Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – valdyti šio įstatymo nustatytus investicinius fondus ir (arba) investicines bendroves, kurių valdymas perduotas valdymo įmonei. Valdymo įmonė taip pat turi teisę teikti šias paslaugas, jeigu jos numatytos valdymo įmonei išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų paslaugų.

Valdymo įmonė gali atlikti jai pavestas kitų valdymo įmonių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo funkcijas, jeigu valdymo įmonei išduota licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamos rūšies kolektyvinio investavimo subjektus.

Valdymo įmonė turi teisę teikti kriptoturto paslaugas, kaip jos apibrėžtos 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937, 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, Reglamento (ES) 2023/1114 60 straipsnyje nustatyta apimtimi ir tvarka.

Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto, kitų kolektyvinio investavimo subjektų, teikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų paslaugų ar verstis šiame įstatyme nenustatyta veikla.

Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ar pensijų fondą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenustatyta veikla.

Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo VII skyrius.

Valdymo įmonė turi teisę savo veikloje, neperžengdama licencijoje jai nustatytų teisių, pasitelkti priklausomus tarpininkus ir šiuo tikslu mutatis mutandis turi vadovautis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 36 straipsnio nuostatomis. Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 ir 28–31 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau nurodytus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Šio straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyti priklausomi tarpininkai suprantami kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie, veikdami išimtinai vienos valdymo įmonės vardu ir šiai įmonei esant visapusiškai ir besąlygiškai atsakingai už jos priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu, turi teisę teikti tik tas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, kurias turi teisę teikti ta valdymo įmonė pagal jai išduotą licenciją.

Valdymo įmonės veiklos licenciją pagal šį įstatymą gavusi valdymo įmonė taip pat turi teisę valdyti kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu tokia teisė numatyta valdymo įmonės veiklos licencijoje.

Tik investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti terminus „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja“ arba „uždarojo tipo investicinė bendrovė-valdytoja“, „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“, „uždarojo tipo investicinė bendrovė“, kitas šių terminų gramatines formas, šių terminų santrumpas „IKKB“, „UTIB“ arba kitus žodžių junginius su šiais terminais. Investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime ir dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodytos informacijos, turi būti nurodyta, kad ši bendrovė yra investicinė kintamojo kapitalo bendrovė. Uždarojo tipo investicinės bendrovės pavadinime ir dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, be Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodytos informacijos, turi būti nurodyta, kad ši bendrovė yra uždarojo tipo investicinė bendrovė.

Valdymo įmonė privalo turėti ne mažesnį kaip 125 000 eurų pradinį kapitalą.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja privalo turėti ne mažesnį kaip 300 000 eurų pradinį kapitalą.

Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma.

Valdymo įmonės nuosavos lėšos, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte, turi nuolat būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:

Valdymo įmonės nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo taisykles nustato priežiūros institucija.

Jeigu valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą. Ši papildoma nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento sumos, kuria kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, tačiau reikalaujamas pradinis kapitalas kartu su papildoma nuosavų lėšų suma negali viršyti 10 milijonų eurų.

Valdymo įmonė gali neturėti iki 50 procentų šio straipsnio 6 dalyje nurodytos papildomos nuosavų lėšų sumos, jeigu ji naudojasi trūkstamos sumos dydžio valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos suteikta garantija ar draudimo įmonės laidavimu. Valdymo įmonė privalo pateikti tokios garantijos ar laidavimo dokumentą priežiūros institucijai. Garantijos ar laidavimo dokumentas gali būti pateiktas ir iš trečiojoje valstybėje įsteigtos kredito įstaigos ar draudimo įmonės, kai trečiojoje valstybėje galioja veiklos riziką ribojančios taisyklės, kurios, priežiūros institucijos nuomone, tolygios nustatytosioms Europos Sąjungos teisės.

Nustatant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertę, įtraukiama visų valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, kurių vieną ar daugiau valdymo funkcijų valdymo įmonė pavedė atlikti kitai įmonei, investicinių priemonių portfelių vertė. Nustatant investicinių priemonių portfelių vertę, nėra įtraukiama kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems valdymo įmonė paslaugas teikia kaip šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka pavedimą priėmusi įmonė, investicinių priemonių portfelių vertė.

Šio straipsnio 1, 4–8 dalys netaikomos investicinėms bendrovėms-valdytojoms. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma uždarojo tipo investicinėms bendrovėms-valdytojoms.

Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė bendrovė-valdytoja, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą gauti veiklos licenciją. Kartu su prašymu pateikiamas numatomos vykdyti veiklos planas, kuriame aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikiama bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė bendrovė-valdytoja, kartu su prašymu papildomai turi pateikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus dokumentus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti bendrovės akcininkus, įskaitant asmens duomenis, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, teistumą, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

Priežiūros institucija išduoda licenciją, jeigu:

Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

Priežiūros institucija, vertindama licencijos siekiančios valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkų tinkamumą ir valdymo įmonės, investicinės bendrovės-valdytojos tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją, kvalifikaciją ir darbo patirtį, privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir paskelbia savo interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.