← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-10-14

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1997.10.30)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1993, Nr.2-29

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 22,

23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 23(1),

23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9), 23(10), 23(11), 54(1),

54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-449,

97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 2(1) STRAIPSNIU

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREZIDENTO RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai

Respublikos

Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi

visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos Prezidentus

Respublikos

Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne

mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų

dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti

renkamas Seimo nariu.

Tas

pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus

iš eilės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

2(1) straipsnis.

Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis

tarnybomis

(struktūromis)

Pretendentas būti kandidatu į Respublikos

Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išduoti

jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo kandidatu į

Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie

savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB bei kitų

užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių

tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis

(struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos

Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta: tarnybos (struktūros)

pavadinimas bei pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos,

darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti

kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio

dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą

viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo.

Jei pretendentas iki įregistravimo kandidatu

į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos

duomenų anketos, Komisija apie tai viešai paskelbia ne vėliau kaip per 24

valandas po to, kai asmuo įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus.

Apie savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą

su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktūromis) kandidatas į

Respublikos Prezidentus privalo skelbti savo kiekvienoje vaizdo ar garso

agitacinėje rinkimų medžiagoje.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna

raštu informaciją, kad duomenų anketoje pateikti duomenys yra neteisingi,

nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa, taip pat kad pretendentas būti

kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus

dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose),

bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad apie tai nėra įrašyta duomenų

anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti kandidatu į Respublikos

Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus supažindinti su gauta

informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.

Jeigu pretendentas būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus sutinka su

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turi nedelsdamas

papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą, o jeigu duomenų

anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti - įrašyti nurodytą informaciją.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo šią

informaciją paskelbti viešai.

Jeigu pretendentas būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus nesutinka su

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į

Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos

informacijos, Vyriausioji rinkimų komisija prireikus gali kreiptis į

informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas,

prašydama pateikti papildomų duomenų ar dokumentų.

Išnagrinėjusi gautą informaciją, Vyriausioji

rinkimų komisija privalo priimti vieną iš šių sprendimų:

1) gautą informaciją pripažinti nepagrįsta;

2) kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su

pareiškimu nustatyti faktą, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos

Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodė

neteisingus duomenis apie savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio

straipsnio 1 dalyje išvardytomis tarnybomis (struktūromis) arba tokius duomenis

nuslėpė.

Visais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo turi priimti

sprendimą ir per 24 valandas nuo priėmimo jį paskelbti.

Teismas Vyriausiosios rinkimų komisijos

pareiškimą išnagrinėja per 72 valandas ir priima sprendimą, kuris įsiteisėja

nuo paskelbimo.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą Vyriausioji

rinkimų komisija per 24 valandas paskelbia viešai.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją iki rinkimų likus mažiau kaip 12

dienų, kandidatas į Respublikos Prezidentus su šia informacija

nesupažindinamas, o Vyriausioji rinkimų komisija jos nenagrinėja.

Vyriausioji rinkimų komisija teismo nustatytą

faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo

pradžios.

Šio straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką

“bendradarbiavimas” apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl deputatų,

įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis

1 straipsnis.

Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai

Respublikos

Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai

penkeriems metams,

remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine

rinkimų teise,

slaptu balsavimu.

2 straipsnis.

Teisė būti kandidatu į Respublikos

Prezidentus

Respublikos

Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos

Respublikos

pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus

pastaruosius metus

gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų

dienos yra suėję ne

mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis

gali būti renkamas

Seimo nariu. Į Lietuvos Respublikos piliečio

gyvenimo

Lietuvoje laiką įskaitomas laikas, praleistas už

Lietuvos Respublikos

ribų, jei tai susiję su politine tremtimi

ar įkalinimu už

politinius įsitikinimus iki 1990 m. kovo 11 d.,

darbu

diplomatinėse tarnybose bei kitomis užduotimis,

susijusiomis su Lietuvos

valstybės pavedimais.

Tas pats asmuo

Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne

daugiau kaip du

kartus iš eilės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-40, 93.01.05,

Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)

3 straipsnis.

Visuotinė rinkimų teisė

Teisę

rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos

Respublikos

piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip

18 metų.

Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti

neveiksniais.

Bet kokie

tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos

Respublikos

piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties,

rasės, tautybės,

kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,

įsitikinimų ar

pažiūrų - draudžiami.

4 straipsnis.

Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę

rinkti Respublikos

Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą.

tarnybomis, mandatų patikrinimo” 5 straipsnis (Žin., 1992, Nr.1-1).

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-449,

97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

Teisę

rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie

rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai,

teismo pripažinti neveiksniais.

Bet

kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių

rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,

socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą,

rinkimuose turi vieną balsą.

straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai

Respublikos

Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.

straipsnis. Slaptas balsavimas

Rinkėjai

balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose

draudžiama.

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

Valstybės

institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir

vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius)

viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.

Rinkimų

komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą,

rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus,

kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir

rinkimų rezultatus.

Valstybinės

masinės informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento

rinkimų rengimą ir vykdymą.

Visų

masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti

visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų

komisijų posėdžiuose, taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie

rinkimų rengimą ir vykdymą.

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir

vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos

rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei atlyginama už

rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių

lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų

išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą.

Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės

būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms

ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo

tvarka išieško iš savivaldybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į

balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į

rinkimų apylinkes.

Miesto, rajono teritorijos suskirstymą į

rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija.

Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų

komisija skelbia “Valstybės žiniose“.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi

ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo būstinės

adresas keičiami esant reikalui, bet ne vėliau kaip prieš 100 dienų iki

rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos

suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą apylinkės pavadinimą, į rinkimų

apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo

būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos

suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi darytini pakeitimai. Ne vėliau kaip

likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat

praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais arba išnykusius

adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir telefonus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Rinkimų komisijos

Respublikos

Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:

Vyriausioji rinkimų komisija;

miesto, rajono rinkimų komisija;

apylinkių rinkimų komisijos.

Rinkimų

komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar

kandidato patikėtiniais.

Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis

turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į

Seimo narius jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir

nebuvo anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar Referendumo

įstatymų pažeidimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

6 straipsnis.

Slaptas balsavimas

Rinkėjai

balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti

rinkėjų valią

rinkimuose draudžiama.

7 straipsnis.

Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

Valstybės

institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos

Prezidento

rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų

organizavimo

renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama

ne vėliau kaip likus

12 val. iki renginių pradžios.

Rinkimų

komisijos informuoja piliečius apie savo darbą,

rinkimų apylinkių

sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą

ir darbo laiką,

apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos

Prezidentus

įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų

rezultatus.

Valstybinės

masinės informacijos priemonės informuoja

visuomenę apie

Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.

Visų masinės

informacijos priemonių atstovai turi teisę

nekliudomai

dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja

rinkimų komisijos,

visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat

gauti iš rinkimų

komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir

vykdymą.

8 straipsnis.

Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Respublikos

Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas

apmoka valstybė.

II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

9 straipsnis.

Rinkimų apylinkių sudarymas

Respublikos

miestų ir rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų

apylinkes.

Kiekvieno miesto, rajono suskirstymą į rinkimų

apylinkes, rinkimų

apylinkių skaičių ir dydį nustato miesto,

rajono rinkimų

komisija likus ne mažiau kaip 37 dienoms iki

rinkimų.

Rinkimų

apylinkės teritorijoje turi gyventi iki 5 tūkstančių

rinkėjų.

Miesto, rajono

rinkimų komisija per 5 dienas po rinkimų

apylinkių

patvirtinimo informuoja rinkėjus, kokios yra kiekvienos

rinkimų apylinkės

ribos, nurodo, kur yra jų buveinė ir balsavimo

patalpos.

10 straipsnis.

Rinkimų komisijos

Respublikos

Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:

1) Respublikos

Prezidento rinkimų komisija;

2) miesto,

rajono rinkimų komisijos;

3) apylinkių

rinkimų komisijos.

Rinkimų

komisijų nariai negali būti kandidatais į

Respublikos

Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.

11 straipsnis.

Respublikos Prezidento rinkimų komisija

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija yra aukščiausia

Respublikos

Prezidento rinkimų organizavimo institucija.

Respublikos

Prezidento rinkimų komisiją, iki rinkimų dienos

likus ne mažiau kaip

45 dienoms, sudaro Seimas.

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija sudaroma iš:

komisijos

pirmininko;

trijų asmenų,

turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie

burtais nustatomi iš

teisingumo ministro pateiktų 6 kandidatūrų;

trijų asmenų,

turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie

burtais nustatomi

iš Lietuvos teisininkų draugijos pateiktų 6

kandidatūrų.

Teisingumo

ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į

Respublikos

Prezidento rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau

kandidatūrų.

Burtų traukimą

Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas.

Politinės

partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir

tautinių mažumų

visuomeninės politinės organizacijos, gavusios

Seimo narių

mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo

vieno šio

daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų

sąrašo (jungtinio

sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Respublikos

Prezidento rinkimų

komisiją po vieną atstovą iki komisijos

sudarymo.

Seimas negali

atmesti pasiūlytų kandidatūrų.

Respublikos

Prezidento rinkimų komisijos pirmininką skiria

Seimas. Respublikos

Prezidento rinkimų komisijos pirmininkas,

taip pat komisijos

nariai, paskirti į komisiją burtų keliu, jeigu

jie yra politinių

partijų, visuomeninių politinių judėjimų ar

visuomeninių

politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo

narystę šiose

organizacijose ir judėjimuose ir darbo komisijoje

laikotarpiu

negali dalyvauti šių organizacijų ar judėjimų

veikloje, vykdyti jų

pavedimų.

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija savo posėdyje

išsirenka

pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių.

Pirmininko

pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių

politinėms

partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams ar

tautinių mažumų

visuomeninėms politinėms organizacijoms.

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija sudaroma Respublikos

Prezidento

rinkimų laikui ir netenka savo įgaliojimų, kai

prisiekia

Respublikos Prezidentas.

12 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai

Vyriausioji

rinkimų komisija, organizuodama Respublikos Prezidento rinkimus:

išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus;

registruoja kandidatus į Respublikos Prezidentus, išduoda jiems kandidato į

Respublikos Prezidentus pažymėjimą;

nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų,

antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių

antspaudavimo tvarką;

tvarko Respublikos Prezidento rinkimams skirtas valstybės lėšas;

prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;

nagrinėja skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų

komisijų sprendimų;

nustato ir skelbia Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus;

išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą;

perduoda Valstybės archyvui saugoti Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus;

10)

vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

Vyriausioji

rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti,

Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos

skubos tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas

Miestų, rajonų rinkimų komisijas rinkimų

laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 85

dienoms iki rinkimų.

Miestų, rajonų rinkimų komisijos sudaromos iš:

1) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar

dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo

teisingumo ministras;

2) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar

dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo

Lietuvos teisininkų draugija;

3) vieno tame mieste, rajone (po vieną iš

kiekvieno miesto, rajono) dirbančio “B” grupės valdininko, kurį pasiūlo to

miesto, rajono meras;

4) partijų, politinių organizacijų, kurios

gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų

draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.

Partijos, politinės organizacijos, kurios

gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų

kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų

apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į

miestų, rajonų rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu atstovai atitinka

šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti

negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj

jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo

ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero.

Visais atvejais asmenys, paskirti į miestų,

rajonų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos

ir miesto, rajono mero pasiūlytų kandidatūrų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3

komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo

ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero pasiūlytų

kandidatūrų.

Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo,

arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba

referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.

Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro

vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir

nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

Miesto, rajono rinkimų komisijos pirmininką

skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Miesto, rajono rinkimų komisija savo

pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų įgaliojimai

Miesto, rajono rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka informuoja mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių

ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;

2) prižiūri, kaip mieste, rajone vykdomas šis

įstatymas;

3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas;

4) paskirsto rinkimams skirtas lėšas

apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir už sunaudotas

rinkimams atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;

5) registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda

jiems pažymėjimus;

6) sudaro miesto, rajono teritorijoje esančių

gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių dalinių ir bausmės

atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų

organizuotas balsavimas paštu;

7) surašo miesto, rajono balsų skaičiavimo

protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

8) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų

komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus;

9) vykdo kitus šio įstatymo numatytus

įgaliojimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Ne vėliau kaip likus 75 dienoms iki rinkimų

miesto, rajono rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos

narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir politinių organizacijų,

turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta

pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas

kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų

apylinkė, meras.

Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės

rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1) kiekviena partija, politinė organizacija

ar jų koalicija, per paskutiniuosius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija, politinė organizacija Seimo

narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu

su koalicijoje dalyvavusiomis organizacijomis;

2) partija, politinė organizacija ar jų

koalicija, per paskutiniuosius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi tarybos

narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija,

politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai

kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis

organizacijomis.

Jeigu partija, politinė organizacija gali

siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus,

tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus

pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje,

kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal

kitų, kaip buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje

dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

Partijos, politinės organizacijos kandidatūrų

sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 62 dienoms

iki rinkimų.

Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų

laikotarpiui sudaro miesto, rajono rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 60

dienų iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės organizacijos siūloma kandidatūra

atitinka šio įstatymo reikalavimus, miesto, rajono rinkimų komisija negali jos

atmesti.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba

pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po

nustatyto termino, miesto, rajono rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau

nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą, kad

šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero

siūlomi asmenys negali būti partijų, politinių organizacijų nariai ar jais

tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3

miesto, rajono rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų

komisijos narį prieštarauja mero siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų

komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.

Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria

miesto, rajono rinkimų komisijos.

Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje

išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų komisija:

1) iš miesto, rajono rinkimų komisijos gauna

apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams,

atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus,

praneša miesto, rajono rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus

netikslumus;

2) nagrinėja skundus dėl apylinkės rinkėjų

sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu,

kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje

esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose

ir bausmės atlikimo vietose;

4) kartu su savivaldybės tarybos atstovu

pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo

patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;

5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą

rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės

balsų skaičiavimo protokolą;

7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir

stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų

skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;

8) vykdo kitus šio įstatymo numatytus

įgaliojimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

13 straipsnis.

Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas

Miestų ir

rajonų rinkimų komisijas sudaro Respublikos

Prezidento rinkimų

komisija likus iki Respublikos Prezidento

rinkimų dienos ne

mažiau kaip 40 dienų.

Miestų, rajonų

rinkimų komisijos sudaromos iš:

dviejų tame

mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,

turinčių aukštąjį

teisinį išsilavinimą, kurių kandidatūras siūlo

teisingumo

ministras;

dviejų tame

mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,

kurių kandidatūras

siūlo Lietuvos teisininkų draugija.

Teisingumo

ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali

siūlyti ir daugiau

kandidatūrų.

Politinės

partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir

tautinių mažumų visuomeninės

politinės organizacijos, gavusios

Seimo narių

mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal

iškeltų kandidatų

sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio

daugiamandatėje

apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio

sąrašo) turi teisę

pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du

savo atstovus.

Respublikos Prezidento rinkimų komisija šių

kandidatūrų atmesti

negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta,

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai

tvirtinti komisijos

nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo

ministro ir Lietuvos

teisininkų draugijos.

Miesto,

rajono rinkimų komisijos pirmininką skiria

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija.

Miesto, rajono

rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje

išsirenka komisijos

pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Vilniaus ir

Kauno miestuose šio straipsnio nustatyta tvarka

gali būti sudaroma

daugiau kaip po vieną miesto rinkimų komisiją,

turinčią šio

įstatymo 14 straipsnyje numatytus įgaliojimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-49, 93.01.19,

Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)

14 straipsnis.

Miestų, rajonų rinkimų komisijų

įgaliojimai

Miesto, rajono

rinkimų komisija:

1) suskirsto

miesto, rajono teritoriją į rinkimų apylinkes,

nustato jų ribas ir

apylinkių numeraciją;

2) informuoja

mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie

rinkimų apylinkių

ribas, jų buveinę, darbo laiką ir balsavimo

patalpas;

3) prižiūri,

kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;

4) surašo

miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą;

5) svarsto

skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų

ir veiksmų, priima

dėl jų sprendimus;

6) vykdo kitus

šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

15 straipsnis.

Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Apylinkių

rinkimų komisijas sudaro miestų, rajonų rinkimų

komisijos iki

Respublikos Prezidento rinkimų dienos likus ne

mažiau kaip 36

dienoms.

Apylinkių

rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias

pasiūlo politinės

partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir

tautinių mažumų

visuomeninės politinės organizacijos, gavusios

Seimo narių

mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal

iškeltų kandidatų

sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės

partijos,

visuomeniniai politiniai judėjimai ir tautinių mažumų

visuomeninės

politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į

apylinkių rinkimų

komisiją iki 3 savo atstovų. Jeigu kandidatūrų

nebuvo pasiūlyta,

miestų, rajonų rinkimų komisijos gali

proporcingai

padidinti aukščiau nurodytų politinių jėgų

atstovavimo normą.

Miestų,

rajonų rinkimų komisijos negali atmesti šiame

straipsnyje

nurodytų kandidatūrų, pasiūlytų į apylinkės rinkimų

komisiją.

Apylinkių

rinkimų komisijų pirmininkus skiria miestų, rajonų

rinkimų komisijos.

Apylinkės

rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka

komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

16 straipsnis.

Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

1) iš

savivaldybių valdymo institucijų gauna rinkėjų

sąrašus,juos

tikslina ir tvirtina;

2) įrašo

rinkėjus į apylinkės rinkimų sąrašą, jeigu yra šio

įstatymo 24

straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos;

3) nagrinėja

skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

4) likus iki

rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, pateikia

apylinkės rinkėjų

sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai;

5) įteikia

ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo

pažymėjimus;

6) garantuoja,

kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų

parengtos balsavimo

patalpos ir balsadėžės;

7) rinkimų

dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;

suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą;

9) svarsto

tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus

rinkimų rengimo,

balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų

skaičiavimo

protokolų surašymo klausimais ir priima dėl jų

sprendimus;

10) vykdo kitus

šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

17 straipsnis. Rinkimų

komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai ir

rinkimų

komisijų darbo organizavimas

Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas

rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.

Miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų

narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji

rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko

pasižadėjimo tekstas:

“Aš, rinkimų komisijos narys, pirmininkas

(vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

piliečių teises.

Tepadeda man Dievas.”

Pasižadėti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo.

Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.

Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigas nepasižadėjus.

Rašytinius pasižadėjimus saugo rinkimų

komisijos narius, pirmininkus paskyrusi rinkimų komisija.

Vyriausioji ar miesto, rajono rinkimų

komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo

duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip

15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka

pareigų rinkimų komisijoje.

Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai

juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos sprendimai

priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.

Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos

nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją

nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.

Pasibaigus rinkimams, miestų, rajonų ir

apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą

nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai

ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jiems pavestus

darbus.

Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui,

davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija

ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą arba

rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos

ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Pastaba. Miestų, rajonų, apylinkių rinkimų komisijų

nariams, pirmininkams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra davę rašytinio

pasižadėjimo, 15 dienų terminas skaičiuojamas ne nuo jų paskyrimo, bet nuo

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17,

18, 22, 23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 straipsnių pakeitimo ir

papildymo 23(1), 23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9),

23(10), 23(11), 54(1), 54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) straipsniais įstatymo

įsigaliojimo.

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki

balsavimo pabaigos

Visos politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į

Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai

rinkimų komisijų sprendimus gali apskųsti šia tvarka:

apylinkių rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono rinkimų komisijai;

miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Vyriausiajai rinkimų komisijai;

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus - Vilniaus apygardos teismui.

Skundai

turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

18 straipsnis.

Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,

priimtų iki balsavimo pabaigos

Visos

politinės partijos ir politinės organizacijos,

iškėlusios

kandidatą į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos

Prezidentus

patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali

apskųsti šia tvarka:

1) apylinkių

rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono

rinkimų komisijai;

2) miestų,

rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Respublikos

Prezidento rinkimų

komisijai;

3) Respublikos

Prezidento rinkimų komisijos sprendimus -

Vilniaus apygardos

teismui.

Skundai turi

būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas

nuo skundo

padavimo. Vilniaus apygardos teismo sprendimas

įsiteisėja nuo

paskelbimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-647, 94.11.08,

Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų

pasibaigus balsavimui

Visos

politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į

Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai

apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo

gali apskųsti miesto, rajono rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas

nuo jų priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24

valandas.

Miestų,

rajonų rinkimų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų

sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip

3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos

pateiktus biuletenius ir, nustačiusios aritmetinę klaidą, neteisingai

suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius biuletenius, gali pakeisti

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Miestų, rajonų rinkimų komisijos neturi

teisės pripažinti negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo

protokolų.

Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimai, išskyrus sprendimus dėl Respublikos Prezidento

rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, gali būti apskųsti Vilniaus

apygardos teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo ir turi būti

išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo

dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir jo

vykdymas Vyriausiajai rinkimų komisijai yra privalomas.

Vyriausioji

rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų

sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo mieste ar rajone, gali

perskaičiuoti miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius

ir, nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus biuletenius, gali

pakeisti miesto, rajono ir apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus.

Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais

miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

Valstybės

institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo

padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus, teikti joms reikalingas

žinias.

Valstybės

institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip

per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pareikštus prašymus ir duoti

rinkimų komisijai motyvuotą atsakymą.

Pagalbiniams

darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

Vietos

savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų

komisijoms patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.

straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų

komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą

pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus

tarifus. Rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse,

įstaigose, organizacijose ir dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems darbo

užmokesčio, už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne didesnį kaip vieno

vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje atlyginimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas

Miesto,

rajono, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje

gali atleisti rinkimų komisija, patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba

Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės

organizacijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5

dalyje nustatytiems terminams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie

rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) miestų, rajonų rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.

Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus -

išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti

ir vykdyti.

Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti

tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų

įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis

kartus.

Rinkimų agitacijai organizuoti kandidatų arba

kandidatus iškėlusių partijų, politinių organizacijų prašymu gali būti sudaromi

apibendrinti rinkėjų sąrašai (be rinkėjų pavardžių, be gimimo datų, be tikslaus

gyvenamosios vietos adreso). Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos

užsakiusi partija, politinė organizacija ar kandidatas.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir

miestų, rajonų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro

tvarkytojas, sudaromi magnetinėse laikmenose. Sąrašų sudarymo tvarką, formą,

sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

20 straipsnis.

Parama rinkimų komisijoms

Valstybės

institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos,

jų pareigūnai

privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti

įgaliojimus, teikti

joms reikalingas žinias.

Valstybės

institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos,

jų pareigūnai ne

vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti

rinkimų komisijų

pareikštus prašymus ir duoti rinkimų komisijai

motyvuotą atsakymą.

Pagalbiniams

darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą

skaičių personalo.

Vietos

savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos

privalo suteikti

rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus

rinkimams rengti ir

vykdyti.

21 straipsnis.

Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų

komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų

komisijose gauna

atlyginimą pagal Respublikos Prezidento rinkimų

komisijos pateiktus

ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Rinkimų

komisijų

pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose,

organizacijose ir

dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems

darbo užmokesčio,

už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne

didesnį kaip vieno

vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje

atlyginimą.

22 straipsnis.

Rinkimų komisijų sudėties keitimas

Rinkimų

komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje

gali atleisti juos

patvirtinusi institucija.

Prireikus

naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys

skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka.

III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI

23 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų sudarymas

Rinkimams

vykdyti sudaromi rinkimų apylinkių rinkėjų

sąrašai. Sąrašus

sudaro atitinkamų savivaldybių valdymo

institucijos ir jų

vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų

komisijoms likus ne

mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos.

Apylinkių

rinkimų komisijos gautus rinkėjų sąrašus

patikslina ir

patvirtina. Patvirtintą rinkėjų sąrašą pasirašo

apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas ir sekretorius.

24 straipsnis.

Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus

bendroji tvarka

Į apylinkės

rinkėjų sąrašą įrašomi aktyviąją rinkimų teisę

turintys Lietuvos

Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo

metu nuolat gyvena

tos rinkimų apylinkės teritorijoje.

Jei

prasidėjus sąrašų sudarymui rinkėjas pakeitė savo

nuolatinę

gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės

rinkėjų sąrašus

pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo

atveju, likus ne

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, pastarosios

vietos apylinkės

komisijai jis turi paduoti pareiškimą dėl

įrašymo į

rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų komisija turi

pasirūpinti, kad

pilietis būtų išbrauktas iš ankstesnės

nuolatinės

gyvenamosios vietos apylinkės rinkėjų sąrašo.

25 straipsnis.

Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą

Kiekvienas

rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų

sąrašą. Tai

tikrina miestų, rajonų rinkimų komisijos ir

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija. Nustačiusi, kad rinkėjas

yra įrašytas į

kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne mažiau

kaip 20 dienų

iki rinkimų, miesto, rajono ar Respublikos

Prezidento rinkimų

komisija kreipiasi į rinkėją, kad šis per 5

dienas praneštų, į

kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis norėtų

būti įrašytas.

Jei per nustatytą terminą rinkėjas

neapsisprendžia,

Respublikos Prezidento rinkimų komisija jį įrašo

į tos rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, kurioje, jos nuomone,

rinkėjui patogiau

balsuoti, ir apie tai per 3 dienas praneša

rinkėjui. Toks

Respublikos Prezidento rinkimų komisijos

sprendimas negali

būti apskųstas.

26 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų paskelbimas

Likus ne

mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, miesto, rajono

rinkimų komisija

viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti,

ir sudaro sąlygas

rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama laiką

ir vietą šiai

rinkėjų teisei įgyvendinti.

27 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų patikslinimas

Pastabas dėl

netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas

gali pateikti

apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų

komisija pastabas

privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 48

valandas nuo jų

gavimo. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas

per 48 valandas

nuo jo priėmimo gali būti apskųstas miesto,

rajono rinkimų

komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija per 48

valandas nuo skundo

gavimo privalo priimti sprendimą. Miesto,

rajono rinkimų

komisijos sprendimas yra galutinis.

28 straipsnis.

Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo

Skundus dėl

rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas negali

įgyvendinti savo teisės rinkti, rinkėjas gali

pateikti apylinkės

rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų komisija

skundą privalo

išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip

per 24 valandas nuo

jo gavimo.

Apylinkės

rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali

būti apskųstas

apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24

valandas, o jo

sprendimas yra galutinis.

Pastabos ir

skundai, pateikti likus mažiau kaip 24 valandoms

iki rinkimų

pradžios, nenagrinėjami.

29 straipsnis.

Miestų, rajonų rinkėjų sąrašai

Miestų, rajonų

rinkėjų sąrašus, likus iki rinkimų dienos ne

mažiau kaip 25

dienoms, sudaro miestų, rajonų rinkimų komisijos

pagal apylinkių

rinkimų komisijų pateiktus apylinkių rinkėjų

sąrašus.

31 straipsnis.

Kandidatų į Respublikos Prezidentus

kėlimas

Kandidatais į

Respublikos Prezidentus save gali iškelti

pavieniai asmenys.

Kandidatus į

Respublikos Prezidentus gali kelti, remti

politinės partijos

ir politinės organizacijos.

Kandidatų į

Respublikos Prezidentus skaičius neribojamas.

Kandidatų į

Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas

kitą dieną sudarius

Respublikos Prezidento rinkimų komisiją ir

baigiamas ne vėliau

kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos.

32 straipsnis.

Pareiškimas apie asmens dalyvavimą

rinkimuose kandidatu į Respublikos

Prezidentus

Asmuo,

iškeltas ar iškėlęs save kandidatu į Respublikos

Prezidentus, ne

vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų raštu

pareiškia apie tai

Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.

Jeigu

kandidatą į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės

partijos ir

politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat

pateikiamas raštu.

Taip pat yra pateikiami kandidato pilietybę

bei asmenybę

patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių

vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus

Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20

tūkstančių rinkėjų

parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį

sumokėjusiam

asmeniui.

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3

dienas (įskaitant

ir nedarbo dienas) nuo pareiškimo gavimo

patikrina, ar

nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78

straipsnyje

nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti

kandidatu į

Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą

sprendimą išduoti

asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su

kandidato į

Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų

neišduoti.

Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne

vėliau kaip per 3

dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus

apygardos teismui ,

o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau

kaip per 72

valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos

ir nedarbo dienos.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja

nuo paskelbimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-647, 94.11.08,

Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

33 straipsnis.

Rinkėjų parašų rinkimas

Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti

ne mažiau kaip 20

tūkstančių rinkėjų parašai renkami rinkėjų

parašų rinkimo lape,

kuriame yra šis tekstas:

Aš, Lietuvos

Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu

(asmens

vardas ir pavardė)

pareiškimą

dalyvauti m. _____ ___ d. rinkimuose

kandidatu į Lietuvos

Respublikos Prezidentus.

Eil.Asmens pa-

Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas

Nr. vardė,var-

Respublikos gyvenamoji ir

das

pilietybę vieta data

patvirtinan-

čio dokumento

serija,numeris

Lapo pabaigoje

nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas,

pavardė, Lietuvos

Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento

serija, numeris,

nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.

Visus duomenis

parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas

užpildo pats.

Rinkėjas gali paremti kiekvieną kandidatą į

Respublikos

Prezidentus tik po vieną kartą.

Rinkėjų parašų

rinkimo lapus išduoda Respublikos Prezidento

rinkimų komisija

tiesiogiai asmenims, raštu pareiškusiems apie

dalyvavimą

rinkimuose kandidatais į Respublikos Prezidentus, o

šių asmenų prašymu -

jų nurodytiems asmenims.

34 straipsnis.

Kandidatų į Respublikos Prezidentus

įregistravimas

Likus iki

rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, asmenys,

iškelti ar iškėlę

save kandidatais į Respublikos Prezidentus,

privalo pateikti

Respublikos Prezidento rinkimų komisijai jos

išduotus rinkėjų

parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20

tūkstančių rinkėjų

parašų.

Asmenys,

iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos

Prezidentus, gali

pateikti Respublikos Prezidento rinkimų

komisijai pažymą

apie savo sveikatos būklę. Respublikos

Prezidento

rinkimų komisija šią pažymą paskelbia masinės

informacijos

priemonėse.

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per

24 valandas nuo

rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar

jie teisingai

užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to

paties kandidato į

Respublikos Prezidentus pasirašė du kartus ar

daugiau, jo visi

parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat

parašai tų

piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų

arba juos įrašė

neteisingus.

Jeigu

atmetus parašus, kurie neįskaitomi, kandidatą į

Respublikos

Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių

rinkėjų,

Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip

per 3 valandas

privalo įregistruoti asmenį kandidatu į

Respublikos

Prezidentus. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos

atsisakymas

įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos

Prezidentus ne

vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo

dienas) gali būti

apskųstas Vilniaus apygardos teismui, o šis

privalo išnagrinėti

skundą per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomo

ir nedarbo dienos.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja

nuo paskelbimo.

Asmenys,

iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos

Prezidentus,

kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja

juos įregistravus

kandidatais į Respublikos Prezidentus

Respublikos

Prezidento rinkimų komisijoje.

Likus iki

rinkimų dienos ne mažiau kaip 22 dienoms,

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija oficialiai skelbia visų

asmenų,

įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus,

sąrašą ir ne

vėliau kaip per 3 valandas nuo sąrašo paskelbimo

išduoda šiems

asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos

Prezidentus

pažymėjimą. Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos

Prezidentus sąrašo paskelbimo

dienos prasideda Respublikos

Prezidento rinkimų

kampanija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-647, 94.11.08,

Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

35 straipsnis.

Kandidato į Respublikos Prezidentus

patikėtinis

Asmuo,

įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus,

turi teisę

turėti patikėtinius. Kandidatas į Respublikos

Prezidentus

pateikia patikėtinių sąrašą Respublikos Prezidento

rinkimų komisijai,

kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda

patikėtiniams

kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant

kandidato vardą ir

pavardę) patikėtinio pažymėjimą.

Kandidato į

Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę

kandidato į

Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti

susitikimuose su

rinkėjais, masinės informacijos priemonėse,

rinkti lėšas

rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus

kandidato į

Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie

neprieštarauja

įstatymams.

Kandidatas į

Respublikos Prezidentus gali bet kada raštu

atšaukti savo

patikėtinį. Patikėtinis laikomas atšauktu nuo

pareiškimo dėl jo

atšaukimo įteikimo Respublikos Prezidento

rinkimų komisijai.

36 straipsnis.

Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai

Visos politinės

partijos ir politinės organizacijos,

iškėlusios asmenį

kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatai

į Respublikos

Prezidentus turi teisę raštu paskirti stebėtojus į

kiekvieną rinkimų

komisiją. Respublikos Prezidento rinkimų

stebėtojo

pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų

pažymėjimus išduoda:

stebėtojų, paskirtų stebėti Respublikos Prezidento

rinkimų komisijos,

taip pat miestų, rajonų rinkimų komisijų

veiklą, -

Respublikos Prezidento rinkimų komisija;

2) stebėtojų,

paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų

veiklą, - miestų,

rajonų rinkimų komisijos.

Rinkimų

stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų,

kurių veiklą jie

paskirti stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad

rinkimų komisijos

pirmininkas bei nariai laikytųsi šio įstatymo.

Stebėtojų

pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie

rinkimų komisijų

protokolų ir sprendimų.

Šiame įstatyme

nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi

teisę apskųsti

rinkimų komisijų sprendimus.

Rinkimų

stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į

Respublikos

Prezidentus turi teisę bet kada raštu atšaukti savo

stebėtoją.

Stebėtojas laikomas atšauktu nuo pareiškimo dėl jo

atšaukimo

įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė asmeniui

stebėtojo

pažymėjimą.

V. KANDIDATŲ Į

RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS

37 straipsnis.

Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė

pasisakyti susirinkimuose, naudotis

masinės

informacijos priemonėmis

Kandidatai į

Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų

sąrašo paskelbimo

turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir

kitokiuose

susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis

valstybinėmis

masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo

rinkiminę programą.

Valstybinės

valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi

padėti

kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti

susitikimus su

rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus

neskelbtiną.

38 straipsnis.

Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė

būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių

pareigų rinkimų kampanijos laikui

Kandidatas į

Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos

laikui, bet ne

ilgiau kaip 2 mėnesiams, jo prašymu gali būti

atleidžiamas nuo

darbo ar tarnybinių pareigų. Už šį laiką iš

valstybės lėšų

jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo

užmokesčiai.

39 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus neliečiamybė

Kandidatas

į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos metu, taip pat po rinkimų negali

būti be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo patrauktas baudžiamojon

atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos

teismine tvarka už veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento rinkimų

kampanijos metu.

Vyriausioji

rinkimų komisija kartu su Vidaus reikalų ministerija turi pasirūpinti

kandidato į Respublikos Prezidentus apsauga, apmokama iš valstybės lėšų.

Kandidatas į Respublikos Prezidentus gali atsisakyti tokios apsaugos, taip pat

samdyti apsaugą už savo lėšas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų

įstatymo pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti

teisę rinkti Respublikos Prezidentą, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat

rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus,

neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę

šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat

traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie

kandidatą į Respublikos Prezidentus ar trukdę kandidatui susitikti su

rinkėjais.

VI. RINKIMŲ AGITACIJA

straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

Politinės

partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir kandidatai į Respublikos

Prezidentus rinkimų agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai prasideda

Respublikos Prezidento rinkimų kampanija, kuriai taikomos šio skirsnio

nuostatos.

Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskyrus

tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Rinkimų

kampanijos pradžią paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis

sąlygos ir tvarka

Kandidatams

į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės rinkimų agitacijai

nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir laiką kiekvieno

kandidato į Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Vyriausioji

rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas lygybės principas

kandidatams į Respublikos Prezidentus.

Kandidatai

į Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai skirtą laiką Lietuvos

nacionaliniame radijuje ir televizijoje gali išnaudoti patys ar leisti tuo

laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms politinėms partijoms ir

politinėms organizacijoms bei patikėtiniams ar jų nurodytiems kitiems asmenims.

Agitaciją

komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik speciali Respublikos

Prezidento rinkimų sąskaita.

Visus

ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija,

vadovaudamasi kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principu.

Visuomenės

informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie

kandidatą į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar

jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų 5

dienoms paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio

atsakomąją nuomonę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis

tarnybine

padėtimi

Bet kam draudžiama naudotis tarnybine

padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose,

taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant

bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors

kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės,

savivaldybių pareigūnams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau

ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs

pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn

įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos

Prezidentus, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis

gali pasisakyti tik šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu

kandidatui dėl einamųjų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo

priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje.

Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik

šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas

Rinkimų

agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat politinių partijų ir politinių

organizacijų, piliečių ir kandidatų į Respublikos Prezidentus gautų lėšų,

kurios kaupiamos specialiose Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos

taupomajame banke ir jo skyriuose.

Kandidatams

į Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų lygiais pagrindais apmokama už

šiame įstatyme nurodytą laiką Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje,

už kandidato rinkiminio plakato, taip pat rinkiminės programos

atspausdinimą. Rinkimų agitacijai skirtų valstybės lėšų naudojimą

kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis bankas.

Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų agitacijai Vyriausioji

rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis bankas turi paskelbti spaudoje ne

vėliau kaip per 15 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.

Kandidatai

į Respublikos Prezidentus ir išrinktas Respublikos Prezidentas apie visas

rinkimams gautas ir sunaudotas lėšas (nurodydamas jų šaltinius) turi paskelbti

spaudoje ne vėliau kaip per 30 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

Rinkimų

agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną,

išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta

likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos

draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus

tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo

patalpose ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

VII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

Respublikos

Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui pateikiamas biuletenis, kuriame

nurodoma kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardas ir pavardė.

Kandidatai į Respublikos Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal abėcėlę.

straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

Miestų, rajonų rinkimų komisijos

perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų priėmimo aktą.

Miestų, rajonų rinkimų komisijos biuletenius

apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki

balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja biuletenius ir

surašo jų priėmimo aktą.

Miestų, rajonų rinkimų komisijos rinkimų

biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams pateikia likus ne mažiau kaip 2

dienoms iki balsavimo paštu pradžios.

Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse rinkimų biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai

prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, laivuose

biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip

15 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma

perduotą jų aprašymą.

Vyriausioji rinkimų komisija atsako už

rinkimų biuletenių ir vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą nepažeidžiant

nurodytų terminų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

III. BALSAVIMAS

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas

vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos rinkimų komisijos nurodytoje

patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų

sąrašus jis yra įtrauktas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų

apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti

visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo

pradžios. Taip pat rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš miesto,

rajono rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo

aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto

balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų

biuletenį. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų

komisijos išleisti rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas

kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų

(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,

turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido

Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų

komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa

uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas praneša miesto, rajono rinkimų komisijai.

Kitus balsavimo patalpos įrengimo

reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų

dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada rinkimų komisijos pirmininkas su

komisijos nariais patikrinęs, ar balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja.

Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų,

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės gautų biuletenių

skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų

sąrašus komisijos nariams, įrašo kiekvienam komisijos nariui išdalintų rinkimų

biuletenių skaičių į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro

balsavimo patalpą tuo skelbdamas rinkimų pradžią.

straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas

Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas

pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą jo

asmenybę bei pilietybę patvirtinantį dokumentą. Komisijos narys, nustatęs, kad

rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra

įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo

lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į

kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui

išduoti kelis atvykimo lapelius arba šį lapelį išduoti už kitą rinkėją. Jeigu

asmuo, atvykęs į balsavimo patalpas, neturi reikalingų dokumentų arba nėra

aišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos

narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir

pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl

balsavimo.

Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti

rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti

asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytasis pilietis, arba jeigu rinkimų

komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du įrašyti į tos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo

pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai

rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Rinkėjo

pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo

pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas

rinkėjui.

Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų

biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal

įstatymus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Balsavimo tvarka

Gavęs

rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats biuletenį

užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali įeiti ir būti tik vienas. Išimtis

galima tik šio straipsnio penktojoje dalyje numatytu atveju.

Biuletenyje

rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos Prezidentus pavardę, už kurį jis

balsuoja "už".

Užpildytą

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

Rinkėjui

prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės rinkimų komisijos sprendimu

pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos pirmininkas perbraukia rašalu (šratinuku)

sugadintą biuletenį ir ant jo pasirašo. Taip pat ant sugadinto rinkimų

biuletenio pasirašo rinkimų komisijos sekretorius ir vienas iš narių. Sugadinti

biuleteniai laikomi atskirai.

Rinkėjas,

dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų biuletenio, įmesti jo į

balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį, kuris vietoj jo užpildytų rinkimų

biuletenį balsavimo kabinoje ir įmestų jį į balsadėžę. Rinkimų komisijos

pirmininkui ar nariams bei rinkimų stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už

rinkėją draudžiama.

40 straipsnis.

Atsakomybė už Lietuvos Respublikos

Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys

rinkėjams

įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą,

organizuoti rinkimų

agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,

kiti pareigūnai,

suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai

suskaičiavę

balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip

pažeidę šį įstatymą,

atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsakomybėn taip

pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip

platinę

melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos

Prezidentus ar

trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.

VI. RINKIMŲ AGITACIJA

41 straipsnis.

Rinkimų agitacijos pagrindai

Politinės

partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir

kandidatai į

Respublikos Prezidentus rinkimų agitaciją gali

pradėti nuo tos

dienos, kai prasideda Respublikos Prezidento

rinkimų kampanija,

kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.

Rinkimų

agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir

būdais, išskyrus

tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos

Konstituciją ir

įstatymus. Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia

Respublikos Prezidento

rinkimų komisija.

43 straipsnis.

Draudimas valstybės institucijų

pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai

Rinkimų

kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams,

taip pat

valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams

draudžiama

naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma

vykdyti rinkimų

agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų

valią.

Jeigu tokie

asmenys yra kandidatai į Respublikos

Prezidentus,

masinės informacijos priemonėse jie gali pasisakyti

tik šio įstatymo

42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu jų

tarnybinių

pareigų vykdymas reikalauja pranešti masinės

informacijos

priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik

spaudos

konferencijoje.

44 straipsnis.

Rinkimų agitacijos finansavimas

Rinkimų

agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat

politinių partijų

ir politinių organizacijų, piliečių ir

kandidatų į

Respublikos Prezidentus gautų lėšų, kurios kaupiamos

specialiose

Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos

taupomajame banke ir

jo skyriuose.

Kandidatams į

Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų

lygiais pagrindais

apmokama už šiame įstatyme nurodytą laiką

valstybiniame

Lietuvos radijuje ir televizijoje, už kandidato

rinkiminio plakato,

taip pat rinkiminės programos atspausdinimą.

Rinkimų agitacijai skirtų

valstybės lėšų naudojimą kontroliuoja

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis

bankas.

Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų

agitacijai

Respublikos Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos

taupomasis bankas

turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 15

dienų po Respublikos

Prezidento išrinkimo.

Kandidatai

į Respublikos Prezidentus ir išrinktas

Respublikos

Prezidentas apie visas rinkimams gautas ir sunaudotas

lėšas (nurodydamas

jų šaltinius) turi paskelbti spaudoje ne

vėliau kaip per 30

dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.

45 straipsnis.

Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

Rinkimų

agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų

pradžios ir rinkimų

dieną. Tuo metu jokių vaizdinių rinkimų

agitacijos

priemonių, išskyrus išleistas Respublikos Prezidento

rinkimų komisijos,

negali būti balsavimo patalpoje, pastate ir 50

metrų atstumu aplink

jį.

VII.

PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

46 straipsnis.

Rinkimų biuleteniai

Respublikos

Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui

pateikiamas

biuletenis, kuriame nurodoma kiekvieno kandidato į

Respublikos

Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į

Respublikos

Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal

abėcėlę.

47 straipsnis.

Rinkimų biuletenių pristatymas

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija rinkimų biuletenius

ir vokus miestų,

rajonų rinkimų komisijoms pristato likus ne

mažiau kaip 10

dienų iki rinkimų. Miestų, rajonų rinkimų

komisijos

perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų

priėmimo aktą.

Miestų,

rajonų rinkimų komisijos biuletenius apylinkių

rinkimų komisijoms

pristato likus ne mažiau kaip vienai dienai

iki rinkimų.

Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja

biuletenius ir

surašo jų priėmimo aktą.

Miestų, rajonų

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir

vokus pašto

skyriams pristato likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki

rinkimų.

Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,

plaukiojančiuose

su Lietuvos valstybės vėliava, rinkimų

biuleteniai ir vokai

balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami

rinkėjams likus ne

mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija atsako už rinkimų

biuletenių ir

vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą

nepažeidžiant

nurodytų terminų.

48 straipsnis.

Balsavimo pažymėjimas

Kiekvienam

rinkėjui, likus iki rinkimų ne mažiau kaip 10

dienų, įteikiamas

balsavimo pažymėjimas. Balsavimo pažymėjimus

siunčia ar kitaip

perduoda apylinkių rinkimų komisijos ir apie

tai pažymi rinkėjų

sąraše. Jei dėl apylinkės rinkimų komisijos

kaltės balsavimo

pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti

išduotas tuoj pat

rinkėjui pareikalavus.

Rinkėjui,

pateikusiam raštišką prašymą, gali būti išduotas

balsavimo pažymėjimo

dublikatas.

Balsavimo

pažymėjime nurodoma:

1) miesto,

rajono rinkimų komisijos numeris;

2) apylinkės

rinkimų komisijos numeris;

3) rinkėjo

eilės numeris apylinkės rinkėjų sąraše;

4) rinkėjo

vardas, pavardė;

5) rinkėjo

nuolatinė gyvenamoji vieta;

6) balsavimo

patalpos adresas.

VIII. BALSAVIMAS

49 straipsnis.

Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas

vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos

rinkimų komisijos

nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik

toje rinkimų

apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra

įtrauktas. Paštu

gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų

apylinkėje, į kurios

rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.

50 straipsnis.

Balsavimo patalpos įrengimas

Balsavimo

patalpos įrengimo reikalavimus nustato Respublikos

Prezidento rinkimų

komisija.

Balsavimo

kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų

matyti joje esančio

rinkėjo.

Šio įstatymo

tekstas turi būti prieinamas kiekvienam

rinkėjui kiekvienoje

rinkimų apylinkėje.

Balsavimo

patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,

išskyrus rinkimų

organizavimą ir balsavimą.

51 straipsnis.

Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus

joje ne mažiau

kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada

rinkimų komisijos

pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar

balsadėžė yra

tuščia, ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad

balsavimo patalpa

įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų,

apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės

gautų biuletenių

skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija

rinkimų biuletenius

ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, įrašo

kiekvienam

komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių

į rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro

balsavimo patalpą

tuo skelbdamas rinkimų pradžią.

52 straipsnis.

Rinkėjo asmenybės nustatymas

Atvykęs į

balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės

rinkimų komisijos

nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą

dokumentą,

patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo

rinkėjų sąraše.

Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Tik

po to, kai rinkėjas

pasirašė, jam išduodamas rinkimų biuletenis.

Balsuojant paštu,

balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenio

išdavimą ir balsavimo

pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

Išduoti

rinkėjui kurio nors kito asmens rinkimų biuletenį

draudžiama.

Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako

pagal įstatymą.

53 straipsnis.

Balsavimo tvarka

Gavęs rinkimų

biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,

kurioje pats

biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali

įeiti ir būti tik

vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio

penktojoje dalyje

numatytu atveju.

Biuletenyje

rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos

Prezidentus pavardę,

už kurį jis balsuoja "už".

Užpildytą

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

Rinkėjui

prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės

rinkimų komisijos

sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos

pirmininkas

perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir

ant jo pasirašo.

Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio

pasirašo rinkimų

komisijos sekretorius ir vienas iš narių.

Sugadinti

biuleteniai laikomi atskirai.

Rinkėjas, dėl

fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų

biuletenio, įmesti

jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį,

kuris vietoj jo

užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo kabinoje ir

įmestų jį į

balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams

bei rinkimų

stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją

draudžiama.

54 straipsnis. Balsavimas paštu

Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti

rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių

rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti paštu galima

miesto, rajono pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 5 diena iki

rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į to

miesto, rajono rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei

rinkėjas neįrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu

išlaidas apmoka valstybė.

Už balsavimo organizavimą atsako pašto

skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo

vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu. Už pašto skyriaus

darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako tos rinkimų apylinkės,

kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos pirmininkas.

Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei

priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas, pritarus miesto, rajono rinkimų

komisijai, paskiria pašto darbuotojus (pareigūnus), kuriems patikima išduoti

rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu miesto, rajono rinkimų komisija

pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su

rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų

dokumentus, miesto, rajono rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas.

Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo

pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį

dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto

viršininkas nedelsdamas praneša miesto, rajono rinkimų komisijai. Šios pažymos

neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti rinkimų dokumentų. Pašto

skyriuose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir

slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Balsavimą

gali stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus

stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui

išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų

biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu

voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta

asmens rinkėjo pažymėjime.

Rinkėjas balsuoja slaptai:

1) užpildo rinkimų biuletenį;

2) užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį

balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja vidinį voką;

4) vidinį voką ir rinkėjo pažymėjimą įdeda į

išorinį voką;

5) užklijuoja išorinį voką.

Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenį

rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba

rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus pristato paštininkas, likus ne mažiau

kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su paštininku pas rinkėją gali atvykti ne

mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų

sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų

komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų duomenis, pateiktus

raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pačių

piliečių užpildytus prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Piliečių

prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos

įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto, rajono

globos ir rūpybos įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės rinkimų

komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti

į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai,

rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir

rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl

sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę,

sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą

arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą gali būti įrašyti: I grupės

invalidai, I ir II grupių judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys,

jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus užtikrinti galimybę

balsuoti namuose.

Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu

rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu)

rinkėjas gali:

1) įteikti pašto skyriaus darbuotojui ;

2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam

rinkimų dokumentus;

3) įmesti į pašto dėžutę;

4) perduoti įdėtą į vokus balsavimo biuletenį

plaukiančio į uostą laivo kapitonui ir pavesti jam persiųsti biuletenį paštu.

Kai rinkėjas balsuoja namuose, draudžiama

daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį balsuoti. Jeigu rinkėjas neturi

fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti rinkimų biuletenį, tai slaptai

užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį užklijuoja, užklijuotą vidinį

voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką ir jį užklijuoja.

Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti pats, prašymu tai atlieka

rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką, rinkimų komisijos narį ar

stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo išsaugoti balsavimo

slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti paštininkui ar išsiųsti

tą pačią arba kitą dieną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

55 straipsnis.

Balsavimas diplomatinėje atstovybėje

Balsuoti

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje

(konsulate) galima

jos darbo valandomis. Tam turi būti skirta ne

mažiau kaip 4

valandos per dieną. Balsavimo dienas (ne mažiau

kaip 5) kiekvienai

diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio

reikalų ministerija.

Diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose

vyksta balsavimas,

sąrašą sudaro Respublikos Prezidento rinkimų

komisija,

suderinusi su Užsienio reikalų ministerija. Už

balsavimo

organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato)

vadovas.

56 straipsnis.

Balsavimas laive, plaukiojančiame su

Lietuvos valstybės vėliava

Balsavimas

laive, plaukiojančiame su Lietuvos valstybės

vėliava, vyksta,

jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6 dienas iki

rinkimų išplaukia

iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki

rinkimų dienos arba

jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis

teisę rinkti laivo

įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo

rinkimų apylinkėje

ar paštu.

Sąrašą laivų,

kuriuose vyksta balsavimas, ir balsavimo

kiekviename laive

laiką nustato Respublikos Prezidento rinkimų

komisija,

suderinusi su kompetentingomis tarnybomis ir Užsienio

reikalų ministerija

taip, kad kiekvienam laive esančiam Lietuvos

Respublikos

piliečiui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už

balsavimo laive

oganizavimą atsako laivo kapitonas ar jo

padėjėjas, esantys

Lietuvos Respublikos piliečiais.

57 straipsnis.

Balsavimo Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,

plaukiojančiuose

su Lietuvos valstybės

vėliava, tvarka

Balsavimo

tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse ir

laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės

vėliava, nustato

Respublikos Prezidento rinkimų komisija.

59 straipsnis.

Balsavimas kariniuose daliniuose

Krašto

apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose

sudaromi specialūs

balsavimui skirti pašto skyriai.

Pagal galimybę

dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti

jų nuolatinės

gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

60 straipsnis.

Balsavimas bausmės atlikimo vietose

Bausmės

atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui

skirti pašto skyriai.

Įkalinimo

įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali

išleisti

nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos

rinkimų apygardose.

IX. BALSŲ

SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS

61 straipsnis.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita

pašto skyriuose

Likus vienai

dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas

grąžina

nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto, rajono

rinkimų komisijai.

Balsavimo vokų

ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus

viršininkas tam

specialiai skirtame žurnale Respublikos

Prezidento rinkimų

komisijos nustatyta tvarka.

Paštas vokus

su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia

apylinkių rinkimų

komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2

valandoms iki

rinkimų pabaigos.

Balsavimo vokų

ir biuletenių apskaitą Respublikoje tvarko

Prezidento rinkimų

komisija.

62 straipsnis.

Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų

apylinkėse

Uždarius

balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas,

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos

narių, užklijuoja

ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka

atskirai iš

kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario

nepanaudotus

rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų

skaičiavimo

protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus

rinkėjų sąraše,

balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra

neteisėtai išduotų

biuletenių.

Nepanaudoti

ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų

komisijos viešai

suskaičiuojami, anuliuojami nukerpant dešinįjį

viršutinį kampą,

sudedami į specialiai tam skirtus vokus ir

užantspauduojami.

Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius

įrašomas į balsų

skaičiavimo protokolą.

63 straipsnis.

Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir

balsavusių rinkėjų apskaita

Apylinkės

rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5

jos narių, apžiūri

apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti

antspaudai ir ar

nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo

būti atidaryta ar

kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų

biuletenius. Ar

balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija

dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija

priima sprendimą,

kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas

aktas ir balsai

neskaičiuojami.

Įsitikinus,

kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir

pradedama skaičiuoti

balsus.

Balsai

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų

pažymėtus

balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų

skaičiavimo metu

dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų

skaičiavimo

tvarką nustato Respublikos Prezidento rinkimų

komisija.

Įsitikinus,

kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5

komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma,

visi rinkimų

biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali

būti jokių kitų

dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama

skaičiuoti balsus.

Pagal apylinkės

rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės

rinkėjų skaičius.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai,

skaičius

nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius

biuletenio gavimą.

Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius

nustatomas pagal apylinkės

rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių

skaičių. Dalyvavusių

rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal

apylinkių rinkimų

balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu

gautų biuletenių

skaičių.

Radusi

balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota

rinkėjams, komisija

imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.

Balsų

skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo

protokolą.

64 straipsnis.

Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų

skaičiavimas

Suskaičiavus

balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius,

pradedami skaičiuoti

rinkimų biuleteniai, gauti paštu:

1) apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas pateikia

neatplėštus visus

paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius

įrašomas į balsų

skaičiavimo protokolą;

2) išoriniai

vokai po vieną atplėšiami;

3) iš

išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir

tikrinami pagal

apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo

vokai antspauduojami

rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo

pažymėjime

įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba

rinkėjų sąraše yra

rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau

balsavo apylinkėje,

arba yra gautas kitas to paties rinkėjo

balsavimo paštu

vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo

pažymėjimo, arba

išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas

vidinis balsavimo

vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad

voke esantis

rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina

pažymėti ant vidinio

balsavimo voko;

4) apylinkės

rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas

gautas paštu,

pavardės daromas specialus įrašas apie rinkėjo

balso gavimą;

užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į

balsadėžę, paruoštą

pagal nustatytus reikalavimus;

6) taip

peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė

atidaroma ir,

atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,

skaičiuojami

paštu gauti balsai pagal 63 straipsnio

reikalavimus.

Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas

rinkimų biuletenis,

visi voke esantys biuleteniai pripažįstami

negaliojančiais.

Jei rinkimų

apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas

antspauduotas

vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo

slaptumas, neatplėšiamas,

o perduodamas aukštesniajai rinkimų

komisijai, kuri

balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų

skaičiavimo

protokolą.

65 straipsnis.

Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje

protokolai

Kiekvienoje

rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo

protokolas. Jame

įrašoma:

1) rinkėjų

skaičius rinkimų apylinkėje;

2) gautų iš

miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;

3) kiekvienam

komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių

skaičius, rinkėjams

išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų

skaičius, balsavimo

pažymėjimų skaičius, nepanaudotų biuletenių

skaičius;

4) nepanaudotų

rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų

apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės

atidarymo laikas;

balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių

skaičius;

balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių

skaičius;

9) balsadėžėje

rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į

Respublikos Prezidentus

paduotų balsų skaičius;

10) paštu

gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų

skaičius;

11) paštu gautų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12) paštu gautų

galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13) paštu

gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos

Prezidentus

skaičius;

14) iš viso

rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose

rinkėjų skaičius;

15) iš viso

negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių

skaičius;

16) iš viso už

kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus

paduotų balsų

skaičius.

Jeigu

balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo

išduota rinkėjams,

apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole,

nurodant skaičių,

kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

Rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolą pasirašo

apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas ir nariai. Po to

protokolą pasirašo

stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių

nuomonės pridedamos

prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.

66 straipsnis.

Negaliojantys biuleteniai

Negaliojančiais

biuleteniais laikomi:

1) nenustatyto

pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;

3) tie,

kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau

kaip už vieną

kandidatą į Respublikos Prezidentus;

4) tie,

kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į

Respublikos

Prezidentus jis balsavo.

Sprendimą dėl

rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu

priima apylinkės

rinkimų komisija.

67 straipsnis.

Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų

pateikimas miesto, rajono rinkimų

komisijai

Apylinkės

rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip

pat negaliojančius

ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų

skaičiavimo

protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų

dokumentus

Respublikos Prezidento rinkimų komisijos nustatyta

tvarka sudeda į

paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono

rinkimų komisijai

pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po

balsavimo pabaigos.

Respublikos

Prezidento rinkimų komisija bei Vidaus reikalų

ministerija privalo

garantuoti rinkimų dokumentų transportavimo

bei juos

transportuojančių asmenų saugumą.

68 straipsnis. Balsų skaičiavimas miesto,

rajono rinkimų komisijoje

Miesto, rajono rinkimų komisija balsus

pradeda skaičiuoti, kai gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus

rinkimų dokumentus iš visų rinkimų apylinkių.

Miesto, rajono rinkimų komisija priima

apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:

1) ar yra pristatyti visi privalomi

dokumentai (paketai);

2) paketų antspaudavimą ir užrašus (ar

užrašas visas ir teisingas);

3) ar į balsų skaičiavimo protokolą įrašyti

visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka miesto, rajono

rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų

biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų

skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame

nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;

4) ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra

apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.

Miesto, rajono rinkimų komisija nedelsdama

praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo

protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų

dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.

Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti

paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai, miesto, rajono rinkimų komisijoje

gali būti atidaromi tik miesto, rajono rinkimų komisijos sprendimu.

Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijoje

pateiktų dokumentų trūkumus, miesto, rajono rinkimų komisija imasi priemonių

juos pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti

trūkstamus dokumentus.

Miesto, rajono rinkimų komisija balsus

skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų duomenis ir prie jų

prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti miesto,

rajono rinkimų komisijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolai

Pagal

rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus

rinkimų dokumentus miesto, rajono rinkimų komisija nustato:

mieste, rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių, kuris lygus miesto,

rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;

mieste, rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono

rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui;

mieste, rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono

rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių skaičiui;

už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių. Jis

lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus gautų balsų

rinkimų apylinkėse sumai.

Šie

duomenys surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolus, kuriuos

pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai.

straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai

rinkimų komisijai ir rinkimų rezultatų nustatymas

Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų

rezultatus nustato po to, kai gauna visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų

balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus dokumentus.

Miesto, rajono rinkimų komisija visus iš

rinkimų apylinkių gautus dokumentus (išskyrus finansinius), rinkėjų sąrašus,

miesto, rajono rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą, miesto, rajono

rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus

sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų,

rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo

protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;

2) dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;

3) negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;

4) galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;

5) už kiekvieną kandidatą į Respublikos

Prezidentus paduotų balsų skaičių.

Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama šio

įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti rinkimų

biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali pataisyti įrašus balsų

skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo

protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių,

miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.

Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad

šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų

suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos Prezidento rinkimų

rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais.

Išrinktu laikomas tas kandidatas į

Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau

kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių

rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų,

išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausiai, bet ne mažiau kaip

vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.

Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas

kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų

dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl

dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų pirmame balsavimo rate. Šį

balsavimą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia tą pačią dieną kaip ir

pirmojo balsavimo rato galutinius rezultatus. Per pakartotinį balsavimą

išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.

Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne

daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne

vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka

rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant

rinkimų rezultatus

Skaičiuojant

balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant

rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių

partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos

Prezidentus, taip pat kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti stebėtojai,

taip pat visų visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Stebėtojai

turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų

Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų

komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi

būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais

rinkimų dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai rinkimų komisijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas

Galutinius

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po

rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Pakartotinių

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo

pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

72(1)

straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų

įstatymo pažeidimo

paklausimu, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Respublikos Prezidento

rinkimus, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos

Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs

rinkimų rezultatai.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo

pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtos komisijos

veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezidentą.

Tokį

paklausimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau

kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo

dienos.

Remdamasis

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadomis galutinį sprendimą dėl

Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos

Seimas.

Jeigu

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji

rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų

įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų

rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:

pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo

protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;

nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų

patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių

protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus

apygardos teismas nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų

patvirtinimo ar nepatvirtinimo.

Pripažinus

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami

pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas

Pasibaigus

Respublikos Prezidento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip

per 20 dienų po to, kai baigiasi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams

dėl jos sprendimų išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai

saugoti rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų, Vyriausiosios

rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų sąrašus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

LAIKINAI

EINANTIS

RESPUBLIKOS

PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Vilnius,

1992 m. gruodžio 22 d.

Nr.I-28

69 straipsnis.

Miestų, rajonų balsų skaičiavimo

protokolai

Pagal

rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,

rinkimų biuletenius

ir kitus rinkimų dokumentus miesto, rajono

rinkimų komisija

nustato:

1) mieste,

rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių,

kuris lygus miesto,

rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų

skaičiui;

2) mieste,

rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris

lygus miesto,

rajono rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių

skaičiui;

3) mieste,

rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris

lygus miesto,

rajono rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių

skaičiui;

4) už

kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų

balsų skaičių. Jis

lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į

Respublikos

Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.

Šie duomenys

surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo

protokolus, kuriuos

pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos

pirmininkas ir

nariai.

70 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo

dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų

komisijai ir rinkimų rezultatų nustatymas

Miestų,

rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių, rinkimų

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo

protokolą ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus,

užantspauduoja ir ne vėliau kaip per 36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda

Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Vyriausioji

rinkimų komisija rinkimų rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna

visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat

kitus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus dokumentus.

Vyriausioji

rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo

protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse

nustato:

Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;

dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;

galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;

už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių.

Vyriausioji

rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus,

gali perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali

pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija

dėl balsų skaičiavimo protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais

rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.

Vyriausioji

rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti

balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos

Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų

rezultatus negaliojančiais.

Išrinktu

laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą

balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip

pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo

mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo

daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.

Jeigu

pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų

daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka

rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia

balsų pirmame balsavimo rate. Šiuo atveju išrinktu laikomas kandidatas,

surinkęs daugiau balsų.

Jeigu

pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas

negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų

dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos

Prezidento rinkimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus

ir nustatant rinkimų rezultatus

Skaičiuojant

balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant

rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių

partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos

Prezidentus, taip pat kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti stebėtojai,

taip pat visų visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Stebėtojai

turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų

Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų

komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi

būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais

rinkimų dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai rinkimų komisijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas

Galutinius

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po

rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Pakartotinių

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo

pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

72(1)

straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento

rinkimų įstatymo pažeidimo

paklausimu, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Respublikos Prezidento

rinkimus, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos

Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs

rinkimų rezultatai.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo

pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtos komisijos

veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezidentą.

Tokį

paklausimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau

kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo

dienos.

Remdamasis

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadomis galutinį sprendimą dėl

Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos

Seimas.

Jeigu

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji

rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų

įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų

rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:

pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo

protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;

nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų

patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių

protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus

apygardos teismas nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų

patvirtinimo ar nepatvirtinimo.

Pripažinus

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3

mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami

pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas

Pasibaigus

Respublikos Prezidento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip

per 20 dienų po to, kai baigiasi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams

dėl jos sprendimų išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai

saugoti rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų, Vyriausiosios

rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų sąrašus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

LAIKINAI

EINANTIS

RESPUBLIKOS

PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Vilnius,

1992 m. gruodžio 22 d.

Nr.I-28

71 straipsnis.

Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus

nustatant rinkimų rezultatus

Skaičiuojant

balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų

komisijose, taip

pat nustatant rinkimų rezultatus Respublikos

Prezidento rinkimų

komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų

ir politinių

organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos

Prezidentus, taip

pat asmenų, iškėlusių save į Respublikos

Prezidentus,

paskirti stebėtojai, taip pat visų masinės

informacijos

priemonių atstovai.

Stebėtojai

turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas

rinkimų komisijoms

dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų

pažeidimų, bet

neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui.

Stebėtojai turi

teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti

pridėtas prie

rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu

su kitais rinkimų

dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai

rinkimų komisijai.

72 straipsnis.

Rinkimų rezultatų paskelbimas

Galutinius

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne

vėliau kaip per

4 dienas po rinkimų skelbia Respublikos

Prezidento rinkimų

komisija.

Pakartotinių

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne

vėliau kaip per 4

dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos

skelbia Respublikos

Prezidento rinkimų komisija.

73 straipsnis.

Respublikos Prezidento pažymėjimas

Po rinkimų

rezultatų paskelbimo Respublikos Prezidento

rinkimų komisija ne

vėliau kaip per 3 valandas nuo rezultatų

paskelbimo

išrinktam Respublikos Prezidentui įteikia Lietuvos

Respublikos

Prezidento pažymėjimą.

30 straipsnis.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas

Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą, likus ne mažiau kaip 20

dienų iki rinkimų

dienos, sudaro Respublikos Prezidento rinkimų

komisija pagal

miestų, rajonų rinkimų komisijų pateiktus rinkėjų

sąrašus, taip pat

rinkėjų, gyvenančių užsienyje, sąrašus.

IV.

KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS

42 straipsnis.

Naudojimosi masinės informacijos

priemonėmis sąlygos ir tvarka

Kandidatams į

Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos

galimybės rinkimų

agitacijai nemokamai naudotis valstybinėmis

masinės informacijos

priemonėmis. Konkrečią valstybinio radijo ir

televizijos laidų

apimtį ir laiką kiekvieno kandidato į

Respublikos

Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Respublikos

Prezidento rinkimų

komisija, suderinusi su Lietuvos radijo ir

televizijos

vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas

lygybės principas

kandidatams į Respublikos Prezidentus.

Kandidatai į

Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai

skirtą laiką

valstybinėse masinės informacijos priemonėse,

valstybiniame

Lietuvos radijuje ir televizijoje gali išnaudoti

patys ar leisti tuo

laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms

politinėms

partijoms ir politinėms organizacijoms bei

patikėtiniams ar jų

nurodytiems kitiems asmenims.

Agitaciją

komercinėse masinės informacijos priemonėse riboja

tik speciali

Respublikos Prezidento rinkimų sąskaita.

Visus ginčus

dėl rinkimų agitacijos sprendžia Respublikos

Prezidento

rinkimų komisija, vadovaudamasi kandidatų į

Respublikos

Prezidentus lygiateisiškumo principu.

Masinės

informacijos priemonės, paskelbusios

kompromituojančią

medžiagą apie kandidatą į Respublikos

Prezidentus,

kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo

patikėtinio

reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų

5 dienoms paskelbti

kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo

patikėtinio

atsakomąją nuomonę.

58 straipsnis.

Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir

globos įstaigose

Gydymo,

socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi

specialūs balsavimui

skirti pašto skyriai.

Galintys

judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys

balsavimo patalpoje

šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

Negalinčius

judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus bei

globotinius lanko

specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos

tvirtina miestų,

rajonų rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo

turi pats jam

sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų

biuletenį ir įdėti

jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali

pasinaudoti asmens,

kuriuo pasitiki, pagalba (išskyrus pašto,

gydymo bei globos

įstaigos darbuotojus, rinkimų stebėtojus).

Gydymo,

socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo

nurodymu gali būti

draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,

kurių būklė yra

sunki. Šis nurodymas rinkimų komisijoms yra

privalomas.

Taip pat

draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu

Sveikatos

apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų

komisija padarė

išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos

psichinės ligos,

silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos

sutrikimo negali

suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

74 straipsnis.

Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų

saugojimas

Pasibaigus

Respublikos Prezidento rinkimams, Respublikos

Prezidento rinkimų

komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to,

kai baigiasi šiame

įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos

sprendimų

išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai

saugoti rinkimų

apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų,

Respublikos

Prezidento rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų

sąrašus.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS

PREZIDENTO

PAREIGAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Vilnius, 1992 m.

gruodžio 22 d.

Nr.I-28

231 straipsnis.

Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašą

bendroji tvarka

Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi

visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę

patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų

registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir

tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės

institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.

Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi

būti išbraukiama:

1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos

pilietybės;

3) pilietis, kuriam įsigaliojo teismo

sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai

rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų

sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik sutikus Vyriausiajai

rinkimų komisijai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

232 straipsnis. Miesto, rajono

rinkėjų sąrašai

Miesto, rajono rinkėjų sąrašą magnetinėse

laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo

gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65

dienoms iki rinkimų perduoda miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi

užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos

diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių

gyvenamoji vieta nėra žinoma.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

233 straipsnis. Rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašai

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal

miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro

miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų

perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių,

kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir

keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į

Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko

administracija, rinkėjų sąrašą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

234 straipsnis. Rinkėjų sąrašų

paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų

sąrašais

Likus ne mažiau kaip 55 dienoms iki rinkimų,

apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams

susipažinti su rinkėjų sąrašu. Diplomatinėje atstovybėje prie įėjimo į rinkimų

komisijos patalpas turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei

įgyvendinti.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

235 straipsnis. Rinkėjo

pažymėjimas

Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos

išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše

yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti

paštu negalima.

Rinkėjo pažymėjime nurodoma:

1) rinkėjo vardas ir pavardė;

2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3) rinkėjo adresas;

4) miestas, rajonas, kuriame balsuoja

rinkėjas;

5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą

įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;

6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės

rinkėjų sąraše.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

236 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo

įteikimas

Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams

organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui,

pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia

arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive,

rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.

Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima

rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba

rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba

rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo

pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau

kaip likus 40 dienų iki rinkimų.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo

pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo pažymėjimas, privalo

nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios

aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo

asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti

naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas

į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai

nedelsdama praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad

rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo

pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų

sąrašai.

Miesto, rajono rinkimų komisija Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kito

miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į

nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo.

Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą

su gyvenamosios vietos įrašu.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

237 straipsnis. Rinkėjų sąrašų

patikslinimas iki galutinių sąrašų

sudarymo

Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami

perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą,

išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.

Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo

į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos

adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.

Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko

miesto, rajono rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose

padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą

iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą rajono rinkimų komisijos teikimu

tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir apie padarytus pakeitimus praneša

miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo

231 straipsnyje nustatytais atvejais.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

238 straipsnis.

Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių

įrašymas į

rinkėjų sąrašus

Kitose valstybėse esantys Lietuvos

Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto rinkėjų sąrašą.

Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė,

likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų

komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo

patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu

laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja

diplomatinėje atstovybėje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

239 straipsnis.

Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei

bausmės

atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus

Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba

alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba

alternatyviąją tarnybą.

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos

karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkėjų sąrašus tos rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.

Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo

paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į

papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra

įrašyta laivo įgula.

Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose,

įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat

gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės

atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkėjų sąrašą tos rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

2310 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų

sąrašus, taip

pat rinkimų dieną

Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po

galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18

valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su

jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės

teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo

pavardę, vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir pase įrašytą adresą miesto,

rajono rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija patikrina, ar

rinkėjas yra įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių

garantuoti, kad rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo užpildytas biuletenis bus

skaičiuojamas tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus,

skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas

šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės

rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

2311 straipsnis.

Skundai dėl rinkėjų sąrašų

Rinkėjas arba partijos, politinės

organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra

įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki

rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą

privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2

dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3

dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2

dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.

Praleidus nustatytus terminus pareikšti

pastabas ir skundus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.

Apie gautus skundus ir teismo sprendimu

rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša

miesto, rajono rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai rinkimų komisijai per

kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai: Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS

straipsnis. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos

Prezidentus kėlimas

Pretendentais

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.

Pretendentus

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės

partijos ir politinės organizacijos.

Pretendentų

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau

kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą rinkimuose

kandidatu į Respublikos Prezidentus

Pretendentas

būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki

rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Jeigu

pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės

partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas

raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę

patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79

straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra

grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

Vyriausioji

rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) nuo

pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78

straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų

parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus

vardu ir pavarde arba jų neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo

lapus ne vėliau kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos

teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo

padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo

sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720

(94.11.18)

Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas

Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių

rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:

Aš,

Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu ______________

(asmens vardas ir pavardė)

pareiškimą

dalyvauti m. _____ ___ d. rinkimuose kandidatu į Lietuvos

Respublikos Prezidentus.

Eil.Asmens

pa- Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas

Nr.

vardė, Respublikos gyvenamoji ir

vardas pilietybę vieta data

patvirtinan-

čio dokumento

serija,numeris ______________

Lapo

pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos

Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė

gyvenamoji vieta, parašas.

Visus

duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats. Rinkėjas gali

paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.

Rinkėjų

parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims,

raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos

Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas

Likus

iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į

Respublikos Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos

išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų

parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos

pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pretendentai

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų

komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią

pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.

Vyriausioji

rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų

gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl

to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du

kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat parašai tų

piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų arba juos įrašė neteisingus.

Jeigu

atmetus parašus, kurie neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos

Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į

Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas

įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3

dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) gali būti apskųstas Vilniaus apygardos

teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą

įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja

nuo paskelbimo.

Pretendentai

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus

statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.

Likus

iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija

oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos

Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo

išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą.

Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos

prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis

Asmuo,

įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti

patikėtinius. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą

Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda

patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant kandidato vardą ir

pavardę) patikėtinio pažymėjimą.

Kandidato

į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos

Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės

informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti

kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja

įstatymams.

Kandidatas

į Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji

rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą,

priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai jį paskelbia.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai

Visos

politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios asmenį kandidatu į

Respublikos Prezidentus, kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu

paskirti stebėtojus į kiekvieną rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento

rinkimų stebėtojo pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų pažymėjimus

išduoda:

stebėtojų, paskirtų stebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat miestų,

rajonų rinkimų komisijų veiklą, - Vyriausioji rinkimų komisija;

stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų veiklą, - miestų, rajonų

rinkimų komisijos.

Rinkimų

stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų, kurių veiklą jie paskirti

stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas bei

nariai laikytųsi šio įstatymo.

Stebėtojų

pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie rinkimų komisijų protokolų ir

sprendimų.

Šiame

įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi teisę apskųsti rinkimų

komisijų sprendimus.

Rinkimų

stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į Respublikos Prezidentus

turi teisę bet kada raštu atšaukti savo stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu

nuo pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė

asmeniui stebėtojo pažymėjimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS

VEIKLOS GARANTIJOS

straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti

susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis

Kandidatai

į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi

lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,

posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti

savo rinkiminę programą.

Valstybinės

valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į

Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti

reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.

straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė būti

atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų

kampanijos laikui

Kandidatas

į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2

mėnesiams, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

Už šį laiką iš valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo

užmokesčiai.

541 straipsnis. Balsavimas

diplomatinėje atstovybėje

Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje

atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis, tam skiriant ne mažiau

kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjas prašo, diplomatinė atstovybė (konsulatas)

gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.

Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų

ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta

balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai

diplomatinei atstovybei (konsulatui).

Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės

atstovybės (konsulato) vadovas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

542 straipsnis. Balsavimas laive

Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne

mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto

ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis

teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų

apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.

Laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos

narių rinkėjų ir su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys bei kuriuose

balsuojama, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat Vyriausioji

rinkimų komisija nustato balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam

laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive

organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis.

Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą

pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

543 straipsnis.

Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse ir

laivuose tvarka

Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

544 straipsnis. Balsavimas gydymo,

socialinės rūpybos ir globos

įstaigose

Gydymo, socialinės rūpybos ir globos

įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Miesto, rajono

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės

rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,

pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas

skiria balsavimui tinkamas patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų

pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos

sąlygos į jį atvykti.

Galintys judėti šių įstaigų pacientai ir

globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje

nustatyta tvarka.

Pas gydymo, socialinės rūpybos bei globos

įstaigų pacientus ir globotinius, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į

balsavimo patalpą, atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai

(jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.

Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis

slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu

voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos

darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo

pasitiki, paslaugomis.

Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos

vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių

būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.

Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti

asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų

komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,

silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo

veiksmų esmės.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

545 straipsnis. Balsavimas

kariniuose daliniuose

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos

daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra

nustatyta 544 straipsnyje.

Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas

kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

546 straipsnis. Balsavimas bausmės

atlikimo vietose

Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs

balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.

Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta

tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos

rinkimų apylinkėse.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ

NUSTATYMAS

straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko

pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodo specialiai tam

skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto

skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto,

rajono rinkimų komisijai.

Paštas vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais

įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2

valandoms iki rinkimų pabaigos.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą

Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

Uždarius

balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės

plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario

nepanaudotus rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų skaičiavimo

protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus rinkėjų sąraše, balsavimo

pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.

Nepanaudoti

ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų komisijos viešai suskaičiuojami,

anuliuojami nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam

skirtus vokus ir užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius

įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir balsavusių

rinkėjų apskaita

Apylinkės

rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės

rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,

liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos

išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima

sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai

neskaičiuojami.

Įsitikinus,

kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir pradedama skaičiuoti balsus.

Balsai

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius

galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią

balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Įsitikinus,

kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių

ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant

kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama

skaičiuoti balsus.

Pagal

apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal

rinkėjų parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų

apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje

rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas

pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų

biuletenių skaičių.

Radusi

balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi

priemonių išsiaiškinti priežastis.

Balsų

skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų

skaičiavimas

Suskaičiavus

balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti rinkimų

biuleteniai, gauti paštu:

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu

gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;

išoriniai vokai po vieną atplėšiami;

iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės

rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės

antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų

sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau

balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu

vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra

įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir

laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina

pažymėti ant vidinio balsavimo voko;

apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės

daromas specialus įrašas apie rinkėjo balso gavimą;

užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal

nustatytus reikalavimus;

taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus

antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai

pagal 63 straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip

vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami

negaliojančiais.

Jei

rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas,

jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas

aukštesniajai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo

balsų skaičiavimo protokolą.

straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai

Kiekvienoje

rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:

rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;

gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams

išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų

skaičius, nepanaudotų biuletenių skaičius;

nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;

rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

balsadėžės atidarymo laikas;

balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus

paduotų balsų skaičius;

10)

paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;

11)

paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12)

paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13)

paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;

14)

iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15)

iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;

16)

iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų

skaičius.

Jeigu

balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota rinkėjams, apie

tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo

rasta daugiau.

Rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos,

komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo

dalis.

straipsnis. Negaliojantys biuleteniai

Negaliojančiais

biuleteniais laikomi:

nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;

tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau kaip už vieną

kandidatą į Respublikos Prezidentus;

tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus

jis balsavo.

Sprendimą

dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų

komisija.

straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų

pateikimas miesto, rajono rinkimų komisijai

Apylinkės

rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir

nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų

sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono rinkimų

komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.

Vyriausioji

rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti

rinkimų dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)