LegalizeLietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymas
3) nurodo, kaip pertvarkymo veiksmai turėtų būti koordinuojami tarp pertvarkymo kolegijos narių;
4) vadovaudamasi šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir 104 straipsnyje nustatytais atsakomybės ir nacionalinių finansavimo struktūrų bendrumo principais, nustato finansavimo planą.
Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija ir ji nusprendžia, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta ES patronuojančioji įmonė atitinka šiame įstatyme jai nustatytas pertvarkymo sąlygas, ji nedelsdama praneša apie šį sprendimą priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir kitiems tos grupės pertvarkymo kolegijos nariams bei informuoja apie, jos nuomone, tinkamus imtis pertvarkymo veiksmus ar bankroto procesą. Siūlomi pertvarkymo veiksmai ar bankroto procesas gali apimti grupės pertvarkymo schemos parengimą ir įgyvendinimą, kai, pertvarkymo institucijos nuomone, yra bet kuri iš toliau nurodytų aplinkybių:
1) ėmusis siūlomų pertvarkymo veiksmų patronuojančiosios įmonės lygmeniu ar inicijavus jos bankroto procesą taptų tikėtina, kad kiti finansinės grupės subjektai kitose valstybėse narėse taip pat atitiks pertvarkymo sąlygas;
2) pertvarkymo veiksmų tik patronuojančiosios įmonės lygmeniu ar tik jos bankroto proceso inicijavimo nepakanka, kad padėtis būtų stabilizuota, arba nėra tikėtina, kad juos atlikus bus pasiektas optimalus rezultatas;
3) bent viena kitoje valstybėje narėje įsteigta patronuojamoji įmonė, tos valstybės narės pertvarkymo institucijos nuomone, taip pat atitinka pertvarkymo sąlygas;
4) pertvarkymo veiksmai ar bankroto procesas finansinės grupės lygmeniu būtų naudingi finansinės grupės patronuojamosioms įmonėms ir dėl to yra tikslinga taikyti grupės pertvarkymo schemą.
Kai pagal šio straipsnio 8 dalį pasiūlyti veiksmai neapima grupės pertvarkymo schemos parengimo, pertvarkymo institucija priima sprendimą dėl ES patronuojančiosios įmonės pertvarkymo, vadovaudamasi grupės pertvarkymo planu, nebent, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, įvertinusi galimą poveikį susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui ir pasikonsultavusi su pertvarkymo kolegijos nariais, nustato, kad imantis grupės pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau.
Grupės pertvarkymo schema tvirtinama grupės pertvarkymo institucijos ir pertvarkymo institucijų, atsakingų už patronuojamąsias įmones, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, bendru sprendimu. Pertvarkymo institucija gali prašyti Europos bankininkystės institucijos padėti susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą.
Kai vienos ar kelių kitų valstybių narių pertvarkymo institucijos pareiškia nepritarimą grupės pertvarkymo schemai, pertvarkymo institucija kartu su nepareiškusiomis nepritarimo kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis gali priimti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo schemos, apimančios finansinės grupės subjektus tose valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, ir imtis šioje schemoje patvirtintų veiksmų.
Bet kokiu atveju, kai nėra sutariama dėl bendros grupės pertvarkymo schemos ir pertvarkymo institucija ar bent vienos kitos valstybės narės pertvarkymo institucija imasi pertvarkymo veiksmų savarankiškai, pertvarkymo institucija glaudžiai bendradarbiauja su pertvarkymo kolegijos nariais, siekdama suderinti pertvarkymo strategiją, taikomą visiems finansinės grupės subjektams, kurie žlunga arba gali žlugti.
Pagal šį straipsnį priimtas bendras sprendimas, kuriam pritarė visos pertvarkymo institucijos, taip pat dalinis bendras sprendimas, kuriam pritarė pertvarkymo institucija ir bent vienos kitos valstybės narės pertvarkymo institucija, kai nėra bendro sprendimo, yra privalomas pertvarkymo institucijai.
Pertvarkymo institucija reguliariai ir visapusiškai informuoja pertvarkymo kolegijos narius apie visus pagal šį straipsnį atliekamus veiksmus ir jų įgyvendinimo pažangą.
V SKYRIUS
SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS
111 straipsnis. Trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje
Jeigu vadovaujantis šio įstatymo 108 straipsnio nuostatomis yra sudaryta Europos pertvarkymo kolegija, dalyvaudama joje pertvarkymo institucija turi dėti visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas dėl procedūrų, kuriomis pagal trečiosios valstybės teisės aktus valdomas trečiosios valstybės įstaigos ar patronuojančiosios įmonės žlugimas ir kurios pagal tikslus ir tikėtinus rezultatus prilygsta pertvarkymo veiksmams (toliau – trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros), inicijuotų trečiosios valstybės įstaigai ar patronuojančiajai įmonei, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 112 straipsnyje nustatytus atvejus, jeigu trečiosios valstybės įstaiga arba patronuojančioji įmonė:
1) turi Lietuvos Respublikoje ir bent vienoje kitoje valstybėje narėje įsteigtų patronuojamųjų įstaigų ES arba Lietuvos Respublikoje ir bent vienoje kitoje valstybėje narėje svarbiais pripažintų filialų arba
2) Lietuvos Respublikoje ir bent vienoje kitoje valstybėje narėje turi turto, teisių ar įsipareigojimų arba jiems taikoma Lietuvos Respublikos ir bent vienos kitos valstybės narės teisė.
Jeigu Europos pertvarkymo kolegija nepriima bendro sprendimo arba Europos pertvarkymo kolegija nėra sudaryta, pertvarkymo institucija priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl trečiosios valstybės institucijos pertvarkymo procedūrų, inicijuotų trečiosios valstybės įstaigai ar patronuojančiajai įmonei, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 112 straipsnyje nustatytus atvejus.
Priimant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą sprendimą, turi būti įvertinti kiekvienos valstybės narės, kurioje veikia trečiosios valstybės įstaiga ar patronuojančioji įmonė, interesai ir galimos trečiosios valstybės institucijos inicijuotų pertvarkymo procedūrų pripažinimo ir vykdymo pasekmės kitiems finansinės grupės subjektams ir finansiniam stabilumui valstybėse narėse.
Siekdama įgyvendinti trečiosios valstybės institucijos inicijuotas pertvarkymo procedūras, pertvarkymo institucija:
1) turi šiame įstatyme nustatytas teises dėl trečiosios valstybės įstaigai ar patronuojančiajai įmonei priklausančio Lietuvos Respublikoje esančio turto ir turto, kuriam yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, arba dėl trečiosios valstybės įstaigos teisių ir įsipareigojimų, kurie priskirtini Lietuvos Respublikoje veikiančiam trečiosios valstybės įstaigos filialui, kuriam taikoma Lietuvos Respublikos teisė ar kurio atžvilgiu kylantys reikalavimai vykdomi Lietuvos Respublikoje;
2) gali sustabdyti ar įpareigoti kitą asmenį sustabdyti nuosavybės priemonių ar kitų finansinių priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikoje įsteigtam trečiosios valstybės įstaigos filialui, perleidimą;
3) gali naudotis šio įstatymo 50, 51 ir 52 straipsniuose nurodytais įgaliojimais dėl bet kurios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu subjektu sudarytos sutarties šalies teisių;
4) gali atšaukti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų ar kitų finansinės grupės subjektų teisę nutraukti, panaikinti ar paankstinti sutarčių vykdymą ar kitaip daryti įtaką jų sutartinėms teisėms, kai tokios sutartinės teisės atsirado dėl trečiosios valstybės institucijos inicijuotų pertvarkymo procedūrų ar dėl pertvarkymą reglamentuojančių trečiosios valstybės teisės aktų taikymo, užtikrinant, kad toliau yra vykdomos esminės atitinkamų sutarčių sąlygos, įskaitant mokėjimo, perdavimo ir įkaito pateikimo prievoles.
Pertvarkymo institucija, siekdama užtikrinti viešąjį interesą, turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtos patronuojančiosios įmonės pertvarkymo veiksmus, jeigu trečiojoje valstybėje esanti patronuojamoji įmonė atitinka trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytas pertvarkymo sąlygas.
Trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje neturi įtakos vykstančioms bankroto procedūroms.
Jeigu Taryba yra sudariusi susitarimą su atitinkama trečiąja valstybe dėl pertvarkymo ir kitų institucijų bendradarbiavimo, šio straipsnio nuostatos taikomos iki tokio susitarimo įsigaliojimo dienos arba tiek, kiek trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas nėra reglamentuojami tuo susitarimu.
112 straipsnis. Teisė atsisakyti pripažinti ir vykdyti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras
Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su Europos pertvarkymo kolegijai priklausančiomis kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis, jeigu Europos pertvarkymo kolegija buvo sudaryta, turi teisę nepripažinti ir nevykdyti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų, jeigu, jos vertinimu:
1) tai gali turėti neigiamų pasekmių finansų sektoriaus stabilumui Lietuvos Respublikoje ar finansų sektoriaus stabilumui kitoje valstybėje narėje;
2) siekiant šiame įstatyme nurodytų pertvarkymo tikslų, Lietuvos Respublikoje veikiančiam trečiosios valstybės įstaigos filialui pertvarkyti yra būtina imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų pagal šio įstatymo 113 straipsnį;
3) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ar vykdymas Lietuvos Respublikos kreditoriams neužtikrintų lygių su trečiosios valstybės kreditoriais sąlygų taikymo;
4) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ar vykdymas gali turėti esminių neigiamų fiskalinių pasekmių arba
5) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ar vykdymas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktams.
113 straipsnis. Trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymas
Pertvarkymo institucija turi teisę inicijuoti trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymą ir vykdyti jo pertvarkymo veiksmus, kai:
1) trečiosios valstybės įstaigos filialui Lietuvos Respublikoje nėra taikomos trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros arba
2) trečiosios valstybės įstaigos filialui Lietuvos Respublikoje yra taikomos trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros, tačiau yra vienas iš šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras.
Pertvarkymo institucija gali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis inicijuoti trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymą ir vykdyti jo pertvarkymo veiksmus, kai, pertvarkymo institucijos nuomone, tai reikalinga siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir yra nors viena iš šių sąlygų:
1) trečiosios valstybės įstaigos filialas Lietuvos Respublikoje nebeatitinka (arba tikėtina, kad nebeatitiks) jam taikomų licencinės veiklos reikalavimų ar kitų veiklai taikomų reikalavimų ir nėra pagrindo tikėtis, kad per protingą terminą taikant privataus sektoriaus, priežiūros ar atitinkamas trečiosios valstybės priemones būtų atkurta galimybė laikytis atitinkamų reikalavimų ar išvengta filialo finansinių sunkumų;
2) pertvarkymo institucijos nuomone, trečiosios valstybės įstaiga yra nepajėgi ar, tikėtina, bus nepajėgi arba yra nelinkusi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ES arba įsipareigojimų, priskirtinų filialui (filialo prisiimtų ar filialo apskaitoje užfiksuotų), suėjus jų vykdymo terminui, atsiradus jų vykdymo sąlygoms ir pertvarkymo institucija yra įsitikinusi, kad dėl atitinkamos trečiosios valstybės įstaigos nebuvo pradėtos ir per protingą terminą, tikėtina, nebus pradėtos trečiosios valstybės pertvarkymo ar bankroto procedūros;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-762, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26903
3) trečiosios valstybės institucija dėl atitinkamos trečiosios valstybės įstaigos pradėjo trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras arba pranešė pertvarkymo institucijai apie ketinimą pradėti tokias procedūras, tačiau yra vienas iš šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras.
Pertvarkymo institucija, šio straipsnio pagrindu inicijuodama trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymą, atsižvelgia į šiame įstatyme nurodytus pertvarkymo tikslus, o pertvarkymo priemones taiko laikydamasi šio įstatymo 53, 54, 55, 56 ir 57 straipsniuose nurodytų reikalavimų bei atsižvelgdama į šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytus bendruosius pertvarkymo principus.
114 straipsnis. Bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių institucijomis
Priežiūros ar pertvarkymo institucija prireikus gali sudaryti teisiškai neįpareigojantį bendradarbiavimo susitarimą su trečiosios valstybės institucijomis. Šis susitarimas privalo atitikti atitinkamą Europos bankininkystės institucijos su ta trečiosios valstybės institucija sudarytą bendradarbiavimo susitarimą.
Priežiūros ar pertvarkymo institucijos ir trečiosios valstybės institucijos sudarytame bendradarbiavimo susitarime gali būti numatyta:
1) keitimasis informacija, reikalinga pertvarkymo planams rengti ir peržiūrėti;
2) konsultacijos ir bendradarbiavimas rengiant pertvarkymo planus, įskaitant šio įstatymo 111, 112 ir 113 straipsniuose nurodytų įgaliojimų ir atitinkamų įgaliojimų pagal trečiosios valstybės teisę naudojimo principus;
3) keitimasis informacija, būtina pertvarkymo veiksmams atlikti;
4) išankstinis įspėjimas arba konsultacijos prieš imantis svarbių veiksmų, atliktų remiantis šiuo įstatymu arba atitinkama trečiosios valstybės teise ir galinčių daryti poveikį įstaigai arba finansinei grupei, su kuria yra susijęs bendradarbiavimo susitarimas;
5) komunikacijos koordinavimas, imantis bendrų pertvarkymo veiksmų;
6) susitarimai dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo procedūros, krizių valdymo grupių steigimo ir jų veiklos tvarka.
Šiame straipsnyje numatyti susitarimai su trečiųjų valstybių institucijomis sudaromi atsižvelgiant į šio įstatymo 115 straipsnyje numatytus keitimosi konfidencialia informacija reikalavimus.
Priežiūros ir pertvarkymo institucijos informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio pagrindu su trečiosios valstybės institucija sudarytą bendradarbiavimo susitarimą.
115 straipsnis. Keitimasis konfidencialia informacija
Pertvarkymo ir priežiūros institucijos bei Finansų ministerija gali keistis konfidencialia informacija, įskaitant gaivinimo planus, su kompetentinga trečiosios valstybės institucija tik tuo atveju, jeigu:
1) atitinkamos Lietuvos Respublikos institucijos nuomone, trečiosios valstybės institucijai taikomi konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai prilygsta šio įstatymo 99 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;
2) konfidenciali informacija būtina, kad atitinkama trečiosios valstybės institucija galėtų įgyvendinti jos nacionalinėje teisėje numatytas pertvarkymo funkcijas, kurios yra analogiškos šiame įstatyme nustatytoms pertvarkymo funkcijoms, ir, atsižvelgiant į šios dalies 1 punkto nuostatas, tokia informacija nebus naudojama jokiems kitiems tikslams.
Kai prašoma pateikti konfidencialią informaciją, kurią pertvarkymo ar priežiūros institucija arba Finansų ministerija yra gavusi iš kitos valstybės narės institucijos, priežiūros ir pertvarkymo institucijos bei Finansų ministerija neturi teisės atskleisti tokios informacijos trečiosios valstybės institucijai, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios sąlygos:
1) informaciją pateikusi kitos valstybės narės institucija sutinka, kad atitinkama informacija būtų atskleista trečiosios valstybės institucijai;
2) informacija trečiosios valstybės institucijai atskleidžiama tik tuo tikslu, kuriam leidimą suteikė informaciją pateikusi kitos valstybės narės institucija.
Konfidencialia laikoma tokia informacija, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir ES teisės aktus taikomi konfidencialumo reikalavimai.
V1 SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL PAGRINDINIŲ SANDORIO ŠALIŲ
116 straipsnis. Šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimus nagrinėjančios institucijos
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-2711, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11234
Šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimus tiria ir šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones už juos taiko priežiūros, pertvarkymo ir pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos (toliau šiame skyriuje kartu – priežiūros ir pertvarkymo institucijos).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2711, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11234
Priežiūros institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones.
Pertvarkymo institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 4, 9 ir 10 punktuose nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2711, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11234
Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones.
Šiame skyriuje nustatytomis teisėmis priežiūros ir pertvarkymo institucijos naudojasi:
1) tiesiogiai;
2) bendradarbiaudamos su kitomis priežiūros ir pertvarkymo institucijomis, vykdančiomis šiame įstatyme priežiūros ir pertvarkymo institucijoms nustatytas analogiškas funkcijas;
3) pasitelkdamos kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;
4) pasitelkdamos teisėsaugos institucijas.
Tirdamos šio įstatymo pažeidimus ir taikydamos poveikio priemones, priežiūros ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje.
117 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti informaciją ir teisė atlikti patikrinimus
Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos, šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai, taip pat pagrindinės sandorio šalys ir kiti Reglamente (ES) 2021/23 nurodyti subjektai joms teiktų visą informaciją, reikalingą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimams tirti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2711, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11234
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo teikti priežiūros ir pertvarkymo institucijų reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, kai tokia informacija sudaro banko paslaptį ar kitą paslaptį, kuriai taikomi banko paslapties reikalavimai, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių.
Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę atlikti šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimams tirti reikalingus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius patikrinimus. Patikrinimų atlikimą reglamentuoja Lietuvos banko įstatymas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2711, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11234
118 straipsnis. Poveikio priemonės, jų taikymo pagrindai ir tvarka
Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę asmenims taikyti šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbti apie šio įstatymo, jo įgyvendinamojo teisės akto, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2711, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11234
2) įspėti dėl šio įstatymo, jo įgyvendinamojo teisės akto, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 arba Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimo, nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2711, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11234
3) laikinai nušalinti ar nušalinti įstaigos, šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto, o kai pažeidžiamas Reglamentas (ES) 2021/23, – pagrindinės sandorio šalies ar kito Reglamente (ES) 2021/23 nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo įstaigoje, šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte ar Reglamente (ES) 2021/23 nurodytame subjekte einamų pareigų. Šiame punkte nurodytų asmenų nušalinimui nuo pareigų mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos;
4) skirti šio įstatymo 119 straipsnyje nustatytas baudas.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos poveikio priemonės taikomos, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) neparengiamas ar netinkamai parengiamas, neatnaujinamas ar laiku nepateikiamas gaivinimo planas ar grupės gaivinimo planas ir taip pažeidžiamos šio įstatymo 4, 5 ar 8 straipsnio nuostatos;
2) nepateikiamas pranešimas pagal šio įstatymo 36 straipsnį;
3) įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organas nepateikia priežiūros institucijai šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo;
4) nepateikiama šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija, būtina pertvarkymo planui parengti ir atnaujinti;
5) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalį duoti privalomi nurodymai;
6) pažeidžiami Reglamento (ES) 2021/23 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai;
7) pažeidžiami Reglamento (ES) 2021/23 13 straipsnyje nustatyti reikalavimai;
8) pažeidžiami Reglamento (ES) 2021/23 70 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai;
9) pažeidžiami Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatyti reikalavimai;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2711, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11234
10) pažeidžiamos kitos šio įstatymo ar jo įgyvendinamojo teisės akto nuostatos.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2711, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11234
Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.
Priežiūros ar pertvarkymo institucija informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus, išskyrus su Reglamento (ES) 2021/23 pažeidimais susijusią informaciją, pateikia Europos bankininkystės institucijai.
119 straipsnis. Baudos
Priežiūros ir pertvarkymo institucijos skiria baudas:
1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų;
2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 milijonų eurų.
Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
Jeigu dėl šio įstatymo 118 straipsnyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 4 arba 5 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros ir pertvarkymo institucijos gali skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skirti juridiniam asmeniui baudą iki 5 milijonų eurų.
Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros ir pertvarkymo institucijos vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų baudą.
Šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.
Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. XIV-1453, 2022-10-27, paskelbta TAR 2022-11-07, i. k. 2022-22564
VII SKYRIUS
PAPILDOMOS NUOSTATOS DĖL ĮSTAIGOS ARBA ŠIO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO 2 DALIES 4 AR 5 PUNKTE NURODYTO SUBJEKTO VEIKLĄ RIBOJANČIŲ PRIEMONIŲ IR TOKIO SUBJEKTO LIKVIDAVIMO BYLŲ
120 straipsnis. Neteko galios nuo 2018-06-15
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1249, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09917
VII SKYRIUS
PAPILDOMOS NUOSTATOS DĖL ĮSTAIGOS ARBA ŠIO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO 2 DALIES 4 AR 5 PUNKTE NURODYTO SUBJEKTO VEIKLĄ RIBOJANČIŲ PRIEMONIŲ IR TOKIO SUBJEKTO LIKVIDAVIMO BYLŲ
121 straipsnis. Įstaigos veiklą ribojančios priemonės ir įstaigos likvidavimo byla
Šiame skyriuje įstaigos veiklą ribojančiomis priemonėmis laikomi Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės institucijų, tarp jų ir teismų, taikomi įstaigos ar tos valstybės narės įstaigos veiklos apribojimai, jeigu tuo siekiama išsaugoti ar atkurti įstaigos ar toje valstybėje narėje įsteigtos įstaigos, įskaitant jos filialus Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, ar toje valstybėje narėje įsteigto trečiosios valstybės įstaigos filialo stabilumą ir patikimumą ir jeigu šie apribojimai gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisių, turėtų iki veiklą ribojančios priemonės pritaikymo, įgyvendinimui. Įstaigos akcininkai ir įstaigos vadovai nėra laikomi trečiaisiais asmenimis.
Šiame skyriuje įstaigos likvidavimo byla laikomas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtos įstaigos, įskaitant jos filialus Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, priverstinis likvidavimas ar bankrotas arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto trečiosios valstybės įstaigos filialo priverstinis veiklos nutraukimas.
122 straipsnis. Šio skyriaus nuostatų taikymas
Šio skyriaus nuostatos taikomos tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje įsteigtai įstaigai, kuri kurioje nors kitoje valstybėje narėje veikia neįsteigusi filialo ar tokioje valstybėje yra įsteigusi filialą (toliau šiame skyriuje – priimančioji valstybė narė), taikomos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar pradedama įstaigos likvidavimo byla. Šio įstatymo 126 straipsnis taikomas ir tais atvejais, kai įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ar įstaigos likvidavimo byla pradedama ir tokiai Lietuvos Respublikoje įsteigtai įstaigai, kuri kitoje ES valstybėje narėje neveikia neįsteigusi filialo ar tokioje valstybėje nėra įsteigusi filialo.
Šio skyriaus nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai kitoje valstybėje narėje įsteigtai įstaigai, kuri veikia neįsteigusi filialo ar yra įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, ar Lietuvos Respublikoje tokios įstaigos įsteigtam filialui kitoje valstybėje narėje pritaikomos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar pradedama įstaigos likvidavimo byla.
Šio skyriaus nuostatos, reglamentuojančios įstaigos veiklą ribojančių priemonių taikymą, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams, kurių pertvarkymas vykdomas pagal šį įstatymą.
Šio įstatymo 124 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos ir 125 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai valstybėje narėje nelicencijuotos įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui pritaikomos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar pradedama įstaigos likvidavimo byla, jeigu tokios įstaigos filialas įsteigtas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir dar nors vienoje kitoje valstybėje narėje. Be to, šiais atvejais Lietuvos Respublikos teismas, pertvarkymo institucija, likvidatorius (kai jis yra paskirtas), jeigu tai būtina ir jeigu tai įmanoma, derina veiksmus, susijusius su įstaigos veiklą ribojančių priemonių taikymu ar likvidavimo byla, su kitų priimančiųjų valstybių narių atitinkamomis institucijomis ar likvidatoriumi.
123 straipsnis. Sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar pradėti įstaigos likvidavimo bylą ir taikytina teisė
Tik Lietuvos Respublikos teismas arba pertvarkymo institucija turi teisę priimti sprendimą pritaikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar pradėti įstaigos likvidavimo bylą Lietuvos Respublikoje įsteigtai įstaigai, įskaitant jos filialus valstybėse narėse.
Pagal šio straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismo ar pertvarkymo institucijos sprendimu nustatytos įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ir Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pradėtos likvidavimo bylos procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis.
Kitos valstybės narės institucijų priimti sprendimai pritaikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar pradėti įstaigos likvidavimo bylą toje kitoje valstybėje narėje įsteigtai įstaigai, taip pat jos filialams Lietuvos Respublikoje be jokių papildomų formalumų pripažįstami Lietuvos Respublikoje nuo tada, kai pritaikytos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar teismo sprendimas įsigalioja toje kitoje valstybėje narėje. Tokios įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ir pradėtos likvidavimo bylos procedūros atliekamos vadovaujantis tos kitos valstybės narės teise, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis.
Šio straipsnio 3 dalies nuostatos neriboja priežiūros institucijos teisės Bankų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui.
Jeigu kitos valstybės narės teisės aktuose numatyta, kad sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą turi būti registruojamas tos valstybės narės viešame registre, pertvarkymo institucija arba Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius) apie tokį sprendimą privalo pranešti tos valstybės narės viešam registrui.
Neatsižvelgiant į tai, kurios valstybės narės, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, institucijos priėmė sprendimą taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą:
1) darbo santykiams taikoma tos valstybės narės teisė, kuri taikoma sudarytai darbo sutarčiai;
2) sutarčiai, kuri suteikia teisę naudoti ar įsigyti nekilnojamąjį daiktą, taikoma tos valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, teisė;
3) teisėms į nekilnojamąjį daiktą, laivą arba orlaivį, kurios turi būti registruojamos viešame registre, taikoma tos valstybės narės, kurioje yra tvarkomas viešas registras, teisė;
4) įgyvendinant nuosavybės ir kitas teises į finansines priemones, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 50 punkto b papunktyje, kurių perleidimą ar įsigijimą būtina registruoti viešame registre, vertybinių popierių sąskaitoje ar depozitoriume, taikoma tos valstybės narės, kuriai priklauso ar kurioje yra viešas registras, vertybinių popierių sąskaita ar depozitoriumas, teisė;
5) nepažeidžiant šio įstatymo 52 ir 53 straipsnių nuostatų, tarpusavio užskaitos susitarimams taikoma tokius susitarimus reglamentuojančioje sutartyje nurodyta teisė;
6) nepažeidžiant šios dalies 4 punkto nuostatų ir šio įstatymo 52 ir 53 straipsnių nuostatų, atpirkimo sandoriams taikoma tokius sandorius reglamentuojančioje sutartyje nurodyta teisė;
7) nepažeidžiant šios dalies 4 punkto nuostatų, reguliuojamoje rinkoje sudaromiems sandoriams taikoma tokius sandorius reglamentuojančioje sutartyje nurodyta teisė;
8) jeigu po sprendimo taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimo pradėti įstaigos likvidavimo bylą įstaiga atlygintinai perleidžia nekilnojamąjį daiktą, laivą ar orlaivį, kuriuos būtina įregistruoti viešame registre, arba finansines priemones, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 50 punkto b papunktyje, ar teises į finansines priemones, kurias (finansines priemones ar teises į jas) būtina registruoti viešame registre, vertybinių popierių sąskaitoje ar depozitoriume, tokio sandorio galiojimą reglamentuoja tos valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis daiktas ar kurioje tvarkomas viešas registras, vertybinių popierių sąskaita ar depozitoriumas, teisė;
9) sprendimo taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimo pradėti įstaigos likvidavimo bylą poveikį teisme nagrinėjamam ieškiniui dėl įstaigos turto ar reikalavimo teisės reglamentuoja tos valstybės narės, kurioje yra nagrinėjamas ieškinys, teisė.
124 straipsnis. Informavimas apie įstaigos veiklą ribojančias priemones
Lietuvos Respublikos teismas privalo nedelsdamas pranešti pertvarkymo institucijai apie priimtą sprendimą taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones.
Pertvarkymo institucija privalo informuoti kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas apie teismo taikomas įstaigos veiklą ribojančias priemones ir nurodyti galimus tokių priemonių taikymo padarinius priimančiosios valstybės narės fiziniams ir juridiniams asmenims.
Pertvarkymo institucija privalo informuoti kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas apie savo numatomas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones, o jeigu tai neįmanoma, privalo nedelsdama informuoti apie savo jau taikomas įstaigos veiklą ribojančias priemones ir nurodyti galimus tokių priemonių taikymo padarinius priimančiosios valstybės narės fiziniams ir juridiniams asmenims.
Jeigu įstaigos veiklą ribojančios priemonės gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisių kitoje priimančiojoje valstybėje narėje įgyvendinimui ir sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka apskųstas, pertvarkymo institucija informaciją apie teismo ar pertvarkymo institucijos priimtą sprendimą taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir dviejuose šalies laikraščiuose kiekvienoje kitoje priimančiojoje ES valstybėje narėje.
Pagal šio straipsnio 4 dalį skelbiamoje informacijoje priimančiosios ES valstybės narės valstybine kalba ar kalbomis nurodoma sprendimo paskirtis ir teisinis pagrindas, skundų pateikimo terminai ir skundą nagrinėti įgalioto teismo adresas.
Įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ir galioja neatsižvelgiant į tai, ar šiame straipsnyje nustatyta tvarka yra apie jas paskelbta informacija.
125 straipsnis. Informavimas apie įstaigos likvidavimo bylą
Lietuvos Respublikos teismas privalo nedelsdamas pranešti pertvarkymo institucijai apie priimtą sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą.
Pertvarkymo institucija privalo informuoti kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas apie teismo priimtą sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą ir galimus tokio sprendimo padarinius priimančiosios valstybės narės fiziniams ir juridiniams asmenims.
Teismas, priėmęs sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą, ar jo pavedimu įstaigos likvidatorius (administratorius) informaciją apie teismo priimtą sprendimą skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir dviejuose pagrindiniuose šalies laikraščiuose kiekvienoje kitoje priimančiojoje valstybėje narėje.
Jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nustato pareigą įstaigos likvidavimo bylą pradėjusiai institucijai ar įstaigos likvidatoriui (administratoriui) informuoti įstaigos kreditorius apie sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą, taip pat turi būti informuojami ir įstaigos kreditoriai kitose priimančiosiose valstybėse narėse. Pranešime apie sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą nurodomi reikalavimų pateikimo terminai, reikalavimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo padariniai, institucija, kuriai turi būti pateiktas reikalavimas, ir kitos svarbios aplinkybės. Informacija apie sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą pateikiama lietuvių kalba. Dokumentas, kuriame pateikiama tokia informacija, turi turėti antraštę „Siūlymas pateikti reikalavimą. Pateikimo terminai“ visomis oficialiomis ES kalbomis.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai dėl pateikiamos informacijos kalbos ir antraštės taikomi ir pateikiant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją.
Įstaigos kreditorius, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra priimančiojoje ES valstybėje narėje, turi teisę pateikti reikalavimus tos valstybės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, tačiau turi būti pridėtas reikalavimų vertimas į lietuvių kalbą. Kartu su reikalavimu kreditorius turi pateikti šį reikalavimą patvirtinančių dokumentų (jeigu tokių yra) kopijas, nurodyti reikalavimo pobūdį, jo atsiradimo datą, dydį ir informaciją apie prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones.
Įstaigos likvidatorius (administratorius) privalo tinkamai ir laiku informuoti įstaigos kreditorius apie įstaigos likvidavimo eigą.
127 straipsnis. Likvidatoriaus (administratoriaus) paskyrimas
Lietuvos Respublikos teismas, paskyręs įstaigos likvidatorių (administratorių), privalo jam išduoti sprendimo jį paskirti patvirtintą kopiją. Kitos valstybės narės institucijos išduotas sprendimas paskirti likvidatorių (administratorių) galioja ir Lietuvos Respublikoje, tačiau kartu turi būti pateikiamas sprendimo vertimas į lietuvių kalbą. Šis vertimas neprivalo būti legalizuotas.
Kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia tos valstybės narės įstatymai.
Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius), vykdydamas savo įgaliojimus kitoje valstybėje narėje, o kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius), vykdydamas savo įgaliojimus Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis valstybės, kurioje vykdo savo įgaliojimus, teisės aktų, ypač teisės aktų, nustatančių turto realizavimo ir darbuotojų informavimo tvarką.
VIII SKYRIUS
TURTO, TEISIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ PERLEIDIMAS NETAIKANT PERTVARKYMO PRIEMONIŲ
128 straipsnis. Turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimas
Kredito įstaigos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimo šiame skyriuje nustatyta tvarka (toliau šiame skyriuje – turto ir teisių perleidimas) kredito įstaigos licenciją turinčiam įsigyjančiam asmeniui (toliau – įsigyjantis asmuo) taikymo galutinis tikslas yra likviduoti kredito įstaigą.
Turto ir teisių perleidimą pertvarkymo institucija taiko, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) kredito įstaiga atitinka šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, o pertvarkymo veiksmų kredito įstaigai taikymas nėra būtinas vienam ar daugiau šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu mastu. Centrinės kredito unijos turto ir teisių perleidimo atveju taip pat turi būti priežiūros institucijos išvada, kad visos tos pačios centrinės kredito unijos narės kredito unijos tenkina bent vieną iš Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ir nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis kredito unijoms taikomomis privataus sektoriaus priemonėmis, įskaitant pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį priimamą sprendimą, arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta kredito unijų nemokumo;
2) turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ar sumažinti kredito įstaigos turto vertės sumažėjimą, o kredito įstaigos likvidavimas dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo neleistų pasiekti vieno ar visų šių tikslų tokiu pačiu mastu;
3) užtikrinama, kad nuostoliai tenka kredito įstaigos akcininkams ir kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytomis eilėmis;
4) atrinktas įsigyjantis asmuo;
5) kai kredito įstaigos turto ir teisių perleidimas finansuojamas iš Indėlių draudimo fondo lėšų, toks finansavimas yra finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 134 straipsnyje.
Nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies nuostatų, gali būti perleidžiamas visas turtas ar jo dalis, visos teisės (turtinės ir neturtinės) ar jų dalis, visi įsipareigojimai ar jų dalis, tačiau visais atvejais:
1) perleidžiami kredito įstaigos apdraustieji indėliai;
2) neperleidžiami kredito įstaigos įsipareigojimai kreditoriams, kurių reikalavimai tenkinami Bankų įstatymo 87 straipsnyje ir Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnyje nurodytomis septintąja, aštuntąja ir devintąja eilėmis.
Taikant turto ir teisių perleidimą, turi būti užtikrinta, kad kredito įstaiga turės pakankamai turto kredito įstaigos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.
Taikant turto ir teisių perleidimą, kredito įstaigos akcininkai ir kreditoriai neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurių būtų patirta, jeigu kredito įstaiga būtų likviduojama dėl bankroto netaikant turto ir teisių perleidimo.
Jeigu pertvarkymo institucija siūlo perleisti ne tik apdraustuosius indėlius, bet ir kitus kredito įstaigos įsipareigojimus ir tam tikslui reikalinga valstybės pagalba, pertvarkymo institucija gali priimti sprendimą taikyti turto ir teisių perleidimą tik gavusi Vyriausybės sprendimą suteikti valstybės pagalbą kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti.
Pertvarkymo institucijos pagrįstų išlaidų, faktiškai patirtų vykdant turto ir teisių perleidimą, susigrąžinimui, kredito įstaigos kontrolei, įsigyjančiam asmeniui taikomam reikalavimui teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra, turto ir teisių perleidimo procedūrai, įsigyjančio asmens interesų apsaugai, kredito įstaigos kontrolės perėmimui mutatis mutandis taikomos atitinkamai šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalies 1, 2 punktų, 45, 47 straipsnių, 61 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalių ir 64 straipsnio nuostatos tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
Įsigyjančio asmens atrankai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 63 straipsnio nuostatos. Mutatis mutandis taikant šio įstatymo 63 straipsnio 6 dalį, vadovaujamasi turto ir teisių perleidimo tikslais, nurodytais šio straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Taikant turto ir teisių perleidimą, pertvarkymo institucija turi teisę mutatis mutandis naudotis šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 14, 17, 18, 19, 20 ir 21 punktuose, 3 dalyje ir šio įstatymo 51, 52 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir turi šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytas garantijas, o kredito įstaigos darbuotojams ir sutarties šalims mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Taikant turto ir teisių perleidimą, pertvarkymo institucijai netaikomi šie reikalavimai:
1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant kredito įstaigos akcininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus Bankų įstatymo 771 straipsnyje nurodytą sutikimą;
2) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą arba kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį užregistruoti prieš atliekant turto ir teisių perleidimą, išskyrus šio įstatymo 132 straipsnyje nurodytą atvejį ir valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus pranešimo reikalavimus;
3) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimu.
Pertvarkymo institucijos sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo apskundimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 101 straipsnio 1–7 dalių nuostatos. Šiame skyriuje nustatyta tvarka priimti tarpiniai sprendimai ar atlikti veiksmai (neveikimas) neskundžiami.
Rengiant, planuojant ir taikant turto ir teisių perleidimą, pertvarkymo, priežiūros institucijos ir už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, Finansų ministerija, Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, specialusis valdytojas ir laikinasis administratorius, jei jie buvo paskirti, bei kredito įstaiga bendradarbiauja tarpusavyje, o kredito įstaigos valdymo organai ir vyresnioji vadovybė teikia visą reikalingą pagalbą, kad būtų pasiekti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.
211 straipsnis. Įgaliojimai uždrausti tam tikrus paskirstymus
Jeigu subjektas tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, kai jis vertinamas kaip papildantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą, ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą, ir kredito įstaigoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą reikalavimą, o finansų maklerio įmonėms 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014, 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą, tačiau netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kaip papildantis šio įstatymo 25 ir 262 straipsniuose nurodytus reikalavimus, taikomus pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pertvarkymo institucija pagal šio straipsnio 3 ir 5 dalis turi teisę uždrausti subjektui paskirstyti didesnę negu didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimu, kuri apskaičiuojama pagal šio straipsnio 8 dalį, atliekant bet kurį iš šių nurodytų veiksmų:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2893, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13502
1) atliekant su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusį paskirstymą;
2) nustatant prievolę mokėti kintamąją darbo užmokesčio dalį arba savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas arba mokėti kintamąją darbo užmokesčio dalį, jeigu mokėjimo prievolė sukurta tada, kai subjektas netenkino jungtinio rezervo reikalavimo;
3) vykdant mokėjimus už papildomas 1 lygio priemones.
Subjektas, atsidūręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje, nedelsdamas apie tai praneša pertvarkymo institucijai.
Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nedelsdama įvertina, ar pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, atsižvelgdama į:
1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų netenkinimo priežastį, trukmę bei mastą ir jo poveikį sėkmingo pertvarkymo galimybei;
2) subjekto finansinės padėties raidą ir tikimybę, kad artimoje ateityje subjektas tenkins šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą;
3) subjekto pajėgumą per pagrįstą laikotarpį tenkinti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus;
4) subjekto nepajėgumą pakeisti įsipareigojimų, kurie nebetenkina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b ir 72c straipsniuose nurodytų tinkamumo ir terminų kriterijų ir šio įstatymo 251 straipsnio, 262 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, ir tai, ar tas nepajėgumas nėra išskirtinio pobūdžio ir ar jo nelemia finansų sistemos masto įvykių aplinkybės;
5) pertvarkymo institucijos teisės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, panaudojimo tinkamumą ir proporcingumą, kurių reikia laikytis dėl subjekto padėties, atsižvelgiant į šios teisės panaudojimo galimą poveikį tiek šio subjekto finansavimo sąlygoms, tiek sėkmingam jo pertvarkymui.
Kol subjektas yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje, pertvarkymo institucija ne rečiau kaip kartą per mėnesį vertina, ar pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.
Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad subjektas vis dar yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje praėjus devyniems mėnesiams po subjekto pranešimo apie tokią padėtį dienos, ji, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo institucija, atlikusi įvertinimą, nustato, kad tenkinamos bent dvi iš šių sąlygų:
1) subjekto buvimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje lėmė finansų rinkos veikimo sutrikimas, dėl kurio keliuose finansų rinkų segmentuose išplito finansų rinkoje kilusi įtampa;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas sutrikimas sukėlė ne tik subjekto nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių didesnius kainų svyravimus ar didesnes subjekto išlaidas, bet ir visišką ar dalinį rinkų uždarymą, o tai panaikino galimybę subjektui tose rinkose išleisti finansines priemones, kurios būtų tinkamos minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimui tenkinti;
3) rinka uždaryta, kaip nurodyta šios dalies 2 punkte, ne tik atitinkamam subjektui, bet ir kitiems keliems subjektams;
4) dėl šios dalies 1 punkte nurodyto sutrikimo atitinkamas subjektas negali išleisti pakankamai nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, kad jų pakaktų šio straipsnio 1 dalyje nurodytai padėčiai ištaisyti;
5) dėl pertvarkymo institucijos teisės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, panaudojimo atsiranda neigiamas šalutinis poveikis tam tikroje bankų sektoriaus dalyje ir šis poveikis gali pakenkti finansiniam stabilumui.
Jeigu taikoma šio straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis, pertvarkymo institucija raštu informuoja apie savo sprendimą priežiūros instituciją ir pateikia įvertinimo motyvus.
Pertvarkymo institucija kas mėnesį pakartotinai vertina, ar taikyti šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta didžiausia galima paskirstyti suma, susijusi su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimu, apskaičiuojama dauginant pagal šio straipsnio 9 dalį apskaičiuotą sumą iš pagal šio straipsnio 10 dalį nustatyto daugiklio. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta didžiausia galima paskirstyti suma, susijusi su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimu, turi būti sumažinama suma, apskaičiuota dėl bet kurio iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų atliktų veiksmų.
Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta daugintina suma apskaičiuojama:
1) sudedant tarpinį pelną, neįskaitytą į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, atskaičius pelno paskirstymo ar mokėjimų, atsirandančių dėl šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų veiksmų, sumą, ir visą metų pabaigos pelną, neįtrauktą į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, atskaičius pelno paskirstymo ar mokėjimų, atsirandančių dėl šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų veiksmų, sumą;
2) atimant sumas, kurios būtų mokėtinos kaip mokesčiai, jeigu šios dalies 1 punkte nurodyti elementai būtų nepaskirstomi.
Šio straipsnio 8 dalyje nurodytas daugiklis nustatomas taip:
1) jeigu subjekto turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 25, 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytiems reikalavimams tenkinti, išreikštas bendros rizikos pozicijų sumos, kredito įstaigoms apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį padauginus iš 12,5, priklauso pirmajam (žemiausiam) jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0;
2) jeigu subjekto turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 25, 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytiems reikalavimams tenkinti, išreikštas bendros rizikos pozicijų sumos, kredito įstaigoms apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį padauginus iš 12,5, priklauso antrajam jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,2;
3) jeigu subjekto turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 25, 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytiems reikalavimams tenkinti, išreikštas bendros rizikos pozicijų sumos, kredito įstaigoms apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį padauginus iš 12,5, priklauso trečiajam jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,4;
4) jeigu subjekto turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 25, 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytiems reikalavimams tenkinti, išreikštas bendros rizikos pozicijų sumos, kredito įstaigoms apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį padauginus iš 12,5, priklauso ketvirtajam (aukščiausiam) jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,6.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2893, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13502
Žemiausia ir aukščiausia kiekvieno jungtinio rezervo reikalavimo kvartilio riba apskaičiuojama taip:
1) žemiausia n-ojo kvartilio riba = (jungtinio rezervo reikalavimas / 4) x (Qn – 1);
2) aukščiausia n-ojo kvartilio riba = (jungtinio rezervo reikalavimas / 4) x Qn,
čia Qn – atitinkamo kvartilio eilės numeris iš 4 kvartilių.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-762, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26903
251 straipsnis. Pertvarkytinų subjektų tinkami įsipareigojimai
Įsipareigojimų sumos įtraukiamos į visų pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir įsipareigojimų sumą, kai atitinka tinkamų įsipareigojimų reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a, 72b (išskyrus reikalavimus pagal 2 dalies d punktą) ir 72c straipsnius. Kai šiame įstatyme teikiama nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a ar 92b straipsnio reikalavimus, tų straipsnių tikslais tinkamais įsipareigojimais laikomi tinkami įsipareigojimai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72k straipsnyje ir nustatyta pagal šio reglamento antros dalies I antraštinės dalies 5a skyrių.
Įsipareigojimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, kurių sudedamoji dalis yra įterptosios išvestinės finansinės priemonės, sumos įtraukiamos į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) pagrindinė įsipareigojimo, atsirandančio dėl skolos priemonės, suma žinoma emisijos metu, yra nustatyto dydžio ar didėja ir yra nesusijusi su įterptosios išvestinės finansinės priemonės savybėmis, o įsipareigojimo, atsirandančio dėl skolos priemonės, įskaitant išvestinę finansinę priemonę, bendra suma gali būti vertinama kasdien aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į kredito rizikos neturinčią lygiavertę priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 104 ir 105 straipsnius;
2) į skolos priemonę įtraukta sutartinė sąlyga, pagal kurią reikalavimo suma emitento nemokumo ir emitento pertvarkymo atvejais yra nustatyto dydžio ar didėjanti ir neviršija pradžioje išmokėtos įsipareigojimo sumos.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms skolos priemonėms, įskaitant jų įterptąsias išvestines finansines priemones, nėra taikomas užskaitos susitarimas ir nėra atliekamas vertinimas pagal šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įsipareigojimų dalis įtraukiama į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindinę sumą arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą nustatyto dydžio ar didėjančią sumą.
Jeigu ES įsteigto patronuojamojo subjekto, kuris, kaip ir pertvarkytinas subjektas, priklauso pertvarkytinai grupei, įsipareigojimai yra išleisti akcininkui, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, šių įsipareigojimų suma įtraukiama į to pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) įsipareigojimai išleisti pagal šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 1 punktą;
2) naudojantis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal šio įstatymo 58 ar 60 straipsnį, tų įsipareigojimų atžvilgiu nedaromas poveikis pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;
3) šiais įsipareigojimais neviršijama suma, kuri apskaičiuojama iš sumos, reikalaujamos pagal šio įstatymo 262 straipsnio 1 dalį, atimant įsipareigojimų, kurie išleisti pertvarkytinam subjektui ir yra jo įsigyti tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus, sumą ir nuosavų lėšų, išleistų pagal šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 2 punktą, sumą.
Neatsižvelgdama į tai, ar daromas poveikis šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalyse ar 261 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam minimaliam reikalavimui, pertvarkymo institucija užtikrina, kad šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto reikalavimo dalį, kuri lygi 8 procentams visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, tenkintų naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje. Pertvarkymo institucija gali leisti, kad lygį, mažesnį negu 8 procentai visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, bet didesnį už sumą, apskaičiuotą taikant formulę (1 – (X1 / X2)) x 8 procentai visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, vykdytų naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, jeigu tenkinamos visos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kai, atsižvelgiant į pagal to reglamento 72b straipsnio 3 dalį galimą sumažinimą:
1) X1 – 3,5 procento bendros rizikos pozicijų sumos, kredito įstaigoms apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį padauginus iš 12,5;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2893, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13502
2) X2 – suma, gauta sudėjus 18 procentų bendros rizikos pozicijų sumos, kredito įstaigoms apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį padauginus iš 12,5, ir jungtinio rezervo reikalavimo sumą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2893, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13502
Jeigu pertvarkytiniems subjektams, kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalys, taikant šio straipsnio 5 dalį, reikalavimas viršija 27 procentus bendros rizikos pozicijų sumos, pertvarkymo institucija atitinkamam pertvarkytinam subjektui apriboja tą šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto reikalavimo dalį, kuri turi būti tenkinama naudojant nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, iki 27 procentų bendros rizikos pozicijų sumos, jeigu nustato, kad:
1) pertvarkymo plane galimybė pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūros lėšomis nesvarstoma kaip to pertvarkytino subjekto pertvarkymo galimybė;
2) jeigu netaikomas šios dalies 1 punktas ir šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytas reikalavimas, tam pertvarkytinam subjektui leidžiama įvykdyti šio įstatymo 78 straipsnio 3 ar 6 dalyje nurodytus reikalavimus.
Atlikdama šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimą, pertvarkymo institucija atsižvelgia į neproporcingo poveikio atitinkamo pertvarkytino subjekto verslo modeliui riziką. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma pertvarkytiniems subjektams, kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 10 ir 11 dalys.
Pertvarkymo institucija gali nuspręsti, kad pertvarkytiniems subjektams, kurie nėra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos ar kuriems netaikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, taikoma šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyto reikalavimo dalis, neviršijanti didesnės iš šių sumų – 8 procentų visų subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, sumos ir sumos, apskaičiuotos taikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytą formulę, būtų tenkinama naudojant nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
1) nesubordinuotieji įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, bankroto atveju vykdomi tokiu pačiu eiliškumu, kaip ir tam tikri įsipareigojimai, kuriems taikomos nurašymo ir konvertavimo išimtys pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį;
2) yra rizikos, kad dėl planuojamo nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo nesubordinuotiesiems įsipareigojimams, kuriems netaikomos nurašymo ir konvertavimo išimtys pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį, kreditoriai, turintys iš tų įsipareigojimų atsirandančių reikalavimų, patirs didesnių nuostolių, negu jie patirtų bankroto proceso atveju;
3) nuosavų lėšų ir kitų subordinuotųjų įsipareigojimų suma neviršija sumos, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad šios dalies 2 punkte nurodyti kreditoriai nepatirs didesnių nuostolių, negu jie patirtų bankroto proceso atveju.
Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad kurioje nors kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje, apimančioje tinkamus įsipareigojimus, įsipareigojimų, kuriems nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį netaikomi arba pagrįstai tikimasi, kad jie nebus taikomi, bendra suma sudaro daugiau kaip 10 procentų tos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, ji įvertina šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą riziką.
Taikant šio straipsnio 5–9 ir 11 dalis, įsipareigojimų, kylančių iš išvestinių finansinių priemonių, suma įtraukiama į visų pertvarkytino subjekto įsipareigojimų sumą, įvertinus, kad sandorio šalies teisės taikyti baigiamąją užskaitą yra pripažintos. Pertvarkytino subjekto nuosavos lėšos, naudojamos jungtinio rezervo reikalavimui tenkinti, yra tinkamos šio straipsnio 5‒9 ir 11 dalyse nurodytiems reikalavimams tenkinti.
Pertvarkymo institucija gali nuspręsti, kad pertvarkytinos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba pertvarkytini subjektai, kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, tenkintų šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytą reikalavimą naudodami savo nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, tiek, kiek tų nuosavų lėšų, priemonių ir įsipareigojimų, susijusių su pertvarkytino subjekto prievole tenkinti jungtinio rezervo reikalavimą, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus, suma neviršija didesnės iš šių sumų:
1) 8 procentų visų subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, sumos;
2) sumos, apskaičiuotos taikant formulę A x 2 + B x 2 + C, kai:
A – suma, gauta kredito įstaigoms taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą reikalavimą, o finansų maklerio įmonėms taikant Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą;
B – suma, gauta taikant papildomo kapitalo reikalavimą;
C – suma, gauta taikant jungtinio rezervo reikalavimą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2893, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13502
Pertvarkymo institucijos gali taikyti šio straipsnio 11 dalyje nurodytus įgaliojimus pertvarkytiniems subjektams, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis ir kurie atitinka bent vieną iš šioje dalyje nustatytų sąlygų, neviršydamos 30 procentų visų pertvarkytinų subjektų, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis ir kuriems pertvarkymo institucijos nurodo, kad turi būti tenkinamas šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytas reikalavimas, bendro skaičiaus. Pertvarkymo institucijos, prieš priimdamos sprendimą, atsižvelgia į šias sąlygas:
1) atlikus ankstesnį sėkmingo pertvarkymo galimybių įvertinimą, nustatyta esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir:
pasinaudojus šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytomis alternatyviomis priemonėmis pagal pertvarkymo institucijos nustatytą esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių tvarkaraštį, nesiimta taisomųjų veiksmų arba
nustatyta esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių, kurios negali būti pašalintos naudojantis jokiomis iš šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, o pasinaudojus šio straipsnio 11 dalyje nurodyta teise būtų iš dalies arba visiškai kompensuojamas neigiamas esminių kliūčių poveikis sėkmingam pertvarkymui, arba
2) pertvarkymo institucijos nuomone, pertvarkytino subjekto galimybės įgyvendinti pasirinktą pertvarkymo strategiją ir jo patikimumas yra riboti, atsižvelgiant į subjekto dydį, jo tarpusavio sąsajas su kitais subjektais, jo veiklos pobūdį, mastą, riziką ir sudėtingumą, jo teisinį statusą ir jo akcijų paketo struktūrą, arba
3) papildomo kapitalo reikalavimas rodo, kad pertvarkytinas subjektas, kuris yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga arba kuriam taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, rizikingumo požiūriu patenka tarp pirmųjų 20 procentų įstaigų, kurioms pertvarkymo institucija nurodo, kad turi būti tenkinamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas.
Pertvarkymo institucija, apskaičiuodama šio straipsnio 12 dalyje nurodytas procentines dalis, suapvalina gautą skaičių iki artimiausio sveikojo skaičiaus.
Pertvarkymo institucija priima šio straipsnio 8 ar 11 dalyje nurodytus sprendimus tik pasikonsultavusi su priežiūros institucija. Pertvarkymo institucija, priimdama šiuos sprendimus, taip pat atsižvelgia į:
1) rinkos, kuri skirta pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų priemonėms ir subordinuotosioms tinkamoms priemonėms, gylį, tokių priemonių, jeigu jų yra, apskaičiuotą kainą ir laiką, kurio reikia sandoriams, kurie būtini siekiant laikytis minėto sprendimo, įvykdyti;
2) tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurios atitinka visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje nurodytas sąlygas ir kurių likęs įgyvendinimo terminas yra trumpesnis negu vieni metai, sumą sprendimo, kuriuo siekiama padaryti kiekybinius šio straipsnio 8 ir 11 dalyse nurodytų reikalavimų patikslinimus, priėmimo dieną;
3) turimas priemones, kurios atitinka visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus to reglamento 72b straipsnio 2 dalies d punktą, nurodytas sąlygas, ir jų sumą;
4) įsipareigojimų, kuriems netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį ir kurie, jeigu būtų iškelta bankroto byla, būtų tokio paties prioriteto kaip ir didžiausio prioriteto tinkami įsipareigojimai arba už juos mažesnio prioriteto, sumos dydį, palyginti su pertvarkytino subjekto nuosavomis lėšomis ir tinkamais įsipareigojimais. Jeigu neįtrauktų įsipareigojimų suma neviršija 5 procentų pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos, laikoma, kad neįtraukta suma nėra didelė. Jeigu ši riba viršijama, neįtrauktų įsipareigojimų sumos dydį įvertina pertvarkymo institucija;
5) pertvarkytino subjekto verslo modelį, finansavimo modelį ir rizikos modelį, taip pat jo stabilumą ir gebėjimą prisidėti prie ekonomikos;
6) galimo restruktūrizavimo sąnaudų poveikį pertvarkytino subjekto rekapitalizavimui.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-762, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26903
252 straipsnis. Pertvarkytinų subjektų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo apskaičiavimas
Pertvarkytiniems subjektams taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo suma, nustatyta šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, gaunama:
1) kai minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas skaičiuojamas taikant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išraišką, sudėjus:
pertvarkytino subjekto nuostolių sumą, kuri turi būti padengta subjekto pertvarkymo metu ir kuri atitinka kredito įstaigoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą reikalavimą, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo reikalavimą, konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu;
rekapitalizavimo sumą, kuri suteikia galimybę pertvarkytinai grupei atkurti kredito įstaigoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto bendro kapitalo pakankamumo koeficiento reikalavimo, o finansų maklerio įmonėms nuosavas lėšas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalį, ir papildomo kapitalo reikalavimo tenkinimą konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu įgyvendinus pasirinktą pertvarkymo strategiją;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2893, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13502
2) kai minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas skaičiuojamas taikant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą išraišką, sudėjus:
nuostolių, kurie pertvarkymo metu turi būti padengti, sumą, atitinkančią pertvarkytinam subjektui taikomą sverto koeficiento reikalavimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu;
rekapitalizavimo sumą, kuri suteikia galimybę pertvarkytinai grupei atkurti sverto koeficiento reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, tenkinimą konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu įgyvendinus pasirinktą pertvarkymo strategiją.
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, padalijus iš bendros rizikos pozicijos sumos.
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, padalijus iš bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose.
Pertvarkymo institucija, nustatydama individualų reikalavimą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsižvelgia į šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus.
Pertvarkymo institucija, nustatydama rekapitalizavimo sumas:
1) naudoja naujausias praneštas atitinkamos bendros rizikos pozicijų sumos arba bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose, vertes, patikslintas atsižvelgiant į bet kokius pokyčius, atsirandančius dėl pertvarkymo plane nustatytų pertvarkymo veiksmų;
2) pasikonsultavusi su priežiūros institucija, patikslina papildomo kapitalo reikalavimą atitinkančią sumą, ją sumažindama ar padidindama, kad nustatytų pertvarkytinam subjektui įgyvendinus pasirinktą pertvarkymo strategiją taikytiną reikalavimą.
Pertvarkymo institucija turi teisę padidinti šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytą reikalavimą tinkama suma, būtina siekiant užtikrinti, kad po pertvarkymo subjektas tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą. Ši suma lygi jungtinio rezervo reikalavimo, kuris turi būti taikomas įgyvendinus pertvarkymo priemones, sumai atėmus šio įstatymo 2 straipsnio 101 dalies 1 punkte nurodytą sumą.
Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą sumažinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtų realu ir tikėtina, jog mažesnės sumos pakanka rinkos pasitikėjimui išlaikyti ir užtikrinti, kad įgyvendinus pertvarkymo strategiją įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalių ir 103 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą padidinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtina didesnė suma siekiant tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą ir užtikrinti, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 103 straipsnio 4 dalį.
Pertvarkytiniems subjektams, kuriems netaikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnis ir kurie priklauso pertvarkytinai grupei, kurios bendras turtas viršija 100 000 000 000 eurų, šiame straipsnyje nurodytas reikalavimo lygis turi būti lygus bent:
1) 13,5 procento, kai skaičiuojama pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą;
2) 5 procentams, kai skaičiuojama pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti pertvarkytini subjektai privalo tenkinti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimo lygius naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus vadovaudamiesi šio įstatymo 251 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, gali nuspręsti taikyti šio straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas pertvarkytinam subjektui, kuriam nėra taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnis ir kuris priklauso pertvarkytinai grupei, kurios bendras turtas mažesnis negu 100 000 000 000 eurų, ir kuris, pertvarkymo institucijos vertinimu, įsipareigojimų nevykdymo atveju pagrįstai galėtų kelti sisteminę riziką. Prieš priimdama sprendimą, pertvarkymo institucija atsižvelgia į:
1) indėlių vyravimą ir skolos priemonių trūkumą finansavimo modelyje;
2) mastą, kuriuo apribota prieiga prie tinkamų įsipareigojimų kapitalo rinkų;
3) mastą, kuriuo pertvarkytinas subjektas remiasi bendro 1 lygio nuosavu kapitalu, siekdamas užtikrinti šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto reikalavimo tenkinimą.
Jeigu pertvarkymo institucija nepriima šio straipsnio 10 dalyje nurodyto sprendimo, ji gali priimti sprendimą pagal šio įstatymo 251 straipsnio 8 dalį.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-762, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26903
253 straipsnis. Subjektų, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo apskaičiavimas
Subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo suma, nustatyta šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, gaunama:
1) kai skaičiuojama taikant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išraišką, sudėjus:
subjekto nuostolių, kurie turi būti padengti, sumą, atitinkančią kredito įstaigoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą reikalavimą, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo reikalavimą;
rekapitalizavimo sumą, kuri suteikia galimybę subjektui atkurti kredito įstaigoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto bendro kapitalo pakankamumo koeficiento reikalavimo, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo ir jam taikomo papildomo kapitalo reikalavimo tenkinimą, pritaikius atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2893, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13502
2) kai skaičiuojama taikant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą išraišką, sudėjus:
nuostolių, kurie turi būti padengti, sumą, atitinkančią subjektui taikomą sverto koeficiento reikalavimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte;
rekapitalizavimo sumą, kuri suteikia galimybę subjektui atkurti sverto koeficiento reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, tenkinimą, pritaikius atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę.
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, padalijus iš bendros rizikos pozicijos sumos.
Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, padalijus iš bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose.
Pertvarkymo institucija, nustatydama reikalavimą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsižvelgia į šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus.
Pertvarkymo institucija, nustatydama rekapitalizavimo sumas:
1) naudoja naujausias praneštas atitinkamos bendros rizikos pozicijų sumos arba bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose, vertes, patikslintas atsižvelgiant į bet kokius pokyčius, atsirandančius dėl pertvarkymo plane nustatytų veiksmų;
2) pasikonsultavusi su priežiūros institucija, patikslina taikomo papildomo kapitalo reikalavimą atitinkančią sumą, ją sumažindama arba padidindama, kad nustatytų reikalavimą, kuris būtų taikomas subjektui nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę.
Pertvarkymo institucija turi teisę padidinti šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytą reikalavimą atitinkama suma, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad, nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį, subjektas tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą. Ši suma lygi jungtinio rezervo reikalavimo, kuris būtų taikomas nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę, sumai atėmus šio įstatymo 2 straipsnio 101 dalies 1 punkte nurodytą sumą.
Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą sumažinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtų realu ir tikėtina, jog mažesnės sumos pakanka rinkos pasitikėjimui išlaikyti ir užtikrinti, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai, nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę, galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalių ir 103 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą padidinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtina didesnė suma pakankamam rinkos pasitikėjimui tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, išlaikyti ir užtikrinti, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 103 straipsnio 4 dalį.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-762, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26903
254 straipsnis. Ataskaitų teikimas ir viešas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo atskleidimas
Subjektai, kuriems pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį taikomas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas, privalo pertvarkymo institucijai ir priežiūros institucijai, vadovaudamiesi Europos Komisijos techninių įgyvendinimo standartų nustatyta tvarka, pateikti šiuos duomenis apie:
1) nuosavų lėšų sumas, kurios, jeigu taikytina, atitinka šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlygas, ir tinkamų įsipareigojimų sumas, tų sumų išraišką procentinėmis dalimis pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas pritaikius bet kokius taikytinus atskaitymus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e–72j straipsnius;
2) kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, sumas;
3) dėl šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų nurodydami:
jų sudėtį, įskaitant vykdymo terminų struktūrą;
jų vykdymo eiliškumą, taikytiną, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui būtų iškeliama bankroto byla;
ar taikoma trečiosios valstybės teisė ir, jeigu taikoma, kurios trečiosios valstybės teisė taikoma, ir ar jie apima sutartines sąlygas, nurodytas šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies p ir q punktuose bei 63 straipsnio n ir o punktuose.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga pateikti duomenis apie kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, sumas netaikoma subjektams, kurių turimos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, tų duomenų pateikimo dieną tenkina bent 150 procentų šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus duomenis privalo pateikti bent kartą per pusę metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis – bent kartą per metus.
Pertvarkymo institucija ir priežiūros institucija turi teisę motyvuotai reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis pateiktų dažniau.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, vadovaudamiesi 2021 m. balandžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/763, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su priežiūros ataskaitų teikimu ir viešu informacijos apie minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą atskleidimu, nustatyta tvarka, privalo bent kartą per metus viešai paskelbti informaciją (duomenis) apie:
1) nuosavų lėšų, kurios, jeigu taikoma, atitinka šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlygas, ir tinkamų įsipareigojimų sumas;
2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sudėtį, įskaitant jų vykdymo terminų struktūrą ir eiliškumą, taikytiną, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui būtų iškeliama bankroto byla;
3) šio įstatymo 26 straipsnyje arba 262 ir 28 straipsniuose nurodytą taikytiną reikalavimą, išreikštą, kaip nustatyta šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.
Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalys netaikomos likviduojamam subjektui, išskyrus atvejus, kai, vadovaudamasi šio įstatymo 25 straipsnio 41 dalies nuostatomis, pertvarkymo institucija šiam subjektui nustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-172, 2025-04-17, paskelbta TAR 2025-04-25, i. k. 2025-07434
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).