Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas

Garbės šaulys – Lietuvos šaulių sąjungai nusipelnęs asmuo, kuriam šis vardas suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungos statuto nustatyta tvarka.

Jaunasis šaulys – šaulys nuo 11 iki 18 metų.

Komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai – Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie neatlieka tikrosios karo tarnybos, netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos specializuotuose vienetuose ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose.

Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedanti užtikrinti savanoriška ir savaveiksmė sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą.

Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai – šaulių rinktinių padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie neatlieka tikrosios karo tarnybos.

Lietuvos šaulių sąjungos rėmėjas – Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos arba Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės pilietis, kuris nėra Lietuvos šaulių sąjungos narys ir tikrosios karo tarnybos karys, bet savo noru šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aktyviais veiksmais padeda Lietuvos šaulių sąjungai atlikti funkcijas.

Lietuvos šaulių sąjungos specializuoti vienetai – Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai, sudaromi savanoriškumo pagrindu iš pilnamečių šaulių, kurie neatlieka tikrosios karo tarnybos, netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose ir komendantiniuose Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, logistikos, kibernetinio saugumo, komunikacijos, medicinos, ryšių organizavimo, žmonių paieškos, gelbėjimo, evakuacijos ir kitoms užduotims, susijusioms su Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų funkcijų vykdymu, atlikti.

Neginkluoto pasipriešinimo šaulys – pilnametis šaulys, kuris netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose, komendantiniuose Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, Lietuvos šaulių sąjungos specializuotuose vienetuose ir neatlieka tikrosios karo tarnybos, bet organizuoja ir vykdo neginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir teikia neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Šaulio specialioji tarnyba – šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atliekama šaulio tarnyba, apimanti pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms teikimą, Lietuvos šaulių sąjungai priklausančių ar jos naudojamų objektų ir teritorijų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ar sutarčių pagrindu Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų saugoti objektų ir teritorijų saugojimą.

Šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus Lietuvos šaulių sąjungos tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises.

Šaulys – Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Šaulių rinktinė – Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, organizuojantis ir koordinuojantis Lietuvos šaulių sąjungos veiklą aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir (ar) kitose aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijose.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme.

LŠS savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.

Jeigu Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytos kitokios asociacijų veiklą reglamentuojančios taisyklės negu šiame įstatyme, taikomos šio įstatymo nuostatos.

Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) ir mokymų bei pratybų su Lietuvos kariuomenės vienetais metu LŠS koviniams būriams, taip pat Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ginkluotosioms pajėgoms priskirtiems komendantiniams LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetams (toliau – LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai) ir LŠS specializuotiems vienetams taikomi tarnybą kariuomenėje reglamentuojantys statutai.

LŠS statute nustatoma:

LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė. Prieš tvirtindama ar keisdama LŠS statutą, Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus. LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia LŠS kartu su Vyriausybės įgaliota institucija.

LŠS yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. LŠS teisinė forma yra asociacija. LŠS padaliniai juridinio asmens teisių neturi.

LŠS, kaip viešasis juridinis asmuo, teises ir pareigas įgyvendina per savo valdymo institucijas. LŠS atstovauja LŠS vadas.

LŠS vadas gali įgalioti LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus pagal jų pareigas atstovauti LŠS, kaip viešajam juridiniam asmeniui, ir sudaryti sandorius LŠS vardu tokia apimtimi, kokios reikia LŠS centrinių institucijų ir rinktinių veiklai vykdyti.

LŠS turi savo vėliavą. LŠS vėliavos etalonas suderinamas su Lietuvos heraldikos komisija.

Rinktinių vėliavų etalonai suderinami su Lietuvos heraldikos komisija ir tvirtinami LŠS statuto nustatyta tvarka.

LŠS ženklas yra Vyčio kryžius. Vyčio kryžiaus etalonas suderinamas su Lietuvos heraldikos komisija.

Šaulių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonai suderinami su Lietuvos heraldikos komisija.

LŠS atributika negali būti naudojama politinių organizacijų rengiamuose susirinkimuose, rinkimų (referendumų) agitacijos kampanijose.

Vykdydama šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus uždavinius, LŠS:

Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu LŠS dalyvauja valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime:

Neginkluoto pasipriešinimo šauliai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, savivaldybės administracijos direktoriui, karo komendantui, taip pat organizuoja ir vykdo neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.

Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu ginkluotosioms pajėgoms nepriskirti LŠS specializuoti vienetai ar šių vienetų šauliai, taip pat neginkluoto pasipriešinimo šauliai teikia pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms prisidėdami užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu ir LŠS vado sprendimu, priimamu nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos. Jei nėra galimybės pagalbos suteikti visoms prašymus pateikusioms institucijoms, pagalba teikiama LŠS vado sprendimu, atsižvelgiant į LŠS specializuotų vienetų kompetenciją ir Valstybės mobilizacijos operacijų centro sprendimus.

Vykdydama savo veiklą, LŠS turi šias teises:

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis LŠS naudojasi tiek, kiek to reikia jos tikslams siekti, uždaviniams įgyvendinti ir funkcijų atlikimui užtikrinti.

Vyriausybė šio įstatymo nustatyta tvarka ir Ministro Pirmininko teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, skiria jam piniginę premiją, LŠS vado teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus.

Vyriausybė sudaro patariamąsias funkcijas atliekančią LŠS veiklos koordinavimo tarybą (toliau – Taryba).

Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybė.

Į Tarybą 2 savo atstovus skiria Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (vienas atstovas atstovauja valdančiajai daugumai, kitas – opozicijai), po vieną – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, prireikus ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos.

Taryba:

Vyriausybės įgaliotos institucijos skiria sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą atlikti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kitiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams ir švietimo įstaigoms, užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu, (toliau – sąveikos pareigūnai).

Vyriausybės įgaliota institucija atlieka LŠS finansinį ir veiklos auditą.

Krašto apsaugos ministras yra Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų LŠS veiklai finansuoti, valdytojas.

Krašto apsaugos ministerija koordinuoja krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su LŠS. LŠS vado prašymu teisės aktų nustatyta tvarka krašto apsaugos sistemos institucijose tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims gali būti skiriamos užduotys, susijusios su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje.

LŠS vado ir jo pavaduotojų pareigybių aprašymus tvirtina krašto apsaugos ministras. Jeigu LŠS vadas ar jo pavaduotojas nėra profesinės karo tarnybos karys, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija.

Pareiginė alga LŠS vadui, darbo užmokestis LŠS vado pavaduotojams, rinktinių vadams, rinktinių vadų pavaduotojams, mokymų centro viršininkui, kitas nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, einantiems šauliams, taip pat piniginės premijos ir materialinės pašalpos LŠS vadui, jo pavaduotojams, rinktinių vadams, jų pavaduotojams, mokymų centro viršininkui, kitas nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, einantiems šauliams mokami iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų LŠS veiklai finansuoti.

Neteko galios nuo 2025-01-01

Krašto apsaugos ministras gali pavesti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui atlikti LŠS vykdomo karinio rengimo ir pasirengimo bendriems su kariuomene gynybos veiksmams patikrinimą.

Kariuomenė padeda LŠS:

Kariuomenės vadui priėmus sprendimą, kariuomenėje gali būti neatlygintinai saugoma LŠS priklausanti karinė įranga. Sprendime nurodoma karinės įrangos saugojimo vieta, terminas, asmuo, įgaliotas pasirašyti pasaugos sutartį ir karinės įrangos priėmimo–perdavimo aktą.

Kariuomenės vienetų ir LŠS padalinių sąveikai gerinti organizuojamos bendros karinių vienetų ir LŠS padalinių pratybos. Šauliai dalyvauja karinių vienetų kovinio parengimo pratybose.

LŠS veiklai vykdyti gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos karinio mokymo teritorijos ir infrastruktūros objektai, taip pat kariuomenės patikėjimo teise valdomos mokymo priemonės, karinė įranga ir technika. Mokymų, pratybų ar kitų karinio bendradarbiavimo renginių metu šauliai kariuomenės vado nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti maitinami maitinimą organizuojančiuose kariuomenės padaliniuose, maitinimo išlaidas apmokant iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų LŠS veiklai finansuoti.

LŠS padeda kariuomenei, kai ši teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais.

Kai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose nustatytais atvejais kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, LŠS pagalba kariuomenei teikiama LŠS vado įsakymu, gavus kariuomenės vado prašymą.

Kai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytais atvejais kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, LŠS pagalba kariuomenei teikiama LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu, gavus kariuomenės vado ar jo įgalioto atitinkamoje apskrityje veikiančio kariuomenės dalinio, kuriam priklausantis karinis vienetas teikia pagalbą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams ar policijai, vado prašymą.

LŠS padaliniai, pagal šį straipsnį teikiantys pagalbą kariuomenei, priskiriami karinių vienetų, teikiančių pagalbą valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, vadų operaciniam vadovavimui. LŠS pagalba kariuomenei teikiama pagal rinktinių vadų ir atitinkamose apskrityse veikiančių kariuomenės dalinių vadų parengtus planus.

Kai LŠS pagal šį straipsnį teikia pagalbą kariuomenei, šauliai gali naudoti specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus tik tiek, kiek tai būtina pagalbos tikslams pasiekti.

Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitos vidaus reikalų sistemos statutinės įstaigos teikia pagalbą LŠS, kai šauliai mokomi atlikti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas LŠS funkcijas, susijusias su pagalba policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir kitiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams, vykdant su tokiu mokymu susijusias veiklos programas, taip pat kitokią bendradarbiavimo su LŠS sutartyse numatytą pagalbą.

Esant poreikiui ir galimybėms, LŠS turtas gali būti neatlygintinai saugomas vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų patikėjimo teise valdomuose nekilnojamojo turto objektuose statutinės įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą. Sprendime nurodomas saugoti priimamas turtas, turto saugojimo vieta, terminas, asmuo, įgaliotas pasirašyti pasaugos sutartį ir turto priėmimo–perdavimo aktą.

LŠS gali padėti policijai užtikrinti viešąją tvarką, taip pat vykdyti atskiras policijos priemones. Pagalba policijai teikiama, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno prašymą. Pagalbos policijai teikimo tvarka nustatoma policijos generalinio komisaro ir LŠS vado sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje. Šauliai siunčiami teikti pagalbą policijai LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu.

Pagal šio straipsnio 1 dalį policijai padedantiems LŠS padaliniams vadovauja bei teikiant pagalbą galimas turėti specialiąsias priemones ir (ar) šaunamuosius ginklus nustato policijos įstaigos, atsakingos už viešąją tvarką atitinkamoje teritorijoje, vadovas ar jo įgaliotas policijos pareigūnas arba policijos priemonei vadovaujantis policijos pareigūnas.

Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais šauliai gali padėti policijai įstatymų nustatyta tvarka tapę policijos rėmėjais.

Šauliai gali įspėti viešosios tvarkos pažeidėjus, taip pat privalo pranešti policijos pareigūnams apie vykdomą ar įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą.

LŠS teikiant pagalbą policijai, prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai gali būti naudojami tik tiek, kiek tai būtina pagalbos tikslams pasiekti.

LŠS gali padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prireikus vykdyti skubias operacijas, skirtas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai užtikrinti. Ši pagalba teikiama gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto pareigūno prašymą. Pagalbos Valstybės sienos apsaugos tarnybai teikimo tvarka nustatoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ir LŠS vado sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje. Šauliai siunčiami teikti pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu.

Pagal šio straipsnio 1 dalį Valstybės sienos apsaugos tarnybai padedantiems LŠS padaliniams vadovauja bei teikiant pagalbą galimas turėti specialiąsias priemones ir (ar) šaunamuosius ginklus nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas ar jo įgaliotas pareigūnas.

LŠS teikiant pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai, prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai gali būti naudojami tik tiek, kiek tai būtina pagalbos tikslams pasiekti.

LŠS gali padėti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams:

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta pagalba krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams teikiama apskrityje, kurios teritorijoje įvyko ar vyksta ekstremalusis įvykis, gresia ar susidarė ekstremalioji situacija, veikiančios rinktinės vado įsakymu, gavus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjekto rašytinį prašymą.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pagalba krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams teikiama gavus institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, rašytinį prašymą.

Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams padedantiems LŠS padaliniams vadovauja ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, o iki jį paskiriant – gelbėjimo darbų vadovas.

Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams padedantiems LŠS padaliniams vadovauja institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas.

LŠS kartu su išeivijos šauliais bei jų organizacijomis teikia pagalbą valstybės institucijoms organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu.

Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka LŠS vadas ir jo įgalioti rinktinių vadai bendradarbiauja su priimančiosios šalies Lietuvos Respublikos teritorijoje išdėstytų ir veikiančių sąjungininkų karinių pajėgų padalinių štabais. LŠS rinktinių padaliniai gali Lietuvos Respublikos teritorijos gynybai išdėstytiems arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantiems sąjungininkų pajėgų padaliniams teikti reikalingą vietinę civilinės-karinės logistikos pagalbą, kariuomenės vado įsakymu nustatyta tvarka vykdyti skirtas pagalbos užduotis.

LŠS privalo teikti Vyriausybei visą informaciją apie savo veiklą, taip pat leisti Vyriausybės įgaliotiems pareigūnams ją tikrinti.

Kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms LŠS privalo teikti informaciją apie savo veiklą, kuri yra susijusi su bendradarbiavimo sutarčių su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis įgyvendinimu, taip pat LŠS veiklos programų, finansuojamų iš atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ar jų administruojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų, vykdymu.

LŠS sudaro LŠS centrinės institucijos, rinktinės ir jų padaliniai, LŠS vadui tiesiogiai pavaldūs padaliniai, sudaromi LŠS veiklai koordinuoti iš nuolatinės šaulio tarnybos pareigų neatliekančių šaulių, taip pat mokymų centras.

Rinktinės organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja LŠS veiklą aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir (ar) kitoje aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijoje.

LŠS padaliniai savanoriškumo pagrindu sudaromi atsižvelgiant į pagrindines šaulių kategorijas: LŠS koviniai būriai, LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai, LŠS specializuoti vienetai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai.

LŠS centrinės institucijos yra:

Neteko galios nuo 2025-01-01

LŠS suvažiavimas – aukščiausioji LŠS institucija, sudaroma iš suvažiavimo dalyvių: išrinktų rinktinių, LŠS vadui tiesiogiai pavaldžių padalinių atstovų ir pagal pareigas suvažiavime dalyvaujančių šaulių. Kiekvienos rinktinės, LŠS vadui tiesiogiai pavaldaus padalinio atstovų suvažiavime skaičių, proporcingą rinktinėse, LŠS vadui tiesiogiai pavaldžiuose padaliniuose esančių šaulių skaičiui, iš anksto nustato LŠS Centro valdyba LŠS vado siūlymu. Pagal pareigas su balso teise LŠS suvažiavime dalyvauja LŠS vadas ir jo pavaduotojai, LŠS Centro valdybos nariai, LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkas, LŠS Garbės teismo pirmininkas ir rinktinių vadai.

LŠS suvažiavimas gali būti eilinis ir neeilinis. Eiliniai suvažiavimai šaukiami kartą per 3 metus.

Eilinį LŠS suvažiavimą šaukia LŠS vadas. Neeilinį LŠS suvažiavimą LŠS vadas šaukia Vyriausybės, LŠS Centro valdybos arba ne mažiau kaip 5 rinktinių visuotinių susirinkimų siūlymu.

LŠS suvažiavimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų suvažiavimo dalyvių. Į suvažiavimą atvykus mažiau kaip 2/3 dalyvių, per 10 dienų suvažiavimas sušaukiamas antrą kartą. Antrą kartą sušauktas LŠS suvažiavimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų jo dalyvių.

LŠS suvažiavime:

Visi klausimai LŠS suvažiavime sprendžiami paprasta suvažiavime dalyvaujančių LŠS narių balsų dauguma. Dėl pritarimo arba nepritarimo Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai balsuojama slaptai.

LŠS vadas – aukščiausiasis LŠS pareigūnas, vadovaujantis LŠS veiklai ir atstovaujantis LŠS. LŠS vadas užtikrina LŠS tikslų ir uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, taip pat LŠS veiklos strategijos ir kitų LŠS suvažiavimo sprendimų vykdymą, LŠS vidaus tvarką, teisėtą ir ekonomišką LŠS turto ir lėšų naudojimą.

LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą įgijęs ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, kuris ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki jo kandidatūros teikimo yra LŠS narys.

LŠS vadu paskirtas asmuo privalo sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą politiniuose komitetuose.

LŠS vadas be Vyriausybės leidimo negali dirbti kito mokamo darbo ir eiti kitų pareigų.

LŠS vadas skiriamas 4 metams. Tas pats asmuo gali būti skiriamas LŠS vadu ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės.

LŠS vadą skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pareiškus nuomonę ir jai pritarus LŠS suvažiavimui. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nuomonę, o LŠS suvažiavimas pritarimą arba nepritarimą Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai turi pareikšti per 2 mėnesius nuo Ministro Pirmininko teikimo. LŠS suvažiavimui nepritarus Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai, Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu paskiria laikinąjį LŠS vadą, buvusio LŠS vado pavaduotoją, iki bus pritarta kitai LŠS vado kandidatūrai. Kita LŠS vado kandidatūra turi būti pateikta ne per ilgesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį. Jeigu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepareiškia nuomonės, o LŠS suvažiavimas nepareiškia pritarimo arba nepritarimo Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai per 2 mėnesių laikotarpį nuo Ministro Pirmininko teikimo, laikoma, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nuomonę pareiškė, o LŠS suvažiavimas – jai pritarė.

Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į LŠS vado pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu su LŠS vadu, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, nesibaigus įgaliojimų terminui, nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, Krašto apsaugos ministerija su juo, jo sutikimu, gali sudaryti terminuotą darbo sutartį likusiam jo įgaliojimų terminui. Jeigu terminuota darbo sutartis nesudaroma, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu, LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.

Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.

Jeigu LŠS vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu LŠS vadas yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, jis Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais.

LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotam tarnybiniam atlyginimui, pridėjus 0,37 Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio priedą už atsakomybę per mėnesį. Priedo už atsakomybę dydis perskaičiuojamas taikant Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartą, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytą asignavimų darbo užmokesčiui indeksavimo dydį.

Vyriausybė gali skirti LŠS vadui piniginę premiją už labai gerą tarnybos įvertinimą. LŠS vadui, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, piniginė premija gali būti skiriama už labai gerą ir puikų tarnybos įvertinimą. Ši premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti LŠS vadui nustatytos pareiginės algos dydžio. LŠS vado tarnybos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Kai LŠS vadas nepaskirtas arba jis laikinai negali eiti pareigų, arba yra nušalintas nuo pareigų, LŠS vado pareigas laikinai eina vienas iš jo pavaduotojų. Kai LŠS vadas atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų, LŠS vado pavaduotojui laikinai eiti LŠS vado pareigas paveda Vyriausybė.

LŠS vadas:

Vykdydamas savo įgaliojimus, LŠS vadas leidžia įsakymus, kurie privalomi visiems šauliams, ir kontroliuoja, kaip šie įsakymai yra vykdomi.

Operatyviam veiklos organizavimui, vykdymui ir kontrolei LŠS vadas sudaro sau pavaldžią administracinę instituciją – LŠS štabą. Prireikus LŠS vadas sudaro kitas patariamąsias institucijas.

LŠS vadas yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui. Jis taip pat atskaitingas LŠS suvažiavimui ir Vyriausybei. LŠS vadas teikia LŠS veiklos ataskaitas kiekvienam eiliniam LŠS suvažiavimui, taip pat neeiliniam suvažiavimui, jeigu LŠS veiklos ataskaita yra LŠS statuto nustatyta tvarka įtraukta į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę. Metinę LŠS veiklos ataskaitą LŠS vadas teikia Vyriausybei ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Vyriausybės ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto reikalavimu LŠS vadas teikia informaciją ir atsako į jam pateiktus klausimus.

Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti, jiems vadovauti ar juose dalyvauti, kasdienė LŠS vado darbo laiko trukmė gali viršyti 8 darbo valandas, nepažeidžiant Darbo kodekse nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.

LŠS Centro valdyba – kolegiali vykdomoji LŠS institucija, padedanti LŠS vadui vadovauti LŠS veiklai tarp LŠS suvažiavimų.

LŠS Centro valdyba sudaroma 3 metams. Į LŠS Centro valdybą pagal pareigas įeina LŠS vadas ir jo pavaduotojai. Kitus 10 LŠS Centro valdybos narių ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas slaptu balsavimu. Jie negali būti skiriami rinktinių vadais ir jų pavaduotojais.

LŠS Centro valdybai vadovauja LŠS vadas.

LŠS Centro valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 LŠS Centro valdybos narių. LŠS Centro valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jeigu šis įstatymas ir LŠS statutas nenustato kitaip, LŠS Centro valdybos sprendimai LŠS vadui yra rekomendaciniai. Šio straipsnio 5 dalies 3, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytais klausimais priimami LŠS Centro valdybos sprendimai yra privalomi.

LŠS Centro valdyba:

LŠS Centro kontrolės komisija – kolegiali institucija, atliekanti LŠS vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, funkcijas.

LŠS Centro kontrolės komisija sudaroma 3 metams. Ją sudaro 5 nariai, turintys aukštąjį išsilavinimą. LŠS Centro kontrolės komisijos nariai turi po vieną pavaduotoją. Paprastai bent 2 LŠS Centro kontrolės komisijos nariai ir bent 2 jų pavaduotojai turi turėti aukštąjį ekonominį, vadybinį ar teisinį išsilavinimą. LŠS Centro kontrolės komisijos nariais ir jų pavaduotojais negali būti LŠS vadas ir jo pavaduotojai, rinktinių vadai ir jų pavaduotojai, LŠS Centro valdybos nariai ir jų pavaduotojai, LŠS Garbės teismo nariai ir jų pavaduotojai.

LŠS Centro kontrolės komisijos 3 narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas, 2 narius ir jų pavaduotojus skiria Vyriausybė. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininką skiria Vyriausybė.

LŠS Centro kontrolės komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė LŠS Centro kontrolės komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. LŠS Centro kontrolės komisijos sprendimai privalomai svarstomi LŠS institucijose.

LŠS Centro kontrolės komisija:

LŠS Garbės teismas – LŠS institucija, nagrinėjanti bylas dėl šaulių ginčų, susijusių su LŠS veikla, taip pat šaulių drausminių nusižengimų, įskaitant Šaulių etikos kodekso pažeidimus ir šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo sulaužymą. Kilus ginčui dėl to, ar tam tikrą bylą gali nagrinėti LŠS Garbės teismas, šį klausimą sprendžia pats LŠS Garbės teismas.

LŠS Garbės teismą sudaro 6 nepriekaištingos reputacijos šauliai. LŠS Garbės teismo nariai turi po vieną pavaduotoją. Paprastai ne mažiau kaip 2 LŠS Garbės teismo nariai ir ne mažiau kaip 2 Garbės teismo narių pavaduotojai turi turėti aukštąjį teisės studijų krypties išsilavinimą. LŠS Garbės teismo nariais ir jų pavaduotojais negali būti LŠS vadas ir jo pavaduotojai, rinktinių vadai ir jų pavaduotojai, LŠS Centro valdybos nariai ir jų pavaduotojai, LŠS Centro kontrolės komisijos nariai ir jų pavaduotojai, rinktinių garbės teismų nariai ir jų pavaduotojai.

LŠS Garbės teismo narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas, kas 3 metus išrinkdamas po 3 LŠS Garbės teismo narius ir jų pavaduotojus. LŠS Garbės teismo pirmininką 3 metams renka LŠS Garbės teismo nariai.

LŠS Garbės teismo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 LŠS Garbės teismo nariai. LŠS Garbės teismo sprendimai priimami ne mažiau kaip 4 LŠS Garbės teismo narių balsų dauguma. LŠS Garbės teismo narys negali nagrinėti bylos, kurioje skundžiami jo veiksmai arba siekiama nustatyti, ar jis nepadarė drausminio nusižengimo.

LŠS Garbės teismas:

LŠS Garbės teismo sprendimai jo nagrinėjamose bylose yra privalomi kitoms LŠS institucijoms ir visiems šauliams.

Bylų nagrinėjimas LŠS Garbės teisme gali vykti rašytinio ir žodinio proceso ar tik rašytinio arba žodinio proceso tvarka. Bylų nagrinėjimo tvarką nustato LŠS Garbės teismo reglamentas.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta LŠS Garbės teismo kompetencija neriboja įstatymų nustatytų krašto apsaugos ministro, krašto apsaugos generalinio inspektoriaus, krašto apsaugos sistemos vadų (viršininkų) teisių užtikrinti karių, kurie yra LŠS nariai, drausmę, tirti jų drausmės pažeidimus ir skirti jiems drausmines nuobaudas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta LŠS Garbės teismo kompetencija taip pat neriboja Vyriausybės teisių tirti LŠS vado, jo pavaduotojų, LŠS vado teisių tirti rinktinių vadų drausminių nusižengimų ir traukti šiuos asmenis drausminėn atsakomybėn.

Mokymų centras atlieka šias funkcijas:

Mokymų centrui vadovauja mokymų centro viršininkas.

Mokymų centro viršininkas:

Mokymų centro veikla finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų LŠS veiklai finansuoti, lėšų poreikį LŠS vadui LŠS Centro valdybos pritarimu suderinus su krašto apsaugos ministru.

Atsižvelgiant į rinktinių poreikius, mokymų centras gali būti decentralizuotas ir turėti savo padalinius. Mokymų centro padalinių mokymų programos turi būti suderintos su bendra mokymų centro šaulių kompetencijų ir įgūdžių ugdymo programa.

Šauliais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą. Asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra nustatyta bent viena iš šio straipsnio 3 dalies 3–8 punktuose nurodytų sąlygų.

Priimant į LŠS jaunuosius šaulius, kurie nėra pripažinti visiškai veiksniais, būtinas rašytinis tėvų arba to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, globėjų ar rūpintojų sutikimas.

Šauliais negali būti šie Lietuvos Respublikos piliečiai:

Asmuo į LŠS priimamas, pašalinamas iš LŠS ir iš LŠS išstoja LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymu.

Asmuo, nepriimtas į LŠS, turi teisę LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymą apskųsti LŠS Garbės teismui, o LŠS Garbės teismo sprendimą asmuo turi teisę apskųsti administraciniam teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. LŠS Garbės teismas ar administracinis teismas, nustatęs, kad asmuo į LŠS nepriimtas nepagrįstai, įpareigoja arba LŠS vadą, arba jo įgaliotą rinktinės vadą priimti asmenį į LŠS.

Narystė LŠS gali baigtis išstojus iš LŠS, pašalinus iš LŠS, šauliui mirus ir šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju.

Asmuo šalinamas iš LŠS:

LŠS turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų, kurie įstatymais dėl savo veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją kompetentingoms valstybės institucijoms, bei jų padalinių, valstybės registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo atitinka šio straipsnio 3 dalies 1–8 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat ar nėra šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai LŠS prašymu privalo tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.

Šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus šaulių asmens duomenis LŠS tvarko LŠS informacinėje sistemoje LŠS vado patvirtintuose šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka ir juos teikia į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą ar įslaptintos informacijos ryšių ir informacinę sistemą. LŠS informacinės sistemos, naudojamos šaulių asmens duomenims tvarkyti, steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarką bei duomenų teikimo iš LŠS informacinės sistemos į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą ar įslaptintos informacijos ryšių ir informacinę sistemą reikalavimus nustato krašto apsaugos ministras.

Kiekvienas pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis, stodamas į LŠS, duoda šaulio priesaiką. Šaulio priesaiką taip pat duoda sulaukę pilnametystės LŠS nariai.

Lietuvos Respublikos piliečiai, priimami į LŠS jaunaisiais šauliais, duoda jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą. LŠS narys laikomas jaunuoju šauliu tol, kol sulaukęs pilnametystės duoda šaulio priesaiką.

Duodami šaulio priesaiką arba jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, šauliai prisiekia būti ištikimi Lietuvos valstybei, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas. Šaulio priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstas nustatomas LŠS statute.

Asmuo, atsisakęs duoti šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, taip pat davęs šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą su išlygomis, į LŠS nepriimamas.

Jeigu sulaukęs pilnametystės jaunasis šaulys atsisako duoti šaulio priesaiką arba duoda ją su išlygomis, jo narystė LŠS nutrūksta.

Asmenį į LŠS priėmusio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu narystė LŠS gali būti sustabdyta, jeigu yra gauta ir tikrinama kituose šio įstatymo straipsniuose nurodyta kompetentingos valstybės institucijos pateikta informacija dėl galimos šaulio veikos ar aplinkybių, dėl kurių šaulys neatitiktų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, arba laukiama kompetentingų valstybės institucijų išvadų dėl minėtos šaulio veikos ar aplinkybių nustatymo, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, iki bus priimtas sprendimas dėl pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu bet kurioje srityje ar bus atmestas pareiškimas arba iki bus priimtas nutarimas pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Jeigu kompetentinga valstybės institucija pateikia informaciją, kad šaulys nepadarė veikos ir (ar) nėra aplinkybių, dėl kurių jis neatitiktų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, asmens narystė LŠS atnaujinama. Jeigu yra duomenų apie šaulio galimai padarytą drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 46 straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas.

Šaulio prašymu šaulį į LŠS priėmusio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu narystė LŠS sustabdoma dėl objektyvių priežasčių (ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, kai augina vaiką (įvaikį) iki 3 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu 55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas 15 ar 40 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių) lygis.

Sprendimas dėl narystės LŠS sustabdymo šaulio prašymu priimamas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Priėmus sprendimą sustabdyti narystę LŠS, apie tai šaulys informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 5 darbo dienas nuo informacijos apie priimtą sprendimą dėl narystės LŠS sustabdymo gavimo dienos šaulys grąžina šaulio pažymėjimą, uniformą ir skiriamuosius ženklus.

Narystės LŠS sustabdymo šaulio prašymu dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos objektyvios priežasties terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Narystės LŠS sustabdymo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne daugiau kaip 2 kartus.

Jeigu asmuo, kurio narystė LŠS sustabdyta jo iniciatyva, iki pasibaigiant narystės LŠS sustabdymo terminui nepateikė prašymo atnaujinti narystę LŠS ar pratęsti narystės LŠS sustabdymo terminą arba narystės LŠS sustabdymo terminas nebegali būti pratęstas, pasibaigus narystės LŠS sustabdymo terminui, toks asmuo laikomas išstojusiu iš LŠS.

Atnaujinus narystę LŠS, šauliui grąžinami šaulio pažymėjimas, uniforma ir skiriamieji ženklai.

Narystės LŠS sustabdymo laikotarpiu šaulio tarnybos stažas neskaičiuojamas.

Narystės LŠS sustabdymo laikotarpiu nario mokestis nemokamas.

Šaulys, įtariamas padaręs šiurkštų drausminį nusižengimą arba sulaužęs jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, iki drausminio nusižengimo ištyrimo ar LŠS Garbės teismo nagrinėjamos bylos pabaigos gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu yra pradėtas drausminio nusižengimo tyrimas ir šaulys, toliau eidamas pareigas, trukdo arba siekia paveikti drausminio nusižengimo tyrimo eigą ar rezultatus.

Jeigu šaulys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamajame procese ir yra pagrindas šaulio, įtariamo ar kaltinamo padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, veikoje įžvelgti šaulio vardo pažeminimo arba LŠS diskreditavimo požymių, šaulys nušalinamas nuo pareigų, iki bus priimtas kompetentingos valstybės institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis. Įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sprendžiamas klausimas dėl šaulio pašalinimo iš LŠS. Įsigaliojus sprendimui nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą arba išteisinamajam nuosprendžiui, jeigu yra pagrindas įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 46 straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas.

LŠS vadą ir jo pavaduotojus nuo pareigų nušalina Vyriausybė, rinktinių vadus – LŠS vadas. Kitus šaulius nuo pareigų nušalina tas vadas ar garbės teismas, kuriam pagal šį įstatymą suteikta teisė šauliui skirti drausminę nuobaudą.

Nuolatines šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams jų nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.

Jeigu nustatoma, kad šaulys nepadarė šiurkštaus drausminio nusižengimo, nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla (išskyrus atvejus, kai šaulys buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jam nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad šaulys pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo priimto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas) arba priimamas išteisinamasis nuosprendis, nuolatines šaulio tarnybos pareigas einančiam šauliui per 10 darbo dienų, kai šaulys pradėjo eiti pareigas, sumokamas jo darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai. Delspinigių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.

LŠS kovinių būrių šauliais gali būti šauliai, kurie:

LŠS koviniai būriai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Sudarius LŠS kovinį būrį, LŠS vadas apie tai informuoja kariuomenės vadą. Kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka LŠS kovinis būrys priskiriamas kariniam vienetui.

Šaulys eiti LŠS kovinio būrio vado pareigas rinktinės vado teikimu skiriamas LŠS vado įsakymu.

LŠS kovinio būrio šauliai rengiami pagal karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, vado patvirtintą karinio rengimo planą. Prireikus kariuomenės vado nustatyta tvarka LŠS koviniai būriai gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose.

Kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti organizuojamos bendros karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, ir LŠS kovinio būrio pratybos.

LŠS koviniams būriams taikomus reikalavimus ir detalią jų sąveikos su kariuomenės kariniais vienetais tvarką nustato kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.

LŠS kovinio būrio šauliai į pratybas ir mokymus šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu.

Šauliai, siekiantys tarnauti LŠS koviniame būryje, bet neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens patvirtintos bazinio kario savanorio įgūdžių kurso programos ar bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, kreipiasi į rinktinės vadą, prašydami siųsti juos į bazinį šaulio įgūdžių kursą. Rinktinės vadas per vienus metus nuo prašymo gavimo dienos turi nusiųsti šaulį į bazinį šaulio įgūdžių kursą, kurį organizuoja LŠS. Bazinio šaulio įgūdžių kurso programą, suderinęs su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu, tvirtina LŠS vadas.

LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuotų vienetų šauliais gali būti šauliai, kurie:

LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoti vienetai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Apie sudarytą LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotą vienetą LŠS vadas informuoja kariuomenės vadą.

LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoto vieneto šauliai rengiami pagal karinio vieneto, LŠS vado patvirtintą karinio rengimo planą. Prireikus LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoti vienetai kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose.

Kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti organizuojamos karinio vieneto ir LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuoto vieneto bendros pratybos.

LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuotiems vienetams taikomus karinio rengimo reikalavimus ir detalią jų sąveikos su kariuomenės kariniais vienetais tvarką nustato kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.

LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoto vieneto šauliai į pratybas ir mokymus šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu.

Šauliai, siekiantys tarnauti LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotame vienete, bet neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, kreipiasi į rinktinės vadą, prašydami siųsti juos į bazinį šaulio įgūdžių kursą. Rinktinės vadas per vienus metus nuo prašymo gavimo dienos turi nusiųsti šaulį į bazinį šaulio įgūdžių kursą, kurį organizuoja LŠS. Bazinio šaulio įgūdžių kurso programą, suderinęs su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu, tvirtina LŠS vadas.

Šauliai, atlikdami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 15 straipsnyje nustatytą šaulio tarnybą, turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Šauliai, atlikdami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 17 straipsnyje nustatytą šaulio tarnybą, veikdami kartu su policijos pareigūnais, turi teisę naudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus Policijos įstatymo 27 ir 28 straipsniuose nustatyta tvarka ir pagrindais.

Šauliai, atlikdami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 18 straipsnyje nustatytą šaulio tarnybą, veikdami kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, turi teisę naudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 28 ir 29 straipsniuose nustatyta tvarka ir pagrindais.

Teisę naudoti prievartą, šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones, išskyrus savigyną, turi tik pilnamečiai šauliai, LŠS vado nustatyta tvarka, suderinta su policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išlaikę šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo taisyklių egzaminus.