LegalizeLietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymas
Įstatymas netenka galios 1998-05-27:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-723, 1998-05-05, Žin., 1998, Nr. 49-1325 (1998-05-27), i. k. 0981010ISTAVIII-723
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 1997-04-09 iki 1998-05-26
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 101-2302, i. k. 0961010ISTA00I-1548
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS
ĮSTATYMAS
1996 m. rugsėjo 25 d. Nr. I–1548
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo bei kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką.
2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos
Krašto apsaugos sistema – Lietuvos Respublikos institucijų, kurių paskirtis – ginti valstybės suverenumą bei teritorijos vientisumą, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, visuma.
Lietuvos Respublikos kariuomenė (toliau – kariuomenė) – nuolat veikianti valstybės institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, ginanti valstybės suverenumą, sauganti teritorijos vientisumą ir jos bei oro erdvės neliečiamybę, ginanti valstybę nuo ginkluotos agresijos.
Karys – Lietuvos Respublikos pilietis, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tikrąją karo tarnybą arba pašauktas į karinius mokymus ir pratybas.
Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių būtinoji karo tarnyba ir profesionalioji karo tarnyba.
Būtinoji karo tarnyba – privaloma Lietuvos Respublikos piliečių tarnyba, susidedanti iš pradinės tarnybos reguliariojoje kariuomenėje ir atsargos tarnybos aktyviajame rezerve.
Profesionalioji karo tarnyba – savanoriškai ir pagal karo tarnybos sutartį Lietuvos Respublikos piliečių atliekama tarnyba.
Karys savanoris (toliau – savanoris) – Lietuvos Respublikos pilietis, įstojęs į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą ir netarnaujantis tikrojoje karo tarnyboje.
Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – būtinajai karo tarnybai alternatyvi privalomoji krašto apsaugos pagalbinė tarnyba tiems, kurie dėl savo religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu rankose.
Aktyvusis rezervas – kariuomenės daliniai, sudaryti iš atsargos karo prievolininkų.
3 straipsnis. Krašto apsaugos sistema
Krašto apsaugos sistemą sudaro:
1) Krašto apsaugos ministerija ir jai pavaldžios tarnybos, kurių veiklą reglamentuoja krašto apsaugos ministro patvirtinti nuostatai;
2) kariuomenė, o karo metu – visos ginkluotosios pajėgos;
3) valstybės institucijos, kurioms įstatymų pavesta vykdyti su valstybės gynimu susijusias funkcijas;
4) nevalstybinės organizacijos, savo veikla prisidedančios prie pilietinio ir ginkluoto pasipriešinimo.
4 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos teisiniai pagrindai
Krašto apsaugos sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Respublikos Prezidento dekretais, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, tarptautinėmis sutartimis, kariuomenės statutais, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymais.
5 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos finansavimas ir jo kontrolė
Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Vyriausiasis asignavimų valdytojas yra krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos sistemos institucijų veikla ir biudžetai kontroliuojami įstatymų nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Civilinė kariuomenės kontrolė
Sprendimus dėl krašto apsaugos sistemos priima demokratiškai išrinktos civilinės valdžios institucijos. Nacionalinė gynybos politika ir gynybos išlaidos skelbiamos viešai.
Krašto apsaugos ministru, ministerijos viceministrais ir sekretoriumi gali būti tik civiliai asmenys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. VIII-149, 1997-03-25, Žin., 1997, Nr. 30-705 (1997-04-09), i. k. 0971010ISTAVIII-149
Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Respublikos Prezidentas. Jis tvirtina kariuomenės dislokavimo taikos metu vietas ir manevravimo teritorines ribas. Taikos metu sprendimus dėl kariuomenės dalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą savo dekretu turi teisę priimti tik Respublikos Prezidentas.
Piliečių skundus dėl krašto apsaugos sistemos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai.
Be kitų valstybės gynimo funkcijų, Vyriausybė:
1) rengia ilgalaikių valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo programų projektus, kuriuos tvirtina Seimas, ir vadovauja jas įgyvendinant;
2) teikia Seimui metinę ataskaitą apie nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos plėtrą;
3) priima sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir materialinės bazės, nustato valstybės ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo ginkluote, kovos ir kita technika tvarką;
4) sudaro valstybės materialinių išteklių mobilizacinį rezervą.
Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir sprendimą gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Kariuomenės dalyvavimas tarptautinėse misijose
Lietuvos Respublika, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, įstatymų nustatyta tvarka siunčia savo karinius padalinius dalyvauti įvairiose karinėse ir humanitarinėse misijose užsienyje.
ANTRASIS SKIRSNIS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR VALDYMO PAGRINDAI
8 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos organizavimas ir valdymas
Krašto apsaugos sistema organizuojama, valdoma ir plėtojama pagal gynybos struktūrų ir kariuomenės demokratinius kontrolės principus ir atsižvelgiant į įstatymų nustatytus:
1) gynybos politikos tikslus ir nuostatas bei karinės gynybos principus,
2) krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado atsakomybę Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei,
3) krašto apsaugos ministro ir Krašto apsaugos ministerijos bei kariuomenės vado funkcijas.
Krašto apsaugos sistemos plėtros planavimo ir valdymo funkcijas atlieka Krašto apsaugos ministerijos civilinė administracija kartu su karine administracija, kurią sudaro kariuomenės vadui pavaldus gynybos štabas ir štabui nepriklausantys ministerijos kariniai specialistai.
Seimas tvirtina kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir generolų skaičių.
9 straipsnis. Krašto apsaugos ministerija
Krašto apsaugos ministerijos funkcijas nustato jos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Krašto apsaugos ministras:
1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui ir krašto apsaugos sistemos parengimui ginti valstybę, su tuo susijusios informacijos rinkimui ir apdorojimui bei veiksmams ekstremalių ir krizinių situacijų atvejais;
2) tarptautiniu lygiu bendradarbiauja gynybos srityje;
3) atsako už krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų tvarkymą, kariuomenės aprūpinimą ginkluote ir technika;
4) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti valstybės gynybos planą bei pasiūlymus dėl kariuomenės dalinių dislokavimo;
5) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių aukščiausių (nuo pulkininko imtinai) laipsnių suteikimo, kariuomenės vado, kariuomenės vado pavaduotojo, ginkluotųjų pajėgų generalinio inspektoriaus skyrimo ir atleidimo bei valstybės apdovanojimų;
6) vykdo krašto apsaugos sistemos personalo politiką, priima karius į profesionaliąją karo tarnybą ir visus profesionaliosios karo tarnybos karius išleidžia į atsargą;
7) skiria į pareigas karius pradedant bataliono vadu, perkelia juos iš vieno krašto apsaugos sistemos padalinio į kitą;
8) teikia Seimui tvirtinti kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir generolų skaičių;
9) pasitelkęs sau pavaldų generalinį inspektorių prižiūri ir kontroliuoja kariuomenės parengimą.
Krašto apsaugos ministerija turi teisę steigti savarankišką Lietuvos Respublikos karinį archyvą.
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KARIUOMENĖ
10 straipsnis. Kariuomenės uždaviniai
Kariuomenės uždaviniai taikos metu:
1) saugoti valstybės teritoriją, kontroliuoti ir saugoti valstybės sieną ore, oro erdvę, išskirtinę ekonominę zoną jūroje bei kartu su Vidaus reikalų ministerijos pasienio policijos padaliniais – teritorinę jūrą;
2) kai prireikia, sustiprinti valstybės sienos apsaugą, vadovaujantis Respublikos Prezidento dekretu teikti pagalbą pasienio policijai;
3) atlikti gynybos užduotis;
4) rengti kariuomenės rezervą ir atsargos karo prievolininkus;
5) padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms įveikti stichinių nelaimių, avarijų ir katastrofų pasekmes;
6) kartu su valstybės ir savivaldybių institucijų atstovais vykdyti jaunuolių šaukimą į būtinąją karo tarnybą;
7) neatidėliotinais atvejais, kai gresia pavojus žmonių gyvybei ar žala nuosavybei, policijos komisariato vadovo raštišku prašymu padėti vykdyti skubias nusikaltėlių paieškos ar sulaikymo operacijas, vietinio karinio dalinio vado (ne žemesnių pareigų kaip bataliono vadas) įsakymu pavaldžiam daliniui teikti konkrečią vienkartinę pagalbą ne ilgiau kaip 48 valandas.
Kariuomenės uždaviniai karo metu apibrėžti valstybės gynimo plane.
11 straipsnis. Kariuomenės sudėtis
Kariuomenę sudaro:
1) reguliarioji kariuomenė;
2) Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba;
3) aktyvusis rezervas.
Reguliariąją kariuomenę sudaro:
1) sausumos pajėgos;
2) karinės oro pajėgos;
3) karinės jūrų pajėgos.
12 straipsnis. Kariuomenės vadas
Kariuomenės vadas taikos metu yra aukščiausiasis karinis pareigūnas ir aukščiausiasis valstybės karinis atstovas, pavaldus krašto apsaugos ministrui.
Kariuomenės vadas:
1) vadovauja kariuomenei;
2) atsako už kariuomenės kovinę bei mobilizacinę parengtį, jos kovinį parengimą, kovinių užduočių vykdymą;
3) teikia krašto apsaugos ministrui kariuomenės biudžeto projektą;
4) tvarko Krašto apsaugos ministerijos kariuomenei skirtas lėšas ir atsako už jų tikslinį panaudojimą;
5) atsako už ginkluotės, technikos, kitų materialinių vertybių apsaugos ir apskaitos organizavimą bei jų racionalų naudojimą;
6) rengia kariuomenės mobilizacinius ir vystymo planus, kuriuos krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė;
7) dalyvauja Vyriausybės ir Seimo posėdžiuose svarstant klausimus, susijusius su ginkluotosiomis pajėgomis, taip pat atstovauja kariuomenei užsienio valstybėse ir tarptautiniuose renginiuose;
8) tvirtina kariuomenės operatyvinius, kovinio parengimo planus, kovinius ir rikiuotės statutus, mokymo programas;
9) tvarko kariuomenės, jos rezervo ir atsargos karo prievolininkų mokymą;
10) rengia ir teikia krašto apsaugos ministrui valstybės gynybos planą bei pasiūlymus dėl kariuomenės dalinių dislokavimo;
11) skiria kariuomenės karius į pareigas ir atleidžia iš jų iki bataliono vado pavaduotojo ir tolygių joms pareigų imtinai;
12) kasmet teikia Seimui ataskaitą apie kariuomenės parengtį.
Kariuomenės vadą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka skiria Respublikos Prezidentas.
Paskelbus karo padėtį, kariuomenės vadas Respublikos Prezidento dekretu yra skiriamas valstybės ginkluotųjų pajėgų vadu. Šiuo atveju kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vadas yra tiesiogiai pavaldus Respublikos Prezidentui.
13 straipsnis. Gynybos štabas
Gynybos štabas yra kariuomenės, o karo metu bendrasis valstybės karinės gynybos štabas, visų ginkluotųjų pajėgų valdymo, planavimo ir veiklos koordinavimo institucija, derinanti ginkluotųjų pajėgų atskirų štabų veiklą bei planuojanti ir organizuojanti karines krašto gynimo operacijas. Taikos metu gynybos štabas yra struktūrinis Krašto apsaugos ministerijos padalinys, be kitų savo funkcijų, atliekantis ir Krašto apsaugos ministerijos karinės administracijos funkcijas.
Valstybės gynybos bei ginkluotųjų pajėgų mobilizacinius planus gynybos štabas rengia kartu su kitomis ginkluotųjų pajėgų struktūromis bei valstybės institucijomis, kurios pateikia visus šiems planams būtinus duomenis.
14 straipsnis. Sausumos pajėgos
Sausumos pajėgos saugo ir gina valstybės teritoriją bei kartu su kitomis kariuomenės struktūromis atlieka operatyvines ir taktines užduotis. Sausumos pajėgas sudaro junginiai, daliniai ir padaliniai.
15 straipsnis. Karinės oro pajėgos
Karinės oro pajėgos kontroliuoja ir saugo nuo pažeidėjų oro erdvę, atlieka gelbėjimo darbus ir avarines paieškas, palaiko iš oro kitų kariuomenės rūšių dalinių kovos veiksmus ir dengia nuo užpuolimo iš oro valstybės strateginius objektus. Karinės oro pajėgos susideda iš oro erdvės kontrolės, karo aviacijos ir zenitinių (zenitinių raketinių) dalinių ir padalinių.
16 straipsnis. Karinės jūrų pajėgos
Karinės jūrų pajėgos gina nuo užpuolimo iš jūros, saugo išskirtinę ekonominę zoną jūroje bei kartu su Vidaus reikalų ministerijos pasienio policijos padaliniais – teritorinę jūrą. Karines jūrų pajėgas sudaro karinė jūrų flotilė, pakrančių apsaugos ir jūros stebėjimo padaliniai.
17 straipsnis. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba – piliečių savanoriškumo principu formuojama kariuomenės dalis. Jos veiklą reglamentuoja Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas.
18 straipsnis. Karinės mokymo įstaigos
Kariams mokyti, jų kvalifikacijai kelti, kariams specialistams rengti Krašto apsaugos ministerija steigia karines mokymo įstaigas.
Lietuvos karo akademija yra karininkų ir karių specialistų rengimo ir jų karinės kvalifikacijos kėlimo institucija. Karo tarnybos klausimais Akademija priklauso Krašto apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai. Paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastąją padėtis, Lietuvos karo akademija pereina į kariuomenės vado pavaldumą.
19 straipsnis. Karo policija
Karo policija yra kariuomenės institucija, kurios paskirtis – užkirsti kelią karių viešosios tvarkos ir teisės pažeidimams, užtikrinti kariuomenės statutų nustatytos tvarkos laikymąsi ir pažeidimų prevenciją.
Karo policijos veiklą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti Karo policijos nuostatai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KARIŲ TARNYBA
20 straipsnis. Kario statusas
Pašauktas į būtinąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos pilietis kario statusą įgyja nuo kario liudijimo išdavimo.
Kariams garantuojama minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė.
Karių teisės apribojamos dėl karinio paklusnumo užtikrinimo, įsitikinimų reiškimo, tarnybos vietų garantijų, susivienijimų laisvės, grupinių peticijų.
Pašauktas karys tarnauja kariuomenėje, kituose krašto apsaugos sistemos daliniuose, o Vyriausybės sprendimu – ir kituose junginiuose (daliniuose).
21 straipsnis. Kario priesaika
Būtinosios karo tarnybos kariai, baigę pradinį kario parengimą, profesionaliosios karo tarnybos kariai, priimant juos į šią tarnybą, ir savanoriai, pasibaigus bandomajam terminui, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą.
Priesaikos tekstas:
"Aš, (vardas, pavardė), jūsų akivaizdoje
prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę;
prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus ir savo vadų įsakymus;
prisiekiu šventai saugoti visas man patikėtas paslaptis;
pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys.
Tepadeda man Dievas."
Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Pasirašyti vardiniai priesaikos lapai saugomi karių asmens bylose, o prisiekusiųjų sąrašai – dalinyje.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.