Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

Šio Įstatymo 471 straipsnyje ir Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka suteikiant akcijas neatlygintinai, už akcijas sumokama bendrovės lėšomis.

Šio Įstatymo 471 straipsnyje ir Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka suteikiant akcijas iš dalies atlygintinai, už akcijas sumokama Akcijų suteikimo taisyklėse nustatyta tvarka pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais, taip pat bendrovės lėšomis.

Kai akcijos suteikiamos neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai, terminas akcijoms apmokėti bendrovės lėšomis negali būti ilgesnis kaip 5 darbo dienos nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.

Bendrovei įvykdžius savo įsipareigojimus dėl neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai suteikiamų bendrovės akcijų apmokėjimo, atitinkama suma sumažinamas bendrovės rezervas akcijoms suteikti.

Akcijas suteikiant neatlygintinai, šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 44 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai dėl pasirašytų akcijų apmokėjimo, taip pat šio Įstatymo 45 straipsnio 4, 8, 10, 11 ir 12 dalys netaikomos.

Akcijas suteikiant iš dalies atlygintinai, šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnio 9 dalyje įtvirtinti įsipareigojimai bendrovei, susiję su apmokėjimu už pasirašytas akcijas, taikomi akcijų emisijos kainos daliai (sumai), kurią turi apmokėti akcijas įgyjantis asmuo.

Kai akcijos suteikiamos iš dalies atlygintinai, šio Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas dėl pradinio įnašo pinigais dydžio netaikomas, o akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visos jo už pasirašytas akcijas mokamos emisijos kainos dalies (sumos).

Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė keičiami, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas gali būti priimamas, kai bendrovėje yra vienas akcininkas, taip pat kai bendrovėje yra daugiau negu vienas akcininkas, jeigu visų kiekvienam akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma išlieka tokia pati, kokia buvo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje).

Keisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, bendrovė gali tik tada, kai jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina) yra visiškai apmokėtas.

Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, negali turėti įtakos akcininkų turtinėms ir neturtinėms teisėms, kurias jiems suteikė iki sprendimo pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, priėmimo nuosavybės teise priklausiusių akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime pakeisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, be kita ko, turi būti nurodyta:

Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, laikomi pakeistais tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre.

Bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimui, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 49 straipsnio 1, 4 ir 8 dalys.

Akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi patvirtinti atlygio politiką. Atlygio politika turi būti taikoma bent bendrovės vadovui, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovui, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams atlygis mokamas vadovaujantis visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta atlygio politika.

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovas nedelsdamas po visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame patvirtinta atlygio politika, bendrovės interneto svetainėje paskelbia atlygio politiką, visuotinio akcininkų susirinkimo datą ir balsavimo rezultatus, kurie viešai skelbiami ir nemokamai prieinami visą atlygio politikos taikymo laikotarpį.

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikoje turi būti nurodyta:

Atlygio politika teikiama tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui ne rečiau kaip kas ketverius metus, taip pat jeigu esama esminių atlygio politikos pakeitimų. Keičiant atlygio politiką, visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikiamos visos vadovybės ataskaitos, kuriose pateikta informacija apie atlygį ir kurios patvirtintos po paskutinio visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo dėl atlygio politikos.

Kai siūloma keisti visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą atlygio politiką, tačiau visuotinis akcininkų susirinkimas nepatvirtina naujos atlygio politikos, akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovui, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams atlygis mokamas vadovaujantis galiojančia atlygio politika, o siūloma nauja atlygio politika teikiama tvirtinti kitame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Šiame straipsnyje nustatyti papildomi reikalavimai, palyginti su kitų įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančių teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ar finansų įstaigų veiklą arba finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą, reikalavimais, finansų įstaigoms taikomi kartu su šių teisės aktų reikalavimais.

Bendrovės akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad visi kiti tos bendrovės akcininkai privalomai parduotų sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas (išpirkimo teisė), laikantis šiame straipsnyje nustatytos akcijų išpirkimo tvarkos.

Bendrovės akcininkas turi teisę reikalauti kito tos bendrovės akcininko, kuris, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijo ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų, išpirkti jam nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas, o pastarasis privalo šias akcijas išpirkti (išpirkimo pareiga) laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos akcijų išpirkimo tvarkos.

Bendrovės akcijų išpirkimas gali būti inicijuojamas per 3 mėnesius nuo dienos, kai bendrovės akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigyja ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų.

Akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pasiekęs arba viršijęs 95 procentų balsų ribą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu pranešti bendrovei apie turimų balsų skaičių. Šią pareigą asmuo turi ir tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytos balsų ribos peržengiamos mažėjimo tvarka. Apie tai bendrovė nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo kiekvienam bendrovės akcininkui, kuris turi teisę reikalauti išpirkti jam nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas, pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą.

Akcininko, veikiančio savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, balsai skaičiuojami vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnio nuostatomis. Sutartinai veikiantys asmenys solidariai atsako už pareigos išpirkti akcijas įvykdymą, o kiekvieno iš jų išperkamų akcijų skaičius yra proporcingas jo turimų bendrovės balsų skaičiui, buvusiam šio straipsnio 7 dalyje nustatyto pranešimo apie akcijų išpirkimą pateikimo metu, jeigu jie nesusitarė kitaip. Laikoma, kad Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.

Bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise, ir akcininkas, reikalaujantis, kad būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios balsavimo teisę suteikiančios bendrovės akcijos, apie tai raštu informuoja bendrovę.

Bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise ar vykdantis išpirkimo pareigą, apie akcijų išpirkimą informuoja bendrovę pateikdamas bendrovei pranešimą apie akcijų išpirkimą, kuriame turi būti nurodyta:

Bendrovės akcininkas, vykdantis išpirkimo pareigą, šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą bendrovei turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo bendrovės pranešimo apie akcininko reikalavimą, kad būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios balsavimo teisę suteikiančios bendrovės akcijos, gavimo dienos.

Bendrovė gautą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas viešai paskelbia bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ir raštu informuoja reikalavimą išpirkti akcijas pateikusį bendrovės akcininką.

Siūloma akcijos išpirkimo kaina turi būti teisinga. Akcijos vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimą turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas. Už išperkamas akcijas atsiskaitoma pinigais.

Visiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas pranešimas apie išpirkimą, išleistų tos pačios klasės akcijų savininkams turi būti siūlomos vienodos akcijų išpirkimo sąlygos.

Bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie akcijų išpirkimą gavimo dienos turi parengti ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama motyvuota bendrovės valdybos (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) nuomonė dėl akcijų išpirkimo sąlygų ir galimo akcijų išpirkimo poveikio bendrovei. Ataskaita iki bendrovės akcijų išpirkimo dienos skelbiama bendrovės interneto svetainėje, o jeigu bendrovė jos neturi, suinteresuotiems asmenims turi būti sudaroma galimybė susipažinti su ataskaita bendrovės buveinėje.

Bendrovės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkai per pranešime nurodytą terminą turi parduoti sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas pranešime nurodytomis sąlygomis arba kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams, apie tai informavę akcijas išperkantį akcininką ir bendrovę. Kreipimosi į teismą atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio kodekso 2.115 straipsnio 2 dalis ir 2.118, 2.119 ir 2.120 straipsniai.

Jeigu bent vienas akcininkas kreipiasi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai.

Jeigu teismo nustatyta akcijos išpirkimo kaina yra didesnė nei ta, kuri nurodyta pranešime apie akcijų išpirkimą, teismo nustatyta akcijos išpirkimo kaina taikoma visiems bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkams nepriklausomai nuo to, ar jie kreipėsi į teismą.

Jeigu akcininkas per pranešime apie akcijų išpirkimą nustatytą terminą akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę pranešime apie akcijų išpirkimą nustatyto termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad atliktas mokėjimas į akcijų nepardavusio akcininko depozitinę sąskaitą Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti išduoti uždarosios akcinės bendrovės materialiąsias akcijas ar įpareigoti sąskaitų tvarkytojus vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui. Teismo sprendimas išduoti uždarosios akcinės bendrovės materialiąsias akcijas ar padaryti įrašus bendrovių akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remiantis išduodamos materialiosios akcijos arba padaromi įrašai akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Šioje dalyje nurodytos civilinės bylos nagrinėjamos byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėti nustatyta tvarka.

Jeigu akcijas išperkantis akcininkas per pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytą terminą nesumoka pranešime nurodytos akcijos išpirkimo kainos, laikoma, kad jo teisė išpirkti akcijas pasibaigė ir asmuo praranda teisę ateityje reikalauti kitų tos bendrovės akcininkų parduoti sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Akcininkas, neįvykdęs pareigos išpirkti akcijas ir neužginčijęs akcijų išpirkimo kainos, privalo sumokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir išperkant konvertuojamąsias obligacijas, kurios gali būti keičiamos į balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos akcinėms bendrovėms, kurios pagal Vertybinių popierių įstatymą laikomos vertybinių popierių emitentais, ir atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektams, veikiantiems pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.