Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 1997-07-02

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2025-01-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 69-1736, i. k. 0971010ISTAVIII-375

TAR pastaba. Įsigaliojus 2024-12-19 įstatymui Nr. XV-74, Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojui, rinktinės vadui, rinktinės vado pavaduotojui, Lietuvos šaulių sąjungos mokymų centro viršininkui, dirbantiems pagal darbo sutartį, mokamos pareiginės algos dydį perskaičiuoja darbo sutartį su jais sudaręs juridinis asmuo, vadovaudamasis Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta darbo apmokėjimo sistema. Perskaičiuotas pareiginės algos dydis negali būti mažesnis, nei nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XV-74, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23067

Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymas

Nauja redakcija nuo 2023-01-01:

Nr. XIV-1506, 2022-11-08, paskelbta TAR 2022-11-21, i. k. 2022-23364

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS

ĮSTATYMAS

1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-375

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

pažymėdamas istorinį Lietuvos šaulių sąjungos ir jos narių vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose 1919–1920 metais, organizuojant ir vykdant Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais, ginklu priešinantis Sovietų Sąjungos okupacijai 1944–1953 metais ir ginant atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais;

konstatuodamas, kad Lietuvos šaulių sąjunga tęsia 1919 m. birželio 27 d. įkurtos organizacijos veiklą;

vertindamas Lietuvos šaulių sąjungos indėlį į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą, pagalbą užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu;

pabrėždamas būtinybę tobulinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos teisinius pagrindus atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, šalies narystę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir Europos Sąjungoje, vis labiau kylančias nekarinio, hibridinio pobūdžio grėsmes;

matydamas tarnybą Lietuvos šaulių sąjungoje kaip vieną iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat pasirengti neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui taikos metu;

siekdamas stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip Lietuvos kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų ir pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo subjektą bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų talkininkę,

priima šį įstatymą.

Preambulės pakeitimai:

Nr. XV-74, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23067

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) statusą, veiklą, struktūrą ir centrines institucijas, turto sandarą, finansavimo, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, valstybės turto perdavimo LŠS tvarką, taip pat LŠS narių statusą, veiklą, atsakomybę ir socialines garantijas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Garbės šaulys – Lietuvos šaulių sąjungai nusipelnęs asmuo, kuriam šis vardas suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungos statuto nustatyta tvarka.

Jaunasis šaulys – šaulys nuo 11 iki 18 metų.

Komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai – Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie neatlieka tikrosios karo tarnybos, netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos specializuotuose vienetuose ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose.

Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedanti užtikrinti savanoriška ir savaveiksmė sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą.

Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai – šaulių rinktinių padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie neatlieka tikrosios karo tarnybos.

Lietuvos šaulių sąjungos rėmėjas – Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos arba Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės pilietis, kuris nėra Lietuvos šaulių sąjungos narys ir tikrosios karo tarnybos karys, bet savo noru šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aktyviais veiksmais padeda Lietuvos šaulių sąjungai atlikti funkcijas.

Lietuvos šaulių sąjungos specializuoti vienetai – Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai, sudaromi savanoriškumo pagrindu iš pilnamečių šaulių, kurie neatlieka tikrosios karo tarnybos, netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose ir komendantiniuose Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, logistikos, kibernetinio saugumo, komunikacijos, medicinos, ryšių organizavimo, žmonių paieškos, gelbėjimo, evakuacijos ir kitoms užduotims, susijusioms su Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų funkcijų vykdymu, atlikti.

Neginkluoto pasipriešinimo šaulys – pilnametis šaulys, kuris netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose, komendantiniuose Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, Lietuvos šaulių sąjungos specializuotuose vienetuose ir neatlieka tikrosios karo tarnybos, bet organizuoja ir vykdo neginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir teikia neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Šaulio specialioji tarnyba – šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atliekama šaulio tarnyba, apimanti pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms teikimą, Lietuvos šaulių sąjungai priklausančių ar jos naudojamų objektų ir teritorijų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ar sutarčių pagrindu Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų saugoti objektų ir teritorijų saugojimą.

10.

Šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus Lietuvos šaulių sąjungos tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises.

11.

Šaulys – Lietuvos šaulių sąjungos narys.

12.

Šaulių rinktinė – Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, organizuojantis ir koordinuojantis Lietuvos šaulių sąjungos veiklą aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir (ar) kitose aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijose.

13.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XV-74, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23067

3 straipsnis. LŠS veiklos teisiniai pagrindai

LŠS savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.

Jeigu Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytos kitokios asociacijų veiklą reglamentuojančios taisyklės negu šiame įstatyme, taikomos šio įstatymo nuostatos.

Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) ir mokymų bei pratybų su Lietuvos kariuomenės vienetais metu LŠS koviniams būriams, taip pat Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ginkluotosioms pajėgoms priskirtiems komendantiniams LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetams (toliau – LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai) ir LŠS specializuotiems vienetams taikomi tarnybą kariuomenėje reglamentuojantys statutai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-74, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23067

4 straipsnis. LŠS statutas

LŠS statute nustatoma:

1) LŠS ir šaulių rinktinių (toliau – rinktinė) tipinė struktūra;

2) rinktinių ir jų padalinių sudarymo tvarka;

3) LŠS suvažiavimo sušaukimo ir rinktinių atstovų į suvažiavimą išrinkimo, taip pat LŠS suvažiavimo darbo tvarka;

4) LŠS centrinių institucijų darbo tvarka;

5) kolegialių institucijų sudarymo ir darbo organizavimo tvarka, kompetencija ir atsakomybė;

6) LŠS mokymų ir nekinetinių operacijų centro (toliau – mokymų centras) veikla;

7) LŠS veiklos kontrolės tvarka;

8) asmenų priėmimo į LŠS, išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarka, taip pat narystės LŠS sustabdymo ir atnaujinimo tvarka;

9) šaulio priesaika ir jaunojo šaulio iškilmingas pasižadėjimas;

10) šaulių teisės ir pareigos;

11) šaulio tarnybos tvarka ir drausmė;

12) jaunojo šaulio tarnyba;

13) stojamojo ir LŠS nario mokesčio ir tikslinių įmokų mokėjimo tvarka;

14) šaulių uniformos ir skiriamieji ženklai, jų dėvėjimo ir nešiojimo tvarka;

15) šaulių skatinimas ir apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą šaulio pareigų vykdymą, kitų asmenų, nusipelniusių LŠS, apdovanojimas;

16) šaulių drausminių nusižengimų tyrimo tvarka;

17) šaulių skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarka;

18) LŠS vėliava ir ženklas, LŠS vėliavos ir ženklo naudojimo tvarka;

19) rinktinių vėliavų etalonų tvirtinimo ir rinktinių vėliavų naudojimo tvarka;

20) garbės šaulio vardo suteikimo ir atėmimo tvarka, taip pat garbės šaulių teisės dalyvauti LŠS veikloje;

21) LŠS rėmėjo statuso suteikimo ir atėmimo tvarka, taip pat LŠS rėmėjų teisės ir pareigos;

22) LŠS santykiai ir bendradarbiavimas su išeivijos šauliais bei jų susivienijimais;

23) LŠS visuomenės informavimo priemonės;

24) LŠS buveinė.

LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė. Prieš tvirtindama ar keisdama LŠS statutą, Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus. LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia LŠS kartu su Vyriausybės įgaliota institucija.

5 straipsnis. LŠS teisinis statusas

LŠS yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. LŠS teisinė forma yra asociacija. LŠS padaliniai juridinio asmens teisių neturi.

LŠS, kaip viešasis juridinis asmuo, teises ir pareigas įgyvendina per savo valdymo institucijas. LŠS atstovauja LŠS vadas.

LŠS vadas gali įgalioti LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus pagal jų pareigas atstovauti LŠS, kaip viešajam juridiniam asmeniui, ir sudaryti sandorius LŠS vardu tokia apimtimi, kokios reikia LŠS centrinių institucijų ir rinktinių veiklai vykdyti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-74, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23067

6 straipsnis. LŠS atributika

LŠS turi savo vėliavą. LŠS vėliavos etalonas suderinamas su Lietuvos heraldikos komisija.

Rinktinių vėliavų etalonai suderinami su Lietuvos heraldikos komisija ir tvirtinami LŠS statuto nustatyta tvarka.

LŠS ženklas yra Vyčio kryžius. Vyčio kryžiaus etalonas suderinamas su Lietuvos heraldikos komisija.

Šaulių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonai suderinami su Lietuvos heraldikos komisija.

LŠS atributika negali būti naudojama politinių organizacijų rengiamuose susirinkimuose, rinkimų (referendumų) agitacijos kampanijose.

ANTRASIS SKIRSNIS

LŠS VEIKLA

7 straipsnis. LŠS tikslai

LŠS tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, atsparumo, potencialaus agresoriaus atgrasymo, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat taikos metu rengti Lietuvos Respublikos piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems.

8 straipsnis. LŠS uždaviniai

Siekdama šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų tikslų, LŠS įgyvendina šiuos uždavinius:

1) rengia šaulius ginkluotai valstybės gynybai bei neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, o karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu dalyvauja ginkluotoje valstybės gynyboje bei ginkluotame ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime;

2) prisideda prie savanoriško Lietuvos Respublikos piliečių karinio rengimo ir padeda kariuomenei atrinkti Lietuvos Respublikos piliečius į profesinę karo tarnybą ir savanorišką nenuolatinę karo tarnybą;

3) stiprina visuomenės ryšius su krašto apsaugos sistemos institucijomis, prisideda prie kariuomenės autoriteto ir karo tarnybos prestižo didinimo;

4) puoselėja ir skleidžia LŠS idėjas, ugdo pilietines, patriotines ir tautines vertybes, puoselėja tautinę kultūrą, propaguoja sveiką gyvenseną ir dalyvauja įgyvendinant jaunimo politiką;

5) padeda krašto apsaugos sistemos institucijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms vykdyti jų uždavinius.

9 straipsnis. LŠS funkcijos

Vykdydama šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus uždavinius, LŠS:

1) organizuoja ir vykdo šaulių karinį rengimą, pasirengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, taip pat prisideda prie kariuomenės organizuojamų kitų Lietuvos Respublikos piliečių savanoriškų karinio rengimo mokymų ir pratybų;

2) propaguoja kariuomenę ir karo tarnybą visuomenėje, motyvuoja šaulius ir kitus Lietuvos Respublikos piliečius pasirinkti tikrąją karo tarnybą;

3) vykdo ir dalyvauja įgyvendinant pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo bei kitas neformaliojo švietimo programas;

4) organizuoja ir vykdo šaulių pilietinį, patriotinį ir tautinį ugdymą bei sveiką gyvenseną propaguojančią veiklą;

5) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia pagalbą kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kitiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams ir švietimo įstaigoms;

6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, sporto organizacijomis ir sporto klubais, kultūros centrais, asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis;

7) saugo LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas, taip pat Vyriausybės nutarimų ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus saugoti objektus ir teritorijas.

Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu LŠS dalyvauja valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime:

1) LŠS koviniai būriai tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis;

2) LŠS vado sudaryti LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir LŠS specializuoti vienetai Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis.

Neginkluoto pasipriešinimo šauliai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, savivaldybės administracijos direktoriui, karo komendantui, taip pat organizuoja ir vykdo neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.

Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu ginkluotosioms pajėgoms nepriskirti LŠS specializuoti vienetai ar šių vienetų šauliai, taip pat neginkluoto pasipriešinimo šauliai teikia pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms prisidėdami užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu ir LŠS vado sprendimu, priimamu nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos. Jei nėra galimybės pagalbos suteikti visoms prašymus pateikusioms institucijoms, pagalba teikiama LŠS vado sprendimu, atsižvelgiant į LŠS specializuotų vienetų kompetenciją ir Valstybės mobilizacijos operacijų centro sprendimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XV-74, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23067

10 straipsnis. LŠS veiklos organizavimas ir vykdymas

LŠS veikla organizuojama ir vykdoma remiantis LŠS veiklos strategija ir jos pagrindu tvirtinamais metiniais LŠS ir rinktinių veiklos planais, taip pat tikslinėmis veiklos programomis ir bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis sutartimis.

11 straipsnis. LŠS teisės

Vykdydama savo veiklą, LŠS turi šias teises:

1) įstatymų nustatyta tvarka turėti sąskaitų bankuose;

2) valdyti, naudoti jai priklausantį turtą ir juo disponuoti;

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.