Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Suvestinė redakcija nuo 2025-05-01

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 20-0; Žin. 1992, Nr.5-75, i. k. 0921010ISTA00I-2223

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMAS

I SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

1) aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos;

2) aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

3) gamtos ištekliai – gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant ir buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms;

4) ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai, sistema;

5) aplinkos apsaugos normatyvas – nustatyta tvarka įteisinta ūkinės ar kitos veiklos poveikio aplinkai leistinumo skaitmeninė ar loginė išraiška;

6) aplinkos apsaugos standartas – nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, kuriame nustatomos bendro ir daugkartinio naudojimo aplinkos apsaugos taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos;

7) gamtos išteklių limitavimas – gamtos išteklių naudojimo normų nustatymas atsižvelgiant į turimus duomenis apie gamtos išteklių kiekį, jų atsinaujinimą ir išsaugojimą ateičiai;

8) kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai – ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas;

9) aplinkos stebėsena (monitoringas) – sistemingas aplinkos bei jos elementų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio įvertinimas ir prognozė;

10) neteko galios;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

11) informacija apie aplinką – bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie: aplinkos elementų būklę, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę (įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) bei jų tarpusavio sąveiką; veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikio aplinkos elementams, kraštovaizdžio ar biologinei įvairovei, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai tam turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementai, kraštovaizdžio ar biologinė įvairovė arba per šiuos elementus šiame punkte išvardyti veiksniai, veikla arba priemonės;

12) ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

13) pavojingos medžiagos – nuodingosios, kenksmingos, degiosios, sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams;

14) teršimas – medžiagų, mišinių, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2803, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02854

15) genetiškai modifikuotas organizmas – suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3263, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15887

16) pasekmės ar poveikis aplinkai – tokios pasekmės ar poveikis (fizinis, cheminis ir kt.) aplinkai, dėl kurių įvyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai;

17) strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, kurio metu rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai, teikiamos konsultacijos, atsižvelgiama į vertinimo bei konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo;

18) planai ir programos – planavimo dokumentai, apibrėžti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose ūkinės veiklos, gamtotvarkos, kitus aplinkos apsaugos planavimo dokumentus apibrėžiančiuose teisės aktuose, kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius teisės aktus ar pagal kompetenciją įgyvendinant viešąjį administravimą ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, įskaitant tokių planų ir programų visiškus ar dalinius pakeitimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

Nr. XIII-3097, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15300

19) aplinkos atkūrimo priemonės – bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir (arba) jų funkcijoms alternatyvos;

20) žalos aplinkai prevencijos priemonės – bet kurios priemonės, taikomos reaguojant į įvykį, veikimą ar neveikimą, dėl kurio iškyla neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė, siekiant išvengti žalos aplinkai ar ją sumažinti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

21) žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

22) suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis;

23) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio, bendro atliekų deginimo įrenginio sąvokas apibrėžia aplinkos ministras;

24) taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti šio straipsnio 23 punkte nurodytą leidimą, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-704, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17965

25) aplinkos kokybės norma – teisės aktuose nustatyti reikalavimai, kuriuos konkrečiu laikotarpiu turi atitikti aplinka arba konkreti jos dalis;

26) teršalų grupė – suprantama, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

27) prioritetinės medžiagos – suprantama, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

29) ozono sluoksnį ardančios medžiagos – suprantama, kaip apibrėžtos sąvokos „kontroliuojamos medžiagos“ ir „naujos medžiagos“ 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL 2009 L 286, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1088/2013 (OL 2013 L 293, p. 29);

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

30) vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės – vandens telkinių naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kito teisės aktų nustatyta tvarka išduoto vandens išgavimą leidžiančio dokumento arba viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, taršos leidime ar kitame teisės aktų nustatyta tvarka išduotame vandens išgavimą leidžiančiame dokumente nustatytą išgaunamo vandens kiekį;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

31) atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

32) neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė – pakankama (reali) tikimybė, kad artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

33) radiologinis aplinkos monitoringas – suprantama, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3363, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24519

34) gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

35) žalioji infrastruktūra – gamtiniai, pusiau gamtiniai elementai, technologinės inžinerinės sistemos ir įrenginiai, kitos priemonės, kurių sandara ir funkcionavimas grindžiami natūraliai gamtoje vykstančiais procesais ir kurie atlieka kraštovaizdžio ekologinio kompensavimo funkcijas, padeda prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį, sudaro sąlygas palaikyti biologinę įvairovę ir ją gausinti, gerinti žmonių gyvenamosios aplinkos kokybę, plėtoti kitas ekosistemines paslaugas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

36) ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijos koridorius;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

37) aplinkos apsaugos kontrolė – įstatymais įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, kuria siekiama užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje teisėtumą ir teisėtvarką ir kuri apima pažeidimų prevenciją ir jų nutraukimą, asmenų, padariusių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, nustatymą, jų patraukimą teisinėn atsakomybėn;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

38) kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1433, 2022-09-29, paskelbta TAR 2022-10-04, i. k. 2022-20225

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas ir poveikio priemones už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Šis įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

3 straipsnis. Aplinkos apsaugos objektas

Aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.

4 straipsnis. Aplinkos apsaugos principai

Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga.

Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bei ekologizuoti gamybą.

Gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus.

Aplinkos apsauga grindžiama visapusiška, teisinga ir laiku sukaupta informacija apie aplinką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija aplinkos apsaugos srityje

Lietuvos Respublikos Seimas, formuodamas aplinkos apsaugos valstybės politiką:

1) nustato pagrindines aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politikos vystymosi kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3097, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15300

2) tvirtina aplinkos apsaugos nacionalines darbotvarkes;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3097, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15300

3) tvirtina valstybės biudžeto asignavimus aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti;

4) ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo tarptautines sutartis;

5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

6 straipsnis. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema

Valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

Kiekviena iš šių institucijų atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama aplinkos apsaugos valstybės politiką:

1) Nacionaliniame pažangos plane nustato aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srities strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, šiuos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, nacionalinių darbotvarkių planus, valstybines gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos schemas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3097, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15300

2) įstatymų nustatyta tvarka formuoja valstybės institucijų, įgyvendinančių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politiką, sistemą;

3) koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

4) sudaro ir įgyvendina Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;

5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą:

1) rengia aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srities pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas ir nacionalinių darbotvarkių planus, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3097, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15300

2) organizuoja ir koordinuoja valstybinės svarbos aplinkos apsaugos schemų, kitų aplinkos apsaugos priemonių rengimą, taip pat rengia šias schemas ir priemones, numato jų įgyvendinimo (taikymo) mechanizmą, kontroliuoja, kaip jos vykdomos (taikomos);

3) rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais projektus, organizuoja valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų ir valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų aplinkos apsaugos klausimais rengimą, pagal savo kompetenciją derina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teisės aktų, reguliuojančių ūkinę ir kitokią veiklą, projektus ir teritorinio planavimo dokumentus, kad jie atitiktų aplinkos apsaugos įstatymus ir kitus teisės aktus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

4) pagal savo kompetenciją rengia ir tvirtina aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo normas, normatyvus, standartus bei taisykles;

5) pagal savo kompetenciją nustato gamtos išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, leidimų išdavimo tvarką, reglamentuoja ir kontroliuoja gamtos išteklių apskaitą, organizuoja valstybinių kadastrų bei registrų, priskirtų ministerijos kompetencijai, sudarymą bei tvarkymą;

6) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei saugomų teritorijų steigimo projektus;

7) reglamentuoja ir kontroliuoja veiklą saugomose teritorijose, organizuoja valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų valdymą, sudaro ir tikslina Raudonąją knygą, organizuoja ir atlieka darbus, susijusius su retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų išsaugojimu bei gausinimu, reglamentuoja augalų, gyvūnų medžioklės ir žūklės trofėjų įvežimo, išvežimo, tranzito, tarptautinės prekybos retomis ir nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis, taip pat gyvūnų laikymo nelaisvėje tvarką;

8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų (išskyrus radionuklidus) normas ir apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (išskyrus radionuklidus) išdavimo, įrenginių registravimo tvarką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-704, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17965

9) nustato cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, atliekų tvarkymo ir genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo reikalavimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2803, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02854

10) nustato tvarką, kuria įvertinama, ar produkcija atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus, organizuoja šį darbą;

11) rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas;

12) organizuoja ir koordinuoja aplinkos monitoringą, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą, kuria ir nuolat papildo aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kompiuterizuotą informacijos sistemą, naudojasi šia informacija;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3363, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24519

13) pagal savo kompetenciją organizuoja ir koordinuoja mokslo tyrimus, susijusius su gamtos ištekliais ir jų naudojimu bei aplinkos apsauga;

14) nustatyta tvarka naudoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas;

15) nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia tarptautinių sutarčių projektus, pasirašo šias sutartis, organizuoja jų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;

16) rengia ataskaitas apie aplinkos būklę Lietuvos Respublikoje, koordinuoja ir pagal savo kompetenciją organizuoja visuomenės aplinkosauginį švietimą bei informavimą, rūpinasi aplinkos apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimu;

17) vykdo valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, nustato valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolės vykdymo tvarką;

18) teikia pasiūlymus dėl aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo ekonominės sistemos formavimo, dalyvauja nustatant muitų už įvežamus ir išvežamus gamtos išteklius politiką;

19) organizuoja kitų aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą ir kontrolę;

20) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Kitų valstybės institucijų funkcijas aplinkos apsaugos srityje nustato kiti įstatymai bei šių institucijų nuostatai.

Savivaldybių institucijos, saugodamos aplinką, užtikrindamos vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gerindamos aplinkos kokybę savivaldybės teritorijoje ir organizuodamos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

1) valdo, naudoja ir saugo joms priskirtus gamtos išteklius ir aplinkosaugos objektus;

2) paskirsto pagal savivaldybėms nustatytus limitus valstybinius gamtos išteklius;

3) rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo programas, schemas ir kitas aplinkos apsaugos priemones;

4) nustatyta tvarka naudoja Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, tvirtina asignavimus aplinkos apsaugai;

5) steigia ir tvarko įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;

6) dalyvauja ir teikia išvadas bei pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

7) organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, naujų želdynų kūrimą ir želdinių veisimą, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus skelbia saugotinais želdiniais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-200, 2021-03-23, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07417

8) gali nustatyti griežtesnius už valstybinius aplinkos apsaugos normatyvus suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis, taikomus savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, atsižvelgdamos į vietos gyventojų ir bendruomenių poreikius ir (ar) vietos aplinkos sąlygas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

9) pagal kompetenciją priima sprendimus ir kontroliuoja jų vykdymą;

10) vykdo savivaldybės institucijų nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų laikymosi kontrolę;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

11) vykdo aplinkos apsaugos kontrolę aplinkos apsaugos srityse, kuriose tokie įgaliojimai suteikti savivaldybėms kituose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

12) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. IX-1610, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-783, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2646 (2010-05-11)

Nr. XI-1538, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4315 (2011-07-19)

II SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, SUINTERESUOTOS VISUOMENĖS, KITŲ JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

7 straipsnis. Suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės

Vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę:

1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;

2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus;

3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai;

4) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę;

5) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;

6) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus;

7) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas;

8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jo (jų) prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

8 straipsnis. Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijų pareigos užtikrinant piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises

Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo :

1) stebėti aplinkos kokybės pokyčius ir informuoti apie tai visuomenę, nustatyti ekologiškai pagrįstus ir techniniu požiūriu įgyvendinamus aplinkos kokybės normatyvus bei standartus;

2) tenkinti arba motyvuotai atmesti piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus aplinkos apsaugos klausimais;

3) Neteko galios nuo 2024-05-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365

4) neleisti, kad ūkinės veiklos subjektai pažeistų aplinkos apsaugos įstatymus, normatyvus ir standartus;

5) kai planuojamai ūkinei veiklai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

6) įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

7) užtikrinti, kad būtų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėta veikla padarę žalą aplinkai kalti asmenys – nubausti;

8) organizuoti aplinkosauginį švietimą ir mokymą, nustatyta tvarka teikti informaciją apie aplinką;

9) skatinti piliečius, suinteresuotą visuomenę, kitus juridinius ir fizinius asmenis dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus aplinkos apsaugos srityje;

10) nustatyta tvarka reikalauti, kad atsakingi asmenys imtųsi prevencinių, aplinkos atkūrimo ar kitų aplinkos apsaugos priemonių, taip pat kontroliuotų, kaip vykdomos šios priemonės.

Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę, turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), išskyrus tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, pateikę teismo nutartį, turi teisę patekti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). Teismo nutartis gaunama mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 121 straipsniu. Jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo, kurį tirti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams įstatymu įgaliojimai nesuteikti, požymių, surinkta medžiaga perduodama institucijai, kuri pagal įstatymą turi įgaliojimus vykdyti administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

9 straipsnis. Piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareigos

Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

10 straipsnis. Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės teisės ir pareigos

Užsienio valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės privalo vykdyti šio įstatymo nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių pareigas ir turi visas šiame įstatyme įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių teises, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitko.

III SKYRIUS. GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR APSKAITA

11 straipsnis. Gamtos išteklių naudojimo objektas

Gamtos išteklių naudojimo objektas yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.

12 straipsnis. Saugomos teritorijos

Saugomų teritorijų apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kiti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

13 straipsnis. Valstybinė gamtos išteklių apskaita

Valstybinės gamtos išteklių apskaitos, kadastrų tvarkymo ir atskaitomybės tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

14 straipsnis. Gamtos išteklių naudotojai

Gamtos išteklių naudotojais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Gamtos išteklių naudojimo pagrindas yra nuosavybės arba naudojimosi teisė.

Gamtos išteklių naudotojai privalo:

1) savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai;

2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų;

3) įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį aplinkai;

4) paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas;

5) nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei teisėtų interesų;

6) neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti;

7) vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

IV SKYRIUS. ŪKINĖS VEIKLOS REGULIAVIMAS

15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios daryti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas

Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, negali būti priimami iš anksto alternatyvų pasirinkimą apribojantys sprendimai dėl šios veiklos – galimos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia (-ios) pasirenkama (-os) atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) procedūras.

Valstybės institucijos ir savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka dalyvaujantys poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti (toliau – atrankos informacija), ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo.

Ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kiti šiame ar kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išduodami ar keičiami arba įrenginiai įregistruojami ar jų registracijos duomenys tikslinami turint galiojantį atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas keičiamas arba įrenginio registracijos duomenys tikslinami dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimu arba išplėtimu, galinčiu daryti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros, vykdyti nereikia šiame ar kituose įstatymuose įtvirtintų leidimų, ūkinę veiklą galima pradėti tik gavus sprendimą dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadą.

Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 191, 192 ir 193 straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojant sprendimui dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadai, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadoje įrašyta ūkinė veikla, arba įregistruojant įrenginį, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų leidimų turinys ir ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo sąlygos, jeigu jos nustatomos leidimuose, turi atitikti sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytas planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygas, nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytuose leidimuose ar prie įrenginio registracijos duomenų pateikiama nuoroda į atsakingosios institucijos paviešintą sprendimą dėl poveikio aplinkai, kuriuo remiantis išduotas ar pakeistas leidimas arba įregistruotas įrenginys.

Planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo privalo užtikrinti, kad pasirengimo vykdyti planuojamą ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo, ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapuose būtų įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią.

Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, vadovaudamasis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvada.

Statybos įstatyme nurodytos valstybės institucijos, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti sąlygos ir suprojektuotos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos konkrečiu statybos etapu būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama tokių statinių projektus, tikrina, ar:

1) nepasibaigęs sprendimo dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvados galiojimo terminas;

2) statinio projektas atitinka sprendime dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadoje įrašytos ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas;

3) statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga, planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išdavusi ar pakeitusi šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytą leidimą ar priėmusi sprendimą atsisakyti jį išduoti (įskaitant įrenginių registraciją) arba įregistravusi įrenginį ar patikslinusi jo registracijos duomenis, teisės aktų, reglamentuojančių šių leidimų išdavimą ir (ar) pakeitimą, nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie tai informuoja visuomenę, atsakingąją instituciją, sprendime dėl poveikio aplinkai nurodytus poveikio aplinkai vertinimo subjektus, jeigu atliktas planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, pateikdama nuorodą į paskelbtą leidimą ar jo pakeitimą, ar sprendimą atsisakyti išduoti leidimą (įskaitant įrenginių registraciją) arba įrenginio registracijos duomenis.

Vyriausybės įgaliota aplinkos apsaugos institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, gavusi šio straipsnio dešimtojoje dalyje nurodytą informaciją, aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie išduotą leidimą ar jo pakeitimą, ar priimtą sprendimą atsisakyti jį išduoti (įskaitant įrenginių registraciją) arba įrenginio registraciją ar jo registracijos duomenų patikslinimą tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusią Europos Sąjungos valstybę narę ir (ar) užsienio valstybę, ne Europos Sąjungos valstybę narę, prisijungusią prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija).

Jeigu tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo metu, vadovaujantis Espo konvencijos 7 straipsnio 1 dalimi, su tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusia Europos Sąjungos valstybe nare ir (ar) užsienio valstybe, ne Europos Sąjungos valstybe nare, prisijungusia prie Espo konvencijos, susitariama, kad planuojamai ūkinei veiklai, kurios tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliktos, bus atliekama tarpvalstybinio poveikio stebėsena, šios stebėsenos programa ir ataskaita rengiama, derinama ir teikiama aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Jeigu pagal aplinkos stebėsenos (monitoringo) rezultatus ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad, fiziniam ar juridiniam asmeniui planuojant, vykdant ar užbaigiant ūkinę veiklą, sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią nepakanka ir viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai, ir (ar) daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo privalo taikyti aplinkos ministro nustatyta tvarka su aplinkos ministro įgaliota institucija suderintas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba užkirsti jam kelią.

Šio straipsnio tryliktosios dalies nuostatos netaikomos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytoms planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygoms ir priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios perkeliamos į taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo sąlygas, ir keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 191 arba 192 straipsnių nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365

16 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-11-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

17 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-11-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

18 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-11-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

19 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas

Prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Atlikdama patikrinimą aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę pasitelkti sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją ir vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, dalyvavusią (-ias) planuojamai ūkinei veiklai atliekant poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas ir (ar) išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą. Sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija ir (ar) vidaus reikalų ministro įgaliota institucija, dalyvaudama (-os) patikrinime, veikia neviršydama (-os) jai (joms) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje ir (ar) šio įstatymo 191 ir 192 straipsniuose nustatytos kompetencijos. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi. Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu norintis pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir pradėti ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo turi atitikti šias sąlygas:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365

1) ūkinės veiklos objekte turi būti įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;

2) jeigu pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turi būti įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, arba atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo nustatytos būtinos įdiegti ūkinės veiklos objekte priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, jeigu šiame punkte nurodytame sprendime ar atrankos išvadoje nustatyta, kad jos privalo būti įgyvendintos iki planuojamos ūkinės veiklos vykdymo pradžios;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365

3) turi būti įgyvendinti šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti techniniai, technologiniai reikalavimai įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, įrengimui, taikomi konkrečiai ūkinei veiklai ir ūkinės veiklos objekte privalo būti įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 193 straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, kurio veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei.

Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą.

Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-704, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17965

20 straipsnis. Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymas

Juridiniai ir fiziniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) privalo laikytis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2803, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02854

21 straipsnis. Radioaktyviųjų medžiagų gamyba ir naudojimas

Radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų bei kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo, saugojimo, apskaitos, dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekynus, dezaktyvacijos, įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. XI-1538, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4315 (2011-07-19)

22 straipsnis. Biologiniai taršos šaltiniai

Potencialių biologinių taršos šaltinių naudojimo, saugojimo, apskaitos, kūrimo, dauginimo, nukenksminimo, tranzito, įvežimo, išvežimo tvarką bei normatyvus nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos Respublikoje draudžiama biologinio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir įvežimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

22(1) straipsnis. Genetiškai modifikuoti organizmai ir genetiškai modifikuoti produktai

Veiklą, susijusią su genetiškai modifikuotais organizmais ir genetiškai modifikuotais produktais, jų naudojimo valstybinį valdymą reglamentuoja, taip pat šių organizmų ir produktų naudotojų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas.

Įstatymo papildymas straipsniu:

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

23 straipsnis. Atliekų tvarkymas

Asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

24 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. balandžio 12 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-310, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1540 (97.07.09)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

V SKYRIUS. APLINKOS BŪKLĖS STEBĖJIMO IR NEIGIAMOPOVEIKIO APLINKAI RIBOJIMO SISTEMA

25 straipsnis. Gamtinės aplinkos stebėjimas

Gamtinės aplinkos būklės kitimui ir antropogeniniam poveikiui šiai aplinkai stebėti, vertinti ir prognozuoti Lietuvos Respublikoje sudaroma aplinkos monitoringo sistema, apimanti valstybinį, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringą. Valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo turinį, struktūrą, įgyvendinimą, aplinkos monitoringo procese dalyvaujančių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1267, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14923

26 straipsnis. Neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema

Neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ribojamas aplinkos apsaugos normatyvais, standartais, limitais, teisinėmis ir ekonominio reguliavimo priemonėmis.

Lietuvos Respublikoje nustatomi cheminių, biologinių, fizikinių teršalų koncentracijų ribinių verčių aplinkoje ir atskiruose aplinkos komponentuose, išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų, cheminių ir kitokių aplinkai pavojingų medžiagų naudojimo, gamtos išteklių naudojimo, triukšmo, vibracijos, elektromagnetinių laukų ir kitokio poveikio, bendrosios antropogeninės apkrovos ir kiti aplinkos apsaugos normatyvai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3363, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24519

Diegiant naujas technologijas, naujus gaminius ar medžiagas, jie turi atitikti aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų numatytus normatyvus, standartus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

28 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominės priemonės

Ekologiniai ir ekonominiai valstybės interesai derinami taikant Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintą ekonominį aplinkos apsaugos mechanizmą. Jį sudaro:

1) mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą;

2) mokesčiai už aplinkos teršimą;

3) kreditavimo reguliavimas;

4) valstybės subsidijos;

5) kainų politika;

6) ekonominės sankcijos ir nuostolių kompensavimas;

7) kiti ekologiniai mokesčiai ir priemonės.

29 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominių priemonių įgyvendinimo būdai

Mažaatliekių technologijų diegimas, ekologiškos produkcijos gamyba skatinami mažinant mokesčius, teikiant kreditavimo lengvatas bei valstybės subsidijas.

30 straipsnis. Aplinkos apsaugos priemonių valstybinis finansavimas

Aplinkos apsaugos priemones pagal atitinkamus norminius aktus finansuoja gamtos išteklių naudotojai, valstybė bei savivaldybės.

Aplinkos apsaugai skiriamos valstybės biudžeto lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas prioritetines kryptis ir programas.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos yra papildomi aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniai. Papildomas finansavimo šaltinis gali būti užsienio kreditai.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas bei jų panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-2026, 00.10.12, Žin., 2000, Nr.90-2773 (00.10.27)

Nr. IX-1610, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)

VII SKYRIUS. APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ IR TEISINĖ ATSAKOMYBĖ

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

31 straipsnis. Aplinkos apsaugos kontrolė

Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka:

1) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų nustatytose srityse;

2) savivaldybių institucijos šio įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų nustatytose srityse;

3) kiti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiais įstatymais įgalioti viešojo administravimo subjektai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

32 straipsnis. Žala aplinkai, aplinkos būklės atkūrimas ir žalos aplinkai atlyginimas

Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme;

3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms.

Gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį žemei, šią žalą žemei padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki būklės, kai pašalinama didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta.

Padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu.

Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

Žala natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims nelaikomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 10 ir 11 dalyse, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 14, 16 straipsnių ir 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios nustatytas ir įvertintas neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, atsiradęs dėl neigiamo ūkinės veiklos poveikio, kuriam esant atsakinga institucija leido vykdyti šią ūkinę veiklą.

Tais atvejais, kai žala aplinkai pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, šią žalą aplinkai padaręs asmuo privalo savo išlaidomis imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių aplinkos ministro nustatyta tvarka nepaisant to, kad žalą aplinkai lėmė teršimas, kuris buvo leidžiamas ir atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu. Tais atvejais, kai žala aplinkai nepripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti, taip pat nereikalaujama imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių, jei žalą aplinkai lėmė teršimas, kuris buvo aiškiai leidžiamas ir visiškai atitiko leidimo sąlygas ir teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, taikytus teršimo metu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

Nr. XIII-703, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17961

33 straipsnis. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo

Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę:

1) asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos;

2) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar kitos valstybės institucijos, meras arba jo įgalioti asmenys pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš šių aplinkybių atsirado vėliau. Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, kitų nuostolių dydis apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo, žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo išlaidas, taip pat administracinių, teisinių sprendimų vykdymo išlaidas, duomenų surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

Nr. XIII-703, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17961

Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

Žala aplinkai ir kiti nuostoliai gali būti pripažinti kaip mažareikšmė žala ir neišieškomi, jeigu žala aplinkai yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą.

Žalos aplinkai ir kitų nuostolių pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato aplinkos ministras, suderinęs su finansų ministru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

35 straipsnis. Subjektai, kuriems taikoma juridinių asmenų atsakomybė

Juridinių asmenų atsakomybė taikoma juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat šių juridinių asmenų ir organizacijų padalinius (toliau šiame skyriuje – juridiniai asmenys).

36 straipsnis. Veikos, už kurias skiriamos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims, ir šio įstatymo nuostatų dėl atsakomybės už juridinių asmenų padarytus pažeidimus galiojimas

Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo  55–1281  straipsniuose (toliau – juridinių asmenų padaryti pažeidimai).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

Juridinių asmenų atsakomybė pagal šį įstatymą taikoma, jeigu juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės.

Juridiniai asmenys, padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 55–1281 straipsniuose, atsako pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias pažeidimo padarymo metu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

Šio įstatymo nuostatos, švelninančios ar panaikinančios atsakomybę už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus arba kitaip lengvinančios atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo juridinis asmuo kreipiasi į pareigūną, priėmusį nutarimą skirti ekonominę sankciją.

Šio įstatymo nuostatos, nustatančios ar griežtinančios atsakomybę už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus arba kitaip sunkinančios atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

27 straipsnis. Planų ir programų rengimas, jų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas

Planai ir programos, kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, rengiami ir įgyvendinami remiantis šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą bei aplinkos stebėseną.

Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)

VI SKYRIUS. EKONOMINIS APLINKOS APSAUGOS MECHANIZMAS

34 straipsnis. Teisinė atsakomybė, ginčų aplinkos apsaugos klausimais nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka

Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta civilinė atsakomybė netaikoma asmenims, vykdantiems veiklą, kurios pagrindinė paskirtis – krašto apsauga arba tarptautinis saugumas bei kurios vienintelė paskirtis – apsauga nuo stichinių nelaimių.

Ginčus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia Lietuvos Respublikos teismai.

Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių bei fizinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

VIII SKYRIUS. JURIDINIŲ ASMENŲ ATSAKOMYBĖ UŽ APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS

131 straipsnis. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras

1) upės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai kilometrai;

2) ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro;

3) upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai ir dirbtiniai nepratekami paviršiniai vandens telkiniai, priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams arba kuriuose vykdomas valstybinis aplinkos monitoringas;

4) paviršiniai vandens telkiniai, jungiantys Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektus, nurodytus šios dalies 1–3 punktuose.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1744, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4550 (2008-10-18)

191 straipsnis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. TIPK taisyklėse nustatyta paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau šiame straipsnyje – TIPK leidimas) projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarka, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarka.

Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru ir ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

TIPK leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.

TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją nustato ir peržiūri TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVS centras), vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.

Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK paraišką ir galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės administraciją. Savivaldybės administracija, turėdama pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365

Sprendimą priimti TIPK paraišką priima aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi gautos TIPK paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas NVS centro sprendimas su jame nustatytomis TIPK leidimo triukšmo ir kvapų valdymo sąlygomis, jeigu tokios sąlygos turi būti nustatytos, ir nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365

Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priimamas per 30 darbo dienų nuo TIPK paraiškos gavimo dienos. Jeigu įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti daromas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.

Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;

2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 5 ar 8 punkte nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;

3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, arba ši išvada ar šis sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

5) TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;

6) TIPK paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) arba dėl įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurių pateikta TIPK paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;

7) paraiškoje nenumatytos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, įgyvendinimo priemonės;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365

8) fizinis asmuo TIPK paraiškos pateikimo metu eksploatuoja arba eksploatavo ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam buvo panaikintas TIPK leidimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir nepraėjo penkeri metai nuo turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos, arba juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo juridinio asmens, eksploatuojančio ar eksploatavusio ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, vadovas, kuriam jo vadovavimo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.

Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo nustatoma, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal TIPK taisykles norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos TIPK leidimo sąlygos;

2) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

4) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo paaiškėja, kad TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;

5) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo, kai TIPK paraiška pateikta dėl naujo įrenginio arba įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.

Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas daryti įrenginio, kuriam išduotas TIPK leidimas, esminį pakeitimą (t. y. pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas), turi TIPK taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo. Tam, kad TIPK leidime būtų nustatytos su planuojamu įrenginio esminiu pakeitimu susijusios sąlygos, fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas pakeitimas nėra esminis, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.

Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir TIPK leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šioje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad TIPK leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;

2) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos;

3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos triukšmo ar kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės;

4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

5) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes;

7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginiui saugiai eksploatuoti turi būti naudojami kiti gamybos būdai;

8) kai leidimo sąlygos neatitinka įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų arba jų nepakanka.

Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio dvyliktojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.

Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) TIPK leidimo turėtojo prašymu;

2) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio dvyliktojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios TIPK paraiškos dėl TIPK leidimo pakeitimo;

3) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio dvyliktosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų sąlygų;

4) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio dvyliktosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;

5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;

6) TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;

7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;

8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas TIPK leidimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199