priemonėms
užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,
žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė,
administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
73 straipsnis. Privalomasis keleivių
draudimas
Keleiviai, vežami laivais, privalomai
draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
4 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
valstybinis valdymas
Vidaus vandenų transporto valstybinį
valdymą vykdo Susisiekimo ministerija, kuri pagal savo kompetenciją leidžia
visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus ir tiesiogiai
bei per įgaliotas institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą.
Vyriausybė gali steigti ir kitas
specialias vidaus vandenų transporto valstybinio valdymo institucijas.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
kelius valdo, prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota
institucija.
Valstybinės ir vietinės reikšmės
vidaus vandenų kelių būklės bei navigacinių įrenginių juose funkcionavimo,
laivybos, uostų veiklos valstybinę kontrolę atlieka, laivų avarinius atvejus
nagrinėja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
4(1) straipsnis. Keleivių ir krovinių
vežimas vidaus vandenų keliais
Vežti keleivius ir krovinius už atlygį
tarp Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų (kabotažas) gali tik laivai,
plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, arba laivai, plaukiojantys su bet
kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava.
Įstatymas papildytas straipsniu nuo 2000 m.
spalio 1 d.:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir
povandeninių komunikacijų valdytojų pareigos
Tiltų, antvandeninių ir povandeninių
komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:
1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo
institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir
povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;
2) įrengti ir aptarnauti įrenginius,
garantuojančius saugų ir nekliudomą laivų plaukimą po tiltais ir
antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komunikacijų. Kranto
juostoje įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo
atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;
3) pastačius ir suremontavus tiltus,
įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti
dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus
priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;
4) pakelti plūduriuojančiųjų ar
pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
31 straipsnis. Licencija (leidimas)
verstis keleivių vežimu
Vežti keleivius vidaus vandenų keliais
turi teisę įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu.
Licenciją (leidimą) verstis keleivių
vežimu vidaus vandenų keliais Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Susisiekimo
ministerija.
49 straipsnis. Licencija (leidimas)
verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais
Vežti krovinius tarptautiniais maršrutais
turi teisę įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis krovinių vežimu
tarptautiniais maršrutais. Šias licencijas (leidimus) išduoda Susisiekimo
ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.
57 straipsnis. Buksyruojančio laivo kapitono
pareigos įvykus avarijai
Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo
kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai
likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.
59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio
sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą
Vežėjas, kaip didesnio pavojaus
šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio
pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos
arba nukentėjusiojo tyčios.
Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta
keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į
tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.
60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio
sveikatai ar gyvybei, atlyginimas
Žala, padaryta keleivio sveikatai ar
gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai
susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta
įstatymų.
62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar
bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą
Krovinys ar bagažas laikomas prarastu,
jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo
priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis
sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.
Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš
siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo
praradimo, trūkumo ar sužalojimo.
Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį
krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo
laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto
krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu
žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.
64 straipsnis. Atsakomybė už žalą,
padarytą susidūrus laivams
Susidūrus laivams, žalą, padarytą
laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko
susidūrimas.
Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar
bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų
valdytojai.
69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl
žalos atlyginimo pateikimo tvarka
Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš
vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo
vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba
atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos.
Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos
nepatenkino.
Ieškiniui, kylančiam iš vežimo
sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.
Pretenzijos pareiškimas pratęsia
ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.
70 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų transporto priemonių ir jų stovėjimo
įrenginių registravimo ir
eksploatavimo taisyklių pažeidimą
Vidaus vandenų transporto priemonių bei jų
stovėjimo įrenginių registravimo ir eksploatavimo, taip pat vidaus vandenų
transporto priemonių laivybos taisyklių pažeidimus, jeigu už tai nenumatyta
baudžiamoji atsakomybė, užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės
pažeidimų kodeksą.
71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos
taisyklių pažeidimą
Vidaus vandenų transporto laivybos ir
eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių
įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas,
taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų
žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia
atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.
Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs
ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius
įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat
avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo
išlaidas.
74 straipsnis. Savanoriškasis bagažo ir
krovinių draudimas
Kroviniai ir bagažas, vežami laivais, gali
būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.
75 straipsnis. Laivo ir vežėjo civilinės
atsakomybės draudimas
Laivas ir vežėjo civilinė atsakomybė gali
būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Pakeistas įstatymo
įsigaliojimas:
Šis įstatymas įsigalioja nuo
2000 m. spalio 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-289,
2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO
PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 05 17)
autrap@lrs.lt