Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2, 4, 7, 8, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 23, 25, 30, 32, 33, 35, 36, 39, 42, 53, 58, 60, 61, 64, 68, 69, 70 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 10, 13, 14, 15,
16, 17, 19, 23, 25, 30, 32, 33, 35, 36, 39, 42, 53, 58, 60, 61, 64, 68, 69, 70
STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 23, 25, 30, 32, 33, 35,
36, 39, 42, 53, 58, 60, 61, 64, 68, 69, 70 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-496
Vilnius
(Žin., 2004, Nr. 50-1632; 2005, Nr. 88-3296; 2006, Nr. 72-2695; 2007, Nr. 4-156; 2008, Nr. 50-1843; 2013, Nr. 54-2677)
1 straipsnis. 2 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai paslaugas teikia šio Įstatymo dvyliktojo ir tryliktojo skirsnių nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima Europos Sąjungos valstybes nares, Europos ekonominės erdvės valstybes ir Šveicarijos Konfederaciją, sąvoka „Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai“ apima Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečius teisininkus, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ apima Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos piliečius, kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis.“
2 straipsnis. 4 straipsnio 4 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.“
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui
Fizinis asmuo (toliau – pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis:
1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;
4) yra nepriekaištingos reputacijos;
5) moka valstybinę kalbą;
6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo stažą, dešimties metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą;
7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.“
4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis:
1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
2) yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, –kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
3) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, arba yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo dveji metai;
4) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“
5 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą. Šis sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.“
6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas
Sprendimas pripažinti asmenį advokatu panaikinamas:
1) jeigu po sprendimo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, dėl kurių asmuo nebūtų pripažintas advokatu;
2) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena iš šio Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų;
3) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų;
4) advokato prašymu;
5) pritaikius drausminę nuobaudą – panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu;
6) jeigu asmuo per penkerius metus nuo sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos nepateikė prašymo įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.
Teisę panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi Lietuvos advokatūra. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo į Lietuvos advokatūrą turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). Jeigu Lietuvos advokatūra atsisako patenkinti teisingumo ministro prašymą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu arba per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio prašymo gavimo dienos nepriėmė sprendimo, teisingumo ministras per trisdešimt dienų turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu.
Advokatas netenka advokato vardo ir yra išbraukiamas iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo nuo sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos.
Sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos.“
7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Advokatų egzaminai
Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino (toliau – advokatų egzaminai) programas sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra.
Advokatų egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų egzaminus ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos.
Advokatų kvalifikacinio egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą, gebėjimas teorines teisės žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir advokato profesinės etikos žinios. Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą ir advokato profesinės etikos žinios.
Neišlaikęs advokatų egzaminų asmuo gali juos perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų advokatų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.“
8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Advokatų egzaminų komisija
Advokatų egzaminų komisija susideda iš septynių narių teisininkų. Po tris narius skiria Lietuvos advokatūra ir teisingumo ministras, vieną narį – Lietuvos teisininkų draugija. Advokatų egzaminų komisijoje negali būti daugiau kaip trys praktikuojantys advokatai.
Advokatų egzaminų komisiją ir Lietuvos advokatūros teikimu jos pirmininką trejiems metams tvirtina teisingumo ministras.“
9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, norintis laikyti advokatų egzaminus
Asmuo, norintis laikyti advokatų egzaminus, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai:
1) prašymą laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą ar advokatų veiklos organizavimo egzaminą;
2) dokumentą, patvirtinantį Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;
3) dokumentą, įrodantį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
4) asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, – dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytą teisinio darbo stažą, arba advokato padėjėjo praktikos vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą, o asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, – dokumentą, įrodantį septynerių metų teisėjo darbo stažą arba dešimties metų prokuroro darbo stažą, arba dokumentą, patvirtinantį teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, arba dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais;
5) įmokos už advokatų egzaminų laikymą kvitą.“
10 straipsnis. 17 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą liudijimą. Teisės verstis advokato veikla liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.“
Pakeisti ir papildyti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu:
1) jis prisiekė šio Įstatymo nustatyta tvarka;
2) yra apdrausta advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė;
3) jis yra pasirengęs verstis advokato veikla viena iš jos formų, nurodytų šio Įstatymo 21 straipsnyje;
4) nuo sprendimo pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos iki prašymo įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pateikimo Lietuvos advokatūrai dienos nepraėjo penkeri metai. Ši nuostata netaikoma šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo išbrauktiems asmenims, pakartotinai įrašomiems į šį sąrašą.“
11 straipsnis. 19 straipsnio 7 dalies pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pakartotinai į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašomam advokatui prisiekti nereikia, išskyrus atvejį, kai buvo panaikintas sprendimas pripažinti asmenį advokatu.“
12 straipsnis. 23 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:
1) jis raštu prašo būti išbrauktas;
2) panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu;
3) paaiškėja, kad įrašant jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;
4) advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
5) advokatas neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla.“
13 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Advokato veiklos apribojimai
Advokatas neturi teisės būti proceso dalyvio atstovu ar gynėju, jeigu šio proceso dalyvio interesai priešingi tame pačiame procese dalyvaujančių šio advokato tėvų (įtėvių), sutuoktinio (partnerio), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) interesams.
Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.
Advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas. Advokatas taip pat negali būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip taikinimo tarpininkas (mediatorius).
Advokatas negali būti atstovu ar gynėju procese, jeigu tame pačiame procese dalyvauja teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris yra šio advokato sutuoktinis (partneris), vaikas (įvaikis), tėvas (įtėvis), motina (įmotė), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė).“
14 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos steigimas ir steigimo dokumentas
Advokatų profesinė bendrija steigiama ir veikia pagal steigimo aktą arba sutartį, kuriai taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kiek tai neprieštarauja šiame Įstatyme numatytoms specialioms sąlygoms. Advokatų profesinės bendrijos steigimo aktas arba sutartis yra advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas. Šio dokumento nuostatos, susijusios su profesinės bendrijos veikla, įsigalioja nuo advokatų profesinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre.
Advokatų profesinės bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai advokatų profesinę bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai advokatų profesinę bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas advokatų profesinės bendrijos steigimo aktas.
Advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente, be Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti nurodyta:
1) advokatų profesinės bendrijos dalyvių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai;
2) advokatų profesinės bendrijos dalyvių teisės ir pareigos;
3) advokatų profesinės bendrijos pajamų ir išlaidų paskirstymo principai;
4) įnašų į advokatų profesinę bendriją priėmimo tvarka: įnašai, jų priėmimo tvarka ir terminai. Jei įnašas yra nepiniginis, turi būti nurodyta jo vertė pinigais. Ši vertė patvirtinama advokatų profesinės bendrijos steigėjų (dalyvių) bendru sutarimu;
5) kiekvieno advokatų profesinės bendrijos dalyvio reikalavimo teisė į profesinės bendrijos turto dalį, atitinkanti jo įnašo į bendriją vertę;
6) naujų advokatų priėmimo į advokatų profesinę bendriją sąlygos ir tvarka;
7) šio Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo terminai ir tvarka.
Advokatų profesinę bendriją galima registruoti, jei yra sudarytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas.“
15 straipsnis. 32 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas pasibaigia, advokatų profesinė bendrija jos dalyvių sprendimu likviduojama.“
16 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos paveldėjimas
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.