← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2008-06-21

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1993, Nr. 2-29

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PREZIDENTO

RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr.

X-1599,

2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 71-2721 (2008-06-21)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai

Respublikos

Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi

visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos Prezidentus

Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal

kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam

iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis

gali būti renkamas Seimo nariu.

Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją

arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš

einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.

Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti

renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

2 straipsnis. Teisė būti

kandidatu į Respublikos Prezidentus

Respublikos Prezidentu gali

būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus

pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne

mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.

Respublikos

Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs

priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų

pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.

Tas pats asmuo Respublikos

Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-40,

93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr. IX-2223,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 75-2568 (2004-05-05)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2004-05-25, Žin., 2004, Nr. 85-3094 (2004-05-26)

Nr.

IX-2278,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3633 (2004-06-24)

2(1)

straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis

(struktūromis)

Pretendentas

būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų

komisija priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki

įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų

komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD,

NKGB, MGB, KGB bei kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose

(struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie

bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis

pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje.

Joje turi būti nurodyta: tarnybos (struktūros) pavadinimas bei pavaldumas,

asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir

vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų

komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje

nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą viešai

paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo.

Jei pretendentas

iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai

rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos, Komisija apie tai viešai

paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai asmuo įregistruotas

kandidatu į Respublikos Prezidentus.

Apie savo darbą,

mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis

(struktūromis) kandidatas į Respublikos Prezidentus privalo skelbti savo

kiekvienoje vaizdo ar garso agitacinėje rinkimų medžiagoje.

Jeigu

Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų anketoje

pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa,

taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar

kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje

nurodytose tarnybose (struktūrose), bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad

apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą

būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus

supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.

Jeigu

pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į

Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta

informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo

duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti - įrašyti

nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24

valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai.

Jeigu

pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į

Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta

informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako

pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, Vyriausioji rinkimų komisija

prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas

įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomų duomenų ar dokumentų.

Išnagrinėjusi

gautą informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija privalo priimti vieną iš šių

sprendimų:

1) gautą

informaciją pripažinti nepagrįsta;

2) kreiptis į

Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu nustatyti

faktą, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas

į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodė neteisingus duomenis apie

savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje išvardytomis

tarnybomis (struktūromis) arba tokius duomenis nuslėpė.

Visais atvejais

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos

gavimo turi priimti sprendimą ir per 24 valandas nuo priėmimo jį paskelbti.

Teismas Vyriausiosios

rinkimų komisijos pareiškimą išnagrinėja per 72 valandas ir priima sprendimą,

kuris įsiteisėja nuo paskelbimo.

Įsiteisėjusį

teismo sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija per 24 valandas paskelbia viešai.

Jeigu

Vyriausioji rinkimų komisija gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją

iki rinkimų likus mažiau kaip 12 dienų, kandidatas į Respublikos Prezidentus su

šia informacija nesupažindinamas, o Vyriausioji rinkimų komisija jos

nenagrinėja.

Vyriausioji

rinkimų komisija teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip

likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.

Šio straipsnio 1

dalyje vartojamą sąvoką “bendradarbiavimas” apibrėžia Lietuvos Respublikos

įstatymo “Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių

3 straipsnis.

Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)

Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji

rinkimų komisija priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus,

privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti

Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių

sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB, KGB ir kitų užsienio valstybių

atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų)

mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos

duomenis pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų

anketoje. Joje turi būti nurodyta tarnybos (struktūros) pavadinimas ir

pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo

laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji

rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje

nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą viešai

paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo.

Jeigu pretendentas iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus

nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos, Komisija

apie tai viešai paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai asmuo

įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus.

Apie savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje

nurodytomis tarnybomis (struktūromis) kandidatas į Respublikos Prezidentus

privalo skelbti savo kiekvienoje vaizdo ar garso agitacinėje rinkimų

medžiagoje.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų

anketoje pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta

anketa, taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar

kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje

nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad

apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą

būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus

supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.

Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į

Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta

informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo

duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti ir įrašyti

nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24

valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai.

Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į

Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta

informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako

pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, Vyriausioji rinkimų komisija

prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas

įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomus duomenis ar

dokumentus.

Išnagrinėjusi gautą informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija privalo priimti

vieną iš šių sprendimų:

gautą informaciją pripažinti nepagrįsta;

kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu

nustatyti faktą, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar

kandidatas į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodė neteisingus

duomenis apie savo darbą, mokymąsi šio straipsnio 1 dalyje išvardytose

tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavimą su jomis arba tokius duomenis

nuslėpė.

Visais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

nuo informacijos gavimo turi priimti sprendimą ir per 24 valandas nuo sprendimo

priėmimo jį paskelbti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vyriausiosios rinkimų komisijos

prašymą išnagrinėja per 72 valandas ir priima sprendimą. Šis sprendimas

įsiteisėja nuo paskelbimo.

10.

Įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Vyriausioji

rinkimų komisija per 24 valandas paskelbia viešai.

11.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

informaciją iki rinkimų likus mažiau kaip 12 dienų, kandidatas į Respublikos

Prezidentus su šia informacija nesupažindinamas ir Vyriausioji rinkimų komisija

jos nenagrinėja.

12.

Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki

balsavimo pradžios.

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie

rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja Lietuvos

Respublikos piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių

rinkimų teisės apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,

socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų draudžiami.

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą,

rinkimuose turi vieną balsą.

straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai

Respublikos

Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.

straipsnis. Slaptas balsavimas

Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti

rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.

straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis

Prasidėjus

Respublikos Prezidento rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Respublikos Prezidento

rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos

kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai

ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti

rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis dalyvauti arba nedalyvauti

Respublikos Prezidento rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar

kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą į Respublikos

Prezidentus, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų,

turint tikslą paveikti piliečių valią dėl konkrečių kandidatų į Respublikos

Prezidentus ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti teisę rinkti Respublikos

Prezidentą.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (asmens, kurį numatoma kelti

kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus

programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių,

atvirukų, lipdukų) ir ženkliukų, skirtų asmeniui, kuris numatomas kelti

kandidatu į Respublikos Prezidentus, politinei partijai (toliau – partija),

iškėlusiai pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatui į

Respublikos Prezidentus propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas

rinkėjams.

Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir vertina

Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka. Apie nustatytą papirkimo

faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia internete kartu su kandidato į

Respublikos Prezidentus, pažeidusio šį įstatymo straipsnį, pasižadėjimu

laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis.

Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame

ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus

rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus,

posėdžius) viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12 valandų iki renginio

pradžios.

Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių

sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų

sąrašus, kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus,

balsavimo ir rinkimų rezultatus.

Visuomenės informavimo priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos

Prezidento rinkimų organizavimą ir eigą.

Visų visuomenės informavimo priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti

visuose rinkimų komisijos organizuojamuose renginiuose, visuose rinkimų komisijų

posėdžiuose, gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų organizavimą ir

eigą.

4 straipsnis. Lygi rinkimų

teisė

Kiekvienas Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose

turi vieną balsą.

specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo” 5 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 1-1).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-449,

97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)

Nr. VIII-1050,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)

Nr. VIII-1938,

00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

Teisę rinkti Respublikos

Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne

jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti

neveiksniais.

Bet kokie tiesioginiai arba

netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl

lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,

įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose

turi vieną balsą.

straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai

Respublikos Prezidentą

rinkėjai renka be tarpininkų.

straipsnis. Slaptas balsavimas

Rinkėjai balsuoja asmeniškai

ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

Valstybės institucijos ir

rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie

rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne

vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.

Rinkimų komisijos informuoja

piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,

buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos

Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.

Valstybinės masinės

informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų

rengimą ir vykdymą.

Visų masinės informacijos

priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose,

kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose,

taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Respublikos

Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės.

Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir

vykdyti bei atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio

personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių

rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo

inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų

patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo

atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po

rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

II. RINKIMŲ

ORGANIZAVIMAS

straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

Atsižvelgiant į

patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, miestų,

rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

Miesto, rajono

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia

Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo

pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.

Rinkimų

apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Rinkimų

apylinkės ribos, balsavimo būstinės adresas keičiami esant reikalui, bet ne

vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą

apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių

sudaromoje apylinkėje, balsavimo būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi darytini

pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai

rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais

pavadinimais arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir

telefonus.

Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai

pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal

Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami per du mėnesius nuo jų

paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija gali pakeisti rinkimų apylinkių ribas

ir balsavimo būstinių adresus ne vėliau kaip prieš 50 dienų iki rinkimų. Jeigu

šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo rinkimų dienos

paskelbimo, rinkimų apylinkių ribos nekeičiamos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. IX-2134,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)

straipsnis. Rinkimų komisijos

Respublikos Prezidento

rinkimus organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji rinkimų

komisija;

2) miesto, rajono rinkimų

komisija;

3) apylinkių rinkimų

komisijos.

Rinkimų komisijų nariai

negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.

Į rinkimų komisiją gali būti

siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas

Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią

amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo anksčiau

atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis.

(Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. Neteko

galios nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr. IX-968, 2002-06-20,

Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas

Miestų, rajonų rinkimų komisijas

rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus

74 dienoms iki rinkimų.

Miestų, rajonų

rinkimų komisijos sudaromos iš:

1) tame mieste,

rajone gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio

asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2) tame mieste, rajone gyvenančių

ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo

Lietuvos teisininkų draugija;

3) mero pasiūlyto kiekvienos

savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai,

administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;

4) partijų,

politinių organizacijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Teisingumo

ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir

daugiau kandidatūrų.

Partijos,

politinės organizacijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje

rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno

šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio

sąrašo) turi teisę pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du savo

atstovus. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji

rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jei kandidatūrų nebuvo

pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti

komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero.

Visais atvejais

ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į miestų,

rajonų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos

ir mero pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš

teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero

pasiūlytų kandidatūrų.

Jeigu tą pačią

dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės

tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos

sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų,

referendumo teritorijoje sudaro vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba

referendumo - komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus

rinkimus ar referendumą.

Miesto, rajono

rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Miesto, rajono

rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

Kai pirmalaikiai

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį

rengiami per du mėnesius nuo jų paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų sudaro miestų, rajonų rinkimų komisijas.

Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo rinkimų dienos

paskelbimo, šis 50 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki

dviejų mėnesių termino.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-49,

93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. IX-968,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

Nr. IX-2134,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)

straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų įgaliojimai

Miesto, rajono

rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja mieste, rajone gyvenančius

rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo

patalpas;

2) prižiūri,

kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;

3) sudaro

apylinkių rinkimų komisijas;

4) paskirsto

rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų

naudojimą ir už sunaudotas rinkimams atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;

5) registruoja

rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) sudaro

miesto, rajono teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos

įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto

vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;

7) surašo

miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir

perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;

8) svarsto

skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima

sprendimus;

9) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Ne vėliau kaip

likus 65 dienoms iki rinkimų miesto, rajono rinkimų komisija nustato kiekvienos

rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų

ir politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu

nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta,

trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra

rinkimų apylinkė, meras.

Po vienodą

skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1) kiekviena

partija, politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutiniuosius Seimo

rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu

partija, politinė organizacija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai

kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis

organizacijomis;

2) partija,

politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutiniuosius savivaldybės tarybos

rinkimus gavusi tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį

sąrašą). Jeigu partija, politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama

koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje

dalyvavusiomis organizacijomis.

Jeigu partija,

politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal

savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal

vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų,

dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas

siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta koalicija,

rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios organizacijos

kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

Partijos, politinės organizacijos kandidatūrų

sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48

dienoms iki rinkimų.

Apylinkių

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro miesto, rajono rinkimų komisijos

ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės

organizacijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, miesto,

rajono rinkimų komisija negali jos atmesti.

Jeigu

kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo

reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, miesto, rajono

rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos

narių skaičių arba kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų

komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero siūlomi asmenys negali būti partijų,

politinių organizacijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario

įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 miesto, rajono rinkimų komisijos

nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja mero

siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali

būti skiriamas komisijos nariu.

Apylinkių rinkimų

komisijų pirmininkus skiria miesto, rajono rinkimų komisijos.

Apylinkės

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

Kai pirmalaikiai

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos

Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami per

du mėnesius nuo jų paskelbimo, miestų, rajonų rinkimų komisijos ne vėliau kaip

likus 45 dienoms iki rinkimų nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos

narių skaičių. Partijos, politinės organizacijos kandidatūrų į apylinkių

rinkimų komisijas sąrašus miestų, rajonų rinkimų komisijoms pateikia ne vėliau

kaip likus 42 dienoms iki rinkimų. Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos ne

vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Rinkimų komisijos narys, nedavęs

rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 7 dienas nuo paskyrimo arba davęs rašytinį

pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje. Jeigu pirmalaikiai

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį

rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo jų paskelbimo, šioje dalyje nurodyti

40, 42 ir 45 dienų terminai trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta iki dviejų

mėnesių termino.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. IX-968,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

1) iš miesto,

rajono rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su

jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda

rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša miesto, rajono rinkimų komisijai apie

apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;

2) nagrinėja

skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės

teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu

visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir

globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;

4) kartu su

savivaldybės tarybos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus

laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir

balsadėžės;

5) rinkimų dieną

organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja

balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

7) svarsto savo

apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima

sprendimus;

8) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

6 straipsnis. Slaptas

balsavimas

Rinkėjai balsuoja asmeniškai

ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.

7 straipsnis. Viešumas

rengiant ir vykdant rinkimus

Valstybės institucijos ir

rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie

rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne

vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.

Rinkimų komisijos informuoja

piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,

buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos

Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.

Valstybinės masinės

informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų

rengimą ir vykdymą.

Visų masinės informacijos

priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose,

kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose,

taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.

8 straipsnis. Rinkimų

rengimo ir vykdymo išlaidos

Respublikos

Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės.

Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir

vykdyti bei atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo

darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų

komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus

įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar

inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo

atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po

rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

II. RINKIMŲ

ORGANIZAVIMAS

9 straipsnis. Rinkimų

apylinkių sudarymas

Atsižvelgiant į

patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, miestų,

rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

Miesto, rajono

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia

Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo

pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.

Rinkimų

apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Rinkimų

apylinkės ribos, balsavimo būstinės adresas keičiami esant reikalui, bet ne

vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą apylinkės

pavadinimą, į rinkimų apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje

apylinkėje, balsavimo būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi darytini pakeitimai. Ne

vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai rinkimų komisijai

taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais arba

išnykusius adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir telefonus.

Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai

pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal

Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami per du mėnesius nuo jų

paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija gali pakeisti rinkimų apylinkių ribas

ir balsavimo būstinių adresus ne vėliau kaip prieš 50 dienų iki rinkimų. Jeigu

šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo rinkimų dienos

paskelbimo, rinkimų apylinkių ribos nekeičiamos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. IX-2134,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)

10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Respublikos

Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės.

Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams

organizuoti ir vykdyti ir atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas

aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų apmokama už

savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą,

balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu

savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės

būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo

patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija

ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

Antrasis skirsnis

RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

11 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų

skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

Savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes savivaldybės

administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų

komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji

rinkimų komisija skelbia „Valstybės žiniose“.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.

Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne

vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos

direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų

apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę

patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo

patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą

į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Ne vėliau kaip prieš 100 dienų

iki rinkimų savivaldybės administracijos direktorius Vyriausiajai rinkimų

komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais

arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo patalpų adresus ir telefonus.

Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87

straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89

straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, Vyriausioji

rinkimų komisija gali pakeisti rinkimų apylinkių ribas ir balsavimo patalpų

adresus ne vėliau kaip prieš 50 dienų iki rinkimų. Jeigu šie rinkimai rengiami

anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų dienos paskelbimo, rinkimų apylinkių

ribos nekeičiamos.

12 straipsnis. Rinkimų komisijos

Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir

vykdo:

Vyriausioji rinkimų komisija;

savivaldybių rinkimų komisijos;

apylinkių rinkimų komisijos.

Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar

kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniais.

Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos

Respublikos pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Seimo nariu

(neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią amžių, bet

rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo anksčiau atleistas iš

rinkimų komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimus.

13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų

sudarymas

Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:

toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą

turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą

turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį

pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;

partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje,

pasiūlytų asmenų.

Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybių

administracijų direktoriai gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.

Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje

pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje

rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę

pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu atstovai

atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų

atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų

komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatūras,

pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės

administracijos direktoriaus.

Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys,

paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos ir administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių

asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų

asmenų.

Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba

savivaldybės tarybos rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba

referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.

Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro

vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato

jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Savivaldybės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos

pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Kai pirmalaikiai

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį

rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų sudaro savivaldybių rinkimų komisijas.

Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų dienos

paskelbimo, šis 50 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2

mėnesių termino.

14 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų

įgaliojimai

Savivaldybės

rinkimų komisija:

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja savivaldybėje

gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, rinkimų komisijų būstines,

darbo laiką ir balsavimo patalpas;

prižiūri, kaip savivaldybėje įgyvendinamas šis įstatymas;

sudaro apylinkių rinkimų komisijas;

paskirsto rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja

šių lėšų naudojimą ir už rinkimams panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių

vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo

namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą ir kartu su pašto vadovu

pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;

surašo rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir

perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;

svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų ir priima

sprendimus;

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos kampanijos

laikotarpiu renka, aprašo ir saugo duomenis apie viešai savivaldybės

teritorijoje skleidžiamą politinę reklamą ir teikia šiuos duomenis Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

10)

vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija

nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti

kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo

pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas

kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų

apylinkė, administracijos direktorius.

Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

kiekviena partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi

Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo

narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu

su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;

partija ar partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus

gavusi tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą).

Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai

kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.

Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės

tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių

rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų

koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka

siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos

šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai

nedalyvaujant.

Partijos kandidatūrų sąrašus savivaldybės rinkimų komisijai pateikia ne vėliau

kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų

komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma

kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija

negali jos atmesti.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio

įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino,

savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų

apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos

direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas

kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali

būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų

pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje

skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės

administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų

komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.

Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria savivaldybės rinkimų komisijos.

Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87

straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89

straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, savivaldybių

rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų nustato

kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių. Partijos kandidatūrų į

apylinkių rinkimų komisijas sąrašus savivaldybių rinkimų komisijoms pateikia ne

vėliau kaip likus 42 dienoms iki rinkimų. Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos

ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Rinkimų komisijos narys, nedavęs

rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 7 dienas nuo paskyrimo arba davęs rašytinį

pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje. Jeigu pirmalaikiai

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį

rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, šioje dalyje nurodyti

40, 42 ir 45 dienų terminai trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2

mėnesių termino.

16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos

įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro

sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip

perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša savivaldybės rinkimų komisijai

apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;

nagrinėja skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų

apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos

balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose,

kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose)

ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;

kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio

įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo

kabinos ir balsadėžės;

rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo,

balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo

ir priima sprendimus;

vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

17 straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai

pasižadėjimai ir rinkimų komisijų darbo organizavimas

Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti

davęs rašytinį pasižadėjimą.

Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio

pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomi šie

rinkimų komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstai:

„Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis

jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.

Tepadeda

man Dievas.“;

„Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis

jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.“

Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo.

Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką. Rašytinio

pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Draudžiama pradėti eiti rinkimų

komisijos nario pareigas nepasižadėjus.

Rinkimų komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos

paskyrusi rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija arba savivaldybės rinkimų komisija, skirdama

rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį

pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 15 dienų nuo

paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.

Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje

dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai,

lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su

sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė

pridedama prie protokolo ir yra neatskiriama protokolo dalis.

Pasibaigus rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių,

pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti rinkimų komisijos

narių, pirmininko įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi tuos komisijos

narius, pirmininką, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal šį

įstatymą jiems pavestus darbus.

Rinkimų komisijos nariui, pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą,

draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ir kiti bandymai paveikti

rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą arba rinkimų komisijos nario

rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas

baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo

pabaigos

Visos partijos, iškėlusios kandidatus į Respublikos Prezidentus, ir kandidatų į

Respublikos Prezidentus patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali apskųsti

šia tvarka:

apylinkių rinkimų komisijų sprendimus – savivaldybės rinkimų komisijai;

savivaldybių rinkimų komisijų sprendimus – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus – Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui.

Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo gavimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo

paskelbimo.

18 straipsnis. Skundai dėl

rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

Visos politinės partijos ir

politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei

kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus

gali apskųsti šia tvarka:

1) apylinkių rinkimų

komisijų sprendimus - miesto ar rajono rinkimų komisijai;

2) miestų, rajonų rinkimų

komisijų sprendimus - Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimus – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skundai turi

būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-647,

94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr.

IX-2385,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4332 (2004-07-27)

19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,

priimtų pasibaigus balsavimui

Visos partijos, iškėlusios kandidatus į Respublikos Prezidentus, ir kandidatų į

Respublikos Prezidentus patikėtiniai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl

balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų

komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo. Šie skundai

turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo.

Savivaldybės rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų

komisijos sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos

pateiktus biuletenius ir, nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai

suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius biuletenius, gali pakeisti

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo įrašus. Savivaldybės rinkimų komisija

neturi teisės pripažinti negaliojančiu apylinkės rinkimų komisijos balsų

skaičiavimo protokolą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, išskyrus sprendimus dėl Respublikos

Prezidento rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, gali būti apskųsti

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per 2 dienas

nuo sprendimo priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas.

Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir jo vykdymas Vyriausiajai rinkimų

komisijai yra privalomas.

Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų

komisijos sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali

perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir,

nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus biuletenius, gali

pakeisti savivaldybės ir rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus.

Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiu

savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą.

20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų

pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus, teikti joms

reikalingus duomenis.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų

pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų

pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.

Pagalbiniams darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

Apmokėjimo samdomam personalui už darbą rinkimų komisijose tvarką ir atlyginimo

dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Savivaldybės ir valstybės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų

komisijoms patalpas ir įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.

straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai už darbą rinkimų

komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir

Vyriausybės patvirtintus tarifus.

Rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką

Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

21 straipsnis. Rinkimų

komisijų narių darbo apmokėjimas

Rinkimų komisijų

pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna

atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės

patvirtintus tarifus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr. IX-263, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1334 (2001 05 09)

Nr. IX-968,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas

Miesto, rajono, apylinkės

rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti

rinkimų komisija, patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba Vyriausioji rinkimų

komisija.

Rinkimų komisija gali

svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės organizacijos siūlymą atšaukti

jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

Prireikus naujas rinkimų

komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo nustatyta

tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nustatytiems

terminams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

III. RINKĖJŲ

SĄRAŠAI

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

Rinkimams

organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) miestų,

rajonų rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

Rinkėjų sąrašai

sudaromi du kartus - išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti

naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad

kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į

rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

Kandidatus

iškėlusių partijų prašymu rinkimų agitacijos tikslais gali būti sudaromi ir

teikiami konkrečios rinkimų apygardos bendrieji rinkėjų sąrašai. Partijos,

kurios yra įregistruotos Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, gali

gauti bendruosius (elektroninėse informacijos laikmenose arba atspausdintus)

rinkėjų sąrašus. Bendruosiuose rinkėjų sąrašuose pateikiami: rinkėjo vardas,

pavardė, adresas ir gimimo metai. Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka

juos užsakiusi partija. Jeigu rinkėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra

pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos adresas ar gimimo metai būtų

viešai skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, šiuose sąrašuose nurodomas

tik jo vardas ir pavardė. Partijos negali teikti bendrųjų rinkėjų sąrašų

tretiesiems asmenims ir naudoti kitiems negu rinkimų agitacijos tikslams.

Gautus duomenis jos privalo sunaikinti per 30 dienų po galutinių rinkimų

rezultatų paskelbimo.

Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas ir miestų, rajonų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro

ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos

laikmenose. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų

sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data,

pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas

ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

2) miestų,

rajonų rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios

vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.

Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.

Kiekvienas

rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad jo gyvenamosios

vietos adresas ir gimimo metai ar kuris nors iš jų būtų nurodomi bendruosiuose

rinkėjų sąrašuose, kurie teikiami partijoms. Vyriausioji rinkimų komisija kartu

su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę

nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės

rinkėjų sąraše, taip pat kad gyvenamosios vietos adresas ir gimimo metai būtų

skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. IX-968, 2002-06-20,

Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

23(1) straipsnis. Piliečių įrašymo į

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

Į Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos

Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo

duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis

sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:

Į Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos

Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba

asmens tapatybės kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

dalies redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

Rinkėjų sąrašų

sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija,

remdamasi valstybės institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.

dalies redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:

Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą

organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų bei rinkimų komisijų teikiama informacija.

Iš Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama:

1) miręs

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo,

netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) pilietis,

kuriam įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

Likus ne daugiau

kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais

patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali

būti keičiami tik sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-400,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5174 (2005-12-08)

23(2)

straipsnis. Miesto, rajono rinkėjų sąrašai

Miesto, rajono

rinkėjų sąrašą elektroninėse informacijos laikmenose pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę

žinomą ar deklaruotą rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji

rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda

miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų

sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms. Taip pat

sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-968,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

23(3)

straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau

kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip

pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma.

Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir

rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo

registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-968,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

23(4)

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų,

apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams

susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama

daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar

platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti

nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai,

kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą.

Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo pažymėjimus,

apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti

paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Diplomatinėje atstovybėje, prie įėjimo į

rinkimų komisijos patalpas, turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų

teisei įgyvendinti.

Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas ir miestų, rajonų rinkėjų sąrašai viešai

neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali

būti teikiami ir telefonu.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-968,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

23(5)

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas

Rinkėjo

pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis.

Neturint šio pažymėjimo, balsuoti paštu negalima.

Rinkėjo

pažymėjime nurodoma:

1) rinkėjo

vardas ir pavardė;

2) rinkėjo

gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3) rinkėjo

adresas;

4) miestas,

rajonas, kuriame balsuoja rinkėjas;

5) apylinkės, į

kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo

būstinės adresas;

6) rinkėjo eilės

numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

23(6)

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas

Rinkėjo

pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje

esančiam rinkėjui, pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo

pažymėjimus įteikia arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui,

balsuojančiam laive, rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.

Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų

apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba

rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba

rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo

pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau

kaip likus 20 dienų iki rinkimų.

Rinkėjas, kuris

laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo

pažymėjimas, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai,

kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą

jo asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti

naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas

į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai

nedelsdama praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad

rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo

pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų

sąrašai.

Miesto, rajono

rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti

rinkėjo pažymėjimą kito miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu

jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti

rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos

Respublikos piliečio pasą su gyvenamosios vietos įrašu.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-968,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

23(7)

straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

Išankstiniai

rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto,

rajono rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą.

Rinkėjas

perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame

sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė

po sąrašo sudarymo.

Rinkėjo

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame

pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko miesto, rajono rinkimų komisija ir apie

rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai

rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į

kitą rajono rinkimų komisijos teikimu tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir

apie padarytus pakeitimus praneša miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti

arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji

rinkimų komisija šio įstatymo 231 straipsnyje nustatytais atvejais.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

23(8) straipsnis. Užsienyje esančių

Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų

sąrašus

Kitose

valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto

rinkėjų sąrašą.

Lietuvos

Respublikos diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų,

perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą

rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi

rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į

Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

23(9) straipsnis. Krašto apsaugos karių,

rinkėjų, esančių laivuose bei bausmės atlikimo

vietose,

įrašymas į rinkėjų sąrašus

Rinkėjai,

atliekantys tikrąją karinę arba alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų

sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo

pašaukti atlikti tikrąją karinę arba alternatyviąją tarnybą.

Krašto apsaugos

sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į

rinkėjų sąrašus tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.

Laivuose esantys

rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į

Lietuvą, įrašomi į papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios

rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula.

Rinkėjai,

esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo

vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas

į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės

atlikimo vieta.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

23(10)

straipsnio redakcija iki 2007 m. liepos 1 d.:

23(10) straipsnis. Rinkėjų

sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat

rinkimų

dieną

Jeigu į

apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne

vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia

Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu,

priskirtu šios rinkimų apylinkės teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į

papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija

tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę, vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir

pase įrašytą adresą miesto, rajono rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų

komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą,

ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo

užpildytas biuletenis bus skaičiuojamas tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra

balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų

apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal

papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

23(10)

straipsnio redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.:

23(10) straipsnis. Rinkėjų

sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną

Jeigu į

apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne

vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia

Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, bet rinkėjas

nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų

komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia

jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę, vardą,

asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį miesto,

rajono rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija patikrina, ar

rinkėjas yra įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių

garantuoti, kad rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo užpildytas biuletenis bus

skaičiuojamas tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus,

skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas

šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų

sąrašą, neskaičiuojamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-400,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5174 (2005-12-08)

23(11) straipsnis. Skundai dėl rinkėjų

sąrašų

Rinkėjas arba

partijos, politinės organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų

klaidų, dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į

rinkėjų sąrašą arba yra įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti

apylinkės rinkimų komisijai iki rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms.

Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj

pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos

liko daugiau kaip 10 dienų.

Apylinkės

rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos

apygardos administraciniam teismui, kuris skundą išnagrinėja per 3 dienas.

Teismo sprendimas yra galutinis.

Praleidus

nustatytus terminus pareikšti pastabas ir skundus, pastabos ir skundai

nenagrinėjami.

Apie gautus

skundus ir teismo sprendimu rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių

rinkimų komisijos praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai

rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12

valandų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. VIII-1050,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)

straipsnis.

(Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis.

(Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko

galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis. (Neteko

galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis.

(Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

straipsnis.

(Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19,

Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

IV. KANDIDATŲ Į

RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS

straipsnis. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kėlimas

Pretendentais būti

kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.

Pretendentus būti

kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės partijos ir

politinės organizacijos.

Pretendentų būti kandidatais

į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų

ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.

Kai pirmalaikiai Respublikos

Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos

Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami

per du mėnesius nuo jų paskelbimo, pretendentų būti kandidatais į Respublikos

Prezidentus iškėlimas pradedamas kitą dieną po to, kai įsigalioja atitinkamai

arba Seimo nutarimas, arba Vyriausybės nutarimas dėl rinkimų paskelbimo, ir

baigiamas ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu šie

rinkimai rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo jų paskelbimo, šis 45 dienų

terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki dviejų mėnesių termino.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr. IX-2134,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)

22 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas

Savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų

komisijoje gali atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija

arba Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos siūlymą atšaukti jos

pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5

dalyje nustatytiems terminams.

TREČIASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ SĄRAŠAI

23 straipsnis. Rinkėjų sąrašai

Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;

savivaldybių rinkėjų sąrašai;

rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.

Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai

gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

Rinkimų sąrašų

sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos

Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas

į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos

sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse

informacijos laikmenose. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami.

Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie

asmens duomenys:

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo

data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos

adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

savivaldybių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data,

gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos

adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų gyvenamosios vietos

adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.

Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas

būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų

komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui

įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

24 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašą bendroji tvarka

Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys

Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso

arba asmens tapatybės kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos

Respublikos gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra

išankstiniai.

Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų

komisija, remdamasi valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat

rinkimų komisijų teikiama informacija.

Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

miręs Lietuvos Respublikos pilietis;

asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti

jį neveiksniu.

Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su

juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai.

Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiosios rinkimų

komisijos sutikimu.

25 straipsnis. Savivaldybių rinkėjų sąrašai

Savivaldybės

rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą

rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų komisijai. Kartu

sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos

Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms. Be to, sudaromi

rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai.

26 straipsnis.

Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Be to,

sudaromas piliečių, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas,

sąrašas. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu

laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra

laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.

27 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija,

diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams