LegalizeLietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1993, Nr. 2-29
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO
RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI
NUOSTATAI
1 straipsnis. Respublikos
Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos Prezidentą renka
Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia
ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
2 straipsnis. Teisė būti
kandidatu į Respublikos Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali
būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus
pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne
mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Tas pats asmuo Respublikos
Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-40,
93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
2(1)
straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis
(struktūromis)
Pretendentas
būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų
komisija priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki
įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD,
NKGB, MGB, KGB bei kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose
(struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą
su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu
į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta:
tarnybos (struktūros) pavadinimas bei pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis,
rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų
anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši.
Jei pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje
pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų
komisija privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo.
Jei pretendentas
iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai
rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos, Komisija apie tai viešai
paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai asmuo įregistruotas
kandidatu į Respublikos Prezidentus.
Apie savo darbą,
mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis
(struktūromis) kandidatas į Respublikos Prezidentus privalo skelbti savo
kiekvienoje vaizdo ar garso agitacinėje rinkimų medžiagoje.
Jeigu
Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų anketoje
pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa,
taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar
kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje
nurodytose tarnybose (struktūrose), bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad
apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą
būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus
supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.
Jeigu
pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į
Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta
informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo
duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti - įrašyti
nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24
valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai.
Jeigu
pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į
Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta
informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako
pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, Vyriausioji rinkimų komisija
prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas
ar organizacijas, prašydama pateikti papildomų duomenų ar dokumentų.
Išnagrinėjusi
gautą informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija privalo priimti vieną iš šių
sprendimų:
1) gautą
informaciją pripažinti nepagrįsta;
2) kreiptis į
Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu nustatyti
faktą, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas
į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodė neteisingus duomenis apie
savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje
išvardytomis tarnybomis (struktūromis) arba tokius duomenis nuslėpė.
Visais atvejais
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos
gavimo turi priimti sprendimą ir per 24 valandas nuo priėmimo jį paskelbti.
Teismas
Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiškimą išnagrinėja per 72 valandas ir
priima sprendimą, kuris įsiteisėja nuo paskelbimo.
Įsiteisėjusį
teismo sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija per 24 valandas paskelbia viešai.
Jeigu
Vyriausioji rinkimų komisija gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją
iki rinkimų likus mažiau kaip 12 dienų, kandidatas į Respublikos Prezidentus su
šia informacija nesupažindinamas, o Vyriausioji rinkimų komisija jos
nenagrinėja.
Vyriausioji
rinkimų komisija teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip
likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.
Šio straipsnio 1
dalyje vartojamą sąvoką “bendradarbiavimas” apibrėžia Lietuvos Respublikos
įstatymo “Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių
3 straipsnis. Visuotinė
rinkimų teisė
Teisę rinkti Respublikos
Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne
jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti
neveiksniais.
Bet kokie tiesioginiai arba
netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl
lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.
4 straipsnis. Lygi rinkimų
teisė
Kiekvienas Lietuvos Respublikos
pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną
balsą.
specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo” 5 straipsnis (Žin., 1992, Nr.
1-1).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-449,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
Nr. VIII-1938,
00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)
6 straipsnis. Slaptas
balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai
ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis. Viešumas
rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir
rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie
rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne
vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja
piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,
buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos
Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.
Valstybinės masinės
informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų
rengimą ir vykdymą.
Visų masinės informacijos
priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose,
kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose,
taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.
8 straipsnis. Rinkimų rengimo
ir vykdymo išlaidos
Respublikos
Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės.
Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir
vykdyti bei atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio
personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių
rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo
inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų
patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo
atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po
rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
II. RINKIMŲ
ORGANIZAVIMAS
9 straipsnis. Rinkimų
apylinkių sudarymas
Atsižvelgiant į
patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, miestų,
rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.
Miesto, rajono teritorijos
suskirstymą į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji
rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus
Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.
Rinkimų
apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.
Rinkimų
apylinkės ribos, balsavimo būstinės adresas keičiami esant reikalui, bet ne
vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti
savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą
apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių
sudaromoje apylinkėje, balsavimo būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti
savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi darytini
pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai
rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais
pavadinimais arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir
telefonus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
10 straipsnis. Rinkimų
komisijos
Respublikos Prezidento
rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkimų
komisija;
2) miesto, rajono rinkimų
komisija;
3) apylinkių rinkimų
komisijos.
Rinkimų komisijų nariai
negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.
Į rinkimų komisiją gali būti
siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas
Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią
amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo anksčiau
atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
11 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
12 straipsnis. Neteko galios
nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
13 straipsnis. Miestų,
rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų, rajonų rinkimų komisijas
rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus
74 dienoms iki rinkimų.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) tame mieste,
rajone gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio
asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;
2) tame mieste, rajone gyvenančių
ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo
Lietuvos teisininkų draugija;
3) mero pasiūlyto kiekvienos
savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai,
administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų,
politinių organizacijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų
apygardoje, pasiūlytų asmenų.
Teisingumo
ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir
daugiau kandidatūrų.
Partijos,
politinės organizacijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje
rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno
šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du savo
atstovus. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji
rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta,
Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais
kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos
arba miesto, rajono mero.
Visais atvejais
ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į miestų,
rajonų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos
ir mero pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš
teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero
pasiūlytų kandidatūrų.
Jeigu tą pačią
dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės
tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos
sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų,
referendumo teritorijoje sudaro vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba
referendumo - komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus
rinkimus ar referendumą.
Miesto, rajono
rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.
Miesto, rajono
rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko
pavaduotoją ir sekretorių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-49,
93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
14 straipsnis. Miestų,
rajonų rinkimų komisijų įgaliojimai
Miesto, rajono
rinkimų komisija:
1) Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja mieste, rajone gyvenančius
rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
2) prižiūri,
kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;
3) sudaro
apylinkių rinkimų komisijas;
4) paskirsto
rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų
naudojimą ir už sunaudotas rinkimams atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;
5) registruoja
rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;
6) sudaro
miesto, rajono teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos
įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto
vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;
7) surašo
miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir
perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;
8) svarsto
skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima
sprendimus;
9) vykdo kitus
šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
15 straipsnis. Apylinkių
rinkimų komisijų sudarymas
Ne vėliau kaip
likus 65 dienoms iki rinkimų miesto, rajono rinkimų komisija nustato kiekvienos
rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų
ir politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu
nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta,
trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra
rinkimų apylinkė, meras.
Po vienodą
skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena
partija, politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutiniuosius Seimo
rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu
partija, politinė organizacija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai
kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis
organizacijomis;
2) partija,
politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutiniuosius savivaldybės tarybos
rinkimus gavusi tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį
sąrašą). Jeigu partija, politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama
koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje
dalyvavusiomis organizacijomis.
Jeigu partija,
politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal
savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal
vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų,
dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas
siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta koalicija,
rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios organizacijos
kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.
Partijos, politinės organizacijos kandidatūrų
sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms
iki rinkimų.
Apylinkių
rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro miesto, rajono rinkimų komisijos
ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės
organizacijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, miesto,
rajono rinkimų komisija negali jos atmesti.
Jeigu
kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo
reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, miesto, rajono
rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos
narių skaičių arba kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų
komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero siūlomi asmenys negali būti partijų,
politinių organizacijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario
įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 miesto, rajono rinkimų komisijos
nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja mero
siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali
būti skiriamas komisijos nariu.
Apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkus skiria miesto, rajono rinkimų komisijos.
Apylinkės
rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją
ir sekretorių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
16 straipsnis. Apylinkės
rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės
rinkimų komisija:
1) iš miesto,
rajono rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su
jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda
rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša miesto, rajono rinkimų komisijai apie
apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;
2) nagrinėja
skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
3) Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės
teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu
visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;
4) kartu su
savivaldybės tarybos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus
laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir
balsadėžės;
5) rinkimų dieną
organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;
6) suskaičiuoja
balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;
7) svarsto savo
apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo
organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima
sprendimus;
8) vykdo kitus
šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
17
straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai ir rinkimų komisijų
darbo
organizavimas
Rinkimų
komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs
rašytinį pasižadėjimą.
Miestų, rajonų
ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo
tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomi šie rinkimų
komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstai:
1) „Aš, (vardas, pavardė),
pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir
įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir
susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė),
pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir
įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir
susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.
Davęs rašytinį
pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Pasižadėjimas galioja visą
paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką. Rašytinio pasižadėjimo tekstas
negali būti keičiamas. Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigas
nepasižadėjus.
Rašytinius
pasižadėjimus saugo rinkimų komisijos narius, pirmininkus paskyrusi rinkimų
komisija.
Vyriausioji ar
miesto, rajono rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato
laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio
pasižadėjimo ilgiau kaip 15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį
pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.
Rinkimų
komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5
komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje
dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai,
lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su
sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie
protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.
Pasibaigus
rinkimams, miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų
įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų
komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra
atlikę visus pagal įstatymą jiems pavestus darbus.
Rinkimų
komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet
kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo,
pažeidęs šį reikalavimą arba rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą,
turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn
įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
17 straipsnis. Rinkimų
komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai ir
rinkimų
komisijų darbo organizavimas
Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas
rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.
Miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų
narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko
pasižadėjimo tekstas:
“Aš, rinkimų komisijos narys, pirmininkas
(vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos
Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas
rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir
piliečių teises.
Tepadeda man Dievas.”
Pasižadėti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo.
Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.
Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigas nepasižadėjus.
Rašytinius pasižadėjimus saugo rinkimų
komisijos narius, pirmininkus paskyrusi rinkimų komisija.
Vyriausioji ar miesto, rajono rinkimų
komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo
duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip
15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka
pareigų rinkimų komisijoje.
Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai
juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos sprendimai
priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos
nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją
nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.
Pasibaigus rinkimams, miestų, rajonų ir
apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą
nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai
ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jiems pavestus
darbus.
Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui,
davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija
ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą arba
rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos
ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Pastaba. Miestų, rajonų, apylinkių rinkimų komisijų
nariams, pirmininkams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra davę rašytinio
pasižadėjimo, 15 dienų terminas skaičiuojamas ne nuo jų paskyrimo, bet nuo
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17,
18, 22, 23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 straipsnių pakeitimo ir
papildymo 23(1), 23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9),
23(10), 23(11), 54(1), 54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) straipsniais įstatymo
įsigaliojimo.
18
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki
balsavimo pabaigos
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į
Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai
rinkimų komisijų sprendimus gali apskųsti šia tvarka:
1)
apylinkių rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono rinkimų komisijai;
2)
miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3)
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus - Vilniaus apygardos teismui.
Skundai
turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
18 straipsnis. Skundai dėl
rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos
Visos politinės partijos ir
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei
kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus
gali apskųsti šia tvarka:
1) apylinkių rinkimų
komisijų sprendimus - miesto ar rajono rinkimų komisijai;
2) miestų, rajonų rinkimų
komisijų sprendimus - Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3) Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimus - Vilniaus apygardos teismui.
Skundai turi būti
išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Vilniaus apygardos
teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647,
94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
19 straipsnis. Skundai dėl
rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
Visos politinės partijos ir
politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei
kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai apylinkių rinkimų komisijų
sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti miesto,
rajono rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų priėmimo. Šie
skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas.
Miestų, rajonų rinkimų
komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius ir,
nustačiusios aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei
negaliojančius biuletenius, gali pakeisti apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą. Miestų, rajonų rinkimų komisijos neturi teisės pripažinti
negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimai, išskyrus sprendimus dėl Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatų pripažinimo negaliojančiais, gali būti apskųsti Vilniaus apygardos
teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne
vėliau kaip per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir jo vykdymas
Vyriausiajai rinkimų komisijai yra privalomas.
Vyriausioji rinkimų
komisija, nagrinėdama skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimų dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo mieste ar rajone, gali perskaičiuoti
miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir, nustačiusi
aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus biuletenius, gali pakeisti miesto,
rajono ir apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus. Vyriausioji rinkimų
komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais miestų, rajonų balsų
skaičiavimo protokolų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647,
94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
20 straipsnis. Parama
rinkimų komisijoms
Valstybės institucijos,
įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų
komisijoms vykdyti įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.
Valstybės institucijos,
įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas
privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pareikštus prašymus ir duoti rinkimų
komisijai motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams darbams rinkimų
komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.
Vietos savivaldybės,
valstybės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų komisijoms
patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.
21 straipsnis. Rinkimų
komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų komisijų
pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna
atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės
patvirtintus tarifus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. IX-263, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1334 (2001 05 09)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
22 straipsnis. Rinkimų
komisijų sudėties keitimas
Miesto, rajono, apylinkės
rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti
rinkimų komisija, patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba Vyriausioji rinkimų
komisija.
Rinkimų komisija gali
svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės organizacijos siūlymą atšaukti
jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
Prireikus naujas rinkimų
komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo nustatyta
tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nustatytiems
terminams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
III. RINKĖJŲ
SĄRAŠAI
23 straipsnis.
Rinkėjų sąrašai
Rinkimams
organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) miestų,
rajonų rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąrašai.
Rinkėjų sąrašai
sudaromi du kartus - išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti
naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad
kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į
rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.
Kandidatus
iškėlusių partijų prašymu rinkimų agitacijos tikslais gali būti sudaromi ir
teikiami konkrečios rinkimų apygardos bendrieji rinkėjų sąrašai. Partijos,
kurios yra įregistruotos Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, gali
gauti bendruosius (elektroninėse informacijos laikmenose arba atspausdintus)
rinkėjų sąrašus. Bendruosiuose rinkėjų sąrašuose pateikiami: rinkėjo vardas,
pavardė, adresas ir gimimo metai. Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka
juos užsakiusi partija. Jeigu rinkėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra
pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos adresas ar gimimo metai būtų
viešai skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, šiuose sąrašuose nurodomas
tik jo vardas ir pavardė. Partijos negali teikti bendrųjų rinkėjų sąrašų
tretiesiems asmenims ir naudoti kitiems negu rinkimų agitacijos tikslams.
Gautus duomenis jos privalo sunaikinti per 30 dienų po galutinių rinkimų
rezultatų paskelbimo.
Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas ir miestų, rajonų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro
ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos
laikmenose. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų
sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens
duomenys:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data,
pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas
ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
2) miestų,
rajonų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios
vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.
Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų
apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.
Kiekvienas rinkėjas
turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad jo gyvenamosios vietos adresas
ir gimimo metai ar kuris nors iš jų būtų nurodomi bendruosiuose rinkėjų
sąrašuose, kurie teikiami partijoms. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su
gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę
nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše, taip pat kad gyvenamosios vietos adresas ir gimimo metai būtų
skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
23(1)
straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji
tvarka
Į Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos
Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo
duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis
sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
Rinkėjų sąrašų
sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija,
remdamasi valstybės institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.
Iš Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama:
1) miręs
Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo,
netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;
3) pilietis,
kuriam įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
Likus ne daugiau
kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais
patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali
būti keičiami tik sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
23(2) straipsnis.
Miesto, rajono rinkėjų sąrašai
Miesto, rajono
rinkėjų sąrašą elektroninėse informacijos laikmenose pagal Lietuvos Respublikos
rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę
žinomą ar deklaruotą rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji
rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda
miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų
sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms. Taip pat
sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
23(3)
straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai
Rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą pagal miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą
rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau
kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip
pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma.
Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir
rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo
registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
23(4)
straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais
Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams
susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama
daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar
platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti
nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai,
kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą.
Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo pažymėjimus,
apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti
paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Diplomatinėje atstovybėje, prie įėjimo į
rinkimų komisijos patalpas, turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų
teisei įgyvendinti.
Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas ir miestų, rajonų rinkėjų sąrašai viešai
neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali
būti teikiami ir telefonu.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
23(5)
straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas
Rinkėjo
pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis.
Neturint šio pažymėjimo, balsuoti paštu negalima.
Rinkėjo
pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo
vardas ir pavardė;
2) rinkėjo
gimimo data (metai, mėnuo, diena);
3) rinkėjo
adresas;
4) miestas,
rajonas, kuriame balsuoja rinkėjas;
5) apylinkės, į
kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo
būstinės adresas;
6) rinkėjo eilės
numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
23(6)
straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas
Rinkėjo
pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje
esančiam rinkėjui, pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo
pažymėjimus įteikia arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui,
balsuojančiam laive, rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų
apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba
rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba
rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo
pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau
kaip likus 20 dienų iki rinkimų.
Rinkėjas, kuris
laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo
pažymėjimas, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai,
kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą
jo asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti
naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas
į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai
nedelsdama praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad
rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo
pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų
sąrašai.
Miesto, rajono
rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti
rinkėjo pažymėjimą kito miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu
jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti
rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos
piliečio pasą su gyvenamosios vietos įrašu.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
23(7)
straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo
Išankstiniai
rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto,
rajono rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašą.
Rinkėjas
perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame
sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė
po sąrašo sudarymo.
Rinkėjo
perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame
pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko miesto, rajono rinkimų komisija ir apie
rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai
rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į
kitą rajono rinkimų komisijos teikimu tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir
apie padarytus pakeitimus praneša miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti
arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji
rinkimų komisija šio įstatymo 231 straipsnyje nustatytais atvejais.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
23(8)
straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų
sąrašus
Kitose
valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto
rinkėjų sąrašą.
Lietuvos
Respublikos diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų,
perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą
rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi
rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į
Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
23(9)
straipsnis. Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei bausmės
atlikimo
vietose,
įrašymas į rinkėjų sąrašus
Rinkėjai,
atliekantys tikrąją karinę arba alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų
sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo
pašaukti atlikti tikrąją karinę arba alternatyviąją tarnybą.
Krašto apsaugos
sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į
rinkėjų sąrašus tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.
Laivuose esantys
rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į
Lietuvą, įrašomi į papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios
rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula.
Rinkėjai,
esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo
vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas
į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės
atlikimo vieta.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
23(10)
straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų
sąrašus, taip pat
rinkimų
dieną
Jeigu į
apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne
vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia
Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu,
priskirtu šios rinkimų apylinkės teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į
papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija
tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę, vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir
pase įrašytą adresą miesto, rajono rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų
komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą,
ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo
užpildytas biuletenis bus skaičiuojamas tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra
balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų
apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal
papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
23(11)
straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
Rinkėjas arba
partijos, politinės organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų
klaidų, dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į
rinkėjų sąrašą arba yra įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti
apylinkės rinkimų komisijai iki rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms.
Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj
pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos
liko daugiau kaip 10 dienų.
Apylinkės
rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos
apygardos administraciniam teismui, kuris skundą išnagrinėja per 3 dienas.
Teismo sprendimas yra galutinis.
Praleidus
nustatytus terminus pareikšti pastabas ir skundus, pastabos ir skundai
nenagrinėjami.
Apie gautus
skundus ir teismo sprendimu rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių
rinkimų komisijos praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai
rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12
valandų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
24 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
25 straipsnis.
(Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
26 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
27 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
28 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
29 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
31 straipsnis. Pretendentų
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kėlimas
Pretendentais būti kandidatais
į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.
Pretendentus būti
kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės partijos ir
politinės organizacijos.
Pretendentų būti kandidatais
į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų
ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
32 straipsnis. Pareiškimas
apie asmens dalyvavimą rinkimuose kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Pretendentas būti kandidatu
į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų raštu
pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus iškėlė politinės partijos ir politinės organizacijos, šis jų
sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento
pilietybę bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas paskutinio
paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5
dydžių užstatas. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje
nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį
sumokėjusiam asmeniui.
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) nuo
pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų
parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
vardu ir pavarde arba jų neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo
lapus ne vėliau kaip per 3 dienas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72
valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647,
94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720(94.11.18)
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
Nr. VIII-1938,
00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)
Nr. IX-179, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-687 (2001 03 09)
33 straipsnis. Rinkėjų
parašų rinkimas
Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų
parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
Aš, Lietuvos Respublikos
pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
(asmens
vardas ir pavardė)
pareiškimą dalyvauti __m.
____ _____d. rinkimuose kandidatu į Lietuvos Respublikos
Prezidentus.
Eil. Asmens Lietuvos
Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr. pavardė, Respublikos gyvenamoji ir
data
vardas pilietybę vieta
patvirtinančio
dokumento
serija,numeris
Lapo pabaigoje nurodomas
asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybę
patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.
Visus duomenis parašų
rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats. Rinkėjas gali paremti
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų parašų rinkimo lapus
išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims, raštu pareiškusiems
apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos Prezidentus, o šių asmenų
prašymu – jų nurodytiems asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
34 straipsnis. Kandidatų į
Respublikos Prezidentus įregistravimas
Likus iki rinkimų ne mažiau
kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus,
privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų
rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Taip pat
pretendentas turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto
deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus valstybinės mokesčių
inspekcijos.
Pretendentai būti
kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią
pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
Vyriausioji rinkimų komisija
ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina,
ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to paties
pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du kartus ar
daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat parašai tų piliečių,
kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų arba juos įrašė neteisingus.
Jeigu, atmetus parašus, kurie
neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus remia ne
mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas įregistruoti asmenį
kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir
ne darbo dienas) gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą
įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.
Pretendentai būti
kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus
statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir paskelbus oficialaus leidinio „Valstybės
žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ visų asmenų, įregistruotų kandidatais
į Respublikos Prezidentus, sąrašą.
Likus iki rinkimų dienos ne
mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų
asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau
kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į
Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą. Nuo oficialaus kandidatų į
Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos prasideda Respublikos
Prezidento rinkimų kampanija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-647,
94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr. I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
Nr. VIII-1938,
00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
35 straipsnis. Kandidato į
Respublikos Prezidentus patikėtinis
Asmuo, įregistruotas
kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti patikėtinius. Kandidatas
į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą Vyriausiajai rinkimų
komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda patikėtiniams kandidato
į Respublikos Prezidentus (nurodant kandidato vardą ir pavardę) patikėtinio
pažymėjimą.
Kandidato į Respublikos
Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimu
jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės informavimo priemonėse,
rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus kandidato į
Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja įstatymams.
Kandidatas į Respublikos
Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji rinkimų
komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą, priima
sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai jį paskelbia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
36 straipsnis. Respublikos
Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos politinės partijos ir
politinės organizacijos, iškėlusios asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus,
kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu paskirti stebėtojus į
kiekvieną rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojo
pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų pažymėjimus išduoda:
1) stebėtojų, paskirtų
stebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat miestų, rajonų rinkimų
komisijų veiklą, - Vyriausioji rinkimų komisija;
2) stebėtojų, paskirtų
stebėti apylinkių rinkimų komisijų veiklą, - miestų, rajonų rinkimų komisijos.
Rinkimų stebėtojai turi
teisę dalyvauti rinkimų komisijų, kurių veiklą jie paskirti stebėti,
posėdžiuose ir reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas bei nariai
laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų pateikti protestai
raštu turi būti pridėti prie rinkimų komisijų protokolų ir sprendimų.
Šiame įstatyme nurodytais
atvejais ir tvarka stebėtojai turi teisę apskųsti rinkimų komisijų sprendimus.
Rinkimų stebėtojus
paskyrusios organizacijos ar kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę
bet kada raštu atšaukti savo stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu nuo
pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė asmeniui
stebėtojo pažymėjimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
V. KANDIDATŲ Į
RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis. Kandidato į
Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti susirinkimuose,
naudotis masinės
informacijos priemonėmis
Kandidatai į Respublikos
Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi lygią teisę
pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose,
naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo
rinkiminę programą.
Valstybinės valdžios ir
valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į Respublikos Prezidentus
organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus
neskelbtiną.
38
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė būti atleistam nuo darbo
ar
tarnybinių
pareigų rinkimų kampanijos laikui
Kandidatas į Respublikos
Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, jo
prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Už šį laiką iš
valstybės lėšų jam išmokama VMDU 2 dydžių kompensacija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-179, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-687 (2001 03 09)
38 straipsnis. Kandidato į
Respublikos Prezidentus teisė būti atleistam nuo darbo ar
tarnybinių
pareigų rinkimų kampanijos laikui
Kandidatas į Respublikos
Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, jo
prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Už šį laiką iš
valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai.
39 straipsnis. Kandidato į
Respublikos Prezidentus neliečiamybė
Kandidatas į Respublikos
Prezidentus rinkimų kampanijos metu, taip pat po rinkimų negali būti be
Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn,
suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už
veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu.
Vyriausioji rinkimų komisija
kartu su Vidaus reikalų ministerija turi pasirūpinti kandidato į Respublikos
Prezidentus apsauga, apmokama iš valstybės lėšų. Kandidatas į Respublikos
Prezidentus gali atsisakyti tokios apsaugos, taip pat samdyti apsaugą už savo
lėšas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
40 straipsnis. Atsakomybė už
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo
pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule,
grasinimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti
Respublikos Prezidentą, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat rinkimų
komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą,
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat traukiami
asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą į
Respublikos Prezidentus ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
VI. RINKIMŲ
AGITACIJA
41 straipsnis. Rinkimų
agitacijos pagrindai
Politinės partijos ir
politinės organizacijos, piliečiai ir kandidatai į Respublikos Prezidentus
rinkimų agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai prasideda Respublikos
Prezidento rinkimų kampanija, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.
Rinkimų agitacija gali būti
vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia
Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Rinkimų kampanijos pradžią
paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
43 straipsnis.
Draudimas valstybės institucijų
pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai
Rinkimų
kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams,
taip pat
valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams
draudžiama
naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma
vykdyti rinkimų
agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų
valią.
Jeigu tokie
asmenys yra kandidatai į Respublikos
Prezidentus,
masinės informacijos priemonėse jie gali pasisakyti
tik šio įstatymo
42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu jų
tarnybinių
pareigų vykdymas reikalauja pranešti masinės
informacijos
priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik
spaudos
konferencijoje.
44 straipsnis. Rinkimų
agitacijos finansavimas
Rinkimų agitacija
finansuojama iš valstybės, taip pat politinių partijų ir politinių
organizacijų, piliečių ir kandidatų į Respublikos Prezidentus gautų lėšų,
kurios kaupiamos specialioje kiekvieno kandidato į Respublikos
Prezidentus rinkimų sąskaitoje, atidarytoje pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos išduotą pažymą.
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų lygiais pagrindais apmokama už šiame
įstatyme nurodytą laiką Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, už
kandidato rinkiminio plakato, taip pat rinkiminės programos atspausdinimą.
Rinkimų agitacijai skirtų valstybės lėšų naudojimą kontroliuoja Vyriausioji
rinkimų komisija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
bei teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Ataskaitas dėl valstybės lėšų
sunaudojimo rinkimų agitacijai Vyriausioji rinkimų komisija turi paskelbti
interneto tinklapyje ne vėliau kaip per 15 dienų po Respublikos Prezidento
išrinkimo.
Kandidatai į Respublikos
Prezidentus ir išrinktas Respublikos Prezidentas apie visas rinkimams gautas ir
sunaudotas lėšas (nurodydamas jų šaltinius) turi paskelbti spaudoje ne vėliau
kaip per 30 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19,
Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
45 straipsnis. Rinkimų
agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų agitacija draudžiama
likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę
vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau
kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu
jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido
Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpose ir 50 metrų
atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
VII. PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
46 straipsnis. Rinkimų
biuleteniai
Respublikos Prezidento
rinkimams kiekvienam rinkėjui pateikiamas biuletenis, kuriame nurodoma
kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į
Respublikos Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal abėcėlę.
47 straipsnis. Rinkimų biuletenių
pristatymas
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų
priėmimo aktą.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau
kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos
perskaičiuoja biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams
pateikia likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios.
Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse rinkimų biuleteniai ir vokai balsavimui
paštu turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki
rinkimų, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams
likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai
spausdinami pagal radiograma perduotą jų aprašymą.
Vyriausioji
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir vokų išleidimą, apskaitą ir
pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
48 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
III. BALSAVIMAS
49 straipsnis.
Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos rinkimų komisijos nurodytoje
patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų
sąrašus jis yra įtrauktas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
50 straipsnis. Balsavimo
patalpų parengimas
Rinkimų
apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau
kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Taip pat rinkimų komisija turi
būti suskaičiavusi visus iš miesto, rajono rinkimų komisijos gautus rinkimų
biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje
turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų
slapta užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti
Vyriausiosios rinkimų komisijos išleisti rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas
turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos,
perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame
yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga,
išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti
paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams.
Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti
policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša miesto,
rajono rinkimų komisijai.
Kitus balsavimo
patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
51 straipsnis. Balsavimo
pradžia
Rinkimų dieną balsavimo
patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų
komisijos narių. Tada rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais
patikrinęs, ar balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad
balsavimo patalpa įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės gautų biuletenių skaičių į balsų
skaičiavimo protokolą, išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus
komisijos nariams, įrašo kiekvienam komisijos nariui išdalintų rinkimų
biuletenių skaičių į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro
balsavimo patalpą tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
52 straipsnis. Rinkėjo
asmenybės nustatymas
Prie įėjimo į
balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo
pažymėjimą, pasą ar kitą jo asmenybę bei pilietybę patvirtinantį dokumentą.
Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios
rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu
antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko
balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio.
Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba šį lapelį
išduoti už kitą rinkėją. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpas, neturi
reikalingų dokumentų arba nėra aišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio
neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką
ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.
Komisijos narys,
kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus
nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytasis
pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du
įrašyti į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą Lietuvos Respublikos piliečiai,
rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir
atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų
biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas
rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui
negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenio
išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Išduoti rinkėjui
kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį
reikalavimą, atsako pagal įstatymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
53 straipsnis. Balsavimo
tvarka
Gavęs rinkimų biuletenį,
rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats biuletenį užpildo. Į balsavimo
kabiną rinkėjas gali įeiti ir būti tik vienas. Išimtis galima tik šio
straipsnio penktojoje dalyje numatytu atveju.
Biuletenyje rinkėjas pažymi
to kandidato į Respublikos Prezidentus pavardę, už kurį jis balsuoja
"už".
Užpildytą rinkimų biuletenį
rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui prašant, sugadintas
rinkimų biuletenis apylinkės rinkimų komisijos sprendimu pakeičiamas nauju.
Rinkimų komisijos pirmininkas perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį
ir ant jo pasirašo. Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio pasirašo rinkimų
komisijos sekretorius ir vienas iš narių. Sugadinti biuleteniai laikomi
atskirai.
Rinkėjas, dėl fizinių
trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali
nurodyti kitą asmenį, kuris vietoj jo užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo
kabinoje ir įmestų jį į balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams bei
rinkimų stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją draudžiama.
54 straipsnis.
Balsavimas paštu
Balsavimas paštu
suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės
arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Balsuoti paštu galima miesto, rajono pašto skyriuose jų darbo
valandomis, pradedant 5 diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki
rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus, ir baigiant
likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į to miesto, rajono
rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.
Už balsavimo
organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų
biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu
metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako
tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos
pirmininkas.
Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto
viršininkas, pritarus miesto, rajono rinkimų komisijai, paskiria pašto
darbuotojus (pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir
balsavimo vokus. Jeigu miesto, rajono rinkimų komisija pareikalauja, pašto
viršininkas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų
dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus,
miesto, rajono rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų
komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo
pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį
dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto
viršininkas nedelsdamas praneša miesto, rajono rinkimų komisijai. Šios pažymos
neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti rinkimų dokumentų. Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir
slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Balsavimą
gali stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
Pašto
darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo
paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai
apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
Rinkėjas
balsuoja slaptai:
1) užpildo
rinkimų biuletenį;
2) užpildytą
rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja
vidinį voką;
4) vidinį voką
ir rinkėjo pažymėjimą įdeda į išorinį voką;
5) užklijuoja
išorinį voką.
Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius
rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba
rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus pristato paštininkas likus ne mažiau
kaip 2 dienoms iki rinkimų. Konkretus paštininkų vykimo pas rinkėjus grafikas
turi būti patvirtintas pašto (pašto skyriaus) viršininko ne vėliau kaip 12
valandą dienos, grafiko kopija paskelbiama skelbimų lentoje ir pradedamas vykdyti
kitą dieną po patvirtinimo. Kartu su paštininku pas rinkėją gali atvykti ne
mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat gali atvykti stebėtojų. Šių rinkėjų
sąrašą prieš 10 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal
piliečių užpildytus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymus
užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Apylinkių rinkimų komisijos, apygardos
rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto apygardos rinkimų komisijos nario
sutikimu, gali papildyti sąrašą, jeigu gauna šių rinkėjų prašymus, iki rinkimų
likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Piliečių prašymai taip pat turi būti
patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų ar miesto, rajono
sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų.
Prašymai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl
sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys
negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams,
neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba
rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės
negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą
gali būti įrašyti: I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai
nedarbingi asmenys, jei jie pateikė šioje dalyje numatytus prašymus užtikrinti
galimybę balsuoti namuose. Pareigūnai, rinkimų komisijai suteikę klaidingų
duomenų apie rinkėjus, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į
paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Užklijuotą
išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir
ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:
1) įteikti pašto
skyriaus darbuotojui ;
2) įteikti
paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į
pašto dėžutę;
4) perduoti
įdėtą į vokus balsavimo biuletenį plaukiančio į uostą laivo kapitonui ir pavesti
jam persiųsti biuletenį paštu.
Kai rinkėjas
balsuoja namuose, draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį
balsuoti. Jeigu rinkėjas neturi fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti
rinkimų biuletenį, tai slaptai užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį
užklijuoja, užklijuotą vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį
voką ir jį užklijuoja. Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti
pats, prašymu tai atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką, rinkimų
komisijos narį ar stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo
išsaugoti balsavimo slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti
paštininkui ar išsiųsti tą pačią arba kitą dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
54(1)
straipsnis. Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti
Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo
valandomis, tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjas
prašo, diplomatinė atstovybė (konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir
priimti paštu.
Vyriausioji
rinkimų komisija Užsienio reikalų ministerijos teikimu sudaro diplomatinių
atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo
dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai diplomatinei atstovybei (konsulatui).
Už balsavimo
organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato) vadovas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
54(2)
straipsnis. Balsavimas laive
Balsavimas laive
vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 5 dienas iki rinkimų išplaukia iš
Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų
aplinkybių, dėl kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis
negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.
Laivų, kuriuose
yra ne mažiau kaip 10 įgulos narių rinkėjų ir su kuriais balsavimo metu
palaikomas radijo ryšys bei kuriuose balsuojama, sąrašą sudaro Vyriausioji
rinkimų komisija. Taip pat Vyriausioji rinkimų komisija nustato balsavimo
kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta
galimybė balsuoti. Už balsavimo laive organizavimą atsako laivo kapitonas
Lietuvos Respublikos pilietis.
Laivuose,
kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų,
balsavimas neorganizuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
54(3)
straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse
(konsulatuose) ir laivuose
Balsavimui organizuoti
ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos.
Balsavimo
komisijos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo
komisijas sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės
įstaigos vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės
įstaigos darbuotojų ar kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos
piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
Balsavimo
komisijas laivuose sudaro laivo kapitonas, atsižvelgdamas į laivo įgulos -
Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą.
Balsavimo, balsų
skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip
pat pažymėjimų stebėtojams įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-543,
97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)
54(4)
straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose
Gydymo,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti
pašto skyriai. Miesto, rajono rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų
iki rinkimų gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro
specialių pašto skyrių sąrašą, pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių
darbo laiką. Įstaigos vadovas skiria balsavimui tinkamas patalpas ir yra
atsakingas, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo
vietą bei laiką ir būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Galintys judėti
šių įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio
įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pas gydymo,
socialinės rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir globotinius, negalinčius dėl
sveikatos būklės atvykti į balsavimo patalpą, atvyksta ne mažiau kaip 2
komisijos nariai, stebėtojai (jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus
pareigūnai.
Balsuojantis
asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį
ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens
(išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar
rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.
Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl
balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams
privalomas.
Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl
chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo
negali suprasti savo veiksmų esmės.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
54(5)
straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos
sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti
pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.
Pagal galimybę
dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
54(6) straipsnis.
Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės atlikimo
vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta
544 straipsnyje.
Įkalinimo
įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti
jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
55 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
56 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
57 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
59 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
60 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IX. BALSŲ
SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
61 straipsnis. Balsavimo
vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis
nurodo specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka.
Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir
rinkimų biuletenius miesto, rajono rinkimų komisijai.
Paštas vokus su
rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų
dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų
komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
62 straipsnis. Rinkimų
biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
Uždarius balsavimo patalpą,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų
komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka atskirai
iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario nepanaudotus rinkimų
biuletenius, užrašo jų skaičių balsų skaičiavimo protokole, viešai juos
suskaičiuoja ir pagal parašus rinkėjų sąraše, balsavimo pažymėjimus patikrina,
ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.
Nepanaudoti ir sugadinti
rinkimų biuleteniai rinkimų komisijos viešai suskaičiuojami, anuliuojami
nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam skirtus vokus ir
užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą.
63 straipsnis. Balsų
skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės rinkimų komisija,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę:
ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar
balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
komisijos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista,
apie tai surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.
Įsitikinus, kad balsadėžė
nebuvo pažeista, ji atidaroma ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai skaičiuojami taip,
kad šią procedūrą, rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi
balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų skaičiavimo
tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įsitikinus, kad balsadėžė
nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių ir stebėtojams,
ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali
būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama skaičiuoti balsus.
Pagal apylinkės rinkėjų
sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo
išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius
biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas
pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
Radusi balsadėžėje
biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi priemonių
išsiaiškinti priežastis.
Balsų skaičiavimo rezultatai
įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
64 straipsnis. Balsavusių
paštu rinkėjų apskaita ir balsų skaičiavimas
Suskaičiavus balsadėžėje
rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti rinkimų biuleteniai, gauti
paštu:
1) apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius vokus.
Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną
atplėšiami;
3) iš išorinių vokų išimami
balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai
balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo
pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra
rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas
kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra
balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas
vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis
rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina pažymėti ant vidinio balsavimo
voko;
4) apylinkės rinkėjų sąraše
prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės daromas specialus įrašas apie
rinkėjo balso gavimą;
5) užantspauduotas vidinis
balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal nustatytus reikalavimus;
6) taip peržiūrėjus visus
paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus antspauduotus vidinius
balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai pagal 63 straipsnio
reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis,
visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.
Jei rinkimų apylinkėje
(komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas, jis, kad nebūtų
pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas aukštesniajai
rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo
protokolą.
65 straipsnis. Balsų
skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai
Kiekvienoje rinkimų
apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:
1) rinkėjų skaičius rinkimų
apylinkėje;
2) gautų iš miesto, rajono
komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos
nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių
skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų
biuletenių skaičius;
4) nepanaudotų rinkimų
biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo
laikas;
7) balsadėžėje rastų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje rastų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje rastų
atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų
skaičius;
10) paštu gautų vokų skaičius,
antspauduotų vidinių vokų skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų galiojančių
rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų balsų už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;
14) iš viso rinkimų
apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso negaliojančių
rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16) iš viso už kiekvieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičius.
Jeigu balsadėžėje buvo rasta
daugiau biuletenių negu jų buvo išduota rinkėjams, apie tai įrašoma balsų
skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių
nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
66 straipsnis. Negaliojantys
biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais
laikomi:
1) nenustatyto pavyzdžio
rinkimų biuleteniai;
2) užantspauduoti ne tos
rinkimų apylinkės antspaudu;
3) tie, kuriuose rinkėjas
pažymėjo, kad jis balsavo daugiau kaip už vieną kandidatą į Respublikos
Prezidentus;
4) tie, kuriuose rinkėjas
nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus jis balsavo.
Sprendimą dėl rinkimų
biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija.
67 straipsnis. Apylinkės
balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas miesto, rajono
rinkimų
komisijai
Apylinkės rinkimų komisija
visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, visus
balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų
dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketą ir
užantspauduoja. Paketas miesto, rajono rinkimų komisijai pristatomas ne vėliau
kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos.
Vyriausioji rinkimų komisija
bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti rinkimų dokumentų
transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
68 straipsnis.
Balsų skaičiavimas miesto, rajono rinkimų komisijoje
Miesto, rajono
rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti, kai gauna visus balsų skaičiavimo
protokolus ir kitus rinkimų dokumentus iš visų rinkimų apylinkių.
Miesto, rajono
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi dokumentai (paketai);
2) paketų
antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas visas ir teisingas);
3) ar į balsų
skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni
kitiems; ar atitinka miesto, rajono rinkimų komisijai žinomus duomenis
(apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu
gautų išorinių balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie
protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės,
stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
Miesto, rajono
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų
saugumu.
Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai,
miesto, rajono rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik miesto, rajono
rinkimų komisijos sprendimu.
Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijoje pateiktų dokumentų trūkumus, miesto, rajono
rinkimų komisija imasi priemonių juos pašalinti, pareikalauja iš apylinkės
rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
Miesto, rajono
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų
duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo
suskaičiuoti miesto, rajono rinkimų komisijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
69 straipsnis. Miestų,
rajonų balsų skaičiavimo protokolai
Pagal rinkimų apylinkių
balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus
miesto, rajono rinkimų komisija nustato:
1) mieste, rajone
dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių, kuris lygus miesto, rajono rinkimų
apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;
2) mieste, rajone
negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono rinkimų apylinkėse
negaliojančių biuletenių skaičiui;
3) mieste, rajone
galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono rinkimų apylinkėje
galiojančių biuletenių skaičiui;
4) už kiekvieną kandidatą į
Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių. Jis lygus atskirai už kiekvieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.
Šie duomenys surašomi į
miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolus, kuriuos pasirašo miesto, rajono
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai.
70
straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai
rinkimų
komisijai ir rinkimų rezultatų nustatymas
Vyriausioji
rinkimų komisija rinkimų rezultatus nustato po to, kai gauna visų miestų ir
rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus
dokumentus.
Miesto, rajono
rinkimų komisija visus iš rinkimų apylinkių gautus dokumentus (išskyrus
finansinius), rinkėjų sąrašus, miesto, rajono rinkimų komisijos balsų
skaičiavimo protokolą, miesto, rajono rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio
protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir
antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką
perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Vyriausioji
rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo
protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse
nustato:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų skaičių;
2) dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičių;
3) negaliojančių
rinkimų biuletenių skaičių;
4) galiojančių
rinkimų biuletenių skaičių;
5) už kiekvieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus,
gali perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali
pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija
dėl balsų skaičiavimo protokoluose rastų klaidų negali pripažinti
negaliojančiais rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų
skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti
balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos
Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu
laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant
ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip
pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausiai,
bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmame
balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po
dviejų savaičių nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas
pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų pirmame
balsavimo rate. Šį balsavimą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia tą pačią
dieną kaip ir pirmojo balsavimo rato galutinius rezultatus. Per pakartotinį
balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Jeigu pirmame
balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo
reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų dienos šio
įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento
rinkimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
70 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo
dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų
komisijai ir rinkimų rezultatų nustatymas
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių, rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo
protokolą ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus,
užantspauduoja ir ne vėliau kaip per 36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Vyriausioji
rinkimų komisija rinkimų rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna
visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat
kitus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus dokumentus.
Vyriausioji
rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo
protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse
nustato:
1)
Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;
2)
dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;
3)
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4)
galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
5)
už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus,
gali perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali
pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija
dėl balsų skaičiavimo protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais
rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti
balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos
Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu
laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą
balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip
pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo
mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo
daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu
pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų
daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka
rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia
balsų pirmame balsavimo rate. Šiuo atveju išrinktu laikomas kandidatas,
surinkęs daugiau balsų.
Jeigu
pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas
negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų
dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos
Prezidento rinkimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
71
straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus
ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant
rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių
partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, taip pat kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti stebėtojai,
taip pat visų visuomenės informavimo priemonių atstovai.
Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų
Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų
komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi
būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais
rinkimų dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai rinkimų komisijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72
straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po
rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Pakartotinių
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72(1)
straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento
rinkimų įstatymo pažeidimo
Su
paklausimu, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Respublikos Prezidento
rinkimus, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos
Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs
rinkimų rezultatai.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo
pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtos komisijos
veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezidentą.
Tokį
paklausimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau
kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo
dienos.
Remdamasis
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadomis galutinį sprendimą dėl
Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos
Seimas.
Jeigu
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji
rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:
1)
pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo
protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2)
nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų
patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių
protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus
apygardos teismas nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų
patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
Pripažinus
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami
pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
73
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
74
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas
Pasibaigus
Respublikos Prezidento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 20 dienų po to, kai baigiasi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams
dėl jos sprendimų išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų, Vyriausiosios
rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų sąrašus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LAIKINAI
EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius,
1992 m. gruodžio 22 d.
Nr.I-28
71 straipsnis. Stebėtojų
dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant balsus rinkimų
apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų ir politinių
organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos Prezidentus, taip pat
kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti stebėtojai, taip pat visų
visuomenės informavimo priemonių atstovai.
Stebėtojai turi teisę
reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui.
Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti pridėtas prie
rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais rinkimų
dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai rinkimų komisijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72 straipsnis. Rinkimų
rezultatų paskelbimas
Galutinius Respublikos
Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji
rinkimų komisija.
Pakartotinių Respublikos
Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pakartotinio
balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72(1) straipsnis.
Paklausimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo
Su paklausimu, ar nebuvo
pažeistas rinkimų įstatymas per Respublikos Prezidento rinkimus, į Lietuvos
Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas ne
vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo pažeidimų
tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtos komisijos veika buvo
padaryta pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezidentą.
Tokį paklausimą Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 72 valandas
nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Remdamasis Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo išvadomis galutinį sprendimą dėl Respublikos Prezidento
rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas.
Jeigu Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija
šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą ar
suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams,
Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:
1) pripažinti rinkimų
rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima
nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2) nustatyti
tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus
balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių protokolų
patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra panaikinęs komisijų
sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
Pripažinus Respublikos
Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai
Respublikos Prezidento rinkimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
Nr. VIII-1938,
00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)
73 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
30 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IV. KANDIDATŲ Į
RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
42 straipsnis. Naudojimosi
visuomenės informavimo priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės rinkimų agitacijai
nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Rinkimų
agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir laiką kiekvieno kandidato į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais,
ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas lygybės principas kandidatams į
Respublikos Prezidentus.
Kandidatai į Respublikos
Prezidentus rinkimų agitacijai skirtą laiką Lietuvos nacionaliniame radijuje ir
televizijoje gali išnaudoti patys ar leisti tuo laiku vykdyti rinkimų agitaciją
jų nurodytoms politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms bei
patikėtiniams ar jų nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją komercinėse
visuomenės informavimo priemonėse riboja tik speciali Respublikos Prezidento
rinkimų sąskaita.
Visus ginčus dėl rinkimų
agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi kandidatų į
Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Visuomenės informavimo
priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio reikalavimu
privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų 5 dienoms paskelbti kandidato į
Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
43
straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
Bet kam
draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,
įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės
informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti
kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti
paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama
naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos
sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn
arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo yra
kandidatas į Respublikos Prezidentus, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės
informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 42 straipsnyje
nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamųjų pareigų reikia pranešti
visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik
spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo
priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų
agitacijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
58 straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
74 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo parengia ir išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per 4
mėnesius perduoda valstybės archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių ir
rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus
(išskyrus parašų rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių
protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to
Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti sunaikinti
nesaugotinus rinkimų dokumentus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1121,
99.04.06, Žin., 1999, Nr.33-953 (99.04.14)
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m. gruodžio 22 d.
Nr. I-28
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-40,
93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-49,
93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-647,
94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 22,
23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 23(1),
23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9), 23(10), 23(11), 54(1),
54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-449,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 2(1) STRAIPSNIU
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-543,
97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 54(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 23(11), 32, 34, 72(1) STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1121,
99.04.06, Žin., 1999, Nr.33-953 (99.04.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 74 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1938,
00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 32, 34 IR 72(1)
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-179,
2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-687 (2001 03 09)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 32 IR 38 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-263, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1334 (2001 05 09)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
PREZIDENTO
RINKIMŲ ĮSTATYMO 13, 15, 17, 21, 23, 23(2), 23(3), 23(4), 23(6), 34, 42, 44,
49, 54, 54(2), 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 6 ir 9 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1d.
*** Pabaiga
Redagavo:
Aušra Bodin (2003-12-31)
aubodi@lrs.lt
231 straipsnis.
Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą
bendroji tvarka
Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi
visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę
patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir
tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės
institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.
Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi
būti išbraukiama:
1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos
pilietybės;
3) pilietis, kuriam įsigaliojo teismo
sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų,
išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip
galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik
sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
232 straipsnis. Miesto, rajono rinkėjų
sąrašai
Miesto, rajono rinkėjų sąrašą magnetinėse
laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo
gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65
dienoms iki rinkimų perduoda miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi
užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos
diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių
gyvenamoji vieta nėra žinoma.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
233 straipsnis. Rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal
miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro
miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų
perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių,
kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir
keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į
Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko
administracija, rinkėjų sąrašą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
234 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų
sąrašais
Likus ne mažiau kaip 55 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti
su rinkėjų sąrašu. Diplomatinėje atstovybėje prie įėjimo į rinkimų komisijos
patalpas turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
235 straipsnis. Rinkėjo
pažymėjimas
Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos
išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše
yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti
paštu negalima.
Rinkėjo pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);
3) rinkėjo adresas;
4) miestas, rajonas, kuriame balsuoja
rinkėjas;
5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;
6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
236 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo
įteikimas
Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams
organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui,
pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia
arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive,
rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima
rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas
arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui,
arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam
rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.
Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo
pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo pažymėjimas, privalo
nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios
aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo
asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti
naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas
į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai
nedelsdama praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad
rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo
pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų
sąrašai.
Miesto, rajono rinkimų komisija Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kito
miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į
nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo.
Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą
su gyvenamosios vietos įrašu.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
237 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
patikslinimas iki galutinių sąrašų
sudarymo
Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami
perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą,
išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo
į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos
adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.
Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko
miesto, rajono rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose
padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą
iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą rajono rinkimų komisijos teikimu
tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir apie padarytus pakeitimus praneša
miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo
231 straipsnyje nustatytais atvejais.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
238 straipsnis.
Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių
įrašymas į
rinkėjų sąrašus
Kitose valstybėse esantys Lietuvos
Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto rinkėjų sąrašą.
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė,
likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų
komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo
patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu
ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje
atstovybėje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
239 straipsnis.
Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei
bausmės
atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą.
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkėjų sąrašus tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.
Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo
paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į
papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra
įrašyta laivo įgula.
Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose,
įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat
gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės
atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkėjų sąrašą tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2310 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų
sąrašus, taip
pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po
galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18
valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su
jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės
teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę,
vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir pase įrašytą adresą miesto, rajono
rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra
įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad
rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo užpildytas biuletenis bus skaičiuojamas
tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas
balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas,
gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą,
neskaičiuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2311 straipsnis.
Skundai dėl rinkėjų sąrašų
Rinkėjas arba partijos, politinės
organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra
įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki
rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2
dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
[23-11 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999
m. gegužės 1 d.]
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3
dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2
dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
[23-11 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999
m. gegužės 1 d.]
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3
dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui,
kuris skundą išnagrinėja per 3 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
Praleidus nustatytus terminus pareikšti
pastabas ir skundus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
Apie gautus skundus ir teismo sprendimu
rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša
miesto, rajono rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai rinkimų komisijai per
kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
24
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
25
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
26
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
27
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai: Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
28
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
29
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
30
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
31
straipsnis. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos
Prezidentus kėlimas
Pretendentais
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.
Pretendentus
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės
partijos ir politinės organizacijos.
Pretendentų
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau
kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
32
straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą rinkimuose
kandidatu į Respublikos Prezidentus
Pretendentas
būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki
rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Jeigu
pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas
raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę
patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79
straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra
grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.
[32
straipsnio 3 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) nuo
pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų
parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
vardu ir pavarde arba jų neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo
lapus ne vėliau kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos
teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo
padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo
sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
[32
straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) nuo pareiškimo gavimo patikrina, ar
nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių,
neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ir priima
motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimų lapus su
pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų
neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimų lapus ne vėliau kaip per
3 dienas gali būti skundžiamas Aukštesniajam administraciniam teismui, o šis turi
išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą
įskaitomos ir ne darbo dienos. Aukštesniojo administracinio teismo sprendimas
įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720(94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
33
straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
Aš,
Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
(asmens vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _____ ___ d. rinkimuose kandidatu į Lietuvos
Respublikos Prezidentus.
Eil.Asmens
pa- Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr.
vardė, Respublikos gyvenamoji ir
vardas pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris ______________
Lapo
pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos
Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė
gyvenamoji vieta, parašas.
Visus
duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats. Rinkėjas gali
paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų
parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims,
raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos
Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
34
straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas
Likus
iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į
Respublikos Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų
parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos
pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią
pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų
gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl
to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du
kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat parašai tų
piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų arba juos įrašė neteisingus.
[34
straipsnio 4 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
Jeigu
atmetus parašus, kurie neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) gali būti apskųstas Vilniaus apygardos
teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą
įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
[34
straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
Jeigu, atmetus parašus, kurie neįskaitomi,
pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus remia ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas
privalo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios
rinkimų komisijos atsisakymas įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) gali
būti apskųstas Aukštesniajam administraciniam teismui, o šis privalo
išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Aukštesniojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus
statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Likus
iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija
oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos
Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą.
Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos
prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
35
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis
Asmuo,
įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti
patikėtinius. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą
Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant kandidato vardą ir
pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato
į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos
Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės
informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti
kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja
įstatymams.
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji
rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą,
priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai jį paskelbia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
36
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus, kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu
paskirti stebėtojus į kiekvieną rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento
rinkimų stebėtojo pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų pažymėjimus
išduoda:
1)
stebėtojų, paskirtų stebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat miestų,
rajonų rinkimų komisijų veiklą, - Vyriausioji rinkimų komisija;
2)
stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų veiklą, - miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų, kurių veiklą jie paskirti
stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas bei
nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų
pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie rinkimų komisijų protokolų ir
sprendimų.
Šiame
įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi teisę apskųsti rinkimų
komisijų sprendimus.
Rinkimų
stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į Respublikos Prezidentus
turi teisę bet kada raštu atšaukti savo stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu
nuo pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė
asmeniui stebėtojo pažymėjimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS
VEIKLOS GARANTIJOS
37
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti
susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi
lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,
posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti
savo rinkiminę programą.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į
Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti
reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
38
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė būti
atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų
kampanijos laikui
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2
mėnesiams, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
Už šį laiką iš valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
541 straipsnis. Balsavimas diplomatinėje
atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis, tam skiriant ne mažiau
kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjas prašo, diplomatinė atstovybė
(konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.
Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų
ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta
balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui).
Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės
atstovybės (konsulato) vadovas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
542 straipsnis. Balsavimas laive
Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne
mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto
ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų
apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.
Laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos
narių rinkėjų ir su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys bei kuriuose
balsuojama, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat Vyriausioji
rinkimų komisija nustato balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam
laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive
organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis.
Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą
pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
54(3) straipsnis.
Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse
atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose
Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams
suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) ir
laivuose sudaromos balsavimo komisijos.
Balsavimo komisijos sudaromos iš pirmininko
ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas sudaro Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas iš Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ar kitų užsienio
valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių
rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivo
kapitonas, atsižvelgdamas į laivo įgulos - Lietuvos Respublikos piliečių
susirinkimo sprendimą.
Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų
pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat pažymėjimų
stebėtojams įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-543,
97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)
543 straipsnis.
Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
544 straipsnis. Balsavimas gydymo,
socialinės rūpybos ir globos
įstaigose
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos
įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Miesto, rajono
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,
pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas
skiria balsavimui tinkamas patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai ir
globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Pas gydymo, socialinės rūpybos bei globos
įstaigų pacientus ir globotinius, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į
balsavimo patalpą, atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai (jeigu
jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.
Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis
slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu
voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo,
paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki,
paslaugomis.
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos
vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių
būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.
Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti
asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo
veiksmų esmės.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
545 straipsnis. Balsavimas
kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra
nustatyta 544 straipsnyje.
Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas
kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
546 straipsnis. Balsavimas bausmės
atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.
Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta
tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
55
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
56
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
57
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
58
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
59
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
60
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ
NUSTATYMAS
61
straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko
pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodo specialiai tam
skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto
skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto,
rajono rinkimų komisijai.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais
biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip
likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą
Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
62
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės
plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario nepanaudotus
rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų skaičiavimo protokole, viešai
juos suskaičiuoja ir pagal parašus rinkėjų sąraše, balsavimo pažymėjimus
patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.
Nepanaudoti
ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų komisijos viešai suskaičiuojami,
anuliuojami nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam
skirtus vokus ir užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
63
straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir balsavusių
rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima
sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius
galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią
balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių
ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant
kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal
rinkėjų parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų
apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas
pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų
biuletenių skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi
priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
64
straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti rinkimų
biuleteniai, gauti paštu:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu
gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės
rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės
antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų
sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra
įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir
laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio balsavimo voko;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės
daromas specialus įrašas apie rinkėjo balso gavimą;
5)
užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal
nustatytus reikalavimus;
6)
taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus
antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai
pagal 63 straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip
vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei
rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas,
jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas
aukštesniajai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo
balsų skaičiavimo protokolą.
65
straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:
1)
rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2)
gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3)
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų
skaičius, nepanaudotų biuletenių skaičius;
4)
nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5)
rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6)
balsadėžės atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9)
balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų skaičius;
10)
paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;
11)
paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12)
paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13)
paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;
14)
iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15)
iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16)
iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų
skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota rinkėjams, apie
tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo
rasta daugiau.
Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos,
komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo
dalis.
66
straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1)
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3)
tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau kaip už vieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4)
tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus
jis balsavo.
Sprendimą
dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų
komisija.
67
straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir
nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų
sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono rinkimų
komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.
Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti
rinkimų dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)