Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 10, 11, 13, 17, 21, 22, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 44, 47, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 10-1, 32-1 straipsniais įstatymas

Aktyviojo rezervo karinis vienetas – krašto apsaugos savanorių pajėgų ar kitas karinis vienetas, sudarytas iš karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių.

Aktyviojo rezervo karys – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete.

Atsargos karys – karo prievolininkas, atlikęs tikrąją karo tarnybą ir teisės aktų nustatyta tvarka išleistas į atsargą.

Civilinė krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atliekama statutinė valstybės tarnyba.

Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas.

Dimisija – tikrosios karo tarnybos ar atsargos kario atleidimas nuo karo prievolės dėl amžiaus ar sveikatos būklės.

Junginys – keli daliniai ar kitokie struktūriniai kariniai vienetai, turintys bendrą operacinę paskirtį ar užduotį ir vadovaujami vieno vado.

Karinė operacija – kariniai veiksmai vykdant strategines, taktines ar administracines karines užduotis (misijas) ir mokymus.

Karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje Lietuvos kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų kenksmingumo pašalinimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėms skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu.

Karinis atstovas – nuolatinis Lietuvos kariuomenės vado atstovas tarptautinėje organizacijoje. Karinis atstovas gali turėti pavaduotojų ir padėjėjų.

Karinis vienetas – bendrą užduotį turintis patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės vienetas, įskaitant aktyviojo rezervo karinius vienetus ir parengtojo rezervo karinius vienetus.

Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę karo tarnybą ar išleidžiamas į atsargą arba teisės aktų ar karo mokymo įstaigoje nustatyta tvarka iš jos atleidžiamas ar pašalinamas.

Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus, taip pat originaliųjų Lietuvos karybos standartų nustatymas. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Karys – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą.

Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.

Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Krašto apsaugos sistema – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis, kurią sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, taip pat šių institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos reikmėms skirtų karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų visuma.

Laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas – profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai.

Lietuvos kariuomenė (toliau – kariuomenė) – valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.

Liktinis – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą buvo atrinktas į profesinę karo tarnybą ir sudarė profesinės karo tarnybos sutartį.

NATO standartai – NATO institucijų nustatytų bendrų principų, norminių dokumentų ir standartų, reglamentuojančių NATO narių karinių ir kitokių gynybos struktūrų, taip pat su jomis susijusių kitų institucijų veiklą, visuma.

Operacinis vadovavimas – naudojimasis vadui deleguota teise organizuoti jam paskirtas pajėgas ir per karinių vienetų vadus vadovauti šių pajėgų veiksmams taip, kaip jis numato esant reikalinga, kad pajėgos galėtų įvykdyti paskirtą misiją ar užduotį. Atsakomybė už karinių vienetų rengimą, administravimą, vidaus organizavimą, discipliną ir logistiką į operacinio vadovavimo sampratą neįeina.

Parengtojo rezervo karinis vienetas – karinis vienetas, sudarytas iš parengtajame kariuomenės personalo rezerve esančių karo prievolininkų, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius.

Parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą.

Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.

Profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.

Tarnyba aktyviajame rezerve – teisės aktų nustatyta tvarka pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo prievolininkų karo tarnyba kariniuose vienetuose.

Tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose.

Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba.

Paieškos ir gelbėjimo rajonas suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas Saugios laivybos įstatyme; jūros rajonas ir vidaus vandenys suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Jūros aplinkos apsaugos įstatyme.“

Tvirtinant kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir 6 metų planavimo gaires, nurodomi nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, išskyrus parengtojo rezervo karinius vienetus.

Tvirtinant kitų metų ribinius karių skaičius, nurodoma:

Tvirtindamas šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus ribinius skaičius, Seimas nurodo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdą. Vienu metu negali būti organizuojama nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ir baziniai kariniai mokymai.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomosios karo tarnybos karių ribiniai skaičiai netaikomi paskelbus mobilizaciją ir ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju. Skelbiant dalinę mobilizaciją, gali būti nustatytas jos mastas nurodant mobilizuojamų karių ribinius skaičius.

Parengtojo rezervo karinių vienetų struktūrą nustato krašto apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu.“

17 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „ir kitų aktyviojo rezervo karių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

17 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.

Pakeisti 21 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

21 straipsnio 7 dalies 3 punkte po žodžių „rezervo kariai“ įrašyti žodžius „taip pat parengtojo rezervo kariai“ ir šį punktą išdėstyti taip:

Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą rengimąsi tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei pratybas ir mokymus mokomuosiuose kariniuose vienetuose, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus.

Pratybų ir mokymų trukmę, programas ir jų periodiškumą nustato kariuomenės vadas. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų.

Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu.

Kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui, pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas atitinkamai Garbės savanorio ar Aktyviojo rezervo garbės kario vardas. Garbės savanorio ar Aktyviojo rezervo garbės kario vardo suteikimo ir Garbės ženklo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.“

Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: