Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

Kodeksas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 105-2393

Neoficialus

Kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

K O D E K S A S

1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo,

pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą,

padarytą vidaus vandenų transporto, bei už kitus šio kodekso nuostatų

pažeidimus.

darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis

kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.

pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

2 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

sąvoka

Vidaus vandenų transportas – ūkinės

veiklos sritis, kuri apima keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimą, žvejybą,

buksyravimą, vidaus vandenų transporto priemonių bei hidrotechnikos statinių

eksploatavimą ir remontą, vidaus vandenų kelių, uostų ir prieplaukų, ryšių ir

radijo navigacijos įrenginių eksploatavimą ir priežiūrą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

3 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

objektų nuosavybė

uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti

Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio

fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio valstybėms.

keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas)

nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

5 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis

kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI

6 straipsnis. Vidaus vandenų kelių sąvoka

1.

Vidaus vandenų keliai - laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens

telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra

navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina

Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus

– Susisiekimo ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių

naudotojai

1.

Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys,

besiverčiantys laivyba šiuose keliuose.

pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų

kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis

hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr.

IX-1942,

2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)

8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių

naudotojų pareigos

vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,

užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens

telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų

įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių,

laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami

vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10 straipsniuose.

9 straipsnis. Hidrotechnikos statinių

valdytojų pareigos

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems

priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus

vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:

1) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti

vandens lygį, būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;

2) sudaryti sąlygas, kad

vidaus vandenų transporto priemonės nekliudomai ir saugiai praplauktų pro

hidrotechnikos statinius;

3) išleisti vandenį iš vandens saugyklų

vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;

4) prižiūrėti hidrotechnikos statinių

techninę būklę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

11 straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto

juosta

teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su

laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų

geriau matomi, - kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos

tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant

padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.

Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba

kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.

naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus

darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei

navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus

įrenginius ir navigacijos ženklus.

12 straipsnis. Statiniai ir įrenginiai

kranto juostoje

juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos

apsaugos tarnyba, leidžiama:

1) įrengti nuolatinius arba laikinus

statinius, įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams,

žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui

užtikrinti;

2) neįrengiant nuolatinių statinių,

pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti

žvejybos įrangą, laivų reikmenis.

juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku.

ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių

valdytojais.

13 straipsnis. Uostai ir prieplaukos

kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams

įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.

plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo,

išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio

straipsnio 1 dalyje.

apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti,

keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

yra keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei pramoginių laivų. Uostų

ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus

techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, užtikrinti keleivių, krovinių,

bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.

gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs. Valstybės vidaus vandenų uostų

ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas nustato Vyriausybė Susisiekimo

ministerijos teikimu; savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos

ir akvatorijos ribas – savivaldybės taryba, suderinusi su apskrities

viršininku; privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir

akvatorijos ribas – steigėjas, suderinęs su apskrities viršininku ir

savivaldybe. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas steigiant saugomose

teritorijose, uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribos turi būti

suderintos su saugomos teritorijos administracija.

naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir

iškrauti, steigiami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekomercinės mažųjų,

pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos Susisiekimo ministerijos

arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

vidaus vandenų uostus, o jos įgaliotos institucijos atlieka juose valstybinę

laivybos priežiūrą.

teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija.

statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.

vidaus vandenų uostų ir prieplaukų savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų

vienodas teises įplaukti į uostus ir prieplaukas, naudotis uostų ir prieplaukų

krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, įlaipinti ir

išlaipinti keleivius, naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų

transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS

14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

priemonių sąvoka

Vidaus vandenų transporto priemonės –

vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai

laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys

arba aptarnaujantys vandenų kelius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

15 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

priemonių klasifikavimas

savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis (tarnybinis,

mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas, keltas

(keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai

vidaus vandenyse.

jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas šiai žvejybai ir

įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos

vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotuose

laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“. Lietuvos Respublikos

žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti įregistruotas Žvejybos

laivų rejestre.

kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra

pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu

mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12

keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių

keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150

kg, ir burlentės.

bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso

ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.

sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto

tikslams.

metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą

kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas,

stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.

plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus

vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas

ir kiti).

plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių

ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla,

viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

16 straipsnis. Vidaus vandenų laivų

registravimas ir techninė priežiūra

registruojamos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre.

laivų registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

d.

vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių

techninę priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija

susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Žvejybos laivams, plaukiojantiems

Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, taikomi techniniai reikalavimai,

nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotiems

vidaus vandenų laivams. Vidaus vandenų transporto priemonių techninė priežiūra

atliekama jas apžiūrint ir nuolat kontroliuojant jų techninę būklę. Vidaus

vandenų transporto priemonei leidžiama plaukti tik nustačius, kad ji atitinka

saugios laivybos reikalavimus.

atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga pagal su Susisiekimo ministerija suderintas

Jachtų techninės priežiūros taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

17 straipsnis. Laivų valdytojai

kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.

sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją

įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS

18 straipsnis. Personalo sąvoka

sudaro turintys specialų pasirengimą laivų įgulų nariai bei kranto darbuotojai,

kurie tiesiogiai aptarnauja vidaus vandenų transportą.

jo teises bei pareigas ir tarnybos laivuose sąlygas nustato darbo įstatymai,

šis kodeksas, kiti teisės aktai, Susisiekimo ministerijos patvirtintos Tarnybos

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutas (toliau - Tarnybos

laivuose statutas) ir pareiginiai nuostatai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585

(00.10.11)

19 straipsnis. Laivo įgula

(škiperis) ir kiti įgulos nariai.

reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras.

įgulos nariais gali būti asmenys, turintys reikiamą diplomą arba kvalifikacijos

liudijimą, kurie išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

diplomus, kvalifikacijos liudijimus ir pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų

sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos

liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų įgulų

narių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Susisiekimo ministerija,

tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

20 straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)

nesavaeigį laivą - škiperis.

įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo

nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką,

privalomi visiems laive esantiems asmenims.

kapitonas (škiperis) sutinka.

nustato Tarnybos laivuose statutas.

21 straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus

pavojui laivui, žmonėms ir gamtai

kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir

atlikti visus reikalingus veiksmus.

kapitonas privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula

saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą,

kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus.

vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti

žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui, keleiviams ir

įgulai.

laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir

neigiamoms pasekmėms likviduoti.

22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos

suteikimą

atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas,

krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą.

jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už

pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.

savo išgelbėjimą.

dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.

22(1) straipsnis. Laivybos sąvoka

Laivyba – laivų ir kitų vidaus vandenų

transporto priemonių plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse

(prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė ir kitos laivybos rūšys).

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVYBA

23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio

ženklai

žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.

tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo ministerija.

24 straipsnis. Plaukiojimo vaga

(farvateris)

vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.

pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

25 straipsnis. Laivybos saugumas

organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis

priemonėmis.

vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių

bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.

26 straipsnis. Valstybinė saugios

laivybos vidaus vandenų keliuose priežiūra

Valstybinę saugios laivybos vidaus

vandenų keliuose priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos

inspekcija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

27 straipsnis. Avarijų vidaus vandenų

keliuose tyrimas

Vidaus vandenų keliuose įvykusių avarijų

registravimo ir tyrimo tvarką nustato Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo

taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RINKLIAVOS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1359 (2001 05 09)

28 straipsnis. Valstybės rinkliava

Už laivo įregistravimą,

išregistravimą, techninę apžiūrą, atitinkamų dokumentų bei licencijų, numatytų

šio kodekso 4(1) straipsnyje, išdavimą mokama nustatyto dydžio

valstybės rinkliava.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1359 (2001 05 09)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

29 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo

sutartys

įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o

keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo

vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius

suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį

gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo

nuvežimą.

Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

32 straipsnis. Keleivio bilietas

sutartį patvirtinantis dokumentas.

Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais

atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos

numeris.

33 straipsnis. Keleivio teisės

Keleivis turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą;

2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip

5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;

3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą

bagažą - už nustatytą užmokestį;

4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties

valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas

dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;

5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo

sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus pinigus.

Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio priklausančių

priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto grąžinimo

laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse nustatyta

tvarka.

34 straipsnis. Keleivio pareigos

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki

kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.

nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš

laivo prieplaukoje.

35 straipsnis. Bagažo kvitas

patvirtinantis dokumentas.

numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.

36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir

saugojimas

bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.

bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.

vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Rasti daiktai

kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.

tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS

38 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis

Krovinio vežimo sutartyje

vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą,

pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti

jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti

nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo vidaus vandenų laivais tvarką

nustato krovinių vežimo vidaus vandenų laivais taisyklės, kurias tvirtina

susisiekimo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

39 straipsnis. Užsakymas

nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam

kroviniui vežti.

siuntėjas.

1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens

pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

2) krovinio gavėjo - juridinio asmens

pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio išsiuntimo ir paskirties

punktai;

4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris)

ir rūšis;

5) laivo pateikimo laikas;

6) laivo pateikimo vieta;

7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo

terminai.

kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo

priėmimą.

40 straipsnis. Važtaraštis

patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:

1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens

pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

2) krovinio gavėjo – juridinio asmens

pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

3) krovinio pavadinimą;

4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;

5) svorio nustatymo būdą;

6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir

paskirties punktus;

7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;

8) krovinio ženklus;

9) krovinio ypatybes;

10) užmokestį už vežimą (važtapinigius)

ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);

11) vežant pavojingą krovinį – jo

pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos

sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.

surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti

du išduodami vežėjui.

krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

41 straipsnis. Laivo parengimas

tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą, atitinkantį gamtos apsaugos

reikalavimus.

atitikti minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo

ministerija, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų

krovinio vežimą iki paskirties punkto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

42 straipsnis. Krovinio priėmimas

siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti

krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

priemonėmis, vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys

netinkamas vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje

ir patvirtinta siuntėjo bei vežėjo parašais.

vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio

priėmimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir

iškrovimas

jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,

nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.

ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir išduodami gavėjui

kartu su kroviniu paskirties punkte.

44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo

ir iškrovimo terminai

terminai nustatomi šalių sutartyje.

paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.

(gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami

skaičiuoti nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo

punktą ir parengtas atlikti tokius darbus.

vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo

pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas

papildomas terminas šiems darbams pasirengti.

45 straipsnis. Krovinio peradresavimas

Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi

teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio

gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais

taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar

neperduotas ankstesniam gavėjui.

46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio

pristatymą

Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas

privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo

atvykimo į paskirties punktą.

47 straipsnis. Krovinio išdavimas

krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.

gavėju tikrina:

1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio

plombas, jų būklę;

2) krovinio įpakavimo (taros),

konteinerių būklę;

3) krovinio

kiekį (svorį).

kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu

gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose)

patvirtina krovinio priėmimą.

laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai

gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio)

trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir

patvirtina parašais.

atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei

visiškai ar iš dalies negalima krovinio

naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.

kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio),

kviečiamas ekspertas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

48 straipsnis. Krovinio saugojimas

ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.

prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo

dienos. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių

vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.

vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.

prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.

50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas

ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos

ar kitų įvykių

gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens

kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus

pranešimus.

įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių

vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti nurodydama

priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.

prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama

visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.

51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis

įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir

išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą

užmokestį.

vežimo terminai nustatomi šalių susitarime. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo

tvarką nustato bendros Susisiekimo ministerijos ir Ryšių ir informatikos

ministerijos taisyklės.

52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas

vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vyriausybė.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BUKSYRAVIMAS

53 straipsnis. Buksyravimo sutartis

įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam

tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.

rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais,

telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).

54 straipsnis. Nesavaeigių laivų

parengimas buksyravimui

Nesavaeigių laivų valdytojas privalo

sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje

pateikti buksyravimui laivus.

55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas

buksyravimui

Buksyruojančio laivo valdytojas,

priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:

1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę

būklę;

2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka

buksyravimui;

3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo

priėmimą buksyravimui.

56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas

Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi

buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu

kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.

58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas

laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo

aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.

sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai

nurodoma sutarties atlikimo akte.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

Pakeistas

skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

61 straipsnis. Atlyginimas už

laivo įgulos nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės

atėmimą

Žala, atsiradusi dėl laivo įgulos nario sveikatos

sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginama įstatymų

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą

vežimą

privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus

nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos

pajamos neatlyginamos.

jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,

kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.

65 straipsnis. Atsakomybė už žalą,

padarytą tretiesiems asmenims

Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų

turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį

kodeksą.

66 straipsnis. Atsakomybė už laivo

prastovą

Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo

ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar

nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova,

šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui

padarytą žalą

Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai,

kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo

nuo atsakomybės už padarytą žalą

negaliojimas

Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu,

krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už

padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas

nepanaikina vežimo sutarties.

72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų teršimą

Vidaus vandenų transporto priemonėms

užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,

žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė,

administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

73 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

4 straipsnis. Vidaus vandenų transporto valstybinis

valdymas

valdymą vykdo Susisiekimo ministerija, kuri pagal savo kompetenciją leidžia

visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus ir tiesiogiai

bei per įgaliotas institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą.

specialias vidaus vandenų transporto valstybinio valdymo institucijas.

kelius valdo, prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota

institucija.

vidaus vandenų kelių būklės bei navigacinių įrenginių juose funkcionavimo,

laivybos, uostų veiklos valstybinę kontrolę atlieka, laivų avarinius atvejus

nagrinėja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

4(1)

straipsnis. Keleivių ir krovinių vežimas vidaus vandenų keliais, keleivių

vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje bei keleivių ir krovinių

vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimas

Respublikos vidaus vandenimis turi teisę įmonės, įsteigtos Lietuvos

Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių vežimu laivais vidaus

vandenimis Lietuvos Respublikoje, taip pat įmonės, įsteigtos bet kurioje

Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybėje narėje pagal

šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios valstybės narės kompetentingų

institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti keleivius laivais vidaus

vandenimis.

vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais turi teisę įmonės, įsteigtos

Lietuvos Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių ir krovinių

vežimu laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais, taip pat įmonės,

įsteigtos bet kurioje Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos

valstybėje narėje pagal šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios

valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę

vežti keleivius ir krovinius laivais vidaus vandenimis tarptautiniais

maršrutais.

laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje arba verstis keleivių ir

krovinių vežimu laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais išduoda

Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija licencijavimo taisyklių,

patvirtintų Vyriausybės, nustatyta tvarka.

veikla, privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) užtikrinti, kad laivai, kuriais

ketinama vykdyti licencijuojamą veiklą, atitinka Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatytus reikalavimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus;

2) turėti atitinkamus padalinius

(specialistus), kurie galėtų organizuoti ir užtikrinti saugų keleivių ir

krovinių vežimą laivais, taip pat saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą, arba

privalo sudaryti sutartį su kita įmone, kuri turi nurodytus padalinius

(specialistus) ir sutinka užtikrinti šiam vežėjui saugų plaukiojimą;

3) laivų, kuriais ketinama vykdyti

licencijuojamą veiklą, įgulos turi būti sudarytos iš vidaus vandenų transporto

specialistų, turinčių galiojančius dokumentus, kurie patvirtina vidaus vandenų

transporto specialistų įgytą kvalifikaciją ir teisę eiti atitinkamas pareigas

laive.

Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai licencijavimo

taisyklių nustatyta tvarka pateikia nustatytos formos prašymą bei kitus

taisyklėse nurodytus dokumentus.

1) įmonė neatitinka šio straipsnio 4 dalyje

nustatytų reikalavimų;

2) pateikiami ne visi dokumentai;

3) pateikti dokumentai užpildyti

neteisingai;

4) pateiktuose dokumentuose yra nurodyta

klaidingų duomenų.

licencijos neišduoti, apie tai per 3 darbo dienas raštu pranešama pareiškėjui,

nurodant atsisakymo išduoti licenciją priežastis.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1964,

00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų valdytojų

pareigos

Tiltų, antvandeninių ir povandeninių

komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:

1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo

institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;

2) įrengti ir aptarnauti

įrenginius, garantuojančius saugų ir nekliudomą vidaus vandenų transporto

priemonių plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš

povandeninių komunikacijų. Kranto juostose įrengti perspėjamieji ir nurodomieji

(signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;

3) pastačius ir suremontavus tiltus,

įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti

dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus

priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;

4) pakelti plūduriuojančiųjų ar

pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

31 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

49 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

57 straipsnis. Buksyruojančio laivo

kapitono pareigos įvykus avarijai

Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo

kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai

likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.

59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio

sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio

pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos

arba nukentėjusiojo tyčios.

keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į

tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.

60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio

sveikatai ar gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar

gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai

susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta

įstatymų.

62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar

bagažo praradimą, trūkumą ar

sužalojimą

jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo

priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis

sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.

siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo

praradimo, trūkumo ar sužalojimo.

krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo

laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto

krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu

žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.

64 straipsnis. Atsakomybė už žalą,

padarytą susidūrus laivams

laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko

susidūrimas.

bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų

valdytojai.

69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl

žalos atlyginimo pateikimo tvarka

vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo

vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba

atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos.

Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos

nepatenkino.

sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.

ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.

70 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų transporto priemonių ir jų

stovėjimo įrenginių registravimo ir

eksploatavimo taisyklių

pažeidimą

Vidaus vandenų transporto priemonių bei jų

stovėjimo įrenginių registravimo ir eksploatavimo, taip pat vidaus vandenų

transporto priemonių laivybos taisyklių pažeidimus, jeigu už tai nenumatyta

baudžiamoji atsakomybė, užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų transporto laivybos ir

eksploatacijos taisyklių pažeidimą

eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių

įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas,

taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų

žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia

atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.

ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius

įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat

avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių

likvidavimo išlaidas.

74 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

75 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

vidaus vandenų transporto kodekso

priedas

Europos Sąjungos teisės aktai, su kuriais suderintas

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:

1) Tarybos 1987 m. lapkričio 9 d. direktyva 87/540/EEB dėl

leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais

maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią

kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo;

2) Tarybos 1991 m. gruodžio

16 d. reglamentu EEB Nr. 3921/91.

Kodeksas

papildytas priedu:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

---

Pakeitimai:

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Pakeistas įstatymo

įsigaliojimas:

Šis įstatymas įsigalioja nuo

2000 m. spalio 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-289,

2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO

1, 6, 13, 15, 16, 31, 61 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO,

73, 74, 75 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO

PRIEDU ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1942,

2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 4(1), 9, 10, 13, 14, 15, 16, 28, 38 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 22(1) STRAIPSNIU IR 29, 31, 49 STRAIPSNIŲ

PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2005-06-15)

autrap@lrs.lt