Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ
BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMAS
2009 m. gruodžio 10 d. Nr. XI-563
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Patvirtinti Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžetą – 21 269 966 tūkst. litų pajamų, 26 199 953 tūkst. litų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas 4 929 987 tūkst. litų) (1, 2, 3 priedėliai).
2 straipsnis. 2010 metų savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimas
Patvirtinti gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą, – 73,47 procento.
Patvirtinti savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas – 2 703 438 tūkst. litų (4 priedėlis) ir valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijas – 197 106 tūkst. litų (5 priedėlis), taip pat valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensaciją Neringos savivaldybės biudžetui – 1 000 tūkst. litų padengti dalį paslaugų kainos už tiekiamą vandenį ir nuotekų surinkimą.
Patvirtinti iš savivaldybių biudžetų valstybės biudžetui grąžinamas bendrosios dotacijos kompensacijas – 47 499 tūkst. litų. Jas savivaldybės nuo antrojo ketvirčio perveda į valstybės biudžetą kas ketvirtį lygiomis dalimis (6 priedėlis).
Pasiūlyti savivaldybių taryboms tvirtinant 2010 metų biudžetus lėšas savivaldybių institucijų ir įstaigų darbo užmokesčio fondui pedagogams, socialiniams ir kultūros darbuotojams sumažinti 5 procentais, kitiems darbuotojams – 10 procentų.
3 straipsnis. Mokinio krepšelio dydis ir jam patvirtintų asignavimų perskirstymas
Mokinio krepšelis – mokymo lėšos, skirtos vienam sutartiniam mokiniui, apskaičiuojamos ir paskirstomos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
Nustatyti mokinio krepšelio dydį 2010 metais – 3 310 litų.
Nustatyti, kad iš mokymui patvirtintų asignavimų tarpusavyje suderintas sumas perveda:
1) atitinkamos savivaldybės viena kitai, kai mokiniai pereina iš vienos savivaldybės finansuojamų mokyklų į kitos savivaldybės finansuojamas mokyklas, ne vėliau kaip iki liepos 1 dienos (vienų mokslo metų pabaiga) ir ne vėliau kaip iki gruodžio 1 dienos (kiti mokslo metai);
2) Finansų ministerija atitinkamoms savivaldybėms ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, kai mokiniai pereina iš savivaldybės finansuojamų mokyklų į finansuojamas iš valstybės biudžeto mokyklas ar atvirkščiai;
3) Finansų ministerija atitinkamiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, kai mokiniai pereina iš valstybės biudžeto finansuojamų mokyklų į valstybės biudžeto finansuojamas mokyklas.
Mokyklų steigėjai perskirsto mokinio krepšelio lėšas tarp mokyklų dėl pasikeitusio sutartinių mokinių skaičiaus pagal rugsėjo 1 dienos duomenis.
4 straipsnis. Specialiosios tikslinės dotacijos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti ir mokinio krepšeliui finansuoti naudojimas
Nustatyti, kad vykdant savivaldybių biudžetus nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti ketvirtąjį ketvirtį naudojamos tik savivaldybių biudžetų įsiskolinimams dengti, o nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti – tik mokymo reikmių įsiskolinimams dengti, įvykdžius ugdymo planą.
Įpareigoti savivaldybes atsiskaityti:
1) atitinkamoms valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas kuruojančioms institucijoms už jų kuruojamų funkcijų atlikimą pagal šių institucijų patvirtintus atsiskaitymo tvarkos aprašus;
2) Švietimo ir mokslo ministerijai už savarankiškosios savivaldybių funkcijos – organizuoti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrąjį lavinimą – dalies (mokinio krepšelis) atlikimą pagal šios ministerijos patvirtintą atsiskaitymo tvarkos aprašą.
Savivaldybės 5 procentus mokinio krepšeliui skirtų lėšų savo nustatyta tvarka naudoja:
1) pedagoginei ir psichologinei pagalbai organizuoti;
2) brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti;
3) bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų išorės auditui organizuoti;
4) profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti;
5) pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti bendrąjį lavinimą ir priešmokyklinį ugdymą teikiančiose mokyklose;
6) bendrojo lavinimo ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumui užtikrinti;
7) neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
5 straipsnis. Specialiosios tikslinės dotacijos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti ir socialinei paramai mokiniams teikti
Specialioji tikslinė dotacija socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti ir socialinei paramai mokiniams teikti pervedama atsižvelgiant į lėšų poreikį socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti ir socialinei paramai mokiniams teikti.
6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
Nustatyti, kad, asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, keičiant studijų programą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, aukštosioms mokykloms sutarus Finansų ministerija perskirsto aukštųjų mokyklų tarpusavyje suderintas valstybės biudžeto asignavimų sumas tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų:
1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
2) valstybinių universitetų ir Švietimo ir mokslo ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.
Tais atvejais, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą arba iš vienos nevalstybinės aukštosios mokyklos į kitą, aukštųjų mokyklų tarpusavyje suderintas valstybės biudžeto asignavimų sumas tarp aukštųjų mokyklų perskirsto Švietimo ir mokslo ministerija.
7 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
Nustatyti, kad 2010 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 33 procentai užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 744,7 lito už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
8 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos pagal įstatymus specialiosioms programoms finansuoti
Patvirtinti 2010 metų įmokas į valstybės biudžetą, skiriamas specialiosioms programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 1 900 851 tūkst. litų (2 priedėlis).
9 straipsnis. Valstybės garantijų ir garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų su valstybės garantija limitai
Nustatyti, kad 2010 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos suteiktoms paskoloms su valstybės garantija grąžinti ir šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytiems prisiimtiems įsipareigojimams užtikrinti.
Nustatyti, kad suteiktų garantijų pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą suma negali viršyti 3 000 000 tūkst. litų.
Nustatyti, kad garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų, kuriems suteikta valstybės garantija, suma negali viršyti 1 597 000 tūkst. litų, iš kurių 100 000 tūkst. litų limitas nustatomas garantijų institucijos (institucijų) išduodamoms garantijoms pagal Lietuvos Respublikos valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymą.
Nustatyti, kad į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų su valstybės garantija limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų dalis, kuri yra pergarantuota finansinių institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s ir (arba) Standard & Poor’s.
Nustatyti, kad valstybės prisiimtų garantinių įsipareigojimų dėl studentams teikiamų paskolų suma negali viršyti 150 000 tūkst. litų.
10 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas
Nustatyti 2010 metų Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą – 8 960 000 tūkst. litų.
11 straipsnis. Savivaldybių skolinimosi limitai
Nustatyti šiuos savivaldybių skolinimosi limitus:
1) savivaldybės skola negali viršyti 40 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 55 procentų, Kauno miesto savivaldybės – 55 procentų) patvirtintų 2010 metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų ir valstybės biudžetui grąžinamų bendrosios dotacijos kompensacijų);
2) metinio savivaldybės grynojo skolinimosi suma negali viršyti 20 procentų, iš jų metinio trumpalaikio skolinimosi suma – 10 procentų patvirtintų 2010 metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų ir valstybės biudžetui grąžinamų bendrosios dotacijos kompensacijų);
3) grąžintina 2010 kalendoriniais metais savivaldybės paskolų ir palūkanų ir su paskolų ėmimu susijusių įmokų suma negali viršyti 15 procentų patvirtintų 2010 metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų ir valstybės biudžetui grąžinamų bendrosios dotacijos kompensacijų);
4) savivaldybės garantijų limitas negali viršyti 10 procentų patvirtintų 2010 metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų ir valstybės biudžetui grąžinamų bendrosios dotacijos kompensacijų).
Savivaldybėms, vykdančioms projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, šiems projektams vykdyti nustatomas papildomas 30 procentų skolos limitas.
Savivaldybėms, kurių investicijų projektai įtraukti į Valstybės investicijų 2010–2012 metų programą, Vyriausybės nutarimu gali būti nustatyti didesni skolinimosi limitai, išskyrus tas savivaldybes, kurios nemažina kreditorių įsiskolinimo.
Į skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti.
12 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą
Suteikti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai teisę:
1) asignavimus, numatytus valstybės biudžete tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus, paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms;
2) Valstybės investicijų 2010–2012 metų programoje numatytas 2010 metų kapitalo investicijas paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas);
3) perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių ir ekonominės klasifikacijos straipsnių programų asignavimų dalį, numatytą priemonėms, remiamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinti;
4) paskirstyti Privatizavimo fondo lėšų dalį, Seimo patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms įgyvendinti, Privatizavimo komisijos ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo funkcijoms atlikti, ekspertams už paslaugas sumokėti ir objektams parengti privatizuoti, pagal programas ir asignavimų valdytojus;
5) paskirstyti savivaldybėms, valstybės institucijoms ir įstaigoms numatytus asignavimus piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti;
6) perskirstyti specialiąsias tikslines dotacijas, skirtas socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti, socialinei paramai mokiniams teikti ir socialinėms paslaugoms finansuoti, tarp savivaldybių ir tarp specialiųjų tikslinių dotacijų;
7) perskirstyti tarp savivaldybių specialiąją tikslinę dotaciją mokinio krepšeliui finansuoti;
8) paskirstyti pagal universitetus studijų krepšeliui valstybės biudžete numatytus asignavimus, skirtus studentų, 2010 metais priimamų studijuoti pagal pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, studijų ir kitoms išlaidoms;
9) valstybės biudžete išeitinėms išmokoms ir kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėti numatytus asignavimus prireikus paskirstyti pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus;
10) valstybės biudžete numatytus asignavimus, susijusius su apskričių viršininkų administracijų funkcijų perskirstymu, prireikus paskirstyti ir (arba) perskirstyti pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir savivaldybes;
11) perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų pagal priimtus teisės aktus dėl biudžetinių įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo arba biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo;
12) valstybės biudžete mokslinių tyrimų įstaigoms numatytus asignavimus, atsižvelgiant į šių įstaigų pertvarkymą arba reorganizavimą, perskirstyti tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų arba skirti valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, po pertvarkymo arba reorganizavimo perimantiems asignavimų valdytojo teises ir pareigas.
Suteikti Finansų ministerijai teisę:
1) laikantis Vyriausybės grynojo skolinimosi limito, išleisti Vyriausybės vertybinius popierius ir imti paskolas valstybės vardu valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, valstybės investicijoms finansuoti, valstybės skolai dengti, su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti, uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ įstatiniam kapitalui didinti, valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti ir šių fondų pinigų srautams subalansuoti, prireikus tiesioginėms išmokoms Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams mokėti, išlaidoms, susijusioms su priemonių, finansuojamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimu, finansuoti, turtinei ir neturtinei žalai, priteistai iš Lietuvos valstybės vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, atlyginti;
2) leisti specialiųjų programų, Europos Sąjungos finansinės paramos, kitos gautos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms, susijusioms su mokėjimais į Europos Sąjungos biudžetą ir Europos Sąjungos finansinės paramos specialiųjų programų finansavimu, ir biudžeto lėšų stygiui dengti, užtikrinant, kad specialiosios programos, programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinė parama ir kita tarptautinė finansinė parama, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;
3) paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui bendrosios dotacijos kompensacijas;
4) nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą panaudoti valstybės biudžeto apyvartos ir skolintas lėšas;
5) apyvartos lėšas papildyti 2009 metais nepanaudotais valstybės biudžeto asignavimais, 2010 metų valstybės biudžeto viršplaninėmis pajamomis ir jas panaudoti (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos viršplanines įmokas, specialiųjų programų lėšų likučius) valstybės biudžeto deficitui mažinti ir savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms kompensuoti;
6) nustatyta tvarka kompensuoti Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijai numatytų asignavimų;
7) paskirstyti 2009 metais nepanaudotus Specialiajai lėšų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programai skirtus asignavimus pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir leisti juos naudoti Europos Sąjungos projektams finansuoti.
Suteikti Švietimo ir mokslo ministerijai teisę iš ministerijai patvirtintų asignavimų teikti dotacijas užsienio subjektams užsienyje gyvenančių lietuvių, jų bendruomenių ir organizacijų švietimo, kultūros ir kitai veiklai finansuoti.
13 straipsnis. Biudžetinių įstaigų skolų padengimas
Pavesti valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, biudžetinių įstaigų vadovams ir savivaldybėms išanalizuoti įsiskolinimo priežastis, imtis priemonių įsiskolinimui sumažinti ir sudarant bei tvirtinant 2010 metų išlaidų sąmatas numatyti reikiamų asignavimų dalį 2010 m. sausio 1 d. esančiam įsiskolinimui už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir įsigytas prekes padengti.
Iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia turi būti dengiamas įsiskolinimas.
Pasiūlyti savivaldybių taryboms, kad savivaldybių biudžetų gautos viršplaninės pajamos, palyginti su prognozuojamomis pajamomis, pirmiausia būtų naudojamos įsiskolinimui už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus padengti.
14 straipsnis. Privatizavimo fondo ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatų patvirtinimas
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.