← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

Galiojantis tekstas a fecha 2010-04-10

Kodeksas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 105-2393

Neoficialus

Kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

K O D E K S A S

1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

1.

Vidaus vandenų transporto kodeksas

reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo,

pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą

vidaus vandenų transporto, bei už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus.

2.

Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės,

darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis

kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.

3.

Kodekso nuostatos suderintos su šio

kodekso priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

2 straipsnis. Vidaus vandenų

transporto sąvoka

Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos

Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms,

bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

3 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

objektų nuosavybė

1.

Vidaus vandenų transporto priemonės,

uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti

Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio

fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio valstybėms.

2.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų

keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas)

nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.

3.

Vietinės reikšmės vidaus vandenų

keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas)

nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

5 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis

kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI

6 straipsnis. Vidaus vandenų keliai

1.

Vidaus vandenų keliai - laivybai

tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai

priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių

locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

2.

Vidaus vandenų keliai

skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus

vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių

vidaus vandenų kelių sąrašus – Susisiekimo ministerija, suderinusi su Aplinkos

ministerija.

3.

Vidaus vandenų kelius valdo, tvarko,

prižiūri ir eksploatuoja vidaus vandenų kelių valdytojas.

4.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų

kelių valdytojas – valstybės įmonė, kurią skiria Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija, – valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja valstybinės reikšmės

vidaus vandenų kelius.

5.

Vietinės reikšmės vidaus vandenų

kelių valdytojas, kurį skiria savivaldybės institucija, organizuoja vietinės

reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, tvarkymą, priežiūrą ir eksploatavimą.

Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų

keliams valdyti steigiama įmonė.

6.

Vidaus vandenų kelių valdytojas turi

teisę nedelsdamas ir be atskiro įspėjimo pašalinti ar patraukti iš farvaterio

ar jo valdomo uosto arba prieplaukos akvatorijos bet kokias navigacines kliūtis

ar kitus objektus, trukdančius laivybai farvateryje ar akvatorijoje.

7.

Valstybinė vidaus vandenų laivybos

inspekcija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir navigacinių įrenginių juose

funkcionavimo valstybinę kontrolę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių

naudotojai

1.

Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys,

besiverčiantys laivyba šiuose keliuose.

2.

Vidaus vandenų kelių naudotojais taip

pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų

kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis

hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1942,

2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)

8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių

naudotojų pareigos

1.

Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo

vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,

užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens

telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų

įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių,

laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

2.

Hidrotechnikos įrenginių, tiltų,

antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami

vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10 straipsniuose.

9 straipsnis. Hidrotechnikos statinių

valdytojų pareigos

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems

priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus

vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:

1) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti

vandens lygį, būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;

2) sudaryti sąlygas, kad

vidaus vandenų transporto priemonės nekliudomai ir saugiai praplauktų pro

hidrotechnikos statinius;

3) išleisti vandenį iš vandens saugyklų

vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;

4) prižiūrėti hidrotechnikos

statinių techninę būklę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

11 straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto

juosta

1.

Vidaus vandenų kelių valdytojai turi

teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su

laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų

geriau matomi, - kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos

tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant

padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Apsaugos juosta - žemės juosta pagal

vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.

Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba

kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.

3.

Fiziniai ir juridiniai asmenys,

naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus

darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei

navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus

įrenginius ir navigacijos ženklus.

12 straipsnis. Statiniai ir

įrenginiai kranto juostoje

1.

Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto

juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos

apsaugos tarnyba, leidžiama:

1) įrengti nuolatinius arba laikinus

statinius, įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams,

žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui

užtikrinti;

2) neįrengiant nuolatinių statinių,

pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti

žvejybos įrangą, laivų reikmenis.

2.

Statinių ir įrenginių statyba kranto

juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku.

3.

Kranto juostos savininkai savo statinių

ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių

valdytojais.

13 straipsnis. Uostai ir prieplaukos

1.

Uostas - vidaus vandenų akvatorija ir

kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams

įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.

2.

Prieplauka - stacionari arba

plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo,

išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio

straipsnio 1 dalyje.

3.

Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir

leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti,

keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

4.

Uostai ir prieplaukos pagal

atitinkamų darbų pobūdį yra keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei

pramoginių laivų. Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi

atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, užtikrinti

keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių

pakrovimą bei iškrovimą.

5 dalies redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.:

5.

Vidaus vandenų uostai ir

prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs. Valstybės vidaus

vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas nustato Vyriausybė

Susisiekimo ministerijos teikimu; savivaldybės vidaus vandenų uostų ir

prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas – savivaldybės taryba, suderinusi

su apskrities viršininku; privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos

ir akvatorijos ribas – steigėjas, suderinęs su apskrities viršininku ir

savivaldybe. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas steigiant saugomose

teritorijose, uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribos turi būti

suderintos su saugomos teritorijos administracija.

5 dalies redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.:

5.

Vidaus vandenų uostai ir

prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių

nerijos nacionalinį parką, kuriame uostai gali būti tik valstybės arba

savivaldybių nuosavybė. Valstybės vidaus vandenų ir Kuršių marių akvatorijos,

patenkančios į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas, uostų ir prieplaukų

teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus nustato Vyriausybė Susisiekimo

ministerijos teikimu; savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų

teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – savivaldybės taryba; privačių

vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus –

steigėjas, suderinęs su savivaldybe. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas steigiant

saugomose teritorijose, uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribos ir

plotai turi būti suderinti su saugomos teritorijos administracija.

6.

Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos,

naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir

iškrauti, steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekomercinės

mažųjų, pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir

registruojamos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos nustatyta

tvarka.

7.

Valstybinė vidaus

vandenų laivybos inspekcija atlieka laivybos vidaus vandenų uostuose ir

prieplaukose valstybinę kontrolę.

8.

Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo

teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija.

9.

Tarptautinio vidaus vandenų uosto

statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.

10.

Visų nuosavybės formų

vidaus vandenų uostų ir prieplaukų savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų

vienodas teises įplaukti į uostus ir prieplaukas, naudotis uostų ir prieplaukų

krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, įlaipinti ir

išlaipinti keleivius, naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų

transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-720, 2010-04-01, Žin.,

2010, Nr. 41-1943 (2010-04-10)

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS

14 straipsnis. Vidaus

vandenų transporto priemonių sąvoka

Vidaus vandenų transporto

priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai ir

asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės,

eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

15 straipsnis. Vidaus

vandenų transporto priemonių klasifikavimas

1.

Vidaus vandenų laivas –

bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis

(tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas,

keltas (keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas

laivybai vidaus vandenyse.

2.

Žvejybos laivas – bet

kuris laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas

šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės

bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“.

Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti

įregistruotas Žvejybos laivų rejestre.

3.

Mažasis laivas – bet

kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus,

kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus

kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip

12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys,

kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki

150 kg, ir burlentės.

4.

Pramoginis laivas – bet

kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas,

kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.

5.

Sportinis laivas –

specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik

sporto tikslams.

6.

Asmeninis laivas –

trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį

vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad

jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.

7.

Plūduriuojantis įrenginys

– plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus

vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas

ir kiti).

8.

Plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis

(nepaisant turimos įrangos, skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti)

plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių

ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla,

viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

16 straipsnis. Vidaus vandenų

transporto priemonių registravimas ir techninė apžiūra bei techninis

patikrinimas

1.

Vidaus vandenų transporto

priemonės (išskyrus sportinius laivus) ir jų pakabinamieji varikliai

registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre.

2.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą

steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

3.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos

Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų

transporto priemonių dokumentai.

4.

Vidaus

vandenų transporto priemonės gali būti eksploatuojamos tik susisiekimo ministro

nustatyta tvarka atlikus jų techninę apžiūrą arba techninį patikrinimą.

5.

Lietuvos

Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų

transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei

jų dublikatus išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija susisiekimo

ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre

įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių, esančių ne Lietuvos

Respublikos teritorijoje, techninių apžiūrų atlikimo išlaidas Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina vidaus vandenų transporto

priemonių savininkai (valdytojai).

6.

Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija išduoda

to pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos

Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius

reikalavimus, savininkams (valdytojams) Europos Bendrijos vidaus vandenų

laivybos sertifikatus, papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos

sertifikatus ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos

sertifikatus. Sertifikatų išdavimo tvarką ir sertifikatų formą tvirtina susisiekimo

ministras.

7.

Žvejybos laivams,

plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, taikomi techniniai

reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre

įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms.

8.

Lietuvos Respublikos

vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių

žurnalus registruoja, statybos, pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir

brėžinius tvirtina Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

9.

Burinių jachtų techninę priežiūrą pagal Lietuvos

buriuotojų sąjungos patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka

Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790, 2008-11-06,

Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

17 straipsnis. Laivų valdytojai

1.

Laivo valdytojas yra savininkas ar

kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.

2.

Perleidus nuosavybės teisę į laivą,

sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją

įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS

18 straipsnis. Vidaus vandenų

transporto specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai

1.

Vidaus vandenų transporto

specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos

laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją

patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai.

2.

Motorinių pramoginių laivų

laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo

priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio

kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos

liudijimą.

3.

Vidaus vandenų transporto

specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo

ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka

akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir

vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus,

vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus,

motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio

laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų

dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė vidaus

vandenų laivybos inspekcija.

4.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse

galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti

vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų

laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

19 straipsnis. Laivo įgula

1.

Įgula – visų grupių laivų kapitonai,

mechanikai, kapitonai-mechanikai, elektromechanikai, upeiviai,

upeiviai-motoristai, elektrikai ir laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis

kaip 110 kW, laivavedžiai, turintys teisę (kvalifikaciją) dirbti vidaus vandenų

laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose.

2.

Laivo įgulos minimalios sudėties

reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras. Vidaus vandenų laivo įgulos

minimalios sudėties liudijimus bei jų dublikatus išduoda Valstybinė vidaus

vandenų laivybos inspekcija.

3.

Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais

įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Europos Bendrijos valstybių narių

kompetentingų institucijų išduotus vidaus vandenų transporto priemonių įgulų

narių kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus arba atitinkamus vidaus vandenų

transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus

vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, kuriuos

išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro

nustatyta tvarka.

4.

Burinių jachtų laivavedžių diplomus

ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos

kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų

išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo

taisyklės. Suderinusi su Susisiekimo ministerija, jas tvirtina Lietuvos

buriuotojų sąjunga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

20 straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)

1.

Savaeigį laivą valdo kapitonas, nesavaeigį

laivą - škiperis.

2.

Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja

įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo

nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką,

privalomi visiems laive esantiems asmenims.

3.

Įgulos nariai į laivą priimami, jei

kapitonas (škiperis) sutinka.

4.

(Neteko galios nuo 2008 m. lapkričio 22

d.)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

21 straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus

pavojui laivui, žmonėms ir gamtai

1.

Jeigu kyla pavojus laivo saugumui,

kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir

atlikti visus reikalingus veiksmus.

2.

Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis,

kapitonas privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula

saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą,

kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus.

3.

Gavęs nelaimės signalą arba vidaus

vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti

žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui, keleiviams ir

įgulai.

4.

Įvykus avarijai ir užteršus aplinką,

laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir

neigiamoms pasekmėms likviduoti.

22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos

suteikimą

1.

Už pagalbos suteikimą pavojuje

atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas,

krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą.

2.

Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui,

jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už

pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.

3.

Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už

savo išgelbėjimą.

4.

Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į

dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.

22(1) straipsnis. Laivybos

sąvoka

Laivyba – laivų ir kitų

vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus

vandenyse (prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė ir kitos laivybos rūšys).

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVYBA

23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio

ženklai

1.

Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo

žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.

2.

Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo

tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo ministerija.

24 straipsnis. Plaukiojimo vaga

(farvateris)

1.

Plaukiojimo vaga (farvateris) –

vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.

2.

Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti

pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

25 straipsnis. Saugi laivyba

1.

Saugi laivyba užtikrinama

organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis

priemonėmis.

2.

Šias priemones įgyvendina vidaus

vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių

bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

26 straipsnis. Valstybinė saugios

laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolė

1.

Valstybinę saugios laivybos Lietuvos

Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Valstybinė vidaus vandenų

laivybos inspekcija.

2.

Valstybinės vidaus vandenų laivybos

inspekcijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę

vairuojantis asmuo yra neblaivus, specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali

jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui)

arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

27 straipsnis. Avarijų Lietuvos

Respublikos vidaus vandenyse tyrimas

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse

įvykusias avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria

Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RINKLIAVOS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1359 (2001 05 09)

28 straipsnis. Valstybės rinkliava

Susisiekimo ministerija ir Valstybinė

vidaus vandenų laivybos inspekcija ima Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės

rinkliavas už veiksmus, susijusius su šiame kodekse numatytų atitinkamų

dokumentų išdavimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1359 (2001 05 09)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

29 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo

sutartys

1.

Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja

nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus

vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių

perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausi tarifai turi būti suderinti su

Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

2.

Bagažo vežimo sutartyje vežėjas

įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį

gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo

nuvežimą.

3.

Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato

Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

Nr.

XI-495, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6347 (2009-12-05)

32 straipsnis. Keleivio bilietas

1.

Keleivio bilietas - keleivio vežimo

sutartį patvirtinantis dokumentas.

2.

Bilietų pardavimo tvarką nustato

Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

3.

Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir

paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais

atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos

numeris.

33 straipsnis. Keleivio teisės

Keleivis turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą;

2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip

5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;

3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą

bagažą - už nustatytą užmokestį;

4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties

valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas

dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;

5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo

sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus

pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio

priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto

grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse

nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Keleivio pareigos

1.

Keleivis privalo:

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki

kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.

2.

Jei keleivis nesumoka už vežimą,

nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš

laivo prieplaukoje.

35 straipsnis. Bagažo kvitas

1.

Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį

patvirtinantis dokumentas.

2.

Bagažo kvite turi būti nurodyta

numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.

36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir

saugojimas

1.

Vežėjas privalo grąžinti keleiviui

bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.

2.

Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų

bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.

3.

Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą

vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Rasti daiktai

1.

Rasti laive daiktai perduodami laivo

kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.

2.

Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo

tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS

38 straipsnis. Krovinio

vežimo sutartis

Krovinio vežimo sutartyje

vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą,

pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti

jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti

nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo vidaus vandenų laivais tvarką

nustato krovinių vežimo vidaus vandenų laivais taisyklės, kurias tvirtina

susisiekimo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

39 straipsnis. Užsakymas

1.

Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo

nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam

kroviniui vežti.

2.

Užsakymo pateikimo būdą pasirenka

siuntėjas.

3.

Užsakyme turi būti šie rekvizitai:

1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens

pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

2) krovinio gavėjo - juridinio asmens

pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio išsiuntimo ir paskirties

punktai;

4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris)

ir rūšis;

5) laivo pateikimo laikas;

6) laivo pateikimo vieta;

7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo

terminai.

4.

Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu,

kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo

priėmimą.

40 straipsnis. Važtaraštis

1.

Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį

patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:

1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens

pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

2) krovinio gavėjo – juridinio asmens

pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

3) krovinio pavadinimą;

4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;

5) svorio nustatymo būdą;

6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir

paskirties punktus;

7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;

8) krovinio ženklus;

9) krovinio ypatybes;

10) užmokestį už vežimą (važtapinigius)

ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);

11) vežant pavojingą krovinį – jo

pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos

sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.

2.

Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais.

Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.

3.

Važtaraštyje gali būti žymos apie

krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

41 straipsnis. Laivo parengimas

1.

Vežėjas privalo pateikti švarų ir

tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą, atitinkantį gamtos apsaugos

reikalavimus.

2.

Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi

atitikti minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo

ministerija, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų

krovinio vežimą iki paskirties punkto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

42 straipsnis. Krovinio priėmimas

1.

Vežėjas, priimdamas krovinį iš

siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti

krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

2.

Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo

priemonėmis, vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.

3.

Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta

krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys

netinkamas vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje

ir patvirtinta siuntėjo bei vežėjo parašais.

4.

Krovinys laikomas priimtu vežti, kai

vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio

priėmimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir

iškrovimas

1.

Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas,

jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

2.

Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių

pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,

nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.

3.

Visi siuntėjui priklausantys krovinių

įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir

išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.

44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo

ir iškrovimo terminai

1.

Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo

terminai nustatomi šalių sutartyje.

2.

Vežėjas privalo pristatyti krovinį į

paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.

3.

Jeigu krovinį krauna siuntėjas

(gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami

skaičiuoti nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo

punktą ir parengtas atlikti tokius darbus.

4.

Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo

vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo

pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas

papildomas terminas šiems darbams pasirengti.

45 straipsnis. Krovinio peradresavimas

Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi

teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio

gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais

taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar

neperduotas ankstesniam gavėjui.

46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio

pristatymą

Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas

privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo

atvykimo į paskirties punktą.

47 straipsnis. Krovinio išdavimas

1.

Paskirties punkte vežėjas išduoda

krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.

2.

Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su

gavėju tikrina:

1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio

plombas, jų būklę;

2) krovinio įpakavimo (taros),

konteinerių būklę;

3)

krovinio kiekį (svorį).

3.

Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas

kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu

gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose)

patvirtina krovinio priėmimą.

4.

Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame

laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai

gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio)

trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir

patvirtina parašais.

5.

Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai

krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima

krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.

6.

Jeigu perduodant krovinį gavėjui,

kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio),

kviečiamas ekspertas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

48 straipsnis. Krovinio saugojimas

1.

Krovinio gavėjas privalo laiku priimti

ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.

2.

Krovinys paskirties uoste ar

prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo

dienos. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių

vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.

3.

Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl

vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.

4.

Krovinio saugojimo uoste ar

prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.

50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas

ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos

ar kitų įvykių

1.

Uosto ar prieplaukos administracija gali

uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens kelių

techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus pranešimus.

2.

Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų

įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių

vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti

nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.

3.

Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar

prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama

visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.

51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis

1.

Pašto vežimo sutartyje vežėjas

įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir

išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą

užmokestį.

2.

Pašto siuntų priėmimo ir

išdavimo tvarka bei pristatymo į laivą ir vežimo terminai nustatomi šalių

susitarimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas

1.

Pavojingi kroviniai vežami vidaus

vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina

Vyriausybė.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BUKSYRAVIMAS

53 straipsnis. Buksyravimo sutartis

1.

Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas

įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam

tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.

2.

Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta

rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais,

telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).

54 straipsnis. Nesavaeigių laivų parengimas

buksyravimui

Nesavaeigių laivų valdytojas privalo

sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje

pateikti buksyravimui laivus.

55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas

buksyravimui

Buksyruojančio laivo valdytojas, priimdamas

buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:

1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę

būklę;

2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka

buksyravimui;

3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo

priėmimą buksyravimui.

56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas

Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi

buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu

kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.

58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas

1.

Baigus buksyravimo sutartyje numatytą

laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo

aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.

2.

Jeigu buksyravimo metu laivas buvo

sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai

nurodoma sutarties atlikimo akte.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

Pakeistas

skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

61 straipsnis. Atlyginimas už laivo įgulos nario sveikatos

sužalojimą ar gyvybės

atėmimą

Žala, atsiradusi dėl laivo įgulos nario

sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginama įstatymų

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą

vežimą

1.

Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą,

privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus

nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos

pajamos neatlyginamos.

2.

Vežimo terminas laikomas nepažeistu,

jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,

kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.

65 straipsnis. Atsakomybė už žalą,

padarytą tretiesiems asmenims

Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų

turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį

kodeksą.

66 straipsnis. Atsakomybė už laivo

prastovą

Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo

ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar

nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova,

šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui

padarytą žalą

Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai,

kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo

nuo atsakomybės už padarytą žalą

negaliojimas

Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu,

krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už

padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas

nepanaikina vežimo sutarties.

72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų teršimą

Vidaus vandenų transporto priemonėms

užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,

žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė,

administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

73 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

4 straipsnis. Vidaus vandenų

transporto valstybinis valdymas

1.

Vidaus vandenų transporto valstybinį

valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė,

Susisiekimo ministerija ir Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

formuoja vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą.

3.

Susisiekimo ministerija įgyvendina

vidaus vandenų transporto politiką, pagal savo kompetenciją leidžia teisės

aktus, reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą, ir atlieka kitas

šiame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

4.

Valstybinė vidaus vandenų laivybos

inspekcija atlieka vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančių teisės

aktų vykdymo kontrolę ir vykdo kitas funkcijas, nustatytas šiame kodekse ir

kituose teisės aktuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

4(1)

straipsnis. Keleivių ir krovinių vežimas vidaus vandenų keliais, keleivių

vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje bei keleivių ir krovinių

vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimas

1.

Vežti keleivius laivais

Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis turi teisę įmonės, įsteigtos Lietuvos

Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių vežimu laivais vidaus

vandenimis Lietuvos Respublikoje, taip pat įmonės, įsteigtos bet kurioje

Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybėje narėje pagal

šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios valstybės narės kompetentingų

institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti keleivius laivais vidaus

vandenimis.

2.

Vežti keleivius ir

krovinius laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais turi teisę

įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių

ir krovinių vežimu laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais, taip

pat įmonės, įsteigtos bet kurioje Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos

organizacijos valstybėje narėje pagal šios valstybės narės įstatymus ir

turinčios šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą,

suteikiantį teisę vežti keleivius ir krovinius laivais vidaus vandenimis tarptautiniais

maršrutais.

3.

Licencijas verstis

keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje arba verstis

keleivių ir krovinių vežimu laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais

išduoda Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija licencijavimo

taisyklių, patvirtintų Vyriausybės, nustatyta tvarka.

4.

Įmonė, siekianti verstis

licencijuojama veikla, privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) užtikrinti, kad laivai,

kuriais ketinama vykdyti licencijuojamą veiklą, atitinka Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus;

2) turėti atitinkamus

padalinius (specialistus), kurie galėtų organizuoti ir užtikrinti saugų

keleivių ir krovinių vežimą laivais, taip pat saugų laivų eksploatavimą ir

apsaugą, arba privalo sudaryti sutartį su kita įmone, kuri turi nurodytus

padalinius (specialistus) ir sutinka užtikrinti šiam vežėjui saugų plaukiojimą;

3) laivų, kuriais ketinama

vykdyti licencijuojamą veiklą, įgulos turi būti sudarytos iš vidaus vandenų

transporto specialistų, turinčių galiojančius dokumentus, kurie patvirtina

vidaus vandenų transporto specialistų įgytą kvalifikaciją ir teisę eiti

atitinkamas pareigas laive.

5.

Įmonė, siekianti gauti

licenciją, Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai

licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka pateikia nustatytos formos prašymą bei

kitus taisyklėse nurodytus dokumentus.

6.

Licencija neišduodama,

jeigu:

1) įmonė neatitinka šio

straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) pateikiami ne visi dokumentai;

3) pateikti dokumentai

užpildyti neteisingai;

4) pateiktuose dokumentuose

yra nurodyta klaidingų duomenų.

7.

Priėmus sprendimą

licencijos neišduoti, apie tai per 3 darbo dienas raštu pranešama pareiškėjui,

nurodant atsisakymo išduoti licenciją priežastis.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1964,

00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų valdytojų

pareigos

Tiltų, antvandeninių ir povandeninių

komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:

1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo

institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir povandeninių

komunikacijų įrengimo projektus;

2) įrengti ir aptarnauti

įrenginius, garantuojančius saugų ir nekliudomą vidaus vandenų transporto

priemonių plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš

povandeninių komunikacijų. Kranto juostose įrengti perspėjamieji ir nurodomieji

(signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;

3) pastačius ir suremontavus tiltus,

įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti

dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus

priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;

4) pakelti plūduriuojančiųjų ar

pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

31 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

49 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

57 straipsnis. Buksyruojančio laivo

kapitono pareigos įvykus avarijai

Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo

kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai

likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.

59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio

sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1.

Vežėjas, kaip didesnio pavojaus

šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio

pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos

arba nukentėjusiojo tyčios.

2.

Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta

keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į

tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.

60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio

sveikatai ar gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar

gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai

susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta

įstatymų.

62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar

bagažo praradimą, trūkumą ar

sužalojimą

1.

Krovinys ar bagažas laikomas prarastu,

jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo

priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis

sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.

2.

Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš

siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo

praradimo, trūkumo ar sužalojimo.

3.

Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį

krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo

laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto

krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu

žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.

64 straipsnis. Atsakomybė už žalą,

padarytą susidūrus laivams

1.

Susidūrus laivams, žalą, padarytą

laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko

susidūrimas.

2.

Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar

bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų

valdytojai.

69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl

žalos atlyginimo pateikimo tvarka

1.

Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš

vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo

vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba

atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos.

Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos

nepatenkino.

2.

Ieškiniui, kylančiam iš vežimo

sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.

3.

Pretenzijos pareiškimas pratęsia

ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.

70 straipsnis. Atsakomybė už saugios

laivybos reikalavimų pažeidimą

Vidaus vandenų transporto priemonių bei

vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimo ir eksploatavimo, taip pat

saugios laivybos vidaus vandenimis reikalavimų pažeidimai užtraukia atsakomybę

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų transporto laivybos ir

eksploatacijos taisyklių pažeidimą

1.

Vidaus vandenų transporto laivybos ir

eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių

įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas,

taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų

žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia

atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.

2.

Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs

ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius

įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat

avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių

likvidavimo išlaidas.

74 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214, 2002-12-03,

Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

75 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

vidaus

vandenų transporto kodekso

priedas

ĮGYVENDINAMI Europos Sąjungos teisės aktai

1.

1987 m. lapkričio 9 d. Tarybos

direktyva 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus

ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų

oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191).

2.

2006 m. gruodžio 12 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/87/EB, nustatančios techninius

reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinančios Tarybos direktyvą

82/714/EEB (OL 2006 L 389, p. 1), 3, 4, 9 ir 10 straipsnių nuostatos.

Kodeksas

papildytas priedu:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Priedo

pakeitimas:

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas:

Šis įstatymas įsigalioja nuo

2000 m. spalio 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-289,

2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO

1, 6, 13, 15, 16, 31, 61 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO,

73, 74, 75 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO

PRIEDU ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1942,

2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 7 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO

2, 4(1), 9, 10, 13, 14, 15, 16, 28, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO

22(1) STRAIPSNIU IR 29, 31, 49 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 3, 4, 6, 13, 15, 16,

18, 19, 20, 25, 26, 27, 28, 51, 70 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO BEI

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-495,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6347 (2009-12-05)

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2009 m.

gruodžio 3 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-720, 2010-04-01, Žin.,

2010, Nr. 41-1943 (2010-04-10)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

KODEKSO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2010-04-15)

autrap@lrs.lt