LegalizeLietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2026-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 106-2427, i. k. 0961010ISTA00I-1593
Nauja redakcija nuo 2026-01-01:
Nr. XIV-2729, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11565
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO PRIEVOLĖS ir ALTERNATYVIOSIOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMAS
1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1593 Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio antrąja dalimi, kurioje nustatyta, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, taip pat Konstitucijos 139 straipsnio pirmąja dalimi, kurioje nustatyta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;
įgyvendindamas Konstitucijos 139 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintą pareigą – įstatymu nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką;
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą (bylos Nr. 16/2009);
siekdamas laiduoti tinkamą krašto apsaugą ir tokį karo tarnybos teisinį reglamentavimą, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (toliau – NATO) ir Europos Sąjungoje, kitus tarptautinius įsipareigojimus, geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes valstybės saugumui, taip pat užtikrintų valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;
pabrėždamas, kad šiam tikslui pasiekti turi būti sudarytos tokios teisinės prielaidos, kad valstybėje būtų reikiamas ją ginti tinkamai parengtų piliečių skaičius, o tokios teisinės prielaidos apima įvairias veiksmingas priemones, kuriomis Lietuvos Respublikos piliečiai būtų iš anksto parengti prireikus ginti valstybę,
priima šį įstatymą.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo ir jų administravimo tvarką.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys (toliau – aktyviojo rezervo karys) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve.
Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas (toliau – aktyvusis rezervas) – parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose, dalis.
Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio, kuris dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali vykdyti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos naudojimu, kaip konstitucinė prievolė atliekama krašto apsaugos tarnyba.
Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkas (toliau – alternatyviosios tarnybos prievolininkas) – prievolę atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.
Karinė įskaita – elektroninė karo prievolininkų apskaita.
Kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkų visuma, išskyrus tikrąją karo tarnybą atliekančius karo prievolininkus.
Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo tarnybą.
Karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.
Karo prievolininko kodas – unikali skaitmenų seka, skirta karo prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, kuris, jam sukakus 18 metų, įgis pareigą atlikti karo prievolę ir kuriam atitinkamų metų šaukimo metu bus sukakę arba sukaks 18 metų, (toliau – asmenys, sukakę 17 metų) tapatybei nustatyti, duomenims apie juos kaupti.
Karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.
Kita tarnyba rezerve – kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų, išskyrus atliekančius tarnybą aktyviajame rezerve, atliekama tarnyba rezerve.
Neparengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo.
Pagrindinis karinis parengtumas – Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų turėjimas.
Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą.
Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.
Privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę.
Rezervo karys – karo prievolininkas, pašauktas į kitą tarnybą rezerve.
Tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve (toliau – tarnyba aktyviajame rezerve) – į aktyvųjį rezervą paskirtų karo prievolininkų atliekama privalomoji karo tarnyba.
Tarnyba rezerve – tarnyba aktyviajame rezerve ir kitoje tarnyboje rezerve.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.
3 straipsnis. Atleidimas nuo karo prievolės
Nuo karo prievolės atleidžiami:
1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais tam tikroje srityje;
2) asmenys su negalia, išskyrus tuos, kurie raštu pareiškė norą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą ar kitą tarnybą rezerve, atitinka Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius ir atitinkamai tarnybai nustatytus sveikatos būklės reikalavimus;
3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai;
4) asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją;
5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jie sukanka 60 metų, išskyrus norą atlikti kitą tarnybą rezerve pareiškusius asmenis;
6) moterys, išskyrus tas, kurios atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis;
yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą baigus medicinos ar slaugos ir akušerijos studijų krypčių studijas;
7) alternatyviosios tarnybos prievolininkai;
8) asmenys, kurie, be Lietuvos Respublikos pilietybės, turi ir į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 121 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų valstybių pilietybę.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XV-77, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23070
Šio straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu gali būti leista atlikti karo prievolę, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją.
II SKYRIUS
PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATLIKIMO TVARKA IR SĄLYGOS
4 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos įskaitymas
Privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma:
1) kai kariūnas baigia pirmuosius studijų metus;
2) kai atliekant profesinę karo tarnybą bandomuoju laikotarpiu įgyjamas pagrindinis karinis parengtumas;
3) ištarnavus ne mažiau kaip 3 metus krašto apsaugos savanorių karo tarnyboje ar kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir Lietuvos kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas;
4) ne mažiau kaip 90 dienų dalyvavus kitoje tarnyboje rezerve organizuojamuose mokymuose ir pratybose ir Lietuvos kariuomenės vadui ar jo įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas, arba atliekant šią tarnybą baigus mokymus, skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti;
5) kai karo prievolininkas baigia kitos NATO ar Europos Sąjungos valstybės narės karo mokymo instituciją;
6) Lietuvos kariuomenės vado sprendimu, kai karo prievolininkas atlieka karo tarnybą kitoje NATO ar Europos Sąjungos valstybėje narėje.
5 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygos
Privalomoji pradinė karo tarnyba atliekama kariniuose vienetuose ir (ar) karinėje mokymo įstaigoje pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.
Karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo, įskaitant ir pagrindinio karinio parengtumo neįgijusius karo prievolininkus, atliekančius kitą tarnybą rezerve, šaukiami nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 22 metus, o raštu pareiškę norą – nuo 18 metų iki kol asmuo sukanka 39 metus. Karo prievolininkai, kurie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, nurodytą šio straipsnio 3 dalies 4 punkto a papunktyje, šaukiami ir iš parengtojo kariuomenės personalo rezervo, jeigu jie atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus, neturi suteikto karininko laipsnio ir nebuvo atleisti iš tikrosios karo tarnybos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais, kariūno tarnybos, išskyrus kariūnus, atleistus ne dėl jų kaltės, teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų, valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar praradus pasitikėjimą jais. Karo prievolininkai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 13, 14 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 13, 14 ir 15 punktuose numatytoms aplinkybėms, šaukiami, iki kol asmuo sukanka 23 metus. Karo prievolininkai, kurie į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti, ir karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami, iki kol asmuo sukanka 31 metus. Lietuvos kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą nustato krašto apsaugos ministras.
Privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė:
1) 9 mėnesiai, išskyrus šios dalies 2–4 punktuose nurodytus atvejus;
2) 3 mėnesiai įgijusiems Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas) karo prievolininkams;
3) nustatoma Lietuvos kariuomenės vado, atsižvelgiant į karinės specialybės karinio parengtumo reikalavimus karo prievolininkams, kurie neatitinka sveikatos būklės reikalavimų būti paskirti į šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir atitinka Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius;
4) norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškusiems ir atitinkantiems Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius studentams, studentams į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, karo prievolininkams, baigusiems aukštąsias mokyklas, taip pat karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje:
nuo 160 iki 200 dienų pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą;
nuo 90 iki 120 dienų pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti.
Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti sutrumpinama, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais. Šios tarnybos sutrumpinimo tvarką, atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius, karinės specialybės, kuriai rengiamas karo prievolininkas, karinio parengimo reikalavimus nustato Lietuvos kariuomenės vadas.
Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta privalomoji pradinė karo tarnyba organizuojama dalimis. Laikotarpis, kurio metu dalimis gali būti organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba, gali trukti ne ilgiau kaip 3 metus. Į privalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą.
Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.
6 straipsnis. Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą
Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas kiekvienais metais.
Šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios paskelbiama per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones.
Asmuo iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokį savo pareiškimą jis gali atšaukti iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos.
Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į metinį karo prievolininkų sąrašą įrašyti noro ją atlikti nepareiškę karo prievolininkai pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytą trukmę ir kitus šiuose punktuose nurodytus reikalavimus.
Metinis karo prievolininkų sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, pagal pirmumo grupes (pradedant nuo pirmosios grupės) surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą:
1) pirmoji grupė – asmenys, sukakę 17 metų, taip pat karo prievolininkai, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti, arba jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 13, 14 ir 15 punktuose nustatyti pagrindai, kuriais jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka, taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija);
2) antroji grupė – karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į pirmąją grupę, bet nebuvo paskirti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau neatvyko jos atlikti, arba jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9, 11, 13, 14 ir 15 punktuose nustatyti pagrindai, kuriais jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka, taip pat karo prievolininkus, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija). Taip pat į antrąją grupę įtraukiami karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos ir pagal šios dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus neįtrauktini į pirmąją grupę;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.