Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 63-1231

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1998, Nr. 112-3099

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SVEIKATOS

SISTEMOS

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos

19 d. Nr.I-552

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr. VIII-946,

98.12.01, Žin., 1998, Nr.112-3099 (98.12.23)

Lietuvos

Respublikos Seimas,

pripažindamas,

kad

gyventojų

sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė,

sveikata - tai

ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė

žmonių gerovė,

sveikatos

potencialą ir jo palaikymo sąlygas lemia ekonominės sistemos raidos stabilumas,

visuomenės socialinio saugumo ir švietimo garantijos, gyventojų užimtumas ir jų

pakankamos pajamos, apsirūpinimas būstu, prieinama, priimtina ir tinkama

sveikatos priežiūra, kokybiška mityba, darbo, gyvenamosios ir gamtinės aplinkos

kokybė, gyventojų pastangos ugdyti sveikatą,

asmens pastangos

būti sveikam gali būti skatinamos tik gyvenamam laikui ir žmogaus orumui

priimtinomis socialinėmis ir ekonominėmis priemonėmis,

kuo geresnė

visuomenės sveikata yra būtina Lietuvos valstybės saugumo ir klestėjimo bei

atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės kūrimo prielaida;

atsižvelgdamas į

Pasaulio sveikatos organizacijos priimtą sveikatos strategiją “Sveikata

visiems”, Otavos sveikatos stiprinimo chartijos ir Lietuvos nacionalinės

sveikatos koncepcijos nuostatas;

siekdamas

užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę turėti kuo geresnę sveikatą, taip pat teisę

turėti sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą;

vadovaudamasis

Lietuvos Respublikos Konstitucija,

priima Sveikatos

sistemos įstatymą.

I DALIS

SVEIKATOS

SISTEMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Sveikatos sistemos įstatymo paskirtis

Sveikatos

sistemos įstatymas reglamentuoja Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos

struktūrą, sveikatos saugos, sveikatos stiprinimo ir sveikatos atgavimo

santykių teisinio reguliavimo ribas, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

organizavimo, valstybės ir savivaldybių laiduojamos (nemokamos) sveikatos

priežiūros užtikrinimo, valdymo, sveikatos rėmimo, sveikatinimo veiklos

sutarčių sudarymo pagrindus, atsakomybės už sveikatinimo veiklos teisės normų

pažeidimus pagrindus, gyventojų, sveikatinimo veiklos subjektų teises ir

pareigas.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.

sveikatos sauga - organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių

priemonių, skirtų apsaugoti visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatą nuo

aplinkos veiksnių kenksmingo poveikio arba minimaliai sumažinti šio poveikio

riziką, visuma.

sveikatos stiprinimas - valstybės institucijų, savivaldos vykdomųjų

institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įgyvendinamos organizacinės,

teisinės, socialinės ir ekonominės priemonės, kurios padeda gausinti bei

racionaliau naudoti sveikatos priežiūros išteklius, formuoti visuomenės

sveikatos problemų sprendimo socialinės kontrolės sistemą, skatina visuomenės

dalyvavimą formuojant valstybės ir savivaldybių sveikatos politiką , padeda

kurti sveiką aplinką, skatina žmones gyventi sveikai ir didina sveikos

gyvensenos motyvacijos efektyvumą, skatina sveikatos draudimo organizacijas ir

asmens sveikatos priežiūros įstaigas orientuotis į ekonomiškai efektyvesnes

sveikatinimo priemones, grindžiamas ligų profilaktika.

nacionalinė sveikatos sistema - valstybės sveikatos reikalų, institucijų,

sveikatinimo veiklos bei jos išteklių tvarkymo sistema.

veikla - asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė

ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems

subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

sveikatos priežiūra - valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų

veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir

užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą.

sveikatos priežiūra - organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių,

socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų

profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma.

veikla - juridinių ir fizinių asmenų veikla, kurią reglamentuoja Farmacinės

veiklos įstatymas.

priežiūros priimtinumas - valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos

priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo

principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį.

priežiūros prieinamumas - valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos

priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų

ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei.

priežiūros tinkamumas - tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos

priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei

patarnavimų kokybę ir efektyvumą.

laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra - asmens sveikatos priežiūros

paslaugos, apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar

savivaldybių biudžetų, valstybės ar savivaldybių sveikatos fondų lėšų.

auditas - sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, ekonominio efektyvumo ir

tinkamumo ekspertizė bei kontrolė.

medicininis auditas - sveikatos priežiūros įstaigų organizuotas ar užsakytas

medicininis auditas.

visuomenės sveikatos kontrolė - valstybės įgaliotų valstybinių inspekcijų,

valstybinių tarnybų, kitų institucijų ir jų pareigūnų atliekami tarnybiniai

veiksmai, turint tikslą:

1) kontroliuoti,

kaip įmonės ir įstaigos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi visuomenės

sveikatos saugos teisės aktų, bei taikyti įstatymų nustatytą atsakomybę už jų

pažeidimus (tiesioginė valstybinė visuomenės sveikatos kontrolė);

2) derybomis ar

sutartimis siekti, kad įmonės ir įstaigos, kiti juridiniai asmenys prisiimtų

įsipareigojimus gerinti visuomenės sveikatos saugos būklę (visuomenės sveikatos

saugos rėmimas);

3) pagal

kompetenciją rinkti, kaupti, apdoroti ir analizuoti informaciją apie visuomenės

sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, jų socialines, ekonomines ir kitokias

priežastis, taip pat apie visus kitus veiksnius, darančius įtaką visuomenės

sveikatos saugos būklei (netiesioginė visuomenės sveikatos kontrolė).

sveikatos monitoringas - visuomenės sveikatos veiksnių, įvykių, veiksnių

poveikio visuomenės sveikatai, visuomenės sveikatos išteklių bei visuomenės

sveikatos priežiūros procesų ir rezultatų stebėjimo (duomenų registravimo,

kaupimo ir apdorojimo) sistema.

sveikatos ekspertizė - visuomenės sveikatos veiksnių galimo ar esamo poveikio

visuomenės sveikatai nustatymo bei išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią

šiam poveikiui ar jį riboti, rengimo procesas.

3

straipsnis. Sveikatos santykių teisinio reguliavimo ribos

Tik įstatymai

nustato:

1) sveikatos

teisės veikimo sritį, uždavinius ir principus;

2) sveikatinimo

veiklos rūšių ir sveikatinimo veiklos subjektų sistemą, pagrindinių

sveikatinimo veiklos valdymo subjektų kompetenciją, sveikatinimo veiklos

koordinavimo, sveikatos priežiūros valstybinių tarnybų ir valstybinių

inspekcijų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei farmacinės

veiklos subjektų teises ir pareigas farmacinėje veikloje, jų steigimo, veiklos,

jos nutraukimo teisinius pagrindus;

3) Sveikatos

apsaugos ministerijai pavaldžių visuomenės sveikatos kontrolės valstybinių

inspekcijų steigimo, veiklos, reorganizavimo teisinius pagrindus, visuomenės

sveikatos valstybinės kontrolės sąlygas ir tvarką;

4) nacionalinės

sveikatos sistemos išteklių struktūrą ir jų valdymo pagrindus;

5) sveikatinimo

veiklos organizavimo, valdymo, sveikatos rėmimo bei finansavimo pagrindus;

6) sveikatinimo

veiklos būtinąsias sąlygas ir jų kontrolės teisinius pagrindus;

7) gyventojų

teises ir pareigas sveikatinimo veikloje, visuomenės dalyvavimo tvarkant

sveikatos reikalus teisinius pagrindus;

8) asmenų,

turinčių aukštąjį ar specialųjį vidurinį medicinos ar kitos specialybės

išsilavinimą, sveikatinimo veiklos licencijavimo teisinius pagrindus,

pagrindines profesines sveikatos priežiūros specialistų pareigas, teises,

kvalifikacinių reikalavimų nustatymo, kvalifikacijos kėlimo bei praktikos

ribojimo tvarką, sveikatos priežiūros reklamos ribojimo, civilinės atsakomybės

už žalą pacientų sveikatai, padarytą atliekant asmens sveikatos priežiūrą,

nustatymo teisinius pagrindus;

9) sveikatinimo

veiklos sutarčių sudarymo tvarką ir sąlygas;

10) visuomenės

sveikatos priežiūros sistemą, jos organizavimo, valdymo ir finansavimo bei

visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimo tvarką;

11) žmonių

saugos darbe, darbo medicinos, vartotojų sveikatos saugos organizavimo ir

valdymo teisinius pagrindus;

12) bendrus

maisto produktų kokybės reikalavimus. Šių produktų gamybos, importo, prekybos,

reklamos sąlygų, maisto produktų ir jų taros kokybės kontrolės, taros

ženklinimo tvarką;

13) bendrus

geriamojo vandens kokybės reikalavimus, vandens valymo, nukenksminimo, kokybės

gerinimo teisinius pagrindus;

14) narkotinių

ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių), alkoholio produktų,

tabako ir jo gaminių gamybos, prekybos, importo, eksporto, licencijavimo,

vartojimo kontrolės tvarką, alkoholinių gėrimų, tabako vartojimo mažinimo

sistemą, alkoholinių gėrimų ir tabako reklamos ribojimo ar draudimo tvarką;

15) nuodų, kitų

toksinių ir radioaktyviųjų medžiagų gamybos, prekybos, importo, eksporto,

transportavimo, naudojimo sąlygas, darbų su jonizuojančio spinduliavimo

šaltiniais reikalavimus, radiacinio saugumo užtikrinimo sąlygas ir kontrolės

tvarką;

16) užkrečiamųjų

ligų profilaktikos sistemą, šių ligų profilaktikos ir kontrolės organizavimo ir

valdymo teisinius pagrindus;

17) visuomenės

sveikatos monitoringo, visuomenės sveikatos ekspertizės sąlygas, jų

organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus;

18) kūno

kultūros ir sporto organizavimo, valdymo, dopingo ir lyties kontrolės teisinius

pagrindus;

19) psichikos

sveikatos priežiūros sąlygas, jos organizavimo bei valdymo, šios priežiūros

sąlygų kontrolės teisinius pagrindus;

20) invalidų

medicininės ir socialinės reabilitacijos organizavimo teisinius pagrindus;

21)

stomatologinės priežiūros, narkologinės priežiūros sąlygas, jų organizavimo bei

valdymo teisinius pagrindus;

22)

biomedicininių tyrimų etikos reikalavimus, jų laikymosi kontrolės tvarką bei

atsakomybę už biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų pažeidimus;

23) donoro

kraujo paėmimo, kraujo produktų gamybos, žmogaus kraujo ir jo produktų

transfuzijos sąlygas bei tvarką;

24) organų ar

audinių paėmimo transplantacijai, jų panaudojimo transplantacijai, medicinos

mokslo tyrimams, diagnostikai, gydymui pagrindus, sąlygas bei tvarką;

25) asmens

terminalinių būklių ir mirties fakto nustatymo kriterijus, asmens atsisakymo

dalies ar visų gyvybės pratęsimo paslaugų sąlygas, lavono patologoanatominio

tyrimo (autopsijos) sąlygas ir tvarką;

26) farmacinės

veiklos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus;

27) vaistų

registravimo ir jų kokybės kontrolės tvarką;

28) sveikatos

draudimo sistemą, privalomojo sveikatos draudimo lėšų surinkimo tvarką,

savanoriškojo sveikatos draudimo teisinius pagrindus, apdraustųjų, draudėjų ir

draudikų teises ir pareigas, sveikatos draudimo įstaigų steigimo ir veiklos

tvarką, šių įstaigų teises ir pareigas;

29) atsakomybės

už sveikatinimo veiklos įstatymų reikalavimų pažeidimus pagrindus.

4

straipsnis. Sveikatinimo veiklos tikslai

Sveikatinimo

veiklos tikslai:

1) mažinti

atskirų visuomenės socialinių ir profesinių grupių atsilikimą nuo kitų

visuomenės grupių pagal sveikatos būklės rodiklius, nepabloginant bendrojo

gyventojų sveikatos lygio;

2) saugoti

gyventojus nuo ligų, išvengiamos mirties ir invalidumo;

3) ilginti

gyvenimo be ligų ir traumų laiką bei gerinti gyvenimo kokybę;

4) didinti

gyvenimo ekonominį ir socialinį našumą.

5

straipsnis. Sveikatinimo veiklos reguliavimo principai

1 ir 3 straipsniuose nurodytiems santykiams reguliuoti taikomi šie principai:

1) visapusė

asmens ir visuomenės sveikatos sauga;

2) asmens,

visuomenės sveikatos bei valstybės interesų derinimas;

3) asmens teisių

turėti kuo geresnę sveikatą lygybė, nesvarbu, kokios jis būtų lyties, rasės,

tautybės, pilietybės, socialinės padėties ir profesijos;

4) asmens laisvė

pasirinkti kuo geresnės sveikatos sąlygas;

5) asmens

sveikatos priežiūros priimtinumas, prieinamumas ir tinkamumas;

6) asmenų laisvė

vienytis į visuomenines organizacijas, ginančias asmens ir visuomenės sveikatos

interesus, ir valstybės parama šių organizacijų veiklos programoms;

7) visuomenės

informavimas visapusiškai teisingai ir laiku apie kuo geresnės sveikatos ugdymo

sąlygas bei šių sąlygų reklama;

8) visuomeninių

organizacijų dalyvavimas valdant sveikatinimo veiklą ir tiesiogiai, ir per

išrinktus savo atstovus;

9) valstybės

parama asmenims saugant, atgaunant ir stiprinant jų sveikatą;

10) valstybės

laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros nustatymas;

11) visų

sveikatinimo veiklos subjektų vykdoma visapusė pavojaus ir žalos asmens ir

visuomenės sveikatai prevencija;

12) valstybės

skatinamos sveikatai naudingos ūkinė veikla ir iniciatyva.

įstatymo 1 ir 3 straipsnyje nurodyti santykiai įstatymų nėra sureguliuoti ir

jiems negalima pritaikyti panašius santykius reguliuojančių teisės normų

nuostatų, tai sprendžiant kilusius ginčus taikomi šio straipsnio 1 dalyje

išvardyti principai.

II SKYRIUS

LIETUVOS

NACIONALINĖ SVEIKATOS SISTEMA

6

straipsnis. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai

Lietuvos

nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai yra:

1) bendras

sveikatos reikalų tvarkymas Lietuvos Respublikoje;

2) socialinio

teisumo sveikatinimo veikloje užtikrinimas;

3) visų

sveikatinimo veiklos išteklių integravimas į bendrą sistemą, jų planavimas ir

naudojimas atsižvelgiant į nacionalinius sveikatinimo veiklos prioritetus;

4) asmens

sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros integravimas į bendrą

sistemą;

5) Lietuvos

sveikatos programos, valstybės ir savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimo

užtikrinimas;

6) sveikatinimo

veiklos tarpžinybinio koordinavimo užtikrinimas;

7) visuomenės

dalyvavimo formuojant sveikatos politiką užtikrinimas.

7

straipsnis. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos struktūra

Lietuvos

nacionalinę sveikatos sistemą (toliau - LNSS) sudaro:

1) LNSS

vykdomieji subjektai;

2) sveikatinimo

veiklos valdymo subjektai;

3) LNSS

ištekliai;

4) LNSS veikla

ir teikiamos paslaugos.

8

straipsnis. LNSS vykdomieji subjektai

LNSS vykdomieji

subjektai - tai sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos licencijas

turinčios:

1) valstybės ir

savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios

įstaigos;

2) valstybės ir

savivaldybių įmonės;

3) kitos įmonės

bei įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar

teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais - šių

sutarčių galiojimo laikotarpiu.

9

straipsnis. Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai

veiklos valdymo subjektai yra:

1) sveikatinimo

veiklos valstybinio valdymo subjektai (Vyriausybė, ministerijos, kitos

Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai);

2) sveikatinimo

veiklos koordinavimo institucijos;

3) sveikatinimo

veiklos specialieji valdymo ir kontrolės subjektai;

4) savivaldos

vykdomosios institucijos.

veiklos valdymo subjektai pagal kompetenciją šio ir kitų įstatymų bei teisės

aktų nustatyta tvarka prižiūri kitų sveikatinimo veiklos vykdomųjų subjektų,

nepriklausančių LNSS, sveikatinimo veiklą.

10

straipsnis. LNSS ištekliai

ištekliai yra:

1) LNSS valdymui

laiduoti skirti materialiniai ištekliai;

2) LNSS

vykdomųjų ir valdymo subjektų turtas;

3) LNSS veiklai

laiduoti skirti valstybės ir savivaldybių biudžeto ištekliai;

4) privalomojo

sveikatos draudimo lėšos;

5) kitas turtas,

įstatymų priskirtas LNSS veiklai laiduoti;

6) valstybės ir

savivaldybių įstaigų, įmonių, turinčių asmens ar visuomenės sveikatos

priežiūros, farmacinės veiklos licenciją, specialistai ir kiti darbuotojai;

7) asmens ir

visuomenės sveikatos informacijos duomenų bankai.

išteklius reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

sveikatos priežiūros įstaigų turtą ir lėšas negali būti nukreiptas

išieškojimas.

11

straipsnis. LNSS vykdomųjų subjektų veikla ir teikiamos paslaugos

vykdomųjų subjektų veiklai ir teikiamoms paslaugoms priskiriama:

1) asmens

sveikatos priežiūra;

2) visuomenės

sveikatos priežiūra;

3) farmacinė

veikla;

4) LNSS

vykdomųjų subjektų teikiamos kitos (mokamos) paslaugos, nepriskiriamos

sveikatos priežiūros ir farmacinėms paslaugoms, tačiau reikalingos jų teikimui

užtikrinti. Paslaugų kainas nustato paslaugas teikiančių įstaigų

administracija.

vykdomieji subjektai pagal kompetenciją teikia šių rūšių sveikatos priežiūros

paslaugas:

1) asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai tiesiogiai

nemoka sveikatos priežiūros įstaigoms, o jos apmokamos iš privalomojo sveikatos

draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų ar sveikatos fondų lėšų;

2) mokamas

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai

(juridiniai ir fiziniai asmenys) privalo sumokėti. Šių paslaugų sąrašą, kainas,

kainų indeksavimo ir paslaugų teikimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos

ministerija.

12

straipsnis. LNSS veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros lygiai

organizavimo lygiai yra:

1) savivaldybių;

2) apskričių;

3) valstybės.

priežiūros lygiai yra:

1) pirminis

(pirminė sveikatos priežiūra);

2) antrinis

(antrinė sveikatos priežiūra);

3) tretinis

(tretinė sveikatos priežiūra).

vykdomosios institucijos organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos

priežiūrą. Pirminės sveikatos priežiūros organizavimo tvarką nustato Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės

funkciją - organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą, kurios mastą ir

profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

viršininkai organizuoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto masto ir

profilių antrinę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą.

apsaugos ministerija ir jai pavaldžios valstybės institucijos pagal

kompetenciją organizuoja nustatyto masto asmens ir visuomenės sveikatos

priežiūrą jai pavaldžiose LNSS įstaigose. Sveikatos priežiūros įstaigose, kurių

steigėjos yra Krašto apsaugos ministerija arba Vidaus reikalų ministerija,

nustatyto masto asmens sveikatos priežiūrą organizuoja atitinkamai Krašto

apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija arba joms pavaldžios valstybės

institucijos.

sveikatos priežiūros organizavimo lygio įstaigos pirmine ir antrine sveikatos

priežiūra gali verstis tik mokslo ir mokymo tikslais.

priežiūros mastą pagal LNSS veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros lygius

nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

13

straipsnis. LNSS veiklos ir LNSS vykdomųjų subjektų teikiamų paslaugų užsakovai

ir teikiamų paslaugų užsakovai yra Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija,

kitos valstybinės institucijos, apskričių viršininkai, savivaldybių tarybos,

Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos bei kitos LNSS ištekliais

disponuojančios institucijos.

vykdomųjų subjektų kitos veiklos ir teikiamų paslaugų užsakovais gali būti ir

kiti juridiniai bei fiziniai asmenys arba įmonės, neturinčios juridinio asmens

teisių.

II DALIS

SVEIKATINIMO

VEIKLA

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

14

straipsnis. Sveikatinimo veiklos turinys

Sveikatinimo

veiklą sudaro:

1) asmens

sveikatos priežiūra;

2) visuomenės

sveikatos priežiūra;

3) farmacinė

veikla;

4) kita

sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams

nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

15

straipsnis. Sveikatinimo veiklos būtinosios sąlygos

veiklos Lietuvos Respublikoje būtinosios sąlygos yra:

1) teisės

verstis tam tikrų rūšių sveikatinimo veikla įgijimas;

2) asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumas, priimtinumas ir tinkamumas;

3) asmens

sutikimas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus įstatymų numatytus

atvejus, kai tokios paslaugos gali būti suteiktos be jo sutikimo.

veikla apima tik Lietuvos Respublikos teritoriją, jeigu ko kita nenustato

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

veiklos būtinąsias sąlygas turi užtikrinti visi sveikatinimo veiklos subjektai.

16

straipsnis. Teisė verstis sveikatinimo veikla

tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika pripažįstama fiziniams

asmenims, įstatymo nustatyta tvarka gavusiems licenciją ir sertifikatą. Teisė

verstis tam tikros rūšies farmacine praktika pripažįstama fiziniams asmenims,

įstatymų nustatyta tvarka gavusiems leidimą.

įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas.

įstaigos ir organizacijos įgyja teisę verstis farmacine veikla tik Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. Farmacinė

veikla vykdoma pagal Farmacinės veiklos įstatymą, kitus įstatymus bei teisės

aktus.

įstaigos gali būti akredituojamos sveikatos priežiūrai.

asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla

neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta.

kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ja besiverčiantiems

subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija, pripažįstama tik toms

įmonėms ir įstaigoms, kuriose dirba gydytojai ar kiti sveikatos priežiūros

specialistai, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgiję teisę tokiai veiklai.

Fiziniai asmenys, kurie nėra sveikatos priežiūros specialistai ar neatitinka

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, neturi teisės verstis

sveikatinimo veikla.

II SKYRIUS

ASMENS SVEIKATOS

PRIEŽIŪRA

17

straipsnis. Prevencinės medicinos pagalbos turinys

Prevencinę

medicinos pagalbą sudaro:

1) informacinės

paslaugos ligų profilaktikos klausimais, kurias privalo teikti visi asmens

sveikatos priežiūros specialistai;

2) atskirų

asmenų grupių (atrankiniai) sveikatos patikrinimai;

3) užkrečiamųjų

ligų imunoprofilaktika ir chemioprofilaktika;

4)

profilaktiniai patikrinimai.

18

straipsnis. Profilaktiniai patikrinimai

profesijų darbuotojai bei nustatytuose darbuose, gamybos šakose ir baruose

dirbantys asmenys prieš pradėdami profesinę veiklą ir jos metu privalo

pasitikrinti sveikatą. Šių profesijų, darbų, gamybos šakų ir barų sąrašą,

asmenų sveikatos tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

priežiūros įstaigos privalo per nustatytą laiką tikrinti nėščiųjų, vaikų iki 16

metų, motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, ir kitų asmenų, kurių sąrašą

nustato Sveikatos apsaugos ministerija, sveikatą.

patikrinimo, izoliavimo, stebėjimo dėl užkrečiamųjų ligų tvarką ir sąlygas nustato

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas.

19

straipsnis. Būtinoji medicinos pagalba ir jos teikimo ypatumai

medicinos pagalbai priskiriama:

1) pirmoji

medicinos pagalba;

2) institucinė

(nestacionarinė ar stacionarinė) skubi medicinos pagalba.

medicinos pagalbos mastą ir teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos

ministerija.

asmenų, kuriems dėl nelaimingo atsitikimo, avarijų, ekologinių ir gaivalinių

nelaimių arba dėl ūmaus susirgimo yra būtina medicinos pagalba, gyvybę, pirmąją

medicinos pagalbą privalo nedelsiant suteikti sveikatos priežiūros, farmacijos

specialistai bei kiti asmenys, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais

nelaimingų atsitikimų ar gyvybei pavojingo ūmaus susirgimo vietose. Sveikatos

priežiūros, farmacijos specialistų bei kitų asmenų, privalančių suteikti

pirmąją medicinos pagalbą, sąrašą ir kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos

ministerija.

20

straipsnis. Diagnostikos ir gydymo priemonių taikymo ypatumai

priežiūros specialistai turi teisę pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka aprobuotas diagnostikos ir gydymo metodikas bei technologijas.

priežiūros specialistai gali panaudoti naujus, moksliškai pagrįstus, bet dar nustatyta

tvarka neįregistruotus vaistus, neaprobuotus profilaktikos, diagnostikos ir

gydymo metodus, medicinos aparatūrą ir instrumentus tik stengdamiesi pacientą

išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jo gyvybę. Šiuo atveju jie privalo gauti

paciento, o jeigu jis yra nesąmoningos būsenos arba nepilnametis, - jo tėvų,

artimųjų, globėjų ar jo atstovo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos

medicinos etikos komisijos sutikimą. Sutikimas turi būti patvirtintas raštu.

Kai pacientas yra nesąmoningos būsenos ir kai nėra jokių žinių apie jo

artimuosius, tėvus, globėjus ar jo atstovą, šios technologijos gali būti

taikomos tik raštiškai pritarus ne mažiau kaip dviejų atitinkamos specialybės

gydytojų konsiliumui bei sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos

komisijai.

hospitalizacijos, priverstinės diagnostikos bei priverstinio gydymo priemonių

taikymas galimas tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra reali

grėsmė, kad šie asmenys veiksmais ar dėl savo sveikatos būklės gali padaryti

žalą savo sveikatai, gyvybei arba aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei.

21

straipsnis. Žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzija

Žmogaus kraujas

transfuzijai ar kraujo produktų gamybai gali būti paimtas iš donoro tik šio

laisva valia ir sutikimu. Su žmogaus kraujo paėmimu ir jo produktų gamyba,

eksportu, importu bei transfuzija susijusius santykius reguliuoja Kraujo

donorystės įstatymas.

22

straipsnis. Žmogaus kūno audinių ir organų panaudojimo ribojimas

audiniai ar organai negali būti komercinių sandorių objektai.

kūno paimamų audinių ar organų panaudojimo sąlygas bei tvarką, audinių ar

organų donorų teises nustato Žmogaus audinių ir organų donorystės ir

transplantacijos įstatymas.

23

straipsnis. Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas

Pacientų

atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo

sveikatos priežiūros įstaigas sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos

ministerija.

24

straipsnis. Pacientų slauga

paslaugos pacientams teikiamos namuose, kur jie gyvena, sveikatos priežiūros

bei socialinės globos įstaigose.

paslaugų pacientams teikimo tvarką reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės

aktai.

25

straipsnis. Socialinės paslaugos atliekant asmens sveikatos priežiūrą

paslaugų teikimas atliekant asmens sveikatos priežiūrą organizuojamas norint

garantuoti pacientų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, neįgalių asmenų, kitų rizikos

grupėms priklausančių asmenų socialinį saugumą, jų psichikos sveikatos

priežiūrą ir psichosocialinę reabilitaciją. Socialines paslaugas teikia asmens

sveikatos priežiūros įstaigų socialiniai darbuotojai.

paslaugų teikimo sveikatos priežiūros įstaigose tvarką reglamentuoja įstatymai

ir kiti teisės aktai.

priežiūros įstaigų socialinių darbuotojų veiklos sveikatos priežiūros įstaigose

nuostatus tvirtina, jų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos

ministerija.

26

straipsnis. Laikinojo nedarbingumo ekspertizė

asmens nedarbingumo ekspertizę atlieka sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai

arba gydytojų konsultacinė komisija. Šios ekspertizės organizavimo ir atlikimo

tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija.

laikinojo nedarbingumo ekspertizės atlikimo tvarką nustato Krašto apsaugos

ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.

27

straipsnis. Medicininė socialinė ir specializuotoji medicininė ekspertizė

pastovaus darbingumo netekimo atvejais medicininė socialinė ekspertizė

atliekama Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos nustatyta tvarka.

2.

Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką pagal

kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija arba Vidaus reikalų

ministerija, arba Krašto apsaugos ministerija, suderinusios su Sveikatos

apsaugos ministerija.

28

straipsnis. Teismo medicinos ekspertizė

Teismo medicinos

ekspertizė atliekama pagal kvotos, tardymo organų ar prokuroro nutarimą, taip

pat pagal teismo nutartį. Šios ekspertizės vykdomuosius subjektus, jos

organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

29

straipsnis. Teismo psichiatrinė, teismo narkologinė ir teismo psichologinė

ekspertizės

Teismo

psichiatrinė, teismo narkologinė ir teismo psichologinė ekspertizės atliekamos

pagal kvotos, tardymo organų ar prokuroro nutarimą, taip pat pagal teismo

nutartį. Ekspertizes atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos

tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžios sveikatos

priežiūros įstaigos. Šių ekspertizių organizavimo ir atlikimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

30

straipsnis. Patologoanatominė ekspertizė

Patologoanatominė

ekspertizė atliekama asmeniui mirus. Lavono patologoanatominio tyrimo

(autopsijos) sąlygas ir tvarką reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų

įstatymas ir kiti teisės aktai.

III SKYRIUS

VISUOMENĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

31

straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros visuotinumas

Vykdyti

visuomenės sveikatos priežiūrą, kuria siekiama ugdyti sveikatą, užkirsti kelią

vartojimui skirtų produktų, maisto, geriamojo vandens, gyvenamosios, darbo ir

gamtinės aplinkos kokybės blogėjimui, užkirsti kelią ligoms ir traumoms,

sumažinti sergamumą, yra visų juridinių ir fizinių asmenų pareiga.

32

straipsnis. Visuomenės sveikatos ugdymas ir stiprinimas

sveikatos ugdymo sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Visuomenės

sveikatos ugdymą sudaro:

1) sveikatos

propaganda visuomenės informavimo priemonėse;

2) sveikatos

žinių populiarinimas;

3) sveikatos

mokymas;

4) šeimos

planavimo konsultavimas.

propagandą, remiančią sveikatos politikos iniciatyvas, per Lietuvos nacionalinį

radiją ir televiziją bei kitas visuomenės informavimo priemones iš valstybės ar

savivaldybių biudžetų lėšų pagal kompetenciją organizuoja Sveikatos apsaugos

ministerija, Vyriausybės kitos įstaigos, apskričių viršininkai, savivaldos

vykdomosios institucijos.

mokymą sudaro savanoriško, privalomojo sveikatos mokymo ir kūno kultūros

priemonių visuma.

sveikatos stiprinimo turinį nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

33

straipsnis. Visuomenės sveikatos sauga

sveikatos saugos pagrindą sudaro pavojaus ir žalos sveikatai ribojimo priemonių

sistema darbo, gyvenamojoje bei gamtinėje aplinkoje.

žalos sveikatai prevencija ir ribojimas įgyvendinamas įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka:

1) reglamentuojami

darbo, gyvenamosios bei gamtinės aplinkos, maisto, geriamojo vandens, žaliavų,

technikos bei įrangos ir kitų prekių, ūkinės ar kitokios veiklos nepavojingumo

ir nekenksmingumo sveikatai rodikliai ir higienos reikalavimai;

2)

licencijuojama ūkinė komercinė veikla;

3)

licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens

teisių, asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros veikla;

4) nustatomos

sanitarinės apsaugos zonos;

5) nustatomos

sveikatai kenksmingų prekių gamybos kvotos;

6) atliekama

visuomenės sveikatos saugos ekspertizė;

7) sustabdoma

sveikatai kenksminga ar pavojinga ūkinė komercinė ar kitokia veikla;

8) taikomi

individualūs akcizai sveikatai žalingoms prekėms, įrašytoms į Akcizų įstatymą,

ir kitos įstatymų nustatytos ekonominio reguliavimo priemonės;

9) taikoma

įstatymų nustatyta atsakomybė už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus.

technika, įranga, statybinės medžiagos, gyvenamųjų patalpų interjero elementai,

maistas, jo pakuotė, tara bei kitos prekės, geriamasis vanduo neturi sukelti

jokios rizikos sveikatai arba gali kelti jai tik minimalią riziką. Darbo,

gyvenamosios bei gamtinės aplinkos, ūkinės ar kitokios veiklos, vartojimui

skirtų produktų nekenksmingumo ir nepavojingumo sveikatai reikalavimus nustato

Sveikatos apsaugos ministerija.

asmenys, kurie verčiasi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo ūkine

komercine veikla, privalo turėti leidimą - higienos pasą.

higienos paso išdavimo tvarką bei atsisakymo jį išduoti pagrindus nustato

Sveikatos apsaugos ministerija. Leidimus - higienos pasus išduoda Sveikatos

apsaugos ministerijos įgaliotos valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros

įstaigos, taip pat įmonės, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę atlikti

visuomenės sveikatos saugos ekspertizę.

sveikatos kontrolės institucijos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais turi

teisę uždrausti, sustabdyti ar riboti ūkinę komercinę veiklą, prekių importą,

jų realizavimą, paslaugų teikimą.

34

straipsnis. Ligų profilaktika ir kontrolė

ligų profilaktikos ir kontrolės pagrindus bei tvarką nustato Žmonių

užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas.

priežiūros įstaigos, kitos įmonės ir įstaigos pagal kompetenciją privalo

organizuoti neinfekcinių susirgimų bei traumų profilaktiką.

ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

kurį lemia transportas, profilaktikos priemones ir turinį pagal kompetenciją

nustato Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir kitos ministerijos.

ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe profilaktikos tvarką nustato Žmonių saugos

darbe įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

35

straipsnis. Ekstremalios visuomenės sveikatai situacijos

visuomenės sveikatai situacija - tokios visuomenės sveikatos raidos aplinkybės,

kai aplinkos veiksnių poveikis lemia staigų:

1) grupinių ar

masinių sveikatos pakenkimų pavojaus atsiradimą;

2) grupinių ar

masinių gyventojų sveikatos pakenkimų atsiradimą.

kurioje staigiai atsiranda grupinių ar masinių sveikatos pakenkimų pavojus,

Vyriausybės nutarimu yra skelbiama pavojaus visuomenės sveikatai rajonu.

kurioje pakenkiama gyventojų grupių ar didelės gyventojų dalies sveikata,

Vyriausybės nutarimu yra skelbiama žalos visuomenės sveikatai rajonu.

visuomenės sveikatai situacijų nustatymo kriterijus, ypatingų visuomenės

sveikatai situacijų valdymo, kontrolės, neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai

ir ūkiui šalinimo priemonių bei jų finansavimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

36

straipsnis. Visuomenės sveikatos monitoringas ir ekspertizė

apie visuomenės sveikatą viešumas negali būti ribojamas ir ji negali būti

laikoma valstybine ar komercine paslaptimi.

sveikatai, jai darantiems poveikį veiksniams, šiam poveikiui stebėti,

registruoti, kaupti apie tai informaciją Lietuvos Respublikoje vykdomas

visuomenės sveikatos monitoringas.

visuomenės sveikatos monitoringą organizuoja ar įstatymo nustatyta tvarka vykdo

valstybės valdymo, savivaldos vykdomosios institucijos, įstaigos ir įmonės.

sveikatos problemoms, visuomenės sveikatos monitoringo duomenims ir valdymo

sprendimams įvertinti ir pagrįsti Lietuvos Respublikoje atliekama visuomenės

sveikatos ekspertizė.

įstaigos, kurios verčiasi ūkine komercine veikla, keliančia pavojų ar darančia

žalą visuomenės sveikatai, privalo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti

visuomenės sveikatos monitoringą ir visuomenės sveikatos ekspertizę savo

lėšomis. Tokių įmonių ir įstaigų sąrašus tvirtina Sveikatos apsaugos

ministerija.

sveikatos monitoringo ir ekspertizės tvarką reglamentuoja įstatymai ir kiti

teisės aktai.

37

straipsnis. Visuomenės sveikatos kontrolė

sveikatos kontrolės tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Visuomenės

sveikatos kontrolės įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

sveikatos kontrolė yra:

1) valstybinė

visuomenės sveikatos kontrolė;

2) savivaldybių

visuomenės sveikatos kontrolė.

visuomenės sveikatos kontrolės rūšys yra:

1) valstybinė

alkoholio kontrolė;

2) valstybinė

tabako kontrolė;

3) valstybinė

narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (toliau - narkotikų)

kontrolė;

4) valstybinė

saugos darbe kontrolė (kiek tai susiję su darbo higienos norminių aktų

laikymosi kontrole);

5) valstybinė

veterinarijos kontrolė (kiek tai susiję su bendrų žmonėms ir gyvūnams

užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra);

6) valstybinė

aplinkos kontrolė (kiek tai susiję su aplinkos taršos, kenkiančios sveikatai,

prevencija ir ribojimu);

7) valstybinė

radiacinės saugos kontrolė;

8) valstybinė

maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolė;

9) valstybinė

higienos kontrolė.

visuomenės sveikatos kontrolė apima savivaldybių tarybų patvirtintų sanitarijos

ir higienos taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolę.

III DALIS

SVEIKATINIMO

VEIKLOS VALSTYBINIS VALDYMAS

I SKYRIUS

SVEIKATINIMO

VEIKLOS FINANSAVIMO IR

EKONOMINIO

REGULIAVIMO YPATYBĖS

38

straipsnis. LNSS vykdomųjų subjektų vykdomos sveikatos priežiūros finansavimo

šaltiniai

vykdomųjų subjektų vykdomos sveikatos priežiūros ir teikiamų paslaugų

finansavimo šaltiniai yra:

1) valstybės ar

savivaldybių biudžetų lėšos;

2) privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos;

3) draudimo nuo

nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis lėšos;

4) savanoriškojo

sveikatos draudimo lėšos;

5) šio įstatymo

reglamentuojamų sveikatos fondų lėšos;

6) lėšos už

mokamas paslaugas;

7) palūkanos,

mokamos už bankuose saugomas asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų

lėšas.

vykdomųjų subjektų finansavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

lėšų tvarką nustato Sveikatos draudimo įstatymas.

39

straipsnis. Bazinis Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos

finansavimo dydis

Bazinis Lietuvos

nacionalinės sveikatos sistemos veiklos finansavimo dydis, įskaitant valstybės

biudžeto, savivaldybių biudžetų lėšas bei privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto lėšas, kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus

bendrojo vidinio produkto vertės.

40

straipsnis. Valstybinis sveikatos fondas

sveikatos fondas sudaromas siekiant sukaupti lėšų privalomosioms valstybinėms

sveikatos programoms finansuoti ir visuomeninių organizacijų programoms

sveikatos stiprinimo srityje remti. Valstybinį sveikatos fondą sudaro, jo

sąmatą tvirtina, juo disponuoja bei nustatyta tvarka jo lėšas naudoja Sveikatos

apsaugos ministerija. Šio fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

sveikatos fondo lėšų šaltiniai yra:

1) Seimo

nustatyti valstybės biudžeto asignavimai (įskaitant akcizų įmokų dalį už

alkoholio ir tabako gaminius bei ekonominių sankcijų už sveikatinimo veiklos

teisės aktų pažeidimus dalį), skirti valstybinėms sveikatos programoms;

2) ne mažiau

kaip 0,7 procento privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

3) savanoriškos

fizinių ar juridinių asmenų įmokos;

4) palūkanos,

mokamos už bankuose saugomas šio fondo lėšas;

5) kitos

teisėtai įgytos lėšos.

41

straipsnis. Savivaldybių sveikatos fondai

savivaldybių sveikatos fondo nuostatus tvirtina Seimas. Savivaldybių sveikatos

fondai sudaromi norint sukaupti lėšų savivaldybių visuomenės sveikatos

programoms remti. Savivaldybės sveikatos fondą sudaro ir jo nuostatus,

remdamasi Tipiniais savivaldybių sveikatos fondų nuostatais, tvirtina

savivaldybės taryba.

sveikatos fondų lėšų šaltiniai yra:

1) nustatyta

savivaldybės biudžeto asignavimų dalis;

2) ne mažiau

kaip 0,3 procento privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atsižvelgiant

į gyventojų skaičių;

3) savanoriškos

fizinių ar juridinių asmenų įmokos;

4) palūkanos,

mokamos už bankuose saugomas šio fondo lėšas;

5) ne mažesni

kaip 20 procentų savivaldybių gamtos apsaugos fondo lėšų atskaitymai;

6) kitos

teisėtai įgytos lėšos.

42

straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,

kitų juridinių ir

fizinių

asmenų sveikatos fondai

įstaigos, išskyrus biudžetines įstaigas, organizacijos, religinės bendruomenės

ir bendrijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę sudaryti sveikatos

fondus (toliau - įmonių sveikatos fondai), kurių lėšos naudojamos savivaldybių

sveikatos programoms remti, įmonės, įstaigos ar organizacijos sveikatos saugos

ar sveikatos stiprinimo programai finansuoti, įmonių darbuotojams savanorišku

sveikatos draudimu apdrausti, įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo

higienos įvertinimo ir sergamumo tyrimo darbams vykdyti. Šių sveikatos fondų

sudarymo bei jų lėšų naudojimo tvarka nustatoma pavyzdiniuose nuostatuose,

kuriuos tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šio fondo išlaidų sąmatą

tvirtina jo steigėjas (steigėjai).

sveikatos fondų pajamas sudaro:

1) įmonės,

įstaigos pelno (pajamų) dalis, pervedama į tos įmonės ar įstaigos sveikatos

fondą;

2) juridinių ir

fizinių asmenų savanoriškos įmokos;

3) palūkanos,

mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

4) kitos teisėtai

įgytos lėšos.

43

straipsnis. Sveikatos santykių valstybinio reguliavimo ekonominės priemonės

Sveikatos

santykiai reguliuojami taikant įstatymų, kitų teisės aktų reglamentuojamas

ekonomines priemones:

1) mokesčius;

2) privalomojo

sveikatos draudimo lėšas;

3) savanoriškojo

sveikatos draudimo lėšas;

4) draudimo nuo

nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis lėšas;

5) kitų rūšių

draudimo įmokas;

6) valstybės

biudžeto tikslines dotacijas;

7) lengvatines

paskolas;

8) kainodaros

politiką;

9) licencijas;

10) ekonomines

sankcijas už sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus;

11) kitas

ekonomines priemones.

44

straipsnis. Valstybės biudžeto tikslinių dotacijų skyrimo sveikatinimo

veiklai

remti prioritetai

biudžeto tikslinių dotacijų skyrimo sveikatinimo veiklai remti prioritetai yra:

1) integracijos

į Europos Sąjungą proceso užtikrinimas;

2) ekstremalių

visuomenės sveikatai situacijų (epidemijų, gaivalinių nelaimių, ekologinių

katastrofų) sukeltų neigiamų gyventojų sveikatai pasekmių šalinimas;

3) kiti

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti prioritetai.

dotuojamus objektus ir sveikatinimo veiklos priemones nustato Vyriausybė

Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu.

45

straipsnis. Investicijos sveikatinimo veiklai ir jų skatinimas

1.

Investicijomis sveikatinimo veiklai laikomas lėšų skyrimas ir naudojimas

sveikatos priežiūros paslaugų asortimentui plėsti, naujoms sveikatos priežiūros

technologijoms įsigyti ir įdiegti, valstybinėms ir savivaldybių sveikatos

programoms įgyvendinti, sveikatos priežiūros prieinamumui ir tinkamumui

gerinti, sveikatos informacinėms sistemoms kurti.

sveikatinimo veiklai ekonominio skatinimo tvarką nustato įstatymai ir kiti

teisės aktai.

46

straipsnis. Sveikatinimo veiklos planavimas

Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos sveikatos programą, kurioje nurodomi

sveikatinimo veiklos tikslai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai ir

sveikatinimo veiklos strategijos jiems pasiekti.

sveikatos programoje nustatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė,

ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, savivaldybės

organizuoja valstybės, apskričių (regionų) ir savivaldybių sveikatos programų

ir įstatymų nustatytų planavimo dokumentų rengimą bei jų įgyvendinimą arba

numato šių uždavinių įgyvendinimo priemones kitose socialinio ir ekonominio

plėtojimo programose.

programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką nustato Sveikatos

apsaugos ministerija.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS

LAIDUOJAMA (NEMOKAMA) IR SAVIVALDYBIŲ REMIAMA SVEIKATOS

PRIEŽIŪRA IR JOS

TEIKIMO TVARKA

47

straipsnis. Valstybės laiduojama (nemokama) sveikatos priežiūra

laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš privalomojo

sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų, valstybės ar

savivaldybių sveikatos fondų lėšų.

laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama:

1) būtinoji

medicinos pagalba;

2) Lietuvos

Respublikos karių asmens sveikatos priežiūra;

3) papildomai

per programas remiama policijos ir kitų vidaus reikalų pareigūnų asmens

sveikatos priežiūra;

4) asmenų,

sulaikytų policijos, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų bei

pabėgėlių ir nelegalių migrantų asmens sveikatos priežiūra;

5) apdraustųjų

privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytų Sveikatos draudimo įstatyme, asmens

sveikatos priežiūra;

6) asmenų,

sergančių ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija,

galūnių, sąnarių, kitų organų protezavimas;

7) asmenų,

sergančių tuberkulioze, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, AIDS,

užkrečiamosiomis, endokrininėmis, psichikos, onkologinėmis ligomis,

priklausomybės nuo alkoholio sindromu, narkomanijomis, toksikomanijomis ir

kitomis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo ligomis, bei nėščiųjų

asmens sveikatos priežiūra;

8) Sveikatos

apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių,

kompensuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, kompensavimas

apdraustiesiems;

9) visuomenės

sveikatos priežiūra pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą būtinųjų

visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūrą;

10) kraujo

donorystė.

laiduojamos sveikatos priežiūros mastai numatomi įvertinus gyventojų

demografinius, sveikatos ir aplinkos kokybės rodiklius bei jų kitimo

tendencijas.

48

straipsnis. Savivaldybių remiama sveikatos priežiūra

Savivaldybės

remia savo teritorijos gyventojų sveikatos priežiūrą ją papildomai

finansuodamos iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldybių remiamai sveikatos

priežiūrai priskiriama:

1) pirminio

sveikatos priežiūros organizavimo lygio būtinoji medicinos pagalba;

2) nėščiųjų

sveikatos priežiūra;

3) bedarbių,

nedarbingų šeimos narių asmens sveikatos priežiūra;

4) vaikų iki 16

metų sveikatos priežiūra;

5) asmenų, kurių

pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas, sveikatos priežiūra;

6) našlaičių iki

18 metų sveikatos priežiūra;

7) I grupės

invalidų sveikatos priežiūra;

8) nustatytų

kategorijų asmenų dantų protezavimas;

9) kitos

savivaldybės remiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių sąrašą ir teikimo

tvarką nustato savivaldybių tarybos.

49

straipsnis. Valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros

paslaugų teikimo

LNSS

įstaigose tvarka

valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą turi Lietuvos

Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat

gyvenantys Lietuvoje (toliau - nuolatiniai gyventojai). Būtinoji medicinos

pagalba LNSS įstaigose teikiama nemokamai visiems nuolatiniams gyventojams,

neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip

pat neatsižvelgiant į paciento apsilankymų įstaigoje per kalendorinius metus

skaičių ir jo gyvenamąją vietą. Užsienio šalių piliečiams, asmenims be

pilietybės, nepriskiriamiems nuolatiniams gyventojams, LNSS įstaigos teikia

būtinąją medicinos pagalbą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka,

jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LNSS

įstaigose esminės sąlygos yra:

1) paciento

kreipimasis dėl nemokamų paslaugų gavimo į pirminės sveikatos priežiūros

gydytojus, kurių specialybių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija;

2) paciento

kreipimasis dėl nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės

ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas. Šiais atvejais pacientas privalo

pateikti 1 punkte nurodytų gydytojų siuntimą.

turi teisę pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Privalomojo sveikatos

draudimo tarybos nustatyta tvarka LNSS pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ir

gydytoją, taip pat pagal šio straipsnio nustatytas sąlygas antrinės ar tretinės

sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją, kad suteiktų nemokamas asmens

sveikatos priežiūros paslaugas.

straipsnio 2 dalyje išdėstytos sąlygos netaikomos pacientams, kurie kreipėsi į

LNSS įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo.

5.Valstybės

laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama

nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama

papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos

priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias

paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų

faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą

jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei

pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas,

savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar

procedūrų kainą jie apmoka patys.

privalo teikti informaciją gyventojams apie nemokamų asmens sveikatos

priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo mastą ir kainas.

III SKYRIUS

SVEIKATINIMO

VEIKLOS VALSTYBINIO VALDYMO KITI YPATUMAI

50

straipsnis. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės pareigos,

teisės ir

atsakomybė

profesines sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų pareigas, teises, jų

praktikos ribojimo tvarką, atsakomybę už padarytą žalą sveikatai nustato

Gydytojų medicinos praktikos, Farmacinės veiklos, Žmonių užkrečiamųjų ligų

profilaktikos ir kontrolės, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo

įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai.

priežiūros ir farmacijos specialistai gali praktikuoti tik pagal įgytą

specialybę, o įstatymų nustatytais atvejais - tik gavę licenciją. Specialybėms

registruoti sudaromas sveikatos priežiūros ir farmacijos specialybių registras,

kurio tvarkytojas yra Sveikatos apsaugos ministerija.

priežiūros įstaigų specialistai, dirbantys valstybės ar savivaldybių sveikatos

priežiūros įstaigose, turi teisę privačiai praktikuoti tik už šių įstaigų ribų.

51

straipsnis. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinis

tobulinimasis

ir

jo finansavimas

priežiūros ir farmacijos specialistų profesiniu tobulinimusi rūpinasi sveikatos

priežiūros ir farmacinės veiklos įstaigos, įmonės, jų steigėjai bei profesinės

sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos specialistų organizacijos. Šių

specialistų rengimo ir profesinio tobulinimosi užsakovai yra Sveikatos apsaugos

ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija.

priežiūros bei farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato

Sveikatos apsaugos ministerija, derindama su profesinėmis sveikatos priežiūros

ir farmacinės veiklos specialistų organizacijomis.

savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir

persikvalifikavimo išlaidos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir

sąlygomis yra padengiamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, jeigu šių

išlaidų kitų padengimo šaltinių nenustato kiti įstatymai.

sveikatos priežiūros ir farmacijos įstaigų ir įmonių specialistų kvalifikacijos

kėlimo, persikvalifikavimo ir profesinio tobulinimosi išlaidos padengiamos iš

šių įstaigų ir įmonių ar pačių specialistų lėšų.

52

straipsnis. Asmens sveikatos informacijos viešumo ribojimas

sveikatos informacijos viešumas yra ribojamas norint užtikrinti asmens

privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumą.

skelbti visuomenės informavimo priemonėse informaciją apie asmens sveikatą be

raštiško jo sutikimo. Informacijos apie asmens sveikatą kompiuteriuose apsauga

privalo garantuoti jos konfidencialumą.

visuomenės sveikatos priežiūros specialistams draudžiama, išskyrus įstatymuose

numatytus atvejus, pažeisti asmens privataus gyvenimo ar asmens sveikatos

informacijos, kuri sudaro asmens sveikatos paslaptį ir kurią jie sužinojo

eidami profesines pareigas, konfidencialumą.

sveikatos paslapties kriterijus nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

53

straipsnis. Medicininis ir visuomenės sveikatos priežiūros auditas

asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įmonės, turinčios teisę

vykdyti asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrą, administracija privalo

organizuoti lokalinį medicininį ar visuomenės sveikatos priežiūros auditą

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių, kurios verčiasi asmens ar

visuomenės sveikatos priežiūros veikla, valstybinį medicininį ar visuomenės

sveikatos priežiūros auditą pagal kompetenciją atlieka Sveikatos apsaugos

ministerijos įgaliota institucija.

54

straipsnis. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų įvertinimas

neįvertintas ar neaprobuotas asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos

priežiūros technologijas, išskyrus įstatymų numatytais atvejais.

visuomenės sveikatos priežiūros technologijų įvertinimo ir aprobavimo tvarką

nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

55

straipsnis. Sveikatinimo veiklos mokslinių tyrimų organizavimo ir finansavimo

ypatumai

biudžeto finansuojamų biomedicininių ir visuomenės sveikatos tyrimų prioritetus

nustato, tyrimus užsako, finansuoja ir jų kontrolę vykdo Sveikatos apsaugos

ministerija. Biomedicininių ir visuomenės sveikatos tyrimų užsakovais gali būti

ir kiti šiuos tyrimus inicijuojantys, finansuojantys, kontroliuojantys ir

atsakingi už biomedicininio tyrimo vykdymą, jo pasekmes bei duomenų paskelbimą

juridiniai, fiziniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių.

atlikti biomedicininius tyrimus be Lietuvos bioetikos komiteto leidimo.

Biomedicininių tyrimų etikos reikalavimus ir jų kontrolės tvarką nustato

įstatymai ir kiti teisės aktai.

priežiūrai skirtos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos gali būti

naudojamos ir sveikatinimo veiklos moksliniams taikomiesiems tyrimams

finansuoti. Sveikatinimo veiklos moksliniams fundamentiniams tyrimams

finansuoti naudojamos mokslui ir techninei pažangai skirtos valstybės biudžeto

lėšos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1672, 00.05.11, Žin., 2000,

Nr.44-1245 (00.05.31)

56

straipsnis. Sveikatos priežiūros rėmimo iš sveikatos programoms skirtų lėšų

tvarka

Gyventojų

grupių, kurių sveikatai daro didelę įtaką sveikatos rizikos faktoriai, išskyrus

sveikatos rizikos faktorius, kuriuos lemia žalingi įpročiai, asmens ar

visuomenės sveikatos priežiūros išlaidos Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka gali būti padengiamos iš valstybinių, savivaldybių sveikatos

programoms skirtų lėšų.

57

straipsnis. Prekių, gaminių ir paslaugų, galinčių daryti įtaką sveikatai,

reklamos ribojimas ar

draudimas

Respublikoje ribojama arba draudžiama prekių, gaminių bei paslaugų, galinčių

daryti kenksmingą įtaką sveikatai, reklama. Tokių prekių, gaminių ir paslaugų

reklamos ribojimo ar draudimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

gaminių reklama Lietuvos Respublikoje draudžiama. Alkoholio produktų ir

alkoholinių gėrimų reklama ribojama ar draudžiama Alkoholio kontrolės įstatymo

nustatyta tvarka.

reklamos ribojimo ypatumus nustato Farmacinės veiklos įstatymas.

58

straipsnis. Sveikatinimo veiklos sutartys ir jų sąlygos

veiklos sutartys sudaromos valstybės ar savivaldybių ir kitų subjektų sveikatos

programoms vykdyti bei sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Sveikatinimo

veiklos sutartys sudaromos raštu. Kiekvienoje sveikatinimo veiklos sutartyje

šalys privalo sulygti dėl šių sąlygų:

1) teikiamų

sveikatinimo paslaugų rūšių, jų nomenklatūros, teikimo masto ir terminų;

2) paslaugoms

apmokėti reikalingų išlaidų padengimo;

3) sveikatinimo

veiklos sutarties pakeitimo, papildymo ir nutraukimo tvarkos;

4) paslaugų

tinkamumo ir organizacinio bei teritorinio prieinamumo reikalavimų, jeigu

teisės aktuose šie reikalavimai nėra nustatyti;

5) netesybų dėl

sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nevykdymo ar jos vienašalio

nutraukimo, įskaitant netesybas už nustatytų sveikatos priežiūros būtinųjų

sąlygų reikalavimų nesilaikymą;

6) sutarties

įsipareigojimų vykdymo ir jų kontrolės, tvarkos bei terminų;

7) kitų sąlygų,

nustatomų šalių susitarimu.

59

straipsnis. Normatyvinių dokumentų privalomumas

komercinės veiklos sąlygos, gyvenamoji ir darbo aplinka, žaliava, gaminiai,

importuojamos ir realizuojamos prekės ir paslaugos turi atitikti visuomenės

sveikatos saugos, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei farmacinės

veiklos normatyvinių dokumentų reikalavimus.

dokumentai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos saugos, užkrečiamųjų ligų

profilaktikos ir kontrolės bei farmacinės veiklos reikalavimus, tampa privalomi

įmonėms, įstaigoms ir fiziniams asmenims, patvirtinus juos Sveikatos apsaugos

ministerijos teisės aktais, ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo

“Valstybės žiniose”, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų

įsigaliojimo data.

IV DALIS

SVEIKATINIMO

VEIKLOS VALDYMO, KOORDINAVIMO IR

KONTROLĖS

SUBJEKTAI BEI JŲ KOMPETENCIJA

I SKYRIUS

SVEIKATINIMO

VEIKLOS VALDYMO SUBJEKTAI IR JŲ KOMPETENCIJA

60

straipsnis. Vyriausybės pagrindiniai įgaliojimai sveikatinimo veiklai valdyti

Vyriausybė

tvarko sveikatinimo reikalus ir reguliuoja sveikatinimo veiklą:

1) tvirtina ir

užtikrina valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą;

2) nustato

ministerijų, Vyriausybės įstaigų ar kitų valstybės institucijų kompetenciją

sveikatinimo veiklos klausimais;

3) užtikrina

tarpžinybinės sveikatinimo veiklos koordinavimą valstybiniu lygiu;

4) rengia ir

teikia Seimui svarstyti sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų

projektus;

5) pagal

kompetenciją rengia ir priima teisės aktus kitais sveikatinimo veiklos

reguliavimo klausimais;

6) steigia

valstybines tarnybas ir inspekcijas ar kitas valstybės institucijas ir vykdo jų

steigėjo funkcijas;

7) rūpinasi, kad

Lietuvos valstybės sienos ir teritorija būtų apsaugotos nuo užkrečiamųjų ligų

įvežimo, jų paplitimo;

8) vykdo kitas

sveikatinimo veiklos valdymo funkcijas, kurias Vyriausybei paveda Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

61

straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos pagrindiniai įgaliojimai

sveikatinimo reikalams

tvarkyti

apsaugos ministerija:

1) steigia,

reorganizuoja, likviduoja jos pavaldumui priskirtas įstaigas ir valdymo

institucijas;

2) analizuoja

gyventojų sveikatos būklę ir jos raidos prognozę, prisideda nustatant

sveikatinimo veiklos tikslus, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklius ir įgyvendinant

Lietuvos sveikatos programą;

3) rengia

valstybines sveikatos programas;

4) Vyriausybės

pavedimu kartu su savivaldybėmis nustato pirminės sveikatos priežiūros

plėtojimo pagrindines kryptis;

5) organizuoja

akreditavimą sveikatos priežiūrai ir jos licencijavimą bei prižiūri visų

nuosavybės rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros subjektų veiklą;

6) vykdo

farmacinės veiklos licencijavimą, išskyrus farmacinės veiklos licencijavimą

veterinarijoje;

7) rengia ir

priima pagal kompetenciją teisės aktus sveikatinimo veiklos rūšių, išvardytų

šiame straipsnyje, įgyvendinimo klausimais.

apsaugos ministerija tvarko ir kitus sveikatinimo veiklos reikalus kartu su

kitomis ministerijomis bei vykdo kitas valstybinio reguliavimo funkcijas, numatytas

šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, ministerijos

nuostatuose.

62

straipsnis. Bendroji ministerijų, Vyriausybės įstaigų kompetencija sveikatinimo

reikalų

klausimais

kitos Vyriausybės įstaigos pagal kompetenciją:

1) sustabdo,

riboja ūkinių subjektų veiklą, kenkiančią sveikatai bei aplinkai, kai

pažeidžiami sveikatos priežiūros ar aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimai;

2) skelbia

visuomenei ūkinės ir kitokios veiklos, galinčios turėti kenksmingą poveikį

sveikatai, projektus, planus ir programas;

3) laiku

informuoja gyventojus apie sveikatos rizikos laipsnį gyvenamojoje ir darbo

aplinkoje;

4) riboja

potencialiai pavojingas sveikatai darbinės veiklos rūšis;

5) remia žmonių

išsilavinimo, kultūros ir informuotumo lygio kėlimą, siekdamos daryti teigiamą

įtaką žmonių elgesiui, susijusiam su sveiko gyvenimo būdo formavimu;

6) organizuoja

sveikatos propagandą per visuomenės informavimo priemones;

7) draudžia ar

riboja sveikatai kenksmingų prekių, vartojimo reikmenų reklamą;

8) draudžia ar

riboja sveikatai kenksmingų prekių, produkcijos gamybą, paslaugų teikimą,

importą, prekybą tokiomis prekėmis ir jų vartojimą;

9) prisideda

prie aplinkos kokybės atkūrimo ir palaikymo;

10) organizuoja

priemonių, skirtų atkurti ir palaikyti nustatytą maisto produktų, geriamojo

vandens kokybę, įgyvendinimą;

11) organizuoja

veiklą, kad būtų pašalintos visuomenės sveikatai ypatingos situacijos pasekmės

žmonių sveikatai ir gyvybei;

12) plėtoja ir

optimizuoja valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, tarnybų bei valstybinių

farmacijos įmonių tinklą;

13)

kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Sveikatos priežiūros

įstatymų, vykdo sveikatos priežiūros standartizacijos norminių dokumentų

reikalavimus;

14) teikia

pasiūlymus Vyriausybei, kaip įstatymais nustatyti fizinių ir juridinių asmenų

atsakomybę už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus, už padarytą žalą

sveikatai ir aplinkai;

15) plėtoja

sveikatinimo veiklos mokslinius tyrimus ir studijas;

16) plėtoja

tarptautinį bendradarbiavimą sveikatinimo veiklos srityje.

ir kitų Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją sveikatinimo veiklos

valdymo klausimais nustato Vyriausybė.

63

straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija sveikatinimo veiklos valdymo

klausimais

Savivaldybės

taryba:

1) tvirtina

pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programą, kitas savivaldybės

kompleksines ir tikslines sveikatos programas ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

2) tvirtina

savivaldybės biudžeto lėšas sveikatinimo veiklai ir jų panaudojimo apyskaitą;

3) tvirtina

savivaldybės valdybos (mero) sudarytas sveikatinimo veiklos sutartis;

4) pagal

kompetenciją tvirtina sanitarijos ir higienos taisykles, už kurių pažeidimus

taikoma administracinė atsakomybė;

5) sudaro

savivaldybės sveikatos fondą, tvirtina jo lėšų panaudojimo apyskaitą ir

kontroliuoja jų naudojimą;

6) sudaro

bendruomenės sveikatos tarybą, skiria jos pirmininką ir tvirtina šios tarybos

nuostatus;

7) steigia,

reorganizuoja ar likviduoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, farmacijos

įmones ir vykdo jų steigėjos funkcijas;

8) valdo jos

pavaldumui priskirtas antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigas;

9) nustato

savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų įgaliojimus saugant ir

stiprinant gyventojų sveikatą;

10) atšaukia

prieštaraujančius įstatymams ar savivaldybės tarybos sprendimams savivaldybės

valdybos, mero sprendimus ir potvarkius, komitetų, komisijų, bendruomenės

sveikatos tarybos sudarytų padalinių sprendimus sveikatinimo veiklos

klausimais;

11) vykdo

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.

64

straipsnis. Savivaldybės mero ar savivaldybės valdybos kompetencija

sveikatinimo veiklos

klausimais

Savivaldybės

meras ar savivaldybės valdyba:

1) organizuoja

Lietuvos sveikatos programos, valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą,

savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programos, kitų

savivaldybės kompleksinių ir tikslinių sveikatos programų projektų rengimą ir

savivaldybės tarybos patvirtintų programų, sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų

teisės aktų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;

2) pagal

kompetenciją užtikrina valstybės laiduojamą ir savivaldybės remiamą sveikatos

priežiūrą savivaldybės teritorijoje;

3) organizuoja

pirminę sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja

antrinę sveikatos priežiūrą;

4) organizuoja

savivaldybės tarybos patvirtintų sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi

kontrolę savivaldybės teritorijoje;

5) šio įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaro sveikatinimo veiklos sutartis,

teikia jas tvirtinti savivaldybės tarybai ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;

6) vykdo

savivaldybės nuosavybei priklausančių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų

projektavimo, statybos, kapitalinio remonto užsakovo funkcijas;

7) organizuoja

savivaldybei pavaldžių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų medicininį ir

visuomenės sveikatos priežiūros auditą;

8) organizuoja

pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą pirminio lygio asmens sveikatos

priežiūros įstaigose;

9) įstatymų

numatytais pagrindais neleidžia įmonėms verstis ūkine komercine veikla,

nustatyta tvarka atšaukia juridiniams ir fiziniams asmenims išduotas šios

veiklos licencijas;

10) organizuoja

alkoholio ir tabako reklamos išorinėse reklamos priemonėse ribojimo ir draudimų

laikymosi kontrolę;

11) vykdo

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.

65

straipsnis. Savivaldybės gydytojas ir jo kompetencijos sveikatinimo veiklos

reikalų

klausimais

nustatymas

gydytojais konkurso tvarka skiriami sveikatos priežiūros specialistai,

atitinkantys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kvalifikacinius

reikalavimus.

gydytojas vadovauja savivaldybės sveikatinimo veiklos padaliniui, kurio

tarnautojų etatų skaičių nustato savivaldybės taryba.

savivaldybės gydytojo nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

66

straipsnis. Apskrities gydytojas ir jo kompetencija sveikatinimo veiklos

klausimais

gydytoją skiria ir atleidžia apskrities viršininkas, suderinęs su sveikatos

apsaugos ministru.

gydytojas:

1) prižiūri

sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų teisės aktų, Lietuvos sveikatos programos

ir valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą ir remia savivaldybių sveikatos

programų įgyvendinimą apskrityje;

2) apibendrina

sveikatos santykių valstybinio reguliavimo priemonių taikymo praktiką

apskrityje ir rengia pasiūlymus Valstybinei sveikatos reikalų komisijai dėl šių

priemonių rengimo bei tobulinimo;

3) derina su

apskrities administracija ir Sveikatos apsaugos ministerija antrinio lygio

asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo

klausimus;

4) prižiūri,

kaip apskrities administracija atlieka antrinio lygio sveikatos priežiūros

statybos, kapitalinio remonto ir užsakovo funkcijas;

5) prižiūri

antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą;

6) organizuoja

pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą antrinio lygio sveikatos priežiūros

įstaigose;

7) vykdo

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.

gydytojas savo funkcijoms įgyvendinti turi specialistų ir pagalbinį personalą,

kurių etatų struktūrą ir skaičių nustato apskrities viršininkas, neviršydamas

nustatyto darbo užmokesčio fondo. Prie apskrities gydytojo sudaroma visuomeninė

konsultacinė taryba sveikatos priežiūros paslaugų teikimui apskrityje

racionalizuoti.

apskrities gydytojo nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

II SKYRIUS

SVEIKATINIMO

VEIKLOS KOORDINAVIMO SUBJEKTAI

67

straipsnis. Nacionalinė sveikatos taryba

sveikatos taryba - tai Seimui atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo

institucija. Nacionalinė sveikatos taryba sudaroma ir veikia pagal Seimo

patvirtintus nuostatus. Nacionalinę sveikatos tarybą sudaro: 1/3 Lietuvos

savivaldybių asociacijos deleguotų savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų

atstovų, 1/3 visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos

interesus, atstovų, 1/3 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų.

Nacionalinės sveikatos tarybos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

sveikatos taryba koordinuoja:

1) sveikatos

ugdymo politiką;

2) alkoholio

kontrolės politiką;

3) tabako

kontrolės politiką;

4) narkotinių ir

psichotropinių medžiagų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką;

5) visuomenės

sveikatos saugos politiką;

6) ligų

profilaktikos ir kontrolės politiką.

sveikatos taryba teikia išvadas dėl valstybės siekiamo sveikatos lygio

rodiklių, sveikatinimo veiklos tikslų, Lietuvos sveikatos programos bei kitų

valstybinių sveikatos programų, pagal kompetenciją koordinuoja Lietuvos

sveikatos programos įgyvendinimą, rengia ir kasmet teikia Seimui pranešimą apie

gyventojų sveikatos ir sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo būklę,

vykdo šio ir kitų įstatymų bei tarybos nuostatų jai priskirtas kitas funkcijas.

sveikatos taryba turi teisę:

1) gauti iš

Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių valdymo

organų, įmonių, įstaigų, organizacijų teisės aktų, programų projektus, kitą

informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Tarybos nuostatuose numatytoms

funkcijoms vykdyti;

2) pagal

kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, socialinio ir ekonominio

plėtojimo programų projektų ekspertizę ir teikti šių programų rengėjams savo

išvadas;

3) pagal

kompetenciją teikti konsultacijas Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms

Vyriausybės įstaigoms;

4) sudaryti

ekspertų komisijas Tarybos funkcijoms įgyvendinti.

67(1 )straipsnis.

Valstybinė psichikos sveikatos komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1.

Valstybinė psichikos sveikatos komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

(toliau - VPSK) yra psichikos sveikatos politikos koordinavimo institucija,

įgyvendinanti tarpdisciplininį požiūrį į psichikos sveikatą.

2.

VPSK analizuoja visuomenės moralinės aplinkos ir propaguojamų vertybinių

nuostatų įtaką gyventojų psichikos sveikatai.

3.

VPSK analizuoja Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos būklę, valstybės raidos

ir valstybėje vykdomų švietimo, socialinių bei ekonominių permainų įtaką

gyventojų psichikos sveikatai ir apie tai informuoja Vyriausybę, Seimą ir

visuomenę.

4.

VPSK koordinuoja tarpžinybinį bendradarbiavimą psichikos sveikatos politikos

srityje ir teikia pasiūlymus valstybės valdymo ir vietos savivaldos

institucijoms, įstaigoms, organizacijoms dėl visuomenės psichologinės darnos

gerinimo, gyventojų psichikos sveikatos išsaugojimo ir grąžinimo priemonių

planavimo bei įgyvendinimo.

5.

VPSK sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Šios komisijos veikla

finansuojama iš valstybės biudžeto.

tvarką, funkcijas ir teises reglamentuoja šis įstatymas, Psichikos sveikatos

priežiūros įstatymas ir šios komisijos nuostatai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1462, 99.12.02, Žin., 1999,

Nr.108-3128 (99.12.22)

68

straipsnis. Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra

institucija, koordinuojanti sveikatos politikos priemonių planavimą ir

įgyvendinimą ministerijose, kitose Vyriausybės įstaigose, sveikatinimo veiklos

įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą.

sveikatos reikalų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaro ir jos

nuostatus tvirtina Vyriausybė. Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

1) koordinuoja

sveikatos politikos formavimą ministerijose ir kitose Vyriausybės įstaigose;

2) teikia

išvadas dėl Vyriausybės sprendimų projektų sveikatos politikos klausimais.

3) teikia

Vyriausybei pasiūlymus dėl ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų

specialiosios kompetencijos sveikatinimo srityje nustatymo;

4) vykdo kitas

jos nuostatuose numatytas funkcijas.

sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi teisę:

1) gauti iš

Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių valdymo

organų, įmonių, įstaigų, organizacijų įstatymų, kitų teisės aktų, programų

projektus bei kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir komisijos

nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

2) pagal

kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, socialinio ir ekonominio

plėtojimo programų projektų ekspertizę ir teikti šių programų rengėjams

ekspertizės išvadas;

3) pagal

kompetenciją teikti siūlymus ministerijoms, kitoms Vyriausybės įstaigoms,

apskričių viršininkams, savivaldos vykdomosioms institucijoms;

4) dalyvauti

svarstant sveikatos politikos klausimus Vyriausybėje, savivaldos vykdomosiose

institucijose, apskričių administracijose, ministerijose, kitose Vyriausybės

įstaigose;

5) sudaryti

laikinas ar nuolatines ekspertų ar kitų specialistų grupes komisijos

kompetencijai priskirtiems uždaviniams spręsti.

69

straipsnis. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba

bendruomenės sveikatos taryba - tai savarankiška sveikatinimo veiklos

koordinavimo institucija prie savivaldybės tarybos. Savivaldybės bendruomenės

sveikatos tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybą sudaro: 1/3 savivaldybės paskirtų

asmenų, 1/3 savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų, 1/3

visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atstovų.

Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos veiklos programa yra finansuojama

iš savivaldybės biudžeto.

bendruomenės sveikatos taryba koordinuoja savivaldybės teritorijoje sveikatos

ugdymo, alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės, visuomenės sveikatos saugos

ir sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos priemonių rengimą ir įgyvendinimą,

nustato savivaldybės sveikatos fondo lėšų naudojimo prioritetus, teikia

savivaldybės tarybai tvirtinti šio fondo sąmatos projektą bei vykdo kitas

funkcijas, priskirtas pagal šį ir kitus įstatymus bei jos nuostatus.

bendruomenės sveikatos taryba turi teisę:

1) gauti iš

savivaldybės valdymo institucijų, savivaldybės teritorijoje esančių įmonių,

įstaigų, organizacijų informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir jos nuostatuose

numatytoms funkcijoms vykdyti;

2) pagal

kompetenciją teikti siūlymus savivaldybės tarybai, savivaldos vykdomosioms

institucijoms.

III SKYRIUS

SVEIKATINIMO

VEIKLOS SPECIALIEJI VALDYMO IR KONTROLĖS SUBJEKTAI

70

straipsnis. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės

tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

steigia ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Valstybinė tabako ir alkoholio

kontrolės tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės

biudžeto.

tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

1) licencijuoja

alkoholio, tabako gamybą, prekybą, importą;

2) kontroliuoja,

kaip ūkiniai subjektai laikosi Tabako kontrolės ir Alkoholio kontrolės

įstatymų;

3) kontroliuoja,

kaip visuomenės informavimo priemonėse laikomasi tabako ir alkoholio reklamos

ribojimo ir draudimo;

4) vykdo kitas

įstatymų, tarnybos nuostatų nustatytas funkcijas.

71

straipsnis. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos

apsaugos

ministerijos

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos

steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba yra juridinis asmuo.

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

koordinuoja jai pavaldžių įstaigų vykdomą valstybinį visuomenės sveikatos

monitoringą, valstybinę visuomenės sveikatos ekspertizę, visuomenės sveikatos

saugos ekspertizę, atlieka visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolę, vykdo sveikatos

priežiūros, švietimo, socialinės globos ir rūpybos įstaigų valstybinę

visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir kitas funkcijas,

nustatytas jos nuostatuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000,

Nr.61-1810 (00.07.26)

72

straipsnis. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos

vaistų kontrolės tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos

nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis

asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) registruoja

vaistus;

2) kontroliuoja

vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę;

3) kontroliuoja

farmacinę veiklą;

4) vykdo

farmacinės veiklos monitoringą (informacijos apie vaistus, jų gamybą, importą,

prekybą, eksportą rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir platinimas);

5) vykdo

įstatymų, tarnybos nuostatų nustatytas kitas funkcijas.

73

straipsnis. Valstybinė teismo medicinos tarnyba

teismo medicinos tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės

biudžeto.

teismo medicinos tarnyba:

1) atlieka

kvotos, tardymo ir teismo pavedimu teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus;

2) vykdo kitas

šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose bei šios tarnybos nuostatuose

nustatytas funkcijas.

74

straipsnis. Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie

Sveikatos apsaugos

ministerijos

teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos

ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos:

1) atlieka

kvotos, tardymo ir teismo pavedimu teismo medicinos, teismo psichiatrines,

teismo narkologines ir teismo psichologines ekspertizes;

2) vykdo kitas

įstatymų ir šios tarnybos nuostatų nustatytas funkcijas.

75

straipsnis. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnyba prie Sveikatos

apsaugos

ministerijos

akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos

steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši tarnyba

yra juridinis asmuo. Jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) licencijuoja

ir akredituoja įmones ir įstaigas sveikatos priežiūros veiklai;

2) registruoja

sveikatos priežiūros įstaigas Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų

registre;

3) kartu su kitomis

institucijomis rengia sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančius

normatyvinius dokumentus;

4) vykdo

įstatymų ir šios tarnybos nuostatų numatytas kitas funkcijas.

76

straipsnis. Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos

Valstybinė ir

teritorinės ligonių kasos pagal kompetenciją užtikrina nustatytų rūšių asmens

sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, kontroliuoja jų kiekį ir kokybę,

atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę

analizę, teikia lėšas valstybės ir savivaldybių fondams, vykdo įstatymų ir

ligonių kasų nuostatų nustatytas funkcijas.

77

straipsnis. Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų

ministerijos

bei

Karo medicinos tarnybos valdyba prie Krašto apsaugos ministerijos

sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos steigia ir jos

nuostatus tvirtina Vidaus reikalų ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo.

Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

medicinos tarnybos valdybą prie Krašto apsaugos ministerijos steigia ir jos

nuostatus tvirtina Krašto apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo.

Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos bei Karo medicinos

tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos :

1) įgyvendina

šio bei kitų įstatymų Vidaus reikalų ministerijos bei Krašto apsaugos

ministerijos specialiajai kompetencijai priskiriamą sveikatos priežiūros

veiklą;

2) vykdo

įstatymų ir šių tarnybų nuostatuose numatytas kitas funkcijas.

78

straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. liepos 26 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000,

Nr.61-1810 (00.07.26)

79

straipsnis. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos

ministerijos

medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir

jos veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši inspekcija yra

juridinis asmuo. Jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) atlieka

asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir

ekonominio efektyvumo kontrolę;

2) kontroliuoja,

kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartizacijos norminių dokumentų

reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais;

3) vykdo

įstatymų ir šios inspekcijos nuostatų nustatytas kitas funkcijas.

80

straipsnis. Lietuvos bioetikos komitetas

bioetikos komitetą steigia, jo sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos

apsaugos ministerija. Lietuvos bioetikos komitetas yra juridinis asmuo. Jo

veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

bioetikos komitetas :

1) analizuoja

bioetikos problemas ir konsultuoja valstybės bei vietos savivaldos

institucijas, įstaigas, organizacijas šiais klausimais, teikia išvadas bei

pasiūlymus dėl bioetikos klausimus reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės

aktų projektų;

2) išduoda

leidimus biomedicininiams tyrimams ir atlieka etinę šių tyrimų priežiūrą;

3) kasmet

atsiskaito Sveikatos apsaugos ministerijai už savo veiklą ir teikia pasiūlymus

dėl bioetikos problemų sprendimo;

4) kontroliuoja,

ar asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra atitinka medicinos etikos

reikalavimus, ir prižiūri, kaip juridiniai asmenys laikosi bioetikos

reikalavimų;

5) teikia

metodinę paramą ir konsultuoja sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos

komisijas ir kitas bioetikos institucijas jų veiklos klausimais;

6) pagal savo

kompetenciją atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose;

7) atlieka kitas

jo nuostatuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1672, 00.05.11, Žin., 2000,

Nr.44-1245 (00.05.31)

81

straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos

sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos prižiūri, kaip asmens

sveikatos priežiūros specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų.

sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos sudaromos ir veikia

pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus pavyzdinius nuostatus.

82

straipsnis. Savivaldybių sanitarijos inspekcija

sanitarijos inspekcija yra specializuotas savivaldybės administracijos

padalinys, kontroliuojantis, kaip laikomasi sanitarijos reikalavimų

savivaldybės teritorijoje.

sanitarijos inspekcijos uždavinius, kompetenciją, struktūrą, jos pareigūnų

teises ir pareigas, sanitarinės kontrolės turinį ir tvarką reglamentuoja

nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu.

83

straipsnis. Kitų sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės institucijų kompetencija

sveikatinimo

veiklos klausimais

Kitų

sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės institucijų (Valstybinės

veterinarijos tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos ir kt.) kompetenciją

sveikatinimo veiklos klausimais nustato įstatymai, kiti teisės aktai bei šių

institucijų nuostatai.

V

DALIS

ASMENŲ IR ŪKIO

SUBJEKTŲ TEISĖS IR PAREIGOS SVEIKATINIMO VEIKLOJE

84

straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sveikatinimo veikloje

Lietuvos

Respublikos gyventojai turi teisę:

1) turėti

sveiką, saugią fizinę ir socialinę aplinką bei gauti informaciją apie pavojų

sveikatai šioje aplinkoje;

2) gauti

sveikatai saugias vartojimui skirtas žaliavas, gaminius, prekes ir paslaugas;

3) gauti

informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas bei jų teikiamas sveikatos

priežiūros paslaugas;

4) gauti

informaciją apie savo sveikatą bei teisę į šios informacijos konfidencialumą;

5) gauti

įstatymų ir teisės aktų numatytą sveikatos priežiūrą;

6) nustatyta

tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, sveikatos priežiūros

įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį arba jų atsisakyti, išskyrus įstatymuose

numatytus atvejus;

7) gauti

valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą šio

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

85

straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos sveikatinimo veikloje

Lietuvos

Respublikos gyventojai privalo:

1) rūpintis savo

sveikata;

2) rūpintis savo

nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikata;

3) rūpintis savo

tėvų sveikata;

4) nepažeisti

kitų asmenų sveikatos teisių;

5) nekenkti

aplinkai;

6) mokėti

privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurias nustato Sveikatos draudimo

įstatymas.

86

straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ir įstaigų teisės

sveikatinimo veikloje

Respublikoje veikiančios įmonės ir įstaigos turi teisę:

1) šio ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sveikatinimo veiklos sutartis;

2) šio įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti sveikatos fondus;

3) įstatymų

nustatyta tvarka steigti asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas,

įkurti savo padalinius, atliekančius sveikatos priežiūrą;

4) organizuoti

sveikatos programų rengimą ir finansuoti jų įgyvendinimą iš savo įsteigtų

sveikatos fondų ar kitų teisėtai įgytų lėšų.

įstaigos gali turėti ir kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems

įstatymams bei steigimo dokumentams.

87

straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ir įstaigų pareigos

sveikatinimo veikloje

Respublikoje veikiančios įmonės ir įstaigos privalo:

1) vykdyti

sveikatos priežiūros standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;

2) laiku

informuoti sveikatos priežiūros įstaigas, tarnybas, gyventojus apie pavojų

sveikatai, kurį lemia jų veikla, gaminama produkcija, realizuojamos prekės;

3) sudaryti

sveikas ir saugias darbo sąlygas;

4) užkirsti

kelią kylančiam pavojui aplinkai, riboti pavojų ir žalą aplinkai;

5) saugoti

žmones nuo per maistą ir geriamąjį vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų,

invazijų, taip pat apsinuodijimų maistu, įgyvendinti užkrečiamųjų ligų plitimą

ribojančias priemones;

6) nustatyta

tvarka ir atvejais organizuoti ir apmokėti visuomenės sveikatos monitoringą ir

visuomenės sveikatos ekspertizę;

7) organizuoti

darbuotojų sveikatos priežiūrą.

įstaigos gali turėti ir kitų pareigų, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems

įstatymams.

įstaigų teisių įgyvendinimas ir pareigų sveikatinimo veikloje vykdymas neturi

pažeisti kitų fizinių ir juridinių asmenų teisių.

VI DALIS

ATSAKOMYBĖ UŽ

SVEIKATINIMO VEIKLOS TEISĖS NORMŲ PAŽEIDIMUS

88

straipsnis. Padarytos žalos sveikatai atlyginimas

Juridiniai ir

fiziniai asmenys, savo veikimu ar neveikimu padarę žalos žmonių sveikatai,

privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sveikatos pakenkimo, o

nukentėjusiajam mirus - atlyginti žalą jo šeimai ir kitiems asmenims.

Nuostoliai, atsiradę dėl sveikatos pakenkimo ar gyvybės atėmimo, apskaičiuojami

pagal Vyriausybės patvirtintus žalos sveikatai apskaičiavimo dydžius ir

metodikas, jeigu kitaip nenustato įstatymai, ir, esant ginčui, išieškomi

teismine tvarka. Žalos atlyginimo tvarką nustato Civilinis kodeksas, kiti

teisės aktai.

89

straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių civilinės atsakomybės

draudimas

sveikatos priežiūros įmonės ir įstaigos privalo drausti savo civilinę

atsakomybę dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai vykdant asmens sveikatos

priežiūrą.

sveikatos priežiūros įmonių ir įstaigų civilinės atsakomybės dėl žalos,

padarytos pacientų sveikatai, vykdant asmens sveikatos priežiūrą, draudimo tvarką

reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo, Draudimo

įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

90

straipsnis. Prievolė atlyginti valstybinių tarnybų, valstybinių inspekcijų,

sveikatos priežiūros

įstaigų

ir kitų juridinių asmenų išlaidas, atsiradusias dėl neteisėta veika padarytos

žalos

sveikatai

Juridiniai ir

fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo

įstatymų nustatyta tvarka atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinių

tarnybų ar valstybinių inspekcijų, kitų juridinių asmenų dėl to turėtas

išlaidas.

91

straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas

pažeidę sveikatos priežiūros priimtinumo reikalavimus, asmens sveikatos

informacijos konfidencialumą (asmens medicininę paslaptį), privalo atlyginti

asmeniui padarytą moralinę žalą.

nustatydamas moralinės (neturtinės) žalos, išreikštos pinigais, dydį,

atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo

laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas aplinkybes, tačiau kiekvienu atveju

šis dydis negali viršyti 500 minimalių mėnesinių atlyginimų.

92

straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla

Už neteisėtą

vertimąsi sveikatinimo veikla ar jos neteisėtą vykdymą fiziniai ir juridiniai

asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

93

straipsnis. Ekonominių sankcijų taikymas

Įmonėms už

visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus yra taikomos ekonominės

sankcijos pagal Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės

aktų pažeidimus įstatymą.

VII DALIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

94

straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo sveikatinimo

veiklos srityje

pagrindiniai

principai

Lietuvos

Respublika, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis

organizacijomis sveikatinimo veiklos srityje, turi vadovautis šiais principais:

1) užtikrinti,

kad Lietuvos Respublikos įmonės ir įstaigos savo ūkine komercine veikla

nepadarytų žalos kitų valstybių teritorijoje gyvenantiems asmenims;

2) teikti suinteresuotoms

šalims objektyvią ir patikimą sveikatos informaciją;

3) aktyviai

siekti Pasaulio sveikatos organizacijos priimtų sveikatos strategijų

įgyvendinimo;

4)

bendradarbiauti likviduojant ekologinių katastrofų, avarijų ir gaivalinių

nelaimių neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai.

95

straipsnis. Sveikatos sistemos įstatymas ir tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatyti kitokie reikalavimai nei nustato

šis įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.”

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                        VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1557, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.102-2315 (96.10.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-280,

97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1507 (97.07.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 90, 113 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-373,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.67-1661 (97.07.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 83 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-946,

98.12.01, Žin., 1998, Nr.112-3099 (98.12.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1462, 99.12.02, Žin., 1999,

Nr.108-3128 (99.12.22)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 67(1) STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1672, 00.05.11, Žin., 2000,

Nr.44-1245 (00.05.31)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 55 IR 80 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000,

Nr.61-1810 (00.07.26)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

78 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.08.09)

1 straipsnis.

Sveikatos sistemos įstatymo paskirtis

Sveikatos sistemos įstatymas reglamentuoja

Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatos saugos,

sveikatos stiprinimo ir sveikatos atgavimo santykių teisinio reguliavimo ribas,

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo, valstybės ir savivaldybių

laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros užtikrinimo, valdymo, sveikatos

rėmimo, sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo pagrindus, atsakomybės už

sveikatinimo veiklos teisės normų pažeidimus pagrindus, gyventojų, sveikatinimo

veiklos subjektų teises ir pareigas.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

dvasinė ir socialinė gerovė.

organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių, skirtų

apsaugoti visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatą nuo aplinkos veiksnių

kenksmingo poveikio arba minimaliai sumažinti šio poveikio riziką, visuma.

valstybės institucijų, savivaldos vykdomųjų institucijų, kitų juridinių ir

fizinių asmenų įgyvendinamos organizacinės, teisinės, socialinės ir ekonominės

priemonės, kurios padeda gausinti bei racionaliau naudoti sveikatos priežiūros

išteklius, formuoti visuomenės sveikatos problemų sprendimo socialinės

kontrolės sistemą, skatina visuomenės dalyvavimą formuojant valstybės ir

savivaldybių sveikatos politiką , padeda kurti sveiką aplinką, skatina žmones

gyventi sveikai ir didina sveikos gyvensenos motyvacijos efektyvumą, skatina

sveikatos draudimo organizacijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas

orientuotis į ekonomiškai efektyvesnes sveikatinimo priemones, grindžiamas ligų

profilaktika.

valstybės sveikatos reikalų, institucijų, sveikatinimo veiklos bei jos išteklių

tvarkymo sistema.

priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo

veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato

Sveikatos apsaugos ministerija.

licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku

diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti

ir sustiprinti sveikatą.

organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos

priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti

visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma.

asmenų veikla, kurią reglamentuoja Farmacinės veiklos įstatymas.

valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos,

užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei

medicinos etikos reikalavimų atitiktį.

valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos,

užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir

organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei.

valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos,

užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir

efektyvumą.

sveikatos priežiūra - asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš

privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų,

valstybės ar savivaldybių sveikatos fondų lėšų.

priežiūros paslaugų prieinamumo, ekonominio efektyvumo ir tinkamumo ekspertizė

bei kontrolė.

priežiūros įstaigų organizuotas ar užsakytas medicininis auditas.

• valstybės įgaliotų valstybinių inspekcijų, valstybinių tarnybų, kitų

institucijų ir jų pareigūnų atliekami tarnybiniai veiksmai, turint tikslą:

1) kontroliuoti, kaip įmonės ir įstaigos,

kiti juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi visuomenės sveikatos saugos teisės

aktų, bei taikyti įstatymų nustatytą atsakomybę už jų pažeidimus (tiesioginė

valstybinė visuomenės sveikatos kontrolė);

2) derybomis ar sutartimis siekti, kad įmonės

ir įstaigos, kiti juridiniai asmenys prisiimtų įsipareigojimus gerinti

visuomenės sveikatos saugos būklę (visuomenės sveikatos saugos rėmimas);

3) pagal kompetenciją rinkti, kaupti,

apdoroti ir analizuoti informaciją apie visuomenės sveikatos saugos teisės aktų

pažeidimus, jų socialines, ekonomines ir kitokias priežastis, taip pat apie

visus kitus veiksnius, darančius įtaką visuomenės sveikatos saugos būklei (netiesioginė

visuomenės sveikatos kontrolė).

visuomenės sveikatos veiksnių, įvykių, veiksnių poveikio visuomenės sveikatai,

visuomenės sveikatos išteklių bei visuomenės sveikatos priežiūros procesų ir

rezultatų stebėjimo (duomenų registravimo, kaupimo ir apdorojimo) sistema.

visuomenės sveikatos veiksnių galimo ar esamo poveikio visuomenės sveikatai

nustatymo bei išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią šiam poveikiui ar jį

riboti, rengimo procesas.

3 straipsnis.

Sveikatos santykių teisinio reguliavimo ribos

Tik įstatymai nustato:

1) sveikatos teisės veikimo sritį, uždavinius

ir principus;

2) sveikatinimo veiklos rūšių ir sveikatinimo

veiklos subjektų sistemą, pagrindinių sveikatinimo veiklos valdymo subjektų

kompetenciją, sveikatinimo veiklos koordinavimo, sveikatos priežiūros

valstybinių tarnybų ir valstybinių inspekcijų, asmens ir visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų bei farmacinės veiklos subjektų teises ir pareigas farmacinėje

veikloje, jų steigimo, veiklos, jos nutraukimo teisinius pagrindus;

3) Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių

visuomenės sveikatos kontrolės valstybinių inspekcijų steigimo, veiklos,

reorganizavimo teisinius pagrindus, visuomenės sveikatos valstybinės kontrolės

sąlygas ir tvarką;

4) nacionalinės sveikatos sistemos išteklių

struktūrą ir jų valdymo pagrindus;

5) sveikatinimo veiklos organizavimo,

valdymo, sveikatos rėmimo bei finansavimo pagrindus;

6) sveikatinimo veiklos būtinąsias sąlygas ir

jų kontrolės teisinius pagrindus;

7) gyventojų teises ir pareigas sveikatinimo

veikloje, visuomenės dalyvavimo tvarkant sveikatos reikalus teisinius

pagrindus;

8) asmenų, turinčių aukštąjį ar specialųjį

vidurinį medicinos ar kitos specialybės išsilavinimą, sveikatinimo veiklos

licencijavimo teisinius pagrindus, pagrindines profesines sveikatos priežiūros

specialistų pareigas, teises, kvalifikacinių reikalavimų nustatymo,

kvalifikacijos kėlimo bei praktikos ribojimo tvarką, sveikatos priežiūros

reklamos ribojimo, civilinės atsakomybės už žalą pacientų sveikatai, padarytą

atliekant asmens sveikatos priežiūrą, nustatymo teisinius pagrindus;

9) sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo

tvarką ir sąlygas;

10) visuomenės sveikatos priežiūros sistemą,

jos organizavimo, valdymo ir finansavimo bei visuomenės sveikatos priežiūros

įgyvendinimo tvarką;

11) žmonių saugos darbe, darbo medicinos,

vartotojų sveikatos saugos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus;

12) bendrus maisto produktų kokybės

reikalavimus. Šių produktų gamybos, importo, prekybos, reklamos sąlygų, maisto

produktų ir jų taros kokybės kontrolės, taros ženklinimo tvarką;

13) bendrus geriamojo vandens kokybės

reikalavimus, vandens valymo, nukenksminimo, kokybės gerinimo teisinius

pagrindus;

14) narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų

pirmtakų (prekursorių), alkoholio produktų, tabako ir jo gaminių gamybos,

prekybos, importo, eksporto, licencijavimo, vartojimo kontrolės tvarką,

alkoholinių gėrimų, tabako vartojimo mažinimo sistemą, alkoholinių gėrimų ir

tabako reklamos ribojimo ar draudimo tvarką;

15) nuodų, kitų toksinių ir radioaktyviųjų

medžiagų gamybos, prekybos, importo, eksporto, transportavimo, naudojimo

sąlygas, darbų su jonizuojančio spinduliavimo šaltiniais reikalavimus,

radiacinio saugumo užtikrinimo sąlygas ir kontrolės tvarką;

16) užkrečiamųjų ligų profilaktikos sistemą,

šių ligų profilaktikos ir kontrolės organizavimo ir valdymo teisinius

pagrindus;

17) visuomenės sveikatos monitoringo,

visuomenės sveikatos ekspertizės sąlygas, jų organizavimo bei valdymo teisinius

pagrindus;

18) kūno kultūros ir sporto organizavimo,

valdymo, dopingo ir lyties kontrolės teisinius pagrindus;

19) psichikos sveikatos priežiūros sąlygas,

jos organizavimo bei valdymo, šios priežiūros sąlygų kontrolės teisinius

pagrindus;

20) invalidų medicininės ir socialinės

reabilitacijos organizavimo teisinius pagrindus;

21) stomatologinės priežiūros, narkologinės

priežiūros sąlygas, jų organizavimo bei valdymo teisinius pagrindus;

22) biomedicininių tyrimų etikos

reikalavimus, jų laikymosi kontrolės tvarką bei atsakomybę už biomedicininių

tyrimų etikos reikalavimų pažeidimus;

23) donoro kraujo paėmimo, kraujo produktų

gamybos, žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzijos sąlygas bei tvarką;

24) organų ar audinių paėmimo

transplantacijai, jų panaudojimo transplantacijai, medicinos mokslo tyrimams,

diagnostikai, gydymui pagrindus, sąlygas bei tvarką;

25) asmens terminalinių būklių ir mirties

fakto nustatymo kriterijus, asmens atsisakymo dalies ar visų gyvybės pratęsimo

paslaugų sąlygas, lavono patologoanatominio tyrimo (autopsijos) sąlygas ir

tvarką;

26) farmacinės veiklos organizavimo ir

valdymo teisinius pagrindus;

27) vaistų registravimo ir jų kokybės

kontrolės tvarką;

28) sveikatos draudimo sistemą, privalomojo

sveikatos draudimo lėšų surinkimo tvarką, savanoriškojo sveikatos draudimo

teisinius pagrindus, apdraustųjų, draudėjų ir draudikų teises ir pareigas,

sveikatos draudimo įstaigų steigimo ir veiklos tvarką, šių įstaigų teises ir

pareigas;

29) atsakomybės už sveikatinimo veiklos

įstatymų reikalavimų pažeidimus pagrindus.

4 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos tikslai

Sveikatinimo veiklos tikslai:

1) mažinti atskirų visuomenės socialinių ir

profesinių grupių atsilikimą nuo kitų visuomenės grupių pagal sveikatos būklės

rodiklius, nepabloginant bendrojo gyventojų sveikatos lygio;

2) saugoti gyventojus nuo ligų, išvengiamos

mirties ir invalidumo;

3) ilginti gyvenimo be ligų ir traumų laiką

bei gerinti gyvenimo kokybę;

4) didinti gyvenimo ekonominį ir socialinį

našumą.

5 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos reguliavimo principai

nurodytiems santykiams reguliuoti taikomi šie principai:

1) visapusė asmens ir visuomenės sveikatos

sauga;

2) asmens, visuomenės sveikatos bei valstybės

interesų derinimas;

3) asmens teisių turėti kuo geresnę sveikatą

lygybė, nesvarbu, kokios jis būtų lyties, rasės, tautybės, pilietybės,

socialinės padėties ir profesijos;

4) asmens laisvė pasirinkti kuo geresnės

sveikatos sąlygas;

5) asmens sveikatos priežiūros priimtinumas,

prieinamumas ir tinkamumas;

6) asmenų laisvė vienytis į visuomenines

organizacijas, ginančias asmens ir visuomenės sveikatos interesus, ir valstybės

parama šių organizacijų veiklos programoms;

7) visuomenės informavimas visapusiškai

teisingai ir laiku apie kuo geresnės sveikatos ugdymo sąlygas bei šių sąlygų

reklama;

8) visuomeninių organizacijų dalyvavimas

valdant sveikatinimo veiklą ir tiesiogiai, ir per išrinktus savo atstovus;

9) valstybės parama asmenims saugant,

atgaunant ir stiprinant jų sveikatą;

10) valstybės laiduojamos (nemokamos)

sveikatos priežiūros nustatymas;

11) visų sveikatinimo veiklos subjektų

vykdoma visapusė pavojaus ir žalos asmens ir visuomenės sveikatai prevencija;

12) valstybės skatinamos sveikatai naudingos

ūkinė veikla ir iniciatyva.

nurodyti santykiai įstatymų nėra sureguliuoti ir jiems negalima pritaikyti

panašius santykius reguliuojančių teisės normų nuostatų, tai sprendžiant

kilusius ginčus taikomi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti principai.

II SKYRIUS

LIETUVOS NACIONALINĖ SVEIKATOS SISTEMA

6 straipsnis. Lietuvos

nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo

pagrindai

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos

sudarymo pagrindai yra:

1) bendras sveikatos reikalų tvarkymas

Lietuvos Respublikoje;

2) socialinio teisumo sveikatinimo veikloje

užtikrinimas;

3) visų sveikatinimo veiklos išteklių

integravimas į bendrą sistemą, jų planavimas ir naudojimas atsižvelgiant į

nacionalinius sveikatinimo veiklos prioritetus;

4) asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės

sveikatos priežiūros integravimas į bendrą sistemą;

5) Lietuvos sveikatos programos, valstybės ir

savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimo užtikrinimas;

6) sveikatinimo veiklos tarpžinybinio

koordinavimo užtikrinimas;

7) visuomenės dalyvavimo formuojant sveikatos

politiką užtikrinimas.

7 straipsnis. Lietuvos

nacionalinės sveikatos sistemos struktūra

Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą

(toliau - LNSS) sudaro:

1) LNSS vykdomieji subjektai;

2) sveikatinimo veiklos valdymo subjektai;

3) LNSS ištekliai;

4) LNSS veikla ir teikiamos paslaugos.

8 straipsnis. LNSS

vykdomieji subjektai

LNSS vykdomieji subjektai - tai sveikatos

priežiūros ar farmacinės veiklos licencijas turinčios:

1) valstybės ir savivaldybių asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos;

2) valstybės ir savivaldybių įmonės;

3) kitos įmonės bei įstaigos, įstatymų

nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių

kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais - šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.

9 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos valdymo subjektai

yra:

1) sveikatinimo veiklos valstybinio valdymo

subjektai (Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių

viršininkai);

2) sveikatinimo veiklos koordinavimo

institucijos;

3) sveikatinimo veiklos specialieji valdymo

ir kontrolės subjektai;

4) savivaldos vykdomosios institucijos.

pagal kompetenciją šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka

prižiūri kitų sveikatinimo veiklos vykdomųjų subjektų, nepriklausančių LNSS,

sveikatinimo veiklą.

10 straipsnis. LNSS

ištekliai

1) LNSS valdymui laiduoti skirti

materialiniai ištekliai;

2) LNSS vykdomųjų ir valdymo subjektų turtas;

3) LNSS veiklai laiduoti skirti valstybės ir

savivaldybių biudžeto ištekliai;

4) privalomojo sveikatos draudimo lėšos;

5) kitas turtas, įstatymų priskirtas LNSS

veiklai laiduoti;

6) valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių,

turinčių asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos

licenciją, specialistai ir kiti darbuotojai;

7) asmens ir visuomenės sveikatos

informacijos duomenų bankai.

įstatymai bei teisės aktai.

turtą ir lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas.

11 straipsnis. LNSS

vykdomųjų subjektų veikla ir teikiamos paslaugos

teikiamoms paslaugoms priskiriama:

1) asmens sveikatos priežiūra;

2) visuomenės sveikatos priežiūra;

3) farmacinė veikla;

4) LNSS vykdomųjų subjektų teikiamos kitos

(mokamos) paslaugos, nepriskiriamos sveikatos priežiūros ir farmacinėms

paslaugoms, tačiau reikalingos jų teikimui užtikrinti. Paslaugų kainas nustato

paslaugas teikiančių įstaigų administracija.

kompetenciją teikia šių rūšių sveikatos priežiūros paslaugas:

1) asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

paslaugas, už kurias jų gavėjai tiesiogiai nemoka sveikatos priežiūros

įstaigoms, o jos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės

ar savivaldybių biudžetų ar sveikatos fondų lėšų;

2) mokamas asmens ir visuomenės sveikatos

priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai (juridiniai ir fiziniai asmenys)

privalo sumokėti. Šių paslaugų sąrašą, kainas, kainų indeksavimo ir paslaugų

teikimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

12 straipsnis. LNSS

veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros

lygiai

1) savivaldybių;

2) apskričių;

3) valstybės.

1) pirminis (pirminė sveikatos priežiūra);

2) antrinis (antrinė sveikatos priežiūra);

3) tretinis (tretinė sveikatos priežiūra).

organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą. Pirminės

sveikatos priežiūros organizavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją - organizuoja antrinę

asmens sveikatos priežiūrą, kurios mastą ir profilius nustato Sveikatos

apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto masto ir profilių antrinę asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūrą.

pavaldžios valstybės institucijos pagal kompetenciją organizuoja nustatyto

masto asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą jai pavaldžiose LNSS įstaigose.

Sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjos yra Krašto apsaugos ministerija

arba Vidaus reikalų ministerija, nustatyto masto asmens sveikatos priežiūrą

organizuoja atitinkamai Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija

arba joms pavaldžios valstybės institucijos.

organizavimo lygio įstaigos pirmine ir antrine sveikatos priežiūra gali verstis

tik mokslo ir mokymo tikslais.

veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros lygius nustato Sveikatos apsaugos

ministerija.

13

straipsnis. LNSS veiklos ir LNSS vykdomųjų subjektų teikiamų paslaugų užsakovai

užsakovai yra Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos valstybinės

institucijos, apskričių viršininkai, savivaldybių tarybos, Valstybinė ir

teritorinės ligonių kasos bei kitos LNSS ištekliais disponuojančios

institucijos.

teikiamų paslaugų užsakovais gali būti ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys

arba įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių.

II DALIS

SVEIKATINIMO VEIKLA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis.

LNSS veiklos organizavimo lygiai

LNSS veiklos

organizavimo  lygiai yra:

1) pirminis

(toliau  šiame įstatyme  - pirminė  sveikatinimo

veikla);

2) antrinis

(toliau  šiame įstatyme  - antrinė  sveikatinimo

veikla);

3) tretinis

(toliau  šiame įstatyme  - tretinė  sveikatinimo

veikla).

Pirminė

sveikatinimo  veikla apima  savivaldybių teritorijos

administracinius

vienetus.  Ją vykdo  savivaldybėms pavaldūs LNSS

subjektai.  Šį

darbą   sutartiniais   pagrindais   pagal   savo

kompetenciją gali  atlikti

ir  kiti  LNSS  veiklos  organizavimo

lygiams

priklausantys LNSS vykdomieji subjektai.

Antrinė

sveikatinimo    veikla    apima    aukštesniuosius

administracinius

vienetus.  Ją vykdo aukštesniųjų administracinių

vienetų LNSS

subjektai. Šį  darbą sutartiniais  pagrindais pagal

savo  kompetenciją

gali  atlikti   ir  tretinio   LNSS  veiklos

organizavimo lygio

LNSS vykdomieji subjektai.

Tretinę

sveikatinimo  veiklą pagal  savo kompetenciją  vykdo

universitetinės,

akademinės  klinikos bei kiti medicinos pagalbos

centrai,

teikiantys   specializuotą  bei   labai   specializuotą

medicinos pagalbą

asmenims neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą.

Šie LNSS  vykdomieji

subjektai sutartiniais pagrindais pagal savo

kompetenciją gali

vykdyti pirminę ir antrinę sveikatinimo veiklą.

Pirminės

sveikatinimo  veiklos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas

nustato įstatymai ir

kiti teisės aktai.

Pirminės,

antrinės  ir tretinės  sveikatinimo veiklos  rūšių

bei  jas

įgyvendinančių  LNSS  vykdomųjų  sveikatinimo  veiklos

subjektų

nomenklatūrą,  jų kompetenciją,  antrinės   ir  tretinės

sveikatinimo

veiklos  įgyvendinimo  tvarką  ir  sąlygas  nustato

įstatymai ir kiti

teisės aktai.

14 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos turinys

Sveikatinimo veiklą sudaro:

1) asmens sveikatos priežiūra;

2) visuomenės sveikatos priežiūra;

3) farmacinė veikla;

4) kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir

reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

15 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos būtinosios sąlygos

būtinosios sąlygos yra:

1) teisės verstis tam tikrų rūšių

sveikatinimo veikla įgijimas;

2) asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

prieinamumas, priimtinumas ir tinkamumas;

3) asmens sutikimas gauti sveikatos

priežiūros paslaugas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tokios paslaugos

gali būti suteiktos be jo sutikimo.

Respublikos teritoriją, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.

turi užtikrinti visi sveikatinimo veiklos subjektai.

16 straipsnis. Teisė

verstis sveikatinimo veikla

priežiūros praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka

gavusiems licenciją ir sertifikatą. Teisė verstis tam tikros rūšies farmacine

praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka gavusiems

leidimą.

priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka gavusios licencijas.

teisę verstis farmacine veikla tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka gavusios licencijas. Farmacinė veikla vykdoma pagal Farmacinės

veiklos įstatymą, kitus įstatymus bei teisės aktus.

akredituojamos sveikatos priežiūrai.

sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra

neteisėta.

kurios rūšis ir reikalavimus ja besiverčiantiems subjektams nustato Sveikatos

apsaugos ministerija, pripažįstama tik toms įmonėms ir įstaigoms, kuriose dirba

gydytojai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai, šio ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka įgiję teisę tokiai veiklai. Fiziniai asmenys, kurie nėra

sveikatos priežiūros specialistai ar neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatytų reikalavimų, neturi teisės verstis sveikatinimo veikla.

II SKYRIUS

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

17 straipsnis.

Prevencinės medicinos pagalbos turinys

Prevencinę medicinos pagalbą sudaro:

1) informacinės paslaugos ligų profilaktikos

klausimais, kurias privalo teikti visi asmens sveikatos priežiūros

specialistai;

2) atskirų asmenų grupių (atrankiniai)

sveikatos patikrinimai;

3) užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika ir

chemioprofilaktika;

4) profilaktiniai patikrinimai.

18 straipsnis.

Profilaktiniai patikrinimai

nustatytuose darbuose, gamybos šakose ir baruose dirbantys asmenys prieš

pradėdami profesinę veiklą ir jos metu privalo pasitikrinti sveikatą. Šių

profesijų, darbų, gamybos šakų ir barų sąrašą, asmenų sveikatos tikrinimo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

nustatytą laiką tikrinti nėščiųjų, vaikų iki 16 metų, motinų, iki vaikui sukaks

vieneri metai, ir kitų asmenų, kurių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos

ministerija, sveikatą.

dėl užkrečiamųjų ligų tvarką ir sąlygas nustato Žmonių užkrečiamųjų ligų

profilaktikos ir kontrolės įstatymas.

19 straipsnis.

Būtinoji medicinos pagalba ir jos teikimo ypatumai

1) pirmoji medicinos pagalba;

2) institucinė (nestacionarinė ar

stacionarinė) skubi medicinos pagalba.

teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

atsitikimo, avarijų, ekologinių ir gaivalinių nelaimių arba dėl ūmaus susirgimo

yra būtina medicinos pagalba, gyvybę, pirmąją medicinos pagalbą privalo

nedelsiant suteikti sveikatos priežiūros, farmacijos specialistai bei kiti

asmenys, buvę kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar

gyvybei pavojingo ūmaus susirgimo vietose. Sveikatos priežiūros, farmacijos

specialistų bei kitų asmenų, privalančių suteikti pirmąją medicinos pagalbą,

sąrašą ir kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

20 straipsnis.

Diagnostikos ir gydymo priemonių taikymo ypatumai

teisę pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka aprobuotas

diagnostikos ir gydymo metodikas bei technologijas.

panaudoti naujus, moksliškai pagrįstus, bet dar nustatyta tvarka

neįregistruotus vaistus, neaprobuotus profilaktikos, diagnostikos ir gydymo

metodus, medicinos aparatūrą ir instrumentus tik stengdamiesi pacientą

išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jo gyvybę. Šiuo atveju jie privalo gauti

paciento, o jeigu jis yra nesąmoningos būsenos arba nepilnametis, - jo tėvų,

artimųjų, globėjų ar jo atstovo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos

medicinos etikos komisijos sutikimą. Sutikimas turi būti patvirtintas raštu.

Kai pacientas yra nesąmoningos būsenos ir kai nėra jokių žinių apie jo

artimuosius, tėvus, globėjus ar jo atstovą, šios technologijos gali būti

taikomos tik raštiškai pritarus ne mažiau kaip dviejų atitinkamos specialybės

gydytojų konsiliumui bei sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos

komisijai.

priverstinės diagnostikos bei priverstinio gydymo priemonių taikymas galimas

tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra reali grėsmė, kad šie

asmenys veiksmais ar dėl savo sveikatos būklės gali padaryti žalą savo

sveikatai, gyvybei arba aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei.

21 straipsnis.

Žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzija

Žmogaus kraujas transfuzijai ar kraujo

produktų gamybai gali būti paimtas iš donoro tik šio laisva valia ir sutikimu.

Su žmogaus kraujo paėmimu ir jo produktų gamyba, eksportu, importu bei transfuzija

susijusius santykius reguliuoja Kraujo donorystės įstatymas.

22 straipsnis.

Žmogaus kūno audinių ir organų panaudojimo ribojimas

būti komercinių sandorių objektai.

panaudojimo sąlygas bei tvarką, audinių ar organų donorų teises nustato Žmogaus

audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas.

23 straipsnis.

Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas

Pacientų atrankos ir siuntimo į medicininės

reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigas sąlygas ir

tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

24 straipsnis.

Pacientų slauga

namuose, kur jie gyvena, sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose.

reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

25 straipsnis.

Socialinės paslaugos atliekant asmens sveikatos

priežiūrą

asmens sveikatos priežiūrą organizuojamas norint garantuoti pacientų, vaikų ir

pagyvenusių žmonių, neįgalių asmenų, kitų rizikos grupėms priklausančių asmenų

socialinį saugumą, jų psichikos sveikatos priežiūrą ir psichosocialinę

reabilitaciją. Socialines paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigų

socialiniai darbuotojai.

priežiūros įstaigose tvarką reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

darbuotojų veiklos sveikatos priežiūros įstaigose nuostatus tvirtina, jų

rengimo bei kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

26 straipsnis.

Laikinojo nedarbingumo ekspertizė

atlieka sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai arba gydytojų konsultacinė

komisija. Šios ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Sveikatos

apsaugos ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

atlikimo tvarką nustato Krašto apsaugos ministerija, suderinusi su Sveikatos

apsaugos ministerija.

27 straipsnis.

Medicininė socialinė ir specializuotoji medicininė

ekspertizė

netekimo atvejais medicininė socialinė ekspertizė atliekama Sveikatos apsaugos

ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka.

organizavimo ir atlikimo tvarką pagal kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos

ministerija arba Vidaus reikalų ministerija, arba Krašto apsaugos ministerija,

suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.

28 straipsnis. Teismo

medicinos ekspertizė

Teismo medicinos ekspertizė atliekama pagal

kvotos, tardymo organų ar prokuroro nutarimą, taip pat pagal teismo nutartį.

Šios ekspertizės vykdomuosius subjektus, jos organizavimo ir atlikimo tvarką

nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

29

straipsnis. Teismo psichiatrinė, teismo narkologinė ir teismo psichologinė

ekspertizės

Teismo psichiatrinė, teismo narkologinė ir

teismo psichologinė ekspertizės atliekamos pagal kvotos, tardymo organų ar

prokuroro nutarimą, taip pat pagal teismo nutartį. Ekspertizes atlieka

Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ir jai pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos. Šių ekspertizių

organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

29 straipsnis.

Mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos

ir patarnavimai

Mokamos

asmens    sveikatos   priežiūros    paslaugos   ir

patarnavimai yra:

1) asmens

sveikatos   priežiūros  priemonės,   įtrauktos   į

Sveikatos

ministerijos  ir Nacionalinės sveikatos tarybos sudarytą

ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintą  sąrašą;

2) Sveikatos

ministerijos   nustatyto   sąrašo   paslaugos

(patalynė,

ligoninės  rūbai, telefonas,  televizorius   ir  kt.),

teikiamos

stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

3) asmenų

siuntimas   nustatyta  tvarka  į  užsienio  šalių

sveikatos priežiūros

įstaigas;

4)

analogiškų   pagal  savo   veikimo  efektyvumą,   tačiau

brangesnių  vaistų

teikimas  stacionarinėse  medicinos  pagalbos

įstaigose;

5)  Sveikatos

ministerijos  nustatyto   sąrašo   paslaugos,

teikiamos asmens

sveikatos priežiūros įstaigose ligoniui mirus.

Mokamų asmens

sveikatos priežiūros  paslaugų ir patarnavimų

teikimo tvarką,

tarifus, mokėjimo  ir jo lengvatų taikymo tvarką

nustato  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė,  vadovaudamasi  šiuo

įstatymu,

Valstybinio  socialinio  draudimo  įstatymu  ir  kitais

įstatymais.

30 straipsnis.

Patologoanatominė ekspertizė

Patologoanatominė ekspertizė atliekama asmeniui

mirus. Lavono patologoanatominio tyrimo (autopsijos) sąlygas ir tvarką

reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas ir kiti teisės aktai.

III SKYRIUS

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

31 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros visuotinumas

Vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, kuria

siekiama ugdyti sveikatą, užkirsti kelią vartojimui skirtų produktų, maisto,

geriamojo vandens, gyvenamosios, darbo ir gamtinės aplinkos kokybės blogėjimui,

užkirsti kelią ligoms ir traumoms, sumažinti sergamumą, yra visų juridinių ir

fizinių asmenų pareiga.

32 straipsnis.

Visuomenės sveikatos ugdymas ir stiprinimas

tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Visuomenės sveikatos ugdymą sudaro:

1) sveikatos propaganda visuomenės

informavimo priemonėse;

2) sveikatos žinių populiarinimas;

3) sveikatos mokymas;

4) šeimos planavimo konsultavimas.

politikos iniciatyvas, per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei kitas

visuomenės informavimo priemones iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų

pagal kompetenciją organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybės

kitos įstaigos, apskričių viršininkai, savivaldos vykdomosios institucijos.

privalomojo sveikatos mokymo ir kūno kultūros priemonių visuma.

nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

33 straipsnis.

Visuomenės sveikatos sauga

sudaro pavojaus ir žalos sveikatai ribojimo priemonių sistema darbo,

gyvenamojoje bei gamtinėje aplinkoje.

ribojimas įgyvendinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka:

1) reglamentuojami darbo, gyvenamosios bei

gamtinės aplinkos, maisto, geriamojo vandens, žaliavų, technikos bei įrangos ir

kitų prekių, ūkinės ar kitokios veiklos nepavojingumo ir nekenksmingumo

sveikatai rodikliai ir higienos reikalavimai;

2) licencijuojama ūkinė komercinė veikla;

3) licencijuojama juridinių ir fizinių

asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, asmens ar visuomenės

sveikatos priežiūros veikla;

4) nustatomos sanitarinės apsaugos zonos;

5) nustatomos sveikatai kenksmingų prekių

gamybos kvotos;

6) atliekama visuomenės sveikatos saugos

ekspertizė;

7) sustabdoma sveikatai kenksminga ar

pavojinga ūkinė komercinė ar kitokia veikla;

8) taikomi individualūs akcizai sveikatai

žalingoms prekėms, įrašytoms į Akcizų įstatymą, ir kitos įstatymų nustatytos

ekonominio reguliavimo priemonės;

9) taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė už

sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus.

medžiagos, gyvenamųjų patalpų interjero elementai, maistas, jo pakuotė, tara

bei kitos prekės, geriamasis vanduo neturi sukelti jokios rizikos sveikatai

arba gali kelti jai tik minimalią riziką. Darbo, gyvenamosios bei gamtinės

aplinkos, ūkinės ar kitokios veiklos, vartojimui skirtų produktų nekenksmingumo

ir nepavojingumo sveikatai reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo ūkine komercine veikla,

privalo turėti leidimą - higienos pasą.

bei atsisakymo jį išduoti pagrindus nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Leidimus - higienos pasus išduoda Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos

valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat įmonės, įstatymų

nustatyta tvarka turinčios teisę atlikti visuomenės sveikatos saugos

ekspertizę.

institucijos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę uždrausti,

sustabdyti ar riboti ūkinę komercinę veiklą, prekių importą, jų realizavimą,

paslaugų teikimą.

34 straipsnis. Ligų

profilaktika ir kontrolė

kontrolės pagrindus bei tvarką nustato Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos

ir kontrolės įstatymas.

įmonės ir įstaigos pagal kompetenciją privalo organizuoti neinfekcinių

susirgimų bei traumų profilaktiką.

kontrolės tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

profilaktikos priemones ir turinį pagal kompetenciją nustato Susisiekimo,

Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir kitos ministerijos.

darbe profilaktikos tvarką nustato Žmonių saugos darbe įstatymas, kiti

įstatymai ir teisės aktai.

35 straipsnis.

Ekstremalios visuomenės sveikatai situacijos

• tokios visuomenės sveikatos raidos aplinkybės, kai aplinkos veiksnių poveikis

lemia staigų:

1) grupinių ar masinių sveikatos pakenkimų

pavojaus atsiradimą;

2) grupinių ar masinių gyventojų sveikatos

pakenkimų atsiradimą.

grupinių ar masinių sveikatos pakenkimų pavojus, Vyriausybės nutarimu yra

skelbiama pavojaus visuomenės sveikatai rajonu.

grupių ar didelės gyventojų dalies sveikata, Vyriausybės nutarimu yra skelbiama

žalos visuomenės sveikatai rajonu.

nustatymo kriterijus, ypatingų visuomenės sveikatai situacijų valdymo,

kontrolės, neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai ir ūkiui šalinimo priemonių

bei jų finansavimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

36 straipsnis.

Visuomenės sveikatos monitoringas ir ekspertizė

viešumas negali būti ribojamas ir ji negali būti laikoma valstybine ar

komercine paslaptimi.

poveikį veiksniams, šiam poveikiui stebėti, registruoti, kaupti apie tai

informaciją Lietuvos Respublikoje vykdomas visuomenės sveikatos monitoringas.

monitoringą organizuoja ar įstatymo nustatyta tvarka vykdo valstybės valdymo,

savivaldos vykdomosios institucijos, įstaigos ir įmonės.

visuomenės sveikatos monitoringo duomenims ir valdymo sprendimams įvertinti ir

pagrįsti Lietuvos Respublikoje atliekama visuomenės sveikatos ekspertizė.

komercine veikla, keliančia pavojų ar darančia žalą visuomenės sveikatai,

privalo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti visuomenės sveikatos

monitoringą ir visuomenės sveikatos ekspertizę savo lėšomis. Tokių įmonių ir

įstaigų sąrašus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

ekspertizės tvarką reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

37 straipsnis.

Visuomenės sveikatos kontrolė

nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Visuomenės sveikatos kontrolės

įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

1) valstybinė visuomenės sveikatos kontrolė;

2) savivaldybių visuomenės sveikatos

kontrolė.

rūšys yra:

1) valstybinė alkoholio kontrolė;

2) valstybinė tabako kontrolė;

3) valstybinė narkotinių, psichotropinių

medžiagų ir jų pirmtakų (toliau - narkotikų) kontrolė;

4) valstybinė saugos darbe kontrolė (kiek tai

susiję su darbo higienos norminių aktų laikymosi kontrole);

5) valstybinė veterinarijos kontrolė (kiek

tai susiję su bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų epidemiologine

priežiūra);

6) valstybinė aplinkos kontrolė (kiek tai

susiję su aplinkos taršos, kenkiančios sveikatai, prevencija ir ribojimu);

7) valstybinė radiacinės saugos kontrolė;

8) valstybinė maisto ir ne maisto produktų

saugos kontrolė;

9) valstybinė higienos kontrolė.

apima savivaldybių tarybų patvirtintų sanitarijos ir higienos taisyklių

reikalavimų vykdymo kontrolę.

III DALIS

SVEIKATINIMO VEIKLOS VALSTYBINIS VALDYMAS

I SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS FINANSAVIMO IR

EKONOMINIO REGULIAVIMO YPATYBĖS

38

straipsnis. LNSS vykdomųjų subjektų vykdomos sveikatos priežiūros finansavimo

šaltiniai

priežiūros ir teikiamų paslaugų finansavimo šaltiniai yra:

1) valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos;

2) privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto lėšos;

3) draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe

ir susirgimų profesinėmis ligomis lėšos;

4) savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos;

5) šio įstatymo reglamentuojamų sveikatos

fondų lėšos;

6) lėšos už mokamas paslaugas;

7) palūkanos, mokamos už bankuose saugomas

asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų lėšas.

privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tvarką nustato Sveikatos

draudimo įstatymas.

39

straipsnis. Bazinis Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos

finansavimo dydis

Bazinis Lietuvos nacionalinės sveikatos

sistemos veiklos finansavimo dydis, įskaitant valstybės biudžeto, savivaldybių

biudžetų lėšas bei privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas,

kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendrojo vidinio

produkto vertės.

dalis, 38 straipsnis, 39  straipsnio pirmoji,  antroji, ketvirtoji ir penktoji

dalys, 40 straipsnio antroji, šeštoji ir septintoji dalys, 41 straipsnio

antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 42 straipsnio trečioji,

39 straipsnis.

Profilaktiniai patikrinimai

Nustatytų

profesijų   darbuotojai  bei  asmenys,  dirbantys

nustatytuose

darbuose  ir  gamybos  šakose  bei  baruose,  prieš

užsiimdami

profesine  veikla ir  jos  metu  privalo  pasitikrinti

sveikatą. Šių

profesijų, darbų ir gamybų šakų bei barų sąrašą bei

asmenų sveikatos

tikrinimo tvarką  nustato Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

Privalomai

tikrinama Sveikatos    ministerijos   nustatytų

profesijų, darbų  ir

gamybos  šakų ar  barų  darbuotojų,  asmenų,

bendravusių su

ligoniais,  susirgusiais  Sveikatos  ministerijos

nustatyto sąrašo

infekcinėmis ligomis, sveikata.

Medicinos

pagalbos  įstaigos  privalo  per  nustatytą  laiką

tikrinti sveikatą:

1) nėščiųjų,

vaikų iki 16 metų;

2) motinų, iki

vaikui sukaks vieneri metai;

3) asmenų,

bendravusių  su ligoniais, susirgusiais Sveikatos

ministerijos nustatyto

sąrašo užkrečiamosiomis ligomis.

Nustatytų

profesijų, gamybos šakų bei barų darbuotojai, kiti

asmenys,

bendravę    su   ligoniais,   susirgusiais   Sveikatos

ministerijos

nustatyto  sąrašo užkrečiamosiomis  ligomis, šio  ir

kitų įstatymų nustatyta

tvarka ir sąlygomis turi būti izoliuojami

ir  per   nustatytą

laiką  stebima  jų  sveikatos  būklė.  Šiems

asmenims, jų

artimiesiems ar  jų atstovams nesutikus su gydytojo

sprendimu dėl

izoliacijos ir  sveikatos  būklės  stebėjimo,  tie

asmenys  įstatymų

nustatyta  tvarka   turi  būti   priverstinai

izoliuojami ir

priverstinai stebima jų sveikatos būklė. Policija

sveikatos

priežiūros   įstaigų  teikimu  privalo  padėti  tokius

asmenis priverstinai

izoliuoti.

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   nustatytų   profesijų,

darbuose ir gamybos

šakose ar baruose dirbantys darbuotojai, taip

pat Sveikatos

ministerijos nustatytų profesijų, darbų ir gamybos

šakų ar  barų

dirbantieji,  bendravę su  ligoniais,  susirgusiais

Sveikatos

ministerijos  nustatyto  sąrašo  infekcinėmis  ligomis,

atsisakę nustatytu

laiku pasitikrinti  sveikatą, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

II

SKIRSNIS. ATSTATOMOJI MEDICINOS PAGALBA

40 straipsnis.

Valstybinis sveikatos fondas

siekiant sukaupti lėšų privalomosioms valstybinėms sveikatos programoms

finansuoti ir visuomeninių organizacijų programoms sveikatos stiprinimo srityje

remti. Valstybinį sveikatos fondą sudaro, jo sąmatą tvirtina, juo disponuoja

bei nustatyta tvarka jo lėšas naudoja Sveikatos apsaugos ministerija. Šio fondo

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

yra:

1) Seimo nustatyti valstybės biudžeto

asignavimai (įskaitant akcizų įmokų dalį už alkoholio ir tabako gaminius bei

ekonominių sankcijų už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus dalį),

skirti valstybinėms sveikatos programoms;

2) ne mažiau kaip 0,7 procento privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

3) savanoriškos fizinių ar juridinių asmenų

įmokos;

4) palūkanos, mokamos už bankuose saugomas

šio fondo lėšas;

5) kitos teisėtai įgytos lėšos.

41 straipsnis.

Savivaldybių sveikatos fondai

nuostatus tvirtina Seimas. Savivaldybių sveikatos fondai sudaromi norint

sukaupti lėšų savivaldybių visuomenės sveikatos programoms remti. Savivaldybės

sveikatos fondą sudaro ir jo nuostatus, remdamasi Tipiniais savivaldybių

sveikatos fondų nuostatais, tvirtina savivaldybės taryba.

šaltiniai yra:

1) nustatyta savivaldybės biudžeto asignavimų

dalis;

2) ne mažiau kaip 0,3 procento privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto, atsižvelgiant į gyventojų skaičių;

3) savanoriškos fizinių ar juridinių asmenų

įmokos;

4) palūkanos, mokamos už bankuose saugomas

šio fondo lėšas;

5) ne mažesni kaip 20 procentų savivaldybių

gamtos apsaugos fondo lėšų atskaitymai;

6) kitos teisėtai įgytos lėšos.

42

straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,

kitų juridinių ir fizinių asmenų sveikatos fondai

įstaigas, organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, kiti juridiniai

ir fiziniai asmenys turi teisę sudaryti sveikatos fondus (toliau - įmonių

sveikatos fondai), kurių lėšos naudojamos savivaldybių sveikatos programoms

remti, įmonės, įstaigos ar organizacijos sveikatos saugos ar sveikatos

stiprinimo programai finansuoti, įmonių darbuotojams savanorišku sveikatos

draudimu apdrausti, įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo higienos

įvertinimo ir sergamumo tyrimo darbams vykdyti. Šių sveikatos fondų sudarymo

bei jų lėšų naudojimo tvarka nustatoma pavyzdiniuose nuostatuose, kuriuos

tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šio fondo išlaidų sąmatą tvirtina jo

steigėjas (steigėjai).

1) įmonės, įstaigos pelno (pajamų) dalis,

pervedama į tos įmonės ar įstaigos sveikatos fondą;

2) juridinių ir fizinių asmenų savanoriškos

įmokos;

3) palūkanos, mokamos už bankuose saugomas

fondo lėšas;

4) kitos teisėtai įgytos lėšos.

42 straipsnis.

Žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzija

Žmogaus

kraujas  transfuzijai ar kraujo produktų gamybai gali

būti paimtas iš

donoro tik šio laisva valia ir sutikimu.

Žmogaus kraują

ir jo  produktus pagal sudarytas su užsienio

šalių juridiniais

asmenimis sutartis įvežti į Lietuvos Respubliką

donorystės tikslui

ir išvežti  iš jos turi teisę tik akredituoti

šiai veiklai asmens

sveikatos priežiūros subjektai.

Žmogaus kraujo

ir jo produktų įvežimo į Lietuvos Respubliką

ir išvežimo  iš jos

sąlygas bei tvarką, Lietuvos Respublikos bei

užsienio šalių

piliečiams leidžiamo įvežti į Lietuvos Respubliką

donorų kraujo  ar

jo  produktų kiekį,  skirtą asmeniškai  naudoti

gydymui,  žmonių

kraujo  ir   jo  kraujo   produktų,  naudojamų

transfuzijai,

tyrimo  dėl jo nekenksmingumo sveikatai, sąlygas ir

tvarką nustato

Sveikatos ministerija.

Žmogaus kraujo

paėmimo donorystės  tikslui, kraujo produktų

gamybos, žmogaus

kraujo ir  jo produktų  transfuzijos, organų ar

audinių,  paimamų

iš  jo  kūno,  panaudojimo  transplantacijai,

medicinos mokslo

tyrimams,  diagnostikai,  gydymui  sąlygas  bei

tvarką, kraujo,

audinių ir  (ar) organų  donorų  teises  nustato

įstatymai.

Asmenys,

pažeidę   šio  straipsnio   reikalavimus,   atsako

įstatymų nustatyta

tvarka.

43 straipsnis.

Sveikatos santykių valstybinio reguliavimo ekonominės

priemonės

Sveikatos santykiai reguliuojami taikant

įstatymų, kitų teisės aktų reglamentuojamas ekonomines priemones:

1) mokesčius;

2) privalomojo sveikatos draudimo lėšas;

3) savanoriškojo sveikatos draudimo lėšas;

4) draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe

ir susirgimų profesinėmis ligomis lėšas;

5) kitų rūšių draudimo įmokas;

6) valstybės biudžeto tikslines dotacijas;

7) lengvatines paskolas;

8) kainodaros politiką;

9) licencijas;

10) ekonomines sankcijas už sveikatinimo

veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus;

11) kitas ekonomines priemones.

44

straipsnis. Valstybės biudžeto tikslinių dotacijų skyrimo sveikatinimo veiklai

remti prioritetai

skyrimo sveikatinimo veiklai remti prioritetai yra:

1) integracijos į Europos Sąjungą proceso

užtikrinimas;

2) ekstremalių visuomenės sveikatai situacijų

(epidemijų, gaivalinių nelaimių, ekologinių katastrofų) sukeltų neigiamų

gyventojų sveikatai pasekmių šalinimas;

3) kiti Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtinti prioritetai.

sveikatinimo veiklos priemones nustato Vyriausybė Sveikatos apsaugos

ministerijos teikimu.

44 straipsnis.

Medicininė reabilitacija

Ligonių medicininės

reabilitacijos  medicinos  pagalbos  ir

slaugos

įstaigose,   pacientų  atrankos   ir   jų   siuntimo   į

reabilitacines

ligonines ir sanatorijas sąlygas ir tvarką nustato

Sveikatos

ministerija.

Invalidų

medicininės  reabilitacijos organizavimo  pagrindus

nustato  Invalidų

socialinės  integracijos  įstatymas.  Invalidų

medicininės

reabilitacijos  sąlygas ir  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Vietovių,

tinkančių     medicininės    (ir    socialinės)

reabilitacijos

organizavimui,  pripažinimo kurortais tvarką ir jų

organizavimo sąlygas

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

45 straipsnis.

Investicijos sveikatinimo veiklai ir jų skatinimas

laikomas lėšų skyrimas ir naudojimas sveikatos priežiūros paslaugų asortimentui

plėsti, naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įsigyti ir įdiegti,

valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms įgyvendinti, sveikatos

priežiūros prieinamumui ir tinkamumui gerinti, sveikatos informacinėms

sistemoms kurti.

ekonominio skatinimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

46 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos planavimas

Lietuvos sveikatos programą, kurioje nurodomi sveikatinimo veiklos tikslai,

valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai ir sveikatinimo veiklos

strategijos jiems pasiekti.

uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos,

apskričių viršininkai, savivaldybės organizuoja valstybės, apskričių (regionų)

ir savivaldybių sveikatos programų ir įstatymų nustatytų planavimo dokumentų

rengimą bei jų įgyvendinimą arba numato šių uždavinių įgyvendinimo priemones

kitose socialinio ir ekonominio plėtojimo programose.

įgyvendinimo ir kontrolės tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS LAIDUOJAMA (NEMOKAMA) IR

SAVIVALDYBIŲ REMIAMA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR JOS TEIKIMO TVARKA

47 straipsnis.

Valstybės laiduojama (nemokama) sveikatos priežiūra

sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo

fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų, valstybės ar savivaldybių sveikatos

fondų lėšų.

sveikatos priežiūrai priskiriama:

1) būtinoji medicinos pagalba;

2) Lietuvos Respublikos karių asmens

sveikatos priežiūra;

3) papildomai per programas remiama policijos

ir kitų vidaus reikalų pareigūnų asmens sveikatos priežiūra;

4) asmenų, sulaikytų policijos, esančių

kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų bei pabėgėlių ir nelegalių migrantų

asmens sveikatos priežiūra;

5) apdraustųjų privalomuoju sveikatos

draudimu, nurodytų Sveikatos draudimo įstatyme, asmens sveikatos priežiūra;

6) asmenų, sergančių ligomis, kurių sąrašą

tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, galūnių, sąnarių, kitų organų

protezavimas;

7) asmenų, sergančių tuberkulioze, lytiniu

keliu plintančiomis ligomis, AIDS, užkrečiamosiomis, endokrininėmis, psichikos,

onkologinėmis ligomis, priklausomybės nuo alkoholio sindromu, narkomanijomis,

toksikomanijomis ir kitomis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo

ligomis, bei nėščiųjų asmens sveikatos priežiūra;

8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto

sąrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš privalomojo

sveikatos draudimo biudžeto, kompensavimas apdraustiesiems;

9) visuomenės sveikatos priežiūra pagal

Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą būtinųjų visuomenės sveikatos

priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūrą;

10) kraujo donorystė.

mastai numatomi įvertinus gyventojų demografinius, sveikatos ir aplinkos

kokybės rodiklius bei jų kitimo tendencijas.

48 straipsnis.

Savivaldybių remiama sveikatos priežiūra

Savivaldybės remia savo teritorijos gyventojų

sveikatos priežiūrą ją papildomai finansuodamos iš savivaldybių biudžetų lėšų.

Savivaldybių remiamai sveikatos priežiūrai priskiriama:

1) pirminio sveikatos priežiūros organizavimo

lygio būtinoji medicinos pagalba;

2) nėščiųjų sveikatos priežiūra;

3) bedarbių, nedarbingų šeimos narių asmens

sveikatos priežiūra;

4) vaikų iki 16 metų sveikatos priežiūra;

5) asmenų, kurių pajamos yra mažesnės už

valstybės remiamas, sveikatos priežiūra;

6) našlaičių iki 18 metų sveikatos priežiūra;

7) I grupės invalidų sveikatos priežiūra;

8) nustatytų kategorijų asmenų dantų

protezavimas;

9) kitos savivaldybės remiamos sveikatos

priežiūros paslaugos, kurių sąrašą ir teikimo tvarką nustato savivaldybių

tarybos.

49

straipsnis. Valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros

paslaugų teikimo LNSS įstaigose tvarka

(nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą turi Lietuvos Respublikos, kitų valstybių

piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau -

nuolatiniai gyventojai). Būtinoji medicinos pagalba LNSS įstaigose teikiama

nemokamai visiems nuolatiniams gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie

apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiant į paciento

apsilankymų įstaigoje per kalendorinius metus skaičių ir jo gyvenamąją vietą.

Užsienio šalių piliečiams, asmenims be pilietybės, nepriskiriamiems

nuolatiniams gyventojams, LNSS įstaigos teikia būtinąją medicinos pagalbą

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, jei kitaip nenustato Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys.

sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LNSS įstaigose esminės sąlygos yra:

1) paciento kreipimasis dėl nemokamų paslaugų

gavimo į pirminės sveikatos priežiūros gydytojus, kurių specialybių sąrašą

nustato Sveikatos apsaugos ministerija;

2) paciento kreipimasis dėl nemokamų asmens

sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos

priežiūros įstaigas. Šiais atvejais pacientas privalo pateikti 1 punkte

nurodytų gydytojų siuntimą.

apsaugos ministerijos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta

tvarka LNSS pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją, taip pat pagal

šio straipsnio nustatytas sąlygas antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros

įstaigą ir gydytoją, kad suteiktų nemokamas asmens sveikatos priežiūros

paslaugas.

netaikomos pacientams, kurie kreipėsi į LNSS įstaigą dėl būtinosios medicinos

pagalbos suteikimo.

5.Valstybės laiduojama (nemokama) asmens

sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros

paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei

pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas,

savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas,

procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų

paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos

apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į

nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka

papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka

patys.

gyventojams apie nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo

mastą ir kainas.

III SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS VALSTYBINIO VALDYMO KITI

YPATUMAI

50

straipsnis. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės pareigos,

teisės ir atsakomybė

priežiūros ir farmacijos specialistų pareigas, teises, jų praktikos ribojimo

tvarką, atsakomybę už padarytą žalą sveikatai nustato Gydytojų medicinos

praktikos, Farmacinės veiklos, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir

kontrolės, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymai, kiti

įstatymai ir teisės aktai.

specialistai gali praktikuoti tik pagal įgytą specialybę, o įstatymų

nustatytais atvejais - tik gavę licenciją. Specialybėms registruoti sudaromas

sveikatos priežiūros ir farmacijos specialybių registras, kurio tvarkytojas yra

Sveikatos apsaugos ministerija.

dirbantys valstybės ar savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose, turi teisę

privačiai praktikuoti tik už šių įstaigų ribų.

51

straipsnis. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinis

tobulinimasis ir jo finansavimas

specialistų profesiniu tobulinimusi rūpinasi sveikatos priežiūros ir farmacinės

veiklos įstaigos, įmonės, jų steigėjai bei profesinės sveikatos priežiūros ir

farmacinės veiklos specialistų organizacijos. Šių specialistų rengimo ir

profesinio tobulinimosi užsakovai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir

Švietimo ir mokslo ministerija.

specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos

ministerija, derindama su profesinėmis sveikatos priežiūros ir farmacinės

veiklos specialistų organizacijomis.

priežiūros įstaigų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo

išlaidos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis yra

padengiamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, jeigu šių išlaidų kitų

padengimo šaltinių nenustato kiti įstatymai.

įstaigų ir įmonių specialistų kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo ir

profesinio tobulinimosi išlaidos padengiamos iš šių įstaigų ir įmonių ar pačių

specialistų lėšų.

49 straipsnis.

Medicininė darbingumo ekspertizė

Laikinojo

asmens  nedarbingumo ekspertizę  atlieka medicinos

pagalbos  įstaigos

gydytojas  arba   gydytojų  komisija.   Šios

ekspertizės

organizavimo  ir atlikimo  tvarką  nustato  Sveikatos

ministerija.

straipsnis, 50 straipsnis, 51 straipsnis, 52 straipsnis, 53 straipsnis, 55

straipsnis, 51 straipsnis, 52 straipsnis, 53 straipsnis, 55 straipsnio antroji,

52 straipsnis. Asmens

sveikatos informacijos viešumo ribojimas

ribojamas norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos

paslapties neliečiamumą.

priemonėse informaciją apie asmens sveikatą be raštiško jo sutikimo.

Informacijos apie asmens sveikatą kompiuteriuose apsauga privalo garantuoti jos

konfidencialumą.

specialistams draudžiama, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, pažeisti

asmens privataus gyvenimo ar asmens sveikatos informacijos, kuri sudaro asmens

sveikatos paslaptį ir kurią jie sužinojo eidami profesines pareigas,

konfidencialumą.

nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

53 straipsnis.

Medicininis ir visuomenės sveikatos priežiūros auditas

priežiūros įstaigos, įmonės, turinčios teisę vykdyti asmens ar visuomenės

sveikatos priežiūrą, administracija privalo organizuoti lokalinį medicininį ar

visuomenės sveikatos priežiūros auditą Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka.

įstaigų ir įmonių, kurios verčiasi asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros

veikla, valstybinį medicininį ar visuomenės sveikatos priežiūros auditą pagal

kompetenciją atlieka Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija.

54

straipsnis. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų įvertinimas

neaprobuotas asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijas,

išskyrus įstatymų numatytais atvejais.

technologijų įvertinimo ir aprobavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos

ministerija.

55

straipsnis. Sveikatinimo veiklos mokslinių tyrimų organizavimo ir finansavimo

ypatumai

sveikatos tyrimų prioritetus nustato, tyrimus užsako, finansuoja ir jų kontrolę

vykdo Sveikatos apsaugos ministerija.

be Lietuvos medicinos etikos komiteto leidimo. Biomedicininių tyrimų etikos

reikalavimus ir jų kontrolės tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos ir sveikatinimo veiklos

moksliniams taikomiesiems tyrimams finansuoti. Sveikatinimo veiklos moksliniams

fundamentiniams tyrimams finansuoti naudojamos mokslui ir techninei pažangai

skirtos valstybės biudžeto lėšos.

56

straipsnis. Sveikatos priežiūros rėmimo iš sveikatos programoms skirtų lėšų

tvarka

Gyventojų grupių, kurių sveikatai daro didelę

įtaką sveikatos rizikos faktoriai, išskyrus sveikatos rizikos faktorius,

kuriuos lemia žalingi įpročiai, asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros

išlaidos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gali būti padengiamos

iš valstybinių, savivaldybių sveikatos programoms skirtų lėšų.

57

straipsnis. Prekių, gaminių ir paslaugų, galinčių daryti įtaką sveikatai,

reklamos ribojimas ar draudimas

draudžiama prekių, gaminių bei paslaugų, galinčių daryti kenksmingą įtaką

sveikatai, reklama. Tokių prekių, gaminių ir paslaugų reklamos ribojimo ar

draudimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Respublikoje draudžiama. Alkoholio produktų ir alkoholinių gėrimų reklama

ribojama ar draudžiama Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.

Farmacinės veiklos įstatymas.

54 straipsnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros visuotinumas

Vykdyti

visuomenės   sveikatos  priežiūrą,  kuria  siekiama

ugdyti  sveikatą,

užkirsti  kelią  vartojimui  skirtų  produktų,

maisto,  geriamojo

vandens,  gyvenamosios,  darbo  ir  gamtinės

aplinkos kokybės

blogėjimui, užkirsti  kelią ligoms ir traumoms,

sumažinti

sergamumą,   yra  visų  fizinių  ir  juridinių  asmenų

pareiga. Juridiniai

ir fiziniai asmenys, pažeidę šį reikalavimą,

atsako šio ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka.

55 straipsnis.

Visuomenės sveikatos ugdymas

Visuomenės

sveikatos ugdymą sudaro:

1) sveikatos

propaganda masinėse informacijos priemonėse;

2) sveikatos

žinių populiarinimas;

3) sveikatos

mokymas;

4) šeimos planavimo

konsultavimas.

Sveikatos

propagandą,    remiančią   sveikatos   politikos

iniciatyvas,

masinėse   informacijos   priemonėse   organizuoja

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė ar  savivaldybės iš valstybės ar

savivaldybių

biudžeto   lėšų.  Sveikatos   propagandos  masinėse

informacijos

priemonėse   sąlygas  ir  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Sveikatos

žinios, kurios skatina gyventojų sveiką gyvenseną,

populiarinamos,

šeimos    planavimas    konsultuojamas    pagal

valstybines ir

savivaldybių sveikatos programas.

Sveikatos

mokymą  sudaro savanoriško,  privalomojo sveikatos

mokymo ir kūno

kultūros  priemonių visuma.

Sveikatos

ugdymo  sąlygas ir tvarką reglamentuoja šis ir kiti

įstatymai bei teisės

aktai.

straipsnio antroji, trečioji ir penktoji dalys, 56 straipsnis, 57 straipsnio

antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 58 straipsnio antroji dalis, 59

straipsnio trečioji ir ketvirtoji dalys, 60 straipsnio trečioji ir ketvirtoji

57 straipsnis.

Užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė

Sveikatinimo

veiklos subjektai pagal savo kompetenciją vykdo

užkrečiamųjų ligų

pirminę, antrinę  ir tretinę  profilaktiką  ir

kontrolę.

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybė,   ministerijos,   kitos

Vyriausybės įstaigos

užtikrina     Lietuvos           Respublikos

teritorijos ir

gyventojų  apsaugą  nuo  ypatingai  pavojingų  ir

pavojingų

infekcinių  ligų įvežimo  bei jų  platinimo.  Ypatingai

pavojingų ir

pavojingų užkrečiamųjų  ligų sąrašus  tvirtina  bei

keičia Sveikatos

ministerija. Sanitarinių  - priešepideminių bei

karantininių

priemonių,  kuriomis siekiama  apsaugoti  gyventojus

nuo  ypatingai

pavojingų  užkrečiamųjų  ligų,  sistemos  taikymo

tvarką nustato

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė.  Veterinarinius

sanitarinius

reikalavimus   ypatingai  pavojingų   ir  pavojingų

užkrečiamųjų ligų

profilaktikai nustato Veterinarijos įstatymas.

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė  ar  savivaldybės,  iškilus

infekcinių ligų

atsiradimo ar plitimo grėsmei, joms atsiradus ir

paplitus, -  gali

įstatymų  nustatyta tvarka  įvesti atitinkamose

teritorijose

ypatingąsias  darbo, mokymosi, kelionių ir pervežimų

sąlygas bei režimus,

kad būtų apsisaugota nuo šių ligų.

Juridiniai

ir   fiziniai  asmenys,   pažeidę  teisės   aktų

nustatytus

užkrečiamųjų   ligų   profilaktikos   ir   kontrolės

reikalavimus, atsako

pagal įstatymus.

58 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos sutartys ir jų sąlygos

valstybės ar savivaldybių ir kitų subjektų sveikatos programoms vykdyti bei

sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Sveikatinimo veiklos sutartys sudaromos

raštu. Kiekvienoje sveikatinimo veiklos sutartyje šalys privalo sulygti dėl šių

sąlygų:

1) teikiamų sveikatinimo paslaugų rūšių, jų

nomenklatūros, teikimo masto ir terminų;

2) paslaugoms apmokėti reikalingų išlaidų

padengimo;

3) sveikatinimo veiklos sutarties pakeitimo,

papildymo ir nutraukimo tvarkos;

4) paslaugų tinkamumo ir organizacinio bei

teritorinio prieinamumo reikalavimų, jeigu teisės aktuose šie reikalavimai nėra

nustatyti;

5) netesybų dėl sutarties įsipareigojimų

netinkamo vykdymo, nevykdymo ar jos vienašalio nutraukimo, įskaitant netesybas

už nustatytų sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų reikalavimų nesilaikymą;

6) sutarties įsipareigojimų vykdymo ir jų

kontrolės, tvarkos bei terminų;

7) kitų sąlygų, nustatomų šalių susitarimu.

59 straipsnis.

Normatyvinių dokumentų privalomumas

gyvenamoji ir darbo aplinka, žaliava, gaminiai, importuojamos ir realizuojamos

prekės ir paslaugos turi atitikti visuomenės sveikatos saugos, užkrečiamųjų

ligų profilaktikos ir kontrolės bei farmacinės veiklos normatyvinių dokumentų

reikalavimus.

reglamentuojantys visuomenės sveikatos saugos, užkrečiamųjų ligų profilaktikos

ir kontrolės bei farmacinės veiklos reikalavimus, tampa privalomi įmonėms,

įstaigoms ir fiziniams asmenims, patvirtinus juos Sveikatos apsaugos

ministerijos teisės aktais, ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo

“Valstybės žiniose”, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų

įsigaliojimo data.

IV DALIS

SVEIKATINIMO VEIKLOS VALDYMO, KOORDINAVIMO IR

KONTROLĖS SUBJEKTAI BEI JŲ KOMPETENCIJA

I SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS VALDYMO SUBJEKTAI IR JŲ

KOMPETENCIJA

60 straipsnis.

Vyriausybės pagrindiniai įgaliojimai sveikatinimo

veiklai valdyti

Vyriausybė tvarko sveikatinimo reikalus ir

reguliuoja sveikatinimo veiklą:

1) tvirtina ir užtikrina valstybinių

sveikatos programų įgyvendinimą;

2) nustato ministerijų, Vyriausybės įstaigų

ar kitų valstybės institucijų kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais;

3) užtikrina tarpžinybinės sveikatinimo

veiklos koordinavimą valstybiniu lygiu;

4) rengia ir teikia Seimui svarstyti

sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

5) pagal kompetenciją rengia ir priima teisės

aktus kitais sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais;

6) steigia valstybines tarnybas ir

inspekcijas ar kitas valstybės institucijas ir vykdo jų steigėjo funkcijas;

7) rūpinasi, kad Lietuvos valstybės sienos ir

teritorija būtų apsaugotos nuo užkrečiamųjų ligų įvežimo, jų paplitimo;

8) vykdo kitas sveikatinimo veiklos valdymo

funkcijas, kurias Vyriausybei paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir

kiti įstatymai.

61

straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos pagrindiniai įgaliojimai

sveikatinimo reikalams tvarkyti

1) steigia, reorganizuoja, likviduoja jos

pavaldumui priskirtas įstaigas ir valdymo institucijas;

2) analizuoja gyventojų sveikatos būklę ir

jos raidos prognozę, prisideda nustatant sveikatinimo veiklos tikslus,

valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklius ir įgyvendinant Lietuvos sveikatos

programą;

3) rengia valstybines sveikatos programas;

4) Vyriausybės pavedimu kartu su

savivaldybėmis nustato pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo pagrindines

kryptis;

5) organizuoja akreditavimą sveikatos

priežiūrai ir jos licencijavimą bei prižiūri visų nuosavybės rūšių asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros subjektų veiklą;

6) vykdo farmacinės veiklos licencijavimą,

išskyrus farmacinės veiklos licencijavimą veterinarijoje;

7) rengia ir priima pagal kompetenciją teisės

aktus sveikatinimo veiklos rūšių, išvardytų šiame straipsnyje, įgyvendinimo

klausimais.

kitus sveikatinimo veiklos reikalus kartu su kitomis ministerijomis bei vykdo

kitas valstybinio reguliavimo funkcijas, numatytas šiame įstatyme, kituose

įstatymuose ir teisės aktuose, ministerijos nuostatuose.

62

straipsnis. Bendroji ministerijų, Vyriausybės įstaigų kompetencija sveikatinimo

reikalų klausimais

pagal kompetenciją:

1) sustabdo, riboja ūkinių subjektų veiklą,

kenkiančią sveikatai bei aplinkai, kai pažeidžiami sveikatos priežiūros ar

aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimai;

2) skelbia visuomenei ūkinės ir kitokios

veiklos, galinčios turėti kenksmingą poveikį sveikatai, projektus, planus ir

programas;

3) laiku informuoja gyventojus apie sveikatos

rizikos laipsnį gyvenamojoje ir darbo aplinkoje;

4) riboja potencialiai pavojingas sveikatai

darbinės veiklos rūšis;

5) remia žmonių išsilavinimo, kultūros ir

informuotumo lygio kėlimą, siekdamos daryti teigiamą įtaką žmonių elgesiui,

susijusiam su sveiko gyvenimo būdo formavimu;

6) organizuoja sveikatos propagandą per

visuomenės informavimo priemones;

7) draudžia ar riboja sveikatai kenksmingų

prekių, vartojimo reikmenų reklamą;

8) draudžia ar riboja sveikatai kenksmingų

prekių, produkcijos gamybą, paslaugų teikimą, importą, prekybą tokiomis

prekėmis ir jų vartojimą;

9) prisideda prie aplinkos kokybės atkūrimo

ir palaikymo;

10) organizuoja priemonių, skirtų atkurti ir

palaikyti nustatytą maisto produktų, geriamojo vandens kokybę, įgyvendinimą;

11) organizuoja veiklą, kad būtų pašalintos

visuomenės sveikatai ypatingos situacijos pasekmės žmonių sveikatai ir gyvybei;

12) plėtoja ir optimizuoja valstybinių

sveikatos priežiūros įstaigų, tarnybų bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą;

13) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai

asmenys laikosi Sveikatos priežiūros įstatymų, vykdo sveikatos priežiūros

standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;

14) teikia pasiūlymus Vyriausybei, kaip

įstatymais nustatyti fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už sveikatinimo

veiklos teisės aktų pažeidimus, už padarytą žalą sveikatai ir aplinkai;

15) plėtoja sveikatinimo veiklos mokslinius

tyrimus ir studijas;

16) plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą

sveikatinimo veiklos srityje.

specialiąją kompetenciją sveikatinimo veiklos valdymo klausimais nustato

Vyriausybė.

63

straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija sveikatinimo veiklos valdymo

klausimais

Savivaldybės taryba:

1) tvirtina pirminės sveikatos priežiūros

plėtojimo programą, kitas savivaldybės kompleksines ir tikslines sveikatos

programas ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

2) tvirtina savivaldybės biudžeto lėšas

sveikatinimo veiklai ir jų panaudojimo apyskaitą;

3) tvirtina savivaldybės valdybos (mero)

sudarytas sveikatinimo veiklos sutartis;

4) pagal kompetenciją tvirtina sanitarijos ir

higienos taisykles, už kurių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė;

5) sudaro savivaldybės sveikatos fondą,

tvirtina jo lėšų panaudojimo apyskaitą ir kontroliuoja jų naudojimą;

6) sudaro bendruomenės sveikatos tarybą,

skiria jos pirmininką ir tvirtina šios tarybos nuostatus;

7) steigia, reorganizuoja ar likviduoja

pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, farmacijos įmones ir vykdo jų steigėjos

funkcijas;

8) valdo jos pavaldumui priskirtas antrinio

lygio sveikatos priežiūros įstaigas;

9) nustato savivaldybės reguliavimo sričiai

priskirtų įstaigų įgaliojimus saugant ir stiprinant gyventojų sveikatą;

10) atšaukia prieštaraujančius įstatymams ar

savivaldybės tarybos sprendimams savivaldybės valdybos, mero sprendimus ir

potvarkius, komitetų, komisijų, bendruomenės sveikatos tarybos sudarytų

padalinių sprendimus sveikatinimo veiklos klausimais;

11) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus

kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.

64

straipsnis. Savivaldybės mero ar savivaldybės valdybos kompetencija

sveikatinimo veiklos klausimais

Savivaldybės meras ar savivaldybės valdyba:

1) organizuoja Lietuvos sveikatos programos,

valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą, savivaldybės pirminės sveikatos

priežiūros plėtojimo programos, kitų savivaldybės kompleksinių ir tikslinių

sveikatos programų projektų rengimą ir savivaldybės tarybos patvirtintų

programų, sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimą

savivaldybės teritorijoje;

2) pagal kompetenciją užtikrina valstybės

laiduojamą ir savivaldybės remiamą sveikatos priežiūrą savivaldybės

teritorijoje;

3) organizuoja pirminę sveikatos priežiūrą ir

vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja antrinę sveikatos priežiūrą;

4) organizuoja savivaldybės tarybos

patvirtintų sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolę savivaldybės

teritorijoje;

5) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka sudaro sveikatinimo veiklos sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės

tarybai ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;

6) vykdo savivaldybės nuosavybei

priklausančių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų projektavimo, statybos,

kapitalinio remonto užsakovo funkcijas;

7) organizuoja savivaldybei pavaldžių

pirminės sveikatos priežiūros įstaigų medicininį ir visuomenės sveikatos

priežiūros auditą;

8) organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo

priežiūrą pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

9) įstatymų numatytais pagrindais neleidžia

įmonėms verstis ūkine komercine veikla, nustatyta tvarka atšaukia juridiniams

ir fiziniams asmenims išduotas šios veiklos licencijas;

10) organizuoja alkoholio ir tabako reklamos

išorinėse reklamos priemonėse ribojimo ir draudimų laikymosi kontrolę;

11) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytus kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.

65

straipsnis. Savivaldybės gydytojas ir jo kompetencijos sveikatinimo veiklos

reikalų klausimais nustatymas

skiriami sveikatos priežiūros specialistai, atitinkantys Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

savivaldybės sveikatinimo veiklos padaliniui, kurio tarnautojų etatų skaičių

nustato savivaldybės taryba.

nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

66

straipsnis. Apskrities gydytojas ir jo kompetencija sveikatinimo

veiklos

klausimais

apskrities viršininkas, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

1) prižiūri sveikatinimo veiklos įstatymų,

kitų teisės aktų, Lietuvos sveikatos programos ir valstybinių sveikatos

programų įgyvendinimą ir remia savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimą

apskrityje;

2) apibendrina sveikatos santykių valstybinio

reguliavimo priemonių taikymo praktiką apskrityje ir rengia pasiūlymus

Valstybinei sveikatos reikalų komisijai dėl šių priemonių rengimo bei

tobulinimo;

3) derina su apskrities administracija ir

Sveikatos apsaugos ministerija antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros

įstaigų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo klausimus;

4) prižiūri, kaip apskrities administracija

atlieka antrinio lygio sveikatos priežiūros statybos, kapitalinio remonto ir

užsakovo funkcijas;

5) prižiūri antrinio lygio asmens sveikatos

priežiūros įstaigų veiklą;

6) organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo

priežiūrą antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose;

7) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytus kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.

įgyvendinti turi specialistų ir pagalbinį personalą, kurių etatų struktūrą ir

skaičių nustato apskrities viršininkas, neviršydamas nustatyto darbo užmokesčio

fondo. Prie apskrities gydytojo sudaroma visuomeninė konsultacinė taryba

sveikatos priežiūros paslaugų teikimui apskrityje racionalizuoti.

tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

II SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS KOORDINAVIMO SUBJEKTAI

dalys, 61 straipsnis, 63 straipsnio antroji dalis, 64 straipsnis, 65 straipsnio

62 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos valdymo funkcijos,

priskiriamos visuomenės sveikatos priežiūrai

Visuomenės

sveikatos  priežiūrai  priskiriamos  sveikatinimo

veiklos valdymo

funkcijos, išdėstytos  šio įstatymo IV dalies II

skyriaus 86, 87, 88,

89, 90 ir 94 straipsniuose.

IV SKYRIUS.

FARMACINĖ VEIKLA, TRADICINĖ MEDICINA,

LIAUDIES

MEDICINA, NEMEDICININĖS SVEIKATOS ATGAVIMO

PRIEMONĖS

63 straipsnis.

Farmacinė veikla

Farmacinę

veiklą  turi teisę  vykdyti  ar  ja  užsiimti  tik

akredituoti šiai

veiklai juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios

juridinio asmens

statuso, fiziniai asmenys.

Farmacinės

veiklos  struktūrą,  jos  organizavimo  teisinius

pagrindus,

akreditavimo  šiai veiklai  sąlygas bei tvarką  nustato

šis įstatymas,

Farmacinės veiklos  įstatymas, kiti  įstatymai bei

teisės aktai.

straipsnio antroji dalis, 64 straipsnis, 65 straipsnio pirmoji dalis, 66

65 straipsnis. Asmens

sveikatos priežiūros, visuomenės

sveikatos priežiūros   bei farmacinės

veiklos subjektų steigimas

Asmens

sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės

veiklos subjektų steigimą reglamentuoja įstatymai

ir kiti teisės

aktai.

Valstybines

asmens    sveikatos   priežiūros,   visuomenės

sveikatos

priežiūros   įstaigas,  valstybines   vaistines   savo

sprendimu steigia

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos pavedimu

• Sveikatos ministerija.

Savivaldybių

asmens   sveikatos   priežiūros,   visuomenės

sveikatos

priežiūros  įstaigos, vaistinės steigiamos savivaldybės

tarybos sprendimu.

Privačios

nuosavybės   teise  veikiantys  asmens  sveikatos

priežiūros,

visuomenės sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos

subjektai steigiami

pačių steigėjų  sprendimu,  gavus  Sveikatos

ministerijos leidimą

(licenciją).

pirmoji dalis, 66 straipsnis, 68 straipsnio antroji ir trečioji dalys, 69

67 straipsnis.

Nacionalinė sveikatos taryba

atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija. Nacionalinė sveikatos

taryba sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintus nuostatus. Nacionalinę

sveikatos tarybą sudaro: 1/3 Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotų

savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovų, 1/3 visuomeninių

organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atstovų, 1/3 visuomenės

sveikatos priežiūros specialistų. Nacionalinės sveikatos tarybos veikla yra

finansuojama iš valstybės biudžeto.

1) sveikatos ugdymo politiką;

2) alkoholio kontrolės politiką;

3) tabako kontrolės politiką;

4) narkotinių ir psichotropinių medžiagų

kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką;

5) visuomenės sveikatos saugos politiką;

6) ligų profilaktikos ir kontrolės politiką.

išvadas dėl valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių, sveikatinimo veiklos

tikslų, Lietuvos sveikatos programos bei kitų valstybinių sveikatos programų,

pagal kompetenciją koordinuoja Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą,

rengia ir kasmet teikia Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatos ir sveikatos

politikos formavimo ir įgyvendinimo būklę, vykdo šio ir kitų įstatymų bei

tarybos nuostatų jai priskirtas kitas funkcijas.

1) gauti iš Vyriausybės, ministerijų, kitų

Vyriausybės įstaigų, savivaldybių valdymo organų, įmonių, įstaigų, organizacijų

teisės aktų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir

Tarybos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

2) pagal kompetenciją atlikti įstatymų, kitų

teisės aktų, socialinio ir ekonominio plėtojimo programų projektų ekspertizę ir

teikti šių programų rengėjams savo išvadas;

3) pagal kompetenciją teikti konsultacijas

Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms Vyriausybės įstaigoms;

4) sudaryti ekspertų komisijas Tarybos

funkcijoms įgyvendinti.

68

straipsnis. Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra institucija, koordinuojanti sveikatos

politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą ministerijose, kitose Vyriausybės

įstaigose, sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

1) koordinuoja sveikatos politikos formavimą

ministerijose ir kitose Vyriausybės įstaigose;

2) teikia išvadas dėl Vyriausybės sprendimų

projektų sveikatos politikos klausimais.

3) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl

ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų specialiosios kompetencijos

sveikatinimo srityje nustatymo;

4) vykdo kitas jos nuostatuose numatytas

funkcijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi teisę:

1) gauti iš Vyriausybės, ministerijų, kitų

Vyriausybės įstaigų, savivaldybių valdymo organų, įmonių, įstaigų, organizacijų

įstatymų, kitų teisės aktų, programų projektus bei kitą informaciją, reikalingą

šiame įstatyme ir komisijos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

2) pagal kompetenciją atlikti įstatymų, kitų

teisės aktų, socialinio ir ekonominio plėtojimo programų projektų ekspertizę ir

teikti šių programų rengėjams ekspertizės išvadas;

3) pagal kompetenciją teikti siūlymus

ministerijoms, kitoms Vyriausybės įstaigoms, apskričių viršininkams, savivaldos

vykdomosioms institucijoms;

4) dalyvauti svarstant sveikatos politikos

klausimus Vyriausybėje, savivaldos vykdomosiose institucijose, apskričių

administracijose, ministerijose, kitose Vyriausybės įstaigose;

5) sudaryti laikinas ar nuolatines ekspertų

ar kitų specialistų grupes komisijos kompetencijai priskirtiems uždaviniams

spręsti.

68 straipsnis.

Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės

sveikatos

priežiūros  bei farmacinės veiklos

subjektų ekonominės veiklos tipai bei  jų

nomenklatūra

Asmens

sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės

veiklos subjektų  ekonominės veiklos  pobūdį  bei

kompetenciją nustato

jų steigėjai ir įstatymai.

Asmens

sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės

veiklos subjektus, kurie steigiami ir veikia kaip

valstybinės ar

savivaldybių įstaigos, valstybinės ar savivaldybių

įmonės, taip  pat

sveikatinimo veiklos rūšis, kurias gali vykdyti

tik šie subjektai,

nustato šis ir kiti įstatymai.

Asmens

sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės

veiklos subjektų  nomenklatūrą pagal jų atliekamą

sveikatinimo veiklą

reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

69 straipsnis.

Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba

• tai savarankiška sveikatinimo veiklos koordinavimo institucija prie

savivaldybės tarybos. Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybą sudaro ir jos

nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės bendruomenės sveikatos

tarybą sudaro: 1/3 savivaldybės paskirtų asmenų, 1/3 savivaldybės įmonių,

įstaigų, organizacijų atstovų, 1/3 visuomeninių organizacijų, ginančių

visuomenės sveikatos interesus, atstovų. Savivaldybės bendruomenės sveikatos

tarybos veiklos programa yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto.

koordinuoja savivaldybės teritorijoje sveikatos ugdymo, alkoholio, tabako ir

narkotikų kontrolės, visuomenės sveikatos saugos ir sveikatos stiprinimo, ligų

profilaktikos priemonių rengimą ir įgyvendinimą, nustato savivaldybės sveikatos

fondo lėšų naudojimo prioritetus, teikia savivaldybės tarybai tvirtinti šio

fondo sąmatos projektą bei vykdo kitas funkcijas, priskirtas pagal šį ir kitus

įstatymus bei jos nuostatus.

turi teisę:

1) gauti iš savivaldybės valdymo institucijų,

savivaldybės teritorijoje esančių įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją,

reikalingą šiame įstatyme ir jos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

2) pagal kompetenciją teikti siūlymus

savivaldybės tarybai, savivaldos vykdomosioms institucijoms.

III SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS SPECIALIEJI VALDYMO

IR KONTROLĖS SUBJEKTAI

70

straipsnis. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigia ir jos nuostatus tvirtina

Vyriausybė. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba yra juridinis asmuo.

Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

1) licencijuoja alkoholio, tabako gamybą,

prekybą, importą;

2) kontroliuoja, kaip ūkiniai subjektai

laikosi Tabako kontrolės ir Alkoholio kontrolės įstatymų;

3) kontroliuoja, kaip visuomenės informavimo

priemonėse laikomasi tabako ir alkoholio reklamos ribojimo ir draudimo;

4) vykdo kitas įstatymų, tarnybos nuostatų

nustatytas funkcijas.

71

straipsnis. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos

apsaugos ministerijos

tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina

Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros

tarnyba yra juridinis asmuo.

tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos koordinuoja jai pavaldžių įstaigų

vykdomą valstybinį visuomenės sveikatos monitoringą, valstybinę visuomenės sveikatos

ekspertizę, visuomenės sveikatos saugos ekspertizę, atlieka visuomenės

sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo

kontrolę bei vykdo kitas funkcijas, nustatytas jos nuostatuose.

72

straipsnis. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos

Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos

apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama

iš valstybės biudžeto.

Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) registruoja vaistus;

2) kontroliuoja vaistų ir vaistinių medžiagų

kokybę;

3) kontroliuoja farmacinę veiklą;

4) vykdo farmacinės veiklos monitoringą

(informacijos apie vaistus, jų gamybą, importą, prekybą, eksportą rinkimas,

kaupimas, apdorojimas ir platinimas);

5) vykdo įstatymų, tarnybos nuostatų

nustatytas kitas funkcijas.

straipsnis, 70 straipsnis, 73 straipsnis, 74 straipsnis, IV dalies I skyrius,

85 straipsnio trečioji dalis, 86 straipsnio penktoji dalis, 87 straipsnio

ketvirtoji dalis, 88 straipsnio antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 89

71 straipsnis.

Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės

sveikatos priežiūros bei farmacinės veiklos

subjektų teisės

Asmens

sveikatos  priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės

veiklos subjektai turi teisę:

1) sudaryti

šio   ir   kitų   įstatymų   nustatyta   tvarka

sveikatinimo

veiklos  sutartis,  taip  pat  Civiliniame  kodekse

numatytas

sutartis;

2) turėti

viename  iš Lietuvos Respublikos, taip pat viename

iš  užsienio

valstybių  įregistruotų  bankų  savo  sąskaitas  ir

naudoti jose

esančias lėšas;

3) nustatyti

viso  turimo  kapitalo  naudojimo  kryptis  ir

būdus, kiek tai

neprieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams

ir asmens  sveikatos

priežiūros,  visuomenės sveikatos priežiūros

ar farmacinės

veiklos subjekto nuostatams (įstatams);

4) sudaryti

sutartis  dėl trumpalaikių beprocentinių paskolų

iš

nebiudžetinių    lėšų   įplaukų    suteikimo    valstybinėms

(savivaldybių)

sveikatos priežiūros įstaigoms arba gavimo, teikti

šioms paramą;

5) nustatyti,

jeigu   tai  neprieštarauja  šiam  įstatymui,

asmens ar

visuomenės sveikatos  priežiūros  subjekto  nuostatams

(įstatams),

vidaus   organizacinę  struktūrą  bei  steigti  savo

filialus, kurių

veiklos tikslas  - aptarnauti  asmens  sveikatos

priežiūros,

visuomenės sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos

subjekto

pagrindinę   veiklą  ir   gauti  papildomų  pajamų  jos

plėtojimui,

apibrėžti padalinių teisinį statusą;

6)

savarankiškai užmegzti  sveikatinimo  veiklos  ryšius  su

vidaus ir užsienio

partneriais;

7) nustatyti

asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros darbų

ir  patarnavimų,

vaistų,  kitų  medicininės  paskirties  gaminių

kainas,  tarifus,

darbo  apmokėjimo   sistemas,  išskyrus  tuos

atvejus, kai  pagal

šį  ir kitus  įstatymus asmens  ar visuomenės

sveikatos

priežiūros  ir patarnavimų,  vaistų,  kitų  medicininės

paskirties gaminių

kainas ir kitus normatyvus reguliuoja Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė, savivaldybės;

8) pateikti

teisminius  ieškinius dėl žalos, jiems padarytos

neteisėtais

valstybinių  valdymo  organų,  savivaldybių  valdybų,

sveikatos draudimo

įstaigų, taip  pat  pareigūnų,  einant  jiems

tarnybines pareigas,

administracinio valdymo veiksmais.

Asmens ar

visuomenės  sveikatos  priežiūros  subjektai  gali

turėti ir  kitokias

teises,   jeigu  jos  neprieštarauja  šiam  ir

kitiems įstatymams

bei asmens  sveikatos  priežiūros,  visuomenės

sveikatos

priežiūros  ar  farmacinės  veiklos  subjektų  steigimo

dokumentams.

72 straipsnis.

Asmens sveikatos priežiūros, visuomenės

sveikatos priežiūros  bei farmacinės veiklos

subjektų pareigos

Asmens

sveikatos  priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės

veiklos subjektų pareigos yra:

1) laikytis šio

įstatymo, kitų sveikatinimo veiklos įstatymų

bei teisės aktų

reikalavimų;

2) sudaryti

sveikas ir  saugias medicinos  personalo  darbo

sąlygas;

3) stengtis

užkirsti kelią  pavojui bei  žalai sveikatai ir

aplinkai

sveikatingumo  veikloje, taip  pat riboti  šios  veiklos

galimą pavojų bei

žalą sveikatai;

4) užtikrinti

jų vykdomos sveikatinimo veiklos atitikimą ak-

reditacijos

dokumentuose nustatytoms sąlygoms;

5)

užtikrinti    pagal    savo    kompetenciją    nustatytas

sveikatinimo veiklos

būtinąsias sąlygas;

6) teikti

gyventojams informaciją   apie  asmens   sveikatos

priežiūros,

visuomenės  sveikatos priežiūros įstaigas ir tarnybas,

vaistines, jų veiklą

ir teikiamas paslaugas ir patarnavimus;

7) užtikrinti

asmenų  teisę  gauti  informaciją  apie  savo

sveikatą ir šios

informacijos konfidencialumą;

8) nustatyta

tvarka   organizuoti   visuomenės   sveikatos

monitoringą ir

teikti sveikatos statistinę informaciją;

9)  laiku

informuoti   Valstybinę   visuomenės   sveikatos

priežiūros tarnybą

apie išaiškintus užkrečiamųjų ligų atvejus;

10) organizuoti

šio  įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų

nustatyta tvarka

medicinos personalo asmens sveikatos priežiūrą;

11) įstatymų

bei kitų teisės aktų nustatytais pagrindais ir

tvarka

organizuoti   asmens  sveikatos   priežiūros,  visuomenės

sveikatos

priežiūros  bei farmacinės  veiklos subjektų  civilinės

atsakomybės dėl

žalos sveikatai,  padarytos vykdant sveikatinimo

veiklą, draudimą.

Asmens ar

visuomenės sveikatos  priežiūros  subjektai  gali

turėti ir  kitokias

pareigas,   jeigu  jos neprieštarauja šiam ir

kitiems įstatymams

bei jų steigimo dokumentams.

IV DALIS

SVEIKATINIMO VEIKLOS VALDYMO PAGRINDAI

I SKYRIUS.

SVEIKATOS RĖMIMO BŪDAI IR PRIEMONĖS

73 straipsnis.

Valstybinė teismo medicinos tarnyba

juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

1) atlieka kvotos, tardymo ir teismo pavedimu

teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus;

2) vykdo kitas šiame ir kituose įstatymuose,

teisės aktuose bei šios tarnybos nuostatuose nustatytas funkcijas.

74

straipsnis. Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie

Sveikatos apsaugos ministerijos

narkologijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos

nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis

asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

narkologijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) atlieka kvotos, tardymo ir teismo pavedimu

teismo medicinos, teismo psichiatrines, teismo narkologines ir teismo

psichologines ekspertizes;

2) vykdo kitas įstatymų ir šios tarnybos

nuostatų nustatytas funkcijas.

75

straipsnis. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnyba prie Sveikatos

apsaugos ministerijos

priežiūrai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos

nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis

asmuo. Jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) licencijuoja ir akredituoja įmones ir

įstaigas sveikatos priežiūros veiklai;

2) registruoja sveikatos priežiūros įstaigas

Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre;

3) kartu su kitomis institucijomis rengia

sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančius normatyvinius dokumentus;

4) vykdo įstatymų ir šios tarnybos nuostatų

numatytas kitas funkcijas.

74 straipsnis.

Valstybės biudžeto tikslinių subsidijų

naudojimas sveikatinimo veiklai remti

Tikslinių

valstybės biudžeto dotacijų skirstymo sveikatinimo

veiklai remti

prioritetai yra:

1) privalomojo

sveikatinimo veiklos lygio užtikrinimas;

2) brangios

medicininės  technologijos, aparatūros,  įrangos

įsigijimas  ir

įdiegimas  valstybinėse   asmens  ir  visuomenės

sveikatos priežiūros

įstaigose, valstybinėse vaistinėse;

3) ypatingų

visuomenės   sveikatai  situacijų   (epidemijų,

gaivalinių

nelaimių,  ekologinių  katastrofų)  sukeltų  neigiamų

gyventojų sveikatai

pasekmių šalinimas;

4) kitos

Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatytos asmens

ir visuomenės

sveikatos priežiūros reikmės.

Konkrečius

subsidijų  objektus nustato  Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

75 straipsnis.

Lengvatinių paskolų taikymas

Juridiniams ir

fiziniams asmenims,  kurie  yra  privalomųjų

valstybinių,

savivaldybių   sveikatos  programų   užsakovai   ir

nustatyta tvarka

yra jas  aprobavę, valstybinėms  vaistų tiekimo

įmonėms,

gavusiems   banko  paskolas  atitinkamai  šių  programų

įgyvendinimui ar

būtinojo asortimento vaistų ir kitų medicininės

paskirties  gaminių

tiekimui  į  Lietuvos  Respubliką,  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės ar savival-

dybių biudžetų

padengiamos gautų paskolų palūkanos.

76 straipsnis.

Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos

Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos pagal

kompetenciją užtikrina nustatytų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų

apmokėjimą, kontroliuoja jų kiekį ir kokybę, atlieka privalomojo sveikatos

draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę, teikia lėšas valstybės

ir savivaldybių fondams, vykdo įstatymų ir ligonių kasų nuostatų nustatytas

funkcijas.

77

straipsnis. Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų

ministerijos bei Karo medicinos tarnybos valdyba prie Krašto apsaugos

ministerijos

prie Vidaus reikalų ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Vidaus

reikalų ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš

valstybės biudžeto.

Krašto apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Krašto apsaugos

ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš

valstybės biudžeto.

prie Vidaus reikalų ministerijos bei Karo medicinos tarnyba prie Krašto

apsaugos ministerijos :

1) įgyvendina šio bei kitų įstatymų Vidaus

reikalų ministerijos bei Krašto apsaugos ministerijos specialiajai

kompetencijai priskiriamą sveikatos priežiūros veiklą;

2) vykdo įstatymų ir šių tarnybų nuostatuose

numatytas kitas funkcijas.

77 straipsnis.

Privalomojo sveikatinimo veiklos lygio

priemonių ir   paslaugų bei patarnavimų kaštų

gyventojams  kompensavimas

Valstybės

ir   savivaldybių   remiama   asmens   sveikatos

priežiūra,

paslaugos  ir patarnavimai, pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatytas  šiai sveikatos priežiūrai reikalingų ligų

diagnostikos

būtinųjų  priemonių, būtinojo  asortimento vaistų ir

kitų medicininės

paskirties  gaminių  bazines  kainas,  Lietuvos

Respublikos

piliečiams   ir  asmenims   be  pilietybės,   nuolat

gyvenantiems

Lietuvoje, yra nemokami.

Skirtumai tarp

valstybės ar  savivaldybių  remiamos  asmens

sveikatos

priežiūros  bazinių ir realių kaštų padengiami įstatymo

nustatyta tvarka iš

privalomojo sveikatos draudimo lėšų.

78 straipsnis.

Valstybinė higienos inspekcija

jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

valstybinę higienos kontrolę, kontroliuoja, kaip laikomasi visuomenės sveikatos

priežiūros įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, ir taiko sankcijas

juridiniams ir fiziniams asmenims už šių teisės aktų pažeidimus, vykdo įstatymų

ir šios inspekcijos nuostatų nustatytas kitas funkcijas.

79

straipsnis. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos

ministerijos

prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos veiklos nuostatus tvirtina

Sveikatos apsaugos ministerija. Ši inspekcija yra juridinis asmuo. Jos veikla

yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo kontrolę;

2) kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai

asmenys laikosi standartizacijos norminių dokumentų reikalavimų sveikatos

priežiūros kokybės klausimais;

3) vykdo įstatymų ir šios inspekcijos

nuostatų nustatytas kitas funkcijas.

79 straipsnis.

Sveikatos priežiūros specialistų profesinio

lavinimosi skatinimas

Valstybinių ar

savivaldybių asmens  ir visuomenės  sveikatos

priežiūros įstaigų

ir tarnybų medicinos specialistų kvalifikacijos

kėlimo ir

persikvalifikavimo išlaidos   Lietuvos       Respublikos

Vyriausybės

nustatyta  tvarka  ir  sąlygomis  yra  padengiamos  iš

valstybės ar

savivaldybių biudžetų  lėšų, jeigu  kitų šių išlaidų

padengimo šaltinių

nenustato kiti įstatymai.

Farmacijos

įmonių  specialistų kvalifikacijos kėlimo ir per-

sikvalifikavimo

išlaidos padengiamos iš šių įmonių lėšų.

80 straipsnis.

Lietuvos medicinos etikos komitetas

ir jo veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos

medicinos etikos komitetas yra juridinis asmuo. Jo veikla yra finansuojama iš

valstybės biudžeto.

1) atlieka asmens sveikatos priežiūros

atitikimo medicinos etikos reikalavimams kontrolę;

2) išduoda leidimus biomedicininiams

tyrimams;

3) vykdo komiteto nuostatų nustatytas kitas

funkcijas.

inicijuoja regioninių padalinių apskrityse formavimą ir turi teisę perduoti

jiems funkcijas, numatytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte.

81 straipsnis. Asmens

sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos

komisijos

medicinos etikos komisijos prižiūri, kaip asmens sveikatos priežiūros

specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų.

medicinos etikos komisijos sudaromos ir veikia pagal Sveikatos apsaugos

ministerijos patvirtintus pavyzdinius nuostatus.

82 straipsnis.

Savivaldybių sanitarijos inspekcija

specializuotas savivaldybės administracijos padalinys, kontroliuojantis, kaip

laikomasi sanitarijos reikalavimų savivaldybės teritorijoje.

uždavinius, kompetenciją, struktūrą, jos pareigūnų teises ir pareigas,

sanitarinės kontrolės turinį ir tvarką reglamentuoja nuostatai, kuriuos

tvirtina Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu.

83

straipsnis. Kitų sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės institucijų

kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais

Kitų sveikatinimo veiklos valdymo ir

kontrolės institucijų (Valstybinės veterinarijos tarnybos, Valstybinės darbo

inspekcijos ir kt.) kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais nustato

įstatymai, kiti teisės aktai bei šių institucijų nuostatai.

V DALIS

ASMENŲ IR ŪKIO SUBJEKTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

SVEIKATINIMO VEIKLOJE

83 straipsnis. Sveikatai

kenksmingų prekių ir paslaugų reklamos

ribojimas ar draudimas

Lietuvos Respublikoje ribojama alkoholio, tabako ir draudžiama ar ribojama

kitų, darančių neigiamą įtaką sveikatai, prekių bei paslaugų reklama. Tokių

prekių ir paslaugų reklamos draudimo ar ribojimo tvarką nustato įstatymai ir

kiti teisės aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-373,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.67-1661 (97.07.16)

84

straipsnis. Ekonominių sankcijų taikymas

Ekonominės

sankcijos  įmonėms gali  būti taikomos, kai nustatomi sveikatinimo veiklos

teisės aktų pažeidimai arba kai neįvykdomi valstybinių inspekcijų, valstybinių

tarnybų, vykdančių visuomenės sveikatos kontrolę, taip pat farmacinės veiklos,

vaistų ir vaistinių medžiagų kokybės kontrolę, pareigūnų teisėti nurodymi.

Ekonominės

sankcijos įmonėms gali būti skiriamos ir tada, kai nustatomi nelaimingų

atsitikimų darbe, profesinių ligų, profesinių apsinuodijimų, hospitalinių

infekcijų, užkrečiamųjų ligų slėpimo atvejai.

Ekonominių

sankcijų šiame straipsnyje numatytais atvejais taikymo, išieškojimo ir

apskundimo tvarką, sankcijų dydį nustato įstatymai.

II SKYRIUS. ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS,

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS, FARMACINĖS VEIKLOS

BEI KITŲ RŪŠIŲ SVEIKATINIMO VEIKLOS VALDYMO FUNKCIJOS

85

straipsnis. Asmens sveikatos informacijos viešumo ribojimas

Asmens

sveikatos informacijos viešumas gali būti ribojamas tik įstatymų nustatytais

atvejais, kai ji sudaro asmens sveikatos (medicininę) paslaptį. Asmens

sveikatos (medicininės) paslapties kriterijus nustato įstatymai.

Draudžiama

skelbti  masinėse informacijos  priemonėse informaciją apie  asmens sveikatą be

jo raštiško sutikimo. Informacijos apie asmens sveikatą kompiuteriuose apsauga

privalo užtikrinti jos konfidencialumą. Asmens sveikatos informacijos

sveikatinimo veiklos subjektams priklausančiuose kompiuteriuose

konfidencialumo  apsaugos  reikalavimus  nustato  Sveikatos ministerija.

Asmenys,

pažeidę   asmens  sveikatos   informacijos konfidencialumą, atsako pagal šį ir

kitus įstatymus.

86

straipsnis. Visuomenės sveikatos informacija ir jos monitoringas

Informacijos

apie visuomenės sveikatą viešumas negali būti ribojamas ir ji negali būti

laikoma valstybine paslaptimi.

Visuomenės

sveikatai, sveikatos fiziniams, cheminiams ir biologiniams veiksniams,

sveikatos priežiūros poreikiams ir ištekliams, sveikatos priežiūros

prieinamumui, tinkamumui stebėti ir informacijai  apie tai registruoti Lietuvos

Respublikoje sudaroma visuomenės sveikatos stebėjimo (visuomenės sveikatos

monitoringo) sistema.

Visuomenės

sveikatos monitoringą pagal kompetenciją vykdo ministerijos, kitos Vyriausybės

įstaigos, savivaldybės, įmonės, sveikatos priežiūros įstaigos.

Visuomenės

sveikatos valstybinį monitoringą vykdo Valstybinė visuomenės sveikatos

priežiūros tarnyba.

Visuomenės

sveikatos  monitoringo  turinį,  struktūrą, įkainius, vykdymo ir jo duomenų

skelbimo tvarką, visuomenės sveikatos monitoringo subjektų kompetenciją nustato

įstatymai ir kiti teisės aktai.

87

straipsnis. Visuomenės sveikatos ekspertizė

Visuomenės

sveikatos  stebėjimo  (visuomenės  sveikatos monitoringo) duomenims įvertinti

Lietuvos Respublikoje atliekama visuomenės sveikatos ekspertizė.

Visuomenės

sveikatos ekspertizę pagal kompetenciją atlieka ministerijos, kitos Vyriausybės

įstaigos, savivaldybės, įmonės, sveikatos priežiūros įstaigos.

Valstybinę

visuomenės  sveikatos ekspertizę  atlieka ir išvadas pateikia Sveikatos ministerija

bei Valstybinė visuomenės sveikatos  priežiūros  tarnyba,  kiti  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įgalioti juridiniai asmenys.

Visuomenės

sveikatos ekspertizės pagrindus, jos turinį, finansavimo, vykdymo  ir išvadų

skelbimo tvarką, įkainius, visuomenės sveikatos ekspertizės subjektų

kompetenciją nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

88

straipsnis. Sveikatinimo veiklos planavimas

Lietuvos

Respublikoje  sveikatinimo  veiklos  planavimo pagrindą sudaro programinis

planavimas.

Lietuvos

Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina ne mažiau kaip 10 metų

laikotarpiui sveikatinimo veiklos tikslus, valstybės siekiamo  sveikatos lygio

rodiklius ir  Lietuvos sveikatos programą jiems pasiekti. Lietuvos sveikatos

programos sandarą, jos rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką

reglamentuoja  nuostatai, kuriuos  tvirtina  Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos

sveikatos  programoje nustatytiems  uždaviniams įgyvendinti Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės  įstaigos,

savivaldybės  rengia  atitinkamai valstybines, šakines ar  savivaldybių

kompleksines ir tikslines sveikatos programas  arba numato šių uždavinių

įgyvendinimo priemones kitose socialinio ir ekonominio plėtojimo programose.

Sveikatos

programų  rengimo,  tvirtinimo,  finansavimo, įgyvendinimo  ir  kontrolės

tvarką  reglamentuoja  Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti nuostatai.

89

straipsnis. Sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos

standartizacija

Asmens

ir  visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimo sąlygos, vaistų  kokybė turi

atitikti Lietuvos Respublikos standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus.

Sveikatos

priežiūros standartizacijos norminius dokumentus rengia  sveikatos priežiūros

sistemos įstaigos. Šiuos dokumentus atsižvelgiant į  jų tipą tvirtina Sveikatos

ministerija ar Lietuvos standartizacijos tarnyba prie Ekonomikos ministerijos.

Tais

atvejais,  kai  sveikatos  priežiūros  kokybė nereglamentuota standartizacijos

norminių dokumentų, reikalavimai sveikatos priežiūros sąlygoms gali būti

įteisinami   Sveikatos ministerijos  teisės aktuose.

Juridiniai

ir fiziniai asmenys, nesilaikantys sveikatos priežiūros standartizacijos

dokumentų reikalavimų, atsako pagal įstatymus.

90

straipsnis. Fizinių ir juridinių asmenų akreditavimas

sveikatinimo veiklai

Teisė

verstis sveikatinimo veikla pripažįstama asmenims, įgijusiems specialų

pasiruošimą ir šio įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka

gavusiems licenciją. Teisė teikti atskiras sveikatinimo veiklos paslaugas bei

patarnavimus pripažįstama asmenims, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka gavusiems sertifikatą (dokumentą, patvirtinantį teisę teikti nustatytas

paslaugas bei patarnavimus).

Teisė

užsiimti sveikatinimo veikla pripažįstama juridiniams asmenims, įmonėms,

neturinčioms juridinio asmens teisių, šio įstatymo, kitų  įstatymų bei  teisės

aktų nustatyta tvarka gavusioms leidimą šiai veiklai.

Asmens

ar visuomenės sveikatos priežiūros licencijas, sertifikatus, leidimus išduoda,

juos atšaukia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnyba prie

Sveikatos apsaugos ministerijos. Gydytojams medicinos praktikos licencijas ir

sertifikatus išduoda, atnaujina, sustabdo ir panaikina Sveikatos apsaugos

ministerija. Farmacijos veiklos leidimus (licencijas) išduoda, juos atšaukia

Sveikatos apsaugos ministerija.

Licencijų,

sertifikatų,  leidimų  (licencijų)  išdavimo, įregistravimo, atšaukimo tvarką

reglamentuoja šis įstatymas, kiti įstatymai bei  teisės aktai.  Sveikatinimo

veiklos  leidime (licencijoje)  turi būti nurodytas šių įstaigų, įmonių veiklos

pobūdis, finansavimo šaltiniai, pelno paskirstymas, informacijos visuomenei

apie jų veiklą teikimo tvarka. Leidimai (licencijos), sertifikatai išduodami

atsižvelgiant į šio įstatymo nustatytą sveikatinimo veiklos rūšių struktūrą.

Ginčai

dėl  licencijų, sertifikatų,  leidimų  išdavimo, įregistravimo, jų atšaukimo

sprendžiami teisme.

Neakredituotų

fizinių asmenų,  juridinių asmenų, įmonių, neturinčių asmens  statuso, vykdoma

sveikatinimo veikla yra neteisėta. Fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys

neteisėta sveikatinimo veikla, atsako pagal įstatymus.

Profesinės

medicinos, farmacijos darbuotojų organizacijos šio įstatymo, kitų teisės aktų

nustatyta tvarka gali dalyvauti sveikatos priežiūros įstaigų, farmacijos

įmonių, medicinos ir farmacijos specialistų akreditavimo veikloje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1557, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.102-2315 (96.10.23)

Nr.

VIII-280, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1507 (97.07.04)

91

straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų

įgyvendinimo kontrolė

Kiekvienos

asmens   sveikatos  priežiūros  įstaigos administracija privalo  atlikti

asmens  sveikatos priežiūros tinkamumo ir prieinamumo lokalinį medicininį

auditą. Lokalinio medicininio audito tvarką nustato Sveikatos ministerija.

Pacientas,

norėdamas,  kad būtų  užtikrintas  medicinos pagalbos tinkamumas,  išskyrus

būtinosios medicinos pagalbos suteikimo atvejus, turi teisę kreiptis į

pasirinktą gydytoją, kuris, paciento  raštišku pageidavimu, gali sutikti

atlikti individualų  medicininį auditą. Individualaus medicininio audito

sąlygas, turinį, tvarką, jo apmokėjimo šaltinius, tvarką ir kitas sąlygas

nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Valstybinį

medicininį auditą atlieka Valstybinė medicininio audito inspekcija prie

Sveikatos ministerijos bei Valstybinė ligonių kasa. Valstybinio medicininio

audito turinį, jo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

92

straipsnis. Sveikatinimo veiklos mokslinių tyrimų organizavimas

Taikomųjų

ir fundamentaliųjų biomedicininių tyrimų kriterijus nustato Sveikatos

ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba.

Taikomųjų

biomedicininių ir visuomenės  sveikatos tyrimų prioritetus nustato, tyrimus

užsako, finansuoja ir vykdo jų kontrolę Sveikatos ministerija.

Fundamentaliųjų

biomedicininių tyrimų prioritetus nustato, tyrimus užsako, finansuoja ir vykdo

jų kontrolę Lietuvos mokslo taryba.

Draudžiama

vykdyti  biomedicininius tyrimus be Lietuvos medicinos etikos komiteto leidimo.

Biomedicininių tyrimų etikos reikalavimus ir jų kontrolės tvarką nustato

biomedicininių tyrimų etikos įstatymas.

Sveikatinimo

veiklos  moksliniai tyrimai  vykdomi pagal sutartis, sudaromas Civilinio

kodekso nustatyta tvarka.

93

straipsnis. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų  rengimo

bei jų kvalifikacijos kėlimo organizavimas

Sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialistų rengimu bei jų kvalifikacijos  kėlimu

pagal  savo kompetenciją rūpinasi Sveikatos ministerija  ir  profesinės

sveikatos  priežiūros specialistų organizacijos.

Sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialybėms registruoti sudaromas sveikatos

priežiūros  ir  farmacijos  specialistų registras, kurio tvarkytojas yra

Sveikatos ministerija.

Asmens

ir visuomenės sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistų kvalifikacijos

kėlimo tvarką  nustato  Sveikatos ministerija, suderinusi su profesinėmis

asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros ir farmacijos darbuotojų

organizacijomis.

94

straipsnis. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

technologijų įvertinimas

Asmens

ir  visuomenės sveikatos  priežiūros  subjektams draudžiama naudoti

neįvertintas asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros

technologijas, išskyrus  šio  įstatymo nustatytus atvejus.

Asmens

ir  visuomenės sveikatos priežiūros technologijų įvertinimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kad

brangiai kainuojančių asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros technologijų

įsigijimas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų  būtų pagrįstas,

valstybinės ar savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos  privalo pateikti

Valstybinei medicininio audito  inspekcijai prie  Sveikatos ministerijos

ekonominį ir socialinį šių technologijų įsigijimo pagrindimą. Šių technologijų

kainų ribas, pagal kurias turi būti teikiamas jų įsigijimo pagrindimas, nustato

Sveikatos ministerija.

95

straipsnis. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

technologijų naudojimo tvarka

Asmens

ar  visuomenės sveikatos  priežiūrai turi  būti naudojami tik Lietuvos

Respublikoje nustatyta tvarka įregistruoti vaistai, profilaktikos,

diagnostikos, gydymo metodai, medicininė aparatūra ir instrumentai.

Neįregistruotus Lietuvos Respublikoje vaistus galima naudoti Lietuvoje tik tuo

atveju, kai yra jų registravimą užsienio šalyse patvirtinantys dokumentai, taip

pat kitais šio ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Tokių vaistų naudojimo

sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos ministerija.

Asmens

ir  visuomenės sveikatos priežiūros technologijų įvertinimo ir  jų registravimo

tvarką nustato šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

III SKYRIUS. SVEIKATINIMO VEIKLOS FINANSAVIMAS

96

straipsnis. Bazinis Lietuvos nacionalinės sveikatos

sistemos veiklos finansavimo dydis

Bazinis

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos finansavimo dydis, įskaitant

valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų lėšas  bei privalomojo  sveikatos

draudimo  lėšas, kiekvieniems metams turi sudaryti pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatytą skaičiavimo metodiką ne mažiau kaip 5 procentus bendrojo

vidinio produkto vertės.

97

straipsnis. LNSS veiklos vykdomųjų subjektų finansavimo pagrindai

LNSS

veiklos vykdomųjų subjektų finansavimo pagrindai yra:

1)

juridinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių,  akreditavimą

asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrai patvirtinantys dokumentai;

2)

sveikatinimo veiklos sutarties sudarymas;

3)

įmonių  ir  įstaigų,  akredituotų  asmens  sveikatos priežiūrai, privalomojo

draudimo  sutarties  dėl  civilinės atsakomybės už žalą,  padarytą asmens

sveikatai vykdant asmens sveikatos priežiūrą, sudarymas.

Privalomojo

visuomenės sveikatos priežiūros lygio darbų ir patarnavimų finansavimo

pagrindas yra šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos sąlygos.

98

straipsnis. Sveikatinimo veiklos subjektų finansavimo šaltiniai

Valstybinių

ar savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinių

įmonių, akredituotų nustatytų rūšių sveikatinimo veiklai, finansavimo šaltiniai

yra:

1)

Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos;

2)

sveikatos draudimo lėšos;

3)

draudimo nuo nelaimingų atsitikimų lėšos;

4)

sveikatos fondų lėšos;

5)

lėšos už mokamą sveikatos priežiūrą ir mokamas paslaugas bei patarnavimus;

6)

palūkanos, mokamos  už bankuose  saugomas asmens ar visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų nebiudžetines lėšas.

Valstybinių

ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų,  valstybinių

įmonių, akredituotų nustatytų rūšių sveikatinimo veiklai, finansavimo iš

valstybės ar savival- dybių biudžetų  lėšų tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Privačių

subjektų, akredituotų sveikatinimo veiklai, finan- savimo šaltiniai yra:

1)

sveikatos draudimo lėšos;

2)

draudimo nuo nelaimingų atsitikimų lėšos;

3)

lėšos už mokamą sveikatos priežiūrą ir mokamas sveikatos priežiūros paslaugas

bei patarnavimus;

4)

palūkanos, mokamos už bankuose saugomas šių įstaigų lėšas;

5)

įmonių, įstaigų, organizacijų, konfesijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų

sveikatos fondų lėšos.

Privatiems

subjektams, akredituotiems asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrai,  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  ar savivaldybių nustatyta  tvarka gali būti skiriami valstybės

biudžeto ar  savivaldybių biudžetų  asignavimai  privalomojo sveikatinimo

veiklos lygio darbams ir paslaugoms užtikrinti, taip pat Valstybinio sveikatos

fondo ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos valstybinių ar savivaldybių

sveikatos programų vykdymui.

99

straipsnis. Valstybinių ir savivaldybių sveikatos priežiūros

įstaigų finansinė veikla

Valstybinės

ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos

savarankiškai nustato savo išlaidų struktūrą, išskyrus tą jų dalį, kuri

skiriama darbo apmokėjimui. Šių išlaidų normatyvus tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Valstybinių

ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbuotojų

darbo apmokėjimo, neviršijant patvirtintų normatyvų, sąlygas apibrėžia

kolektyvinės sutartys, sudaromos Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo

nustatyta tvarka.

100

straipsnis. Visuomenės sveikatos monitoringo ir visuomenės

sveikatos ekspertizės finansavimo tvarka

Įmonės,

kurių ūkinė-komercinė ar kitokia veikla daro kenksm- ingą poveikį sveikatai,

gyvenamosios ir darbo aplinkos kokybei, privalo apmokėti  iš savo  lėšų tokio

poveikio  sveikatai, gyvenamajai ir darbo aplinkai stebėjimus (visuomenės

sveikatos monitoringą) ir visuomenės sveikatos ekspertizę, kuriuos atlieka

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos ministerijos

ir jos padaliniai.

Įmones,

kurių  ūkinė-komercinė ar  kitokia veikla daro kenksmingą poveikį sveikatai, gyvenamosios

ir darbo aplinkos kokybei, nustato Valstybinė higienos inspekcija prie

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos.

101

straipsnis. Sveikatinimo veiklos mokslinių tyrimų finansavimas

Valstybės

biudžeto lėšos, skirtos sveikatos priežiūrai, gali būti naudojamos ir

sveikatinimo veiklos moksliniams taikomiesiems tyrimams finansuoti.

Sveikatinimo veiklos mokslinių fundamentinių tyrimų finansavimui turi būti

naudojamos mokslui ir techninei pažangai skirtos valstybės biudžeto lėšos.

102

straipsnis. Valstybinis sveikatos fondas

Valstybinis

sveikatos fondas steigiamas sukaupti lėšoms valstybinėms sveikatos programoms

finansuoti ir visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos

interesus, veiklos programoms remti. Valstybinį sveikatos fondą steigia

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė  ir  paveda  Sveikatos  ministerijai

disponuoti šiuo fondu ir jį tvarkyti. Valstybinio sveikatos fondo nuostatus ir

jo sąmatą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinio

sveikatos fondo lėšų šaltiniai yra:

1)

Lietuvos Respublikos Seimo nustatyta valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų

valstybinėms socialinio  ir ekonominio plėtojimo programoms, dalis;

2)

Draudimo reikalų tarybos paskirta draudimo organizacijų atskaitymų į

prevencijos fondą dalis;

3)

įstatymo nustatyta akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius bei

etiliuotą benziną įmokų, pervedamų į fondą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos

surenkamosios sąskaitos banke, dalis;

4)

draudėjų, mokančių  valstybinio  socialinio  draudimo įmokas, nustatyta pelno,

gauto panaudojant laikinai laisvas valstybinio socialinio draudimo biudžeto

lėšas, dalis;

5)

savanoriškos fizinių ar juridinių asmenų įmokos;

6)

palūkanos, mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

7)

50 procentų lėšų, gautų pritaikius baudas ir ekonomines sankcijas už

sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus;

8)

kitos teisėtai įgytos lėšos.

103

straipsnis. Savivaldybių sveikatos fondai

Savivaldybių

sveikatos fondai steigiami sukaupti lėšoms savivaldybių  visuomenės  sveikatos

priežiūros  programoms finansuoti bei visuomeninių organizacijų, ginančių

visuomenės sveikatos interesus,  veiklos programoms remti. Savivaldybės

sveikatos fondą  steigia ir  jo  išlaidų  sąmatą  tvirtina savivaldybės taryba.

Savivaldybių

sveikatos fondų tipinius nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Savivaldybių

sveikatos fondų lėšų šaltiniai yra:

1)

savivaldybės biudžeto dotacijos;

2)

savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;

3)

palūkanos, mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

4)

savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšų 20 procentų atskaitymai;

5)

Sveikatos  draudimo  įstatymo  nustatyta  privalomojo sveikatos draudimo  įmokų

į  savivaldybių sveikatos  fondus atskaitymų dalis;

6)

kitos teisėtai įgytos lėšos.

104

straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų, konfesijų, kitų

juridinių ir fizinių asmenų sveikatos fondai

Įmonės,

įstaigos, organizacijos, konfesijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys turi

teisę steigti sveikatos fondus sveikatos programoms finansuoti ir sveikatos

priežiūros įstaigų veiklos programoms remti. Šių sveikatos fondų sudarymo,

likvidavimo bei jų lėšų naudojimo tvarka nustatoma jų nuostatuose, kuriuos

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio fondo išlaidų sąmatą tvirtina jo

steigėjas (steigėjai).

Įmonių,

įstaigų, organizacijų, konfesijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų sveikatos

fondų pajamas sudaro:

1)

juridinių ir fizinių asmenų lėšos bei jų savanoriškos įmokos;

2)

palūkanos, mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

3)

kitos teisėtai įgytos lėšos.

105

straipsnis. Farmacinės veiklos finansavimas

Farmacinės

veiklos finansavimo šaltiniai yra:

1)

lėšos už realizuojamus Lietuvos Respublikoje vaistus ir kitus medicininės

paskirties gaminius;

2)

lėšos už pagamintus Lietuvos Respublikoje ir realizuotus užsienio valstybėse

vaistus ir kitus medicininės paskirties gaminius;

3)

lėšos už šio įstatymo nustatytus mokamus farmacinės veiklos paslaugas bei

patarnavimus;

4)

kitos įstatymų nustatytos lėšos.

V DALIS

LNSS VALDYMO SUBJEKTŲ KOMPETENCIJA

I SKYRIUS. LNSS VALSTYBINIO VALDYMO SUBJEKTŲ KOMPETENCIJA

106

straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindiniai

įgaliojimai sveikatinimo veiklai valdyti

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė tvarko sveikatinimo reikalus ir reguliuoja sveikatinimo

veiklą:

1)

tvirtindama ir  užtikrindama privalomąjį sveikatinimo veiklos lygį bei jo

laikymosi kontrolę;

2)

tvirtindama  ir  užtikrindama  valstybinių  sveikatos programų įgyvendinimą;

3)

nustatydama  ministerijų  ir  Vyriausybės  įstaigų kompetenciją sveikatinimo

veiklos klausimais;

4)

užtikrindama  tarpžinybinės   sveikatinimo  veiklos koordinavimą valstybiniu

lygiu;

5)

rengdama ir  teikdama  Lietuvos  Respublikos  Seimui svarstyti sveikatinimo

veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

6)

rengdama ir priimdama  pagal savo kompetenciją teisės aktus kitais sveikatinimo

veiklos reguliavimo klausimais;

7)

steigdama  valstybines  tarnybas  ir  valstybines inspekcijas, vykdančias

sveikatinimo veiklą, ir vykdydama jų steigėjo funkcijas;

8)

rūpindamasi, kad Lietuvos valstybės sienos ir teritorija būtų apsaugotos nuo

užkrečiamųjų ligų įvežimo, jų paplitimo;

9)

vykdydama kitas sveikatinimo veiklos valdymo funkcijas, kurias  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybei  paveda  Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir

kiti įstatymai.

107

straipsnis. Sveikatos ministerijos pagrindiniai įgaliojimai

sveikatinimo  reikalams tvarkyti

Sveikatos

ministerija:

nustato

pagal savo kompetenciją privalomojo sveikatinimo veiklos lygio  mastus ir

teikia juos  tvirtinti  Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

analizuoja

gyventojų sveikatos būklę ir jos raidos prognozę, prisideda nustatant

sveikatinimo veiklos  tikslus, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklius ir

Lietuvos sveikatos programą jiems pasiekti;

prisideda

rengiant valstybines sveikatos programas;

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  pavedimu  kartu  su savivaldybėmis nustato pirminės

sveikatos priežiūros plėtojimo pagrindines kryptis;

dalyvauja

akreditacijoje sveikatos priežiūrai ir prižiūri visų nuosavybės rūšių asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros bei farmacinės veiklos subjektų veiklą;

tvarko

pagal savo kompetenciją kitus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros bei

farmacinės veiklos rūšių reikalus;

rengia

ir priima pagal savo kompetenciją teisės aktus sveikatinimo veiklos  rūšių,

išvardytų  šiame  straipsnyje, įgyvendinimo klausimais.

Sveikatos

ministerija tvarko kitus sveikatinimo veiklos reikalus kartu su kitomis

ministerijomis pagal šio įstatymo 108- 109 straipsnius ir vykdo kitas

valstybinio reguliavimo funkcijas, numatytas šiame įstatyme, kituose

įstatymuose ir ministerijos nuostatuose.

108

straipsnis. Bendroji ministerijų, Vyriausybės įstaigų

kompetencija sveikatinimo reikalų klausimais

Ministerijos,

Vyriausybės įstaigos pagal savo kompetenciją:

1)

sustabdo, riboja  ūkinių subjektų veiklą, kenkiančią sveikatai bei aplinkai,

kai pažeidžiami sveikatos priežiūros ar aplinkos apsaugos teisės aktų

reikalavimai;

2)

skelbia visuomenei ūkinės ir kitokios veiklos, galinčios turėti kenksmingą

poveikį sveikatai,  projektus, planus ir programas;

3)

laiku informuoja  gyventojus apie  sveikatos rizikos laipsnį gyvenamojoje ir

darbo aplinkoje;

4)

riboja potencialiai pavojingas sveikatai darbinės veiklos rūšis;

5)

remia žmonių išsilavinimo, kultūros ir informuotumo lygio kėlimą, siekiant

daryti teigiamą  įtaką  žmonių  elgesiui, susijusiam su sveiko gyvenimo būdo

formavimu;

6)

organizuoja sveikatos propagandą per masinės informacijos priemones;

7)

draudžia ar riboja sveikatai kenksmingų prekių, vartojimo reikmenų reklamą;

8)

draudžia  ar  riboja  sveikatai  kenksmingų  prekių, produkcijos gamybą,

paslaugų teikimą, importą, prekybą tokiomis prekėmis ir jų vartojimą;

9)

prisideda prie aplinkos kokybės atstatymo ir palaikymo;

10)

organizuoja priemonių, skirtų atstatyti ir palaikyti nustatytą maisto produktų,

geriamo vandens kokybę, įgyvendinimą;

11)

organizuoja veiklą,  kad būtų  pašalintos ypatingos visuomenės sveikatai

situacijos pasekmės žmonių sveikatai ir gyvybei;

12)

plėtoja ir optimizuoja valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, tarnybų, bei

valstybinių farmacijos įmonių tinklą;

13)

kontroliuoja, kaip  juridiniai ir  fiziniai asmenys laikosi Sveikatos

priežiūros įstatymų, vykdo sveikatos priežiūros standartizacijos norminių

dokumentų reikalavimus;

14)

teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip įstatymų leidimo būdu

nustatyti fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už sveikatinimo veiklos teisės

aktų pažeidimus, už padarytą žalą sveikatai ir aplinkai;

15)

plėtoja sveikatinimo veiklos mokslinius tyrimus ir studijas;

16)

plėtoja  tarptautinį  bendradarbiavimą  sveikatinimo veiklos srityje.

109

straipsnis. Specialioji kitų ministerijų kompetencija

sveikatinimo  reikalų klausimais

Pacientų

teisių apsaugos politikos, atsakomybės už pavojų ir žalą sveikatai nustatymo

reikalus pagal savo kompetenciją tvarko Sveikatos ministerija ir Teisingumo

ministerija.

Užsienio

humanitarinės  ir techninės pagalbos sveikatos sistemai reikalus pagal savo

kompetenciją tvarko Užsienio reikalų ministerija ir Sveikatos ministerija.

Eismo

nelaimių  prevencijos,  žalos  sveikatai  dėl nusikalstamos  veiklos

prevencijos  reikalus  pagal  savo kompetenciją tvarko Susisiekimo ministerija

ir Vidaus reikalų ministerija.

Asmens

sveikatos  priežiūros  penitenciarinėje  srityje reikalus pagal  savo

kompetenciją  tvarko  Vidaus  reikalų ministerija ir Sveikatos ministerija.

Vidaus

tarnybos ir policijos pareigūnų bei jiems prilygintų asmenų, karių, kariūnų

asmens sveikatos priežiūros reikalus pagal savo kompetenciją tvarko Krašto

apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Sveikatos ministerija.

Sveikatos

draudimo politikos, žalos sveikatai nustatymo, medicininės ir socialinės

ekspertizės, socialinių paslaugų ir socialinės globos integravimo į sveikatos

priežiūros sistemą, žmonių saugos darbe reikalus pagal savo kompetenciją tvarko

Socialinės apsaugos  ir darbo   ministerija  ir  Sveikatos ministerija.

Įstaigų

ir įmonių, akredituotų asmens sveikatos priežiūrai, civilinės atsakomybės  už

žalą  sveikatai, padarytą vykdant sveikatos priežiūrą, draudimo nustatymo

reikalus pagal savo kompetenciją tvarko Finansų ministerija ir Sveikatos

ministerija.

Palankios

sveikatai aplinkos palaikymo reikalus pagal savo kompetenciją tvarko Aplinkos

apsaugos ministerija ir Sveikatos ministerija.

Gyventojų

aprūpinimo geros maistinės ir biologinės vertės maisto produktais,

veterinarinės kontrolės, vartotojų aprūpinimo veterinariniais vaistais reikalus

pagal savo kompetenciją tvarko Žemės ūkio ministerija ir Pramonės ir prekybos

ministerija.

Transporto

ir kelių ekologijos reikalus tvarko Susisiekimo ministerija.

Prekių

kokybės  plėtojimo reikalus  tvarko Pramonės ir prekybos ministerija.

Gyventojų

aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu, sveikos gyvenamosios erdvės

politikos reikalus tvarko Statybos ir urbanistikos ministerija.

Sveikatos

ugdymo  švietimo sistemos įstaigose, pedagogų kvalifikacijos kėlimo sveikatos

ugdymo klausimais reikalus pagal savo kompetenciją tvarko Švietimo ir mokslo

ministerija kartu su Sveikatos ministerija.

Sveikatinimo

veiklos valstybinių registrų, klasifikatorių rengimo, sveikatos sistemos

kompiuterizavimo politikos reikalus pagal savo kompetenciją tvarko Ryšių ir

informatikos ministerija ir Sveikatos ministerija.

Sveikatinimo

veiklos  valstybinę statistiką  pagal savo kompetenciją tvarko  Statistikos

departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Sveikatos ministerija.

II SKYRIUS. SAVIVALDYBIŲ IR JŲ INSTITUCIJŲ

KOMPETENCIJA SVEIKATINIMO VEIKLOS KLAUSIMAIS

110

straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija sveikatinimo

veiklos valdymo klausimais

Savivaldybės

taryba:

1)

tvirtina  pirminės  sveikatos  priežiūros  plėtojimo programą, kitas

savivaldybės kompleksines ir tikslines sveikatos programas ir kontroliuoja jų

įgyvendinimą;

2)

tvirtina savivaldybės biudžeto lėšas sveikatinimo veiklai ir jų panaudojimo

apyskaitą;

3)

tvirtina savivaldybės  sudarytas sveikatinimo veiklos sutartis;

4)

nustato sveikatos rėmimo būdus, priemones ir jų taikymo tvarką;

5)

sudaro savivaldybės sveikatos fondą, tvirtina jo lėšų panaudojimo apyskaitą ir

kontroliuoja jų naudojimą;

6)

sudaro  bendruomenės sveikatos  tarybą, skiria  jos pirmininką ir tvirtina jos

nuostatus;

7)

steigia, reorganizuoja  ar likviduoja savas pirminės sveikatos priežiūros

įstaigas, farmacijos įmones ir vykdo jų steigėjo funkcijas;

8)

nustato  savivaldybės reguliavimo  sferai  priskirtų įstaigų, organizacijų

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įgaliojimus;

9)

atšaukia  prieštaraujančius   sveikatinimo  veiklos įstatymams ar savivaldybės

tarybos sprendimams sveikatinimo veik- los klausimais  savivaldybės valdybos,

viršaičio (mero) bei seniūnų  sprendimus  ir  potvarkius,  komitetų,  komisijų,

bendruomenės sveikatos  tarybos bei  kitų tarybos  sudarytų institucijų

sprendimus;

10)

vykdo kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus įstatymų ir kitų

teisės aktų.

111

straipsnis. Savivaldybės mero arba savivaldybės valdybos

kompetencija sveikatinimo veiklos reikalų klausimais

Savivaldybės

meras arba savivaldybės valdyba:

1)

organizuoja Lietuvos sveikatos programos, valstybinių ir sveikatos programų

įgyvendinimą, savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programos,

kitų savivaldybės kompleksinių ir tikslinių sveikatos programų projektų rengimą

ir savivaldybės tarybos patvirtintų programų, sveikatinimo veiklos įstatymų,

kitų teisės aktų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;

2)

užtikrina  pagal  savo  kompetenciją  privalomąjį sveikatinimo  veiklos  lygį

savivaldybės  teritorijoje  ir organizuoja jo laikymosi kontrolę;

3)

organizuoja pirminę sveikatinimo veiklą;

4)

organizuoja savivaldybės  tarybos nustatytų sveikatos rėmimo priemonių

įgyvendinimą;

5)

sudaro šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sveikatinimo veiklos

sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės tarybai ir kontroliuoja jų

laikymąsi;

6)

vykdo savivaldybės  nuosavybei priklausančių pirminės sveikatos priežiūros

įstaigų projektavimo, statybos, kapitalinio remonto užsakovo funkcijas;

7)

organizuoja  savivaldybės  nuosavybei  priklausančių pirminės sveikatos

priežiūros įstaigų medicininį auditą;

8)

organizuoja pacientų  teisių  įgyvendinimo  priežiūrą pirminio lygio asmens

sveikatos priežiūros įstaigose;

9)

įstatymų numatytais pagrindais neleidžia įmonėms užsiimti ūkine-komercine

veikla,  nustatyta tvarka  atšaukia išduotas juridiniams ir fiziniams asmenims

licencijas tai veiklai;

10)

vykdo kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus įstatymų ir kitų

teisės aktų.

112

straipsnis. Miesto, rajono savivaldybės gydytojo kompetencija

sveikatinimo veiklos reikalų klausimais

Miesto,

rajono savivaldybės gydytoją skiria ir atleidžia savivaldybės taryba.

Miesto

ar rajono savivaldybės gydytojais gali būti skiriami medicinos specialistai,

išlaikę sveikatos ekonomikos, sveikatos teisės, vadybos, sveikatinimo veiklos

organizavimo egzaminus. Egzaminų komisiją ir programą sudaro sveikatos

ministras.

Miesto,

rajono  savivaldybės    gydytojas  vadovauja savivaldybės sveikatinimo veiklos

padaliniui, kurio tarnautojų etatų skaičių nustato savivaldybė.

Miesto,

rajono savivaldybės gydytojas:

1)

vykdo savivaldybės  mero arba  savivaldybės valdybos funkcijas, numatytas šio

įstatymo 111 straipsnio 1, 2, 3, 5, 7, 8, punktuose;

2)

vykdo kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus, numatytus savivaldybės

sveikatinimo  veiklos  padalinio  nuostatuose, patvirtintuose savivaldybės mero

arba savivaldybės valdybos.

113

straipsnis. Apskrities gydytojo kompetencija sveikatinimo veiklos

klausimais

Apskrities gydytoją skiria ir atleidžia apskrities viršininkas, suderinęs su

sveikatos apsaugos ministru.

Apskrities gydytojas:

1) prižiūri sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų teisės aktų, Lietuvos sveikatos

programos ir valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą ir remia savivaldybių

sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje;

2) apibendrina sveikatos santykių valstybinio reguliavimo priemonių taikymo

praktiką apskrityje ir rengia pasiūlymus Valstybinei sveikatos reikalų

komisijai dėl jų rengimo bei tobulinimo;

3) derina su apskrities administracija ir Sveikatos apsaugos ministerija

antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigimo, reorganizavimo ar

likvidavimo klausimus;

4) prižiūri, kaip apskrities administracija atlieka antrinio lygio sveikatos

priežiūros statybos, kapitalinio remonto ir užsakovo funkcijas;

5) prižiūri antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą,

organizuoja jų medicininį darbą;

6) organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą antrinio lygio sveikatos

priežiūros įstaigose;

7) vykdo kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus įstatymų ir kitų

teisės aktų.

Apskrities gydytojas savo funkcijoms įgyvendinti turi specialistus ir pagalbinį

personalą, kurių etatų struktūrą ir skaičių nustato apskrities viršininkas,

neviršydamas nustatyto darbo užmokesčio fondo. Prie apskrities gydytojo

sudaroma visuomeninė konsultacinė taryba sveikatos priežiūros paslaugų teikimo

racionalizavimui apskrityje įgyvendinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-280, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1507 (97.07.04)

III SKYRIUS. LNSS VEIKLOS KOORDINAVIMO INSTITUCIJOS

114

straipsnis. Nacionalinė sveikatos taryba

Nacionalinė

sveikatos taryba - tai savarankiškai veikianti sveikatos  politikos

koordinavimo  institucija.  Nacionalinė sveikatos taryba sudaroma ir veikia

pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintus  nuostatus. Nacionalinę

sveikatos tarybą sudaro: 1/3 savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų

atstovų, 1/3 visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos

interesus,  atstovų,  1/3  visuomenės  sveikatos  priežiūros specialistų.

Nacionalinės sveikatos tarybos veikla yra remiama iš valstybės biudžeto.

Nacionalinė

sveikatos taryba:

koordinuoja

Valstybės mastu:

1)

sveikatos ugdymo politiką;

2)

alkoholio kontrolės politiką;

3)

tabako kontrolės politiką;

4)

narkotikų kontrolės politiką;

5)

visuomenės sveikatos saugos politiką;

6)

ligų profilaktikos ir kontrolės politiką;

aprobuoja

valstybinių sveikatos programų projektus savo kom- petencijos klausimais;

aprobuoja

privalomojo sveikatinimo veiklos lygio mastus, sveikatinimo veiklos tikslų,

valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių ir Lietuvos sveikatos programos

projektus;

rengia

ir  kasmet teikia  Lietuvos Respublikos  Seimui pranešimą apie  gyventojų

sveikatos  ir sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo būklę;

vykdo

kitas funkcijas, kurios jai priskirtos pagal šį ir kitus įstatymus bei tarybos

statutą.

Nacionalinė

sveikatos taryba turi teisę:

1)

gauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės

įstaigų, savivaldybių valdymo organų, įmonių, įstaigų, organizacijų teisės

aktų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą  šiame įstatyme  ir

tarybos statute numatytoms funkcijoms vykdyti;

2)

atlikti pagal kompetenciją įstatymų, kitų teisės aktų, socialinio ir ekonominio

plėtojimo programų projektų ekspertizę ir teikti šių programų rengėjams savo

išvadas;

3)

teikti pagal savo kompetenciją konsultacijas Lietuvos Respublikos  Seimui,

Vyriausybei,  ministerijoms,  kitoms Vyriausybės įstaigoms;

4)

sudaryti  ekspertų  komisijas  tarybos  funkcijoms įgyvendinti.

115

straipsnis. Valstybinė sveikatos reikalų komisija

Valstybinė

sveikatos  reikalų  komisija  prie  Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra

institucija, koordinuojanti sveikatos rėmimo  planavimą  ir  įgyvendinimą

ministerijose,  kitose Vyriausybės įstaigose, sveikatinimo veiklos įstatymų ir

kitų teisės aktų įgyvendinimą.

Valstybinę

sveikatos  reikalų komisiją  sudaro ir  jos nuostatus tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė. Valstybės sveikatos reikalų komisijos veikla

finansuojama iš valstybės biudžeto.

Valstybinė

sveikatos reikalų komisija koordinuoja šių sričių sveikatos rėmimo planavimą ir

įgyvendinimą:

1)

gyventojų sveikatos ugdymo;

2)

aplinkos apsaugos, aplinkos higienos, žmonių saugos darbe, darbo higienos ir

darbo medicinos;

3)

mitybos higienos ir maisto kokybės kontrolės;

4)

alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės;

5)

traumatizmo profilaktikos;

6)

infekcinių ligų kontrolės ir jų profilaktikos;

koordinuoja

sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą, apibendrina jų

taikymo praktiką, koordinuoja jų rengimą ministerijose ir kitose Vyriausybės

įstaigose, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl jų rengimo

bei tobulinimo, taip pat - teisės aktų projektus Lietuvos Respublikos

Vyriausybei;

atlieka

valstybinių  socialinio ir ekonominio plėtojimo programų, valstybės investicijų

programų, koncepcijų, įstatymų, kitų teisės aktų projektų ekspertizę ir teikia

pasiūlymus šių projektų rengėjams savo kompetencijos klausimais;

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės pavedimu sudaro sveikatos rėmimo sutartis tarp Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir vietos savivaldybių.

Valstybinė

sveikatos reikalų komisija turi teisę:

1)

gauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės

įstaigų, savivaldybių valdymo organų, įmonių, įstaigų, organizacijų  įstatymų,

kitų teisės aktų, programų projektus bei kitą informaciją, reikalingą šiame

įstatyme ir komiteto nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

2)

atlikti pagal savo kompetenciją įstatymų, kitų teisės aktų, socialinio  ir

ekonominio plėtojimo programų projektų ekspertizę ir teikti šių programų

rengėjams ekspertizės išvadas;

3)

teikti pagal savo kompetenciją konsultacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei,

ministerijoms,  kitoms  Vyriausybės įstaigoms, savivaldybių valdymo organams;

4)

dalyvauti savivaldybių valdymo organams, suinteresuotoms ministerijoms, kitoms

Vyriausybės įstaigoms svarstant sveikatos rėmimo klausimus ir teikti pasiūlymus

dėl šių klausimų sprendimo;

5)

sudaryti  laikinas ar  nuolatines ekspertų ar kitų specialistų  grupes

komisijos  kompetencijai  priskirtiems uždaviniams spręsti.

116

straipsnis. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba

Savivaldybės

bendruomenės  sveikatos  taryba  -  tai savarankiška sveikatinimo veiklos

koordinavimo institucija prie savivaldybės tarybos. Šią tarybą sudaro ir jos

nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės bendruomenės sveikatos

tarybą sudaro: 1/3 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, 1/3

savivaldybės nuosavų įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų, 1/3 visuomeninių

organizacijų,  ginančių  visuomenės  sveikatos interesus, atstovų. Savivaldybės

bendruomenės sveikatos tarybos veikla yra remiama iš savivaldybės biudžeto.

Savivaldybės

bendruomenės sveikatos taryba:

koordinuoja

savivaldybės teritorijoje:

1)

sveikatos ugdymo politiką;

2)

alkoholio kontrolės politiką;

3)

tabako kontrolės politiką;

4)

narkotikų kontrolės politiką;

5)

visuomenės sveikatos saugos politiką;

6)

infekcinių susirgimų profilaktikos ir kontrolės politiką;

aprobuoja

savivaldybės  pirminės  sveikatos  priežiūros plėtojimo programos, kitų

savivaldybės sveikatos programų projek- tus;

nagrinėja,

teikia  pagal  savo  kompetenciją  klausimus savivaldybės tarybai, savivaldybės

valdybai, viršaičiui (merui);

vykdo

kitas funkcijas, priskirtas tarybai pagal šį ir kitus įstatymus bei tarybos

nuostatus.

Savivaldybės

bendruomenės sveikatos taryba turi teisę:

1)

gauti iš savivaldybės valdymo institucijų, savivaldybės teritorijoje esančių

įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir tarybos

nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

2)

atlikti pagal savo kompetenciją savivaldybės tarybos, savivaldybės valdymo

institucijų valdymo sprendimų, savivaldybės socialinio ir ekonominio plėtojimo

programų projektų ekspertizę ir teikti šių programų rengėjams savo išvadas;

3)

teikti pagal savo kompetenciją konsultacijas savivaldybės tarybai, savivaldybės

valdymo institucijoms, ūkiniams subjektams;

4)

sudaryti  ekspertų  komisijas  tarybos  funkcijoms įgyvendinti;

5)

deleguoti savo atstovus į Nacionalinę sveikatos tarybą.

IV SKYRIUS. LNSS SPECIALIEJI VALDYMO SUBJEKTAI

117

straipsnis. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Valstybinę

tabako ir alkoholio  kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos  Vyriausybės

steigia  ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinė

tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla

finansuojama iš valstybės biudžeto.

Valstybinė

tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba:

1)

licencijuoja alkoholio, tabako gamybą, prekybą, importą;

2)

kontroliuoja, kaip ūkiniai subjektai laikosi tabako kontrolės ir alkoholio

kontrolės įstatymų;

3)

vykdo  kitų įstatymų,  tarnybos nuostatų  nustatytas funkcijas.

118

straipsnis. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros

tarnyba prie Sveikatos ministerijos

Valstybinę

visuomenės  sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos ministerijos steigia ir

jos nuostatus tvirtina Sveikatos ministerija.

Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos ministerijos:

1)

vykdo teritorijų aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose regioninių

Sveikatos ministerijos padalinių funkcijas visuomenės sveikatos priežiūrai

tvarkyti;

2)

Sveikatos ministerijos pavedimu kartu su savivaldybėmis nustato pirminės

sveikatos priežiūros plėtojimo prioritetines kryptis;

3)

vykdo  visuomenės sveikatos  monitoringą ir atlieka visuomenės sveikatos

ekspertizę;

4)

Sveikatos ministerijos pavedimu rengia standartizacijos norminius dokumentus,

skirtus visuomenės sveikatos priežiūrai;

5)

įstatymų  ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais išduoda leidimus

ūkinei-komercinei veiklai;

6)

vykdo  kitų įstatymų,  tarnybos nuostatų  nustatytas funkcijas.

119

straipsnis. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos

apsaugos ministerijos

Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos

steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši tarnyba

yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) akredituoja juridinius ir fizinius asmenis farmacinei veiklai;

2) registruoja vaistus;

3) kontroliuoja vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę;

4) kontroliuoja farmacinę veiklą;

5) vykdo farmacinės veiklos monitoringą (informacijos apie vaistus, jų gamybą,

importą, prekybą, eksportą rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir platinimas);

6) vykdo kitas funkcijas, nustatytas kitų įstatymų, tarnybos nuostatų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-280, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1507 (97.07.04)

120

straipsnis. Valstybinė teisės medicinos tarnyba prie

Sveikatos ministerijos

Valstybinę

teisės  medicinos  tarnybą  prie  Sveikatos ministerijos steigia  ir jos

nuostatus tvirtina  Sveikatos ministerija. Ši  tarnyba yra  juridinis asmuo.

Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

Valstybinė

teisės  medicinos  tarnyba  prie  Sveikatos ministerijos:

1)

daro kvotos, tardymo ir teismo pavedimu teismo medicinos, teisės medicinos

ekspertizes ir tyrimus;

2)

vykdo kitas įstatymų ir tarnybos nuostatų nustatytas funkcijas.

121

straipsnis. Valstybinė teisės psichiatrijos ir narkologijos

tarnyba prie Sveikatos ministerijos

Valstybinę

teisės psichiatrijos ir narkologijos tarnybą prie Sveikatos ministerijos

steigia ir  jos nuostatus  tvirtina Sveikatos ministerija. Ši tarnyba yra

juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

Valstybinė

teisės psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie Sveikatos ministerijos:

1)

daro kvotos, tardymo ir teismo pavedimu teismo medicinos, teisės psichiatrijos

ir narkologijos ekspertizes;

2)

vykdo kitas įstatymų ir tarnybos nuostatų nustatytas funkcijas.

122

straipsnis. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros

veiklai tarnyba prie Sveikatos ministerijos

Valstybinę

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos ministerijos

steigia ir jos veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos ministerija. Ši tarnyba yra

juridinis asmuo. Jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

Valstybinė

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos ministerijos:

1)

kontroliuoja, ar sveikatos priežiūros įstaigos, įmonių plotai, įranga  atitinka

standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;

2)

vykdo  medicininio audito  ir sveikatos  priežiūros priimtinumo kontrolės

duomenų monitoringą;

3)

išduoda juridiniams ir fiziniams asmenims ar atšaukia nustatyta tvarka

licencijas, sertifikatus, leidimus sveikatos priežiūros veiklai;

4)

vykdo kitas funkcijas, nustatytas tarnybos nuostatų.

Valstybinė

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos ministerijos

turi teisę reikalauti:

1)

iš fizinių ir juridinių asmenų informacijos ir dokumentų, reikalingų jos

funkcijoms vykdyti;

2)

iš  sveikatos priežiūros  įstaigų, tarnybų,  įmonių steigėjų, kad

neakredituotos sveikatos priežiūros įstaigos, tarnybos, įmonės, jų struktūriniai

padaliniai būtų pertvarkomi pagal sveikatos priežiūros veiklos standartizacijos

norminių dokumentų reikalavimus į kito pobūdžio sveikatos priežiūros įstaigas,

farmacijos  įmones  pagal  Sveikatos  ministerijos patvirtintą nomenklatūrą;

3)

iš  juridinių asmenų,  išdavusių  įmonėms  leidimus (licencijas)

ūkinei-komercinei veiklai, juos nustatyta tvarka atšaukti, jeigu įmonės

neakredituojamos visuomenės sveikatos saugos veiklai.

123

straipsnis. Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos

Valstybinė

ir teritorinės ligonių kasos nustatyta tvarka kaupia sveikatos draudimo įnašus

bei kitas teisėtai įgytas lėšas, užtikrina nustatytų rūšių asmens sveikatos

priežiūros paslaugų apmokėjimą (pirkimą), kontroliuoja jų kaštus ir kokybę,

teikia lėšų savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimui, vykdo kitas

funkcijas, nustatytas įstatymų ir kasų nuostatų.

124

straipsnis. Profesinės asmens bei visuomenės sveikatos

priežiūros ir farmacijos darbuotojų organizacijos

Profesinės

asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros bei farmacijos darbuotojų

organizacijos šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka

dalyvauja Nacionalinės sveikatos tarybos, savivaldybių bendruomenių sveikatos

tarybų veikloje, juridinių ir fizinių asmenų akreditavime sveikatinimo veiklai,

įmonių ir įstaigų, akredituotų sveikatinimo veiklai, valdyme, rūpinasi savo

narių kvalifikacijos kėlimu, sudaro kolektyvines sutartis ir susitarimus dėl

darbo ir jo apmokėjimo sąlygų.

V SKYRIUS. LNSS VEIKLOS SĄLYGŲ KONTROLĖS SUBJEKTAI

125

straipsnis. Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos

Valstybinę

higienos inspekciją prie Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos

steigia ir jos veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos ministerija. Ši inspekcija

yra juridinis asmuo. Jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

Valstybinė

higienos inspekcija prie Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos:

1)

vykdo valstybinę higieninę kontrolę;

2)

kontroliuoja,  kaip laikomasi  sveikatos  priežiūros įstatymų ir  sveikatos

priežiūros  standartizacijos norminių dokumentų reikalavimų;

3)

duoda leidimus vykdyti žemės sklypų naudojimo, statybos, rekonstrukcijos

darbus, diegti naujas žaliavas, technologijas, gamybos priemones, receptūras,

realizuoti prekes, vartojimo reik- menis;

4)

taiko  sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, nesilaikantiems

sveikatinimo veiklos teisės aktų reikalavimų;

5)

vykdo kitas funkcijas, nustatytas įstatymų, kitų teisės aktų ir inspekcijos

nuostatų.

126

straipsnis. Valstybinė medicininio audito inspekcija

prie Sveikatos ministerijos

Valstybinę

medicininio audito inspekciją prie Sveikatos min- isterijos steigia ir jos

veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos ministerija. Ši inspekcija yra juridinis

asmuo. Jos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

Valstybinė

medicininio audito inspekcija prie Sveikatos ministerijos:

1)

kontroliuoja ir analizuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ekonominį

efektyvumą;

2)

kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartizacijos

norminių  dokumentų  reikalavimų  sveikatos priežiūros kokybės klausimais;

3)

kontroliuoja, kaip valstybinės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos

laikosi nustatytų  sveikatos priežiūros prieinamumo reikalavimų;

4)

vykdo kitas funkcijas, nustatytas inspekcijos nuostatų.

127

straipsnis. Lietuvos medicinos etikos komitetas

Lietuvos

medicinos etikos komitetą steigia ir jo veiklos nuostatus tvirtina Sveikatos

ministerija. Lietuvos medicinos etikos komitetas yra juridinis asmuo. Jo veikla

yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

Lietuvos

medicinos etikos komitetas:

1)

kontroliuoja,  kaip fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys asmens  sveikatos

priežiūrą ar ja besiverčiantys,

laikosi

įstatymų  ir  standartizacijos  norminių  dokumentų reikalavimų medicinos

etikos klausimais;

2)

išduoda leidimus biomedicininiams tyrimams;

3)

vykdo kitas funkcijas, nustatytas komiteto nuostatų.

Lietuvos

medicinos  etikos komitetas  turi  regioninius padalinius  aukštesniuosiuose

teritorijų  administraciniuose vienetuose.

128

straipsnis. Medicinos pagalbos įstaigų medicinos etikos komisijos

Medicinos

pagalbos  įstaigų medicinos  etikos komisijos prižiūri, kaip asmens sveikatos

priežiūros specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų.

Medicinos pagalbos įstaigų medicinos etikos komisijos sudaromos ir veikia pagal

Sveikatos ministerijos patvirtintus nuostatus.

129

straipsnis. Savivaldybių sanitarijos inspekcija

Savivaldybių

sanitarijos  inspekcija yra  specializuotas savivaldybės  administracijos

padalinys,  kontroliuojantis sanitariją savivaldybės teritorijoje.

Savivaldybių

sanitarijos   inspekcijos   uždavinius, kompetenciją, struktūrą,  jos pareigūnų

teises ir pareigas, sanitarinės kontrolės turinį ir tvarką reglamentuoja

nuostatai, kuriuos tvirtina  Lietuvos Respublikos  Vyriausybė Sveikatos

ministerijos teikimu.

Sanitarijos

reikalavimus  reglamentuoja  standartizacijos norminiai dokumentai,  kuriuos

rengia ir tvirtina Valstybinė higienos inspekcija.

130

straipsnis. Pacientų teisių priežiūros pareigūnai

Savivaldybių

valdybos, viršaičiai (merai) privalo skirti pacientų teisių priežiūros

pareigūnus (kontrolierius). Jų etatų skaičiaus normatyvus tvirtina savivaldybės

taryba, tačiau jų skaičius turi būti ne mažesnis kaip du etatai savivaldybės

teritorijos administraciniam vienetui. Pacientų teisių priežiūros kontrolieriai

privalo paaiškinti pacientams apie šiame ir kituose įstatymuose

reglamentuojamas jų teises, padėti pacientams, kai jie kreipiasi  su skundais

dėl asmens sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų ar jų teisių sveikatinimo

veikloje pažeidimo, nagrinėti jų skundus.

Valstybinė

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba skiria pacientų teisių

priežiūrai kontrolierius, kurie prižiūri, kaip antrinio ir tretinio sveikatos

priežiūros lygio sveikatos priežiūros įstaigos užtikrina pacientų teises.

Pacientų

teisių gynimo, jų priežiūros tvarką reglamentuoja šis įstatymas, kiti įstatymai

bei teisės aktai.

Pacientų

teisių  priežiūros  kontrolierių  kompetenciją reglamentuoja Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  patvirtinti nuostatai.

131

straipsnis. Kitų sveikatinimo veiklos kontrolės institucijų

kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais

Kitų

sveikatinimo veiklos kontrolės institucijų (Valstybinės veterinarijos tarnybos,

Valstybinės darbo inspekcijos ir kt.) kompetenciją sveikatinimo veiklos

klausimais nustato įstatymai, kiti teisės aktai bei tų institucijų nuostatai.

VI DALIS

ASMENŲ IR ŪKINIŲ SUBJEKTŲ TEISIŲ IR PAREIGŲ

SVEIKATINIMO VEIKLOJE TURINYS

I SKYRIUS. ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS SVEIKATINIMO VEIKLOJE

132

straipsnis. Gyventojų teisės sveikatinimo veikloje

Lietuvos

Respublikos gyventojai turi teisę:

1)

turėti sveiką, saugią fizinę ir socialinę aplinką bei informaciją apie pavojų

sveikatai šioje aplinkoje;

2)

turėti sveikatai saugias vartojimui skirtas žaliavas, gaminius, prekes ir

paslaugas;

3)

turėti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas ir tarnybas bei jų

teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;

4)

gauti informaciją apie savo sveikatą ir garantijas dėl šios informacijos

konfidencialumo;

5)

turėti  priimtiną, prieinamą  ir tinkamą  sveikatos priežiūrą;

6)

pasirinkti  nustatyta  tvarka  sveikatos  priežiūros specialistą, sveikatos

priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį arba jų atsisakyti, jeigu

įstatymuose nenumatyta kitaip;

7)

turėti nemokamą sveikatos priežiūrą (valstybės remiamą sveikatos priežiūrą);

8)

gauti valstybės nustatytą paramą saugant, atgaunant ir stiprinant sveikatą;

9)

dalyvauti  šio įstatymo  nustatyta tvarka nustatant sveikatos  priežiūros

plėtojimo  prioritetines  kryptis, kontroliuojant sveikatos priežiūros prieinamumą

ir tinkamumą.

Nepilnamečio

ar neveiksnaus asmens tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai turi teisę savo

vaikams, įvaikiams ar globotiniams parinkti sveikatos priežiūros specialistą,

sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį ar atsisakyti jų, jeigu

įstatymuose nenumatyta kitaip.

Teisę

turėti nemokamą sveikatos priežiūrą (valstybės remiamą asmens ir  visuomenės

sveikatos priežiūrą bei paslaugas ir patarnavimus), valstybės nustatytą paramą

saugant, atgaunant ir stiprinant sveikatą turi tik Lietuvos Respublikos

piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje.

Užsieniečių

asmens sveikatos priežiūros tvarka ir sąlygos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis.

133

straipsnis. Gyventojų pareigos sveikatinimo veikloje

Lietuvos

Respublikos gyventojai privalo:

1)

rūpintis savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių), savo senų tėvų

sveikata;

2)

nepažeisti kitų asmenų sveikatos teisių;

3)

saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

Asmenys,

pažeidę šio straipsnio reikalavimus, atsako pagal įstatymus.

134

straipsnis. Asmenų pareiga suteikti pirmąją pagalbą nelaimingų

atsitikimų ir ūmių gyvybei pavojingų susirgimų atvejais

Asmenims,

kuriems dėl nelaimingo atsitikimo arba dėl ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo

yra būtina pagalba, pirmąją pagalbą privalo neatidėliodami suteikti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyto sąrašo profesijų, darbų ir veiklos sričių

darbuotojai, transporto priemonių  vairuotojai mėgėjai,  buvę  kartu  su

nukentėjusiais ar  ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo

susirgimo vietose. Šių asmenų apmokymo teikti pirmąją pagalbą  kvalifikacinius

reikalavimus  bei pirmosios pagalbos žinių patikrinimo tvarką ir sąlygas

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Asmenims,

kurie pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus yra įpareigoti teikti pirmąją

pagalbą, savo neveikimu ar veikimu padidinusiems nukentėjusių ar ūmiai

susirgusių asmenų sveikatos pakenkimą, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

II SKYRIUS. ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ, ORGANIZACIJŲ TEISĖS

IR PAREIGOS SVEIKATINIMO VEIKLOJE

135

straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų teisės sveikatinimo

veikloje

Įmonės,

įstaigos, organizacijos turi teisę:

1)

sudaryti šio  ir  kitų  įstatymų  nustatyta  tvarka sveikatinimo veiklos

sutartis;

2)

steigti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sveikatos fondus;

3)

steigti įstatymų nustatyta tvarka asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros,

farmacinės veiklos subjektus bei vykdyti jų steigėjo funkcijas,  įkurti savo

struktūrinius  padalinius, vykdančius asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrą;

4)

organizuoti sveikatos programų rengimą ir finansuoti jų įgyvendinimą  iš savo

įsteigtų sveikatos fondų ar kitų teisėtai įgytų lėšų.

Įmonės,

įstaigos, organizacijos gali turėti ir kitokias teises,  jeigu jos

neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams bei steigimo dokumentams.

136

straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų pareigos sveikatinimo

veikloje

Įmonės,

įstaigos, organizacijos savo ūkinėje-komercinėje ar kitoje veikloje privalo:

1)

užtikrinti  pagal  savo  kompetenciją  privalomąjį sveikatinimo veiklos lygį;

2)

vykdyti sveikatos priežiūros standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;

3)

laiku informuoti sveikatos priežiūros įstaigas, tarnybas, gyventojus apie

pavojų sveikatai, kurį lemia jų veikla, gaminama produkcija, realizuojamos

prekės;

4)

sudaryti sveikas ir saugias darbo sąlygas;

5)

užkirsti kelią kylančiam pavojui aplinkai, riboti pavojų ir žalą aplinkai;

6)

saugoti žmones nuo per maistą ir geriamąjį vandenį plintančių užkrečiamųjų

ligų, invazijų, taip pat apsinuodijimų maistu, įgyvendinti  užkrečiamųjų ligų

plitimą  ribojančias priemones;

7)

nustatyta tvarka organizuoti ir apmokėti visuomenės sveikatos monitoringą ir

visuomenės sveikatos ekspertizę;

8)

organizuoti darbuotojų sveikatos priežiūrą;

9)

kompensuoti žalą sveikatai ir aplinkai, kurią padarė savo veika.

Įmonės,

įstaigos, organizacijos gali turėti ir kitokias pareigas, jeigu šios

neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams bei steigimo dokumentams.

Įmonių,

įstaigų,  organizacijų teisių  įgyvendinimas ir pareigų sveikatinimo veikloje

vykdymas neturi pažeisti kitų fizinių ir juridinių asmenų teisių.

Įmonės,

įstaigos, organizacijos, pažeidusios šio straipsnio reikalavimus, atsako pagal

įstatymus.

VII DALIS

ATSAKOMYBĖ UŽ SVEIKATINIMO VEIKLOS TEISĖS NORMŲ PAŽEIDIMUS

137

straipsnis. Atsakomybės už sveikatinimo veiklos teisės

normų pažeidimus taikymas

Fiziniai

ir juridiniai asmenys, pažeidę sveikatinimo veiklos teisės normų reikalavimus,

atsako pagal įstatymus.

138

straipsnis. Padarytos žalos sveikatai atlyginimas

Juridiniai

ir fiziniai asmenys, savo veikimu ar neveikimu padarę žalos žmonių sveikatai,

privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sveikatos pakenkimo, o

nukentėjusiam mirus - atlyginti žalą  jo šeimai ir kitiems asmenims.

Nuostoliai, atsiradę dėl sveikatos pakenkimo, apskaičiuojami pagal Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės   patvirtintus  žalos  sveikatai apskaičiavimo dydžius

ir metodikas, jeigu kitaip nenustatyta įstatymų, ir  išieškomi teismine tvarka.

Žalos atlyginimo tvarką nustato Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Asmenims,

apdraustiems nuo nelaimingų atsitikimų darbe, nuostolių dėl žalos sveikatai, o

nukentėjusiam mirus - žalos jo šeimai ir kitiems asmenims, atlyginimo tvarką ir

dydį nustato draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas.

Pacientams

nuostolių,  atsiradusių dėl žalos sveikatai, padarytos vykdant jų sveikatos

priežiūrą, o jiems mirus - jų išlaikytiniams, atlyginimo  sąlygas ir  tvarką

reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.

139

straipsnis. Prievolė atlyginti sveikatos priežiūros valstybinių

tarnybų, valstybinių inspekcijų, sveikatos priežiūros įstaigų

ir kitų juridinių asmenų išlaidas, atsiradusias dėl neteisėta

veika  padarytos žalos sveikatai

Juridiniai

ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai,  privalo

atlyginti  sveikatos  priežiūros valstybinėms tarnyboms ir valstybinėms

inspekcijoms, sveikatos priežiūros įstaigoms, kitiems juridiniams asmenims jų

išlaidas, kurias šie turėjo dėl tų juridinių ir fizinių asmenų neteisėtos

veikos ir kurios susijusios su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto sąrašo

užkrečiamųjų ligų, taip pat apsinuodijimų maistu, profesinių ligų ir

apsinuodijimų pavienių ir grupinių atvejų išaiškinimu,  diagnostika, asmenų,

susirgusių šiomis ligomis, gydymu,  slauga, maitinimu gydymo įstaigose,

medicinine ir socialine reabilitacija, protezavimu, socialinės pagalbos

teikimu, šių ligų plitimą ribojančių priemonių įgyvendinimu bei jų pasekmių

sveikatai ir ūkiui likvidavimu, jeigu neįrodo, kad žala sveikatai atsirado dėl

nenugalimos jėgos ar nukentėjusių tyčios.

Šio

straipsnio  pirmojoje  dalyje  nurodytais  atvejais sveikatos priežiūros

valstybinių tarnybų, valstybinių inspekcijų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų

juridinių asmenų išlaidų atlyginimas išreikalaujamas šalims susitarus ar

teismine tvarka, jas apskaičiavus pagal faktines ieškovo ar šalies, pateikusios

materialines pretenzijas, išlaidas.

140

straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas

Asmenys,

pažeidę  sveikatos  priežiūros  priimtinumo reikalavimus, asmens  sveikatos

informacijos  konfidencialumą (asmens medicininę paslaptį), privalo atlyginti

asmeniui padarytą žalą.

Teismas,

nustatydamas  moralinės  (neturtinės)  žalos, išreikštos pinigais, dydį,

atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį,  teisės pažeidimo  sunkumo

laipsnį,  teisės pažeidimo pasekmes ir kitas aplinkybes, tačiau kiekvienu

atveju šis dydis negali viršyti 500 minimalių mėnesinių atlyginimų.

141

straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatos priežiūros

ir farmacine veikla ar jos vykdymą

Neteisėtas

vertimasis sveikatos priežiūros ir farmacine veikla ar jos neteisėtas vykdymas

užtraukia ekonomines sankcijas juridiniams asmenims, administracinę atsakomybę

pareigūnams ar piliečiams arba Baudžiamajame kodekse numatytą atsakomybę.

VIII DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

142

straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo

sveikatinimo veikloje pagrindiniai principai

Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis

organizacijomis sveikatinimo veikloje, turi vadovautis šiais principais:

1)

užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos įmonės savo ūkine- komercine veikla

nepadarytų žalos kitų valstybių teritorijoje gyvenantiems asmenims;

2)

teikti suinteresuotoms šalims objektyvią ir patikimą sveikatos informaciją;

3)

aktyviai  siekti Pasaulinės  Sveikatos Organizacijos globalinės strategijos

"Sveikata-visiems " įgyvendinimo;

4)

bendradarbiauti  likviduojant ekologinių  katastrofų, avarijų ir gaivalinių

nelaimių neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai.

143

straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos

įstatymas ir tarptautinės sutartys

Jeigu

tarptautinėje sutartyje, kurios šalimi yra Lietuvos Respublika, nustatyti

kitokie negu šiame įstatyme reikalavimai, taikomos tarptautinės sutarties

nuostatos.

144

straipsnis. Kai kurios Lietuvos Respublikos sveikatos

sistemos įstatyme  panaudotos sąvokos

Sveikata

• tai asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.

Sveikatos

sauga  - tai  sveikatai kenksmingų  veiksnių stebėjimas, nepavėluotas pavojaus

sveikatai nustatymas, sveikatai kenksmingų fizinės ir socialinės aplinkos

veiksnių poveikio prevencija ar ribojimas.

Sveikatos

atgavimas  - sveikatos  potencialo  atkūrimas medicinos  pagalbos,  slaugos,

medicininės  ir  socialinės reabilitacijos priemonėmis.

Sveikatos

stiprinimas - tai valstybinių valdžios ir valdymo organų, savivaldybių bei

visuomenės įsipareigojimų, priemonių ir veiksmų visuma, padedanti gausinti bei

racionaliau panaudoti sveikatos priežiūros išteklius ir kontroliuoti žmonių

sveikatą.

Valstybės

siekiamas  sveikatos lygis  - tai  valstybės nustatyti  atitinkamam

laikotarpiui visuomenės sveikatos lygio, kurio pasiekimą laiduoja valstybė,

rodikliai.

Sveikatos

sistema - tai sveikatos reikalų tvarkymo sistema, kurią sudaro sveikatinimo

veikla, sveikatinimo veiklos vykdomieji ir valdymo subjektai.

Privalomasis

sveikatinimo veiklos lygis - baziniai gyventojų sveikatos saugos, jos atgavimo

ir stiprinimo mastai, nustatantys pradinę sveikatinimo veiklos plėtojimo

planavimo poziciją.

Asmens

sveikatos priežiūra -  tai valstybės akredituotų fizinių ir  juridinių asmenų

veikla, turinti  tikslą laiku diagnozuoti ir užkirsti kelią asmens sveikatos

sutrikimams, padėti jam atgauti ir sustiprinti sveikatą.

Visuomenės

sveikatos priežiūra - tai visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatos sauga ir

jos stiprinimas.

Farmacinė

veikla - juridinių ir fizinių asmenų veikla, kurią reglamentuoja Farmacinės

veiklos įstatymas.

Sveikatos

rėmimas  - tai valstybės nustatytų teisinių, socialinių ir ekonominių priemonių

ir visuomeninių organizacijų veiklos programų, remiančių sveikatos saugą,

sveikatos atgavimą, skatinančių asmens ir visuomenės sveikatos stiprinimą,

sistema.

Pirminė

sveikatos priežiūra - nespecializuota kvalifikuota asmens sveikatos priežiūra,

psichikos sveikatos priežiūra bei nespecializuota visuomenės  sveikatos

priežiūra  gyvenamojoje vietoje.

Antrinė

sveikatos priežiūra - specializuota asmens sveikatos priežiūra, kurią vykdo

aukštesniųjų teritorijos administracinių vienetų sveikatos priežiūros įstaigos,

specializuota visuomenės sveikatos priežiūra, kurią vykdo valstybės nustatytų

valstybinių tarnybų ir valstybinių inspekcijų padaliniai aukštesniuosiuose

administraciniuose vienetuose.

Tretinė

sveikatos priežiūra - labai specializuota asmens sveikatos priežiūra, labai

specializuota visuomenės sveikatos priežiūra, kurią vykdo centrinės asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.

Sveikatos

priežiūros priimtinumas - tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos

sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų

atitiktį medicinos mokslo prin- cipams ir medicinos etikos reikalavimams.

Sveikatos

priežiūros prieinamumas - tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos

sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros

paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir

visuomenei.

Sveikatos

priežiūros tinkamumas - tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos

priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros  paslaugų  bei

patarnavimų  kokybę  ir efektyvumą.

Valstybės

ir savivaldybių remiama sveikatos priežiūra ir paslaugos bei patarnavimai - tai

valstybės nustatytų rūšių ir mastų  asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra,

kurios sąlygas bei kaštų visišką padengimą laiduoja valstybė ar savivaldybės.

Sveikatos

priežiūros  standartizacija -  tai  sveikatos priežiūros kokybės  reikalavimų

ir  rodiklių reglamentavimas norminiuose dokumentuose.

Sveikatos

priežiūros standartizacijos norminiai dokumentai - tai teisės aktai, kuriais

yra nustatyti reikalavimai, normos ir normatyvai sveikatos veiksniams,

sveikatos priežiūrai bei jos kokybei.

Medicininis

auditas - tai sveikatos priežiūros  paslaugų prieinamumo ir tinkamumo

ekspertizė ir kontrolė.

Fizinių

ir juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens statuso, akreditavimas

sveikatos priežiūrai ar farmacijos veiklai - tai valstybės nustatyta veikla,

kuria suteikiama ar panaikinama teisė verstis sveikatos priežiūros ar farmacine

veiklomis ar jas vykdyti.

Sveikatos

programa - tai prioritetinių sveikatos santykių plėtojimo planas, kurio

paskirtis yra patvirtinti alternatyvių sveikatinimo veiklos priemonių, taip pat

mokslo taikomųjų ar fundamentinių tyrimų  lyginamąjį efektyvumą ir optimizuoti

jų naudojimą.

Sveikatos

ugdymas - valstybinio reguliavimo ir pilietinės iniciatyvos,  socialinio

marketingo,  socialinės  reklamos, sveikatos mokymo ir propagandos,

formuojančių sveiką gyvenseną, informuojančių visuomenę apie sveikatos sąlygas

ir sveikatos priežiūros problemas, visuma.

Sveikatos

mokymas - tai sveikatos priežiūros institucijų vykdoma veikla, kurios tikslas

apmokyti atskiras gyventojų grupes saugoti ir stiprinti sveikatą.

Visuomenės

sveikatos kontrolė - tai valstybės nustatyta ar savaveiksmė visuomenės sveikatos

valdymo forma, kuria siekiama visuomenės sveikatos  monitoringo rodiklių

pagrindu nustatyti norminiuose aktuose  reglamentuojamų sveikatos  ir

sveikatos priežiūros lygių, sveikatos priežiūros kokybės rodiklių neigiamus

poslinkius ir formuoti juos koreguojančius valdymo sprendimus .

Sveikatos priežiūros išteklių kontrolė - tai valstybės reglamentuojama

juridinių  ir  fizinių  asmenų  veikla, optimizuojanti sveikatos priežiūros

materialinių ir ekonominių išteklių panaudojimą.

Visuomenės

sveikatos  monitoringas  -  tai  valstybės reglamentuojama  ar savaveiksmė

visuomenės sveikatos poreikių, sveikatos priežiūros  išteklių, sveikatos

raidos, sveikatos priežiūros lygio, jos kokybės bei aplinkos būklės nustatytų

rodiklių stebėjimo ir analizės sistema.

Visuomenės

sveikatos ekspertizė - tai visuomenės sveikatos monitoringo duomenų analizė,

jos raidos tendencijų prognozė ir gautų duomenų norminiuose aktuose nustatyta

tvarka interpretavimas bei žalos visuomenės sveikatai ir jos priežiūrai nustatymas.

Asmens

sveikatos priežiūros technologijos - tai vaistai, profilaktikos, diagnostikos,

gydymo metodai, medicinos aparatūra, įranga ir medicininiai instrumentai.

145

straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo

įsigaliojimas

Lietuvos

84 straipsnis.

Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sveikatinimo

veikloje

Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę:

1) turėti sveiką, saugią fizinę ir socialinę

aplinką bei gauti informaciją apie pavojų sveikatai šioje aplinkoje;

2) gauti sveikatai saugias vartojimui skirtas

žaliavas, gaminius, prekes ir paslaugas;

3) gauti informaciją apie sveikatos

priežiūros įstaigas bei jų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;

4) gauti informaciją apie savo sveikatą bei

teisę į šios informacijos konfidencialumą;

5) gauti įstatymų ir teisės aktų numatytą

sveikatos priežiūrą;

6) nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos

priežiūros specialistą, sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį

arba jų atsisakyti, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus;

7) gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) ir

savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

85 straipsnis.

Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos sveikatinimo

veikloje

Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:

1) rūpintis savo sveikata;

2) rūpintis savo nepilnamečių vaikų (įvaikių,

globotinių) sveikata;

3) rūpintis savo tėvų sveikata;

4) nepažeisti kitų asmenų sveikatos teisių;

5) nekenkti aplinkai;

6) mokėti privalomojo sveikatos draudimo

įmokas, kurias nustato Sveikatos draudimo įstatymas.

86

straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ir įstaigų teisės

sveikatinimo veikloje

ir įstaigos turi teisę:

1) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka

sudaryti sveikatinimo veiklos sutartis;

2) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka steigti sveikatos fondus;

3) įstatymų nustatyta tvarka steigti asmens

ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas, įkurti savo padalinius,

atliekančius sveikatos priežiūrą;

4) organizuoti sveikatos programų rengimą ir

finansuoti jų įgyvendinimą iš savo įsteigtų sveikatos fondų ar kitų teisėtai

įgytų lėšų.

teisių, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams bei steigimo

dokumentams.

87

straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ir įstaigų pareigos

sveikatinimo veikloje

ir įstaigos privalo:

1) vykdyti sveikatos priežiūros

standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;

2) laiku informuoti sveikatos priežiūros

įstaigas, tarnybas, gyventojus apie pavojų sveikatai, kurį lemia jų veikla,

gaminama produkcija, realizuojamos prekės;

3) sudaryti sveikas ir saugias darbo sąlygas;

4) užkirsti kelią kylančiam pavojui aplinkai,

riboti pavojų ir žalą aplinkai;

5) saugoti žmones nuo per maistą ir geriamąjį

vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų, invazijų, taip pat apsinuodijimų maistu,

įgyvendinti užkrečiamųjų ligų plitimą ribojančias priemones;

6) nustatyta tvarka ir atvejais organizuoti

ir apmokėti visuomenės sveikatos monitoringą ir visuomenės sveikatos

ekspertizę;

7) organizuoti darbuotojų sveikatos

priežiūrą.

pareigų, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.

pareigų sveikatinimo veikloje vykdymas neturi pažeisti kitų fizinių ir

juridinių asmenų teisių.

VI DALIS

ATSAKOMYBĖ UŽ SVEIKATINIMO VEIKLOS

TEISĖS NORMŲ PAŽEIDIMUS

86 straipsnis.

Visuomenės sveikatos informacija ir jos

monitoringas

Informacijos

apie  visuomenės sveikatą  viešumas negali būti

ribojamas ir ji

negali būti laikoma valstybine paslaptimi.

Visuomenės

sveikatai,  sveikatos  fiziniams,  cheminiams  ir

biologiniams

veiksniams,   sveikatos  priežiūros  poreikiams  ir

ištekliams,

sveikatos priežiūros prieinamumui, tinkamumui stebėti

ir  informacijai

apie  tai  registruoti  Lietuvos  Respublikoje

sudaroma visuomenės

sveikatos  stebėjimo  (visuomenės  sveikatos

monitoringo)

sistema.

Visuomenės

sveikatos  monitoringą pagal  kompetenciją  vykdo

ministerijos, kitos

Vyriausybės įstaigos,  savivaldybės, įmonės,

sveikatos priežiūros

įstaigos.

Visuomenės

sveikatos  valstybinį monitoringą vykdo Valstybinė

visuomenės sveikatos

priežiūros tarnyba.

Visuomenės

sveikatos    monitoringo   turinį,   struktūrą,

įkainius, vykdymo

ir  jo  duomenų  skelbimo  tvarką,  visuomenės

sveikatos

monitoringo  subjektų kompetenciją nustato įstatymai ir

kiti teisės aktai.

87 straipsnis.

Visuomenės sveikatos ekspertizė

Visuomenės

sveikatos   stebėjimo   (visuomenės   sveikatos

monitoringo)

duomenims  įvertinti Lietuvos Respublikoje atliekama

visuomenės sveikatos

ekspertizė.

Visuomenės

sveikatos  ekspertizę pagal  kompetenciją atlieka

ministerijos, kitos

Vyriausybės įstaigos,  savivaldybės, įmonės,

sveikatos priežiūros

įstaigos.

Valstybinę

visuomenės   sveikatos  ekspertizę   atlieka  ir

išvadas pateikia

Sveikatos ministerija bei Valstybinė visuomenės

sveikatos

priežiūros   tarnyba,   kiti   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės įgalioti

juridiniai asmenys.

Visuomenės

sveikatos  ekspertizės  pagrindus,  jos  turinį,

finansavimo,

vykdymo   ir  išvadų   skelbimo  tvarką,  įkainius,

visuomenės sveikatos

ekspertizės subjektų  kompetenciją  nustato

įstatymai ir kiti

teisės aktai.

88 straipsnis.

Padarytos žalos sveikatai atlyginimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo veikimu

ar neveikimu padarę žalos žmonių sveikatai, privalo atlyginti nuostolius,

atsiradusius dėl sveikatos pakenkimo, o nukentėjusiajam mirus - atlyginti žalą

jo šeimai ir kitiems asmenims. Nuostoliai, atsiradę dėl sveikatos pakenkimo ar

gyvybės atėmimo, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus žalos sveikatai

apskaičiavimo dydžius ir metodikas, jeigu kitaip nenustato įstatymai, ir, esant

ginčui, išieškomi teismine tvarka. Žalos atlyginimo tvarką nustato Civilinis

kodeksas, kiti teisės aktai.

89

straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių civilinės atsakomybės

draudimas

įstaigos privalo drausti savo civilinę atsakomybę dėl žalos, padarytos pacientų

sveikatai vykdant asmens sveikatos priežiūrą.

įstaigų civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, vykdant

asmens sveikatos priežiūrą, draudimo tvarką reglamentuoja Pacientų teisių ir

žalos sveikatai atlyginimo, Draudimo įstatymas, kiti įstatymai bei teisės

aktai.

90

straipsnis. Prievolė atlyginti valstybinių tarnybų, valstybinių inspekcijų,

sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų juridinių asmenų išlaidas, atsiradusias

dėl neteisėta veika padarytos žalos sveikatai

Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta

veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo įstatymų nustatyta tvarka

atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinių tarnybų ar valstybinių

inspekcijų, kitų juridinių asmenų dėl to turėtas išlaidas.

89 straipsnis.

Sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos

standartizacija

Asmens  ir

visuomenės  sveikatos  priežiūros  įgyvendinimo

sąlygos,  vaistų

kokybė  turi   atitikti  Lietuvos  Respublikos

standartizacijos

norminių dokumentų reikalavimus.

Sveikatos

priežiūros  standartizacijos norminius  dokumentus

rengia   sveikatos

priežiūros sistemos įstaigos. Šiuos dokumentus

atsižvelgiant  į

jų  tipą  tvirtina  Sveikatos  ministerija  ar

Lietuvos

standartizacijos tarnyba prie Ekonomikos ministerijos.

Tais   atvejais,

kai    sveikatos    priežiūros    kokybė

nereglamentuota

standartizacijos norminių dokumentų, reikalavimai

sveikatos priežiūros

sąlygoms gali būti įteisinami     Sveikatos

ministerijos

teisės aktuose.

Juridiniai  ir

fiziniai  asmenys,  nesilaikantys  sveikatos

priežiūros

standartizacijos  dokumentų reikalavimų,  atsako pagal

įstatymus.

straipsnio antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 90 straipsnis, 91 straipsnis,

92 straipsnio pirmoji, antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 93 straipsnio antroji

91 straipsnis.

Moralinės žalos atlyginimas

priimtinumo reikalavimus, asmens sveikatos informacijos konfidencialumą (asmens

medicininę paslaptį), privalo atlyginti asmeniui padarytą moralinę žalą.

(neturtinės) žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio

asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo

pasekmes ir kitas aplinkybes, tačiau kiekvienu atveju šis dydis negali viršyti

500 minimalių mėnesinių atlyginimų.

92 straipsnis.

Atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla

Už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla ar

jos neteisėtą vykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

93 straipsnis.

Ekonominių sankcijų taikymas

Įmonėms už visuomenės sveikatos priežiūros

teisės aktų pažeidimus yra taikomos ekonominės sankcijos pagal Ekonominių

sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymą.

VII DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

94

straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo sveikatinimo

veiklos srityje pagrindiniai principai

Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su

kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sveikatinimo veiklos

srityje, turi vadovautis šiais principais:

1) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos

įmonės ir įstaigos savo ūkine komercine veikla nepadarytų žalos kitų valstybių

teritorijoje gyvenantiems asmenims;

2) teikti suinteresuotoms šalims objektyvią

ir patikimą sveikatos informaciją;

3) aktyviai siekti Pasaulio sveikatos

organizacijos priimtų sveikatos strategijų įgyvendinimo;

4) bendradarbiauti likviduojant ekologinių

katastrofų, avarijų ir gaivalinių nelaimių neigiamas pasekmes visuomenės

sveikatai.

94 straipsnis.

Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

technologijų įvertinimas

Asmens  ir

visuomenės  sveikatos   priežiūros   subjektams

draudžiama naudoti

neįvertintas asmens  sveikatos ir  visuomenės

sveikatos

priežiūros   technologijas,  išskyrus   šio   įstatymo

nustatytus atvejus.

Asmens  ir

visuomenės  sveikatos  priežiūros  technologijų

įvertinimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kad brangiai

kainuojančių asmens  ar  visuomenės  sveikatos

priežiūros

technologijų  įsigijimas iš  valstybės ar savivaldybių

biudžetų  lėšų

būtų  pagrįstas,   valstybinės  ar  savivaldybių

sveikatos

priežiūros  įstaigos    privalo  pateikti  Valstybinei

medicininio

audito   inspekcijai  prie   Sveikatos  ministerijos

ekonominį ir socialinį

šių technologijų įsigijimo pagrindimą. Šių

technologijų kainų

ribas, pagal  kurias turi  būti teikiamas  jų

įsigijimo

pagrindimas, nustato Sveikatos ministerija.

95 straipsnis.

Sveikatos sistemos įstatymas ir tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje

sutartyje nustatyti kitokie reikalavimai nei nustato šis įstatymas, taikomos

tarptautinės sutarties nuostatos.”

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                  VALDAS ADAMKUS

ir trečioji dalys, 94, 95 straipsniai, 96 straipsnis, 98  straipsnio antroji ir

ketvirtoji dalys, 99 straipsnio pirmoji dalis, 102 straipsnio pirmoji dalis,

97 straipsnis.

LNSS veiklos vykdomųjų subjektų finansavimo

pagrindai

LNSS veiklos

vykdomųjų subjektų finansavimo  pagrindai yra:

1) juridinio

asmens,  įmonės, neturinčios  juridinio  asmens

teisių,

akreditavimą asmens  ar visuomenės sveikatos priežiūrai

patvirtinantys

dokumentai;

2) sveikatinimo

veiklos sutarties sudarymas;

3) įmonių

ir   įstaigų,   akredituotų   asmens   sveikatos

priežiūrai,

privalomojo   draudimo   sutarties   dėl   civilinės

atsakomybės už

žalą,   padarytą asmens  sveikatai vykdant asmens

sveikatos priežiūrą,

sudarymas.

Privalomojo

visuomenės  sveikatos priežiūros  lygio darbų ir

patarnavimų

finansavimo  pagrindas yra  šio straipsnio  pirmosios

dalies 1 ir 2

punktuose nurodytos sąlygos.

98 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos subjektų finansavimo

šaltiniai

Valstybinių ar

savivaldybių asmens  ir visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų,

valstybinių  įmonių,  akredituotų  nustatytų

rūšių sveikatinimo

veiklai, finansavimo šaltiniai yra:

1) Lietuvos

Respublikos  valstybės ar  savivaldybių biudžetų

lėšos;

2) sveikatos

draudimo lėšos;

3) draudimo nuo

nelaimingų atsitikimų lėšos;

4) sveikatos

fondų lėšos;

5) lėšos už

mokamą sveikatos priežiūrą ir mokamas paslaugas

bei patarnavimus;

6) palūkanos,

mokamos   už  bankuose   saugomas  asmens  ar

visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų nebiudžetines lėšas.

Valstybinių ir

savivaldybių asmens  ir visuomenės sveikatos

priežiūros

įstaigų,   valstybinių  įmonių, akredituotų  nustatytų

rūšių sveikatinimo

veiklai, finansavimo iš valstybės ar savival-

dybių  biudžetų

lėšų  tvarką   nustato   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė.

Privačių

subjektų,  akredituotų sveikatinimo veiklai, finan-

savimo šaltiniai

yra:

1) sveikatos

draudimo lėšos;

2) draudimo nuo

nelaimingų atsitikimų lėšos;

3) lėšos už

mokamą sveikatos priežiūrą ir mokamas sveikatos

priežiūros paslaugas

bei patarnavimus;

4) palūkanos,

mokamos  už  bankuose  saugomas  šių  įstaigų

lėšas;

5) įmonių,

įstaigų,  organizacijų, konfesijų, kitų juridinių

ir fizinių asmenų

sveikatos fondų lėšos.

Privatiems

subjektams,  akredituotiems asmens  ar visuomenės

sveikatos

priežiūrai,   Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės   ar

savivaldybių

nustatyta   tvarka  gali  būti  skiriami  valstybės

biudžeto  ar

savivaldybių  biudžetų   asignavimai   privalomojo

sveikatinimo veiklos

lygio darbams ir paslaugoms užtikrinti, taip

pat Valstybinio

sveikatos fondo  ir savivaldybių sveikatos fondų

lėšos valstybinių ar

savivaldybių sveikatos programų vykdymui.

99 straipsnis.

Valstybinių ir savivaldybių sveikatos

priežiūros     įstaigų  finansinė veikla

Valstybinės ir

savivaldybių asmens  ir visuomenės  sveikatos

priežiūros įstaigos

savarankiškai nustato savo išlaidų struktūrą,

išskyrus tą  jų

dalį, kuri skiriama darbo apmokėjimui. Šių išlaidų

normatyvus tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinių ir

savivaldybių asmens  ir visuomenės sveikatos

priežiūros

įstaigų,  darbuotojų  darbo  apmokėjimo,  neviršijant

patvirtintų

normatyvų,  sąlygas apibrėžia  kolektyvinės sutartys,

sudaromos

Kolektyvinių  susitarimų ir sutarčių įstatymo nustatyta

tvarka.

100 straipsnis.

Visuomenės sveikatos monitoringo ir

visuomenės     sveikatos ekspertizės

finansavimo tvarka

Įmonės, kurių

ūkinė-komercinė ar kitokia veikla daro kenksm-

ingą poveikį

sveikatai, gyvenamosios  ir darbo  aplinkos kokybei,

privalo  apmokėti

iš  savo   lėšų  tokio   poveikio   sveikatai,

gyvenamajai ir

darbo aplinkai  stebėjimus  (visuomenės  sveikatos

monitoringą) ir

visuomenės sveikatos  ekspertizę, kuriuos atlieka

Valstybinė

visuomenės  sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos

ministerijos ir jos

padaliniai.

Įmones,

kurių   ūkinė-komercinė  ar   kitokia  veikla  daro

kenksmingą poveikį

sveikatai,  gyvenamosios  ir  darbo  aplinkos

kokybei, nustato

Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės

visuomenės sveikatos

priežiūros tarnybos.

101 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos mokslinių tyrimų

finansavimas

Valstybės

biudžeto lėšos, skirtos sveikatos priežiūrai, gali

būti naudojamos ir

sveikatinimo veiklos moksliniams taikomiesiems

tyrimams finansuoti.

Sveikatinimo veiklos mokslinių fundamentinių

tyrimų finansavimui

turi būti  naudojamos mokslui  ir  techninei

pažangai skirtos

valstybės biudžeto lėšos.

102 straipsnis.

Valstybinis sveikatos fondas

Valstybinis

sveikatos  fondas  steigiamas  sukaupti  lėšoms

valstybinėms

sveikatos  programoms  finansuoti  ir  visuomeninių

organizacijų,

ginančių  visuomenės sveikatos  interesus,  veiklos

programoms remti.

Valstybinį sveikatos  fondą  steigia  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė   ir   paveda   Sveikatos   ministerijai

disponuoti šiuo

fondu ir jį tvarkyti. Valstybinio sveikatos fondo

nuostatus ir jo

sąmatą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinio

sveikatos fondo lėšų šaltiniai yra:

1) Lietuvos

Respublikos  Seimo nustatyta  valstybės biudžeto

asignavimų,

skiriamų   valstybinėms  socialinio   ir  ekonominio

plėtojimo

programoms, dalis;

2) Draudimo

reikalų tarybos  paskirta draudimo organizacijų

atskaitymų į

prevencijos fondą dalis;

3) įstatymo

nustatyta  akcizų  už  alkoholinius  gėrimus  ir

tabako gaminius bei

etiliuotą benziną įmokų, pervedamų į fondą iš

Valstybinės

mokesčių  inspekcijos surenkamosios  sąskaitos banke,

dalis;

4) draudėjų,

mokančių   valstybinio   socialinio   draudimo

įmokas,  nustatyta

pelno,  gauto  panaudojant  laikinai  laisvas

valstybinio

socialinio draudimo biudžeto lėšas, dalis;

5) savanoriškos

fizinių ar juridinių asmenų įmokos;

6) palūkanos,

mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

7) 50 procentų

lėšų, gautų  pritaikius baudas ir ekonomines

sankcijas už

sveikatinimo veiklos  įstatymų ir  kitų teisės aktų

pažeidimus;

8) kitos

teisėtai įgytos lėšos.

103 straipsnis.

Savivaldybių sveikatos fondai

Savivaldybių

sveikatos  fondai  steigiami  sukaupti  lėšoms

savivaldybių

visuomenės    sveikatos   priežiūros    programoms

finansuoti bei

visuomeninių  organizacijų,  ginančių  visuomenės

sveikatos

interesus,   veiklos  programoms  remti.  Savivaldybės

sveikatos  fondą

steigia  ir   jo   išlaidų   sąmatą   tvirtina

savivaldybės taryba.

Savivaldybių

sveikatos  fondų  tipinius  nuostatus  tvirtina

Lietuvos Respublikos

Seimas.

Savivaldybių

sveikatos fondų lėšų šaltiniai yra:

1) savivaldybės

biudžeto dotacijos;

2) savanoriškos

juridinių ir fizinių asmenų įmokos;

3) palūkanos,

mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

4)

savivaldybių  gamtos  apsaugos  fondų  lėšų  20  procentų

atskaitymai;

5) Sveikatos

draudimo   įstatymo   nustatyta   privalomojo

sveikatos

draudimo   įmokų  į   savivaldybių  sveikatos   fondus

atskaitymų dalis;

6) kitos

teisėtai įgytos lėšos.

104 straipsnis.

Įmonių, įstaigų, organizacijų, konfesijų,

kitų juridinių ir  fizinių asmenų

sveikatos fondai

Įmonės,

įstaigos, organizacijos, konfesijos, kiti juridiniai

ir fiziniai asmenys

turi teisę steigti sveikatos fondus sveikatos

programoms

finansuoti  ir sveikatos  priežiūros  įstaigų  veiklos

programoms remti.

Šių sveikatos  fondų sudarymo, likvidavimo bei

jų  lėšų  naudojimo

tvarka  nustatoma  jų  nuostatuose,  kuriuos

tvirtina  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė.  Šio  fondo  išlaidų

sąmatą tvirtina jo

steigėjas (steigėjai).

Įmonių,

įstaigų,  organizacijų, konfesijų, kitų juridinių ir

fizinių asmenų

sveikatos fondų pajamas sudaro:

1) juridinių

ir  fizinių asmenų  lėšos bei  jų  savanoriškos

įmokos;

2) palūkanos,

mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

3) kitos

teisėtai įgytos lėšos.

103 straipsnio antroji dalis, 104 straipsnio pirmoji dalis, 105 straipsnis, 108

106 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

pagrindiniai   įgaliojimai sveikatinimo

veiklai valdyti

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė tvarko sveikatinimo reikalus

ir reguliuoja

sveikatinimo veiklą:

1) tvirtindama

ir   užtikrindama  privalomąjį  sveikatinimo

veiklos lygį bei jo

laikymosi kontrolę;

2)

tvirtindama   ir   užtikrindama   valstybinių   sveikatos

programų

įgyvendinimą;

3)

nustatydama   ministerijų    ir    Vyriausybės    įstaigų

kompetenciją

sveikatinimo veiklos klausimais;

4)

užtikrindama    tarpžinybinės     sveikatinimo    veiklos

koordinavimą

valstybiniu lygiu;

5) rengdama  ir

teikdama   Lietuvos   Respublikos   Seimui

svarstyti

sveikatinimo  veiklos  įstatymų  ir  kitų  teisės  aktų

projektus;

6) rengdama ir

priimdama   pagal savo  kompetenciją  teisės

aktus kitais

sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais;

7) steigdama

valstybines    tarnybas    ir    valstybines

inspekcijas,

vykdančias  sveikatinimo  veiklą,  ir  vykdydama  jų

steigėjo funkcijas;

8) rūpindamasi,

kad  Lietuvos valstybės sienos ir teritorija

būtų apsaugotos nuo

užkrečiamųjų ligų įvežimo, jų paplitimo;

9) vykdydama

kitas  sveikatinimo veiklos  valdymo funkcijas,

kurias   Lietuvos

Respublikos   Vyriausybei   paveda   Lietuvos

Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

107 straipsnis.

Sveikatos ministerijos pagrindiniai

įgaliojimai

sveikatinimo   reikalams

tvarkyti

Sveikatos

ministerija:

nustato pagal

savo  kompetenciją  privalomojo  sveikatinimo

veiklos  lygio

mastus  ir   teikia  juos   tvirtinti   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybei;

analizuoja

gyventojų  sveikatos būklę ir jos raidos prognozę,

prisideda

nustatant   sveikatinimo  veiklos   tikslus,  valstybės

siekiamo sveikatos

lygio rodiklius ir Lietuvos sveikatos programą

jiems pasiekti;

prisideda

rengiant valstybines sveikatos programas;

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   pavedimu   kartu   su

savivaldybėmis

nustato  pirminės sveikatos  priežiūros  plėtojimo

pagrindines kryptis;

dalyvauja

akreditacijoje  sveikatos priežiūrai  ir  prižiūri

visų nuosavybės

rūšių asmens  ir visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės

veiklos subjektų veiklą;

tvarko pagal

savo kompetenciją  kitus asmens  ir visuomenės

sveikatos priežiūros

bei farmacinės veiklos rūšių reikalus;

rengia  ir

priima  pagal  savo  kompetenciją  teisės  aktus

sveikatinimo

veiklos   rūšių,   išvardytų   šiame   straipsnyje,

įgyvendinimo

klausimais.

Sveikatos

ministerija  tvarko  kitus  sveikatinimo  veiklos

reikalus kartu  su

kitomis ministerijomis pagal šio įstatymo 108-

109 straipsnius ir

vykdo kitas valstybinio reguliavimo funkcijas,

numatytas šiame

įstatyme, kituose  įstatymuose  ir  ministerijos

nuostatuose.

108 straipsnis.

Bendroji ministerijų, Vyriausybės įstaigų

kompetencija sveikatinimo reikalų klausimais

Ministerijos,

Vyriausybės įstaigos pagal savo kompetenciją:

1) sustabdo,

riboja   ūkinių  subjektų  veiklą,  kenkiančią

sveikatai bei

aplinkai, kai  pažeidžiami sveikatos priežiūros ar

aplinkos apsaugos

teisės aktų reikalavimai;

2) skelbia

visuomenei  ūkinės ir kitokios veiklos, galinčios

turėti  kenksmingą

poveikį  sveikatai,   projektus,  planus  ir

programas;

3) laiku

informuoja   gyventojus  apie   sveikatos  rizikos

laipsnį gyvenamojoje

ir darbo aplinkoje;

4) riboja

potencialiai  pavojingas sveikatai darbinės veiklos

rūšis;

5) remia žmonių

išsilavinimo, kultūros ir informuotumo lygio

kėlimą,  siekiant

daryti  teigiamą   įtaką   žmonių   elgesiui,

susijusiam su sveiko

gyvenimo būdo formavimu;

6) organizuoja

sveikatos propagandą per masinės informacijos

priemones;

7) draudžia ar

riboja sveikatai kenksmingų prekių, vartojimo

reikmenų reklamą;

8) draudžia

ar   riboja   sveikatai   kenksmingų   prekių,

produkcijos gamybą,

paslaugų teikimą,  importą, prekybą tokiomis

prekėmis ir jų

vartojimą;

9) prisideda

prie aplinkos kokybės atstatymo ir palaikymo;

10)

organizuoja  priemonių, skirtų  atstatyti  ir  palaikyti

nustatytą maisto

produktų, geriamo vandens kokybę, įgyvendinimą;

11)

organizuoja  veiklą,   kad  būtų   pašalintos  ypatingos

visuomenės

sveikatai  situacijos  pasekmės  žmonių  sveikatai  ir

gyvybei;

12) plėtoja ir

optimizuoja valstybinių sveikatos priežiūros

įstaigų, tarnybų,

bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą;

13)

kontroliuoja,  kaip   juridiniai  ir   fiziniai  asmenys

laikosi Sveikatos

priežiūros įstatymų, vykdo sveikatos priežiūros

standartizacijos

norminių dokumentų reikalavimus;

14) teikia

pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip

įstatymų leidimo

būdu  nustatyti  fizinių  ir  juridinių  asmenų

atsakomybę už

sveikatinimo veiklos  teisės aktų  pažeidimus,  už

padarytą žalą

sveikatai ir aplinkai;

15)  plėtoja

sveikatinimo  veiklos  mokslinius  tyrimus  ir

studijas;

16)  plėtoja

tarptautinį   bendradarbiavimą   sveikatinimo

veiklos srityje.

straipsnis, 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 114 straipsnio

pirmoji dalis, 115 straipsnio antroji dalis, 116 straipsnio pirmoji dalis, 117

straipsnio pirmoji dalis, 118 straipsnio pirmoji dalis,  119 straipsnio pirmoji

dalis, 120 straipsnio pirmoji dalis, 121 straipsnio pirmoji dalis,  122

110 straipsnis.

Savivaldybės tarybos kompetencija

sveikatinimo

veiklos valdymo klausimais

Savivaldybės

taryba:

1) tvirtina

pirminės    sveikatos   priežiūros   plėtojimo

programą, kitas

savivaldybės kompleksines ir tikslines sveikatos

programas ir

kontroliuoja jų įgyvendinimą;

2) tvirtina

savivaldybės  biudžeto lėšas sveikatinimo veiklai

ir jų panaudojimo

apyskaitą;

3) tvirtina

savivaldybės   sudarytas  sveikatinimo  veiklos

sutartis;

4) nustato

sveikatos  rėmimo būdus,  priemones ir jų taikymo

tvarką;

5) sudaro  savivaldybės

sveikatos  fondą, tvirtina  jo  lėšų

panaudojimo

apyskaitą ir kontroliuoja jų naudojimą;

6)  sudaro

bendruomenės  sveikatos   tarybą,  skiria   jos

pirmininką ir

tvirtina jos nuostatus;

7) steigia,

reorganizuoja   ar  likviduoja  savas  pirminės

sveikatos

priežiūros  įstaigas, farmacijos  įmones  ir  vykdo  jų

steigėjo funkcijas;

8)  nustato

savivaldybės  reguliavimo   sferai   priskirtų

įstaigų,

organizacijų  asmens ir  visuomenės sveikatos priežiūros

įgaliojimus;

9) atšaukia

prieštaraujančius     sveikatinimo    veiklos

įstatymams ar

savivaldybės tarybos sprendimams sveikatinimo veik-

los  klausimais

savivaldybės  valdybos,  viršaičio  (mero)  bei

seniūnų

sprendimus    ir   potvarkius,    komitetų,   komisijų,

bendruomenės

sveikatos   tarybos  bei   kitų  tarybos   sudarytų

institucijų

sprendimus;

10) vykdo kitus

sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus

įstatymų ir kitų

teisės aktų.

111 straipsnis.

Savivaldybės mero arba savivaldybės valdybos

kompetencija

sveikatinimo veiklos reikalų

klausimais

Savivaldybės

meras arba savivaldybės valdyba:

1) organizuoja

Lietuvos  sveikatos programos, valstybinių ir

sveikatos programų

įgyvendinimą, savivaldybės pirminės sveikatos

priežiūros plėtojimo

programos, kitų savivaldybės kompleksinių ir

tikslinių sveikatos

programų projektų  rengimą  ir  savivaldybės

tarybos patvirtintų

programų, sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų

teisės aktų

įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;

2) užtikrina

pagal    savo    kompetenciją    privalomąjį

sveikatinimo

veiklos    lygį   savivaldybės   teritorijoje   ir

organizuoja jo

laikymosi kontrolę;

3) organizuoja

pirminę sveikatinimo veiklą;

4) organizuoja

savivaldybės   tarybos  nustatytų  sveikatos

rėmimo priemonių

įgyvendinimą;

5) sudaro šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

sveikatinimo

veiklos  sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės

tarybai ir

kontroliuoja jų laikymąsi;

6) vykdo

savivaldybės   nuosavybei  priklausančių  pirminės

sveikatos

priežiūros  įstaigų projektavimo, statybos, kapitalinio

remonto užsakovo

funkcijas;

7)

organizuoja   savivaldybės    nuosavybei    priklausančių

pirminės sveikatos

priežiūros įstaigų medicininį auditą;

8) organizuoja

pacientų   teisių   įgyvendinimo   priežiūrą

pirminio lygio

asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

9) įstatymų

numatytais pagrindais neleidžia įmonėms užsiimti

ūkine-komercine

veikla,   nustatyta  tvarka   atšaukia  išduotas

juridiniams ir

fiziniams asmenims licencijas tai veiklai;

10) vykdo kitus

sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus

įstatymų ir kitų

teisės aktų.

112 straipsnis.

Miesto, rajono savivaldybės gydytojo

kompetencija sveikatinimo veiklos reikalų

klausimais

Miesto, rajono

savivaldybės gydytoją  skiria  ir  atleidžia

savivaldybės

taryba.

Miesto ar

rajono savivaldybės gydytojais gali būti skiriami

medicinos

specialistai,  išlaikę sveikatos  ekonomikos, sveikatos

teisės, vadybos,

sveikatinimo  veiklos  organizavimo  egzaminus.

Egzaminų komisiją ir

programą sudaro sveikatos ministras.

Miesto,

rajono    savivaldybės       gydytojas   vadovauja

savivaldybės

sveikatinimo  veiklos padaliniui,  kurio  tarnautojų

etatų skaičių

nustato savivaldybė.

Miesto, rajono

savivaldybės gydytojas:

1) vykdo

savivaldybės   mero  arba   savivaldybės  valdybos

funkcijas,

numatytas  šio įstatymo  111 straipsnio 1, 2, 3, 5, 7,

8, punktuose;

2) vykdo kitus

sveikatinimo veiklos  įgaliojimus, numatytus

savivaldybės

sveikatinimo    veiklos   padalinio   nuostatuose,

patvirtintuose

savivaldybės mero arba savivaldybės valdybos.

113 straipsnis.

Aukštesniojo teritorijos administracinio

vieneto

gydytojo  kompetencija sveikatinimo

veiklos reikalų klausimais

Aukštesniojo

teritorijos  administracinio  vieneto  gydytoją

skiria ir  atleidžia

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė  sveikatos

ministro  teikimu.

Aukštesniojo   teritorijos   administracinio

vieneto gydytojas

yra  kartu  Valstybinės  visuomenės  sveikatos

priežiūros

tarnybos   regioninio  visuomenės   sveikatos  centro

direktorius.

Aukštesniojo

teritorijos administracinio vieneto gydytojas:

1) prižiūri

sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų teisės aktų,

Lietuvos sveikatos

programos ir  valstybinių  sveikatos  programų

įgyvendinimą ir

remia savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimą

aukštesniajame

teritorijos administraciniame vienete;

2) apibendrina

sveikatos santykių  valstybinio  reguliavimo

priemonių

taikymo    praktiką    aukštesniajame    teritorijos

administraciniame

vienete   ir  rengia   pasiūlymus  Valstybinei

sveikatos reikalų

komisijai dėl jų rengimo bei tobulinimo;

3)  derina

su  aukštesniojo   teritorijos  administracinio

vieneto

administracija  ir Sveikatos  ministerija antrinio  lygio

asmens sveikatos

priežiūros įstaigų  steigimo, reorganizavimo ar

likvidavimo

klausimus;

4) prižiūri,

kaip apskrities  administracija vykdo antrinio

lygio sveikatos

priežiūros įstaigų statybos, kapitalinio remonto

ir užsakovo

funkcijas;

5)  prižiūri

antrinio  lygio  asmens  sveikatos  priežiūros

įstaigų veiklą ir

organizuoja jų medicininį auditą;

6)

organizuoja   pacientų  teisių   įgyvendinimo  priežiūrą

antrinio lygio

asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

7) vykdo  kitus

sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus

įstatymų ir kitų

teisės aktų.

Aukštesniojo

teritorijos  administracinio vieneto  gydytojas

savo funkcijoms

įgyvendinti savo  žinioje turi  specialistus  ir

pagalbinį

personalą,  kurių etatų  struktūrą ir  skaičių  nustato

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

III SKYRIUS.

LNSS VEIKLOS KOORDINAVIMO INSTITUCIJOS

114 straipsnis.

Nacionalinė sveikatos taryba

Nacionalinė

sveikatos  taryba -  tai savarankiškai veikianti

sveikatos

politikos   koordinavimo   institucija.   Nacionalinė

sveikatos taryba

sudaroma ir  veikia pagal  Lietuvos Respublikos

Seimo

patvirtintus   nuostatus.  Nacionalinę   sveikatos  tarybą

sudaro: 1/3

savivaldybių bendruomenių  sveikatos tarybų atstovų,

1/3  visuomeninių

organizacijų,  ginančių  visuomenės  sveikatos

interesus,

atstovų,   1/3   visuomenės   sveikatos   priežiūros

specialistų.

Nacionalinės sveikatos tarybos veikla yra remiama iš

valstybės biudžeto.

Nacionalinė

sveikatos taryba:

koordinuoja

Valstybės mastu:

1) sveikatos

ugdymo politiką;

2) alkoholio

kontrolės politiką;

3) tabako

kontrolės politiką;

4) narkotikų kontrolės

politiką;

5) visuomenės

sveikatos saugos politiką;

6) ligų

profilaktikos ir kontrolės politiką;

aprobuoja

valstybinių sveikatos programų projektus savo kom-

petencijos

klausimais;

aprobuoja

privalomojo  sveikatinimo  veiklos  lygio  mastus,

sveikatinimo

veiklos  tikslų, valstybės  siekiamo sveikatos lygio

rodiklių ir Lietuvos

sveikatos programos projektus;

rengia  ir

kasmet  teikia   Lietuvos  Respublikos   Seimui

pranešimą  apie

gyventojų  sveikatos   ir  sveikatos  politikos

formavimo ir

įgyvendinimo būklę;

vykdo kitas

funkcijas, kurios  jai priskirtos  pagal šį  ir

kitus įstatymus bei

tarybos statutą.

Nacionalinė

sveikatos taryba turi teisę:

1) gauti  iš

Lietuvos  Respublikos Vyriausybės, ministerijų,

kitų Vyriausybės

įstaigų, savivaldybių  valdymo organų,  įmonių,

įstaigų,

organizacijų  teisės  aktų,  programų  projektus,  kitą

informaciją,

reikalingą   šiame  įstatyme   ir  tarybos  statute

numatytoms

funkcijoms vykdyti;

2) atlikti

pagal kompetenciją  įstatymų, kitų  teisės aktų,

socialinio ir

ekonominio plėtojimo  programų projektų ekspertizę

ir teikti šių

programų rengėjams savo išvadas;

3) teikti

pagal savo  kompetenciją  konsultacijas  Lietuvos

Respublikos

Seimui,    Vyriausybei,    ministerijoms,    kitoms

Vyriausybės

įstaigoms;

4) sudaryti

ekspertų    komisijas    tarybos    funkcijoms

įgyvendinti.

115 straipsnis.

Valstybinė sveikatos reikalų komisija

Valstybinė

sveikatos   reikalų   komisija   prie   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės yra institucija, koordinuojanti sveikatos

rėmimo

planavimą    ir   įgyvendinimą   ministerijose,   kitose

Vyriausybės

įstaigose,  sveikatinimo  veiklos  įstatymų  ir  kitų

teisės aktų

įgyvendinimą.

Valstybinę

sveikatos   reikalų  komisiją   sudaro  ir   jos

nuostatus tvirtina

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė.  Valstybės

sveikatos reikalų

komisijos  veikla  finansuojama  iš  valstybės

biudžeto.

Valstybinė

sveikatos reikalų komisija koordinuoja šių sričių

sveikatos rėmimo

planavimą ir įgyvendinimą:

1) gyventojų

sveikatos ugdymo;

2)  aplinkos

apsaugos,  aplinkos  higienos,  žmonių  saugos

darbe, darbo

higienos ir darbo medicinos;

3) mitybos

higienos ir maisto kokybės kontrolės;

4) alkoholio,

tabako ir narkotikų kontrolės;

5) traumatizmo

profilaktikos;

6) infekcinių

ligų kontrolės ir jų profilaktikos;

koordinuoja

sveikatinimo  veiklos įstatymų  ir  kitų  teisės

aktų įgyvendinimą,

apibendrina jų  taikymo praktiką, koordinuoja

jų rengimą

ministerijose ir kitose Vyriausybės įstaigose, teikia

pasiūlymus Lietuvos

Respublikos Vyriausybei  dėl jų  rengimo bei

tobulinimo, taip pat

• teisės aktų projektus Lietuvos Respublikos

Vyriausybei;

atlieka

valstybinių   socialinio  ir  ekonominio  plėtojimo

programų, valstybės

investicijų programų,  koncepcijų, įstatymų,

kitų teisės  aktų

projektų  ekspertizę ir  teikia pasiūlymus  šių

projektų rengėjams

savo kompetencijos klausimais;

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės pavedimu  sudaro sveikatos

rėmimo sutartis

tarp Lietuvos  Respublikos Vyriausybės ir vietos

savivaldybių.

Valstybinė

sveikatos reikalų komisija turi teisę:

1) gauti iš

Lietuvos Respublikos  Vyriausybės, ministerijų,

kitų Vyriausybės

įstaigų, savivaldybių  valdymo organų,  įmonių,

įstaigų,

organizacijų   įstatymų,  kitų  teisės  aktų,  programų

projektus bei  kitą

informaciją,  reikalingą  šiame  įstatyme  ir

komiteto nuostatuose

numatytoms funkcijoms vykdyti;

2) atlikti

pagal savo  kompetenciją įstatymų,  kitų  teisės

aktų,  socialinio

ir  ekonominio  plėtojimo  programų  projektų

ekspertizę ir teikti

šių programų rengėjams ekspertizės išvadas;

3) teikti

pagal savo  kompetenciją  konsultacijas  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybei,   ministerijoms,   kitoms   Vyriausybės

įstaigoms,

savivaldybių valdymo organams;

4) dalyvauti

savivaldybių valdymo organams, suinteresuotoms

ministerijoms,

kitoms  Vyriausybės įstaigoms  svarstant sveikatos

rėmimo klausimus ir

teikti pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo;

5)  sudaryti

laikinas  ar   nuolatines  ekspertų  ar  kitų

specialistų

grupes    komisijos   kompetencijai    priskirtiems

uždaviniams spręsti.

116 straipsnis.

Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba

Savivaldybės

bendruomenės    sveikatos   taryba    -   tai

savarankiška

sveikatinimo  veiklos koordinavimo  institucija prie

savivaldybės

tarybos. Šią tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina

savivaldybės

taryba.  Savivaldybės bendruomenės  sveikatos tarybą

sudaro: 1/3

visuomenės  sveikatos  priežiūros  specialistų,  1/3

savivaldybės

nuosavų  įmonių, įstaigų,  organizacijų atstovų, 1/3

visuomeninių

organizacijų,    ginančių   visuomenės   sveikatos

interesus, atstovų.

Savivaldybės bendruomenės  sveikatos tarybos

veikla yra remiama

iš savivaldybės biudžeto.

Savivaldybės

bendruomenės sveikatos taryba:

koordinuoja

savivaldybės teritorijoje:

1) sveikatos

ugdymo politiką;

2) alkoholio

kontrolės politiką;

3) tabako

kontrolės politiką;

4) narkotikų

kontrolės politiką;

5) visuomenės

sveikatos saugos politiką;

6) infekcinių

susirgimų profilaktikos ir kontrolės politiką;

aprobuoja

savivaldybės   pirminės   sveikatos   priežiūros

plėtojimo programos,

kitų savivaldybės sveikatos programų projek-

tus;

nagrinėja,

teikia   pagal   savo   kompetenciją   klausimus

savivaldybės

tarybai, savivaldybės valdybai, viršaičiui (merui);

vykdo kitas

funkcijas, priskirtas tarybai pagal šį ir kitus

įstatymus bei

tarybos nuostatus.

Savivaldybės

bendruomenės sveikatos taryba turi teisę:

1) gauti  iš

savivaldybės valdymo institucijų,  savivaldybės

teritorijoje

esančių  įmonių, įstaigų,  organizacijų informaciją,

reikalingą  šiame

įstatyme  ir  tarybos  nuostatuose  numatytoms

funkcijoms vykdyti;

2) atlikti

pagal savo  kompetenciją  savivaldybės  tarybos,

savivaldybės

valdymo  institucijų valdymo sprendimų, savivaldybės

socialinio ir

ekonominio plėtojimo  programų projektų ekspertizę

ir teikti šių

programų rengėjams savo išvadas;

3) teikti

pagal savo kompetenciją konsultacijas savivaldybės

tarybai,

savivaldybės valdymo institucijoms, ūkiniams subjektams;

4)

sudaryti    ekspertų   komisijas   tarybos   funkcijoms

įgyvendinti;

5) deleguoti

savo atstovus į Nacionalinę sveikatos tarybą.

IV SKYRIUS.

LNSS SPECIALIEJI VALDYMO SUBJEKTAI

117 straipsnis.

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės

tarnyba prie  Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

Valstybinę

tabako  ir  alkoholio    kontrolės  tarnybą  prie

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės  steigia   ir  jos  nuostatus

tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.  Valstybinė  tabako ir

alkoholio kontrolės

tarnyba  yra  juridinis  asmuo.  Jos  veikla

finansuojama iš

valstybės biudžeto.

Valstybinė

tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba:

1) licencijuoja

alkoholio, tabako gamybą, prekybą, importą;

2)

kontroliuoja,  kaip  ūkiniai  subjektai  laikosi  tabako

kontrolės ir

alkoholio kontrolės įstatymų;

3)  vykdo

kitų  įstatymų,   tarnybos  nuostatų   nustatytas

funkcijas.

118 straipsnis.

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros

tarnyba prie Sveikatos ministerijos

Valstybinę

visuomenės   sveikatos  priežiūros  tarnybą  prie

Sveikatos ministerijos

steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos

ministerija.

Valstybinė

visuomenės  sveikatos  priežiūros  tarnyba  prie

Sveikatos

ministerijos:

1)  vykdo

teritorijų  aukštesniuosiuose  administraciniuose

vienetuose

regioninių  Sveikatos ministerijos padalinių funkcijas

visuomenės sveikatos

priežiūrai tvarkyti;

2) Sveikatos

ministerijos pavedimu  kartu su savivaldybėmis

nustato pirminės

sveikatos  priežiūros  plėtojimo  prioritetines

kryptis;

3)  vykdo

visuomenės  sveikatos   monitoringą  ir  atlieka

visuomenės sveikatos

ekspertizę;

4) Sveikatos

ministerijos pavedimu  rengia standartizacijos

norminius

dokumentus, skirtus visuomenės sveikatos priežiūrai;

5)  įstatymų

ir  kitų  teisės  aktų  nustatyta  tvarka  ir

pagrindais  išduoda

leidimus ūkinei-komercinei veiklai;

6)  vykdo

kitų  įstatymų,   tarnybos  nuostatų   nustatytas

funkcijas.

119 straipsnis.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie

Sveikatos  ministerijos

Valstybinę

vaistų   kontrolės   tarnybą   prie   Sveikatos

ministerijos

steigia   ir  jos   nuostatus  tvirtina   Sveikatos

ministerija.  Ši

tarnyba  yra   juridinis  asmuo.   Jos  veikla

finansuojama iš

valstybės biudžeto.

Valstybinė

vaistų   kontrolės   tarnyba   prie   Sveikatos

ministerijos:

1) akredituoja

juridinius ir  fizinius  asmenis  farmacinei

veiklai;

2)

licencijuoja  vaistų ir vaistinių prekių gamybą, prekybą,

importą;

3) registruoja

vaistus;

4) kontroliuoja

vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę;

5) kontroliuoja

farmacinę veiklą;

6) vykdo

farmacinės veiklos  monitoringą (informacijos apie

vaistus,  jų

gamybą,  importą,   prekybą,  eksportą   rinkimas,

kaupimas,

apdorojimas ir platinimas);

7) vykdo kitas

funkcijas, nustatytas kitų įstatymų, tarnybos

nuostatų.

120 straipsnis.

Valstybinė teisės medicinos tarnyba prie

Sveikatos ministerijos

Valstybinę

teisės   medicinos   tarnybą   prie   Sveikatos

ministerijos

steigia   ir  jos   nuostatus  tvirtina   Sveikatos

ministerija.  Ši

tarnyba  yra   juridinis  asmuo.   Jos  veikla

finansuojama iš

valstybės biudžeto.

Valstybinė

teisės   medicinos   tarnyba   prie   Sveikatos

ministerijos:

1) daro

kvotos, tardymo ir teismo pavedimu teismo medicinos,

teisės medicinos

ekspertizes ir tyrimus;

2) vykdo  kitas

įstatymų  ir  tarnybos  nuostatų  nustatytas

funkcijas.

121 straipsnis.

Valstybinė teisės psichiatrijos ir

narkologijos   tarnyba prie  Sveikatos

ministerijos

Valstybinę

teisės psichiatrijos ir narkologijos tarnybą prie

Sveikatos

ministerijos   steigia  ir   jos  nuostatus   tvirtina

Sveikatos

ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla

finansuojama iš valstybės

biudžeto.

Valstybinė

teisės  psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie

Sveikatos

ministerijos:

1) daro

kvotos, tardymo ir teismo pavedimu teismo medicinos,

teisės psichiatrijos

ir narkologijos ekspertizes;

2) vykdo  kitas

įstatymų  ir  tarnybos  nuostatų  nustatytas

funkcijas.

122 straipsnis.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros

veiklai tarnyba prie Sveikatos ministerijos

Valstybinę

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą

prie Sveikatos

ministerijos steigia  ir  jos  veiklos  nuostatus

tvirtina Sveikatos

ministerija. Ši  tarnyba yra juridinis asmuo.

Jos veikla yra

finansuojama iš valstybės biudžeto.

Valstybinė

akreditavimo  sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

prie Sveikatos ministerijos:

1)

kontroliuoja,  ar sveikatos  priežiūros įstaigos,  įmonių

plotai,  įranga

atitinka  standartizacijos  norminių  dokumentų

reikalavimus;

2)  vykdo

medicininio  audito   ir  sveikatos   priežiūros

priimtinumo

kontrolės duomenų monitoringą;

3) išduoda

juridiniams ir  fiziniams asmenims  ar  atšaukia

nustatyta tvarka

licencijas,  sertifikatus,  leidimus  sveikatos

priežiūros

veiklai;

4) vykdo kitas

funkcijas, nustatytas tarnybos nuostatų.

Valstybinė

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

prie Sveikatos

ministerijos turi teisę reikalauti:

1) iš  fizinių

ir juridinių asmenų informacijos ir dokumentų,

reikalingų jos

funkcijoms vykdyti;

2)  iš

sveikatos  priežiūros   įstaigų,  tarnybų,   įmonių

steigėjų,  kad

neakredituotos  sveikatos  priežiūros  įstaigos,

tarnybos, įmonės,

jų struktūriniai  padaliniai būtų  pertvarkomi

pagal  sveikatos

priežiūros  veiklos  standartizacijos  norminių

dokumentų

reikalavimus  į  kito  pobūdžio  sveikatos  priežiūros

įstaigas,

farmacijos   įmones   pagal   Sveikatos   ministerijos

patvirtintą

nomenklatūrą;

3)  iš

juridinių  asmenų,   išdavusių   įmonėms   leidimus

(licencijas)

ūkinei-komercinei  veiklai,  juos  nustatyta  tvarka

atšaukti,  jeigu  įmonės

neakredituojamos  visuomenės  sveikatos

saugos veiklai.

straipsnio pirmoji dalis, 123 straipsnis, 125 straipsnio pirmoji dalis, 126

straipsnio pirmoji dalis, 127 straipsnio pirmoji dalis, 128 straipsnio antroji

dalis,  129 straipsnio antroji ir trečioji dalys, 130 straipsnio trečioji ir

124 straipsnis.

Profesinės asmens bei visuomenės sveikatos

priežiūros ir farmacijos darbuotojų

organizacijos

Profesinės

asmens  bei visuomenės  sveikatos priežiūros  bei

farmacijos

darbuotojų organizacijos šio ir kitų įstatymų bei kitų

teisės aktų

nustatyta tvarka  dalyvauja  Nacionalinės  sveikatos

tarybos,

savivaldybių  bendruomenių  sveikatos  tarybų  veikloje,

juridinių ir

fizinių asmenų  akreditavime sveikatinimo  veiklai,

įmonių ir  įstaigų,

akredituotų  sveikatinimo  veiklai,  valdyme,

rūpinasi savo  narių

kvalifikacijos  kėlimu, sudaro  kolektyvines

sutartis ir

susitarimus dėl darbo ir jo apmokėjimo sąlygų.

V SKYRIUS.

LNSS VEIKLOS SĄLYGŲ KONTROLĖS SUBJEKTAI

125 straipsnis.

Valstybinė higienos inspekcija prie

Valstybinės visuomenės  sveikatos priežiūros

tarnybos

Valstybinę

higienos  inspekciją prie  Valstybinės visuomenės

sveikatos

priežiūros  tarnybos steigia  ir jos  veiklos nuostatus

tvirtina  Sveikatos

ministerija.  Ši  inspekcija  yra  juridinis

asmuo. Jos veikla

yra finansuojama iš valstybės biudžeto.

Valstybinė

higienos  inspekcija prie  Valstybinės visuomenės

sveikatos priežiūros

tarnybos:

1) vykdo

valstybinę higieninę kontrolę;

2)

kontroliuoja,   kaip  laikomasi   sveikatos   priežiūros

įstatymų  ir

sveikatos  priežiūros   standartizacijos  norminių

dokumentų

reikalavimų;

3) duoda

leidimus vykdyti žemės sklypų naudojimo, statybos,

rekonstrukcijos

darbus,  diegti naujas  žaliavas,  technologijas,

gamybos priemones,

receptūras, realizuoti prekes, vartojimo reik-

menis;

4)  taiko

sankcijas  fiziniams  ir  juridiniams  asmenims,

nesilaikantiems

sveikatinimo veiklos teisės aktų reikalavimų;

5) vykdo  kitas

funkcijas,  nustatytas įstatymų, kitų teisės

aktų  ir inspekcijos

nuostatų.

126 straipsnis.

Valstybinė medicininio audito inspekcija

prie Sveikatos ministerijos

Valstybinę

medicininio audito inspekciją prie Sveikatos min-

isterijos steigia

ir jos  veiklos nuostatus  tvirtina  Sveikatos

ministerija. Ši

inspekcija yra  juridinis asmuo.  Jos veikla yra

finansuojama iš

valstybės biudžeto.

Valstybinė

medicininio  audito  inspekcija  prie  Sveikatos

ministerijos:

1) kontroliuoja

ir analizuoja  sveikatos priežiūros įstaigų

veiklos ekonominį

efektyvumą;

2)

kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi

standartizacijos

norminių   dokumentų   reikalavimų   sveikatos

priežiūros kokybės

klausimais;

3) kontroliuoja,

kaip valstybinės ir savivaldybių sveikatos

priežiūros

įstaigos   laikosi  nustatytų   sveikatos  priežiūros

prieinamumo

reikalavimų;

4) vykdo kitas

funkcijas, nustatytas inspekcijos nuostatų.

127 straipsnis.

Lietuvos medicinos etikos komitetas

Lietuvos

medicinos  etikos komitetą  steigia ir  jo  veiklos

nuostatus  tvirtina

Sveikatos  ministerija.  Lietuvos  medicinos

etikos komitetas

yra juridinis asmuo. Jo veikla yra finansuojama

iš valstybės

biudžeto.

Lietuvos

medicinos etikos komitetas:

1)

kontroliuoja,   kaip  fiziniai  ir  juridiniai  asmenys,

vykdantys  asmens

sveikatos  priežiūrą  ar  ja  besiverčiantys,

laikosi   įstatymų

ir   standartizacijos   norminių   dokumentų

reikalavimų

medicinos etikos klausimais;

2) išduoda

leidimus biomedicininiams tyrimams;

3) vykdo kitas

funkcijas, nustatytas komiteto nuostatų.

Lietuvos

medicinos   etikos  komitetas   turi   regioninius

padalinius

aukštesniuosiuose    teritorijų   administraciniuose

vienetuose.

128 straipsnis.

Medicinos pagalbos įstaigų medicinos etikos

komisijos

Medicinos

pagalbos   įstaigų  medicinos   etikos  komisijos

prižiūri, kaip

asmens sveikatos  priežiūros specialistai laikosi

medicinos etikos

reikalavimų.

Medicinos

pagalbos  įstaigų  medicinos  etikos  komisijos

sudaromos ir  veikia

pagal  Sveikatos  ministerijos  patvirtintus

nuostatus.

129 straipsnis.

Savivaldybių sanitarijos inspekcija

Savivaldybių

sanitarijos   inspekcija  yra   specializuotas

savivaldybės

administracijos    padalinys,    kontroliuojantis

sanitariją

savivaldybės teritorijoje.

Savivaldybių     sanitarijos     inspekcijos     uždavinius,

kompetenciją,

struktūrą,   jos  pareigūnų  teises  ir  pareigas,

sanitarinės

kontrolės  turinį ir  tvarką reglamentuoja nuostatai,

kuriuos  tvirtina

Lietuvos  Respublikos   Vyriausybė  Sveikatos

ministerijos

teikimu.

Sanitarijos

reikalavimus   reglamentuoja   standartizacijos

norminiai

dokumentai,   kuriuos  rengia  ir  tvirtina  Valstybinė

higienos inspekcija.

130 straipsnis.

Pacientų teisių priežiūros pareigūnai

Savivaldybių

valdybos,  viršaičiai  (merai)  privalo  skirti

pacientų teisių

priežiūros pareigūnus  (kontrolierius). Jų etatų

skaičiaus

normatyvus  tvirtina  savivaldybės  taryba,  tačiau  jų

skaičius turi  būti

ne  mažesnis  kaip  du  etatai  savivaldybės

teritorijos

administraciniam vienetui. Pacientų teisių priežiūros

kontrolieriai

privalo paaiškinti pacientams apie šiame ir kituose

įstatymuose

reglamentuojamas  jų teises,  padėti pacientams,  kai

jie  kreipiasi   su

skundais  dėl  asmens  sveikatos  priežiūros

būtinųjų sąlygų  ar

jų  teisių sveikatinimo  veikloje  pažeidimo,

nagrinėti jų

skundus.

Valstybinė

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

skiria pacientų

teisių priežiūrai kontrolierius, kurie prižiūri,

kaip antrinio  ir

tretinio  sveikatos priežiūros  lygio sveikatos

priežiūros įstaigos

užtikrina pacientų teises.

Pacientų

teisių  gynimo, jų  priežiūros tvarką reglamentuoja

šis įstatymas, kiti

įstatymai bei teisės aktai.

Pacientų

teisių   priežiūros   kontrolierių   kompetenciją

reglamentuoja

Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės   patvirtinti

nuostatai.

131 straipsnis.

Kitų sveikatinimo veiklos kontrolės

institucijų kompetencija  sveikatinimo

veiklos klausimais

Kitų

sveikatinimo  veiklos kontrolės institucijų (Valstybinės

veterinarijos

tarnybos,  Valstybinės  darbo  inspekcijos  ir  kt.)

kompetenciją

sveikatinimo  veiklos klausimais  nustato  įstatymai,

kiti teisės aktai

bei tų institucijų nuostatai.

VI DALIS

ASMENŲ IR

ŪKINIŲ SUBJEKTŲ TEISIŲ IR PAREIGŲ

SVEIKATINIMO VEIKLOJE TURINYS

I

SKYRIUS. ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

SVEIKATINIMO VEIKLOJE

132 straipsnis.

Gyventojų teisės sveikatinimo veikloje

Lietuvos

Respublikos gyventojai turi teisę:

1) turėti

sveiką, saugią  fizinę ir  socialinę aplinką  bei

informaciją apie

pavojų sveikatai šioje aplinkoje;

2) turėti

sveikatai saugias  vartojimui  skirtas  žaliavas,

gaminius, prekes ir

paslaugas;

3) turėti

informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas ir

tarnybas bei jų teikiamas

sveikatos priežiūros paslaugas;

4) gauti

informaciją apie  savo sveikatą  ir garantijas dėl

šios informacijos

konfidencialumo;

5)  turėti

priimtiną,  prieinamą   ir  tinkamą   sveikatos

priežiūrą;

6)

pasirinkti   nustatyta   tvarka   sveikatos   priežiūros

specialistą,

sveikatos  priežiūros įstaigą,  sveikatos priežiūros

rūšį arba jų

atsisakyti, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip;

7) turėti

nemokamą sveikatos  priežiūrą (valstybės  remiamą

sveikatos

priežiūrą);

8) gauti

valstybės nustatytą  paramą saugant,  atgaunant ir

stiprinant sveikatą;

9)  dalyvauti

šio  įstatymo   nustatyta  tvarka  nustatant

sveikatos

priežiūros    plėtojimo    prioritetines    kryptis,

kontroliuojant

sveikatos priežiūros prieinamumą ir tinkamumą.

Nepilnamečio

ar  neveiksnaus asmens tėvai, įtėviai, globėjai

ar rūpintojai  turi

teisę savo vaikams, įvaikiams ar globotiniams

parinkti sveikatos

priežiūros specialistą,  sveikatos priežiūros

įstaigą,  sveikatos

priežiūros  rūšį  ar  atsisakyti  jų,  jeigu

įstatymuose

nenumatyta kitaip.

Teisę turėti

nemokamą sveikatos priežiūrą (valstybės remiamą

asmens  ir

visuomenės  sveikatos  priežiūrą  bei  paslaugas  ir

patarnavimus),

valstybės  nustatytą paramą  saugant, atgaunant ir

stiprinant sveikatą

turi tik  Lietuvos Respublikos  piliečiai ir

asmenys be

pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje.

Užsieniečių

asmens  sveikatos priežiūros  tvarka ir  sąlygos

apibrėžiamos

Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

133 straipsnis.

Gyventojų pareigos sveikatinimo veikloje

Lietuvos

Respublikos gyventojai privalo:

1) rūpintis

savo nepilnamečių  vaikų (įvaikių, globotinių),

savo senų tėvų

sveikata;

2) nepažeisti

kitų asmenų sveikatos teisių;

3) saugoti

aplinką nuo kenksmingų poveikių.

Asmenys,

pažeidę  šio straipsnio  reikalavimus, atsako pagal

įstatymus.

ketvirtoji dalys, 133 straipsnio antroji dalis, 134 straipsnis, 138 straipsnio

135 straipsnis.

Įmonių, įstaigų, organizacijų teisės

sveikatinimo veikloje

Įmonės,

įstaigos, organizacijos turi teisę:

1) sudaryti

šio   ir   kitų   įstatymų   nustatyta   tvarka

sveikatinimo

veiklos  sutartis;

2) steigti  šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

sveikatos fondus;

3) steigti

įstatymų nustatyta  tvarka asmens  ar visuomenės

sveikatos

priežiūros, farmacinės veiklos subjektus bei vykdyti jų

steigėjo

funkcijas,   įkurti  savo   struktūrinius   padalinius,

vykdančius asmens ar

visuomenės sveikatos priežiūrą;

4) organizuoti

sveikatos programų  rengimą ir finansuoti jų

įgyvendinimą   iš

savo  įsteigtų sveikatos fondų ar kitų teisėtai

įgytų lėšų.

Įmonės,

įstaigos,  organizacijos  gali  turėti  ir  kitokias

teises,   jeigu jos

neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams bei

steigimo

dokumentams.

136 straipsnis.

Įmonių, įstaigų, organizacijų pareigos

sveikatinimo veikloje

Įmonės,

įstaigos,  organizacijos savo  ūkinėje-komercinėje ar

kitoje veikloje

privalo:

1)

užtikrinti    pagal   savo   kompetenciją   privalomąjį

sveikatinimo veiklos

lygį;

2) vykdyti

sveikatos priežiūros  standartizacijos  norminių

dokumentų

reikalavimus;

3) laiku

informuoti sveikatos priežiūros įstaigas, tarnybas,

gyventojus apie

pavojų sveikatai, kurį lemia jų veikla, gaminama

produkcija,

realizuojamos prekės;

4) sudaryti

sveikas ir saugias darbo sąlygas;

5) užkirsti

kelią kylančiam pavojui aplinkai, riboti pavojų

ir žalą aplinkai;

6) saugoti

žmones  nuo  per  maistą  ir  geriamąjį  vandenį

plintančių

užkrečiamųjų  ligų, invazijų,  taip pat  apsinuodijimų

maistu,

įgyvendinti   užkrečiamųjų  ligų   plitimą   ribojančias

priemones;

7)  nustatyta

tvarka  organizuoti  ir  apmokėti  visuomenės

sveikatos

monitoringą ir visuomenės sveikatos ekspertizę;

8) organizuoti

darbuotojų sveikatos priežiūrą;

9) kompensuoti

žalą sveikatai ir aplinkai, kurią padarė savo

veika.

Įmonės,

įstaigos,  organizacijos  gali  turėti  ir  kitokias

pareigas, jeigu

šios neprieštarauja  šiam ir  kitiems įstatymams

bei steigimo

dokumentams.

Įmonių,

įstaigų,   organizacijų  teisių   įgyvendinimas  ir

pareigų

sveikatinimo  veikloje  vykdymas  neturi  pažeisti  kitų

fizinių ir juridinių

asmenų teisių.

Įmonės,

įstaigos,  organizacijos, pažeidusios šio straipsnio

reikalavimus, atsako

pagal įstatymus.

VII DALIS

ATSAKOMYBĖ UŽ SVEIKATINIMO VEIKLOS

TEISĖS NORMŲ PAŽEIDIMUS

137 straipsnis.

Atsakomybės už sveikatinimo veiklos teisės

normų  pažeidimus taikymas

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pažeidę sveikatinimo veiklos

teisės normų

reikalavimus, atsako pagal įstatymus.

138 straipsnis.

Padarytos žalos sveikatai atlyginimas

Juridiniai ir

fiziniai asmenys,  savo veikimu  ar neveikimu

padarę žalos

žmonių  sveikatai,  privalo  atlyginti  nuostolius,

atsiradusius dėl

sveikatos pakenkimo,  o nukentėjusiam  mirus  -

atlyginti  žalą   jo

šeimai  ir  kitiems  asmenims.  Nuostoliai,

atsiradę dėl

sveikatos pakenkimo,  apskaičiuojami pagal Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės     patvirtintus    žalos    sveikatai

apskaičiavimo

dydžius  ir  metodikas,  jeigu  kitaip  nenustatyta

įstatymų, ir   išieškomi

teismine tvarka. Žalos atlyginimo tvarką

nustato Civilinis

kodeksas, kiti teisės aktai.

Asmenims,

apdraustiems  nuo  nelaimingų  atsitikimų  darbe,

nuostolių dėl  žalos

sveikatai, o nukentėjusiam mirus -  žalos jo

šeimai ir  kitiems

asmenims,  atlyginimo tvarką  ir dydį  nustato

draudimo nuo

nelaimingų atsitikimų įstatymas.

Pacientams

nuostolių,   atsiradusių  dėl  žalos  sveikatai,

padarytos vykdant

jų sveikatos  priežiūrą, o  jiems mirus  -  jų

išlaikytiniams,

atlyginimo   sąlygas  ir   tvarką  reglamentuoja

įstatymai bei kiti

teisės aktai.

pirmoji, antroji  ir trečioji dalys,  139 straipsnis, 141 straipsnis įsigalioja

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos

sistemos įstatymo 145 straipsnyje  nurodytų straipsnių įgyvendinimo"

nustatyta tvarka, o iki nurodytuose straipsniuose minėtų teisės aktų

patvirtinimo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS            ALGIRDAS BRAZAUSKAS

140 straipsnis.

Moralinės žalos atlyginimas

Asmenys,

pažeidę    sveikatos    priežiūros    priimtinumo

reikalavimus,

asmens   sveikatos   informacijos   konfidencialumą

(asmens medicininę

paslaptį), privalo atlyginti asmeniui padarytą

žalą.

Teismas,

nustatydamas    moralinės   (neturtinės)   žalos,

išreikštos

pinigais,  dydį, atsižvelgia  į žalą padariusio asmens

turtinę  padėtį,

teisės  pažeidimo   sunkumo  laipsnį,   teisės

pažeidimo pasekmes

ir kitas  aplinkybes, tačiau kiekvienu atveju

šis dydis negali

viršyti 500 minimalių mėnesinių atlyginimų.

141 straipsnis.

Atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatos

priežiūros ir  farmacine veikla ar jos

vykdymą

Neteisėtas

vertimasis  sveikatos  priežiūros  ir  farmacine

veikla ar  jos

neteisėtas vykdymas užtraukia ekonomines sankcijas

juridiniams

asmenims,  administracinę atsakomybę  pareigūnams  ar

piliečiams  arba

Baudžiamajame kodekse numatytą atsakomybę.

VIII DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

142 straipsnis.

Lietuvos Respublikos tarptautinio

bendradarbiavimo    sveikatinimo veikloje

pagrindiniai principai

Lietuvos

Respublika, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis

ir tarptautinėmis

organizacijomis  sveikatinimo  veikloje,  turi

vadovautis šiais

principais:

1) užtikrinti,

kad  Lietuvos Respublikos  įmonės savo ūkine-

komercine veikla

nepadarytų žalos  kitų  valstybių  teritorijoje

gyvenantiems

asmenims;

2) teikti

suinteresuotoms  šalims  objektyvią  ir  patikimą

sveikatos informaciją;

3)  aktyviai

siekti  Pasaulinės   Sveikatos  Organizacijos

globalinės

strategijos "Sveikata-visiems " įgyvendinimo;

4)

bendradarbiauti   likviduojant  ekologinių   katastrofų,

avarijų ir

gaivalinių  nelaimių  neigiamas  pasekmes  visuomenės

sveikatai.

143 straipsnis.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos

įstatymas ir  tarptautinės sutartys

Jeigu

tarptautinėje  sutartyje, kurios  šalimi yra  Lietuvos

Respublika,

nustatyti  kitokie negu  šiame įstatyme reikalavimai,

taikomos

tarptautinės sutarties nuostatos.

144 straipsnis.

Kai kurios Lietuvos Respublikos sveikatos

sistemos įstatyme   panaudotos sąvokos

Sveikata -  tai

asmens  ir  visuomenės  fizinė,  dvasinė  ir

socialinė gerovė.

Sveikatos

sauga   -  tai   sveikatai  kenksmingų   veiksnių

stebėjimas,

nepavėluotas pavojaus sveikatai nustatymas, sveikatai

kenksmingų  fizinės

ir  socialinės  aplinkos  veiksnių  poveikio

prevencija ar

ribojimas.

Sveikatos  atgavimas

-  sveikatos   potencialo   atkūrimas

medicinos

pagalbos,    slaugos,   medicininės   ir   socialinės

reabilitacijos

priemonėmis.

Sveikatos

stiprinimas  - tai valstybinių valdžios ir valdymo

organų,

savivaldybių  bei visuomenės įsipareigojimų, priemonių ir

veiksmų visuma,

padedanti  gausinti  bei  racionaliau  panaudoti

sveikatos priežiūros

išteklius ir kontroliuoti žmonių sveikatą.

Valstybės

siekiamas   sveikatos  lygis   -  tai   valstybės

nustatyti

atitinkamam laikotarpiui  visuomenės sveikatos lygio,

kurio pasiekimą

laiduoja valstybė,  rodikliai.

Sveikatos

sistema  - tai  sveikatos reikalų tvarkymo sistema,

kurią sudaro

sveikatinimo veikla, sveikatinimo veiklos vykdomieji

ir valdymo

subjektai.

Privalomasis

sveikatinimo veiklos lygis - baziniai gyventojų

sveikatos saugos,

jos atgavimo ir stiprinimo mastai, nustatantys

pradinę sveikatinimo

veiklos plėtojimo planavimo poziciją.

Asmens

sveikatos  priežiūra  -    tai  valstybės  akredituotų

fizinių  ir

juridinių  asmenų   veikla,  turinti   tikslą  laiku

diagnozuoti ir

užkirsti kelią asmens sveikatos sutrikimams, padėti

jam atgauti ir

sustiprinti sveikatą.

Visuomenės

sveikatos  priežiūra  - tai visuomenės ar atskirų

jos grupių sveikatos

sauga ir jos stiprinimas.

Farmacinė

veikla - juridinių ir fizinių asmenų veikla, kurią

reglamentuoja

Farmacinės veiklos įstatymas.

Sveikatos

rėmimas   -  tai  valstybės  nustatytų  teisinių,

socialinių ir

ekonominių  priemonių ir visuomeninių organizacijų

veiklos programų,

remiančių sveikatos saugą, sveikatos atgavimą,

skatinančių asmens

ir visuomenės sveikatos stiprinimą, sistema.

Pirminė

sveikatos  priežiūra -  nespecializuota kvalifikuota

asmens sveikatos

priežiūra, psichikos  sveikatos  priežiūra  bei

nespecializuota

visuomenės   sveikatos  priežiūra   gyvenamojoje

vietoje.

Antrinė

sveikatos priežiūra - specializuota asmens sveikatos

priežiūra, kurią

vykdo aukštesniųjų  teritorijos administracinių

vienetų sveikatos

priežiūros įstaigos,  specializuota visuomenės

sveikatos

priežiūra,  kurią vykdo valstybės nustatytų valstybinių

tarnybų ir

valstybinių inspekcijų  padaliniai  aukštesniuosiuose

administraciniuose

vienetuose.

Tretinė

sveikatos  priežiūra -  labai  specializuota  asmens

sveikatos priežiūra,

labai  specializuota  visuomenės  sveikatos

priežiūra, kurią

vykdo centrinės  asmens ir visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigos.

Sveikatos

priežiūros  priimtinumas - tai valstybės nustatyta

tvarka pripažįstamos

sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios

sveikatos

priežiūros  paslaugų atitiktį  medicinos  mokslo  prin-

cipams ir medicinos

etikos reikalavimams.

Sveikatos

priežiūros  prieinamumas - tai valstybės nustatyta

tvarka pripažįstamos

sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios

asmens sveikatos

priežiūros paslaugų  ekonominį, komunikacinį ir

organizacinį

priimtinumą asmeniui ir visuomenei.

Sveikatos

priežiūros  tinkamumas -  tai  valstybės  nustatyta

tvarka

pripažįstamos  sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios

sveikatos  priežiūros

paslaugų   bei   patarnavimų   kokybę   ir

efektyvumą.

Valstybės ir

savivaldybių remiama  sveikatos  priežiūra  ir

paslaugos bei

patarnavimai -  tai valstybės  nustatytų rūšių  ir

mastų   asmens ir

visuomenės sveikatos priežiūra, kurios sąlygas

bei kaštų visišką

padengimą laiduoja valstybė ar savivaldybės.

Sveikatos

priežiūros   standartizacija  -   tai   sveikatos

priežiūros

kokybės   reikalavimų  ir   rodiklių  reglamentavimas

norminiuose

dokumentuose.

Sveikatos

priežiūros standartizacijos norminiai dokumentai -

tai teisės  aktai,

kuriais  yra nustatyti reikalavimai, normos ir

normatyvai

sveikatos  veiksniams, sveikatos  priežiūrai  bei  jos

kokybei.

Medicininis

auditas  - tai  sveikatos priežiūros    paslaugų

prieinamumo ir

tinkamumo  ekspertizė ir kontrolė.

Fizinių ir

juridinių asmenų,  įmonių, neturinčių  juridinio

asmens statuso,

akreditavimas sveikatos priežiūrai ar farmacijos

veiklai -  tai

valstybės  nustatyta veikla,  kuria suteikiama  ar

panaikinama  teisė

verstis  sveikatos  priežiūros  ar  farmacine

veiklomis ar jas

vykdyti.

Sveikatos

programa  - tai  prioritetinių sveikatos  santykių

plėtojimo planas,

kurio paskirtis  yra patvirtinti  alternatyvių

sveikatinimo

veiklos  priemonių, taip  pat  mokslo  taikomųjų  ar

fundamentinių

tyrimų   lyginamąjį  efektyvumą ir  optimizuoti  jų

naudojimą.

Sveikatos

ugdymas  -  valstybinio reguliavimo ir pilietinės

iniciatyvos,

socialinio    marketingo,   socialinės   reklamos,

sveikatos mokymo  ir

propagandos,  formuojančių sveiką gyvenseną,

informuojančių

visuomenę  apie  sveikatos  sąlygas  ir  sveikatos

priežiūros

problemas, visuma.

Sveikatos

mokymas -  tai sveikatos  priežiūros  institucijų

vykdoma veikla,

kurios tikslas apmokyti atskiras gyventojų grupes

saugoti ir stiprinti

sveikatą.

Visuomenės

sveikatos  kontrolė -  tai valstybės  nustatyta ar

savaveiksmė

visuomenės  sveikatos valdymo  forma,  kuria  siekiama

visuomenės

sveikatos   monitoringo  rodiklių  pagrindu  nustatyti

norminiuose  aktuose

reglamentuojamų  sveikatos   ir   sveikatos

priežiūros lygių,

sveikatos priežiūros kokybės rodiklių neigiamus

poslinkius ir

formuoti juos koreguojančius valdymo sprendimus .

Sveikatos

priežiūros išteklių  kontrolė  -  tai  valstybės

reglamentuojama

juridinių    ir    fizinių    asmenų    veikla,

optimizuojanti

sveikatos  priežiūros materialinių  ir  ekonominių

išteklių

panaudojimą.

Visuomenės

sveikatos    monitoringas   -   tai   valstybės

reglamentuojama   ar

savaveiksmė   visuomenės sveikatos poreikių,

sveikatos

priežiūros   išteklių,  sveikatos   raidos,  sveikatos

priežiūros lygio,

jos  kokybės  bei  aplinkos  būklės  nustatytų

rodiklių  stebėjimo

ir analizės sistema.

Visuomenės

sveikatos  ekspertizė -  tai visuomenės  sveikatos

monitoringo duomenų

analizė, jos  raidos tendencijų  prognozė  ir

gautų duomenų

norminiuose aktuose nustatyta tvarka interpretavimas

bei žalos visuomenės

sveikatai ir jos priežiūrai nustatymas.

Asmens

sveikatos  priežiūros technologijos  -  tai  vaistai,

profilaktikos,

diagnostikos, gydymo metodai, medicinos aparatūra,

įranga ir

medicininiai instrumentai.

145 straipsnis.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos

įstatymo įsigaliojimas

Lietuvos

Respublikos   sveikatos   sistemos   įstatymo   3

straipsnis, 10