LegalizeLietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1997.05.13)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1993, Nr.2-29
Neoficialus įstatymo
tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. I-40, 93.01.05,
Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. I-49, 93.01.19,
Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos
Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai
penkeriems metams,
remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine
rinkimų teise,
slaptu balsavimu.
2 straipsnis.
Teisė būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Respublikos
Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos
Respublikos
pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus
pastaruosius metus
gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų
dienos yra suėję ne
mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis
gali būti renkamas
Seimo nariu. Į Lietuvos Respublikos piliečio
gyvenimo
Lietuvoje laiką įskaitomas laikas, praleistas už
Lietuvos Respublikos
ribų, jei tai susiję su politine tremtimi
ar įkalinimu už
politinius įsitikinimus iki 1990 m. kovo 11 d.,
darbu
diplomatinėse tarnybose bei kitomis užduotimis,
susijusiomis su Lietuvos
valstybės pavedimais.
Tas pats asmuo
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne
daugiau kaip du
kartus iš eilės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-40, 93.01.05,
Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
3 straipsnis.
Visuotinė rinkimų teisė
Teisę
rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos
Respublikos
piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip
18 metų.
Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti
neveiksniais.
Bet kokie
tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos
Respublikos
piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties,
rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų ar
pažiūrų - draudžiami.
4 straipsnis.
Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę
rinkti Respublikos
Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą.
5 straipsnis.
Tiesioginiai Respublikos Prezidento
rinkimai
Respublikos
Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6 straipsnis.
Slaptas balsavimas
Rinkėjai
balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti
rinkėjų valią
rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis.
Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės
institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos
Prezidento
rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų
organizavimo
renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama
ne vėliau kaip likus
12 val. iki renginių pradžios.
Rinkimų
komisijos informuoja piliečius apie savo darbą,
rinkimų apylinkių
sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą
ir darbo laiką,
apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos
Prezidentus
įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų
rezultatus.
Valstybinės
masinės informacijos priemonės informuoja
visuomenę apie
Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės
informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomai
dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja
rinkimų komisijos,
visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat
gauti iš rinkimų
komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir
vykdymą.
8 straipsnis.
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos
Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas
apmoka valstybė.
II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
9 straipsnis.
Rinkimų apylinkių sudarymas
Respublikos
miestų ir rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų
apylinkes.
Kiekvieno miesto, rajono suskirstymą į rinkimų
apylinkes, rinkimų
apylinkių skaičių ir dydį nustato miesto,
rajono rinkimų
komisija likus ne mažiau kaip 37 dienoms iki
rinkimų.
Rinkimų
apylinkės teritorijoje turi gyventi iki 5 tūkstančių
rinkėjų.
Miesto, rajono
rinkimų komisija per 5 dienas po rinkimų
apylinkių
patvirtinimo informuoja rinkėjus, kokios yra kiekvienos
rinkimų apylinkės
ribos, nurodo, kur yra jų buveinė ir balsavimo
patalpos.
10 straipsnis.
Rinkimų komisijos
Respublikos
Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Respublikos
Prezidento rinkimų komisija;
2) miesto,
rajono rinkimų komisijos;
3) apylinkių
rinkimų komisijos.
Rinkimų
komisijų nariai negali būti kandidatais į
Respublikos
Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.
11 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija yra aukščiausia
Respublikos
Prezidento rinkimų organizavimo institucija.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisiją, iki rinkimų dienos
likus ne mažiau kaip
45 dienoms, sudaro Seimas.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija sudaroma iš:
komisijos
pirmininko;
trijų asmenų,
turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais nustatomi iš
teisingumo ministro pateiktų 6 kandidatūrų;
trijų asmenų,
turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais nustatomi
iš Lietuvos teisininkų draugijos pateiktų 6
kandidatūrų.
Teisingumo
ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į
Respublikos
Prezidento rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Burtų traukimą
Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas.
Politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų
visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo
vieno šio
daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų
sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Respublikos
Prezidento rinkimų
komisiją po vieną atstovą iki komisijos
sudarymo.
Seimas negali
atmesti pasiūlytų kandidatūrų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pirmininką skiria
Seimas. Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pirmininkas,
taip pat komisijos
nariai, paskirti į komisiją burtų keliu, jeigu
jie yra politinių
partijų, visuomeninių politinių judėjimų ar
visuomeninių
politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo
narystę šiose
organizacijose ir judėjimuose ir darbo komisijoje
laikotarpiu
negali dalyvauti šių organizacijų ar judėjimų
veikloje, vykdyti jų
pavedimų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija savo posėdyje
išsirenka
pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių.
Pirmininko
pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių
politinėms
partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams ar
tautinių mažumų
visuomeninėms politinėms organizacijoms.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija sudaroma Respublikos
Prezidento
rinkimų laikui ir netenka savo įgaliojimų, kai
prisiekia
Respublikos Prezidentas.
12 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
įgaliojimai
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija:
1) išduoda
rinkėjų parašų rinkimo lapus;
2) registruoja
kandidatus į Respublikos Prezidentus, išduoda
jiems kandidato į
Respublikos Prezidentus pažymėjimą;
3) nustato
balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų
dokumentų, paketų,
antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo
pavyzdžius, taip pat
biuletenių antspaudavimo tvarką;
4) tvarko
Respublikos Prezidento rinkimams skirtas valstybės
lėšas;
5) prižiūri,
kaip vykdomas šis įstatymas;
6) nagrinėja
skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų,
apylinkių rinkimų
komisijų sprendimų;
7) nustato
ir skelbia Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatus;
8) išrinktam
kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos
Prezidento
pažymėjimą;
9) perduoda
Valstybės archyvui saugoti Respublikos
Prezidento rinkimų
dokumentus;
10) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija negali aiškinti šio
įstatymo nuostatų.
Prireikus tai padaryti, Respublikos Prezidento
rinkimų komisija
kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pateiktus klausimus
Seimas svarsto ypatingos
skubos tvarka.
13 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų ir
rajonų rinkimų komisijas sudaro Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija likus iki Respublikos Prezidento
rinkimų dienos ne
mažiau kaip 40 dienų.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos sudaromos iš:
dviejų tame
mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,
turinčių aukštąjį
teisinį išsilavinimą, kurių kandidatūras siūlo
teisingumo
ministras;
dviejų tame
mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,
kurių kandidatūras
siūlo Lietuvos teisininkų draugija.
Teisingumo
ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali
siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų visuomeninės
politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio
daugiamandatėje
apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę
pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du
savo atstovus.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija šių
kandidatūrų atmesti
negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai
tvirtinti komisijos
nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo
ministro ir Lietuvos
teisininkų draugijos.
Miesto,
rajono rinkimų komisijos pirmininką skiria
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
Miesto, rajono
rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje
išsirenka komisijos
pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Vilniaus ir
Kauno miestuose šio straipsnio nustatyta tvarka
gali būti sudaroma
daugiau kaip po vieną miesto rinkimų komisiją,
turinčią šio
įstatymo 14 straipsnyje numatytus įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-49, 93.01.19,
Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
14 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkimų komisijų
įgaliojimai
Miesto, rajono
rinkimų komisija:
1) suskirsto
miesto, rajono teritoriją į rinkimų apylinkes,
nustato jų ribas ir
apylinkių numeraciją;
2) informuoja
mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie
rinkimų apylinkių
ribas, jų buveinę, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
3) prižiūri,
kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;
4) surašo
miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą;
5) svarsto
skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų
ir veiksmų, priima
dėl jų sprendimus;
6) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
15 straipsnis.
Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių
rinkimų komisijas sudaro miestų, rajonų rinkimų
komisijos iki
Respublikos Prezidento rinkimų dienos likus ne
mažiau kaip 36
dienoms.
Apylinkių
rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias
pasiūlo politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų
visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės
partijos,
visuomeniniai politiniai judėjimai ir tautinių mažumų
visuomeninės
politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į
apylinkių rinkimų
komisiją iki 3 savo atstovų. Jeigu kandidatūrų
nebuvo pasiūlyta,
miestų, rajonų rinkimų komisijos gali
proporcingai
padidinti aukščiau nurodytų politinių jėgų
atstovavimo normą.
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos negali atmesti šiame
straipsnyje
nurodytų kandidatūrų, pasiūlytų į apylinkės rinkimų
komisiją.
Apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkus skiria miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Apylinkės
rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko
pavaduotoją ir sekretorių.
16 straipsnis.
Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės
rinkimų komisija:
1) iš
savivaldybių valdymo institucijų gauna rinkėjų
sąrašus,juos
tikslina ir tvirtina;
2) įrašo
rinkėjus į apylinkės rinkimų sąrašą, jeigu yra šio
įstatymo 24
straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos;
3) nagrinėja
skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
4) likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, pateikia
apylinkės rinkėjų
sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai;
5) įteikia
ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo
pažymėjimus;
6) garantuoja,
kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų
parengtos balsavimo
patalpos ir balsadėžės;
7) rinkimų
dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;
8)
suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą;
9) svarsto
tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus
rinkimų rengimo,
balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo klausimais ir priima dėl jų
sprendimus;
10) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
17 straipsnis.
Rinkimų komisijų darbo organizavimas
Rinkimų
komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose
dalyvauja ne mažiau
kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai
priimami atviru
balsavimu balsų dauguma. Balsams pasidalijus po
lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai,
nesutinkantys su
sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją
nuomonę, kuri
pridedama prie protokolo.
Pasibaigus
balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos, miestų,
rajonų rinkimų
komisijos gali priimti sprendimus tik dėl balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo.
Visų rinkimų
komisijų visi posėdžiai yra vieši. Juose turi
teisę dalyvauti
politinių partijų, visuomeninių politinių
judėjimų, taip
pat save iškėlusių kandidatų į Respublikos
Prezidentus
paskirti stebėtojai, kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai, visų masinės informacijos priemonių
atstovai.
Niekas
neturi teisės rengti neviešų rinkimų komisijų
posėdžių.
Rinkimų
komisijų pirmininkams ir nariams, atliekant savo
pareigas rinkimų
komisijoje, draudžiama bet kokia forma vykdyti
rinkimų agitaciją
ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią.
Asmenys, pažeidę šį
reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.
18 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios
kandidatą į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali
apskųsti šia tvarka:
1) apylinkių
rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono
rinkimų komisijai;
2) miestų,
rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijai;
3) Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos sprendimus -
Vilniaus apygardos
teismui.
Skundai turi
būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas
nuo skundo
padavimo. Vilniaus apygardos teismo sprendimas
įsiteisėja nuo
paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
19 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų pasibaigus balsavimui
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios
kandidatą į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus
dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti miesto,
rajono rinkimų
komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų
priėmimo. Šie
skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl
apylinkių rinkimų
komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo
protokolų surašymo,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių, gali
perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
biuletenius ir,
nustačiusios aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus
galiojančius bei negaliojančius biuletenius, gali
pakeisti apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą. Miestų, rajonų
rinkimų komisijos
neturi teisės pripažinti negaliojančiais
apylinkių rinkimų
komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos sprendimai gali
būti apskųsti
Vilniaus apygardos teismui, ne vėliau kaip per 2
dienas nuo jų
priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip
per 48 valandas. Į
šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Vilniaus apygardos
teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir
jo vykdymas
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai yra privalomas.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, nagrinėdama skundus
dėl miestų,
rajonų rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo mieste ar rajone, gali
perskaičiuoti
miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų
biuletenius ir,
nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus
biuletenius, gali pakeisti miesto, rajono ir
apylinkės balsų
skaičiavimo protokolų įrašus. Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija neturi teisės pripažinti
negaliojančiais
miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
20 straipsnis.
Parama rinkimų komisijoms
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos,
jų pareigūnai
privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti
įgaliojimus, teikti
joms reikalingas žinias.
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos,
jų pareigūnai ne
vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti
rinkimų komisijų
pareikštus prašymus ir duoti rinkimų komisijai
motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams
darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą
skaičių personalo.
Vietos
savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos
privalo suteikti
rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus
rinkimams rengti ir
vykdyti.
21 straipsnis.
Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų
komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų
komisijose gauna
atlyginimą pagal Respublikos Prezidento rinkimų
komisijos pateiktus
ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Rinkimų
komisijų
pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose,
organizacijose ir
dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems
darbo užmokesčio,
už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne
didesnį kaip vieno
vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje
atlyginimą.
22 straipsnis.
Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Rinkimų
komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje
gali atleisti juos
patvirtinusi institucija.
Prireikus
naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys
skiriamas šio
įstatymo nustatyta tvarka.
III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
23 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams
vykdyti sudaromi rinkimų apylinkių rinkėjų
sąrašai. Sąrašus
sudaro atitinkamų savivaldybių valdymo
institucijos ir jų
vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų
komisijoms likus ne
mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos.
Apylinkių
rinkimų komisijos gautus rinkėjų sąrašus
patikslina ir
patvirtina. Patvirtintą rinkėjų sąrašą pasirašo
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir sekretorius.
24 straipsnis.
Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus
bendroji tvarka
Į apylinkės
rinkėjų sąrašą įrašomi aktyviąją rinkimų teisę
turintys Lietuvos
Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo
metu nuolat gyvena
tos rinkimų apylinkės teritorijoje.
Jei
prasidėjus sąrašų sudarymui rinkėjas pakeitė savo
nuolatinę
gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės
rinkėjų sąrašus
pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo
atveju, likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, pastarosios
vietos apylinkės
komisijai jis turi paduoti pareiškimą dėl
įrašymo į
rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų komisija turi
pasirūpinti, kad
pilietis būtų išbrauktas iš ankstesnės
nuolatinės
gyvenamosios vietos apylinkės rinkėjų sąrašo.
25 straipsnis.
Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas
rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų
sąrašą. Tai
tikrina miestų, rajonų rinkimų komisijos ir
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija. Nustačiusi, kad rinkėjas
yra įrašytas į
kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne mažiau
kaip 20 dienų
iki rinkimų, miesto, rajono ar Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija kreipiasi į rinkėją, kad šis per 5
dienas praneštų, į
kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis norėtų
būti įrašytas.
Jei per nustatytą terminą rinkėjas
neapsisprendžia,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija jį įrašo
į tos rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, kurioje, jos nuomone,
rinkėjui patogiau
balsuoti, ir apie tai per 3 dienas praneša
rinkėjui. Toks
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
sprendimas negali
būti apskųstas.
26 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų paskelbimas
Likus ne
mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, miesto, rajono
rinkimų komisija
viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti,
ir sudaro sąlygas
rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama laiką
ir vietą šiai
rinkėjų teisei įgyvendinti.
27 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl
netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas
gali pateikti
apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų
komisija pastabas
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 48
valandas nuo jų
gavimo. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas
per 48 valandas
nuo jo priėmimo gali būti apskųstas miesto,
rajono rinkimų
komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija per 48
valandas nuo skundo
gavimo privalo priimti sprendimą. Miesto,
rajono rinkimų
komisijos sprendimas yra galutinis.
28 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl
rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas negali
įgyvendinti savo teisės rinkti, rinkėjas gali
pateikti apylinkės
rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų komisija
skundą privalo
išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip
per 24 valandas nuo
jo gavimo.
Apylinkės
rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali
būti apskųstas
apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24
valandas, o jo
sprendimas yra galutinis.
Pastabos ir
skundai, pateikti likus mažiau kaip 24 valandoms
iki rinkimų
pradžios, nenagrinėjami.
29 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkėjų sąrašai
Miestų, rajonų
rinkėjų sąrašus, likus iki rinkimų dienos ne
mažiau kaip 25
dienoms, sudaro miestų, rajonų rinkimų komisijos
pagal apylinkių
rinkimų komisijų pateiktus apylinkių rinkėjų
sąrašus.
31 straipsnis.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus
kėlimas
Kandidatais į
Respublikos Prezidentus save gali iškelti
pavieniai asmenys.
Kandidatus į
Respublikos Prezidentus gali kelti, remti
politinės partijos
ir politinės organizacijos.
Kandidatų į
Respublikos Prezidentus skaičius neribojamas.
Kandidatų į
Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas
kitą dieną sudarius
Respublikos Prezidento rinkimų komisiją ir
baigiamas ne vėliau
kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos.
32 straipsnis.
Pareiškimas apie asmens dalyvavimą
rinkimuose kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Asmuo,
iškeltas ar iškėlęs save kandidatu į Respublikos
Prezidentus, ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų raštu
pareiškia apie tai
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.
Jeigu
kandidatą į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir
politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat
pateikiamas raštu.
Taip pat yra pateikiami kandidato pilietybę
bei asmenybę
patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių
vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20
tūkstančių rinkėjų
parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį
sumokėjusiam
asmeniui.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant
ir nedarbo dienas) nuo pareiškimo gavimo
patikrina, ar
nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje
nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti
kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą
sprendimą išduoti
asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su
kandidato į
Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų
neišduoti.
Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne
vėliau kaip per 3
dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus
apygardos teismui ,
o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau
kaip per 72
valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos
ir nedarbo dienos.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
33 straipsnis.
Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti
ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų parašai renkami rinkėjų
parašų rinkimo lape,
kuriame yra šis tekstas:
Aš, Lietuvos
Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
(asmens
vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _____ ___ d. rinkimuose
kandidatu į Lietuvos
Respublikos Prezidentus.
Eil.Asmens pa-
Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr. vardė,var-
Respublikos gyvenamoji ir
das
pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris
Lapo pabaigoje
nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas,
pavardė, Lietuvos
Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento
serija, numeris,
nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.
Visus duomenis
parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas
užpildo pats.
Rinkėjas gali paremti kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų parašų
rinkimo lapus išduoda Respublikos Prezidento
rinkimų komisija
tiesiogiai asmenims, raštu pareiškusiems apie
dalyvavimą
rinkimuose kandidatais į Respublikos Prezidentus, o
šių asmenų prašymu -
jų nurodytiems asmenims.
34 straipsnis.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus
įregistravimas
Likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, asmenys,
iškelti ar iškėlę
save kandidatais į Respublikos Prezidentus,
privalo pateikti
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų
parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų
parašų.
Asmenys,
iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus, gali
pateikti Respublikos Prezidento rinkimų
komisijai pažymą
apie savo sveikatos būklę. Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija šią pažymą paskelbia masinės
informacijos
priemonėse.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per
24 valandas nuo
rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar
jie teisingai
užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to
paties kandidato į
Respublikos Prezidentus pasirašė du kartus ar
daugiau, jo visi
parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat
parašai tų
piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų
arba juos įrašė
neteisingus.
Jeigu
atmetus parašus, kurie neįskaitomi, kandidatą į
Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 3 valandas
privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos
Prezidentus. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus ne
vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo
dienas) gali būti
apskųstas Vilniaus apygardos teismui, o šis
privalo išnagrinėti
skundą per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomo
ir nedarbo dienos.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
Asmenys,
iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja
juos įregistravus
kandidatais į Respublikos Prezidentus
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijoje.
Likus iki
rinkimų dienos ne mažiau kaip 22 dienoms,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija oficialiai skelbia visų
asmenų,
įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus,
sąrašą ir ne
vėliau kaip per 3 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems
asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos
Prezidentus
pažymėjimą. Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos
Prezidentus sąrašo paskelbimo
dienos prasideda Respublikos
Prezidento rinkimų
kampanija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
35 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus
patikėtinis
Asmuo,
įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus,
turi teisę
turėti patikėtinius. Kandidatas į Respublikos
Prezidentus
pateikia patikėtinių sąrašą Respublikos Prezidento
rinkimų komisijai,
kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams
kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant
kandidato vardą ir
pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato į
Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę
kandidato į
Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti
susitikimuose su
rinkėjais, masinės informacijos priemonėse,
rinkti lėšas
rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus
kandidato į
Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie
neprieštarauja
įstatymams.
Kandidatas į
Respublikos Prezidentus gali bet kada raštu
atšaukti savo
patikėtinį. Patikėtinis laikomas atšauktu nuo
pareiškimo dėl jo
atšaukimo įteikimo Respublikos Prezidento
rinkimų komisijai.
36 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos politinės
partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios asmenį
kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatai
į Respublikos
Prezidentus turi teisę raštu paskirti stebėtojus į
kiekvieną rinkimų
komisiją. Respublikos Prezidento rinkimų
stebėtojo
pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų
pažymėjimus išduoda:
1)
stebėtojų, paskirtų stebėti Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos,
taip pat miestų, rajonų rinkimų komisijų
veiklą, -
Respublikos Prezidento rinkimų komisija;
2) stebėtojų,
paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų
veiklą, - miestų,
rajonų rinkimų komisijos.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų,
kurių veiklą jie
paskirti stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad
rinkimų komisijos
pirmininkas bei nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų
pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie
rinkimų komisijų
protokolų ir sprendimų.
Šiame įstatyme
nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi
teisę apskųsti
rinkimų komisijų sprendimus.
Rinkimų
stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į
Respublikos
Prezidentus turi teisę bet kada raštu atšaukti savo
stebėtoją.
Stebėtojas laikomas atšauktu nuo pareiškimo dėl jo
atšaukimo
įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė asmeniui
stebėtojo
pažymėjimą.
V. KANDIDATŲ Į
RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės
informacijos priemonėmis
Kandidatai į
Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų
sąrašo paskelbimo
turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir
kitokiuose
susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis
valstybinėmis
masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo
rinkiminę programą.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi
padėti
kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti
susitikimus su
rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus
neskelbtiną.
38 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių
pareigų rinkimų kampanijos laikui
Kandidatas į
Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos
laikui, bet ne
ilgiau kaip 2 mėnesiams, jo prašymu gali būti
atleidžiamas nuo
darbo ar tarnybinių pareigų. Už šį laiką iš
valstybės lėšų
jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
39 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus
neliečiamybė
Kandidatas į
Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos
metu, taip pat po
rinkimų negali būti be Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos
sutikimo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn,
suimtas, jam
negali būti taikomos administracinės nuobaudos
teismine tvarka už
veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento
rinkimų kampanijos
metu.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija turi pasirūpinti
kandidato į
Respublikos Prezidentus apsauga.
40 straipsnis.
Atsakomybė už Lietuvos Respublikos
Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys
rinkėjams
įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą,
organizuoti rinkimų
agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,
kiti pareigūnai,
suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę
balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip
pažeidę šį įstatymą,
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsakomybėn taip
pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip
platinę
melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus ar
trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
VI. RINKIMŲ AGITACIJA
41 straipsnis.
Rinkimų agitacijos pagrindai
Politinės
partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir
kandidatai į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitaciją gali
pradėti nuo tos
dienos, kai prasideda Respublikos Prezidento
rinkimų kampanija,
kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.
Rinkimų
agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir
būdais, išskyrus
tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir
įstatymus. Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia
Respublikos Prezidento
rinkimų komisija.
43 straipsnis.
Draudimas valstybės institucijų
pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai
Rinkimų
kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams,
taip pat
valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams
draudžiama
naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma
vykdyti rinkimų
agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų
valią.
Jeigu tokie
asmenys yra kandidatai į Respublikos
Prezidentus,
masinės informacijos priemonėse jie gali pasisakyti
tik šio įstatymo
42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu jų
tarnybinių
pareigų vykdymas reikalauja pranešti masinės
informacijos
priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik
spaudos
konferencijoje.
44 straipsnis.
Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų
agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat
politinių partijų
ir politinių organizacijų, piliečių ir
kandidatų į
Respublikos Prezidentus gautų lėšų, kurios kaupiamos
specialiose
Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos
taupomajame banke ir
jo skyriuose.
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų
lygiais pagrindais
apmokama už šiame įstatyme nurodytą laiką
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje, už kandidato
rinkiminio plakato,
taip pat rinkiminės programos atspausdinimą.
Rinkimų agitacijai skirtų
valstybės lėšų naudojimą kontroliuoja
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis
bankas.
Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų
agitacijai
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos
taupomasis bankas
turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 15
dienų po Respublikos
Prezidento išrinkimo.
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus ir išrinktas
Respublikos
Prezidentas apie visas rinkimams gautas ir sunaudotas
lėšas (nurodydamas
jų šaltinius) turi paskelbti spaudoje ne
vėliau kaip per 30
dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
45 straipsnis.
Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų
agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų
pradžios ir rinkimų
dieną. Tuo metu jokių vaizdinių rinkimų
agitacijos
priemonių, išskyrus išleistas Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos,
negali būti balsavimo patalpoje, pastate ir 50
metrų atstumu aplink
jį.
VII.
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
46 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
Respublikos
Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui
pateikiamas
biuletenis, kuriame nurodoma kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į
Respublikos
Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal
abėcėlę.
47 straipsnis.
Rinkimų biuletenių pristatymas
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija rinkimų biuletenius
ir vokus miestų,
rajonų rinkimų komisijoms pristato likus ne
mažiau kaip 10
dienų iki rinkimų. Miestų, rajonų rinkimų
komisijos
perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų
priėmimo aktą.
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos biuletenius apylinkių
rinkimų komisijoms
pristato likus ne mažiau kaip vienai dienai
iki rinkimų.
Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja
biuletenius ir
surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir
vokus pašto
skyriams pristato likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki
rinkimų.
Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose
su Lietuvos valstybės vėliava, rinkimų
biuleteniai ir vokai
balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami
rinkėjams likus ne
mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija atsako už rinkimų
biuletenių ir
vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą
nepažeidžiant
nurodytų terminų.
48 straipsnis.
Balsavimo pažymėjimas
Kiekvienam
rinkėjui, likus iki rinkimų ne mažiau kaip 10
dienų, įteikiamas
balsavimo pažymėjimas. Balsavimo pažymėjimus
siunčia ar kitaip
perduoda apylinkių rinkimų komisijos ir apie
tai pažymi rinkėjų
sąraše. Jei dėl apylinkės rinkimų komisijos
kaltės balsavimo
pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti
išduotas tuoj pat
rinkėjui pareikalavus.
Rinkėjui,
pateikusiam raštišką prašymą, gali būti išduotas
balsavimo pažymėjimo
dublikatas.
Balsavimo
pažymėjime nurodoma:
1) miesto,
rajono rinkimų komisijos numeris;
2) apylinkės
rinkimų komisijos numeris;
3) rinkėjo
eilės numeris apylinkės rinkėjų sąraše;
4) rinkėjo
vardas, pavardė;
5) rinkėjo
nuolatinė gyvenamoji vieta;
6) balsavimo
patalpos adresas.
VIII. BALSAVIMAS
49 straipsnis.
Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos
rinkimų komisijos
nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik
toje rinkimų
apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įtrauktas. Paštu
gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apylinkėje, į kurios
rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.
50 straipsnis.
Balsavimo patalpos įrengimas
Balsavimo
patalpos įrengimo reikalavimus nustato Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija.
Balsavimo
kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų
matyti joje esančio
rinkėjo.
Šio įstatymo
tekstas turi būti prieinamas kiekvienam
rinkėjui kiekvienoje
rinkimų apylinkėje.
Balsavimo
patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,
išskyrus rinkimų
organizavimą ir balsavimą.
51 straipsnis.
Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus
joje ne mažiau
kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada
rinkimų komisijos
pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar
balsadėžė yra
tuščia, ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad
balsavimo patalpa
įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų,
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės
gautų biuletenių
skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija
rinkimų biuletenius
ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, įrašo
kiekvienam
komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių
į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro
balsavimo patalpą
tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
52 straipsnis.
Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į
balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės
rinkimų komisijos
nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą
dokumentą,
patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo
rinkėjų sąraše.
Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Tik
po to, kai rinkėjas
pasirašė, jam išduodamas rinkimų biuletenis.
Balsuojant paštu,
balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenio
išdavimą ir balsavimo
pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Išduoti
rinkėjui kurio nors kito asmens rinkimų biuletenį
draudžiama.
Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako
pagal įstatymą.
53 straipsnis.
Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,
kurioje pats
biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali
įeiti ir būti tik
vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio
penktojoje dalyje
numatytu atveju.
Biuletenyje
rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos
Prezidentus pavardę,
už kurį jis balsuoja "už".
Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui
prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės
rinkimų komisijos
sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos
pirmininkas
perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir
ant jo pasirašo.
Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio
pasirašo rinkimų
komisijos sekretorius ir vienas iš narių.
Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai.
Rinkėjas, dėl
fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų
biuletenio, įmesti
jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį,
kuris vietoj jo
užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo kabinoje ir
įmestų jį į
balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams
bei rinkimų
stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją
draudžiama.
54 straipsnis.
Balsavimas paštu
Balsuoti paštu
galima pašto skyriuose jų darbo valandomis,
pradedant
septintąja diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai
dienai iki rinkimų,
jei į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus
rinkėjas yra
įrašytas, ir baigiant likus dviem dienoms iki
rinkimų, jei
rinkėjas nėra įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų
sąrašus. Balsavimo
paštu išlaidas apmoka valstybė.
Už balsavimo
organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas.
Jis yra atsakingas
už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų
išdavimą ir priėmimą
balsavimo paštu metu.
Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo
paštu metu skiriamas
atsakingas pareigūnas (pareigūnai).
Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas
galėtų netrukdomas
užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į
balsavimo voką.
Balsavimas
paštu vyksta šio įstatymo 52 ir 53 straipsniuose
nustatyta tvarka,
išskyrus biuletenių įmetimą į balsadėžę. Kartu
su rinkimų
biuleteniu rinkėjui išduodami vokai balsavimui paštu.
Rinkėjas
užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį
balsavimo voką, jį
užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu
įdeda į išorinį
voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas
antspauduojamas
ryšių skyriaus antspaudu.
Vokai
balsavimui paštu adresuojami tos apylinkės rinkimų
komisijai, į
kurios apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas yra
įtrauktas.
Išorinius vokus,
balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius
paštininkas atneša
į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams
likus iki rinkimų
dienos ne mažiau kaip 2 dienoms. Negalinčių
vaikščioti rinkėjų
sąrašą, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki
rinkimų, sudaro
apylinkės rinkimų komisijos pagal duomenis, raštu
pateiktus miesto,
rajono globos ir rūpybos įstaigų. Pašto
darbuotojai,
rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali
atnešti išorinių
vokų, balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių į
namus rinkėjams,
kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti
rinkėjų sąrašą.
Užklijuotą
išorinį voką (su jame esančiu balsavimo
pažymėjimu,
balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas
gali:
1) įteikti
pašto skyriaus pareigūnui;
2) įteikti
paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į
pašto dėžutę.
55 straipsnis.
Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti
Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje
(konsulate) galima
jos darbo valandomis. Tam turi būti skirta ne
mažiau kaip 4
valandos per dieną. Balsavimo dienas (ne mažiau
kaip 5) kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio
reikalų ministerija.
Diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose
vyksta balsavimas,
sąrašą sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija,
suderinusi su Užsienio reikalų ministerija. Už
balsavimo
organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato)
vadovas.
56 straipsnis.
Balsavimas laive, plaukiojančiame su
Lietuvos valstybės vėliava
Balsavimas
laive, plaukiojančiame su Lietuvos valstybės
vėliava, vyksta,
jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6 dienas iki
rinkimų išplaukia
iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki
rinkimų dienos arba
jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo
įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo
rinkimų apylinkėje
ar paštu.
Sąrašą laivų,
kuriuose vyksta balsavimas, ir balsavimo
kiekviename laive
laiką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija,
suderinusi su kompetentingomis tarnybomis ir Užsienio
reikalų ministerija
taip, kad kiekvienam laive esančiam Lietuvos
Respublikos
piliečiui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už
balsavimo laive
oganizavimą atsako laivo kapitonas ar jo
padėjėjas, esantys
Lietuvos Respublikos piliečiais.
57 straipsnis.
Balsavimo Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose
su Lietuvos valstybės
vėliava, tvarka
Balsavimo
tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava, nustato
Respublikos Prezidento rinkimų komisija.
59 straipsnis.
Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto
apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose
sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai.
Pagal galimybę
dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti
jų nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
60 straipsnis.
Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės
atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Įkalinimo
įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali
išleisti
nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apygardose.
IX. BALSŲ
SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
61 straipsnis.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto skyriuose
Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas
grąžina
nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto, rajono
rinkimų komisijai.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus
viršininkas tam
specialiai skirtame žurnale Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.
Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia
apylinkių rinkimų
komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki
rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą Respublikoje tvarko
Prezidento rinkimų
komisija.
62 straipsnis.
Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų
apylinkėse
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos
narių, užklijuoja
ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka
atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario
nepanaudotus
rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų
skaičiavimo
protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus
rinkėjų sąraše,
balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra
neteisėtai išduotų
biuletenių.
Nepanaudoti
ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų
komisijos viešai
suskaičiuojami, anuliuojami nukerpant dešinįjį
viršutinį kampą,
sudedami į specialiai tam skirtus vokus ir
užantspauduojami.
Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą.
63 straipsnis.
Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
jos narių, apžiūri
apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti
antspaudai ir ar
nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti atidaryta ar
kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Ar
balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija
priima sprendimą,
kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas
aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir
pradedama skaičiuoti
balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų
pažymėtus
balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų
skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų
skaičiavimo
tvarką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma,
visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali
būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal apylinkės
rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės
rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai,
skaičius
nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius
biuletenio gavimą.
Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius
nustatomas pagal apylinkės
rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių
skaičių. Dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal
apylinkių rinkimų
balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu
gautų biuletenių
skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota
rinkėjams, komisija
imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą.
64 straipsnis.
Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius,
pradedami skaičiuoti
rinkimų biuleteniai, gauti paštu:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus
paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš
išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir
tikrinami pagal
apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo
vokai antspauduojami
rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo
pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše yra
rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje,
arba yra gautas kitas to paties rinkėjo
balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo
pažymėjimo, arba
išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas
vidinis balsavimo
vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantis
rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio
balsavimo voko;
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas
gautas paštu,
pavardės daromas specialus įrašas apie rinkėjo
balso gavimą;
5)
užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į
balsadėžę, paruoštą
pagal nustatytus reikalavimus;
6) taip
peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė
atidaroma ir,
atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,
skaičiuojami
paštu gauti balsai pagal 63 straipsnio
reikalavimus.
Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas
rinkimų biuletenis,
visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas
antspauduotas
vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo
slaptumas, neatplėšiamas,
o perduodamas aukštesniajai rinkimų
komisijai, kuri
balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų
skaičiavimo
protokolą.
65 straipsnis.
Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje
protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo
protokolas. Jame
įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius, balsavimo
pažymėjimų skaičius, nepanaudotų biuletenių
skaičius;
4) nepanaudotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) balsadėžėje
rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos Prezidentus
paduotų balsų skaičius;
10) paštu
gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu
gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos
Prezidentus
skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose
rinkėjų skaičius;
15) iš viso
negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų
skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo
išduota rinkėjams,
apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole,
nurodant skaičių,
kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolą pasirašo
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių
nuomonės pridedamos
prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
66 straipsnis.
Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3) tie,
kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau
kaip už vieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4) tie,
kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į
Respublikos
Prezidentus jis balsavo.
Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu
priima apylinkės
rinkimų komisija.
67 straipsnis.
Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų
komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip
pat negaliojančius
ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų
skaičiavimo
protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų
dokumentus
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į
paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono
rinkimų komisijai
pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po
balsavimo pabaigos.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija bei Vidaus reikalų
ministerija privalo
garantuoti rinkimų dokumentų transportavimo
bei juos
transportuojančių asmenų saugumą.
68 straipsnis.
Balsų skaičiavimas miesto, rajono rinkimų
komisijoje
Miesto, rajono
rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti,
kai gauna visus
balsų skaičiavimo protokolus ir kitus rinkimų
dokumentus iš visų
rinkimų apylinkių.
69 straipsnis.
Miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolai
Pagal
rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,
rinkimų biuletenius
ir kitus rinkimų dokumentus miesto, rajono
rinkimų komisija
nustato:
1) mieste,
rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių,
kuris lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų
skaičiui;
2) mieste,
rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių
skaičiui;
3) mieste,
rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių
skaičiui;
4) už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų
balsų skaičių. Jis
lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.
Šie duomenys
surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolus, kuriuos
pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos
pirmininkas ir
nariai.
70 straipsnis.
Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas Respublikos Prezidento rinkimų
komisijai
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš
rinkimų
apylinkių, rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo
protokolus, miesto,
rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus
rinkimų dokumentus
sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir
ne vėliau kaip per
36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijai.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija rinkimų rezultatų
nustatymą gali
pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų
rinkimų komisijų
balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus šio
straipsnio pirmojoje
dalyje nurodytus dokumentus.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija pagal miestų, rajonų
rinkimų komisijų
balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų
skaičiavimo
protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų skaičių;
2) dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičių;
3)
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) galiojančių
rinkimų biuletenių skaičių;
5) už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų
balsų skaičių.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, nagrinėdama šio
įstatymo nustatyta
tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti
rinkimų biuletenius
ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali
pataisyti įrašus
balsų skaičiavimo protokoluose. Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose
rastų klaidų negali
pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių,
miestų, rajonų
rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, nustačiusi, kad
šiurkštūs šio
įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar
dokumentų
suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos
Prezidento
rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos
Prezidento rinkimų
rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu
laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus,
kuris pirmą kartą
balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei
visų rinkėjų, gavo
daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų balsų.
Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų
rinkėjų, išrinktu
laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia,
bet ne mažiau kaip
vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmame
balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko
reikiamos balsų
daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos
šio įstatymo
nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas
dėl dviejų
kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmame balsavimo
rate. Šiuo atveju
išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau
balsų.
Jeigu pirmame
balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du
kandidatai ir nė
vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne
vėliau kaip per 3
mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo
nustatyta tvarka
rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento
rinkimai.
71 straipsnis.
Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus
ir
nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų
komisijose, taip
pat nustatant rinkimų rezultatus Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų
ir politinių
organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, taip
pat asmenų, iškėlusių save į Respublikos
Prezidentus,
paskirti stebėtojai, taip pat visų masinės
informacijos
priemonių atstovai.
Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas
rinkimų komisijoms
dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
pažeidimų, bet
neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui.
Stebėtojai turi
teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti
pridėtas prie
rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu
su kitais rinkimų
dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai
rinkimų komisijai.
72 straipsnis.
Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau kaip per
4 dienas po rinkimų skelbia Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija.
Pakartotinių
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau kaip per 4
dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos
skelbia Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
73 straipsnis.
Respublikos Prezidento pažymėjimas
Po rinkimų
rezultatų paskelbimo Respublikos Prezidento
rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 3 valandas nuo rezultatų
paskelbimo
išrinktam Respublikos Prezidentui įteikia Lietuvos
Respublikos
Prezidento pažymėjimą.
30 straipsnis.
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas
Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašą, likus ne mažiau kaip 20
dienų iki rinkimų
dienos, sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija pagal
miestų, rajonų rinkimų komisijų pateiktus rinkėjų
sąrašus, taip pat
rinkėjų, gyvenančių užsienyje, sąrašus.
IV.
KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
42 straipsnis.
Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos
galimybės rinkimų
agitacijai nemokamai naudotis valstybinėmis
masinės informacijos
priemonėmis. Konkrečią valstybinio radijo ir
televizijos laidų
apimtį ir laiką kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos
vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas
lygybės principas
kandidatams į Respublikos Prezidentus.
Kandidatai į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai
skirtą laiką
valstybinėse masinės informacijos priemonėse,
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje gali išnaudoti
patys ar leisti tuo
laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms
politinėms
partijoms ir politinėms organizacijoms bei
patikėtiniams ar jų
nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją
komercinėse masinės informacijos priemonėse riboja
tik speciali
Respublikos Prezidento rinkimų sąskaita.
Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos sprendžia Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija, vadovaudamasi kandidatų į
Respublikos
Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Masinės
informacijos priemonės, paskelbusios
kompromituojančią
medžiagą apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų
5 dienoms paskelbti
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
atsakomąją nuomonę.
58 straipsnis.
Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Galintys
judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo patalpoje
šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius
judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus bei
globotinius lanko
specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos
tvirtina miestų,
rajonų rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo
turi pats jam
sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų
biuletenį ir įdėti
jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali
pasinaudoti asmens,
kuriuo pasitiki, pagalba (išskyrus pašto,
gydymo bei globos
įstaigos darbuotojus, rinkimų stebėtojus).
Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu gali būti
draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių būklė yra
sunki. Šis nurodymas rinkimų komisijoms yra
privalomas.
Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu
Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė
išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos
psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos
sutrikimo negali
suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
74 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų
saugojimas
Pasibaigus
Respublikos Prezidento rinkimams, Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to,
kai baigiasi šiame
įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos
sprendimų
išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų
apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų
sąrašus.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO
PAREIGAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m.
gruodžio 22 d.
Nr.I-28