Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1992-01-21
Paskutinį kartą atnaujinta 2025-05-01
Būsena Galiojantis
Ministerija LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
Šaltinis TAR
straipsniai 176
Pakeitimų istorija JSON API

2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;

3) saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;

4) didinti šalies miškingumą;

5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.

Gamtinio karkaso sistemą sudaro šios struktūrinės dalys, kurios gali būti europinio, nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens:

1) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypač ekologiškai svarbias ir jautrias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą;

2) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat biologinės įvairovės požiūriu reikšmingi želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;

3) migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija.

Pagal natūralumo laipsnį ir gebėjimą atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas gamtinio karkaso teritorijos priskiriamos patikimo, riboto, silpno, pažeisto arba stipriai pažeisto ekologinio potencialo teritorijoms.

Biologinės įvairovės apsaugai gamtinio karkaso teritorijose gali būti išskiriamas ekologinis tinklas, jungiantis didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Prie tokių svarbių kraštovaizdžio elementų priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros ar dėl savo jungiamosios funkcijos yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.

Gamtinio karkaso sistema išskiriama, skirtingo lygmens gamtinio karkaso struktūrinių dalių tikslai nustatomi, ekologinis potencialas įvertinamas vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamais Gamtinio karkaso nuostatais.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

122 straipsnis. Gamtinio karkaso sistemos plėtojimo principai

Gamtinio karkaso sistema plėtojama vadovaujantis šiais principais:

1) kraštovaizdžio pažinimo – gamtinio karkaso sistema formuojama, konkrečios apsaugos, tvarkymo, planavimo priemonės parenkamos įvertinus kraštovaizdžio gamtinį pobūdį, jį keičiančius veiksnius, remiantis gamtinių sistemų ir kraštovaizdžio būklės stebėsenos duomenimis, atsižvelgiant į aukštesnio lygmens gamtinio karkaso struktūrinių dalių išsidėstymą, teritorijos geografinę padėtį, regiono, vietovės kultūrinį savitumą;

2) Europos ekologinio tinklo funkcionalumo užtikrinimo – planuojant ir atkuriant gamtinio karkaso struktūras būtina užtikrinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ funkcionavimą, jo vientisumą, Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ar augalų rūšių palankią apsaugos būklę, turi būti siekiama sukurti ar išsaugoti kraštovaizdžio elementus, kurie būtų svarbūs laukinei faunai ir florai;

3) darnaus vystymosi – į gamtinį karkasą patenkančios teritorijos turi būti tvarkomos ir naudojamos derinant ekologines, ekonomines, socialines funkcijas ir kraštovaizdžio vizualinę apsaugą;

4) pakankamumo – gamtinio karkaso teritorijose turi būti išsaugotos ir (ar) atkurtos natūralios ar pusiau natūralios struktūros, natūralūs procesai, gamtinio kraštovaizdžio elementai, kurių visuma gebėtų prisitaikyti prie kintančio klimato ir aplinkos sąlygų, užtikrinti ekosistemų stabilumą ir atsparumą, veiksmingai atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas, apsaugoti ekologiškai jautrias teritorijas;

5) kraštovaizdžio vientisumo – gamtinio karkaso struktūra turi pasižymėti gamtinių ryšių ir jungčių vientisumu (junglumu), jame vykstančių migracinių ryšių nepertraukiamumu ir gebėti užtikrinti natūralias reguliavimo funkcijas;

6) tvarios priežiūros – gamtinio karkaso teritorijose turi būti taikoma ir plėtojama palaikanti ir kraštovaizdžio ekologinę vertę, biologinę įvairovę didinanti, vietovės kultūrinį identitetą stiprinanti priežiūros ir tvarkymo praktika, parinkta atsižvelgiant į bendrąjį geografinį kontekstą, gamtinio karkaso struktūrines dalis, reljefo ir gruntų pobūdį, rūšių ekologinius poreikius ir teritorijos geoekologinio potencialo didinimo poreikį;

7) kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės palaikymo ir jos gausinimo – gamtinio karkaso teritorijose turi būti išsaugomas ir atkuriamas vietovei būdingas kraštovaizdis, gausinami biologine įvairove pasižymintys kraštovaizdžio elementai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

123 straipsnis. Gamtinio karkaso planavimas

Gamtinio karkaso sistema formuojama valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose. Gamtinio karkaso struktūrinių dalių ribos detalizuojamos savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentuose, detaliuosiuose planuose vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Gamtinio karkaso nuostatais. Detalizuojant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose gamtinio karkaso struktūrinių dalių ribas, negali būti mažinamas savivaldybės lygmens bendrajame plane nustatytas gamtinio karkaso teritorijų plotas.

Planuojant gamtinį karkasą, turi būti įvertinamas jo ekologinis potencialas. Ekologiniam potencialui palaikyti, silpno, pažeisto ir stipriai pažeisto gamtinio karkaso teritorijų ekologiniam potencialui atkurti reikalingi veiksmai ir priemonės teritorijų planavimo dokumentuose turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į planuojamos teritorijos padėtį gamtinio karkaso sistemoje, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Gamtinio karkaso nuostatais.

Urbanizuotose teritorijose kaip gamtinio karkaso dalis planuojama želdynų sistema. Šios sistemos formavimą, želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų kūrimą ir želdinių veisimą reglamentuoja Želdynų įstatymas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

124 straipsnis. Gamtinio karkaso apsauga

Į gamtinį karkasą patenkančių teritorijų reljefo formų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai nustatomi savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo ir (ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo, ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentuose, atsižvelgiant į kraštovaizdžio gamtinį pobūdį, grunto savybes, potvynio riziką teritorijoje, estetinę kraštovaizdžio vertę. Savivaldybės vykdomoji institucija gali nustatyti gamtinio karkaso reljefo apsaugos ir tvarkymo reikalavimus.

Dirbamosios žemės plotuose, kurie patenka į riboto, silpno, pažeisto ekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijas, turi būti įgyvendinamos gamtinės įvairovės didinimo priemonės. Želdinių ir kitų natūralių kraštovaizdžio elementų įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje reikalavimus, taikomus rengiant specialiojo teritorijų planavimo, žemėtvarkos dokumentus ir žemės valdos projektus, nustato aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras.

Gamtinio karkaso teritorijose esantys vertingi kraštovaizdžio elementai nustatomi detaliuosiuose planuose, statinių, želdynų projektuose, žalinimo planuose.

Gamtinio karkaso teritorijose plėtojant inžinerinę infrastruktūrą išsaugomi ekologiškai ir estetiškai vertingi kraštovaizdžio elementai, jų funkcionalumas (pavieniai saugotini medžiai ar jų alėjos, reljefo formos, natūralios pievos, pelkės, paviršinio vandens telkiniai, laukinės gyvūnijos migracijos kelių vientisumui svarbūs elementai) ir užtikrinamas lygiaverčių kraštovaizdžio elementų atkūrimas kitose vietose, jeigu jie sunaikinami. Vertingų kraštovaizdžio elementų ir jų funkcionalumo išsaugojimo priemonės ir (ar) teritorijos, kuriose bus atkurti sunaikinti vertingi kraštovaizdžio elementai, nurodomos teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) statinių projektuose.

Gamtinio karkaso kitos paskirties rekreacinėse teritorijose, miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemėje draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (-us), siekiant šiose teritorijose:

1) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai;

2) planuoti kompaktiškai užstatytas teritorijas.

Ekologinio potencialo pokyčiams stebėti atrinktose gamtinio karkaso teritorijose vykdoma kraštovaizdžio būklės stebėsena. Stebėjimai organizuojami Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

125 straipsnis. Žalioji infrastruktūra

Planuojant ir diegiant žaliąją infrastruktūrą siekiama:

1) didinti gamtinio karkaso, želdynų sistemos vientisumą, palaikyti ir stiprinti ekosistemines reguliavimo, palaikymo funkcijas abiejose šiose struktūrose;

2) kompensuoti ūkinės veiklos, urbanistinės plėtros neigiamą poveikį;

3) stiprinti gamtinio karkaso teritorijų ekologinį potencialą, numatyti papildomas žalinimo priemones teritorijose, kuriose neįvykdytos atskirųjų ir priklausomųjų želdynų normos;

4) didinti atsparumą klimato kaitos padariniams;

5) saugoti ir didinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;

6) mažinti energijos ir įvairių gamtinių išteklių vartojimą;

7) gerinti gyvenamosios aplinkos socialinę, estetinę, ekologinę kokybę, stiprinti kultūrines ekosistemų funkcijas.

Žalioji infrastruktūra valstybės ir savivaldybės lygmeniu planuojama pagal teritorijų planavimo dokumentų gamtinio karkaso sprendinius, išskyrus miestus ir miestelius. Miestuose ir miesteliuose žalioji infrastruktūra planuojama pagal teritorijų planavimo dokumentų gamtinio karkaso ir (ar) želdynų sistemos sprendinius. Žalioji infrastruktūra taip pat įtraukiama į inžinerinių, susisiekimo, agrarinių sistemų planavimą, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, viešųjų erdvių, pastatų ir jų aplinkos projektavimą.

Žalinimo planai gali būti rengiami urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms. Šiuose planuose nustatomi žalinimo tikslai ir priemonės, kaip pagerinti urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklę. Žalinimo planai gali būti rengiami siekiant:

1) miestuose, miesteliuose nustatyti priemones ir veiksmus, kurie užtikrintų teritorijų planavimo dokumentuose numatytų gamtinio karkaso ir (ar) želdynų sistemos sprendinių įgyvendinimą;

2) teritorijų planavimo dokumentuose nurodytoje želdynų sistemoje ar jos dalyje nustatyti konkrečias vietas, kuriose nepasiektos želdynų normos ir (ar) didintinas želdinių ir želdynų kiekis, ir pateikti veiksmų ir priemonių rinkinį šiai problemai spręsti;

3) nustatyti, ištirti teritorijas, kuriose prastėja kraštovaizdžio kokybė, įvairovė ir ekologinė būklė, atsiranda klimato kaitos padarinių, ir numatyti konkrečias priemones ir veiksmus šioms problemoms spręsti, jeigu tokie sprendiniai nedetalizuoti patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Žalinimo planai neturi prieštarauti patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų sprendiniams. Žalinimo planus tvirtina savivaldybių atstovaujamosios institucijos.

Žalinimo planą sudaro žaliosios infrastruktūros poreikio analitinė schema (žemėlapis) ir žalinimo plano veiksmų planas. Žalinimo planų turinį ir sudėtį, jų derinimo ir tvirtinimo tvarką, kvalifikacinius reikalavimus žalinimo planų rengėjams nustato aplinkos ministras.

Žalinimo planų rengimas ir šiuose planuose numatytų žaliosios infrastruktūros priemonių įgyvendinimas valstybinėje žemėje, įskaitant valstybinę žemę, valdomą patikėjimo ar panaudos teise, gali būti finansuojamas:

1) savivaldybės biudžeto lėšomis;

2) Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis;

3) valstybės biudžeto lėšomis;

4) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

126 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

127 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtai atnaujintą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, sustabdytą pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą

Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio trečiojoje dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio trečiojoje dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos, sustabdytų vykdant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomąjį nurodymą, kuris buvo duotas dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo, dėl kurio masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, atnaujinimas negavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno patvirtinimo apie tinkamą privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų arba priemonių įvykdymą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

128 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už užstato taikymo ir užstato sistemos organizavimo reikalavimų pažeidimą

Pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, kai asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą nustatytas užstatas, nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Pareigos pakuotę pažymėti atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Pareigos organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje nevykdymas ir (ar) informacijos apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes ar pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas, nepateikimas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymo ataskaitos ir informacijos apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą nepateikimas nustatytu laiku užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plane, užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių nevykdymas užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių penkių šimtų iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų eurų.

129 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos  klausimais

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir skelbiamais tarptautiniais aplinkos apsaugos principais, sudaro tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauja tarptautinių aplinkos apsaugos organizacijų veikloje.

Bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis aplinkos apsaugos klausimais, Lietuvos Respublika:

1) siekia regioninio ir visuotinio ekologinio saugumo;

2) sprendžia regionines bei globalines aplinkos apsaugos problemas;

3) teikia suinteresuotoms šalims objektyvią informaciją apie ekologinę situaciją Lietuvoje;

4) tvarko ir reguliuoja bendrus gamtos išteklių klausimus;

5) prisideda likviduojant neigiamus ekologinių nelaimių bei avarijų padarinius;

6) plėtoja mokslo ir techninius ryšius;

7) vykdo kitus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos klausimais.

130 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų santykis su tarptautinėmis aplinkos apsaugos sutartimis

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Lietuvos Respublikos įstatymai turi atitikti Lietuvos ratifikuotas tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais ir visuotinai pripažintas tarptautines aplinkos apsaugos normas.

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse aplinkos apsaugos klausimais įtvirtinamos taisyklės turi atitikti Lietuvos Respublikoje nustatytus aplinkos kokybės normatyvus ir standartus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                                        BRONISLOVAS KUZMICKAS

Vilnius, 1992 m. sausio 21 d.

Nr. I-2223

Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą.

Papildyta punktu:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

2.

2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

3.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

4.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

5.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (ES) 2021/2024.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

6.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1962.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

61.

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos.

Papildyta punktu:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

7.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija).

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

8.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

9.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1068.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

10.

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2018/853.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

101.

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo.

Papildyta punktu:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

11.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

12.

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (kodifikuota redakcija).

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

13.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

14.

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

15.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/277.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

16.

2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2151, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo priedo D dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių suderintų ženklinimo specifikacijų taisyklės.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

17.

2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014.

Papildyta punktu:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Priedo pakeitimai:

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

Priedo pakeitimai:

Nr. XIII-2799, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02851

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-310, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1540 (97.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 15, 16, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 27 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2026, 00.10.12, Žin., 2000, Nr.90-2773 (00.10.27)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1610, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 27 STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. liepos 21 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6, 18, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 8, 14, 19, 26, 31, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 32(1), 32(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1744, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4550 (2008-10-18)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-783, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2646 (2010-05-11)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1538, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4315 (2011-07-19)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 15 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1), 19(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2013 m. birželio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1718, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08063

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 23-1, 23-2, 23-3, 23-4 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 32-1, 32-2, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32-3 straipsniu įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-703, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17961

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-704, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17965

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19-1, 19-2, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-3 straipsniu įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-756, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18807

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 109-1 straipsniu įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1211, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-06, i. k. 2018-09501

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70-1 straipsniu įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2799, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02851

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 87-1 ir 108-1 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2803, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02854

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 20, 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19-1, 19-2, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 55-1 straipsniu įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2483, 2019-10-15, paskelbta TAR 2019-10-31, i. k. 2019-17359

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 23-4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3194, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15387

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 66-1, 70-2, 77-2, 123-1 straipsniais įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3097, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15300

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3363, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24519

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 25, 26 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3263, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15887

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo įstatymas

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-333, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12771

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymas

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-227, 2021-03-30, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07421

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19-1, 19-2, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 55-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2795 10 straipsnio pakeitimo įstatymas

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-200, 2021-03-23, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07417

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymas

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 36, 37, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 94-1, 95-1, 100-1, 102-1, 108-2, 128-1 straipsniais įstatymas

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-489, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15888

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 85-1 straipsniu įstatymas

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19-1, 19-2, 19-3, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20-1, 58-1 straipsniais įstatymas

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1267, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14923

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 25 straipsnio pakeitimo įstatymas

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1433, 2022-09-29, paskelbta TAR 2022-10-04, i. k. 2022-20225

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 19-4 straipsniu ir 19-4 straipsnio pakeitimo įstatymas

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1564, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-02, i. k. 2022-24644

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 108-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1778, 2022-12-23, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00159

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32-1 ir 32-2 straipsnių pakeitimo įstatymas

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 8, 15, 19, 19-1, 19-2 ir 19-3 straipsnių pakeitimo įstatymas

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2220, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22366

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymas

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 12, 122 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1, 12-2, 12-3, 12-4, 12-5 straipsniais įstatymas

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 37, 47, 51, 57, 72, 73, 78, 79, 90, 91, 114, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40-1, 53-1, 53-2, 53-3, 95-2, 110-1, 118-1, 122-1, 122-2, 122-3, 122-4, 122-5, 122-6, 122-7 straipsniais įstatymas

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 8, 19-4, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas

34.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2507, 2024-03-21, paskelbta TAR 2024-03-27, i. k. 2024-05468

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 47 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 93-1 straipsniu įstatymas

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2953, 2024-07-18, paskelbta TAR 2024-07-25, i. k. 2024-13620

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 108-3 ir 108-4 straipsniais įstatymas

193 straipsnis. Įrenginių registravimas

Organinius tirpiklius naudojantis įrenginys (toliau – įrenginys) šiame straipsnyje suprantamas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdant aplinkos ministro patvirtintose Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėse (toliau – LOJ taisyklės) nurodytą vienos arba kelių rūšių veiklą, taip pat kitą toje pačioje vietoje vykdomą tiesiogiai techniškai susijusią veiklą, kurios metu išmetami lakieji organiniai junginiai, suvartojamas organinio tirpiklio kiekis atitinka LOJ taisyklėse nurodytąjį. Šios taisyklės nustato įrenginių įregistravimo, registracijos duomenų teikimo, tikslinimo ir įrenginių išregistravimo tvarką.

Įrenginiai, kuriems eksploatuoti nereikia gauti šio įstatymo 1 straipsnio 23 punkte nurodyto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba šio įstatymo 1 straipsnio 24 punkte nurodyto taršos leidimo, turi būti įregistruoti.

Įrenginius įregistruoja, registracijos duomenis tikslina ir išregistruoja aplinkos ministro įgaliota institucija.

Įrenginiui įregistruoti fizinis ar juridinis asmuo privalo aplinkos ministro įgaliotai institucijai pateikti LOJ taisyklėse nurodytus įrenginio registracijos duomenis. Fizinis ar juridinis asmuo neturi teisės teikti įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenų, jeigu įrenginys išregistruotas šio straipsnio devintosios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais ir nepašalintos priežastys, lėmusios įrenginio išregistravimą, arba nepraėjo dveji metai nuo įrenginio išregistravimo šio straipsnio devintosios dalies 8 punkte nurodytu pagrindu dienos. Draudžiama eksploatuoti išregistruotą įrenginį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Fizinis ar juridinis asmuo teisę eksploatuoti LOJ taisyklių reikalavimus atitinkantį įrenginį įgyja kitą dieną po įrenginio registracijos duomenų pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo įrenginio registracijos duomenų pateikimo formoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po įrenginio registracijos duomenų pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos.

Aplinkos ministro įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia įregistruotų įrenginių sąrašą ir turimus įrenginių registracijos duomenis.

Įrenginio registracijos duomenys turi būti tikslinami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) planuojamas įrenginio esminis pakeitimas (t. y. planuojama padidinti įrenginio suvartojamų organinių tirpiklių kiekį tiek, kad dėl to išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis padidėtų daugiau kaip LOJ taisyklėse nustatytas procentas) ir (ar) planuojama pakeisti šiame įrenginyje vykdomą veiklos rūšį, nurodytą LOJ taisyklėse;

2) LOJ taisyklėse nustatyta tvarka atlikus įrenginio eksploatavimo atitikties LOJ taisyklių reikalavimams įvertinimą, nustatoma, kad reikia laikytis griežtesnių ar papildomų įrenginio eksploatavimo sąlygų arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai;

3) nustatoma, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys arba pateikti patikslinti įrenginio registracijos duomenys netikslūs, neišsamūs (ne visi) ar klaidingi, tačiau šie trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginys neprivalo būti įregistruotas;

4) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus viršijus pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomas išmetamų lakiųjų organinių junginių ribines vertes, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nustato aplinkos ministro įgaliota institucija, ji raštu informuoja fizinį ar juridinį asmenį apie pareigą tikslinti įrenginio registracijos duomenis ir nustato protingą terminą, per kurį turi būti pateikti patikslinti duomenys. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes nustato fizinis ar juridinis asmuo, jis privalo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai patikslintus įrenginio registracijos duomenis. Patikslintų duomenų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, šio straipsnio septintosios dalies 4 punkte nurodytu atveju – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įrenginio registracijos duomenis pateikusio fizinio ar juridinio asmens prašymu, jeigu dėl veiklos pakeitimo nelieka įrenginio įregistravimo prievolės;

2) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti veiklą;

3) įrenginio registracijos duomenis pateikęs juridinis asmuo likviduotas, įrenginio registracijos duomenis pateikęs fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo;

4) fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių įrenginys neprivalo būti įregistruotas;

5) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų įrenginio registracijos duomenų;

6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi norint vykdyti veiklą įrenginyje, kuris turi būti įregistruotas;

7) vykdoma veikla neįgyvendinus sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365

8) Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, vykdant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustačius, kad pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomos išmetamų LOJ ribinės vertės viršijamos ir (ar) nevykdomas išmetamų LOJ monitoringas, arba jeigu toks pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas, negu šiame punkte nurodytas terminas;

9) fizinis ar juridinis asmuo pateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenis, neturėdamas teisės jų pateikti šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais;

10) jeigu pertvarkius ar reorganizavus juridinį asmenį jo teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo iki sprendimo išregistruoti įrenginį priėmimo per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą įrenginio išregistravimą. Šio straipsnio devintosios dalies 2, 4, 5, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, šio straipsnio devintosios dalies 6 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, įrenginys neišregistruojamas. Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 1, 8 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, įrenginys išregistruojamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą išregistruoti įrenginį per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai įrenginys išregistruotas nustačius šio straipsnio devintosios dalies 3 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos įrenginio išregistravimo priežastys. Išregistravus įrenginį, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti LOJ taisyklėse nurodytas priemones per LOJ taisyklėse nustatytą terminą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-704, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17965

1091 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už Reglamente (ES) 2017/852 nustatytų reikalavimų pažeidimą

Reglamente (ES) 2017/852 nustatyto draudimo eksportuoti gyvsidabrį, gyvsidabrio junginius ir mišinius, nurodytus šio reglamento I priede, nesilaikymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Gyvsidabrio ir gyvsidabrio mišinių, nurodytų Reglamento (ES) 2017/852 I priede, importas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Reglamente (ES) 2017/852 nustatyto draudimo importuoti gyvsidabrio mišinius ir gyvsidabrio junginius gyvsidabrio regeneravimui ir draudimo importuoti gyvsidabrį naudojimui amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje ir perdirbimo procesuose nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Reglamente (ES) 2017/852 nustatyto draudimo eksportuoti, importuoti ir gaminti gyvsidabrio savo sudėtyje turinčius produktus, nurodytus šio reglamento II priede, nesilaikymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Reglamente (ES) 2017/852 nustatyto draudimo naudoti gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius pramoninėje veikloje, gamybos, amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos ir perdirbimo procesuose nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių, nurodytų Reglamento (ES) 2017/852 III priede, naudojimo gamybos procesuose apribojimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Reglamente (ES) 2017/852 nustatytų naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybos ir tiekimo rinkai draudimo nesilaikymas, draudimo naudoti gyvsidabrį arba gyvsidabrio junginius naujuose gamybos procesuose nesilaikymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Reglamente (ES) 2017/852 nustatyto reikalavimo odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigose įrengti amalgamos separatorius, atitinkančius šiame reglamente nustatytą amalgamos dalelių surinkimo lygį, nesilaikymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746

701 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už MARPOL 73/78 VI priede nustatytų reikalavimų dėl sieros kiekio laivuose naudojamame jūriniame kure pažeidimą

Laivo variklių galia (toliau – variklių galia) šiame straipsnyje suprantama kaip didžiausioji bendra ilgalaikė visų pagrindinių laivo eigos variklių galia, išreikšta kilovatais ir nurodyta laivo registracijos liudijime ar kitame oficialiame dokumente.

Neteisėtas reikalavimo laivams nenaudoti jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, nevykdymas šiame straipsnyje suprantamas kaip jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, naudojimas laive, neatitinkantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro, aplinkos ministro ir susisiekimo ministro patvirtintuose Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosiuose kokybės rodikliuose nustatytų sąlygų, kuriomis leidžiama laivams naudoti jūrinį kurą, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia mažesnė kaip 1 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia mažesnė kaip 1 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia mažesnė kaip 1 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių šešių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia mažesnė kaip 1 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 1 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 2 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki dviejų tūkstančių vieno šimto eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 1 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 2 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 1 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 2 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių keturių šimtų iki dvylikos tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 1 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 2 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo trylikos tūkstančių šešių šimtų iki šešiolikos tūkstančių šešių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 2 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 5 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių vieno šimto iki penkių tūkstančių vieno šimto eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 2 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 5 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių keturių šimtų iki šešių tūkstančių šešių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 2 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 5 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo dvidešimt keturių tūkstančių devynių šimtų iki trisdešimt tūkstančių penkių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 2 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 5 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo trisdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų iki trisdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 5 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 10 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki devynių tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 5 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 10 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių keturių šimtų iki dvylikos tūkstančių septynių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 5 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 10 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų iki penkiasdešimt devynių tūkstančių vieno šimto eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 5 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 10 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų iki septyniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 10 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 20 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių septynių šimtų iki devyniolikos tūkstančių vieno šimto eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 10 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 20 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių keturių šimtų iki dvidešimt keturių tūkstančių devynių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 10 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 20 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų iki vieno šimto keturiolikos tūkstančių šešių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 10 000 kilovatų ar didesnė, bet mažesnė kaip 20 000 kilovatų, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt dviejų tūkstančių iki vieno šimto keturiasdešimt devynių tūkstančių eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 20 000 kilovatų ar didesnė, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų iki dvidešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 20 000 kilovatų ar didesnė, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra daugiau kaip 0,1 procento masės, bet mažiau kaip 0,15 procento masės, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių keturių šimtų iki trisdešimt septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 20 000 kilovatų ar didesnė, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt tūkstančių dviejų šimtų iki vieno šimto septyniasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas reikalavimo laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Europos Sąjungos ribų, nenaudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir jūros rajono vidaus vandenyse jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija nustatytas normas, kaip tai numatyta MARPOL 73/78 VI priede, pakartotinis nevykdymas, kai laive, kurio variklių galia 20 000 kilovatų ar didesnė, naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros yra 0,15 procento masės ar daugiau, užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų šimtų dvidešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1211, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-06, i. k. 2018-09501

871 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimų, susijusių su laivo perdirbimu, pažeidimą

Laivo perdirbimo plano ir (ar) kitų su laivo perdirbimu susijusių dokumentų nepateikimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų.

Laivo perdirbimas nepranešus administracijai apie pasirengimą pradėti laivo perdirbimą ir (ar) po perdirbimo nepateikimas šiai institucijai perdirbimo užbaigimo pažymos, ir (ar) neteisingų duomenų šioje pažymoje pateikimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų eurų.

Laivo perdirbimas neparengus laivo perdirbimo plano pagal Reglamente (ES) Nr.1257/2013 nustatytus reikalavimus ir (ar) neturint Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytos kompetentingos institucijos patvirtinimo dėl laivo perdirbimo plano ir (ar) pagal žinomai klaidingą informaciją parengto laivo perdirbimo plano pateikimas šiai institucijai, ir (ar) laivo perdirbimas nesilaikant patvirtinto laivo perdirbimo plano užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Laivo perdirbimas negavus iš laivo savininko paruošimo perdirbti sertifikato kopijos užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2799, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02851

1081 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už lengvųjų ir labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių neatlygintiną dalijimą prekių ar produktų pardavimo vietose

Lengvųjų ir (arba) labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, į kuriuos pakuojami šviežia mėsa, jos produktai ir šviežios žuvys, jų produktai, neatlygintinas dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1564, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-02, i. k. 2022-24644

661 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš šiame jūros rajone esančių jūros įrenginių ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių

Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame jūros rajone esančių jūros įrenginių ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3194, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15387

702 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimą nesilaikant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų

Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama iki 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų ir nuosėdų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama iki 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų ir nuosėdų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama daugiau kaip 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų ir nuosėdų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama daugiau kaip 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų ir nuosėdų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3194, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15387

1231 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą žemės gelmių išteklių telkiniuose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, pažeidžiant šiuose žemės gelmių išteklių telkinių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ar požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimą, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos

Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas žemės gelmių išteklių telkiniuose pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Prašymo įregistruoti nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registre per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimas, kai šį prašymą turi pateikti asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-iojoje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-ojoje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų.

Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-ojoje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų.

Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki septynių šimtų eurų.

Požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimas nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos užtraukia baudą nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šimto eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3194, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15387

551 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas

Šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar tokiai ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.

Šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar tokiai ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

1001 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių ir draudžiamų pateikti rinkai vienkartinių plastikinių gaminių pateikimą Lietuvos Respublikos rinkai

Iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Vienkartinių plastikinių ausų krapštukų, išskyrus atvejus, jeigu jiems taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Vienkartinių plastikinių stalo įrankių pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Vienkartinių plastikinių lėkščių pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Vienkartinių plastikinių šiaudelių, išskyrus atvejus, jeigu jiems taikomas Sveikatos sistemos įstatymas, pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 9 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Vienkartinių plastikinių gėrimų maišiklių pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 11 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Vienkartinių plastikinių prie oro balionėlių (išskyrus pramoniniam ir kitam profesiniam naudojimui ar paskirčiai skirtus balionus, kurie neplatinami vartotojams) tvirtinamų ir jiems laikyti skirtų lazdelių, jų detalių pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 13 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Vienkartinių gėrimų indelių, jų kamštelių ir dangtelių, pagamintų iš polistireninio putplasčio, gaunamo išputintus polistireno rutuliukus sulydant karštais vandens garais veikiant slėgiui, pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 15 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Vienkartinės gėrimų taros, jos kamštelių ir dangtelių, pagamintų iš polistireninio putplasčio, gaunamo išputintus polistireno rutuliukus sulydant karštais vandens garais veikiant slėgiui, pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 17 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Vienkartinės maisto taros, su dangteliais ar be jų, pagamintos iš polistireninio putplasčio, gaunamo išputintus polistireno rutuliukus sulydant karštais vandens garais veikiant slėgiui, pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 19 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Nustatytų reikalavimų neatitinkančios trijų litrų ir mažesnės talpos gėrimų taros su iš plastiko pagamintais kamšteliais ir dangteliais pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

TAR pastaba. 1001 straipsnio 21 dalis įsigalioja 2024-07-03.

Šio straipsnio 21 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

TAR pastaba. 1001 straipsnio  22 dalis įsigalioja 2024-07-03.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

1281 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nustatyta tvarka nepaženklintų vienkartinių plastikinių gaminių (higieninių paketų (įklotų), tamponų, tamponų aplikatorių, drėgnųjų servetėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gėrimų indelių) pateikimą Lietuvos Respublikos rinkai

Pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintų vienkartinių plastikinių gaminių (higieninių paketų (įklotų), tamponų, tamponų aplikatorių, drėgnųjų servetėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gėrimų indelių) pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

Papildyta skyriumi:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

IX SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS APLINKOS APSAUGOS SRITYJE

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

851 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimą

Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-489, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15888

194 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį arba ekstremaliąją situaciją

Šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos sąlygos gali būti laikinai netaikomos ūkinės veiklos objektą eksploatuojančiam ir (ar) ūkinę veiklą vykdančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kai tai būtina gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti. Konkrečios laikinosios ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, pagal kurias gali būti eksploatuojamas ūkinės veiklos objektas ir (ar) vykdoma ūkinė veikla gresiant arba susidarius ekstremaliajai energetikos padėčiai arba ekstremaliajai situacijai, nustatomos ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu, priimtu Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka, arba Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, priimtu Energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyta išimtis negali būti taikoma platesniu mastu ir ilgesnį laikotarpį, negu būtina gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti. Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdantis ūkinę veiklą pagal šioje dalyje nustatyta tvarka nustatytas laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygas, privalo taikyti visas įmanomas neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai mažinančias priemones.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2660, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09701

Apie šio straipsnio pirmojoje dalyje priimtą sprendimą dėl laikinųjų ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygų šį sprendimą priėmęs subjektas informuoja Aplinkos ministeriją per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o Aplinkos ministerija, gavusi nurodytą informaciją apie nustatytas laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygas, nedelsdama informuoja Europos Komisiją apie šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos išimties taikymą, kai tokią informaciją pateikti būtina pagal Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1433, 2022-09-29, paskelbta TAR 2022-10-04, i. k. 2022-20225

941 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už vienkartinių plastikinių gaminių (tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių) ir (ar) žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, pateikimo Lietuvos Respublikos rinkai apskaitos vykdymo ir ataskaitos teikimo reikalavimų nevykdymą

Vienkartinių plastikinių gaminių (tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių) ir (ar) žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, pateikimo Lietuvos Respublikos rinkai apskaitos vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų po to, kai juridinis asmuo apie pažeidimą buvo įspėtas raštu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų vienkartinių plastikinių gaminių (tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių) ir (ar) žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, apskaitos dokumentuose ir (ar) apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitose pateikimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Vienkartinių plastikinių gaminių (tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių) ir (ar) žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos nepateikimas po to, kai raštu buvo įspėta apie šių dokumentų pateikimo terminus, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Vienkartinių plastikinių gaminių (tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių) ir (ar) žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, pateikimo Lietuvos Respublikos rinkai apskaitos nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

951 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už vienkartinių plastikinių gaminių (tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių) ir (ar) žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, pateikimą Lietuvos Respublikos rinkai neįsiregistravus teisės aktų nustatyta tvarka

Vienkartinių plastikinių gaminių (tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių) ir (ar) žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, pateikimas Lietuvos Respublikos rinkai neįsiregistravus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

1021 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gaminių atliekų tvarkymo finansavimo neorganizavimą

Įstatymuose numatytos pareigos organizuoti atliekų ir šiukšlių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai tabako gaminius su filtrais ir (ar) filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais, drėgnąsias servetėles ir (ar) oro balionėlius, žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą nevykdymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

1082 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už atliekų ir šiukšlių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius, tvarkymo finansavimo neorganizavimą

Įstatymuose numatytos pareigos organizuoti atliekų ir šiukšlių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius (be papildomo paruošimo suvartoti skirto maisto tarą, lanksčius pakelius ir vyniojamojo popieriaus pakuotes, ne didesnę kaip trijų litrų talpos gėrimų tarą, gėrimų indelius, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius), išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą nevykdymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

Papildyta straipsniu:

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).