Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

Kodeksas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 105-2393

Neoficialus

Kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

K O D E K S A S

1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1534

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių,

bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už

žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų

pažeidimus. Keleiviams, kurie keliauja 2010

m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir

Tarybos reglamento (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais

vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr.

2006/2004 (toliau – Reglamentas (ES)

Nr. 1177/2010), 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis sąlygomis,

šio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek keleivių vežimo sąlygos ir tvarka

nenustatyta Reglamente (ES) Nr. 1177/2010.

darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis

kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.

kodekso priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042

(2013-04-24)

2 straipsnis. Vidaus vandenų

transporto sąvoka

Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos

Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms,

bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

3 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

objektų nuosavybė

uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti

Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio

fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio valstybėms.

keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas)

nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.

keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas)

nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

5 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis

kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI

6 straipsnis. Vidaus vandenų keliai

tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai

priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių

locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.

keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės

vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir

perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – Susisiekimo ministerija,

suderinusi su Aplinkos ministerija.

prižiūri ir eksploatuoja vidaus vandenų kelių valdytojas.

kelių valdytojas – valstybės įmonė, kurią skiria Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija, – valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja valstybinės reikšmės

vidaus vandenų kelius.

kelių valdytojas, kurį skiria savivaldybės institucija, organizuoja vietinės

reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, tvarkymą, priežiūrą ir eksploatavimą.

Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų

keliams valdyti steigiama įmonė.

teisę nedelsdamas ir be atskiro įspėjimo pašalinti ar patraukti iš farvaterio

ar jo valdomo uosto arba prieplaukos akvatorijos bet kokias navigacines kliūtis

ar kitus objektus, trukdančius laivybai farvateryje ar akvatorijoje.

administracija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir juose esančių navigacinių

įrenginių funkcionavimo valstybinę kontrolę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojai

1.

Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys,

besiverčiantys laivyba šiuose keliuose.

pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų

kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis

hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1942, 2003-12-22,

Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)

8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių

naudotojų pareigos

vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,

užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens

telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų

įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių,

laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami vykdyti ir

reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10 straipsniuose.

9 straipsnis. Hidrotechnikos statinių

valdytojų pareigos

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems

priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus

vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:

1) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti

vandens lygį, būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;

2) sudaryti sąlygas, kad

vidaus vandenų transporto priemonės nekliudomai ir saugiai praplauktų pro

hidrotechnikos statinius;

3) išleisti vandenį iš vandens saugyklų

vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;

4) prižiūrėti hidrotechnikos

statinių techninę būklę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

11 straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto

juosta

teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su

laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų

geriau matomi, - kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos

tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant

padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.

Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba

kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.

naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus

darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei

navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus

įrenginius ir navigacijos ženklus.

12 straipsnis. Statiniai ir

įrenginiai kranto juostoje

juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos

apsaugos tarnyba, leidžiama:

1) įrengti nuolatinius arba laikinus

statinius, įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams,

žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui

užtikrinti;

2) neįrengiant nuolatinių statinių,

pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti

žvejybos įrangą, laivų reikmenis.

juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku.

ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių

valdytojais.

13 straipsnis. Uostai ir prieplaukos

kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams

įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.

plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo,

išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio

straipsnio 1 dalyje.

leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti,

keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

atitinkamų darbų pobūdį yra keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei

pramoginių laivų. Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi

atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, užtikrinti

keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių

pakrovimą bei iškrovimą.

prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių

nerijos nacionalinį parką, kuriame uostai ir prieplaukos gali būti tik

valstybės arba savivaldybių nuosavybė. Valstybės vidaus vandenų ir Kuršių marių

akvatorijos, patenkančios į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas, uostų ir

prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus nustato Vyriausybė

Susisiekimo ministerijos teikimu; savivaldybės vidaus vandenų uostų ir

prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – savivaldybės taryba;

privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir

plotus – steigėjas, suderinęs su savivaldybe. Vidaus vandenų uostus ir

prieplaukas steigiant saugomose teritorijose, uostų ir prieplaukų teritorijos

ir akvatorijos ribos ir plotai turi būti suderinti su saugomos teritorijos

administracija.

naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir

iškrauti, steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekomercinės

mažųjų, pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir

registruojamos Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka.

laivybos administracija atlieka laivybos vidaus vandenų uostuose ir

prieplaukose valstybinę kontrolę.

steigėjo teikimu tvirtina Lietuvos saugios laivybos administracija.

statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.

vidaus vandenų uostų ir prieplaukų savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų

vienodas teises įplaukti į uostus ir prieplaukas, naudotis uostų ir prieplaukų

krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, įlaipinti ir

išlaipinti keleivius, naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų

transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-720,

2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 41-1943 (2010-04-10)

Nr. XI-891, 2010-06-10,

Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS

14 straipsnis. Vidaus

vandenų transporto priemonių sąvoka

Vidaus vandenų transporto

priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai ir

asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės,

eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

15 straipsnis. Vidaus

vandenų transporto priemonių klasifikavimas

bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis

(tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas,

keltas (keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas

laivybai vidaus vandenyse.

kuris laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas

šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės

bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“.

Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti

įregistruotas Žvejybos laivų rejestre.

kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus,

kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus

kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip

12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys,

kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki

150 kg, ir burlentės.

kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas,

kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.

specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik

sporto tikslams.

trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį

vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad

jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.

– plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus

vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas

ir kiti).

(nepaisant turimos įrangos, skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti)

plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių

ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla,

viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585

(00.10.11)

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

16 straipsnis. Vidaus vandenų

transporto priemonių registravimas ir techninė apžiūra bei techninis

patikrinimas

(išskyrus sportinius laivus, vandens

dviračius, irklines valtis, kurių ilgis iki 6 metrų, burines jachtas, kurių

korpusas trumpesnis kaip 6 metrai, irklinius turistinius plaustus, kurių

keliamoji galia mažesnė kaip 500 kilogramų)

ir jų pakabinamieji varikliai registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų

laivų registre.

steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų

transporto priemonių dokumentai.

vandenų transporto priemonės gali būti eksploatuojamos tik susisiekimo ministro

nustatyta tvarka atlikus jų techninę apžiūrą arba techninį patikrinimą.

Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių

technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos

saugios laivybos administracija susisiekimo ministro

nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių,

esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, techninių apžiūrų atlikimo

išlaidas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina

vidaus vandenų transporto priemonių savininkai (valdytojai).

pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos

Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus

techninius reikalavimus, savininkams (valdytojams) Europos Bendrijos vidaus

vandenų laivybos sertifikatus, papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų

laivybos sertifikatus ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos

sertifikatus. Sertifikatų išdavimo tvarką ir sertifikatų formą tvirtina

susisiekimo ministras.

plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, taikomi techniniai

reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre

įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms.

vidaus vandenų laivų registre įregistruotų

vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja, statybos,

pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina, jų

ekspertizę atlieka Lietuvos saugios laivybos

administracija. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka vykdomų vidaus

vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto

darbų techninę priežiūrą.

buriuotojų sąjungos patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka

Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

Nr. XI-2132,

2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)

17 straipsnis. Laivų valdytojai

kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.

sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją

įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS

18 straipsnis. Vidaus vandenų

transporto specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai

specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos

laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją

patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai.

laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo

priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio

kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos

liudijimą.

specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo

ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka

akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir

vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus,

vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus,

motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio

laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų

dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Lietuvos saugios

laivybos administracija.

galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti

vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų

laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

19 straipsnis. Laivo įgula

mechanikai, kapitonai-mechanikai, elektromechanikai, upeiviai,

upeiviai-motoristai, elektrikai ir laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis

kaip 110 kW, laivavedžiai, turintys teisę (kvalifikaciją) dirbti vidaus vandenų

laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose.

reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras. Vidaus vandenų laivo įgulos

minimalios sudėties liudijimus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos saugios

laivybos administracija.

įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Europos Bendrijos valstybių narių

kompetentingų institucijų išduotus vidaus vandenų transporto priemonių įgulų

narių kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus arba atitinkamus vidaus vandenų

transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus

vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, kuriuos

išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta

tvarka.

ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos

kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų

išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo

taisyklės, kurias, suderinusi su Lietuvos saugios laivybos

administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790, 2008-11-06,

Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

20 straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)

nesavaeigį laivą - škiperis.

įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo

nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką,

privalomi visiems laive esantiems asmenims.

kapitonas (škiperis) sutinka.

d.)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

21 straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus

pavojui laivui, žmonėms ir gamtai

kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir

atlikti visus reikalingus veiksmus.

kapitonas privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula

saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą,

kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus.

vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti

žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui, keleiviams ir

įgulai.

laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir

neigiamoms pasekmėms likviduoti.

22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos

suteikimą

atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas,

krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą.

jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už

pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.

savo išgelbėjimą.

dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.

22(1) straipsnis. Laivybos

sąvoka

Laivyba – laivų ir kitų

vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus

vandenyse (prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė ir kitos laivybos rūšys).

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVYBA

23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio

ženklai

žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.

tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo ministerija.

24 straipsnis. Plaukiojimo vaga

(farvateris)

vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.

pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

25 straipsnis. Saugi laivyba

organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis

priemonėmis.

vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių

bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

26 straipsnis. Valstybinė saugios

laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolė

Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Lietuvos saugios laivybos

administracija.

administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę

vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,

turi nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo,

specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės

nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką

veikiančių medžiagų nustatyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

27 straipsnis. Avarijų Lietuvos

Respublikos vidaus vandenyse tyrimas

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse

įvykusias avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria

Lietuvos saugios laivybos administracija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RINKLIAVOS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1359 (2001 05 09)

28 straipsnis. Valstybės rinkliava

Už Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos

saugios laivybos administracijos veiksmus, susijusius su šiame kodekse numatytų

atitinkamų dokumentų išdavimu, mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1359 (2001 05 09)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

29 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo

sutartys

nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus

vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių

perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausi tarifai turi būti suderinti su

Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį

gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo

nuvežimą.

Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina

Susisiekimo ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

Nr. XI-495,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6347 (2009-12-05)

32 straipsnis. Keleivio bilietas

sutartį patvirtinantis dokumentas.

Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais

atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos

numeris.

33 straipsnis. Keleivio teisės

Keleivis turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą;

2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip

5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;

3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą

bagažą - už nustatytą užmokestį;

4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties

valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas

dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;

5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo

sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus

pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio

priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto

grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse

nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Keleivio pareigos

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki

kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.

nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš

laivo prieplaukoje.

35 straipsnis. Bagažo kvitas

patvirtinantis dokumentas.

numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.

36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir

saugojimas

bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.

bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.

vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Rasti daiktai

kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.

tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS

38 straipsnis. Krovinio

vežimo sutartis

Krovinio vežimo sutartyje

vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą,

pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti

jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti

nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo vidaus vandenų laivais tvarką

nustato krovinių vežimo vidaus vandenų laivais taisyklės, kurias tvirtina

susisiekimo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

39 straipsnis. Užsakymas

nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam

kroviniui vežti.

siuntėjas.

1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens

pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

2) krovinio gavėjo - juridinio asmens

pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio išsiuntimo ir paskirties

punktai;

4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris)

ir rūšis;

5) laivo pateikimo laikas;

6) laivo pateikimo vieta;

7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai.

kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo

priėmimą.

40 straipsnis. Važtaraštis

patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:

1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens

pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

2) krovinio gavėjo – juridinio asmens

pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;

3) krovinio pavadinimą;

4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;

5) svorio nustatymo būdą;

6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir

paskirties punktus;

7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;

8) krovinio ženklus;

9) krovinio ypatybes;

10) užmokestį už vežimą (važtapinigius)

ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);

11) vežant pavojingą krovinį – jo

pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos

sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.

Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.

krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

41 straipsnis. Krovinių vežimo krovininiais vidaus

vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai

grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais tvarka

laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei,

Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę

Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos

Respublikoje veikiantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio

prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų

padaliniai, turintys leidimą verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus

vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais

(toliau – leidimas).

laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei,

Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę kitos

Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės

narės fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės

narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar

kitų organizacijų padaliniai, turintys šios valstybės narės kompetentingų

institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti krovinius krovininiais

vidaus vandenų laivais tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau – vežėjo

dokumentas).

vežant krovinius keleiviniais ir krovininiais keltais Lietuvos Respublikos ir

tarptautiniais vidaus vandenų keliais.

siekiantys verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos

Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, privalo atitikti šiuos

reikalavimus:

1) užtikrinti, kad laivai, kuriais ketinama vežti

krovinius, atitiktų Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų nustatytus

reikalavimus, ir turėti tai patvirtinančius dokumentus;

2) turėti atitinkamus padalinius (specialistus), kurie

galėtų organizuoti krovinių vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų

eksploatavimą ir apsaugą, arba sudaryti sutartį su kitu subjektu, kuris turi

nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka organizuoti krovinių vežimą

laivais bei užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą;

3) laivų, kuriais ketinama vežti krovinius, įgulos

turi būti sudarytos iš vidaus vandenų transporto specialistų, turinčių

galiojančius dokumentus, patvirtinančius vidaus vandenų transporto specialistų

įgytą kvalifikaciją ir teisę eiti atitinkamas pareigas laive.

administracija.

siekiantys gauti leidimą, Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta

tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai tiesiogiai,

registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis (kreipdamiesi tiesiogiai arba

į Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą) prašymą ir kitus reikalaujamus

dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems

reikalavimams.

dokumentus, kurių reikia leidimui gauti, per 5 darbo dienas juos patikrina.

Nustačiusi, kad pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, pateikti

ne visi dokumentai, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, Lietuvos

saugios laivybos administracija nustato 5 darbo dienų terminą trūkumams

pašalinti. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus dokumentus ir (ar)

duomenis, į sprendimo išduoti leidimą priėmimo laiką neįskaitomas. Kai Lietuvos

saugios laivybos administracija gauna visus reikalaujamus dokumentus ir

duomenis, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas Lietuvos saugios laivybos

administracijos nustatyta tvarka sudaroma komisija, kuri per 10 darbo dienų

patikrina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, taip pat Lietuvos

Respublikoje veikiančių kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio

prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų

padalinių atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir surašo

esamos būklės patikrinimo aktą. Nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos fizinis ar

juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos

valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio

asmens ar kitos organizacijos padalinys atitinka šio straipsnio 4 dalyje

išdėstytus reikalavimus, Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo

dienas išduoda jam leidimą.

1) Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo

arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar

Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos

organizacijos padalinys neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) pateikiami ne visi pagal Lietuvos saugios laivybos

administracijos nustatytą tvarką reikalaujami dokumentai ir Lietuvos

Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis

kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos

valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys per Lietuvos

saugios laivybos administracijos nustatytą terminą nepateikė papildomų

dokumentų ir informacijos, kurių reikia leidimui išduoti;

3) pateikti dokumentai užpildyti neteisingai arba

nurodyti klaidingi duomenys ir jie neištaisomi per Lietuvos saugios laivybos

administracijos nustatytą terminą.

darbo dienas pranešama pareiškėjui, nurodant atsisakymo išduoti leidimą

priežastis.

gauti buvo pateikti netikslūs, klaidingi duomenys, Lietuvos saugios laivybos

administracija nustato 5 darbo dienų terminą, per kurį leidimo turėtojas

privalo patikslinti pateiktus duomenis, ir įspėja jį, kad jeigu per nustatytą

terminą nebus patikslinti pateikti duomenys, leidimo galiojimas bus

sustabdytas.

teisę sustabdyti leidimo galiojimą, jeigu:

1) leidimo turėtojas per nustatytą laiką nepatikslino

pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;

2) paaiškėjo, kad leidimo turėtojas neatitinka šio

straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

teisę sustabdyti vežėjo dokumento galiojimą, jeigu paaiškėja, kad vežėjo

dokumento turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

galiojimą, Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas apie tai

praneša leidimo arba vežėjo dokumento turėtojui, informuoja kitos Europos

Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės

kompetentingą instituciją, išdavusią vežėjo dokumentą, ir:

1) nustato 5 darbo dienų terminą (šis terminas gali

būti pratęstas, jeigu leidimo turėtojas pateikia motyvuotą prašymą), per kurį

leidimo turėtojas privalo patikslinti pateiktus duomenis;

2) nustato 5 darbo dienų terminą (šis terminas gali

būti pratęstas, jeigu leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas pateikia

motyvuotą prašymą), per kurį leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas turi

pašalinti trūkumus ir užtikrinti atitiktį šio straipsnio 4 dalyje

išdėstytiems reikalavimams.

ir užtikrinęs atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams,

leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas apie tai informuoja Lietuvos saugios

laivybos administraciją, kuri per 3 darbo dienas po šios informacijos

patikrinimo priima sprendimą panaikinti leidimo arba vežėjo dokumento galiojimo

sustabdymą.

leidimo galiojimą, jeigu:

1) leidimo turėtojas nutraukia krovinių vežimo

krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais

vidaus vandenų keliais veiklą ir Lietuvos saugios laivybos administracijai

pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;

2) miršta fizinis ar likviduojamas juridinis asmuo

arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar

Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos

organizacijos padalinys, kuris verčiasi krovinių vežimo krovininiais vidaus

vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais

veikla;

3) Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo

arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar

Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos

organizacijos padalinys, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas, per

nustatytą terminą nepašalino trūkumų, neužtikrino atitikties šio straipsnio 4

dalyje išdėstytiems reikalavimams ir apie tai neinformavo Lietuvos saugios

laivybos administracijos;

4) buvo sustabdytas leidimo galiojimas ir per vienus

metus antrą kartą paaiškėjo, kad leidimo turėtojas neatitinka šio straipsnio 4

dalyje nustatytų reikalavimų.

priežastis Lietuvos saugios laivybos administracija Lietuvos Respublikos

fiziniam ar juridiniam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje veikiančiam kitos

Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės

narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui praneša per 3 darbo

dienas nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimą priėmimo.

dalies 4 punkte nurodytos priežasties, naujas leidimas gali būti išduotas ne

anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimą priėmimo

dienos.

galiojimą ar panaikinus leidimo galiojimą Lietuvos Respublikos fiziniam ar

juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje veikiančiam Europos Sąjungos ar

Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos

organizacijos padaliniui, Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos

valstybės narės fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens ar kitos

organizacijos padaliniui draudžiama vykdyti krovinių vežimo krovininiais vidaus

vandenų laivais veiklą.

leidimą, sustabdžiusi leidimo galiojimą, panaikinusi leidimo galiojimo

sustabdymą ar panaikinusi leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas apie tai

skelbia savo interneto svetainėje. Skelbime nurodomi šie duomenys:

1) fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo metai arba

juridinio asmens, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio

pavadinimas, kodas ir buveinė;

2) leidimo numeris;

3) leidimo išdavimo data, leidimo

galiojimo sustabdymo data, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo data,

leidimo galiojimo panaikinimo data.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1964,

00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

Nr. XI-2132,

2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)

42 straipsnis. Keleivių teisių

užtikrinimas ir skundų nagrinėjimas

Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatų, susijusių su keleivių vežimo

paslaugomis, išskyrus keleivių skundų dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES)

Nr. 1177/2010, pažeidimų nagrinėjimą, vykdymą.

nagrinėja keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) Nr.

1177/2010, pažeidimų Vartotojų teisių

apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Prieš

pateikdamas skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, keleivis

privalo pateikti skundą vežėjui ar terminalo operatoriui.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042

(2013-04-24)

43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir

iškrovimas

jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,

nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.

įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir

išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.

44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo

ir iškrovimo terminai

terminai nustatomi šalių sutartyje.

paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.

savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti nuo to

momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir parengtas

atlikti tokius darbus.

vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo

pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas

papildomas terminas šiems darbams pasirengti.

45 straipsnis. Krovinio peradresavimas

Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi

teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio

gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais

taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar

neperduotas ankstesniam gavėjui.

46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio

pristatymą

Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas

privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo

atvykimo į paskirties punktą.

47 straipsnis. Krovinio išdavimas

krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.

gavėju tikrina:

1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio

plombas, jų būklę;

2) krovinio įpakavimo (taros),

konteinerių būklę;

3)

krovinio kiekį (svorį).

kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu

gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose)

patvirtina krovinio priėmimą.

laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai

gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio)

trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir

patvirtina parašais.

krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima

krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.

kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio),

kviečiamas ekspertas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

48 straipsnis. Krovinio saugojimas

ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.

prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo

dienos. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių

vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.

vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.

prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.

50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas

ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos

ar kitų įvykių

gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens

kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus

pranešimus.

įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių

vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti

nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.

prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama

visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.

51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis

įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir

išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą

užmokestį.

išdavimo tvarka bei pristatymo į laivą ir vežimo terminai nustatomi šalių

susitarimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas

vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vyriausybė.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BUKSYRAVIMAS

53 straipsnis. Buksyravimo sutartis

įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam

tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas

įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.

rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais,

telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).

54 straipsnis. Nesavaeigių laivų

parengimas buksyravimui

Nesavaeigių laivų valdytojas privalo

sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje

pateikti buksyravimui laivus.

55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas

buksyravimui

Buksyruojančio laivo valdytojas,

priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:

1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę

būklę;

2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka

buksyravimui;

3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo

priėmimą buksyravimui.

56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas

Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi

buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu

kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.

58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas

laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo

aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.

sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai

nurodoma sutarties atlikimo akte.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

Pakeistas

skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

61 straipsnis. Atlyginimas už laivo įgulos nario sveikatos

sužalojimą ar gyvybės

atėmimą

Žala, atsiradusi dėl laivo įgulos nario

sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginama įstatymų

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą

vežimą

privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus

nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos

pajamos neatlyginamos.

jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,

kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.

65 straipsnis. Atsakomybė už žalą,

padarytą tretiesiems asmenims

Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų

turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį

kodeksą.

66 straipsnis. Atsakomybė už laivo

prastovą

Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo

ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar

nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova,

šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui

padarytą žalą

Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai,

kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo

nuo atsakomybės už padarytą žalą

negaliojimas

Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu,

krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už

padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas

nepanaikina vežimo sutarties.

72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų teršimą

Vidaus vandenų transporto priemonėms

užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,

žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė,

administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

73 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

4 straipsnis. Vidaus vandenų

transporto valstybinis valdymas

valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė,

Susisiekimo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija.

formuoja vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą.

vidaus vandenų transporto politiką, pagal savo kompetenciją leidžia teisės

aktus, reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą, ir atlieka kitas

šiame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

administracija nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir

organizacinius reikalavimus, atlieka vidaus vandenų transporto veiklą

reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir vykdo kitas funkcijas,

nustatytas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XI-891,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų valdytojų

pareigos

Tiltų, antvandeninių ir povandeninių

komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:

1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo

institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir

povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;

2) įrengti ir aptarnauti

įrenginius, garantuojančius saugų ir nekliudomą vidaus vandenų transporto

priemonių plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš

povandeninių komunikacijų. Kranto juostose įrengti perspėjamieji ir nurodomieji

(signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;

3) pastačius ir suremontavus tiltus,

įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti

dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus

priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;

4) pakelti plūduriuojančiųjų ar

pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

31 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

49 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

57 straipsnis. Buksyruojančio laivo

kapitono pareigos įvykus avarijai

Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo

kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai

likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.

59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio

sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio

pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos

arba nukentėjusiojo tyčios.

keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į

tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.

60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio

sveikatai ar gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar

gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai

susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta

įstatymų.

62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar

bagažo praradimą, trūkumą ar

sužalojimą

jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo

priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis

sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.

siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo

praradimo, trūkumo ar sužalojimo.

krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo

laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto

krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu

žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.

64 straipsnis. Atsakomybė už žalą,

padarytą susidūrus laivams

laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko

susidūrimas.

bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų

valdytojai.

69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl

žalos atlyginimo pateikimo tvarka

vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo

vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba

atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos.

Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos

nepatenkino.

sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.

ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.

70 straipsnis. Atsakomybė už saugios

laivybos reikalavimų pažeidimą

Vidaus vandenų transporto priemonių bei

vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimo ir eksploatavimo, taip pat

saugios laivybos vidaus vandenimis reikalavimų pažeidimai užtraukia atsakomybę

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus

vandenų transporto laivybos ir

eksploatacijos taisyklių pažeidimą

eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių

įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas,

taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms,

laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia atsakomybę pagal

baudžiamuosius įstatymus.

ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius

įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat

avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių

likvidavimo išlaidas.

74 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

75 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

vidaus

vandenų transporto kodekso

priedas

ĮGYVENDINAMI Europos Sąjungos teisės aktai

direktyva 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus

ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų

oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191).

Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų

laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL 2006 L 389, p. 1).

Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus

vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas

Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1).

Kodeksas

papildytas priedu:

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1790, 2008-11-06,

Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042

(2013-04-24)

Pakeitimai:

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-926,

98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2267 (00.09.07)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Pakeistas įstatymo įsigaliojimas:

Šis įstatymas įsigalioja nuo

2000 m. spalio 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.85-2585 (00.10.11)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-289,

2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1214,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO

1, 6, 13, 15, 16, 31, 61 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO,

73, 74, 75 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO

PRIEDU ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1942,

2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 7 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-224, 2005-05-26,

Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO

2, 4(1), 9, 10, 13, 14, 15, 16, 28, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO

22(1) STRAIPSNIU IR 29, 31, 49 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1790,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 3, 4, 6, 13, 15, 16,

18, 19, 20, 25, 26, 27, 28, 51, 70 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO BEI

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-495,

2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6347 (2009-12-05)

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2009 m.

gruodžio 3 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-720,

2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 41-1943 (2010-04-10)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

KODEKSO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-891,

2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 4, 6, 13, 16, 18, 19, 26, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2132,

2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 4(1) IR 16

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

Pastaba: Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavę licenciją verstis krovinių

vežimu laivais Lietuvos Respublikoje arba vidaus vandenimis tarptautiniais

maršrutais, gali ir toliau vykdyti šią veiklą. Asmens prašymu Lietuvos saugios

laivybos administracija turimą licenciją pakeičia šiuo įstatymu keičiamo

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 41 straipsnyje nurodytu

leidimu verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos

Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042

(2013-04-24)

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1 STRAIPSNIO

PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 4(2) STRAIPSNIU IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-04-24)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt