Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1993, Nr. 2-29

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pastaba. Prezidento

rinkimų įstatymo 8, 11 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-2334

pakeitimai, įsigalioję 2014-01-01, neįtraukti į nuo 2013-11-23 naujai

išdėstomo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo tekstą.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PREZIDENTO

RINKIMŲ

ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2013-11-23:

Nr. XII-586,

2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6055 (2013-11-23)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Respublikos Prezidento

rinkimų pagrindai

Respublikos

Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi

visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

2

straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos Prezidentus

Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne

mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų

dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti

renkamas Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nariu.

Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos

Konstituciją (toliau – Konstitucija) arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas

apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario

mandatą.

3.

Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du

kartus iš eilės.

2 straipsnis. Teisė būti

kandidatu į Respublikos Prezidentus

Respublikos Prezidentu gali

būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus

pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne

mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.

Respublikos

Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs

priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų

pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.

Tas pats asmuo Respublikos

Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-40,

93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr. IX-2223,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 75-2568 (2004-05-05)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2004-05-25, Žin., 2004, Nr. 85-3094 (2004-05-26)

Nr.

IX-2278,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3633 (2004-06-24)

2(1)

straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis

(struktūromis)

Pretendentas

būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkimų

komisija priima sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki

įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų

komisijai duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD,

NKGB, MGB, KGB bei kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose

(struktūrose), apie mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie

bendradarbiavimą su šiomis tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis

pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje.

Joje turi būti nurodyta: tarnybos (struktūros) pavadinimas bei pavaldumas,

asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir

vieta, apdovanojimai. Duomenų anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų

komisija. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio dalyje

nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią anketą viešai

paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo.

Jei pretendentas

iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai

rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos, Komisija apie tai viešai

paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai asmuo įregistruotas

kandidatu į Respublikos Prezidentus.

Apie savo darbą,

mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis

(struktūromis) kandidatas į Respublikos Prezidentus privalo skelbti savo

kiekvienoje vaizdo ar garso agitacinėje rinkimų medžiagoje.

Jeigu

Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų anketoje

pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa,

taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar

kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje

nurodytose tarnybose (struktūrose), bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad

apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą

būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus

supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.

Jeigu

pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į

Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta

informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo

duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti - įrašyti

nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24

valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai.

Jeigu

pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į

Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta

informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako

pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, Vyriausioji rinkimų komisija

prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas

įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomų duomenų ar dokumentų.

Išnagrinėjusi

gautą informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija privalo priimti vieną iš šių

sprendimų:

1) gautą

informaciją pripažinti nepagrįsta;

2) kreiptis į

Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu nustatyti

faktą, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas

į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodė neteisingus duomenis apie

savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje išvardytomis

tarnybomis (struktūromis) arba tokius duomenis nuslėpė.

Visais atvejais

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos

gavimo turi priimti sprendimą ir per 24 valandas nuo priėmimo jį paskelbti.

Teismas Vyriausiosios

rinkimų komisijos pareiškimą išnagrinėja per 72 valandas ir priima sprendimą,

kuris įsiteisėja nuo paskelbimo.

Įsiteisėjusį

teismo sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija per 24 valandas paskelbia viešai.

Jeigu

Vyriausioji rinkimų komisija gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją

iki rinkimų likus mažiau kaip 12 dienų, kandidatas į Respublikos Prezidentus su

šia informacija nesupažindinamas, o Vyriausioji rinkimų komisija jos

nenagrinėja.

Vyriausioji

rinkimų komisija teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip

likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.

Šio straipsnio 1

dalyje vartojamą sąvoką “bendradarbiavimas” apibrėžia Lietuvos Respublikos

įstatymo “Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių

3 straipsnis.

Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis)

būti kandidatu į Respublikos Prezidentus po to, kai Lietuvos Respublikos

vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) priima

sprendimą išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo iki įregistravimo

kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai

duomenis apie savo darbą SSRS ar buvusių sovietinių respublikų NKVD, NKGB, MGB,

KGB ir kitų užsienio valstybių atitinkamose tarnybose (struktūrose), apie

mokymąsi šių tarnybų (struktūrų) mokyklose ar apie bendradarbiavimą su šiomis

tarnybomis (struktūromis). Šiuos duomenis pretendentas būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus įrašo duomenų anketoje. Joje turi būti nurodyta

tarnybos (struktūros) pavadinimas ir pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis,

rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomenų

anketos formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Anketos duomenys yra vieši.

Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje

pateikia šioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų

komisija privalo šią anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo.

pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iki įregistravimo

kandidatu į Respublikos Prezidentus nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai

užpildytos duomenų anketos, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai viešai

paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai asmuo įregistruotas

kandidatu į Respublikos Prezidentus.

darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis

tarnybomis (struktūromis) kandidatas į Respublikos Prezidentus privalo skelbti

savo kiekvienoje vaizdo ar garso agitacinėje rinkimų medžiagoje.

Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad duomenų anketoje

pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad nepateikta užpildyta anketa,

taip pat kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar

kandidatas į Respublikos Prezidentus dirbo, mokėsi šio straipsnio 1 dalyje

nurodytose tarnybose (struktūrose) ar bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad

apie tai nėra įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą

būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos Prezidentus

supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.

pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į

Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta

informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo

duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti ir

įrašyti nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per

24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai.

pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į

Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta

informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ar atsisako

pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos, Vyriausioji rinkimų komisija

prireikus gali kreiptis į informaciją suteikusius asmenis, taip pat į kitas

įstaigas ar organizacijas, prašydama pateikti papildomus duomenis ar

dokumentus.

gautą informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija privalo priimti vieną iš šių

sprendimų:

1) gautą

informaciją pripažinti nepagrįsta;

2) kreiptis į Lietuvos

vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu nustatyti faktą, kad

pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į

Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nurodė neteisingus duomenis apie savo

darbą, mokymąsi šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarnybose (struktūrose) ar

bendradarbiavimą su jomis arba tokius duomenis nuslėpė.

rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo turi

priimti sprendimą ir per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo jį paskelbti.

vyriausiasis administracinis teismas Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymą

išnagrinėja per 72 valandas ir priima sprendimą. Šis sprendimas įsiteisėja nuo

paskelbimo.

vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija per

24 valandas paskelbia viešai.

Vyriausioji rinkimų komisija gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją

iki rinkimų likus mažiau kaip 12 dienų, kandidatas į Respublikos Prezidentus su

šia informacija nesupažindinamas ir Vyriausioji rinkimų komisija jos

nenagrinėja.

rinkimų komisija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą faktą

gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.

4

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną

yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja Lietuvos Respublikos

piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės

apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,

tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų draudžiami.

5

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas

Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą,

rinkimuose turi po vieną balsą.

6

straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai

Respublikos

Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.

7

straipsnis. Slaptas balsavimas

Rinkėjai

balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose

draudžiama.

4 straipsnis. Lygi rinkimų

teisė

Kiekvienas Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose

turi vieną balsą.

specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo” 5 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 1-1).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-449,

97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)

Nr. VIII-1050,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)

Nr. VIII-1938,

00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)

3

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

Teisę rinkti Respublikos

Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne

jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti

neveiksniais.

Bet kokie tiesioginiai arba

netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl

lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,

įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.

4

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose

turi vieną balsą.

5

straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai

Respublikos Prezidentą

rinkėjai renka be tarpininkų.

6

straipsnis. Slaptas balsavimas

Rinkėjai balsuoja asmeniškai

ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.

7

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

Valstybės institucijos ir

rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie

rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne

vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.

Rinkimų komisijos informuoja

piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,

buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos

Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.

Valstybinės masinės

informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų

rengimą ir vykdymą.

Visų masinės informacijos

priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose,

kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose,

taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.

8

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Respublikos

Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės.

Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir

vykdyti bei atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio

personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių

rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo

inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų

patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo

atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po

rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

II. RINKIMŲ

ORGANIZAVIMAS

9

straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

Atsižvelgiant į

patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, miestų,

rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

Miesto, rajono

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia

Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo

pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.

Rinkimų

apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Rinkimų

apylinkės ribos, balsavimo būstinės adresas keičiami esant reikalui, bet ne

vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą

apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių

sudaromoje apylinkėje, balsavimo būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi darytini

pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai

rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais

pavadinimais arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir

telefonus.

Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai

pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal

Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami per du mėnesius nuo jų

paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija gali pakeisti rinkimų apylinkių ribas

ir balsavimo būstinių adresus ne vėliau kaip prieš 50 dienų iki rinkimų. Jeigu

šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo rinkimų dienos

paskelbimo, rinkimų apylinkių ribos nekeičiamos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. IX-2134,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)

10

straipsnis. Rinkimų komisijos

Respublikos Prezidento

rinkimus organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji rinkimų

komisija;

2) miesto, rajono rinkimų

komisija;

3) apylinkių rinkimų

komisijos.

Rinkimų komisijų nariai

negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.

Į rinkimų komisiją gali būti

siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas

Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią

amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo anksčiau

atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

11

straipsnis.

(Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

12

straipsnis. Neteko

galios nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr. IX-968, 2002-06-20,

Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

13

straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas

Miestų, rajonų rinkimų komisijas

rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus

74 dienoms iki rinkimų.

Miestų, rajonų

rinkimų komisijos sudaromos iš:

1) tame mieste,

rajone gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio

asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2) tame mieste, rajone gyvenančių

ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo

Lietuvos teisininkų draugija;

3) mero pasiūlyto kiekvienos

savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai,

administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;

4) partijų,

politinių organizacijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Teisingumo

ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir

daugiau kandidatūrų.

Partijos,

politinės organizacijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje

rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno

šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio

sąrašo) turi teisę pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du savo

atstovus. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji

rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jei kandidatūrų nebuvo

pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti

komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero.

Visais atvejais

ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į miestų,

rajonų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos

ir mero pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš

teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero

pasiūlytų kandidatūrų.

Jeigu tą pačią

dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės

tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos

sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų,

referendumo teritorijoje sudaro vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba

referendumo - komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus

rinkimus ar referendumą.

Miesto, rajono

rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Miesto, rajono

rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

Kai pirmalaikiai

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį

rengiami per du mėnesius nuo jų paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų sudaro miestų, rajonų rinkimų komisijas.

Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo rinkimų dienos

paskelbimo, šis 50 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki

dviejų mėnesių termino.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-49,

93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. IX-968,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

Nr. IX-2134,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)

14

straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų įgaliojimai

Miesto, rajono

rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja mieste, rajone gyvenančius

rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo

patalpas;

2) prižiūri,

kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;

3) sudaro

apylinkių rinkimų komisijas;

4) paskirsto

rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų

naudojimą ir už sunaudotas rinkimams atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;

5) registruoja

rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) sudaro

miesto, rajono teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos

įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto

vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;

7) surašo

miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir

perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;

8) svarsto

skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima

sprendimus;

9) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

15

straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Ne vėliau kaip

likus 65 dienoms iki rinkimų miesto, rajono rinkimų komisija nustato kiekvienos

rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų

ir politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu

nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta,

trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra

rinkimų apylinkė, meras.

Po vienodą

skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1) kiekviena

partija, politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutiniuosius Seimo

rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu

partija, politinė organizacija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai

kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis

organizacijomis;

2) partija,

politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutiniuosius savivaldybės tarybos

rinkimus gavusi tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį

sąrašą). Jeigu partija, politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama

koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje

dalyvavusiomis organizacijomis.

Jeigu partija,

politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal

savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal

vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų,

dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas

siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta koalicija,

rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios organizacijos

kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

Partijos, politinės organizacijos kandidatūrų

sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48

dienoms iki rinkimų.

Apylinkių

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro miesto, rajono rinkimų komisijos

ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės

organizacijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, miesto,

rajono rinkimų komisija negali jos atmesti.

Jeigu

kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo

reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, miesto, rajono

rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos

narių skaičių arba kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų

komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero siūlomi asmenys negali būti partijų,

politinių organizacijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario

įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 miesto, rajono rinkimų komisijos

nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja mero

siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali

būti skiriamas komisijos nariu.

Apylinkių rinkimų

komisijų pirmininkus skiria miesto, rajono rinkimų komisijos.

Apylinkės

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

Kai pirmalaikiai

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos

Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami per

du mėnesius nuo jų paskelbimo, miestų, rajonų rinkimų komisijos ne vėliau kaip

likus 45 dienoms iki rinkimų nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos

narių skaičių. Partijos, politinės organizacijos kandidatūrų į apylinkių

rinkimų komisijas sąrašus miestų, rajonų rinkimų komisijoms pateikia ne vėliau

kaip likus 42 dienoms iki rinkimų. Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos ne

vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Rinkimų komisijos narys, nedavęs

rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 7 dienas nuo paskyrimo arba davęs rašytinį

pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje. Jeigu pirmalaikiai

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį

rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo jų paskelbimo, šioje dalyje nurodyti

40, 42 ir 45 dienų terminai trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta iki dviejų

mėnesių termino.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. IX-968,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

16

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

1) iš miesto,

rajono rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su

jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda

rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša miesto, rajono rinkimų komisijai apie

apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;

2) nagrinėja

skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės

teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu

visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir

globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;

4) kartu su

savivaldybės tarybos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus

laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir

balsadėžės;

5) rinkimų dieną

organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja

balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

7) svarsto savo

apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima

sprendimus;

8) vykdo kitus

šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

6 straipsnis. Slaptas

balsavimas

Rinkėjai balsuoja asmeniškai

ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.

7 straipsnis. Viešumas

rengiant ir vykdant rinkimus

Valstybės institucijos ir

rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie

rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne

vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.

Rinkimų komisijos informuoja

piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,

buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos

Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.

Valstybinės masinės

informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų

rengimą ir vykdymą.

Visų masinės informacijos

priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose,

kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose,

taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.

8 straipsnis.

Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis

Prezidento rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo Respublikos Prezidento

rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos

kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai

ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti

rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis dalyvauti arba nedalyvauti

Respublikos Prezidento rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar

kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą į Respublikos

Prezidentus, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų,

turint tikslą paveikti piliečių valią dėl konkrečių kandidatų į Respublikos

Prezidentus, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti teisę rinkti Respublikos

Prezidentą.

papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (asmens, kurį numatoma kelti

kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus

programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių,

atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų),

pažymėtų kandidato ar jį iškėlusios partijos simbolika ir deklaruotų

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų asmeniui, kuris

numatomas kelti kandidatu į Respublikos Prezidentus, politinei partijai (toliau

– partija), iškėlusiai pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ar

kandidatui į Respublikos Prezidentus propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas

platinimas rinkėjams.

rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria savivaldybių

rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina

Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji

rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato

į Respublikos Prezidentus, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis

draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Pripažinus

papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose

įstatymuose nurodytos pasekmės.

9

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir

vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius)

viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12 valandų iki renginio (susirinkimo,

posėdžio) pradžios.

komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą,

rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus,

kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir

rinkimų rezultatus.

informavimo priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos Prezidento rinkimų

organizavimą ir eigą.

visuomenės informavimo priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti

visuose rinkimų komisijų organizuojamuose renginiuose, visuose rinkimų komisijų

posėdžiuose, gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų organizavimą ir

eigą.

10

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Respublikos Prezidento rinkimų

rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės

biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir

vykdyti ir atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo

bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų apmokama už

savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių ir balsavimo patalpų

išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą.

Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės

būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo

patalpoms išlaikyti ir inventoriui įsigyti ir išsaugoti per 2 mėnesius po

Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka

išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes

balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

Antrasis skirsnis

RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

11

straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių,

savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos

direktoriaus teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija.

Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų

komisija skelbia savo interneto svetainėje.

apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.

apylinkės ribos, balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau

kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius

teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes

nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę patenkančius

adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpų

adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į

rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų

iki rinkimų savivaldybės administracijos direktorius Vyriausiajai rinkimų

komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais

arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo patalpų adresus ir telefonus.

Savivaldybės administracijos direktorius šio straipsnio 2 ir šioje dalyse

numatytus pasiūlymus ir teikimus Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal

Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo  rinkimų datos

paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija gali pakeisti rinkimų apylinkių ribas

ir balsavimo patalpų adresus ne vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų. Jeigu

šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų datos

paskelbimo, rinkimų apylinkių ribos nekeičiamos.

12

straipsnis. Rinkimų komisijos

1.

Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija;

2) savivaldybių

rinkimų komisijos;

3) apylinkių

rinkimų komisijos.

komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar kandidato

į Respublikos Prezidentus patikėtiniais.

komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos

Respublikos pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Seimo nariu

(neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią amžių, bet

rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo pastaruosius trejus metus

atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo

pažeidimus. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą

netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkui, turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties,

ir savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo

savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų

nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka

organizuoja mokymus.

4.

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1)

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir

turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2)

atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo

sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba

sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;

3) atleistas iš

darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį

įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės

aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar

teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

4) yra įstatymų

nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

13

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas

rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus

74 dienoms iki rinkimų.

rinkimų komisijos sudaromos iš:

1) toje

savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio

asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2) toje savivaldybėje gyvenančių

ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo

Lietuvos teisininkų draugija;

3) savivaldybės administracijoje

dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės

administracijos direktorius;

4) partijų, kurios gavo Seimo

narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.

teisininkų draugija ir savivaldybių administracijų direktoriai gali siūlyti ir

daugiau kandidatūrų.

kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal

iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje

rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę

pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu

atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų

kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji

rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti savivaldybių rinkimų komisijų

nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų

draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į

savivaldybių rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų

draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių

asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų

asmenų.

vyksta Respublikos Prezidento arba Seimo, arba savivaldybės tarybos rinkimai,

arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar

referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija

atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės,

apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas

organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų

komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis

darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų komisijos ar

apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės

rinkimų komisijos pirmininku patirties.

rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį

rengiami per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų sudaro savivaldybių rinkimų

komisijas. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų

datos paskelbimo, šis 50 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta

iki 2 mėnesių termino.

14

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų įgaliojimai

Savivaldybės

rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja savivaldybėje gyvenančius

rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, rinkimų komisijų būstines, darbo laiką

ir balsavimo patalpas;

2) prižiūri,

kaip savivaldybėje įgyvendinamas šis įstatymas;

3) sudaro

apylinkių rinkimų komisijas;

4) neviršydama

Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos savivaldybės rinkimų komisijos

sąmatos, tvirtina apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas ir kontroliuoja,

kaip šios sąmatose numatytos lėšos naudojamos;

5) registruoja

rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) sudaro

savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių

vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo

namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą ir kartu su pašto vadovu

pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;

7) surašo balsų

skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti

Vyriausiajai rinkimų komisijai;

8) svarsto skundus dėl apylinkių

rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų ir priima sprendimus;

9) Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu atlieka

politinės reklamos stebėseną savivaldybės teritorijoje ir teikia stebėsenos

duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai;

10) vykdo kitus

šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

15

straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų

apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių

teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai

kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali

pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė,

administracijos direktorius.

skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1) kiekviena

partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių

mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų

gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje

dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar

partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi tarybos

narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija

savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji

gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.

gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų

rezultatus, ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus

pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje,

kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal

kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje

dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus

45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio

įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti.

pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų,

arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija

gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių

arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į

apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės

administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais

tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip

trys savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų

komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo

asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti

skiriamas komisijos nariu.

rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų

komisijos. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu

patirties, arba aukštąjį išsilavinimą

turintis asmuo.

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos

87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89

straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo,

savivaldybių rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų

nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių. Partijos

kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas sąrašus savivaldybių rinkimų

komisijoms pateikia ne vėliau kaip likus 42 dienoms iki rinkimų. Apylinkių

rinkimų komisijos sudaromos ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Rinkimų

komisijos narys, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 7 dienas nuo

paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų

komisijoje. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal

Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal

Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo

rinkimų datos paskelbimo, šioje dalyje nurodyti 40, 42 ir 45 dienų terminai

trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino.

16

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų komisija:

1) iš

savivaldybės rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas

su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda

rinkėjams rinkėjo korteles, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie

apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus ir Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos

duomenis;

2) nagrinėja

skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės

teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu

visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo

įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;

4) kartu su

savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo

reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos

ir balsadėžės;

5) rinkimų dieną

organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja

balsus, surašo balsų skaičiavimo protokolą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;

7) svarsto savo

apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima

sprendimus;

8) vykdo kitus

šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

9 straipsnis. Rinkimų

apylinkių sudarymas

Atsižvelgiant į

patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, miestų,

rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

Miesto, rajono

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia

Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo

pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.

Rinkimų

apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Rinkimų

apylinkės ribos, balsavimo būstinės adresas keičiami esant reikalui, bet ne

vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą apylinkės

pavadinimą, į rinkimų apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje

apylinkėje, balsavimo būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi darytini pakeitimai. Ne

vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai rinkimų komisijai

taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais arba

išnykusius adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir telefonus.

Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai

pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal

Konstitucijos 89 straipsnio pirmąją dalį rengiami per du mėnesius nuo jų

paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija gali pakeisti rinkimų apylinkių ribas

ir balsavimo būstinių adresus ne vėliau kaip prieš 50 dienų iki rinkimų. Jeigu

šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per du mėnesius nuo rinkimų dienos

paskelbimo, rinkimų apylinkių ribos nekeičiamos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. IX-2134,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)

10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Respublikos

Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės.

Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams

organizuoti ir vykdyti ir atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas

aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų apmokama už

savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą,

balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu

savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės

būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo

patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija

ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

Antrasis skirsnis

RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

11 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

1.

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų

skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

2.

Savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes savivaldybės

administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų

komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji

rinkimų komisija skelbia „Valstybės žiniose“.

2 dalies redakcija nuo2014-01-01:

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos

direktoriaus teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija.

Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų

komisija skelbia savo interneto svetainėje.

3.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų.

4.

Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne

vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos

direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų

apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę

patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo

patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą

į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Ne vėliau kaip prieš 100 dienų

iki rinkimų savivaldybės administracijos direktorius Vyriausiajai rinkimų

komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais

arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo patalpų adresus ir telefonus.

5.

Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87

straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89

straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, Vyriausioji

rinkimų komisija gali pakeisti rinkimų apylinkių ribas ir balsavimo patalpų

adresus ne vėliau kaip prieš 50 dienų iki rinkimų. Jeigu šie rinkimai rengiami

anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų dienos paskelbimo, rinkimų apylinkių

ribos nekeičiamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2334,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6662 (2012-11-15)

12 straipsnis. Rinkimų komisijos

vykdo:

1)

Vyriausioji rinkimų komisija;

2)

savivaldybių rinkimų komisijos;

3)

apylinkių rinkimų komisijos.

2.

Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar

kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniais.

Respublikos pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Seimo nariu

(neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią amžių, bet

rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą arba

aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir nebuvo pastaruosius trejus

metus atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų

pažeidimus. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą

netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-179,

2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-981 (2009-03-05)

13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų

sudarymas

1.

Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

2.

Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:

1)

toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą

turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2)

toje savivaldybėje gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą

turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3)

savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį

pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;

4)

partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje,

pasiūlytų asmenų.

3.

Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybių

administracijų direktoriai gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.

4.

Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal

iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje

rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę

pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu

atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų

kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji

rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais

kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos

arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

5.

Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys,

paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos ir administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių

asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų

asmenų.

6.

Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba

savivaldybės tarybos rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba

referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.

Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro

vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato

jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

7.

Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo patirties Vyriausiosios rinkimų

komisijos arba savivaldybės rinkimų komisijos ar apygardos rinkimų komisijos

pirmininku ar nariu arba darbo patirties apylinkės rinkimų komisijos pirmininku.

8.

Savivaldybės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos

pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį

rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų sudaro savivaldybių rinkimų komisijas.

Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų dienos

paskelbimo, šis 50 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2

mėnesių termino.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-179,

2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-981 (2009-03-05)

14 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų įgaliojimai

Savivaldybės

rinkimų komisija:

1)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja savivaldybėje

gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, rinkimų komisijų būstines,

darbo laiką ir balsavimo patalpas;

2)

prižiūri, kaip savivaldybėje įgyvendinamas šis įstatymas;

3)

sudaro apylinkių rinkimų komisijas;

4)

paskirsto rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja

šių lėšų naudojimą ir už rinkimams panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

5)

registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6)

sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių

vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo

namų) ir bausmių vykdymo įstaigų sąrašą ir kartu su pašto vadovu

pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu, taip pat organizuoja balsavimą iš anksto;

7)

surašo rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir

perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;

8)

svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų ir priima

sprendimus;

9)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos kampanijos

laikotarpiu renka, aprašo ir saugo duomenis apie viešai savivaldybės

teritorijoje skleidžiamą politinę reklamą ir teikia šiuos duomenis Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

10)

vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

1.

Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija

nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti

kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo

pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas

kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų

apylinkė, administracijos direktorius.

2.

Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

1)

kiekviena partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi

Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo

narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu

su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;

2)

partija ar partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus

gavusi tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą).

Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai

kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.

3.

Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės

tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių

rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų

koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka

siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos

šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

4.

Partijos kandidatūrų sąrašus savivaldybės rinkimų komisijai pateikia ne vėliau

kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

5.

Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų

komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma

kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija

negali jos atmesti.

6.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio

įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino,

savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų

apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos

direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras.

Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų

nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne

mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės

rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus

siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali

būti skiriamas komisijos nariu.

7.

Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria savivaldybės rinkimų komisijos.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo patirties rinkimų komisijos pirmininku ar nariu, arba

asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar

jam prilygintą išsilavinimą arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

8.

Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

9.

Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87

straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89

straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, savivaldybių

rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų nustato

kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių. Partijos kandidatūrų į

apylinkių rinkimų komisijas sąrašus savivaldybių rinkimų komisijoms pateikia ne

vėliau kaip likus 42 dienoms iki rinkimų. Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos

ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Rinkimų komisijos narys, nedavęs

rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 7 dienas nuo paskyrimo arba davęs rašytinį

pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje. Jeigu pirmalaikiai

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį

rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, šioje dalyje nurodyti

40, 42 ir 45 dienų terminai trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2

mėnesių termino.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-179,

2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-981 (2009-03-05)

16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos

įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

1)

iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro

sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, praneša savivaldybės

rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;

2)

nagrinėja skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3)

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų

apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos

balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose,

kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose)

ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose;

4)

kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio

įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo

kabinos ir balsadėžės;

5)

rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6)

suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

7)

svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo,

balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo

ir priima sprendimus;

8)

vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-179,

2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-981 (2009-03-05)

17 straipsnis.

Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai ir rinkimų komisijų darbo

organizavimas

komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs

rašytinį pasižadėjimą.

ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomi šie rinkimų

komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė),

pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė),

pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.“

rašytinį pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Pasižadėjimas

galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką. Rašytinio pasižadėjimo tekstas

negali būti keičiamas. Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigas

nepasižadėjus.

komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusi

rinkimų komisija.

rinkimų komisija arba savivaldybės rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos

narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo,

nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 15 dienų nuo paskyrimo arba davęs

rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.

komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje

dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai,

lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su

sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė

pridedama prie protokolo ir yra neatskiriama protokolo dalis.

rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų

įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti rinkimų komisijos narių,

pirmininkų įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi tuos komisijos

narius, pirmininkus, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal šį

įstatymą jiems pavestus darbus.

komisijos nariui, pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet

kokios formos rinkimų agitacija ir kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo,

pažeidęs šį reikalavimą arba rinkimų komisijos nario, pirmininko rašytinį

pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas

baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

18

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo

pabaigos

partijos, iškėlusios kandidatus į Respublikos Prezidentus, ir kandidatų į

Respublikos Prezidentus patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali apskųsti

šia tvarka:

1) apylinkių

rinkimų komisijų sprendimus – savivaldybės rinkimų komisijai;

2) savivaldybių

rinkimų komisijų sprendimus – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimus – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo gavimo. Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

18 straipsnis. Skundai dėl

rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

Visos politinės partijos ir

politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei

kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus

gali apskųsti šia tvarka:

1) apylinkių rinkimų

komisijų sprendimus - miesto ar rajono rinkimų komisijai;

2) miestų, rajonų rinkimų

komisijų sprendimus - Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos sprendimus – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skundai turi

būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-647,

94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr.

IX-2385,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4332 (2004-07-27)

19 straipsnis.

Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

partijos, iškėlusios kandidatus į Respublikos Prezidentus, ir kandidatų į

Respublikos Prezidentus patikėtiniai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl

balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų

komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo. Šie skundai

turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo

dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus

biuletenius ir, nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai

suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius biuletenius, gali pakeisti rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo įrašus. Savivaldybės rinkimų komisija

neturi teisės pripažinti negaliojančiu apylinkės rinkimų komisijos balsų

skaičiavimo protokolą.

rinkimų komisijos sprendimai, išskyrus sprendimus dėl Respublikos Prezidento

rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, gali būti apskųsti Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo

sprendimo priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas. Į

šį terminą įskaitomos ir poilsio bei švenčių dienos. Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir jo vykdymas

Vyriausiajai rinkimų komisijai yra privalomas.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos

sprendimo dėl balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti

savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir, nustačiusi

aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus biuletenius, gali pakeisti

savivaldybės ir rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus.

Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiu

savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą.

20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms ir

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimas

savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo padėti rinkimų komisijoms

vykdyti įgaliojimus, teikti komisijų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis.

savivaldybių institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 3 dienas privalo

apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms

motyvuotus atsakymus.

darbams atlikti Vyriausioji rinkimų komisija gali įdarbinti darbuotojus pagal

darbo sutartį. Darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos

pirmininkas arba jo įgalioti asmenys. Atlyginimo už darbą darbuotojams,

dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios

rinkimų komisijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau –

Vyriausybė).

savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo suteikti rinkimų komisijoms

rinkimams organizuoti ir vykdyti tinkamas patalpas, įrangą, kompiuterinę

techniką ir interneto ryšį. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir

patekimas į jas turi būti tinkamos judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir

senyvo amžiaus rinkėjams.

rinkimų komisija savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto

lėšas rinkimams organizuoti perveda į kiekvienai savivaldybės rinkimų komisijai

atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą.

rinkimų komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku

pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį. Šioje

sutartyje nurodoma:

1) savivaldybės

rinkimų komisijai pervedamų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti suma

ir Vyriausiosios rinkimų komisijos programa, pagal kurią skiriamos lėšos;

2) valstybės

biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo tikslinė paskirtis;

3) planuojamas

detalus valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį

ir išlaidų darbo užmokesčiui skaičiavimas (pridedama prie sutarties);

4) atsiskaitymo

Vyriausiajai rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti

panaudojimą (nurodant išlaidų ekonominę paskirtį) ir šių lėšų panaudojimą

pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;

5) kitos

nuostatos, padedančios Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų

vykdymo ir paskirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo

teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

rinkimų komisija valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į šio

straipsnio 5 dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos

patvirtintas savivaldybių rinkimų komisijų sąmatas.

rinkimų komisijos pirmininkas atsako už savivaldybės rinkimų komisijai skirtų

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimą ir už tai atsiskaito

Vyriausiajai rinkimų komisijai.

rinkimų komisija patikrina savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias

išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų panaudojimo

ar apskaitos pažeidimus, Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja visos žalos

išieškojimą iš kaltų asmenų.

atsiradusią valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutarties

galiojimo laikotarpiu, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir

pasibaigus šiai sutarčiai.

21 straipsnis.

Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, nariai ir sekretoriai už darbą rinkimų

komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir

Vyriausybės patvirtintus tarifus.

komisijų pirmininkams,

jų pavaduotojams, nariams ir sekretoriams už darbą rinkimų komisijose apmokama

pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai

rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos

žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako

atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi

Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės apribojimai.

komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarkos aprašą

Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

22

straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas

apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali

atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija arba Vyriausioji

rinkimų komisija.

komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos siūlymą atšaukti jos pačios

pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo

nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 15

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

TREČIASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJO KORTELĖS

23

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) savivaldybių

rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti

naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos

Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti

įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių

priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos

Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai

yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų

naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų

sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, pilietybę patvirtinančio

asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas;

2) savivaldybių

rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios

vietos adresas;

3) rinkimų apylinkių rinkėjų

sąrašuose: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra

pareiškę nesutikimą, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas nurodomas tik rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo kortelėje.

rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu

su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui

įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

22 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas

1.

Savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų

komisijoje gali atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi rinkimų komisija

arba Vyriausioji rinkimų komisija.

2.

Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos siūlymą atšaukti jos

pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

3.

Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5

dalyje nustatytiems terminams.

TREČIASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ SĄRAŠAI

23 straipsnis. Rinkėjų sąrašai

1.

Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1)

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;

2)

savivaldybių rinkėjų sąrašai;

3)

rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.

2.

Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai

gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos

Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti

įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

4.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos

sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse

informacijos laikmenose. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami.

Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens

duomenys:

1)

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo

data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos

adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

2)

savivaldybių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data,

gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;

3)

rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos

adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų gyvenamosios vietos

adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.

5.

Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas

būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų

komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui

įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

24 straipsnis. Piliečių įrašymo į

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos

Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba

asmens tapatybės kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų, taip pat rinkimų komisijų teikiama informacija.

Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

1) miręs

Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo,

netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) Lietuvos Respublikos pilietis,

kuriam įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose

padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais

pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų

sąrašai gali būti keičiami tik su Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu. Elektroninis

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas pasibaigus rinkimams yra saugomas ir

naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu terminu ir tvarka.

25

straipsnis. Savivaldybių rinkėjų sąrašai

Savivaldybės rinkėjų sąrašą

elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą

ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą rinkėjo gyvenamąją

vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms

iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų komisijai. Kartu sudaromi užsienyje

gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms

atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms. Be to, sudaromi rinkėjų, kurių

gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai.

26

straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Be to,

sudaromas piliečių, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas,

sąrašas. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu

laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra

laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.

27

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas

ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga

sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu.

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie

juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu

būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos

patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat

paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į

rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti

rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai

taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Diplomatinėje

atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje, prie įėjimo į rinkimų komisijos

patalpas, turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami,

tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami

ir telefonu.

28

straipsnis. Rinkėjo kortelė

kortelė yra informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis pakvietimas

dalyvauti rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus

rinkėjams perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos. Savo rinkėjo

kortelę gali išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas

asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjo kortelę pasirašo pats rinkėjas,

išskyrus atvejus, kai dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių rinkėjas pats

pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo,

nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Rinkėjo kortelių blankus,

kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina rinkimų komisijos. Rinkėjo

kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas balsuoja ne rinkimų dieną ne

rinkimų apylinkėje.

kortelėje nurodoma:

1) rinkėjo vardas

ir pavardė;

2) rinkėjo

gyvenamosios vietos adresas;

3) savivaldybės

rinkimų komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas

ir numeris;

4) rinkimų

apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir

balsavimo patalpos adresas;

5) rinkėjo eilės

numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

6) rinkimų data,

balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti

rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus reikšminga informacija.

rinkėjas prašo išduoti rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos rinkėjo

kortelės, rinkėjo kortelė turi būti išduodama nedelsiant, kai tik yra nustatomi

rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašyti į rinkėjo kortelę.

29

straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas

kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose,

kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose)

ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat išvykusiems į užsienio valstybes,

tvarka nustatyta šio įstatymo 58, 61, 62 ir 63 straipsniuose.

kortelės įteikimą rinkėjui pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų

sąraše. Rinkėjui

rinkėjo kortelė įteikiama asmeniškai arba per kitą kartu su rinkėju gyvenantį

asmenį. Jeigu rinkėjo kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu

su juo gyvenančio asmens nėra namuose, ji grąžinama apylinkės rinkimų

komisijai, apie tai pažymima išankstiniame rinkėjų sąraše, o rinkėjui

paliekamas nevardinis kvietimas atvykti balsuoti. Šis kvietimas gali būti

įdėtas į pašto dėžutę arba perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir

įsipareigoja jam perduoti. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti

baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki rinkimų. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu

kartu yra paskelbti ir Seimo rinkimai arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba

savivaldybių tarybų rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis

balsavimas, rinkėjo kortelė įteikiama viena.

kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo kortelė su

netiksliais

duomenimis,

privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios

aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai rinkimų komisijai pateikti savo

pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra

įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija

turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją išduoti. Jeigu

rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo

gyvenamosios vietos adresas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro

duomenis yra priskirtas šios rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas

pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje,

apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės rinkimų komisijos narys, šį prašymą

rinkėjas taip pat gali teikti elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka)

ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi

pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo kortelė išrašoma ir įteikiama rinkėjui po to,

kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti

rinkėjo kortelę kitos savivaldybės rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis

negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo

kortelės.

25 straipsnis. Savivaldybių rinkėjų sąrašai

Savivaldybės

rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą (paskutinę žinomą

rinkėjo gyvenamąją vietą) sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų komisijai. Kartu sudaromi

užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms. Be to, sudaromi rinkėjų,

kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai.

26 straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Be to, sudaromas

piliečių, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašas.

Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir

rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo

registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.

27 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

1.

Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija,

diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams

susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama

daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar

platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti

nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai,

kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą.

Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti rinkėjo pažymėjimus,

apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti

paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Diplomatinėje atstovybėje ir

konsulinėje įstaigoje, prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas, turi būti

nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.

2.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai

neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali

būti teikiami ir telefonu.

28 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas

1.

Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame

nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas.

Rinkimų komisijos pirmininko pasirašyti rinkėjo pažymėjimai įteikiami

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Savo rinkėjo pažymėjimą gali

išsispausdinti ir pats rinkėjas ar jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus elektroninėmis ryšio priemonėmis

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šiuo atveju rinkėjo

pažymėjimą pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinių trūkumų ar

neįgalumo rinkėjas pats pasirašyti negali ir pažymėjimą pasirašo kitas rinkėjo

pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Be rinkėjo

pažymėjimo (dublikato) balsuoti, išskyrus balsavimą laivuose, negalima.

2.

Rinkėjo pažymėjime nurodoma:

1)

rinkėjo vardas ir pavardė;

2)

rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3)

rinkėjo gyvenamosios vietos adresas;

4)

savivaldybės, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris;

5)

rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas,

numeris ir balsavimo patalpos adresas;

6)

rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

7)

rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kad šis

pažymėjimas yra būtinas balsuojant, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus

reikšminga informacija.

3.

Jeigu rinkėjas prašo išduoti rinkėjo pažymėjimo dublikatą vietoj prarasto ar

negauto rinkėjo pažymėjimo, dublikatas turi būti nedelsiant išduodamas

rinkėjui, kai tik yra nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti įrašomi į

pažymėjimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-179,

2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-981 (2009-03-05)

29 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas

1.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka neskelbiamų derybų būdu perka paslaugų teikėjo, kuriam bus

suteikti įgaliojimai įteikti rinkėjo pažymėjimus, paslaugas. Jeigu viešosios

paslaugos pirkimas neįvyksta ar nutraukiamas, ar sustabdomas arba sudaryta

sutartis dėl viešųjų paslaugų teikimo nutraukiama dėl netinkamo vykdymo, arba

atsiranda kitų nenumatytų aplinkybių, Vyriausioji rinkimų komisija įgalioja

savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijas įteikti rinkėjo pažymėjimus.

2.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose,

kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose)

ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat išvykusiems į užsienio valstybes,

tvarka nustatyta šio įstatymo 58, 61, 62 ir 63 straipsniuose.

3.

Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su

rinkėju gyvenančiam asmeniui, kuris įsipareigoja perduoti jam rinkėjo

pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau

kaip likus 20 dienų iki rinkimų. Jeigu

tuo pačiu laikotarpiu yra paskelbti arba Seimo

rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų

rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas,

rinkėjo pažymėjimas įteikiamas vienas.

4.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas

rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai

apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai

rinkimų komisijai pateikti savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį

dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,

apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir

nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų

registro duomenis yra priskirtas šios rinkimų apylinkės teritorijai arba

rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės

teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės

rinkimų komisijos narys) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų

komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į

tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir

įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

5.

Savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kitos savivaldybės rinkėjų sąraše įrašytam

rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar

kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-179,

2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-981 (2009-03-05)

31 straipsnis. Užsienyje

esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus

valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto

savivaldybės rinkėjų sąrašą.

Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15

dienų iki rinkimų, elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai

diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir

duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie

balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir

balsuoja diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.

32 straipsnis.

Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, laivuose, areštinėse, tardymo

izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į

rinkėjų sąrašus

privalomąją karo tarnybą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje

jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą, rinkėjų

sąrašus. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar

dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,

įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją

vietą, rinkėjų sąrašus.

esantys rinkėjai, kurie balsavimo iš anksto dienomis ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra

įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.

3.

Rinkėjai, esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar

bausmių vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie

yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra

deklaravęs gyvenamosios vietos ir raštu to prašo, jis įrašomas į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar

tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs

gyvenamąją vietą, iki pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus)

ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius

(sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą.

33 straipsnis. Rinkėjų

sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną

apylinkės rinkimų komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne

vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio

pasą arba asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją

vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai),

apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo

vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir

adresą tuoj pat praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės

rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų

sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų

balsuoti

du kartus arba kad jo užpildyti

biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du

kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės

balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą

apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra

elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo

ir Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų

komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų

apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis

rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų

sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų

apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu voke, nebus

skaičiuojamas.

34

straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų

atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio

įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra įrašytas į kelis

rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki rinkimų likus ne

mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir

sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo,

jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos

apygardos administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 3 dienas.

Teismo sprendimas yra galutinis.

nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami.

skundus ir teismo sprendimu rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas apylinkių

rinkimų komisijos praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai

rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į

RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS

34 straipsnis.

Skundai dėl rinkėjų sąrašų

1.

Rinkėjas arba partijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl

kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba

yra įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai

iki rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą

privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2

dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

2.

Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas

atitinkamos apygardos administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per

3 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.

3.

Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir

skundai nenagrinėjami.

4.

Apie gautus skundus ir teismo sprendimu rinkėjų sąrašuose padarytas pataisas

apylinkių rinkimų komisijos praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši –

Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau

kaip per 12 valandų.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į

RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS

35 straipsnis.

Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kėlimas

1.

Pretendentais būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali išsikelti

pavieniai asmenys.

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti įstatymų nustatyta

tvarka įregistruotos ir reikalavimus dėl partijos

narių skaičiaus atitinkančios partijos.

Redakcija nuo

2015-01-01:

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti partijos,

įregistruotos pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau –

Politinių partijų įstatymas) ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų,

atitinkančios Politinių partijų įstatymo nustatytus reikalavimus dėl partijos

narių skaičiaus ir neturinčios partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar

likviduojamos partijos teisinio statuso.

3.

Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne

anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki

rinkimų dienos.

Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos

Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2

mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, pretendentų būti kandidatais į

Respublikos Prezidentus kėlimas pradedamas kitą dieną po to, kai įsigalioja

atitinkamai arba Seimo nutarimas, arba Vyriausybės nutarimas dėl Respublikos

Prezidento rinkimų datos paskelbimo, ir baigiamas ne vėliau kaip likus 45

dienoms iki rinkimų dienos. Jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2

mėnesius nuo jų paskelbimo, šis 45 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek

jų trūksta iki 2 mėnesių termino.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-1069,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-24, i. k. 2014-10475

36 straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą

rinkimuose kandidatu į Respublikos Prezidentus

Prezidentus raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.

pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė partijos, jų

sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Pretendentas būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų

komisijai Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą

apie sumokėtą paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo

užmokesčio (toliau – VMDU) 5 dydžių užstatą. Rinkimų užstatas yra grąžinamas jį

sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jeigu jų metu kandidatas į Respublikos

Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų

komisijai:

1) ar jis yra, ar buvo ir

kada buvo kitos valstybės (valstybių) pilietis;

2) pateikti kitos

valstybės (valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą;

3) Lietuvos Respublikos,

kitos valstybės (valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie

kitos valstybės (valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą;

4) ar jis sutinka, kad

Vyriausioji rinkimų komisija gautų duomenis iš Lietuvos Respublikos ir užsienio

valstybių kompetentingų institucijų apie jo turimą ar turėtą kitos valstybės

(valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą.

būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų

komisijai jos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti

rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis.

nesutinka, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų šio straipsnio 3 dalies 4

punkte nurodytus duomenis, arba nepateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai šio

straipsnio 4 dalyje numatyto pasižadėjimo laikytis draudimo papirkti rinkėjus

ir rinkimų teisę turinčius asmenis, Vyriausioji rinkimų komisija asmens

neregistruoja pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, o jeigu

buvo jį įregistravusi pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar

kandidatu į Respublikos Prezidentus, tokį registravimą panaikina.

rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo pareiškimo gavimo

patikrina, ar nėra Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių,

neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ar jis įvykdė

šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus, taip pat ar jis yra

įregistruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu, ir priima motyvuotą

sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su pretendento būti

kandidatu į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba priima motyvuotą

sprendimą atsisakyti išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus. Sprendimas

atsisakyti išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne vėliau kaip per 3 dienas nuo

jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui, o šis gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per

72 valandas nuo skundo gavimo. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio bei

švenčių dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

įsiteisėja nuo paskelbimo.

Respublikos Prezidentus turi teisę raštu atšaukti savo pareiškinius dokumentus

likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos. Šiuo atveju Vyriausioji

rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato į Respublikos Prezidentus registravimo

gali priimti tik tuo atveju, jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje

dalyvauja kandidatas į Respublikos Prezidentus ir jeigu iki rinkimų dienos liko

ne mažiau kaip 13 dienų.

37

straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas

79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašai renkami

rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:

„Aš, Lietuvos

Respublikos pilietis (pilietė), patvirtinu, kad remiu

---

(asmens vardas ir pavardė)

pareiškimą dalyvauti __ m.

____ __ d. rinkimuose kandidatu į Respublikos Prezidentus.

Eil.

Nr.

Asmens

pavardė, vardas

Lietuvos

Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris

Gimimo data

Nuolatinė

gyvenamoji vieta

Parašas ir

data

“

parašų rinkimo lapo pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas,

pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija,

numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.

rinkėjų parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats ir pasirašo.

Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių

priežasčių negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą

padaro kitas asmuo. Šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu rinkėjų

parašų rinkimo lape ir patvirtinamas rinkėjų parašus rinkusio asmens parašu.

Šis asmuo turi patikrinti pasirašančio asmens tapatybę, taip pat ar

pasirašantis asmuo teisingai įrašė savo duomenis. Rinkėjas gali paremti

kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.

parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims,

raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos

Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka kandidatą į Respublikos

Prezidentus gali paremti elektroniniu būdu.

38

straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas

rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Respublikos

Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus

rinkėjų parašų rinkimo lapus. Be to, kiekvienas pretendentas būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo

turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus Valstybinės

mokesčių inspekcijos, taip pat privačių interesų deklaraciją; šie dokumentai

gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka.

2.

Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti

Vyriausiajai rinkimų komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji

rinkimų komisija šią pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.

ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina,

ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to paties

pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du ar daugiau

kartų, jo visi parašai neskaičiuojami. Be to, neskaičiuojami parašai ar

duomenys, kurie buvo gauti ar įrašyti pažeidžiant šio įstatymo 37 straipsnio 3

dalį.

parašus pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus remia ne mažiau

kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24

valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas įregistruoti asmenį kandidatu į

Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas gali būti

apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o šis privalo skundą

išnagrinėti per 72 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio bei

švenčių dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus

statusą įgyja, kai Vyriausioji rinkimų komisija juos įregistruoja kandidatais į

Respublikos Prezidentus ir savo interneto svetainėje paskelbia kandidatais į

Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą.

rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai

paskelbia visų kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą

ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio sąrašo paskelbimo išduoda šiems

asmenims kandidato į Respublikos Prezidentus pažymėjimus.

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį

rengiami per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, pretendentai būti

kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai

pateikti jiems išduotus šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytus rinkėjų parašų

rinkimo lapus ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį

rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų datos paskelbimo, šio

straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti 30 ir 40 dienų terminai trumpinami tiek

dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino.

9.

Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87

straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89

straipsnio 1 dalį rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų datos

paskelbimo, jie negali būti surengti anksčiau kaip per 45 dienas nuo rinkimų

datos paskelbimo.

39

straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniai

įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti

patikėtinių. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą

Vyriausiajai rinkimų komisijai ir ši ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda

patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodoma kandidato vardas ir

pavardė) patikėtinio pažymėjimus.

Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos

Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės

informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti

kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja

įstatymams.

Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji

rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą,

priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai šį sprendimą paskelbia.

40

straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai

iškėlusios asmenis kandidatais į Respublikos Prezidentus, kandidatai į

Respublikos Prezidentus ir jų patikėtiniai turi teisę skirti ne daugiau kaip po

du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Rinkimų stebėtojas yra

asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.

Jis turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės arba rinkimų apylinkės, kuri

nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojo

pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba

tik konkrečių savivaldybių teritorijose ar rinkimų apylinkėse užsienio reikalų

ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens teikimu, užsienio

valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip

pat ir savo nuožiūra;

2) savivaldybės

rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės teritorijoje,

vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos

Respublikos piliečiams kandidato į Respublikos Prezidentus teikimu arba

partijos, iškėlusios asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus, vietos

skyriaus prašymu (teikime, prašyme turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas,

asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas).

pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda komisijos pirmininkas arba kitas

komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti

stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą. Apie visus atsisakymus išduoti

stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos

posėdyje ir atitinkamam kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniui.

reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat rinkimų

apylinkės balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų

stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje būtų sudarytos tinkamos

sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos

įstatymų. Jeigu rinkimų stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus Lietuvos

Respublikos įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti panaikintas

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi

būti iš karto raštu pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų

komisijai ir atitinkamam kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniui.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į

RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS

37 straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas

1.

Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų

parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:

„Aš,

Lietuvos Respublikos pilietis (pilietė), patvirtinu, kad remiu

---

(asmens vardas ir pavardė)

pareiškimą

dalyvauti __m. ____ _____d. rinkimuose kandidatu į

Respublikos Prezidentus.

Eil.

Nr.

Asmens

pavardė, vardas

Lietuvos

Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris

Gimimo data

Nuolatinė

gyvenamoji vieta

Parašas ir

data“

2.

Rinkėjų parašų rinkimo lapo pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus,

vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento

serija, numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.

3.

Visus duomenis rinkėjų parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats

ir pasirašo. Jeigu rinkėjas dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali pats

įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas asmuo. Šis

faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir

patvirtinamas rinkėjų parašus rinkusio asmens parašu. Šis asmuo turi patikrinti

pasirašančio asmens tapatybę, taip pat ar pasirašantis asmuo teisingai įrašė

savo duomenis. Rinkėjas gali paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos

Prezidentus tik po vieną kartą.

4.

Rinkėjų parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai

asmenims, raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į

Respublikos Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.

38 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus

įregistravimas

1.

Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į

Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus

rinkėjų parašų rinkimo lapus. Be to, kiekvienas pretendentas būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus turi pateikti gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo

turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus valstybinės

mokesčių inspekcijos, taip pat privačių interesų deklaraciją.

Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pažymą apie savo

sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią pažymą paskelbia visuomenės

informavimo priemonėse.

3.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų

rinkimo lapų gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad

pilietis dėl to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus

pasirašė du ar daugiau kartų, jo visi parašai neskaičiuojami. Be to,

neskaičiuojami parašai ar duomenys, kurie buvo gauti ar įrašyti pažeidžiant šio

įstatymo 37 straipsnio 3 dalį.

4.

Jeigu atmetus neskaičiuotinus parašus pretendentą būti kandidatu į Respublikos

Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į

Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas

įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3

kalendorines dienas gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui, o šis privalo skundą išnagrinėti per 72 valandas. Į šį terminą

įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

5.

Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos

Prezidentus statusą įgyja, kai Vyriausioji rinkimų komisija juos įregistruoja

kandidatais į Respublikos Prezidentus ir leidinio „Valstybės žinios“ priede

„Informaciniai pranešimai“ paskelbia kandidatais į Respublikos Prezidentus

įregistruotų asmenų sąrašą.

5 dalies redakcija nuo2014-01-01:

kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus

statusą įgyja, kai Vyriausioji rinkimų komisija juos įregistruoja kandidatais į

Respublikos Prezidentus ir savo interneto svetainėje paskelbia kandidatais į

Respublikos Prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą.

6.

Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija

oficialiai skelbia visų kandidatais į Respublikos Prezidentus įregistruotų

asmenų sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo išduoda

šiems asmenims kandidato į Respublikos Prezidentus pažymėjimus.

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį

rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, pretendentai būti kandidatais į

Respublikos Prezidentus privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti jiems

išduotus šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytus rinkėjų parašų rinkimo

lapus ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba

Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį

rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, šio straipsnio 6 ir 7

dalyse nurodyti 30 ir 40 dienų terminai trumpinami tiek dienų, kiek jų trūksta

iki 2 mėnesių termino.

9.

Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87

straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89

straipsnio 1 dalį rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, jie

negali būti surengti anksčiau kaip per 45 dienas nuo rinkimų dienos paskelbimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-816,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3094 (2010-05-31)

Nr. XI-2334,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6662 (2012-11-15)

39 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus

patikėtiniai

1.

Asmuo, įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti

patikėtinių. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą

Vyriausiajai rinkimų komisijai ir ši ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda

patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodoma kandidato vardas ir

pavardė) patikėtinio pažymėjimus.

2.

Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į

Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais,

visuomenės informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat

atlikti kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie

neprieštarauja įstatymams.

3.

Kandidatas į Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį.

Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus

prašymą, priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai šį sprendimą

paskelbia.

40 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų

stebėtojai

1.

Partijos, iškėlusios asmenis kandidatais į Respublikos Prezidentus, kandidatai

į Respublikos Prezidentus ir jų patikėtiniai turi teisę skirti ne daugiau kaip

po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Rinkimų stebėtojas yra

asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.

Jis turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės arba rinkimų apylinkės, kuri

nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojo

pažymėjimą išduoda:

1)

Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse

įstaigose arba tik konkrečių savivaldybių teritorijose ar rinkimų apylinkėse

užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens

teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių

asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra;

2)

savivaldybės rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės

teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų

Lietuvos Respublikos piliečiams kandidato į Respublikos Prezidentus teikimu

arba partijos, iškėlusios asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus, vietos

skyriaus prašymu (teikime, prašyme turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas,

asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas).

2.

Stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda komisijos pirmininkas

arba kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti

išduoti stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą. Apie visus atsisakymus

išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos

posėdyje ir atitinkamam kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniui.

3.

Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir

nariai, taip pat rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje esantys asmenys

laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi

pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų

sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu rinkimų

stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas

gali būti anuliuotas savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie

šį sprendimą turi būti iškart raštu pranešta rinkimų komisijos nariams,

Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam kandidato į Respublikos

Prezidentus patikėtiniui.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ Į

RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS

41

straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus

teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis

1.

Kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų į Respublikos

Prezidentus sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose

susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis visuomenės

informavimo priemonėmis ir skelbti savo rinkimų programą.

2.

Valstybės institucijų ir įstaigų vadovai turi padėti kandidatams į Respublikos

Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją,

išskyrus neskelbtiną.

42

straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus teisė būti atleistiems nuo

darbo ar tarnybinių pareigų

Respublikos Prezidentus, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į

Respublikos Prezidentus sąrašą, ne ilgiau kaip 30 dienų jų rašytiniu prašymu

atleidžiami nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas atleisti nuo darbo ar

tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatui į Respublikos

Prezidentus, kuris eina Respublikos Prezidento ar Seimo nario pareigas.

Kandidato į Respublikos Prezidentus, kuris eina Vyriausybės nario pareigas,

atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Vyriausybės įstatyme.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr. XI-220,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1798 (2009-04-25)

Nr. XI-816,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3094 (2010-05-31)

41 straipsnis. Kandidatų

į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės

informavimo priemonėmis

Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus

sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose

susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis visuomenės

informavimo priemonėmis ir skelbti savo rinkimų programą.

institucijų ir įstaigų vadovai turi padėti kandidatams į Respublikos

Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją,

išskyrus neskelbtiną.

43 straipsnis.

Kandidatų į Respublikos Prezidentus neliečiamybė

1.

Kandidatas į Respublikos Prezidentus, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus

kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, taip pat iki Respublikos Prezidento

priesaikos be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas

baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

1 dalies nuostatos netaikomos kandidatui į Respublikos Prezidentus, kuris eina

Respublikos Prezidento, Seimo nario ar Vyriausybės nario pareigas. Šių asmenų

neliečiamybės klausimas sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta

tvarka.

44

straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu, apgaule,

grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti teisę

rinkti Respublikos Prezidentą ir būti išrinktam Respublikos Prezidentu,

organizuoti ir vykdyti rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką,

paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos

Prezidentus ar trukdę kandidatui į Respublikos Prezidentus susitikti su

rinkėjais arba kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar

kiti pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų

dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba

kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ AGITACIJA

44 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams

įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą ir būti išrinktam Respublikos

Prezidentu, organizuoti ir vykdyti rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų

agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie

kandidatą į Respublikos Prezidentus ar trukdę kandidatui į Respublikos

Prezidentus susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat

rinkimų komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę,

pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę

balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

45 straipsnis. Rinkimų

agitacijos pagrindai

1.

Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus

rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi

būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus

nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.

2.

Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie

pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės

darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos žymėjimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

politinė reklama skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas

išorinės politinės reklamos skleidimo taisykles.

46 straipsnis. Rinkimų

agitacijos sąlygos ir tvarka

1.

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus

sąrašą, kandidatams į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės

nemokamai dalyvauti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamose

specialiose rinkimų agitacijai skirtose laidose. Šių laidų rengimo taisykles

tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir

trukmę nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos vadovu.

2.

Kandidatų į Respublikos Prezidentus diskusijos per radiją ir televiziją

finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai

skirtų asignavimų.

3.

Vyriausioji rinkimų komisija:

1)

įstatymų nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;

2)

patvirtina diskusijų rengimo taisykles;

3)

paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų į Respublikos

Prezidentus lygiateisiškumo principas.

4.

Diskusijose dalyvaujančių kandidatų į Respublikos Prezidentus grupės (iš dviejų

ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.

iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Lietuvos Respublikos politinių

kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – Politinių

kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas) nuostatų, turi teisę

rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos

sąlygos.

informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į

Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio

reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki rinkimų dienos paskelbti

kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę.

7.

Išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso

priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip

pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto

priemonėse.

8.

Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:

1)

ant statinių, kuriuose veikia valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės

ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;

2) valstybės ar

savivaldybių įmonėms priklausančiose viešojo transporto priemonėse ir ant jų,

išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai

priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar

savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo

poveikio;

3) automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos

zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo

reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo

dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo dalyviams, taip pat

draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;

4)

ant skulptūrų ir paminklų;

5)

50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;

6)

neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama,

savininko sutikimo.

9.

Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros

vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga,

atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo

įgaliota įstaiga.

10.

Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam

laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam

asmeniui.

11.

Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos

įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija.

47 straipsnis.

Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi

draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose

ir įstaigose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo

priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems

asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti

rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudojantis

tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos

sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn

arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Respublikos Prezidentus, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo

priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta

tvarka. Jeigu kandidatui į Respublikos Prezidentus dėl einamų pareigų reikia

pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti

tik per spaudos konferenciją. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra

rinkimų agitacijos.

48 straipsnis.

Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos finansavimas

Respublikos

Prezidento rinkimų kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių kampanijų

finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas.

49 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų

dieną

priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną

iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, iškabintą iki

prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias

išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir pastate, kuriame balsuojama paštu

specialiai balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) šio

įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu tuo pačiu metu kartu

vyksta arba Seimo rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių

tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, rinkimų agitacija

draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo

pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.

valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos

būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria

neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą į

Respublikos Prezidentus, rinkimų agitacija nelaikoma.

straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

50

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

Respublikos

Prezidento rinkimuose kiekvienam rinkėjui pateikiamas biuletenis, kuriame

nurodyta kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardas ir pavardė.

Kandidatai į Respublikos Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal abėcėlę.

51

straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų komisijos perskaičiuoja gautus rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus

ir surašo jų priėmimo aktą.

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne

vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų

komisijos perskaičiuoja rinkimų biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą.

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus centriniams pašto

skyriams pateikia likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios.

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose rinkimų

biuleteniai ir balsavimo vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne

mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai

prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. Laivuose

rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma perduotą jų aprašymą.

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir vokų išspausdinimą, apskaitą

ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

52

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta rinkimų dieną

nuo 7 iki 20 valandos rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje.

Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra

įrašytas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų apylinkėje, į

kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įrašytas.

53

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau

kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Be to, rinkimų komisija turi būti

suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų

biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje

(kuriose) rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo

patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleisti rinkimų

plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų

apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50

metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti

pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji

rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos

nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma,

antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

54

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų

dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos

nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Įsitikinęs, kad

balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą

apylinkės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, išdalija rinkimų

biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui

išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą ir atidaro balsavimo patalpą taip paskelbdamas rinkimų pradžią.

55

straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui pasą ar kitą

asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse,

kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų

sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Komisijos

narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų

sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu

antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko

balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio.

Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam

rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi

reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda,

įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo

pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus

nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas

Lietuvos Respublikos pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu

tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos

Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens

atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų

biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas

rinkimų biuletenis. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.

rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį

reikalavimą, atsako pagal įstatymus.

56

straipsnis. Balsavimo tvarka

biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats rinkimų biuletenį

užpildo. Įeiti į balsavimo kabiną ir joje būti gali tik po vieną rinkėją,

išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį.

biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos Prezidentus pavardę, už

kurį jis balsuoja „už“.

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkėjas, sugadinęs rinkimų biuletenį, prašo, sugadintas rinkimų biuletenis

apylinkės rinkimų komisijos sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos

pirmininkas sugadintą rinkimų biuletenį perbraukia rašaliniu parkeriu

(šratinuku) ir ant jo pasirašo. Ant sugadinto rinkimų biuletenio taip pat

pasirašo rinkimų komisijos sekretorius ir vienas iš komisijos narių. Sugadinti

rinkimų biuleteniai laikomi atskirai.

dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats atlikti šiame

straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo

pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti

rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir

rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Rinkimų komisijos

pirmininkui, nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama

atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl

fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių.

57

straipsnis. Balsavimas paštu

rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros

(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka

privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę,

arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo

sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar

laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo

namuose). Balsuoti paštu galima specialiuose paštuose jų darbo valandomis

paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos.

Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo

paštu išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu

su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė

savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai

dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavimo paštu užsienyje

esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.

biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas

savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems

patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija

pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su

rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti

rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos

pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir

priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,

pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs pasą ar kitą

asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą

savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų

komisijai.

straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų

netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo

voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys

rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį

balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų

komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje.

balsuoja asmeniškai ir slaptai:

1) užpildo

rinkimų biuletenį;

2) užpildytą

rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja

vidinį balsavimo paštu voką.

rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių

priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo

pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo

akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

kortele rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo

paštu voką. Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo

kortele, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas

įteikia pašto darbuotojui. Pašto darbuotojas, gavęs rinkėjo įteiktą voką,

rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko

priėmimo kvitą.

draudžiama už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus,

taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti

rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra

nustatyta šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti

iš pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems

asmenims.

50 straipsnis. Rinkimų biuleteniai

Respublikos

Prezidento rinkimuose kiekvienam rinkėjui pateikiamas biuletenis, kuriame

nurodyta kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardas ir pavardė.

Kandidatai į Respublikos Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal abėcėlę.

51 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

1.

Savivaldybių rinkimų komisijos perskaičiuoja gautus rinkimų biuletenius ir

balsavimo vokus ir surašo jų priėmimo aktą.

2.

Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms

pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios. Apylinkių

rinkimų komisijos perskaičiuoja rinkimų biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą.

3.

Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus

centriniams pašto skyriams pateikia likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki

balsavimo paštu pradžios.

4.

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose rinkimų

biuleteniai ir balsavimo vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne

mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai

prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. Laivuose

rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma perduotą jų aprašymą.

5.

Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir vokų

išspausdinimą, apskaitą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

52 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas

vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos rinkimų komisijos nurodytoje

balsavimo patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios

rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje

rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įrašytas.

53 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

1.

Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne

vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Be to, rinkimų komisija

turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų

biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje

rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje turi

būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleisti rinkimų plakatai. Šio

įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš

balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu

aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų

agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija.

Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams, vietos

rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,

perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas

praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

2.

Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

54 straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik

susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Rinkimų

komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia,

ir ją antspauduoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant

nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų

skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos gautų biuletenių

skaičių, išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams,

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą taip

paskelbdamas rinkimų pradžią.

55 straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

1.

Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos

nariui rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį

dokumentą. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų

apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų

apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta,

kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis

balsavimo biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo

lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į

balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra

įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui

atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas

komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

2.

Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus

dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą

įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos

pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą

įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę,

paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir

komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės

rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir

atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime

pažymima apie biuletenio išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

3.

Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys,

pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal įstatymus.

56 straipsnis. Balsavimo tvarka

1.

Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats rinkimų

biuletenį užpildo. Įeiti į balsavimo kabiną ir joje būti gali tik po vieną

rinkėją, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį.

2.

Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos Prezidentus

pavardę, už kurį jis balsuoja „už“.

3.

Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

4.

Jeigu rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės rinkimų komisijos

sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos pirmininkas sugadintą rinkimų

biuletenį perbraukia rašaliniu parkeriu (šratinuku) ir ant jo pasirašo. Ant

sugadinto rinkimų biuletenio taip pat pasirašo rinkimų komisijos sekretorius ir

vienas iš komisijos narių. Sugadinti rinkimų biuleteniai laikomi atskirai.

5.

Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali pats užpildyti rinkimų

biuletenio ir įmesti į balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį, kuris vietoj jo

balsavimo kabinoje užpildytų rinkimų biuletenį ir įmestų jį į balsadėžę.

Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams, rinkimų stebėtojams atlikti šiuos

veiksmus už rinkėją draudžiama.

57 straipsnis. Balsavimas paštu

rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros

(išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka

privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę,

arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo

sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar

laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo

namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose

(toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį,

ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose

kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos

apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

2.

Už balsavimo paštu organizavimą atsako pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant

paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas

paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų

pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja,

kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už

balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako

tų karinių vienetų vadai.

3.

Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas

savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems

patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija

pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su

rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti

rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos

pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir

priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs

pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo pažymėjimą, pasą

ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į

šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės

rinkimų komisijai.

4.

Šio įstatymo 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytose vietose turi būti

patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų

biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti

rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet

kurioje rinkimų apylinkėje.

5.

Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami

balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja

tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

6.

Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:

1)

užpildo rinkimų biuletenį;

2)

užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3)

užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką;

4)

vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį

balsavimo paštu voką;

5)

užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką.

7.

Šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu

rinkėjas dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo

prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį

privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo

paslaptį.

8.

Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu,

vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto

darbuotojui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja

specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

draudžiama už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus,

taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

Rinkėjams draudžiama išsinešti iš pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu

vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.

59 straipsnis.

Balsavimas laivuose

esantys laive, jeigu jie ne anksčiau kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra

išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu

yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje,

paštu, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje,

turi teisę balsuoti laive.

komisija susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava

plaukiojančių laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai,

organizuojamas balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą.

Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį

balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų

sudaryta galimybė balsuoti.

balsuojantiems rinkėjams rinkėjo kortelės neįteikiamos.

60 straipsnis.

Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,

konsulinėse įstaigose ir laivuose

1.

Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos

balsavimo komisijos.

komisijos sudaromos iš komisijos pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių.

Balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar

konsulinėje įstaigoje sudaro jos vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės

atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje

gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų

davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai,

atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo

sprendimą.

balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką,

taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji

rinkimų komisija.

rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas,

sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ir konsulinei įstaigai nustato

balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą

Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,

konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose – laivų kapitonai –

Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo

komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai

elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas

neorganizuojamas.

komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą

pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus

tarifus.

61 straipsnis.

Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir

globos įstaigose

kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti

šiose įstaigose.

ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje

nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo

teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose dienos

atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše

turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės

rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas

išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo laiką ir vietą, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7

dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta

ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu

jie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.

kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti

balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys

rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir

išsaugoti balsavimo paslaptį.

nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už

rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą

išorinį balsavimo paštu voką.

poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigoje esančio

rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

62

straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose

privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose

atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą

ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,

turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,

dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje

esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija krašto apsaugos ministro teikimu.

komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos Lietuvos Respublikos

teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą

ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose

paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.

3.

Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų

sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta

rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija

(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte

balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų

komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal

elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą

rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų

pranešta apie specialaus pašto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų

sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba

užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių

vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas

rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą ar parvykti rinkimų dieną į

rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos.

vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

63

straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės

vykdymo įstaigoje.

ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų

teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų

darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo

57 straipsnio 1 dalį.

vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame

pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė,

asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių

rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų

komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal

elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą

rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos.

(sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 57 straipsnio

nuostatos.

tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje

balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

64

straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto

neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni

rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti į paštą

arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Namuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos

turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai

nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos

negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų

sudarymo ir tikslinimo tikslais.

dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto

organizuoja savivaldybių rinkimų komisijos. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo

8 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš

anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame

yra tos savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti

balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų

komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius,

kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš

anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu

savivaldybės rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios

rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo

balsuoti už atlygį ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai pažeidžiančius atvejus,

privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir

rinkimus bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio įstatymo

reikalavimus.

apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės

teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems

rinkėjo korteles ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos.

Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir

neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose

baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl

fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių pats negali užpildyti prašymo

balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos

veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo

rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens

kodą.

namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos

sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar

laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į

kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos tikslinant į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki

rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės rinkimų komisija.

rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar

šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau

kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų

biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės

rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie

laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos

į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos

pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai.

Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai,

turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus

balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami savivaldybės

rinkimų komisijai, o ši juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu

balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš

anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo

balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su

kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai

ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį

trečiadienį ar ketvirtadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra

viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos

skelbimų lentoje jo patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius

rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos

nariai ir rinkimų stebėtojai.

balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalių

nuostatos.

išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo

voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės

(savivaldybės) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką,

išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams

draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalyse

nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo

voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems

asmenims.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ

NUSTATYMAS

65

straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita

vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir

šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant specialiuose

paštuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto

vadovas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų

biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,

apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie

Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis,

nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu

vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su

rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau

kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą

įrašytas rinkėjas, komisijai.

dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo

kvitus, specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina

savivaldybės rinkimų komisijai.

su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovas ar jo

įgaliotas asmuo įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau

kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių

rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.

balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,

nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai

perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 64 straipsnio

nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų

komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius

balsavimo vokus perduoda paštui.

balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai

balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios

dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui.

Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia,

ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.

vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.

pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai

balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais

balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 68 straipsnį

kartu ir ta pačia tvarka kaip ir gauti paštu balsavusių rinkėjų balsai.

66

straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

1.

Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas,

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir

antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų

komisijos nario nepanaudotus rinkimų biuletenius, viešai juos suskaičiuoja, jų

skaičių įrašo į balsų skaičiavimo protokolą ir pagal parašus rinkėjų sąraše,

rinkėjo korteles patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų rinkimų biuletenių.

2.

Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija

viešai suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į

specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir

sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

62 straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose

privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose

atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą

ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,

turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,

dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje

esančiuose kariniuose vienetuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija

krašto apsaugos ministro teikimu.

komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos Lietuvos Respublikos

teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą

ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose

paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.

balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše

turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės

rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos

išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo laiką ir vietą, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti

specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo

veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų

vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į kitą specialų paštą ar

parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

4.

Balsavimui kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos.

5.

Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar

skubinti jį balsuoti draudžiama.

63 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

1.

Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti

savo bausmės vykdymo įstaigoje.

2.

Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos

bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto

vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose

dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.

3.

Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių

rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti

nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija

(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame

pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos

išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir

atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,

taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 57 straipsnio

nuostatos.

5.

Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio

straipsnio ir šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos.

6.

Daryti poveikį areštinėje, tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės

vykdymo įstaigoje balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti

draudžiama.

64 straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš

anksto

1.

Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai

nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl

sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į

rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Namuose balsuojančių

rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę

duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis

– iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali

skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir

tikslinimo tikslais.

2.

Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į

rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų

komisijos. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį

trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir

balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės

mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų

biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip

2 savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių

rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės

partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos

pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės rinkimų komisijos narys.

3.

Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms.

Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai

balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir

baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie

laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami

priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių

trūkumų ar neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo

įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti

savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo

prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

4.

Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų

komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų

apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus

ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti,

sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės

rinkimų komisija.

5.

Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose

balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų

apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo

8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų

komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie

įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du

savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip

du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto

gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet

kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai

balsavimo paštu vokai perduodami paštui, o šis juos perduoda rinkimų apylinkėms

kartu su paštu balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių

namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į

apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus

rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės

rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį

trečiadienį ar ketvirtadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra

viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos

skelbimų lentoje jo patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius

rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos

nariai ir rinkimų stebėtojai.

balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalių

nuostatos.

8.

Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu,

vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia

apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą

voką, išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

9.

Daryti poveikį namuose ar iš anksto balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar

skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams draudžiama už rinkėją

atlikti šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat

priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama

išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1228,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7795 (2010-12-28)

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS

65 straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių

apskaita

1.

Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje

nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

2.

Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą

balsuojant specialiuose paštuose tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai.

Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo specialiai tam skirtame žurnale.

Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje

esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų

karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų

dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų

biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų

biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų

biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos

persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,

komisijai.

3.

Likus vienai dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir

rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai.

su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo

įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2

valandoms iki balsavimo pabaigos.

namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo

vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų

komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 64

straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės

rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos

išorinius balsavimo vokus perduoda paštui.

namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos,

išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos

pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui.

Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia,

ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.

vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.

8.

Prieš pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų

išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų

išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 68

straipsnį kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.

66 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų

apylinkėse

komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių,

užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno

apylinkės rinkimų komisijos nario nepanaudotus rinkimų biuletenius, viešai juos

suskaičiuoja, jų skaičių įrašo į balsų skaičiavimo protokolą ir pagal parašus

rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų

rinkimų biuletenių.

apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį

viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja.

Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo

protokolą.

67 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje

balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas

rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės

rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, rodančių,

kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų

biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia apylinkės rinkimų komisija,

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu apylinkės rinkimų

komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas

ir balsai neskaičiuojami.

kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų

komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami

ant stalų (ant jų negali būti jokių kitų dokumentų ir rašymo priemonių) ir

pradedami skaičiuoti balsai.

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose

galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią

balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų

parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų

skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių

skaičių. Rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal rinkimų

apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu gautų

biuletenių skaičių.

balsadėžėje daugiau rinkimų biuletenių, negu jų buvo išduota rinkėjams,

apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.

įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.

68 straipsnis. Balsavusių pašto vokais

rinkėjų apskaita ir jų paduotų balsų skaičiavimas

1.

Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti

balsavimo paštu ir balsavimo vokais paduoti balsai:

1)

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu, tai yra namuose

balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš

savivaldybės rinkimų komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo

vokus. Šių išorinių balsavimo paštu vokų

skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;

2)

išoriniai vokai po vieną atplėšiami;

3)

iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė,

garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris, šie duomenys

sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse,

prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo

duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės

antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo kortelėje

įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų

sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų

apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens

balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo

balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar jos yra

kelios, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo

vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame

išoriniame balsavimo paštu voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas

nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma

„Neantspauduojamas“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažįstamas netinkamu.

Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;

4)

apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,

pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“, o apylinkėse, prisijungusiose prie

elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad

rinkėjas balsavo;

5)

antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir

antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;

6) baigus

peržiūrėti visus paštu ir namuose gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir

atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo voke

yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai

pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio

įstatymo 72 straipsnio reikalavimus.

2.

Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis

balsavimo vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas

ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija

balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

69

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai

rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:

1) rinkėjų

skaičius rinkimų apylinkėje;

2) iš

savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam

komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų rinkimų

biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, sugadintų biuletenių skaičius;

4) nepanaudotų

rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės

atidarymo laikas;

7) balsadėžėje

rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje

rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje

rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų

skaičius;

10) šioje rinkimų

apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės

rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius,

visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų balsavimo vokų

skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais

pripažintų vokų skaičius;

11) balsavimo

vokais gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12) balsavimo

vokais gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13) balsavimo

vokais gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;

14) iš viso

rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15) iš viso

negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;

16) iš viso už

kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičius.

balsadėžėje randama daugiau rinkimų biuletenių, negu jų buvo išduota rinkėjams,

tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta

daugiau.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų

pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra

neatskiriama jo dalis.

70

straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai

1.

Negaliojančiais rinkimų biuleteniais laikomi:

1) nenustatyto

pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti

ne tos rinkimų apylinkės antspaudu rinkimų biuleteniai;

3) rinkimų

biuleteniai, kuriuose rinkėjai pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatą į

Respublikos Prezidentus;

4) rinkimų

biuleteniai, kuriuose rinkėjai nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos

Prezidentus balsavo.

2.

Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės

rinkimų komisija.

69 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolai

1.

Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame

įrašoma:

1)

rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;

2)

iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;

3)

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams

išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo

pažymėjimų skaičius, sugadintų biuletenių skaičius;

4)

nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;

5)

rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6)

balsadėžės atidarymo laikas;

7)

balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8)

balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

9)

balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus

paduotų balsų skaičius;

10)

namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, paštu gautų balsavimo vokų

skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų

vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

11)

paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12)

paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13)

paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;

14)

iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15)

iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;

16)

iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų

skaičius.

2.

Jeigu balsadėžėje randama daugiau rinkimų biuletenių, negu jų buvo išduota

rinkėjams, tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių

buvo rasta daugiau.

3.

Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai.

Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir

yra neatskiriama jo dalis.

70 straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai

1)

nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2)

antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu rinkimų biuleteniai;

3)

rinkimų biuleteniai, kuriuose rinkėjai pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatą į

Respublikos Prezidentus;

4)

rinkimų biuleteniai, kuriuose rinkėjai nepažymėjo, už kurį kandidatą į

Respublikos Prezidentus balsavo.

negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija.

71 straipsnis.

Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas savivaldybės rinkimų

komisijai

rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, įskaitant negaliojančius ir

nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų

sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka sudeda į paketus, padaro jų užrašus ir antspauduoja. Paketai

savivaldybės rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po

balsavimo pabaigos.

2.

Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo ir juos gabenančių asmenų

saugumą.

72 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje

rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti, kai iš visų rinkimų apylinkių gauna

visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus rinkimų dokumentus.

rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų

dokumentus ir patikrina:

1) ar yra

pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai);

2) paketų

antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas visas ir teisingas);

3) ar į balsų

skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni

kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės

rinkimų komisijai išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu

gautų išorinių balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie

protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės,

rinkimų stebėtojų pastabos;

4) ar visos

pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.

rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios

nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų

saugumu.

rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ir kiti

rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik

savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu.

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų

komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų

komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų komisijų

pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus,

kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.

73

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo

protokolai

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų

dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato:

1) savivaldybėje

dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių, kuris lygus savivaldybės rinkimų

apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;

2) savivaldybėje

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, kuris lygus savivaldybės rinkimų

apylinkėse negaliojančių rinkimų biuletenių skaičiui;

3) savivaldybėje

galiojančių rinkimų biuletenių skaičių, kuris lygus savivaldybės rinkimų

apylinkėse galiojančių rinkimų biuletenių skaičiui;

4) už kiekvieną

kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių. Jis lygus atskirai

už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse

sumai.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys įrašomi į savivaldybės rinkimų

komisijos balsų skaičiavimo protokolą. Savivaldybės rinkimų komisijos balsų

skaičiavimo protokolus pasirašo tos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas

ir nariai. Savivaldybės rinkimų komisijos

balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų stebėtojams

ir komisijos nariams jų prašymu.

73 straipsnis. Savivaldybių rinkimų

komisijų balsų skaičiavimo protokolai

1.

Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir

kitus rinkimų dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato:

1)

savivaldybėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių, kuris lygus savivaldybės

rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;

2)

savivaldybėje negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, kuris lygus savivaldybės

rinkimų apylinkėse negaliojančių rinkimų biuletenių skaičiui;

3)

savivaldybėje galiojančių rinkimų biuletenių skaičių, kuris lygus savivaldybės

rinkimų apylinkėje galiojančių rinkimų biuletenių skaičiui;

4)

už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių. Jis

lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus gautų balsų

rinkimų apylinkėse sumai.

savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą. Savivaldybės

rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolus pasirašo tos savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai.

30 straipsnis. Rinkėjų sąrašų

tikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės,

savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą.

perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame

sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė

po sąrašo sudarymo.

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje

savivaldybėje esančios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės

rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus

pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos

savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą tvarko

Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu ir apie

padarytus pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms. Rinkėją įrašyti

arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji

rinkimų komisija šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.

42 straipsnis. Kandidatų į

Respublikos Prezidentus teisė būti atleistiems nuo darbo ar tarnybinių pareigų

Respublikos Prezidentus, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į

Respublikos Prezidentus sąrašą, ne ilgiau kaip 30 dienų jų rašytiniu prašymu

atleidžiami nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas atleisti nuo darbo ar

tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas.

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatui į Respublikos Prezidentus,

kuris eina Respublikos Prezidento ar Seimo nario pareigas. Kandidato į

Respublikos Prezidentus, kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo

tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme.

58 straipsnis.

Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse

įstaigose

išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose šių darbo valandomis.

Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną.

Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.

dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos

Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų

pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos.

atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę

įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems

asmenims.

74 straipsnis. Savivaldybių rinkimų

komisijų balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai

ir Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų nustatymas

rinkimų komisija Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus nustato po to, kai

gauna visų savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat

kitus rinkimų dokumentus.

rinkimų komisija visus iš rinkimų apylinkių gautus dokumentus (išskyrus

finansinius), rinkėjų sąrašus, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo

protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir

kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir juos antspauduoja.

Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami

Vyriausiajai rinkimų komisijai.

rinkimų komisija pagal savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo

protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus, gautus iš Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, nustato:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų skaičių;

2) Respublikos

Prezidento rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

3) negaliojančių

rinkimų biuletenių skaičių;

4) galiojančių

rinkimų biuletenių skaičių;

5) už kiekvieną

kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių.

rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus,

gali perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali

pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija

dėl balsų skaičiavimo protokoluose nustatytų klaidų negali pripažinti

negaliojančiais rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų komisijų balsų

skaičiavimo protokolų.

rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti

po Respublikos Prezidento rinkimų datos paskelbimo iki šiame įstatyme

nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat

balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo esminės įtakos

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos

Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais. Tokiu atveju rengiami

pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai šio įstatymo 77 straipsnio 6

dalyje nustatyta tvarka.

laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant

ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip

pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus,

kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.

kartą balsuojant Respublikos Prezidento rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko

reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo

balsavimo dienos, sekmadienį, šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas

pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į Respublikos Prezidentus, gavusių

daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant. Pakartotinio balsavimo datą

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su pirmojo balsavimo galutiniais

rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į

Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų.

Respublikos Prezidento rinkimuose balsuojant pirmą kartą dalyvavo ne daugiau

kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami

pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

Respublikos Prezidento rinkimų dienos.

231 straipsnis.

Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašą

bendroji tvarka

Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi

visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę

patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir

tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės

institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.

Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi

būti išbraukiama:

1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos

pilietybės;

3) pilietis, kuriam įsigaliojo teismo

sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų,

išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip

galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik

sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

232 straipsnis. Miesto, rajono rinkėjų

sąrašai

Miesto, rajono rinkėjų sąrašą magnetinėse

laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo

gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65

dienoms iki rinkimų perduoda miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi

užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos

diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių

gyvenamoji vieta nėra žinoma.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

233 straipsnis. Rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašai

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal

miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro

miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų

perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių,

kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir

keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į

Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko

administracija, rinkėjų sąrašą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

234 straipsnis. Rinkėjų sąrašų

paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų

sąrašais

Likus ne mažiau kaip 55 dienoms iki rinkimų,

apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti

su rinkėjų sąrašu. Diplomatinėje atstovybėje prie įėjimo į rinkimų komisijos

patalpas turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

235 straipsnis. Rinkėjo

pažymėjimas

Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos

išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše

yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti

paštu negalima.

Rinkėjo pažymėjime nurodoma:

1) rinkėjo vardas ir pavardė;

2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3) rinkėjo adresas;

4) miestas, rajonas, kuriame balsuoja

rinkėjas;

5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą

įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;

6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės

rinkėjų sąraše.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

236 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo

įteikimas

Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams

organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui,

pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia

arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive,

rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.

Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima

rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas

arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui,

arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam

rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne

vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo

pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo pažymėjimas, privalo

nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios

aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo

asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti

naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas

į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai

nedelsdama praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad

rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo

pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų

sąrašai.

Miesto, rajono rinkimų komisija Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kito

miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į

nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo.

Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą

su gyvenamosios vietos įrašu.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

237 straipsnis. Rinkėjų sąrašų

patikslinimas iki galutinių sąrašų

sudarymo

Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami

perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą,

išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.

Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo

į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos

adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.

Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko

miesto, rajono rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose

padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą

iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą rajono rinkimų komisijos teikimu

tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir apie padarytus pakeitimus praneša

miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo

231 straipsnyje nustatytais atvejais.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

238 straipsnis.

Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių

įrašymas į

rinkėjų sąrašus

Kitose valstybėse esantys Lietuvos

Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto rinkėjų sąrašą.

Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė,

likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų

komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo

patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu

ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje

atstovybėje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

239 straipsnis.

Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei

bausmės

atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus

Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba

alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba

alternatyviąją tarnybą.

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos

karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkėjų sąrašus tos rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.

Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo

paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į

papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra

įrašyta laivo įgula.

Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose,

įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat

gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės

atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkėjų sąrašą tos rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

2310 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų

sąrašus, taip

pat rinkimų dieną

Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po

galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18

valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su

jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės

teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę,

vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir pase įrašytą adresą miesto, rajono

rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra

įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad

rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo užpildytas biuletenis bus skaičiuojamas

tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas

balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas,

gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą,

neskaičiuojamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

2311 straipsnis.

Skundai dėl rinkėjų sąrašų

Rinkėjas arba partijos, politinės

organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra

įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki

rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą

privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2

dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

[23-11 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999

m. gegužės 1 d.]

Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3

dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2

dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.

[23-11 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999

m. gegužės 1 d.]

Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3

dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui,

kuris skundą išnagrinėja per 3 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.

Praleidus nustatytus terminus pareikšti

pastabas ir skundus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.

Apie gautus skundus ir teismo sprendimu

rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša

miesto, rajono rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai rinkimų komisijai per

kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Nr. VIII-1050,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)

24

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

25

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

26

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

27

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai: Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

28

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

29

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

30

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS

31

straipsnis.  Pretendentų  būti  kandidatais  į Respublikos

Prezidentus kėlimas

Pretendentais

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.

Pretendentus

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali  kelti,  remti  politinės

partijos  ir  politinės organizacijos.

Pretendentų

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau

kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų

dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

32

straipsnis. Pareiškimas apie asmens  dalyvavimą rinkimuose

kandidatu į Respublikos Prezidentus

Pretendentas

būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki

rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Jeigu

pretendentą  būti  kandidatu  į  Respublikos Prezidentus  iškėlė  politinės

partijos  ir  politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas

raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę

patvirtinantys  dokumentai ir sumokamas penkių  vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 79

straipsnyje  nurodytus  20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra

grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

[32

straipsnio 3 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]

Vyriausioji

rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) nuo

pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78

straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į

Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų

parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus

vardu ir pavarde arba jų neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo

lapus ne vėliau kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos

teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo

padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir  nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo

sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

[32

straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip

per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) nuo pareiškimo gavimo patikrina, ar

nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių,

neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ir priima

motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimų lapus su

pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų

neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimų lapus ne vėliau kaip per

3 dienas gali būti skundžiamas Aukštesniajam administraciniam teismui, o šis turi

išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą

įskaitomos ir ne darbo dienos. Aukštesniojo administracinio teismo sprendimas

įsiteisėja nuo paskelbimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720(94.11.18)

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr. VIII-1050,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)

33

straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas

Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių

rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:

Aš,

Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu

---

(asmens vardas ir pavardė)

pareiškimą

dalyvauti   m. _____ ___ d. rinkimuose kandidatu į Lietuvos

Respublikos Prezidentus.

Eil.Asmens

pa-   Lietuvos    Gimimo data    Nuolatinė          Parašas

Nr.

vardė,       Respublikos                gyvenamoji            ir

vardas       pilietybę                  vieta                data

patvirtinan-

čio dokumento

serija,numeris ______________

Lapo

pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos

Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė

gyvenamoji vieta, parašas.

Visus

duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats.  Rinkėjas gali

paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.

Rinkėjų

parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija  tiesiogiai asmenims,

raštu  pareiškusiems  apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos

Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

34

straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas

Likus

iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į

Respublikos Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos

išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų

parašų. Taip  pat  pretendentas turi pateikti pajamų bei  turto deklaracijos

pagrindinių  duomenų  išrašą,  patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pretendentai

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų

komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią

pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.

Vyriausioji

rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų

gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl

to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du

kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat parašai tų

piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų arba juos įrašė neteisingus.

[34

straipsnio 4 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]

Jeigu

atmetus parašus, kurie neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos

Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į

Respublikos  Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų  komisijos atsisakymas

įregistruoti asmenį kandidatu į  Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3

dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) gali būti apskųstas Vilniaus apygardos

teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą

įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos  teismo sprendimas įsiteisėja

nuo paskelbimo.

[34

straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]

Jeigu, atmetus parašus, kurie neįskaitomi,

pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus remia ne mažiau kaip 20

tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas

privalo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios

rinkimų komisijos atsisakymas įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos

Prezidentus ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) gali

būti apskųstas Aukštesniajam administraciniam teismui, o šis privalo

išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Aukštesniojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

Pretendentai

būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato  į Respublikos Prezidentus

statusą įgyja  juos įregistravus  kandidatais  į  Respublikos  Prezidentus

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.

Likus

iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija

oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos

Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo

išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą.

Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos

prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr. VIII-1050,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)

35

straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis

Asmuo,

įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti

patikėtinius. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą

Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda

patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant kandidato vardą ir

pavardę) patikėtinio pažymėjimą.

Kandidato

į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę  kandidato į Respublikos

Prezidentus pavedimu  jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės

informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip  pat atlikti

kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja

įstatymams.

Kandidatas

į Respublikos Prezidentus gali bet  kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji

rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą,

priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai jį paskelbia.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

36

straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai

Visos

politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios  asmenį  kandidatu į

Respublikos  Prezidentus, kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu

paskirti stebėtojus  į  kiekvieną  rinkimų  komisiją.  Respublikos Prezidento

rinkimų stebėtojo pažymėjimai  yra  išduodami nedelsiant. Stebėtojų pažymėjimus

išduoda:

1)

stebėtojų, paskirtų stebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat miestų,

rajonų rinkimų komisijų veiklą, - Vyriausioji rinkimų komisija;

2)

stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų veiklą, - miestų, rajonų

rinkimų komisijos.

Rinkimų

stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų, kurių veiklą jie paskirti

stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas bei

nariai laikytųsi šio įstatymo.

Stebėtojų

pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie rinkimų komisijų protokolų ir

sprendimų.

Šiame

įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi teisę apskųsti rinkimų

komisijų sprendimus.

Rinkimų

stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į Respublikos Prezidentus

turi teisę bet kada raštu atšaukti savo stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu

nuo pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo  rinkimų komisijai, kuri išdavė

asmeniui stebėtojo pažymėjimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS

VEIKLOS GARANTIJOS

37

straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti

susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis

Kandidatai

į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo  turi

lygią  teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,

posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti

savo rinkiminę programą.

Valstybinės

valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams  į

Respublikos  Prezidentus  organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti

reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.

38

straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė būti

atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų

kampanijos laikui

Kandidatas

į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2

mėnesiams, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

Už šį laiką iš valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo

užmokesčiai.

541 straipsnis. Balsavimas diplomatinėje

atstovybėje

Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje

atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis, tam skiriant ne mažiau

kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjas prašo, diplomatinė atstovybė

(konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.

Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų

ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta

balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai

diplomatinei atstovybei (konsulatui).

Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės

atstovybės (konsulato) vadovas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

542 straipsnis. Balsavimas laive

Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne

mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto

ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis

teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų

apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.

Laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos

narių rinkėjų ir su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys bei kuriuose

balsuojama, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat Vyriausioji

rinkimų komisija nustato balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam

laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive

organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis.

Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą

pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

54(3) straipsnis.

Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos

diplomatinėse

atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose

Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams

suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) ir

laivuose sudaromos balsavimo komisijos.

Balsavimo komisijos sudaromos iš pirmininko

ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas sudaro Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas iš Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ar kitų užsienio

valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių

rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Balsavimo komisijas laivuose  sudaro laivo

kapitonas, atsižvelgdamas į laivo įgulos - Lietuvos Respublikos piliečių

susirinkimo sprendimą.

Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų

pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat pažymėjimų

stebėtojams įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-543,

97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)

543 straipsnis.

Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse ir

laivuose tvarka

Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

544 straipsnis. Balsavimas gydymo,

socialinės rūpybos ir globos

įstaigose

Gydymo, socialinės rūpybos ir globos

įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Miesto, rajono

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės

rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,

pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas

skiria balsavimui tinkamas patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų

pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos

sąlygos į jį atvykti.

Galintys judėti šių įstaigų pacientai ir

globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje

nustatyta tvarka.

Pas gydymo, socialinės rūpybos bei globos

įstaigų pacientus ir globotinius, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į

balsavimo patalpą, atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai (jeigu

jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.

Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis

slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu

voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo,

paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki,

paslaugomis.

Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos

vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių

būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.

Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti

asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų

komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,

silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo

veiksmų esmės.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

545 straipsnis. Balsavimas

kariniuose daliniuose

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos

daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra

nustatyta 544 straipsnyje.

Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas

kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

546 straipsnis. Balsavimas bausmės

atlikimo vietose

Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs

balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.

Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta

tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos

rinkimų apylinkėse.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

55

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

56

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

57

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

58

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

59

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

60

straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ

NUSTATYMAS

61

straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko

pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodo specialiai tam

skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto

skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto,

rajono rinkimų komisijai.

Paštas vokus su rinkėjų užpildytais

biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip

likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą

Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

Nr.

VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

62

straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

Uždarius

balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės

plyšį, surenka atskirai iš  kiekvieno apylinkės  rinkimų  komisijos  nario nepanaudotus

rinkimų  biuletenius, užrašo  jų skaičių balsų skaičiavimo protokole, viešai

juos suskaičiuoja ir pagal parašus rinkėjų sąraše,  balsavimo pažymėjimus

patikrina, ar  nėra neteisėtai išduotų biuletenių.

Nepanaudoti

ir  sugadinti rinkimų  biuleteniai  rinkimų komisijos viešai suskaičiuojami,

anuliuojami nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam

skirtus vokus ir užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius

įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

63

straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir balsavusių

rinkėjų apskaita

Apylinkės

rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės

rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,

liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos

išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima

sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai

neskaičiuojami.

Įsitikinus,

kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir pradedama skaičiuoti balsus.

Balsai

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius

galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo  metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią

balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Įsitikinus,

kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių

ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant

kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama

skaičiuoti balsus.

Pagal

apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius  nustatomas  pagal

rinkėjų  parašus,  liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų

apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje

rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas

pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų

biuletenių skaičių.

Radusi

balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi

priemonių išsiaiškinti priežastis.

Balsų

skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

64

straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų

skaičiavimas

Suskaičiavus

balsadėžėje  rastus  rinkimų  biuletenius, pradedami skaičiuoti rinkimų

biuleteniai, gauti paštu:

1)

apylinkės  rinkimų  komisijos  pirmininkas  pateikia neatplėštus visus paštu

gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;

2)

išoriniai vokai po vieną atplėšiami;

3)

iš  išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės

rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės

antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų

sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau

balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu

vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra

įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir

laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina

pažymėti ant vidinio balsavimo voko;

4)

apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės

daromas specialus įrašas apie rinkėjo balso gavimą;

5)

užantspauduotas  vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal

nustatytus reikalavimus;

6)

taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus

antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu  gauti  balsai

pagal   63  straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip

vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami

negaliojančiais.

Jei

rinkimų  apylinkėje (komisijoje)  yra  tik  vienas antspauduotas vidinis vokas,

jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas

aukštesniajai rinkimų komisijai, kuri  balsavimo rezultatus  įrašo į  savo

balsų skaičiavimo protokolą.

65

straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai

Kiekvienoje

rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:

1)

rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;

2)

gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;

3)

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams

išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų

skaičius, nepanaudotų biuletenių skaičius;

4)

nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;

5)

rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6)

balsadėžės atidarymo laikas;

7)

balsadėžėje  rastų negaliojančių  rinkimų biuletenių skaičius;

8)

balsadėžėje  rastų  galiojančių  rinkimų  biuletenių skaičius;

9)

balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus

paduotų balsų skaičius;

10)

paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;

11)

paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12)

paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13)

paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;

14)

iš  viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15)

iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;

16)

iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų

skaičius.

Jeigu

balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota rinkėjams, apie

tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo

rasta daugiau.

Rinkimų

apylinkės  balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų  komisijos

pirmininkas  ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos,

komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo

dalis.

66

straipsnis. Negaliojantys biuleteniai

Negaliojančiais

biuleteniais laikomi:

1)

nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2)

užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;

3)

tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau kaip už vieną

kandidatą į Respublikos Prezidentus;

4)

tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus

jis balsavo.

Sprendimą

dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų

komisija.

67

straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų

pateikimas miesto, rajono rinkimų komisijai

Apylinkės

rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir

nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų

sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono rinkimų

komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.

Vyriausioji

rinkimų  komisija  bei  Vidaus  reikalų ministerija   privalo  garantuoti

rinkimų   dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

75 straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant

balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

1.

Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkių, savivaldybių komisijose, taip pat

nustatant rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti

partijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos Prezidentus, kandidatų į

Respublikos Prezidentus paskirti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės

informavimo priemonių atstovai.

2.

Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl

šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet turi netrukdyti

rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę raštu pareikšti

protestą, kuris turi būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ar

sprendimų ir kartu su kitais rinkimų dokumentais turi būti pateiktas šią

komisiją sudariusiai rinkimų komisijai.

76 straipsnis.

Rinkimų rezultatų paskelbimas

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus septintą dieną po balsavimo dienos

skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per septynias dienas

nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

77 straipsnis. Paklausimas dėl šio

įstatymo pažeidimo

paklausimu, ar per Respublikos Prezidento rinkimus nebuvo pažeistas šis

įstatymas, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis

Teismas) gali kreiptis Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po Respublikos

Prezidento rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo dienos.

Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos

atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai

sprendimai buvo priimti ar Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta

pasibaigus balsavimui per Respublikos Prezidento rinkimus.

straipsnio 1 dalyje nurodytą paklausimą Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne

vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio

bei švenčių dienos.

Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl šio įstatymo pažeidimo

priima Seimas.

Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija

šiurkščiai pažeidė šį įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo

esminės įtakos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti

vieną iš nutarimų:

1) pripažinti

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu pagal balsų

skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;

2) nustatyti

tikruosius galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus pagal rinkimų

komisijų patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų komisijų

sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo.

6.

Pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau

kaip per 3 mėnesius nuo Respublikos Prezidento rinkimų dienos šio įstatymo

nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.

78

straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas

Vyriausioji

rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po Respublikos Prezidento rinkimų

galutinių rezultatų paskelbimo parengia ir išleidžia knygą apie Respublikos

Prezidento rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda Lietuvos valstybės

naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų

komisijų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų

rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir

sprendimus, Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to

Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti sunaikinti nesaugotinus

Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS                            ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Vilnius, 1992 m. gruodžio 22 d.

Nr. I-28

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-40,

93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-49,

93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-647,

94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 22,

23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 23(1),

23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9), 23(10), 23(11), 54(1),

54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-449,

97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 2(1) STRAIPSNIU

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-543,

97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 54(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1050,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 23(11), 32, 34, 72(1) STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1121,

99.04.06, Žin., 1999, Nr.33-953 (99.04.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 74 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1938,

00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 32, 34 IR 72(1)

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-179,

2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-687 (2001 03 09)

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 32 IR 38 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-263, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1334 (2001 05 09)

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-968,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 13, 15, 17, 21, 23, 23(2), 23(3), 23(4), 23(6), 34, 42, 44,

49, 54, 54(2), 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 6 ir 9 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS

TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2134,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 9, 13, 15, 31, 32, 33, 34, 42, 44 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2223,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 75-2568 (2004-05-05)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 1(1) STRAIPSNIU IR 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2278,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3633 (2004-06-24)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 1(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 2 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2385,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4332 (2004-07-27)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-400, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5174 (2005-12-08)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 23(1) IR 23(10) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1d.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1599,

2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 71-2721 (2008-06-21)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-126,

2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6046 (2008-12-30)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 74 IR 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-179,

2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-981 (2009-03-05)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 12, 13, 15, 16, 28, 29 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-220,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1798 (2009-04-25)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-816,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3094 (2010-05-31)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 36, 38, 42, 43, 45 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1228,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7795 (2010-12-28)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 64 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2334,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6662 (2012-11-15)

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 11 IR 38 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-586,

2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6055 (2013-11-23)

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1069,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-24, i. k. 2014-10475

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR.

I-28 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2004-05-25,

Žin., 2004, Nr. 85-3094 (2004-05-26)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO (2004 M. GEGUŽĖS

4 D. REDAKCIJA) IR 2 STRAIPSNIO 2 DALIES (2004 M. GEGUŽĖS 4 D. REDAKCIJA)

ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2014-07-29)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

78 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų

dokumentų saugojimas

Vyriausioji

rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po Respublikos Prezidento rinkimų

galutinių rezultatų paskelbimo parengia ir išleidžia knygą apie Respublikos

Prezidento rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda Lietuvos valstybiniam

naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų

komisijų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų

rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir

sprendimus, Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to

Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti sunaikinti

nesaugotinus Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS                            ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Vilnius, 1992 m. gruodžio 22 d.

Nr. I-28

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-40,

93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-49,

93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-647,

94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1526,

96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-439,

97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 22,

23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 23(1),

23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9), 23(10), 23(11), 54(1),

54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-449,

97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 2(1) STRAIPSNIU

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-543,

97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 54(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1050,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 23(11), 32, 34, 72(1) STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1121,

99.04.06, Žin., 1999, Nr.33-953 (99.04.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 74 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1938,

00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 32, 34 IR 72(1)

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-179,

2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-687 (2001 03 09)

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 32 IR 38 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-263, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1334 (2001 05 09)

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-968, 2002-06-20,

Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 13, 15, 17, 21, 23, 23(2), 23(3), 23(4), 23(6), 34, 42, 44,

49, 54, 54(2), 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 6 ir 9 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS

TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2134,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 9, 13, 15, 31, 32, 33, 34, 42, 44 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2223,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 75-2568 (2004-05-05)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 1(1) STRAIPSNIU IR 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2278,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3633 (2004-06-24)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 1(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 2 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2385,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4332 (2004-07-27)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-400, 2005-11-17,

Žin., 2005, Nr. 143-5174 (2005-12-08)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 23(1) IR 23(10) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1d.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1599,

2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 71-2721 (2008-06-21)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-126,

2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6046 (2008-12-30)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 74 IR 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-179,

2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-981 (2009-03-05)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 12, 13, 15, 16, 28, 29 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-220,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1798 (2009-04-25)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-816,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3094 (2010-05-31)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 36, 38, 42, 43, 45 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1228,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7795 (2010-12-28)

PREZIDENTO

RINKIMŲ ĮSTATYMO 64 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2334,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6662 (2012-11-15)

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 11 IR 38 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2004-05-25,

Žin., 2004, Nr. 85-3094 (2004-05-26)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO (2004 M. GEGUŽĖS

4 D. REDAKCIJA) IR 2 STRAIPSNIO 2 DALIES (2004 M. GEGUŽĖS 4 D. REDAKCIJA)

ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2012-11-19)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt