Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas

@D1=19920916;D2=19941121

@D1=19920916;D2=19941121

Redaguota:1994 11 21

g

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1994 09 20

įstatymas Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS

ĮSTATYMO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS

ĮSTATYMAS

I SKIRSNIS

ADVOKATŪRA

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis

Šis įstatymas

reguliuoja advokato profesinę veiklą.

2 straipsnis

Advokatas yra

Lietuvos Respublikos  pilietis, šio  įstatymo

nustatyta tvarka

įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą.

3 straipsnis

Advokatas,

teikdamas  teisinę  pagalbą,  atstovauja  šaliai

civilinėje  byloje,

būna  gynėjas  ar  atstovauja  baudžiamojoje

byloje, rengia

teisinius dokumentus,  kliento  pavedimu  atlieka

kitus teisinius

veiksmus.

4 straipsnis

Advokatas,

gindamas   asmenis,  kurie   kreipėsi   teisinės

pagalbos, taip pat

jiems atstovaudamas, yra nepriklausomas.

5 straipsnis

Advokatų

veiklos  Lietuvos Respublikoje  teisiniai pagrindai

yra šis  įstatymas,

Lietuvos Respublikos Konstitucija,  kiti

Lietuvos

Respublikos įstatymai  ir orminiai aktai, Lietuvos

Respublikos

tarptautinės sutartys.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

6 straipsnis

Verstis

advokato  praktika bei  vadintis advokatu  gali  tik

asmuo, įrašytas į Lietuvos

Respublikos advokatų sąrašą.

Advokatai iš

užsienio valstybių  teisinę pagalbą  Lietuvoje

gali teikti  tik

pagal  Lietuvos Respublikos  tarptautinę sutartį

dėl teisinės

pagalbos.

7 straipsnis

Advokatų

veiklos Lietuvos Respublikoje principai:

konstitucinės

teisės gintis garantavimas,

advokato

veiklos laisvė ir savarankiškumas,

advokatų

tarpusavio santykių demokratiškumas ir

kolegiškumas,

laisva

korporacija,

įstatymų ir

profesinės etikos taisyklių laikymasis.

II SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŲ SĄRAŠAS

8 straipsnis

Advokatu gali

būti Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis:

1) turi

aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

2) turi ne

mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą

ir iš jų ne mažiau

kaip vienerius metus dirbo advokato padėjėju;

3) išlaikė

advokato egzaminus.

Asmenys,

neturintys  tokio darbo  stažo, gali  būti  priimti

dirbti advokatais,

jeigu jie  dirbo advokato  padėjėjo darbą  ne

mažiau kaip trejus

metus.

9 straipsnis

Į Lietuvos

Respublikos advokatų sąrašą be advokato padėjėjo

praktikos ir

advokato egzaminų įrašomi:

1) asmenys,

turintys teisių daktaro arba habilituoto daktaro

laipsnį arba įgiję

teisių docento arba profesoriaus vardą;

2) teisėjai,

turintys ne  mažesnį kaip  penkerių metų darbo

teisėju stažą;

3) prokurorai,

atliekantys procesines funkcijas, turintys ne

mažesnį kaip

septynerių metų darbo prokuroru stažą;

4)  asmenys,

turintys  ne  mažesnį  kaip  septynerių  metų

teisinio darbo

stažą, iš  jų  -  vienerių  metų  pagal  Lietuvos

Respublikos

teisingumo  ministerijos  išduotą  licenciją  verstis

teisininko praktika.

Asmenys,

turintys daugiau kaip dešimties metų teisinio darbo

stažą, įrašomi į

Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą be advokato

padėjėjo praktikos,

bet išlaikę advokato egzaminus.

Šiame

straipsnyje   numatyti  asmenys  įrašomi  į  Lietuvos

Respublikos

advokatų  sąrašą, jeigu  atitinka  šiame  straipsnyje

nurodytas  sąlygas,

yra  nepriekaištingo  elgesio  ir  yra  davę

advokato priesaiką.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

10 straipsnis

Egzaminų  laikymo

tvarką  ir  jų  apmokėjimo  dydį  nustato

Lietuvos advokatūros

statutas.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

11 straipsnis

Lietuvos

Respublikos  teisingumo ministras  trejiems  metams

tvirtina

pretendentų  į advokatus  egzaminų  komisiją.  Po  vieną

trečdalį  advokatų

egzaminų  komisijos  narių  siūlo  teisingumo

ministras, Lietuvos

advokatų  taryba  ir  Vilniaus  universiteto

Teisės fakultetas.

Teisingumo ministras

pasiūlytus asmenis į egzaminų komisiją

privalo įrašyti.

Egzaminų

komisijoje  advokatai negali  sudaryti daugiau kaip

pusės jos narių.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

12 straipsnis

Pretendentas

tapti advokatu laiko materialinės ir procesinės

teisės bei praktinio

darbo įgūdžių patikrinimo egzaminą.

Advokato

egzaminų  programą  rengia  ir  tvirtina  Lietuvos

advokatų taryba.

13 straipsnis

Asmuo,

norėdamas   laikyti  advokato   egzaminus,   privalo

pateikti Teisingumo

ministerijai:

1)

dokumentus   apie   aukštąjį   universitetinį   teisinį

išsilavinimą;

2)  pažymas

apie  advokato  padėjėjo  praktikos  atlikimą,

teisininko darbo

stažą;

3)

pažymą-rekomendaciją,   įvertinančią  advokato  padėjėjo

praktiką;

4) kvitą  apie

nustatyto dydžio mokesčio už egzaminų laikymą

sumokėjimą.

Asmuo,

neišlaikęs  egzaminų, pakartotinai  juos gali laikyti

po vienerių metų.

14 straipsnis

Asmenis  į

Lietuvos  Respublikos   advokatų  sąrašą  įrašo

Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras.

Jeigu

atsisakoma  įrašyti į  Lietuvos  Respublikos  advokatų

sąrašą dėl  to,

kad  asmuo  neatitinka  nepriekaištingo  elgesio

reikalavimų, šį

atsisakymą asmuo gali skųsti teismui.

Asmuo, buvęs

teisėju, prokuroru, notaru, advokatu, policijos

pareigūnu ar  vidaus

reikalų  arba saugumo  sistemų darbuotoju ir

atleistas už

profesinės veiklos pažeidimus, negali būti įrašytas

į Lietuvos

Respublikos advokatų sąrašą.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

15 straipsnis

Į Lietuvos

Respublikos advokatų  sąrašą  įrašomasis  asmuo,

prieš jį  įrašant,

privalo  prisiekti šiais žodžiais:

"Prisiekiu

būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir

įstatymų, dorai  ir sąžiningai atlikti advokato

pareigas, gerbti

dorovės normas,  piliečių  teises  ir  laisves,

saugoti profesinę

paslaptį."

Priesaiką

priima teisingumo ministras.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

16 straipsnis

Lietuvos

Respublikos   advokatų  sąrašą  ir  jo  pakeitimus

"Valstybės  žiniose"

skelbia  Lietuvos  Respublikos  teisingumo

ministras.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

17 straipsnis

Advokatas

išbraukiamas  iš  Lietuvos  Respublikos  advokatų

sąrašo, jeigu:

1) savo  noru

prašosi  išbraukiamas iš  Lietuvos Respublikos

advokatų sąrašo;

2) neteko

Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) mirė ar

paskelbtas mirusiu;

4) teismas

sprendimu pripažino jį netekus veiksnumo;

5) nuteistas už

tyčinį nusikaltimą;

6) Advokatų

drausmės  teismo  sprendimu  uždrausta  dirbti

advokatu.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

III SKIRSNIS

ADVOKATO PADĖJĖJAS

18 straipsnis

Advokato

padėjėjas   yra  Lietuvos   Respublikos  pilietis,

įrašytas į Lietuvos

advokatų tarybos advokatų padėjėjų sąrašą.

19 straipsnis

Lietuvos

advokatų  taryba įrašo  asmenį į advokatų

padėjėjų sąrašą,

jeigu:

1) turi

aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

2) yra

nepriekaištingo elgesio;

3) yra

susitaręs dėl advokato praktikos atlikimo.

Atsisakant

įtraukti   į  advokatų  padėjėjų  sąrašą  būtina

nurodyti atsisakymo

motyvus.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

20 straipsnis

Lietuvos

advokatų  taryba  išbraukia  asmenį  iš  advokatų

padėjėjų sąrašo,

jeigu:

1) pasibaigė

advokato praktikos atlikimo sutarties terminas;

2) savo noru

jis nutraukė advokato padėjėjo praktiką;

3) pašalintas

iš advokato padėjėjo darbo.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

21 straipsnis

Advokato

praktika atliekama pas advokatą, turintį ne mažesnį

kaip dešimties  metų

advokato  darbo  stažą  ir  gavusį  Lietuvos

advokatų tarybos

leidimą priimti padėjėją praktikai atlikti.

22 straipsnis

Advokato

padėjėjo praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos

advokatūros

statutas  bei susitarimas  tarp advokato  ir  asmens,

norinčio atlikti

advokato padėjėjo praktiką.

IV SKIRSNIS

ADVOKATO TEISĖS IR PAREIGOS,

PROFESINĖS VEIKLOS GARANTIJOS

23 straipsnis

Advokatas,

teikdamas teisinę pagalbą, turi teisę:

1) ginti

fizinius ir juridinius asmenis ar jiems atstovauti;

2)

išreikalauti  iš  valstybinių  ir  kitokių  organizacijų

dokumentus, kurie

reikalingi teisinei pagalbai teikti;

3) rinkti ir

pateikti įrodymus;

4) naudotis

kitomis procesinėmis teisėmis.

24 straipsnis

Draudžiama

kliudyti  advokatui  be  pašalinių  susitikti  su

klientu.

25 straipsnis

Advokatas,

teikdamas teisinę pagalbą, privalo:

1) laikytis

advokato priesaikos;

2) panaudoti

įstatymo numatytas  priemones ir būdus fizinių

ir juridinių asmenų

teisėtiems interesams ginti;

3) saugoti jam

patikėtas žinias.

26 straipsnis

Advokatas pats

ar kieno  vardu neturi teisės pirkti ar kitu

būdu įsigyti  iš

savo klientų jų teisių, kurioms jis atstovavo ar

jas gynė byloje.

Tokios sutartys negalioja.

Advokatas

negali atstovauti ar ginti byloje prieš savo tėvus

(įtėvius),

sutuoktinį, vaikus  (įvaikius), brolius ir seseris.

Advokatas,

kuris  yra ar buvo  byloje vienos šalies atstovas

arba gynėjas  negali

būti  toje pat  byloje kitos  šalies atstovu

arba gynėju.

27 straipsnis

Advokatas

negali  būti liudytoju  ir teikti paaiškinimus dėl

aplinkybių, kurias

jis  sužinojo savo profesinės veiklos dėka.

28 straipsnis

Niekas negali

areštuoti, konfiskuoti  ar tikrinti  advokatų

dokumentų, kuriuose

yra  profesinės  veiklos  duomenų,  išskyrus

atvejus, kai

advokatui yra iškelta baudžiamoji byla.

29 straipsnis

Lietuvos

advokatų   tarybos  nariai   arba  jos   paskirtas

advokatas  turi

teisę  įstatymo  nustatyta  tvarka  matytis  su

advokatu, kuris

sulaikytas ar areštuotas.

30 straipsnis

Advokatas

negali  eiti  savo  pareigų,  išskyrus  mokslinį,

pedagoginį ar

kūrybinį darbą.

31 straipsnis

Ginčus dėl

advokatų atleidimo  ir  išbraukimo  iš  Lietuvos

Respublikos advokatų

sąrašo nagrinėja teismai.

32 straipsnis

Advokatas

(advokato  padėjėjas) turi  teisę gauti socialinio

draudimo pašalpą ir

pensiją.

Socialinio

draudimo   pašalpa  ir   pensija  mokama   pagal

socialinio

aprūpinimo įstatymus.

V SKIRSNIS

SUSITARIMAS DĖL TEISINĖS PAGALBOS

33 straipsnis

Advokatą

pasirenka klientas - fizinis ar juridinis asmuo.

Advokatas  ir

klientas  dėl  teisinės  pagalbos  susitaria

pasirašydami

sutartį.

34 straipsnis

Atlikdamas

pavedimus   pagal  sutartį,  advokatas  pateikia

orderį.

35 straipsnis

Advokato

darbas  apmokamas iš  lėšų,  gautų  iš  klientų  už

suteiktą teisinę

pagalbą.

36 straipsnis

Advokatas dėl

atlyginimo už savo darbą susitaria su klientu

raštu. Nesutarus

dėl  atlyginimo, jis  nustatomas  pagal

valstybės nustatytą

dydį (taksą).

Draudžiama

susitarti   dėl  atlyginimo   tokiu  būdu,  kad

advokato atlyginimo

dydis priklausytų nuo bylos baigties.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

37 straipsnis

Jeigu

advokatas  teikia  teisinę  pagalbą  pagal  tardytojo,

prokuroro ar teismo

paskyrimą, advokato darbą apmoka valstybė.

VI

SKIRSNIS

PROFESINĖS VEIKLOS SUSTABDYMAS AR

LAIKINAS TEISINĖS PAGALBOS NETEIKIMAS

38 straipsnis

Advokatas,

išrinktas   Lietuvos  Respublikos  Seimo  nariu,

teisinės pagalbos

kaip advokatas neteikia.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

39 straipsnis

Advokato

prašymu Lietuvos advokatų taryba gali sustabdyti jo

profesinę veiklą.

Advokatas, kurio  profesinė veikla sustabdyta,

gali vėl  pradėti

verstis  advokato praktika  tik gavęs  Lietuvos

advokatų tarybos

leidimą."

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

VII SKIRSNIS

ADVOKATO DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

40 straipsnis

Advokatui už

profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama

drausmės byla.

Nutarimą

iškelti  drausmės  bylą  priima  Lietuvos  advokatų

taryba.

Lietuvos

advokatų   taryba  privalo  svarstyti  teisingumo

ministro pasiūlymą

iškelti drausmės bylą advokatui.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

41 straipsnis

Advokato

drausmės bylą nagrinėja Advokatų drausmės teismas.

42 straipsnis

Drausmės bylos

sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

43 straipsnis

Advokatui už

profesinės veiklos pažeidimus Advokatų drausmės

teismas gali skirti

šias bausmes:

1) įspėjimą;

2) papeikimą;

3) papeikimą,

viešai apie tai paskelbiant;

4) uždrausti

profesinę veiklą iki vienerių metų;

5) išbraukti iš

Lietuvos Respublikos advokatų sąrašo.

VIII SKIRSNIS

DARBO ORGANIZAVIMAS

44 straipsnis

Advokatas,

įrašytas  į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą,

gali dirbti vienas

ar kartu su kitais advokatais.

45 straipsnis

Advokatas

steigia biurą.

Kartu

dirbantys    advokatai   steigia   kontorą.   Darbui

organizuoti dvejiems

metams jie renka seniūną.

Biuras ar

kontora turi juridinio asmens teises.

Biuro  ar

kontoros  steigimo   tvarką   nustato   Lietuvos

advokatūros

statutas.

46 straipsnis

Advokatas

gali  turėtą  tik  vieną  nuolatinę  darbo  vietą

(biurą, kontorą).

IX SKIRSNIS

ADVOKATŪROS VEIKLOS TVARKYMAS

47 straipsnis

Advokatai savo

profesiniams interesams ginti gali jungtis į

įvairius

susivienijimus.

48 straipsnis

Lietuvos

advokatūros   veiklai  tvarkyti  advokatai  kasmet

renkasi   į

Lietuvos    Respublikos    advokatų    susirinkimą

(konferenciją).

49 straipsnis

Advokatūros

veiklai  organizuoti  ir  koordinuoti Lietuvos

Respublikos advokatų

susirinkimas (konferencija) renka Lietuvos

advokatų tarybą  ir

Revizijos  komisiją  trejiems metams.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 20

įstatymas

Nr.s1-591,

Žin., 1994,

Nr.89-1705,

50 straipsnis

Advokatų

drausmės  byloms  nagrinėti  Lietuvos  Respublikos

advokatų

susirinkimas  (konferencija)  trejiems  metams  išrenka

Advokatų drausmės

teismą.

51 straipsnis

Tas  pats

asmuo  Lietuvos   advokatų  tarybos,   Revizijos

komisijos ar

Advokatų drausmės  teismo nariu  gali būti renkamas

ne daugiau kaip dvi

kadencijas iš eilės.

Tas pats  asmuo

vienu metu gali būti tik vienos institucijos

narys.

52 straipsnis

Lietuvos

Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija):

1) nustato

Lietuvos advokatų tarybos, Revizijos komisijos ir

Advokatų drausmės

teismo narių skaičių;

2) slaptu

balsavimu renka  Lietuvos advokatų  tarybą,  šios

tarybos

pirmininką,  Revizijos  komisiją  ir  Advokatų  drausmės

teismą;

3) tvirtina